LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2004 m. spalio 27 d. Nr. ISAK-1674
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 27 d. įsakymu
Nr. ĮSAK-1674
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklinis informacinių technologijų brandos egzaminas (toliau vadinama – egzaminas) yra pasirenkamasis. Egzaminą laiko mokiniai, kurie mokėsi pagal Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI–XII klasėms, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465. Jos taip pat išleistos atskiru leidiniu (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI–XII klasėms. Švietimo aprūpinimo centras, 2002). Egzamino programa apima ir pagrindinės mokyklos informacinių technologijų sąvokas bei žinias.
II. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR EGZAMINO TIKSLAI
3. Informacinių technologijų, kaip mokomojo dalyko, paskirtis:
3.1. informacinės kultūros ugdymas ir puoselėjimas. Šito turi būti mokoma per visų dalykų pamokas, informacinių technologijų kursas tai tik susistemina ir apibendrina;
3.2. pradinio kompiuterinio raštingumo įgijimas ir gebėjimo taikyti kompiuterinę technologiją mokymuisi bet kurių dalykų bei kitoms savo reikmėms ugdymas;
4. Atsižvelgiant į dalyko mokymo paskirtį ir į informacinių technologijų mokymo skirtingais lygmenimis ypatumus, egzaminas orientuojamas į informacinės kultūros ugdymo pasiekimus, mokinių informacinių gebėjimų ir kompiuterinio raštingumo tikrinimą.
Svarbiausi egzamino tikslai:
4.1. įvertinti egzaminą pasirinkusių mokinių informacinius gebėjimus, žinias bei įgūdžius, kuriuos nusako bendrojo lavinimo mokyklos informatikos mokymo programa;
4.4. sudaryti mokiniams sąlygas pademonstruoti savo galimybes spręsti probleminius uždavinius kompiuteriu;
4.5. skatinti mokinius suprasti svarbiausias informatikos, informacinių technologijų sąvokas bei terminus, mokėti juos tinkamai vartoti;
III. MOKINIŲ ŽINIOS IR GEBĖJIMAI
5. Besikuriančioje informacinėje visuomenėje vis svarbesni tampa bendrieji mokinių gebėjimai naudotis informacinėmis technologijomis, o ne konkrečios žinios ar vienos bei kitos kompiuterinės programos įvaldymas. Todėl labai svarbu vertinti mokinio bendruosius informacinius ir kompiuterinius gebėjimus.
6. Per egzaminą tikrinami trejopi mokinių gebėjimai. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su žiniomis ir supratimu, antroji – su praktiniais įgūdžiais, trečioji – su problemų sprendimu.
6.1. Pirmosios grupės gebėjimai – mokinys turi:
6.1.1. apibrėžti informatikos ir informacinių technologijų terminus (pvz.: elektroninis paštas, skaičiuoklė);
6.2. Antrosios grupės gebėjimai – mokinys turi mokėti:
6.3. Trečiosios grupės gebėjimai – mokinys turi:
IV. DALYKINIAI EGZAMINO TURINIO REIKALAVIMAI
7. Egzamino turinį sudaro penkios informacinių technologijų kurso sritys:
V. EGZAMINO MATRICA
9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino turinio paskirstymą pagal dalyko temines sritis ir tikrinamus gebėjimus.
10. Matricoje nurodoma, kokia taškų dalis (procentais) tenka kiekvienai egzamino turinio teorinei sričiai, žinioms ir supratimui, praktiniams gebėjimams bei problemų sprendimui.
| GEBĖJIMAI
SRITYS |
ŽINIOS IR SUPRATIMAS
|
PRAKTINIAI ĮGŪDŽIAI |
PROBLEMŲ SPRENDIMAS |
% |
| Teksto tvarkymas |
|
|
|
35 |
| Naudojimasis skaičiuokle |
|
|
|
35 |
| Žiniatinklis ir elektroninis paštas |
|
|
|
10 |
| Pateikčių rengimas |
|
|
|
10
|
| Socialiniai ir etiniai aspektai |
|
|
|
10 |
| % |
30 |
50 |
20 |
100 |
VI. EGZAMINO STRUKTŪRA
12. Egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių:
12.1. Pirmoje dalyje – informacinių technologijų teorinis testas iš 15 klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais, skirtas teorinėms žinioms ir sampratoms tikrinti ir atvirojo teksto klausimais. Atsakant į testo klausimus, iš kelių pateiktų atsakymų reikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą, įrašyti reikalingą žodį, parašyti frazę arba keletą sakinių. Testo klausimų pavyzdžiai pateikti informacinių technologijų mokyklinio brandos egzamino programos 2 priede.
13. Praktinei užduočiai atlikti gali būti reikalinga ši programinė įranga:
VII. EGZAMINO VERTINIMAS
15. Egzamino darbų vertinimas yra kriterinis, tai reiškia, kad vertintojai vadovaujasi vertinimo instrukcija ir joje pateiktais vertinimo kriterijais bei normomis.
17. Už kiekvieną teisingai atsakytą teorinio testo klausimą skiriama nuo 1 iki 3 taškų. Už testą galima surinkti ne daugiau kaip 30 procentų visų galimų taškų.
18. Prie kiekvienos praktinės užduoties nurodytas maksimalus jos vertinimas taškais. Vertinant atsižvelgiama į tai, kaip mokinys įvykdė visus reikalavimus. Tikrinami ne tik popieriuje išspausdinti rezultatai, bet ir kompiuteriu atlikti skaičiavimai: nustatoma, ar panaudotos tinkamos priemonės, ar racionaliai atlikti skaičiavimai ir pan. Jeigu atlikta tik dalis praktinės užduoties ar atlikta užduotis neišspausdinama, skiriamų taškų skaičius mažinamas, vadovaujantis vertinimo instrukcijoje pateiktomis vertinimo normomis.
______________
Informacinių technologijų mokyklinio
brandos egzamino programos
1priedas
EGZAMINO TURINIO SRITYS IR TEMOS BEI PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
|
|
|
| SRITYS IR TEMOS |
EGZAMINO REIKALAVIMAI |
|
|
|
|
|
|
| 1. Teksto tvarkymas |
|
| 1.1. Dokumento parinktys ir ypatybės. |
Gebėti nustatyti pagrindines naudojamos teksto programos parinktis. Mokėti pakeisti puslapio rodymo parinktis, puslapio vaizdo mastelį, priemonių juostos vaizdą. Įvardyti ir pasirinkti dokumentų formatus: grynojo teksto (txt), raiškaus teksto (doc, rtf), šablono, nurodyto programos tipo ar nurodytos versijos, tinkamo dėti į žiniatinklį. Mokėti įrašyti dokumentą kitokiu formatu. |
|
|
|
| 1.2. Teksto formatai, stiliai. |
Paaiškinti šriftų, formatų stiliaus sąvoką. Mokėti ženklinti ir numeruoti pastraipas. Gebėti pasinaudoti esamais dokumento stiliais. Mokėti sukurti paprastą naują stilių. |
|
|
|
| 1.3. Dokumentų šablonai (trafaretai). |
Apibūdinti šablono sąvoką ir jo taikymo reikšmę. Gebėti parinkti tinkamą dokumento šabloną. Sukurti dokumentą naudojantis pasirinktu šablonu. Sukurti paprasčiausią šabloną ir jį įrašyti. |
|
|
|
| 1.4. Lentelės. |
Apibūdinti lenteles ir jų paskirtį. Sudaryti paprastą lentelę. Mokėti sujungti ir perskelti lentelės langelius, keisti eilučių ir stulpelių požymius: formatą, dydį, spalvą. Įterpti ir pašalinti eilutes ir stulpelius. Parinkti lentelės rėmelius. |
|
|
|
| 1.5. Automatinės teksto rengyklės (programos) galimybės. |
Mokėti automatiškai sudaryti dokumento turinį. Žinoti dalykinės rodyklės paskirtį ir gebėti ją parengti. Įterpti nuorodas į tekstinį dokumentą. Mokėti įdėti išnašas. |
