LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2004 m. liepos 13 d. Nr. IX-2351
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708, Nr. 73-3103, Nr. 116-5192, Nr. 123-5541; 2003, Nr. 17-705, Nr. 73-3358, Nr. 101-4534, Nr. 116-5258; 2004, Nr. 4-32, Nr. 36-1180)
1 straipsnis. 4 straipsnio 3 dalies papildymas
Papildyti 4 straipsnio 3 dalį nauju antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis. Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei policijos generaliniam komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos.“
2 straipsnis. 8 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 8 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
3. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių tvirtina: Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose ir įstaigose prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijose ir Vyriausybės atstovų tarnybose; Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.“
3 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto papildymas
Papildyti 15 straipsnio 1 dalies 11 punktą žodžiais „taip pat savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„11) nedalyvauti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, taip pat savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą.“
4 straipsnis. 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies pakeitimas
1. 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte po žodžio „laiku“ įrašyti žodžius „išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 16 straipsnio 2 dalyje po žodžių „valstybės politiko“ įrašyti žodžius „valstybės pareigūno“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Kai pasibaigia asmens paskyrimo į valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, kolegialios valstybės institucijos skiriamo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas laikas, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos kadencija arba asmuo atsistatydina ar prieš terminą atleidžiamas iš valstybės politiko, valstybės pareigūno arba iš valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, kolegialios valstybės institucijos skiriamo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu pareigų, asmuo, kuris prieš paskiriant į valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, kolegialios valstybės institucijos skiriamo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas ar išrenkant Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nariu buvo valstybės tarnautojas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, turi teisę per 3 mėnesius nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo Vyriausybės nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) statusą – grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas. Per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje pabaigos teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas turi iki paskyrimo dirbti tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje savo noru atsistatydinę iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų asmenys. Tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės organizacijos ar institucijos, Europos Sąjungos institucijos ar įstaigos dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu ar nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus. Atlikusiam privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą valstybės tarnautojui užtikrinama teisė grįžti į eitas pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“
5 straipsnis. 17 straipsnio 2 ir 4 punktų papildymas
1. Papildyti 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;“.
2. Papildyti 17 straipsnio 4 punktą žodžiais „ir atlyginimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuosiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio Įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose bei už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai, ir atlyginimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu, arba tarnybos (darbo) laiku, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis;“.
6 straipsnis. 22 straipsnio 5, 8, 9 ir 13 dalių pakeitimas ir papildymas
1. 22 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodžius „valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje“, vietoj skaičiaus „20“ įrašyti skaičių „10“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo apie būsimą valstybės tarnautojo vertinimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis.“
2. Papildyti 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą žodžiais „arba panaikinti trečią kvalifikacinę klasę“ ir šį punktą išdėstyti taip:
3. Papildyti 22 straipsnio 9 dalį antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„9. Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 8 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti vertinimo komisijos siūlomi sprendimai valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui yra privalomi. Vertinimo komisija, siūlydama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, gali siūlyti suteikti valstybės tarnautojui ir kvalifikacinę klasę.“
4. Papildyti 22 straipsnio 13 dalį nauju antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„13. Kai iškyla abejonių dėl įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų arba yra valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti į aukštesnes pareigas, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu (įsakymu) gali būti neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas. Be to, neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas gali būti ir tuo atveju, kai yra valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo pasiūlymas suteikti valstybės tarnautojui trečią arba aukštesnę kvalifikacinę klasę. Neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas gali būti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo eilinio valstybės tarnautojo vertinimo dienos.“
7 straipsnis. 25 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios
8 straipsnis. 30 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas
1. 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo“ įrašyti žodžius „Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens“, vietoj žodžio „jie“ įrašyti žodį „jis“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais drausminė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.“
2. 30 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma“ įrašyti žodžius „tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas“, vietoj žodžių „tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama“ įrašyti žodžius „tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“
9 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. 43 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje vietoj žodžių „Karjeros valstybės“ įrašyti žodį „Valstybės“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Invalidui, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.“
2. Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Žuvusio valstybės tarnautojo šeimai (sutuoktiniui, vaikui (vaikams), įvaikiui (įvaikiams) iki 18 metų, o jei jie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, – iki 20 metų, ir išlaikytiniams (neatsižvelgiant į amžių), gyvenantiems kartu su valstybės tarnautoju (išlaikytiniais laikomi dėl amžiaus ar invalidumo nedarbingi asmenys, kurie buvo valstybės tarnautojo išlaikomi), pilnamečiui vaikui (vaikams), įvaikiui (įvaikiams), tėvams (įtėviams) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Valstybės tarnautojo, mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, palaikų pervežimo į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Mirusio valstybės tarnautojo šeimai, pilnamečiui vaikui (vaikams), įvaikiui (įvaikiams), tėvams (įtėviams) išmokama 1 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Šios pašalpos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas laidojimo pašalpas.“
3. 43 straipsnio 4 dalies 6 punkte po žodžio „giminaičių“ įrašyti žodžius „(tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio tėvų, vaikų (įvaikių), brolių ir seserų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
4. Papildyti 43 straipsnį nauja 9 dalimi: