LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ VETERINARIJOS TARNYBA
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR PATIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1999 m. sausio 29 d. Nr. 4-30
Vilnius
Siekdamas užtikrinti saugų žmonių sveikatai šviežios mėsos paruošimą bei patiekimą į rinką ir įgyvendindamas Europos Sąjungos direktyvas 64/433/EEB ir 91/495/EEB,
2. Laikyti negaliojančiais Veterinarinius reikalavimus šviežios mėsos gamybai ir prekybai, patvirtintus Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 05 28 įsakymu Nr. 4-128.
PATVIRTINTA
Valstybinės veterinarijos tarnybos
1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 4-30
ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR PATIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Šios taisyklės parengtos remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, priimto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 17 d., Nr. 1-2110 2.3, 6 ir 15 straipsniais ir Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programa, patvirtinta 1996 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1049, ir jos įgyvendina ES direktyvas 64/433/EEB ir 91/495/EEB.
PIRMASIS SKYRIUS
TAISYKLIŲ TIKSLAS
1 straipsnis. Taisyklių tikslas
Šių taisyklių tikslas – užtikrinti, kad į rinką patektų tik nekenksminga ir tinkama žmonių maistui šviežia mėsa. Jose nurodomi sveikatos ir higienos reikalavimai ruošiant ir patiekiant į rinką atrajotojų, kiaulių, neporakanopių žemės ūkio gyvulių ir nelaisvėje užaugintų žvėrių, išskyrus paukščius, šviežią mėsą.
ANTRASIS SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
tiekimas į rinką – maisto gaminių pardavimas arba nemokamas teikimas trečiajam asmeniui (galutiniam vartotojui arba juridiniam ar fiziniam asmeniui, ar įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, teikiantiems maisto gaminius galutiniam vartotojui), taip pat laikymas siekiant pateikti trečiajam asmeniui, išskyrus bandinių teikimą kontrolės įstaigoms tyrimams atlikti;
mėsa – visos atrajotojų, kiaulių, neporakanopių žemės ūkio gyvulių ir nelaisvėje užaugintų žvėrių, išskyrus paukščius, kūno dalys, tinkančios žmonių maistui;
šviežia mėsa – mėsa, taip pat ir įpakuota vakuuminiu būdu ar inertinių dujų atmosferoje, kuri, saugant nuo gedimo, nebuvo specialiai apdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį;
mechaniškai atskirta mėsa – mėsa, kuri mechaniniais įrengimais atskirta nuo kaulų, ant kurių po iškaulinėjimo likę mėsos, išskyrus galvos kaulus, galūnes žemiau riešo ir kulno sąnarių, o kiaulėms – dar ir uodegos slankstelius. Ši mėsa naudojama mėsos produktų gamybai;
skerdena – paskersto gyvulio kūnas, nuleistu krauju, nulupta oda (atrajotojai ir neporakanopiai), be vidurių ir vidaus organų, galvos, galūnių žemiau kulno ir riešo sąnarių, uodegos ir tešmens;
skerdenos atliekos – visos kitos kūno dalys, kurios nepriskiriamos skerdenai, net jeigu jos natūraliai prisijungusios prie skerdenos;
gyvūninės atliekos – negyvų gyvūnų kūnai ar jų dalys ir gyvūniniai produktai, netinkami žmonių maistui;
valstybinis veterinarijos gydytojas – Valstybinės veterinarijos tarnybos paskirtas, einantis pareigas ir atsakingas veterinarijos gydytojas;
šviežios mėsos įmonė – patvirtinta skerdykla, mėsos išpjaustymo įmonė, mėsos šaldymo sandėlis, mėsos pakavimo įmonė arba bendra visų šių veiklos rūšių įmonė;
Tokioje patvirtintoje įmonėje gali būti atliekamos šios operacijos: skerdžiami gyvuliai, atšaldoma skerdena ir skerdenos atliekos, skerdena išpjaustoma, kaip apibrėžia terminas bendras skerdenos sudalijimas;
mėsos išpjaustymo įmonė – įmonė ar įmonės dalis, kur šviežia mėsa smulkiau išpjaustoma nei apibrėžia terminas bendras skerdenos sudalijimas;
bendras skerdenos sudalijimas – skerdenos pusės dalinimas ne daugiau kaip į tris vientisus gabalus. Kiekvienas gabalas privalo būti paženklintas sveikatos ženklu. Nugaros raumenys gali būti pašalinti atskirai;
mėsos išpjaustymas – skerdenos dalinimas į mažesnius gabalus nei apibrėžia terminas bendras skerdenos sudalijimas;
šaldymo sandėliai – įmonė ar įmonės dalis, kur šviežia, įvyniota ar įpakuota mėsa laikoma temperatūroje, nurodytoje šiose taisyklėse;
įvyniojimas – šviežios mėsos apvyniojimas apsaugine medžiaga (pirminis įpakavimas), tiesiogiai kontaktuojančia su šviežia mėsa;
įpakavimas – šviežios įvyniotos mėsos įdėjimas į tvirtą ir atsparų konteinerį (antrinis įpakavimas);
perpakavimo įmonė – cechas arba patvirtintos įmonės dalis, kur įvyniota ar įpakuota mėsa prieš patenkant į rinką iš naujo įpakuojama arba grupuojama;
specialus priverstinis skerdimas – bet koks skerdimas, veterinarijos gydytojui nurodžius, dėl nelaimingo atsitikimo arba gyvuliui turint rimtų fiziologinių ir funkcinių sutrikimų. Specialus priverstinis skerdimas gali būti atliekamas ne skerdykloje, jei veterinarijos gydytojas mano, kad transportavimas priverstų gyvulį beprasmiškai kentėti;
atsakingas įmonės asmuo – įmonės savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pagal šias taisykles teisiškai atsakingas už įmonės veiklą;
mažo pajėgumo skerdykla – skerdykla, kurioje per savaitę paskerdžiama mažiau negu 20 gyvulių, o per metus – mažiau negu 1000 gyvulių; jeigu skerdykla dirba daugiau negu vieną pamainą – per savaitę mažiau negu 30, o per metus – mažiau negu 1500 gyvulių; mažo pajėgumo skerdyklos gali savo produktus tiekti tik šalies vidaus rinkai;
mažo pajėgumo mėsos išpjaustymo įmonė – tai mėsos išpjaustymo įmonė, kurioje per savaitę išpjaustoma mažiau negu 5 tonos, o per metus – mažiau negu 250 tonų mėsos;
gyvulys – tai sutartinis įvairių gyvulių grupių vienetas. Daugiau kaip 220 kg sveriantys atrajotojai ir neporakanopiai tolygūs vienam gyvuliui, atrajotojai ir neporakanopiai, sveriantys nuo 100 kg iki 220 kg, tolygūs 0,5 gyvulio, daugiau kaip 100 kg kiaulės tolygios 0,2 gyvulio, 15 kg–100 kg kiaulės tolygios 0,15 gyvulio, atrajotojai ir neporakanopiai (ne naujagimiai), mažesni kaip 100 kg, tolygūs 0,1 gyvulio, o naujagimiai atrajotojai ir neporakanopiai bei kiaulės, mažesnės negu 15 kg, tolygūs 0,05 gyvulio.
TREČIASIS SKYRIUS
TAISYKLIŲ TAIKYMAS
3 straipsnis. Taisyklių taikymas
1. Šios taisyklės nustato šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo rinkai reikalavimus. Jos taikomos visoms skerdykloms, mėsos išpjaustymo įmonėms, šviežios mėsos šaldymo sandėliams, pakavimo ir perpakavimo įmonėms, šviežios mėsos transportavimui. Taisyklės taip pat apibrėžia higienos reikalavimus šių įmonių patalpoms.
2. Šiose taisyklėse nurodytos mažo pajėgumo skerdyklų ir mažo pajėgumo išpjaustymo įmonių šviežios mėsos paruošimo bei tiekimo šalies vidaus rinkai sąlygos.
4. Šios taisyklės netaikomos maltai ir smulkintai mažesniais nei 100,0 g gabaliukais mėsai, taip pat tokios mėsos gaminiams.
5. Patvirtinta įmonė be leidimo neturi teisės vykdyti kitų nepatvirtintų funkcijų, ir kiekviena jos patalpa turi būti naudojama tik pagal nurodytą paskirtį.
KETVIRTASIS SKYRIUS
ATSAKINGO ĮMONĖS ASMENS PAREIGOS
4 straipsnis. Atsakingo įmonės asmens pareigos
2. Pristatyti įmonę patvirtinimui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi patvirtinimo dokumente nurodytų sąlygų ir reikalavimų.
3. Sudaryti ir įgyvendinti įmonės savikontrolės sistemą, atitinkančią Lietuvos higienos normos HN 15:1998 „Maisto higiena“ (toliau – HN 15:1998), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 10 02 įsakymu Nr. 554, reikalavimus. Kontroliuojančios tarnybos ar valstybinio veterinarijos gydytojo prašymu atsakingas įmonės asmuo privalo informuoti apie atliekamų tikrinimų pobūdį, dažnumą ir rezultatus ir, jeigu reikia, nurodyti tyrimus atliekančios laboratorijos pavadinimą. Savikontrolės sistemą patvirtina Valstybinė veterinarijos tarnyba.
4. Užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių savikontrolės metu nustatytų trūkumų ar veterinarijos tarnybos oficialiose ataskaitose nurodytų trūkumų pašalinimui. Nustatyti trūkumai turi būti šalinami nedelsiant ir ne vėliau kaip per dokumentuose nustatytą laikotarpį.
5 straipsnis. Įmonės patvirtinimo anuliavimas
1. Jeigu patvirtinta įmonė nori, kad būtų anuliuotas patvirtinimas, ji turi Valstybinei veterinarijos tarnybai iš anksto pateikti prašymą, kad būtų galima išvengti sunkumų perkeliant ar atleidžiant veterinarijos darbuotojus.
PENKTASIS SKYRIUS
VETERINARIJOS TARNYBOS PAREIGOS
6 straipsnis. Valstybinės veterinarijos tarnybos pareigos
1. Valstybinė veterinarijos tarnyba vykdo skerdyklų, mėsos išpjaustymo, pakavimo ir perpakavimo įmonių ir šaldymo sandėlių patvirtinimą ir tolesnę jų priežiūrą. Įmonės patvirtinamos Valstybinės veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Valstybinio veterinarijos gydytojo pareigos
1. Valstybinis veterinarijos gydytojas pagal mėsos tikrinimo teisės aktus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, turi atlikti visų skerdžiamų gyvulių priešskerdiminę ir poskerdiminę apžiūrą ir nustatyti, ar pagal šias taisykles mėsa gali būti naudojama žmonių maistui.
2. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo atlikti įmonės bendrą higienos patikrinimą ir prižiūrėti, kaip funkcionuoja jos savikontrolės sistema, o įmonės vadovai turi padėti šias užduotis atlikti.
