LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ĮSTOJIMO Į TARPTAUTINĮ VALIUTOS FONDĄ IR PASAULIO BANKĄ
1992 m. balandžio 14 d. Nr. 264
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl dokumentų Lietuvos Respublikos įstojimui į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką parengimo ir pasirašymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Įstoti į Tarptautinį valiutos fondą (toliau vadinama – fondas), Tarptautinį rekonstrukcijos ir vystymo banką (toliau vadinama – bankas), Tarptautinę finansų korporaciją (toliau vadinama – korporacija), Tarptautinę investicijų draudimo agentūrą (toliau vadinama – agentūra), Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą (toliau vadinama – centras). Ryšium su tuo:
1.1. pritarti 1 punkte nurodytų fondo, banko, korporacijos steigimo sutartims, agentūros ir centro įkūrimo konvencijoms ir prisiimti Lietuvos Respublikai teises bei pareigas, kylančias iš šių tarptautinių teisinių dokumentų ir fondo, banko, korporacijos, agentūros valdytojų tarybos rezoliucijų, liečiančių Lietuvos Respublikos narystę šiose organizacijose;
1.2. Lietuvos Respublikai tapus fondo nare, priimti Specialiųjų skolinimosi teisių departamento dalyvio įsipareigojimus;
1.4. įgalioti tarptautinių ekonominių santykių ministrą V. Aleškaitį pasirašyti fondo, banko, korporacijos steigimo sutartis, agentūros, centro įkūrimo konvencijas, taip pat pateikti dokumentus, kurių reikia stojant į nurodytąsias organizacijas ir jose dalyvaujant;
1.5. Finansų ministerija turi vykdyti agentūros funkcijas pagal fondo steigimo sutarties 5 straipsnio pirmąją dalį ir banko steigimo sutarties 3 straipsnio antrąją dalį, taip pat ryšių institucijos funkcijas – pagal korporacijos steigimo sutarties 4 straipsnio dešimtąją dalį ir agentūros įkūrimo konvenciją;
2. Nustatyti, kad Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos rezervų, gaunamų iš fondo, banko, korporacijos, depozitorius.
3. Remiantis fondo, banko, korporacijos, agentūros, centro steigimo sutarčių bei įkūrimo konvencijų sąlygomis, įgalioti Finansų ministeriją pasiskolinti arba kitaip įsigyti išteklių, kurių gali prireikti įmokoms į fondą, banką, korporaciją, agentūrą ir centrą, kaip numatyta šių organizacijų normatyviniuose dokumentuose, ir išleisti tam tikslui neapyvartinius ir neprocentinius pasižadėjimo lakštus.
4. Suteikti Finansų ministerijai teisę priimti kreditus iš fondo ir banko jų steigimo dokumentuose numatyta tvarka.