Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-467
2009 m. lapkričio 4 d. Nr. 1431
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-283 1 punkto 3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-467 (toliau – Įstatymo projektas) siekiamam tikslui supaprastinti detaliųjų planų rengimo procesą, tačiau nepritarti Įstatymo projektui dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte neatsižvelgiant į visas galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617, Nr. 152-5532; 2006, Nr. 66-2429) nuostatas, siūloma įteisinti nuostatą, kad keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statybai, kai nėra patvirtinto gyvenamosios vietovės iki 3 tūkst. gyventojų teritorijos bendrojo plano detalieji planai nerengiami. Tai sudarytų prielaidas stichinei urbanistinei vienbučių ar dvibučių namų gyvenamųjų vietovių plėtrai.
2. Įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 24 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus ir šių žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.
3. Atskiro gyvenamosios vietovės iki 3 tūkst. gyventojų atvejo nustatymas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių bendruosius detaliųjų planų rengimo atvejus.
4. Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis, be kitų teisės aktų bei dokumentų, ir teritorijų planavimo dokumentais.
5. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyti teritorijų planavimo tikslai, nėra nustatyti gyvenamųjų vietovių dydžiai pagal gyventojų skaičių. Įstatymo projekte siūloma nuostata gyvenamosiose vietovėse iki 3 tūkst. gyventojų statyti vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus nerengiant detaliųjų planų neužtikrintų viso teritorijų planavimo sistemiškumo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintų teritorijų planavimo tikslų įgyvendinimo.
6. Įstatymo projekte nustatytas teisinis reglamentavimas apribotų galimybę visuomenei gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus teritorijų planavimo procese.
7. Įstatymo projekte nurodoma, kad priėmus šį įstatymą kitų teisės aktų taisyti nereikės, tačiau pakeitus teisinį reglamentavimą reikėtų keisti Detaliųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (Žin., 2004, Nr. 79-2809; 2006, Nr. 114-4364).
8. Detalusis planavimas yra vientisas ir tęstinis procesas, tam tikrais atvejais užtrunkantis iki kelerių metų. Įstatymo projektas nenustato, nuo kada būtų taikomos jo nuostatos pasibaigus pagal galiojusį reglamentavimą atliktoms teritorijų planavimo procedūroms ir įsigaliojus naujam šių procedūrų reglamentavimui.