|
|
|
| 1.6. Grafiniai ir kiti objektai. |
Mokėti braižyti paprasčiausias figūras, iš jų sudaryti schemas. Gebėti surinkti paprastas matematines formules. Įkelti į dokumentą kitomis programomis sukurtus objektus: skaičiuoklės lentelę, diagramą, brėžinį, paveikslą. Mokėti keisti įkeltų objektų dydžius, teksto išdėstymą aplink juos. |
|
|
|
| 1.7. Teksto maketas, antraštės ir poraštės. |
Gebėti peržiūrėti paruoštą spaudinį, pakeisti spausdinimo parinktis. Mokėti įdėti dokumento antraštes (anglų k. header) ir poraštes (anglų k. footer), jose nurodyti pavadinimą, datą, puslapių numerius ir pan. Išlaikyti teksto maketavimo vientisumą. |
|
|
|
| 2. Naudojimasis skaičiuokle |
|
| 2.1. Pagrindinės sąvokos: skaičiuoklė, darbo knyga, lakštas. |
Apibūdinti skaičiuoklės programos paskirtį ir pranašumus. Gebėti paleisti skaičiuoklės programą. Žinoti pagrindines skaičiuoklės sąvokas: lentelę, eilutę, stulpelį, narvelį, darbo knygą, darbo lakštą. Sukurti skaičiuoklės darbo knygą ir ją įrašyti. Užverti darbo knygą. |
|
|
|
| 2.2. Darbas su narveliais, eilutėmis, stulpeliais. |
Mokėti tvarkyti narvelyje skaitines ir tekstines reikšmes. Pažymėti narvelį, jų grupę, eilutę, stulpelį. Mokėti kopijuoti, perkelti, pašalinti narvelio turinį. Mokėti įterpti ir pašalinti eilutes ir stulpelius. Keisti eilučių aukštį ir stulpelių plotį. Rikiuoti duomenis didėjimo arba mažėjimo tvarka bei pagal abėcėlę. |
|
|
|
| 2.3. Narvelio formatavimas. |
Mokėti parinkti narvelio duomenų spalvą, šriftą, stilių, išdėstymą. Keisti dešimtainės trupmenos rodomų skaitmenų po kablelio skaičių. Nustatyti skaičių rodymo narveliuose procentais formatą. Keisti teksto šriftą, dydį, stilių. Parinkti lygiavimą. Mokėti uždėti ir pašalinti rėmelius. |
|
|
|
| 2.4. Formulės ir funkcijos. |
Paaiškinti formulių ir funkcijų paskirtį, žinoti, kur jas taikyti. Mokėti atlikti aritmetines sudėties, atimties, daugybos ir dalybos operacijas su lentelių duomenimis. Paaiškinti narvelių santykines ir absoliučiąsias koordinates. Mokėti naudotis pagrindinėmis funkcijomis (sum, average, min, max, if, not, and, or). |
|
|
|
| 2.5. Diagramos. |
Iš nurodytos lentelės dalies sukurti paprasčiausias diagramas: stulpelinę, skritulinę. Mokėti taisyti bei pertvarkyti parengtą diagramą. Mokėti pakeisti sukurtos diagramos tipą. |
|
|
|
| 2.6. Darbo lakšto maketas. |
Gebėti pertvarkyti paraščių plotį. Keisti dokumento pasukimą bei puslapio dydį. Peržiūrėti norimą spausdinti dokumentą. Išspausdinti darbo knygos lakštą ar kelis lakštus.
|
| 3. Žiniatinklis ir paštas |
|
| 3.1. Pagrindinės žiniatinklio sąvokos ir naršyklės nuostatos. |
Apibūdinti žiniatinklio, naršyklės, interneto adresų (URL), tinklalapio, svetainės, saito (nuorodos) sąvokas. Atverti interneto puslapį pagal adresą. Gebėti naršyti naudojantis saitais. Mokėti keisti peržiūros veikas, pertvarkyti priemonių juostą, įkelti (arba neįkelti) paveikslus į rodomą tinklalapį. |
|
|
|
| 3.2. Paieška. |
Žinoti keletą paieškos sistemų ir gebėti jas taikyti. Mokėti pasinaudoti reikšminiais žodžiais. Mokėti naudotis papildomomis paieškos galimybėmis (loginėmis operacijomis, žodžių junginiais ir pan.). |
|
|
|
| 3.3. Adresynas. |
Gebėti atverti tinklalapį naudojantis adresynu. Įtraukti tinklalapio adresą į adresyną. Mokėti tvarkyti adresyną (grupuoti adresus bei išdėstyti juos į aplankus). |
|
|
|
| 3.4. Tinklalapio kūrimas. |
Paaiškinti, kaip kurti paprasčiausius tinklalapius. Gebėti sukurti paprasčiausią tinklalapį, vaizdžiai išdėstyti jame informaciją. Mokėti įdėti saitus, paveikslus, lenteles. |
|
|
|
| 3.5. Pagrindinės svarbiausios elektroninio pašto ypatybės ir nuostatos. |
Paaiškinti elektroninio pašto paskirtį, pagrindines funkcijas. Gebėti naudotis elektroninio pašto grupėmis. Įvardyti elektroninio pašto lietuviškų rašmenų problemas, gebėti jas spręsti. Mokėti pasirinkti tinkamą elektroninio pašto programą ir nustatyti tinkamą lietuvių kalbos koduotę. |
|
|
|
| 3.6. Elektroninio pašto laiškų rašymas ir tvarkymas. |
Mokėti parašyti ir išsiųsti laišką. Pakartoti, perkelti ar išmesti dalį teksto iš laiško ar kelių laiškų. Įkelti į laišką tekstą iš kito šaltinio kopijavimo ir įdėjimo būdu. Išsiųsti atsaką (angl. reply) įterpiant bei neįterpiant gauto laiško teksto. Persiųsti laišką kitam adresatui. Sudėlioti laiškus į aplankus. Rikiuoti laiškus pagal siuntėją, laiško temą, datą ir pan. |
|
|
|
| 3.7. Elektroninio pašto laiškų priedai. |
Atverti gauto laiško priedą ir įrašyti jį į reikiamą aplanką. Prie laiško pridėti priedą – bylą. Iš laiško išmesti pridėtą priedą – bylą. Prie laiško prijungti vizitinę kortelę. |
|
|
|
| 3.8. Adresų knygelė ir darbas su ja. |
Gebėti sukurti adresų knygelę. Į adresų knygelę įtraukti naują elektroninio pašto adresą. Iš adresų knygelės išmesti elektroninio pašto adresą. Sukurti atsaką į laišką naudojantis adresų knygele. Pasiųsti laišką arba jo kopiją keliems adresatams iš karto. |
|
|
|
| 4. Pateikčių rengimas |
|
| 4.1. Pateikčių kūrimo programos, jų nuostatos, pateikčių demonstravimas. |
Paaiškinti pateikčių rengimo kompiuteriu privalumus. Gebėti paleisti pateikčių rengimo programą (pateikčių rengyklę). Atverti esamą pateikties dokumentą, atlikti pakeitimus ir įrašyti. Demonstruoti parengtas pateiktis. Žinoti skaidrių keitimo būdus ir gebėti pasirinkti tinkamiausią. Užverti pateikties dokumentą. |
|
|
|
| 4.2. Pateikties kūrimas. |
Mokėti sukurti naują pateiktį. Kiekvienai skaidrei parinkti tinkamą automatinį skaidrės maketą (anglų k. layout). Mokėti keisti skaidrės maketą. Rašyti tekstą skaidrėje. Mokėti pakartoti, perkelti bei pašalinti tekstą pateiktyje. Pakartoti, perkelti bei pašalinti skaidrę ar skaidres pateiktyje. |
|
|
|
| 4.3. Pateikties teksto formatavimas. |
Mokėti pakeisti teksto šriftą, simbolių dydį, stilių. Mokėti lygiuoti tekstą. Mokėti keisti pastraipų (sąrašų) numeravimą bei ženklinimą. |
|
|
|
| 4.4. Paveiksliukai bei kiti objektai pateiktyse. |
Gebėti įkelti paveiksliuką į skaidrę. Mokėti pakeisti paveiksliuko dydį. Mokėti pakartoti, perkelti bei pašalinti paveiksliuką pateiktyje. Mokėti įkelti į skaidrę tekstą, lentelę, diagramą ar grafikos bylą. |
|
|
|
| 5. Socialiniai ir etiniai naudojimosi informacija aspektai |
|
| 5.1. Informacinė visuomenė, kompiuterio įtaka visuomenei, žmogui. |
Apibūdinti informacinės visuomenės pagrindinius požymius, įvardyti problemas. Žinoti elektroninės demokratijos ir elektroninės valdžios sąvokas, gebėti naudotis jos teikiamomis galimybėmis. Suprasti informacinių ir komunikacinių technologijų įtaką visuomenei, kultūrai, kalbai, įžvelgti socialinio pasiskirstymo pavojus. Paaiškinti daugiakalbiškumo problemas kompiuteriuose, žinoti lokalizavimo ir adaptavimo sąvokas. Organizuoti savo darbą kompiuteriu atsižvelgiant į kompiuterizacijos pranašumus ir pavojus. Žinoti dirbančiųjų kompiuteriu sveikatos pagrindines saugos priemones. Paaiškinti kompiuterių taikymo įvairiose gyvenimo ir mokslo srityse naudą, žinoti naujausius technologinius pasiekimus. |
|
|
|
| 5.2. Interneto ir bendravimo elektroniniu būdu etiketas. |
Apibūdinti interneto etiketo sampratą. Žinoti pagrindinius interneto etiketo reikalavimus ir gebėti juos paaiškinti. Žinoti pagrindinius tvarkingo naudojimosi elektroniniu paštu principus. Žinoti pagrindinius elektroninių laiškų rašymo ir siuntimo etinius principus, juos paaiškinti ir gebėti naudotis. Išvardyti ir paaiškinti pagrindinius informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo etinius principus. |
|
|
|
| 5.3. Duomenų ir programinės įrangos autorių teisių apsauga. |
Paaiškinti informacijos ir duomenų apsaugos problemas, apibūdinti jų žalos padarinius (virusai, antivirusinės programos, duomenų apsauga). Paaiškinti programinės įrangos autorių teises, licencijavimą, apibūdinti viešojo ir nemokamo naudojimo programas. Žinoti, kur rasti svarbiausius savo šalies duomenų apsaugos ir autorių teisių įstatymus, mokėti juos paaiškinti.
|
Informacinių technologijų mokyklinio
brandos egzamino programos
2 priedas
TESTO KLAUSIMŲ PAVYZDŽIAI
Į kiekvieną klausimą su pasirenkamuoju atsakymu yra tik po vieną teisingą atsakymą.
1. Kuris rinkinys tiksliausiai nusako pagrindinius pastraipos parametrus?
A Šriftas; šrifto dydis; tarpai tarp raidžių; teksto spalva; atstumai tarp žodžių.
B Kraštų lygiavimas; atstumai tarp eilučių; pirmos eilutės įtrauka; atstumai virš ir po pastraipa.
C Šrifto stilius; šrifto efektai; tabuliavimo ženklai; lygiavimas; ženklinimas.
D Stiliaus rūšis; tabuliavimo ženklų užpildai; įrašai; fragmentai; kabutės; rašybos tikrinimas.
2. Kokia išnašų paskirtis?
A Nurodyti įvairius dokumento elementus (iliustracijas, lenteles, formules, puslapius).
B Žodžių rašybai tikrinti ir gramatinėms klaidoms taisyti, dažniausiai visame dokumente.
C Paaiškinti norimas dokumento vietas.
D Pastraipoms automatiškai numeruoti ir skirtingoms dokumento vietoms susieti.
3. Kurie privalumai būdingi tik žiniatinklio pašto sistemai:
A Norint skaityti paštą, nereikia nieko papildomo diegti ar tinkinti.
B Galima skaityti paštą iš bet kurios pasaulio vietos.
C Galima tame pačiame kompiuteryje skaityti laiškus iš įvairių pašto dėžučių.
4. Skaičiuoklės lentelėje panaudota funkcija average.
| A |
B |
C |
D |
E |
F |
G |
H |
I |
J |
K |
L |
| J. Petraitis |
įsk. |
8 |
6 |
10 |
5 |
7 |
9 |
6 |
8 |
neįsk. |
=AVERAGE(B1:K1) |
Kokia reikšmė bus gauta L narvelyje?:
A 7,38.
B 6,50.
C 8,27.
D 6,87.
5. 1994 m. gruodžio 14 d. Lietuva prisijungė prie Berno konvencijos. Ši konvencija skirta apsaugoti:
A Kompiuterio programų autorių teisėms.
B Literatūros ir meno kūrinių autorių teisėms.
C Duomenų bazių autorių teisėms.
D Visi atsakymai teisingi.
7. Jūsų draugas, aiškindamas, kaip perkelti bylą iš vieno kompiuterio į kitą, pavartojo terminą protokolas. Apie kokį bylos perkėlimo būdą čia kalbama?