3. Minimalus tikrinimo dažnumas nurodomas patvirtinimo dokumentuose. Jis priklauso nuo gamybos ir savikontrolės sistemos pobūdžio, funkcijų bei turi atitikti šio profilio tarptautinius Lietuvos Respublikos susitarimus.
4. Visi tikrinimo ir kontrolės veiksmai turi būti protokoluojami, turi būti rašomi tikrinimo aktai, o jų kopijos turi būti įteikiamos atsakingam įmonės asmeniui susipažinti.
8 straipsnis. Pagalbinis personalas
1. Pagalbinis personalas, esantis valstybinio veterinarijos gydytojo valdžioje ir atsakomybėje, gali padėti:
1.1. atliekant priešskerdiminę apžiūrą, pagalbinis personalas gali atlikti pirminį gyvulių patikrinimą ir padėti atlikti praktines užduotis;
1.2. atliekant poskerdiminę apžiūrą, kai valstybinis veterinarijos gydytojas gali stebėti ir kontroliuoti pagalbinio personalo darbą darbo vietoje;
2. Pagalbinis personalas privalo būti apmokytas ir turėti Valstybinės veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotus pažymėjimus.
3. Pagalbinis personalas įeina į veterinarinę priežiūrą ir kontrolę vykdančios grupės sudėtį ir dirba valstybinio veterinarijos gydytojo priežiūroje ir atsakomybėje. Pagalbinis personalas nėra pavaldus įmonei. Veterinarinę priežiūrą ir kontrolę atliekančios grupės sudėtį kiekvienoje įmonėje tvirtina Valstybinė veterinarijos tarnyba, kad valstybinis veterinarijos gydytojas galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas ir prižiūrėti aukščiau aprašytas operacijas.
ŠEŠTASIS SKYRIUS
HIGIENOS REIKALAVIMAI MĖSAI
9 straipsnis. Higienos reikalavimai mėsai
1. Visos paskerstų gyvulių dalys turi būti patikrintos laikantis Mėsos tikrinimo taisyklių nuostatų.
2. Visa šviežia mėsa, pristatoma didelio pajėgumo šviežios mėsos įmonei, turi būti paruošta įmonėse, kurios patvirtintos pagal šias taisykles, arba importuota iš įmonių, kurios atitinka šių taisyklių reikalavimus ir yra įtrauktos į ES patvirtintų įmonių sąrašą, publikuojamą oficialiame Europos Sąjungos žurnale, ir iš kitų Valstybinės veterinarijos tarnybos importui į Lietuvos Respubliką patvirtintų įmonių.
4. Mechaniškai nuo kaulų atskirta mėsa turi būti naudojama tik termiškai apdorojamų produktų gamybai.
5. Gyvulių, kilusių iš vietovių, kur taikomi apribojimai dėl gyvulių sveikatos, mėsos tinkamumas žmonių maistui nustatomas kiekvienu individualiu atveju griežtai laikantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir atitinkamų norminių aktų.
6. Jeigu valstybinis veterinarijos gydytojas nustato, kad šviežia mėsa netinka žmonių maistui, ji priskiriama gyvūninėms atliekoms ir turi būti aiškiai atskirta nuo žmonių maistui naudojamų produktų.
7. Tokios gyvūninės atliekos turi būti perdirbtos laikantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir atitinkamų norminių aktų dėl gyvūninių atliekų.
8. Tiekiama į rinką mėsa turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 11 10 įsakymu Nr. 646, ir Lietuvos higienos normos HN 54:1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 06 30 įsakymu Nr. 381, reikalavimus.
SEPTINTASIS SKYRIUS
REIKALAVIMAI ĮMONIŲ PATVIRTINIMUI
10 straipsnis. Bendrieji reikalavimai įmonėms
1. Patalpas šviežiai mėsai ruošti, apdoroti ar laikyti bei patalpas ir koridorius, per kuriuos šviežia mėsa transportuojama, turinčias:
1.1. atsparias vandeniui ir puvimui, lengvai valomas bei dezinfekuojamas ir taip paklotas grindis, kad vanduo lengvai nutekėtų. Vanduo turi tekėti į surinkimo šulinėlius su grotelėmis. Turi būti įrengimai kvapams iš kanalizacijos sulaikyti;
1.2. lygias, atsparias, nepermerkiamas sienas, ne mažiau kaip du metrus nuo grindų padengtas šviesiomis plaunamomis medžiagomis, o skerdimo patalpose – ne mažiau kaip tris metrus nuo grindų. Atšaldymo ar šaldymo patalpose bei saugojimo patalpose sienos turi būti padengtos tokiu paviršiumi bent iki pakrovimo aukščio. Sienų ir grindų sujungimai turi būti užapvalinti, išskyrus šaldymo patalpas;
1.3. duris iš atsparios, antikorozinės medžiagos, o jei jos medinės, tai iš visų pusių padengtas lygia, nepermirkstančia danga. Negali būti atviri mediniai paviršiai patalpose, kur šviežia mėsa ruošiama, apdorojama ar saugoma;
1.7. švarias ir lengvai valomas lubas; jeigu lubų nėra, tai stogo vidinis paviršius privalo būti padengtas lengvai valomomis medžiagomis.
2.1. pakankamai įrangos rankų plovimui ir dezinfekavimui bei atskirų kabinų įrankių bei prijuosčių plovimui ir dezinfekavimui karštu vandeniu. Vandens čiaupai neturi būti tiesiogiai valdomi rankomis. Rankoms plauti privalo tekėti šiltas tinkamos temperatūros geriamasis vanduo, turi būti plovimo ir dezinfekavimo priemonės bei vienkartinės priemonės rankoms šluostyti;
3. Instrumentus ir darbo įrenginius: išpjaustymo stalus su nuimamais pjaustymo paviršiais, konteinerius, konvejerines juostas ir pjūklus, pagamintus iš antikorozinės medžiagos – neteršiančius mėsos, lengvai valomus ir dezinfekuojamus. Paviršiai, turintys ar galintys turėti sąlytį su mėsa, turi būti lygūs ir pagaminti ne iš cinkuotų ar kitų rūšių medžiagų, galinčių užteršti mėsą.
4. Korozijai atsparius įrenginius ir įrengimus, skirtus mėsos tvarkymui, ir konteinerius, skirtus mėsos saugojimui taip, kad nei mėsa, nei konteineriai tiesiogiai nesiliestų su grindimis ar sienomis.
5. Higienišką įrangą mėsos tvarkymui pakrovimo ir iškrovimo metu bei tinkamai įrengtą priėmimo ir manevravimo teritoriją.
6. Specialius vandeniui nelaidžius konteinerius su dangčiais ir sklendėmis, kad pašaliniai asmenys negalėtų iš jų nieko išimti, skirtus gyvūninėms atliekoms laikyti, ar tokiai mėsai skirti užrakinamą patalpą ar uždarą apsaugotą tranšėją, jeigu tokios mėsos pakankamai daug arba ši mėsa nėra išvežama ar sunaikinama kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Ten, kur tokia mėsa šalinama per angas, jos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad neužterštų šviežios mėsos.
7. Patalpas bei tinkamą įrangą taros valymui, plovimui ir dezinfekavimui, išskyrus šaldytuvus, kurie tik priima ir išsiunčia įpakuotą šviežią mėsą.
8. Patalpas ir įrangą higieniškam įvyniojimo ir įpakavimo medžiagų laikymui, jei tai atliekama įmonėje.
9. Patalpas su šaldymo įrengimais palaikyti reikiamai mėsos vidaus temperatūrai. Šaldymo įrengimai turi būti aprūpinti vandens kondensato pašalinimo sistema, nuvesta tiesiai į nuotekų surinkimo sistemą.
10. Vandentiekiu tiekiamą geriamąjį šaltą, karštą bei sumaišytą reikiamos temperatūros vandenį, atitinkantį Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 11 25 įsakymu Nr. 684, reikalavimus. Geriamasis vanduo turi būti naudojamas visiems tikslams. Negeriamo vandens tiekimas išimtiniais atvejais yra leidžiamas garų gamybai, priešgaisrinei sistemai ir šaldymo įrenginių aušinimui. Toks vamzdynas turi būti įrengtas taip, kad nebūtų galima vandens panaudoti kitiems tikslams ir jis nekeltų šviežios mėsos užteršimo pavojaus. Negeriamo vandens vamzdynas turi būti aiškiai atskirtas nuo geriamojo vandens vamzdyno.
13. Pakankamą skaičių persirengimo kambarių su lygiomis, vandeniui atspariomis, plaunamomis sienomis ir grindimis, praustuvais, dušais, nuskalaujamais tualetais. Tualetai neturi tiesiogiai susisiekti su patalpomis, kur ruošiama mėsa. Durys į tualetus, esančius gamybinėse patalpose, turi užsidaryti pačios. Dušai nebūtini šaldymo sandėliuose, kur tik priimama ir išsiunčiama higieniškai įpakuota šviežia mėsa. Praustuvuose turi tekėti karštas ir šaltas vandentiekio vanduo arba sumaišytas reikiamos temperatūros vanduo, būti medžiagos rankoms plauti ir dezinfekuoti bei higieniškos vienkartinės priemonės rankoms nusišluostyti. Praustuvų čiaupai neturi būti tiesiogiai valdomi rankomis. Rekomenduojama, kad čiaupai būtų valdomi alkūne, koja arba būtų automatiniai. Turi būti užtektinai tokių praustuvų prie tualetų.
14. Vietą, tinkamas sąlygas ir įrangą mėsos transportavimo priemonėms valyti, plauti ir dezinfekuoti, išskyrus šaldytuvus, kurie tik priima ir išsiunčia higieniškai įpakuotą šviežią mėsą.
11 straipsnis. Specialieji reikalavimai didelio pajėgumo skerdyklų patvirtinimui
1. Tinkamus tvartus bei juose įrengtus gardus gyvuliams laikyti: jei skerdžiami skirtingų rūšių gyvuliai, tvartai ir gardai turi būti pritaikyti jų laikymui; sienos ir grindys turi būti atsparios, nepralaidžios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos; turi būti įrengta girdymo ir drenažo sistema, o prireikus – ir šėrimo įranga.
2. Skerdimo patalpos turi būti pakankamai didelės, kad būtų galima normaliai dirbti pagal šių taisyklių reikalavimus. Skerdimo patalpose, kur skerdžiamos kiaulės nelupant odos ir kitų rūšių gyvuliai, turi būti speciali vieta ar atskira linija kiaulių skerdimui; tačiau tokia speciali vieta ar linija nebūtina, jei kiaulės skerdžiamos kitu laiku nei kiti gyvuliai, bet tada plikyti, depiliuoti, skusti ir nusvilinti reikia specialiose, nuo skerdimo linijos sienine pertvara atskirtose vietose.
3.4. skrandžių ir žarnų tuštinimui ir valymui. Atskiros patalpos nebus reikalingos, jeigu operacijos su skrandžiais atliekamos uždaro ciklo mechaniniais įrengimais, turinčiais gerą ventiliacijos sistemą ir atitinkančiais tokius reikalavimus:
3.4.1. įrengimai turi būti taip sutvarkyti ir išdėstyti, kad būtų higieniškai atliekamos žarnų atskyrimo nuo skrandžių ir skrandžių tuštinimo bei valymo operacijos. Jie turi būti įrengti specialioje vietoje, aiškiai atskirtoje nuo bet kokios neįvyniotos šviežios mėsos ne mažiau kaip trijų metrų aukščio pertvara, supančia plotą, kuriame vykdomos šios operacijos;
3.4.2. įrenginių dizainas ir funkcionavimas turi būti tokie, kad efektyviai apsaugotų šviežią mėsą nuo užteršimo;
3.4.3. turi būti įrengta ištraukiamoji ventiliacija ir ji turi taip veikti, kad pašalintų kvapus ir nekeltų aerozolinio užteršimo pavojaus;
3.4.4. įrengimai turi turėti įrenginį uždaru ciklu, pašalinantį likusį skystį ir skrandžių turinį į nuotekų sistemą;
3.4.5. skrandžių patekimas ir pašalinimas iš uždaro ciklo mechaninio įrenginio privalo būti aiškiai atskirti vienas nuo kito ir tam tikru tinkamu atstumu nuo šviežios mėsos ciklo. Po ištuštinimo ir išvalymo skrandžiai turi būti iš karto higieniškai išgabenti;
3.4.6. personalas, tvarkantis skerdimo produktus aukščiau minėtame nešvariame procese, negali eiti į švarią skerdimo zoną;
3.5. atskirą patalpą žarnų dorojimui, jeigu tai atliekama skerdykloje. Tačiau šią operaciją galima atlikti toje pačioje patalpoje, kaip nurodyta 3.4 punkte, jeigu išvengiama priešpriešinio užteršimo;
3.6. atskirą vietą skerdenos atliekų, kurios nebuvo minėtos ankstesniuose papunkčiuose, paruošimui ir valymui, taip pat atskirą vietą galvų saugojimui tam tikru atstumu nuo kitų skerdenos atliekų, jeigu minėtos operacijos neatliekamos skerdimo linijoje;
3.7. atskirą vietą odų, ragų, kanopų, kiaulių šerių saugojimui iki išvežimo, jeigu jie neišgabenami iš skerdyklos skerdimo dieną. Juos saugoti uždarytuose, nepralaidžiuose skysčiui konteineriuose;
3.9. atskiras patalpas su gardais bei atskira drenažo sistema sergantiems ir įtariamai sergantiems gyvuliams, užrakinamas patalpas tokių gyvulių skerdimui, sulaikytos ir pripažintos netinkama maistui mėsos laikymui. Atskiros patalpos tokių gyvulių skerdimui nebūtinos skerdykloje, kur skerdžiama pasibaigus normaliam skerdimui ir imamasi priemonių, kad nebūtų užteršta žmonių maistui skirta mėsa. Prieš vėl skerdžiant sveikus gyvulius, patalpos turi būti išvalytos ir išdezinfekuotos;
3.10. pakankamai dideles mėsos atšaldymo ar šaldymo kameras su korozijai atsparia įranga taip suprojektuotas, kad šviežia mėsa nesiliestų su grindimis ar sienomis;
3.11. aiškiai atskirtas nešvarią ir švarią darbo zonas, kad švari zona būtų apsaugota nuo užteršimo;
3.12. įrengimus, kad gyvulių svaiginimo ir darinėjimo vietos būtų kaip galima toliau viena nuo kitos; jokiu būdu kabantis gyvulys apdorojimo metu negali liesti grindų. Atstumas nuo grindų iki skerdenos apačios turi būti ne mažesnis kaip 30 cm;
3.15. tinkamą patalpą ir įrangą trichineliozės tyrimams atlikti, jeigu skerdžiamos kiaulės ir arkliai;
12 straipsnis. Specialieji reikalavimai didelio pajėgumo mėsos išpjaustymo įmonių patvirtinimui
1. Išpjaustymas ir iškaulinėjimas gabalų, mažesnių nei apibrėžia terminas bendras skerdenos dalijimas bei skerdenos atliekų pjaustymas, leidžiamas tik patvirtintose mėsos išpjaustymo įmonėse.
2.1. pakankamai dideles patalpas atšaldytai ar šaldytai mėsai laikyti, o jeigu įmonėje laikoma įpakuota mėsa – atskirą patalpą tokiai įpakuotai mėsai. Neįpakuotos mėsos negalima laikyti tokiose atšaldymo patalpose, jeigu jos nebuvo išvalytos ir išdezinfekuotos. Temperatūra mėsos išpjaustymo patalpose neturi viršyti +12°C ir ji turi būti nuolat registruojama;
2.2. patalpą mėsos išpjaustymui, iškaulinėjimui ir įvyniojimui, aprūpintą patalpos temperatūrą registruojančiu termometru ar teletermometru;
2.3. atskirą patalpą įpakavimui. Išimties atvejais įpakuoti išpjaustymo įmonėje leidžiama išpjaustymo ar iškaulinėjimo patalpose, jei užtikrinama, kad:
2.3.1. patalpa pakankamai erdvi ir taip įrengta, kad įpakavimo metu nebūtų pažeidžiami higienos reikalavimai;
2.4. atskirą patalpą įpakavimo ir įvyniojimo medžiagų saugojimui, jeigu išpjaustymo įmonė atlieka įpakavimo operacijas.
3. Atsakingas įmonės asmuo turi padėti valstybiniam veterinarijos gydytojui vykdyti valstybinę veterinarinę priežiūrą įmonėje ir tikrinančiai tarnybai turi sudaryti galimybę prieiti prie bet kurių objektų. Atsakingas įmonės asmuo privalo suteikti informaciją atsakingam už įmonės veterinarinę priežiūrą valstybiniam veterinarijos gydytojui apie mėsos, atgabentos į jo įmonę, kilmę.
4. Šviežia mėsa, kai tik ji išpjaustoma ir tinkamai įpakuojama, iš karto turi būti gabenama į atšaldymo ar šaldymo patalpas.
5. Įvežamą į išpjaustymo patalpas mėsą reikia tikrinti ir, jei reikia, apipjaustyti. Darbo vieta šiam procesui atlikti turi būti tinkamai įrengta ir gerai apšviesta.
6. Išpjaustymo, iškaulinėjimo, įvyniojimo ir įpakavimo metu mėsos vidaus temperatūra neturi viršyti +7°C.
7. Išpjaustant, iškaulinėjant, pjaustant gabaliukais, įvyniojant ir įpakuojant kepenų, inkstų, galvos ir kitų skerdenos atliekų temperatūra neturi viršyti +3°C.
8. Darant išimtį aukščiau minėtiems reikalavimams temperatūrai, gali būti taikomas toks temperatūros režimas, kai mėsa išpjaustoma dar šilta. Tokiu atveju mėsą iš skerdimo patalpų reikia tiesiai gabenti į išpjaustymo patalpą. Be to, skerdimo patalpa ir išpjaustymo patalpa turi būti toje pačioje pastatų grupėje ir pakankamai arti viena kitos, kad mėsą būtų galima pergabenti viena operacija ir išpjaustymą pradėti iš karto perkėlus mėsą. Iš karto po išpjaustymo ir, jei reikia, įpakavus mėsa turi būti perkelta į atšaldymo patalpą.
9. Išpjaustymą atlikti taip, kad būtų išvengta bet kokio mėsos užteršimo. Būtina pašalinti kaulų nuotrupas ir kraujo krešulius. Mėsą, skirtą ne žmonių maistui, išpjaustymo metu reikia surinkti į specialius vandeniui ir korozijai atsparius dangčiais ir sklendėmis uždengiamus konteinerius ar dėžes. Jei netinkama žmonių maistui mėsa nepašalinama darbo dienos pabaigoje ar jos susikaupia daug, turi būti atskira tokiai mėsai laikyti tinkama patalpa.
13 straipsnis. Specialiosios mėsos šaldymo sandėlių patvirtinimo sąlygos
1.1. pakankamai dideles ir lengvai valomas atšaldymo patalpas, kuriose šviežia atšaldyta skerdena ir išpjaustyta mėsa gali būti laikoma ne aukštesnėje kaip +7°C temperatūroje, o skerdenos atliekos – ne aukštesnėje kaip +3°C temperatūroje;
2.1. pakankamai dideles, lengvai valomas šaldymo patalpas, kuriose šaldytą mėsą galima laikyti ne aukštesnėje kaip –12°C temperatūroje;
14 straipsnis. Bendrosios mažo pajėgumo įmonių patvirtinimo sąlygos
1.1. vandeniui atsparios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos, nepūvančios grindys, paklotos taip, kad nutekėtų vanduo; vanduo turi būti nukreiptas į nuotekų surinkimo vamzdžius su grotelėmis ir įranga kanalizacijos kvapams sulaikyti;
1.2. lygios, atsparios, nepralaidžios sienos, ne mažiau kaip iki dviejų metrų aukščio padengtos šviesia, plaunama danga; skerdimo patalpoje tokia danga padengtos sienos aukštis – ne mažiau kaip trys metrai;
1.7. kuo arčiau darbo vietų pakankamai įrangos rankoms plauti ir dezinfekuoti bei plauti įrankiams karštu vandeniu. Rankoms plauti šiose patalpose turi tekėti karštas ir šaltas vanduo arba sumaišytas iki reikiamos temperatūros vanduo, turi būti plovimo ir dezinfekavimo priemonės bei vienkartinės higienos priemonės rankoms šluostyti;
1.8. įranga darbo vietoje arba gretimoje patalpoje dezinfekuoti įrankiams karštu, ne žemesnės kaip +82°C temperatūros vandeniu;
1.9. patalpos bei tinkama įranga taros valymui, plovimui ir dezinfekavimui, išskyrus šaldytuvus, kurie tik priima ir išsiunčia įpakuotą šviežią mėsą;
1.10. instrumentai ir darbo įrengimai: išpjaustymo stalai su nuimamais pjaustymo paviršiais, konteineriai, konvejerių juostos ir pjūklai, padaryti iš korozijai atsparių medžiagų – neteršiantys mėsos, lengvai valomi ir dezinfekuojami;
1.11. korozijai atspari, higieniška įranga ir įrengimai mėsos tvarkymui ir dorojimui bei konteineriai mėsos laikymui. Mėsa ir konteineriai tiesiogiai neturi liestis su grindimis ar sienomis;
1.12. specialūs vandeniui nepralaidūs, nerūdijantys konteineriai su dangčiais ir sklendėmis, kad pašaliniai asmenys negalėtų jų atidaryti, gyvūninių atliekų laikymui; gyvūnines atliekas reikia išgabenti kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Jeigu jos neišgabenamos, turi būti laikomos specialioje rakinamoje patalpoje ar konteineryje;
1.13. šaldymo įrengimai, kurie palaikytų reikiamą vidinę mėsos temperatūrą. Šiuose įrengimuose turi būti kondensato drenažo sistema, sujungta su nuotekų vamzdynu, nekelianti mėsos užteršimo pavojaus;
1.14. vandentiekiu tiekiamas šaltas ir karštas geriamasis vanduo privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 11 25 įsakymu Nr. 684, reikalavimus. Techninis vanduo naudojamas pagal HN 15:1998 reikalavimus;
1.16. vandeniu nuskalaujami tualetai. Tualetai neturi tiesiogiai susisiekti su darbo patalpomis. Turi būti bent vienas praustuvas prie tualetų. Praustuvuose turi tekėti karštas ir šaltas vanduo ar iš anksto iki reikiamos temperatūros sumaišytas vanduo, turi būti higienos priemonės rankoms plauti ir dezinfekuoti ir vienkartinės higienos priemonės rankoms šluostyti.
15 straipsnis. Specialiosios mažo pajėgumo skerdyklų patvirtinimo sąlygos
1.2. reikiamo dydžio skerdimo ir kitas patalpas, kurios reikalingos, kad būtų higieniškai atliktos tam tikros skerdimo operacijos, tačiau, jei dėl nepakankamo patalpos dydžio negalima įrengti pertvarų ar patenkinti atstumo reikalavimų, gyvuliai gali būti skerdžiami po vieną;
1.4. skerdimo patalpoje bent iki 3 m aukščio arba iki lubų plaunamas sienas. Skerdimo metu turi būti efektyviai surenkami garai;
1.5. tokius įrengimus, kad po svaiginimo kabantis gyvulys būtų apdorojamas kuo toliau nuo apsvaiginimo vietos. Apdorojimo metu kabantis gyvulys jokiu būdu negali liesti grindų;
1.6. pakankamą, atitinkančią skerdžiamų gyvulių rūšį ir dydį mėsos atšaldymo patalpą su atskira vieta sulaikytoms skerdenoms saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai sulaikytos skerdenos, Valstybinei veterinarijos tarnybai kontroliuojant, iš karto išvežamos į specialias įmones papildomam tyrimui.
Išimtis gali daryti Valstybinė veterinarijos tarnyba kiekvienu individualiu atveju, kai mėsa iš tokių skerdyklų nedelsiant vežama į išpjaustymo įmones ar šalia skerdyklos esančias mėsos parduotuves, jeigu toks pervežimas trunka ne ilgiau kaip valandą;
2. Skerdimo patalpoje draudžiama ištuštinti skrandžius ir žarnas, laikyti odas, ragus, kanopas ir kiaulių šerius.
AŠTUNTASIS SKYRIUS
ĮMONIŲ PERSONALO, PATALPŲ IR ĮRENGIMŲ HIGIENA
16 straipsnis. Personalo higiena
1. Personalas, patalpos ir įrengimai neturi teršti mėsos. Privaloma laikytis personalo higienos reikalavimų, kaip nurodyta HN 15:1998.
2. Personalas, dirbantis su neįvyniota ar įvyniota šviežia mėsa ar dirbantis tokiose patalpose, kur apdorojama, įpakuojama ar transportuojama tokia mėsa, privalo dėvėti švarius ir lengvai valomus galvos apdangalus, avėti avalynę, vilkėti šviesius darbo drabužius ir, jei reikia, švarius kaklo apdangalus ar kitus apsauginius drabužius. Personalas, skerdžiantis gyvulius ar dirbantis su mėsa, turi vilkėti švarius darbo drabužius kiekvienos darbo dienos pradžioje ir turi, jei reikia dirbdamas keisti drabužius bei privalo plauti ir dezinfekuoti rankas kelis kartus per dieną prieš pertrauką, pasinaudojus tualetu ir kiekvieną kartą vėl pradedant dirbti. Su sergančiais gyvuliais ar infekuota mėsa sąlytį turėję dirbantieji turi nedelsdami rankas rūpestingai plauti karštu vandeniu ir dezinfekuoti. Darbo bei sandėliavimo patalpose, pakrovimo, priėmimo, manevravimo, iškrovimo ir kitose vietose bei koridoriuose, kuriais gabenama šviežia mėsa, draudžiama rūkyti.
3. Jokie kiti gyvuliai, išskyrus skerdžiamus skerdykloje, negali pakliūti į šviežios mėsos įmonę, o jos teritorijoje gali būti tik aptarnavimui reikalingi gyvuliai. Kiekvienu individualiu atveju Valstybinė veterinarijos tarnyba sprendžia, ar leisti aptvaruose apie įmonę laikyti sarginius šunis. Turi būti sistemingai kontroliuojami graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai.
4. Darbui su mėsa naudojami įrengimai ir instrumentai turi būti švarūs ir tvarkingi. Kelis kartus per darbo dieną juos reikia rūpestingai valyti, plauti ir dezinfekuoti, taip pat darbą baigus ar vėl pradedant dirbti po to, kai jie buvo užteršti.
5. Patalpos, instrumentai ir darbo įrengimai neturi būti naudojami kitiems tikslams nei darbui su šviežia mėsa. Negalima vienoje patalpoje tuo pačiu metu pjaustyti ir apdoroti skirtingų gyvulių rūšių mėsą. Tai atliekama skirtingu metu atskirai pagal gyvulių rūšis ir leidus Valstybinei veterinarijos tarnybai. Mėsos pjaustymo patalpa ir įrengimai, prieš vėl panaudojant pagal paskirtį, privalo būti kruopščiai išvalyti, išplauti ir išdezinfekuoti. Mėsos pjaustymo instrumentai turi būti naudojami tik mėsos pjaustymui.
8. Reikia naudoti tik patvirtintas plovimo, dezinfekavimo ir panašias medžiagas, kurios negadina instrumentų, darbo įrengimų ir nekenkia šviežiai mėsai. Jas panaudojus, instrumentus ir darbo įrengimus reikia gerai perplauti geriamuoju vandentiekio vandeniu. Darbo metu plovimo, dezinfekavimo ir panašios medžiagos turi būti laikomos atskiroje patalpoje.
17 straipsnis. Skerdimo, mėsos išpjaustymo ir mėsos tvarkymo higiena
1. Į skerdimo patalpas atgabenti pailsėję gyvuliai turi būti nedelsiant svaiginami ir skerdžiami, o kraujo nuleidimas, odos nudyrimas ar šerių pašalinimas, skerdenos tvarkymas ir vidurių išėmimas turi būti atlikti taip, kad nebūtų užteršta mėsa.
2. Skerdžiamas gyvulys turi tinkamai nukraujuoti. Žmonių maisto produktams gaminti skirtas kraujas turi būti surinktas į švarius ir išdezinfekuotus indus. Kraują galima maišyti tik higienos reikalavimus atitinkančiu instrumentu. Kraują galima naudoti žmonių maistui tik atlikus galutinę gyvulio poskerdiminę apžiūrą.
3. Privaloma nedelsiant ir visiškai, išskyrus kiaules, nulupti odą. Jei kiaulių oda nelupama, turi būti pašalinami jų šeriai. Šeriams pašalinti gali būti naudojamos tik patvirtintos medžiagos. Pašalinus šerius, kiaulės turi būti kruopščiai perplaunamos geriamuoju vandeniu. Lupti veršelių galvų odos nebūtina, jeigu galvos tvarkomos taip, kad nebūtų užteršiama šviežia mėsa, ir jei galutinis produktas turi būti su galvos oda.
4. Vidurius būtina nedelsiant pašalinti. Šią procedūrą reikia pabaigti ne vėliau kaip per 45 min. nuo apsvaiginimo. Plaučiai, širdis, kepenys, tarpusienis, sąlygiškai liežuvis, blužnis ir inkstai išimami natūraliai susijungę. Terminas sąlygiškai taikomas tik vidurių šalinimo metodui apibūdinti. Išimant juos būtina numeruoti ar kitaip identifikuoti, kad būtų galima atpažinti, kuriai skerdenai priklauso. Tas pats reikalavimas identifikavimui taikomas galvai, liežuviui, virškinamajam traktui ir bet kokiai kitai, tikrinimo reikalaujančiai gyvulio kūno daliai, kurią gali prireikti patikrinti dėl kenksmingų medžiagų. Anksčiau minėtos kūno dalys ir organai turi būti identifikuojami, kad būtų galima atskirti, kuriai skerdenai priklauso, kol bus baigta poskerdiminė apžiūra. Tačiau jeigu nėra patologinių pažeidimų ar žaizdų požymių, lytinę varpą galima pašalinti iš karto. Visoms gyvulių rūšims inkstus reikia išimti iš jų riebalinio dangalo ir inkstų kapsulės.
5. Įrankių negalima palikti mėsoje. Mėsą valyti šluostant medžiaga arba kitomis priemonėmis, taip pat pučiant draudžiama.
6. Neporakanopių, vyresnių negu 4 savaičių kiaulių ir vyresnių negu 6 mėnesių galvijų skerdenos tikrinamos perpjautos išilgai stuburkaulio pusiau. Jei reikia, valstybinis veterinarijos gydytojas gali pareikalauti išilgai perpjauti bet kurią galvą ar bet kurią skerdeną. Valstybinė veterinarijos tarnyba gali leisti pateikti tikrinimui neperpjautas per pusę kiaulių galvas.
7. Kol patikrinimas nebaigtas, taip pat nepašalintos pripažintos netinkamomis maistui gyvulio kūno dalys, netikrinta skerdena ir skerdenos atliekos neturi kontaktuoti su kitomis skerdenomis ir skerdenų atliekomis, o jas išgabenti, išpjaustyti ar toliau apdoroti draudžiama tol, kol patikrinimas nebus galutinai atliktas.
8. Sulaikyti ar pripažinti žmonių maistui netinkami skerdimo produktai neturi kontaktuoti su maistui pripažintais tinkamais skerdimo produktais ir turi būti kuo greičiau perkelti į specialias patalpas ar konteinerius, esančius tokioje vietoje ir taip įrengtus, kad nebūtų šviežios mėsos užteršimo pavojaus.
9. Jeigu kelių gyvulių kraujas ir skerdenos atliekos prieš baigiant poskerdiminį patikrinimą surenkami į tuos pačius konteinerius ir jei kuris nors gyvulys pripažįstamas netinkamu žmonių maistui, visų konteinerių turinį reikia pripažinti netinkamu žmonių maistui.
DEVINTASIS SKYRIUS
ŽENKLINIMAS SVEIKATOS ŽENKLU IR ETIKEČIŲ ŽYMĖJIMAS
18 straipsnis. Ženklinimas sveikatos ženklu
1. Visos paskerstų gyvulių dalys, pripažintos tinkamomis žmonių maistui, privalo būti paženklintos sveikatos ženklu. Sveikatos ženklas turi būti aiškus ir įskaitomas.
2.2. žymeklius ir žymėtą įpakavimo medžiagą, kaip nurodyta šiame straipsnyje.
Ši procedūra gali būti įtraukta į įmonės savikontrolės sistemą.
3. Sveikatos ženklas didelio pajėgumo skerdyklų ir mėsos išpjaustymo įmonių produktams žymėti turi būti ovalo formos, ne mažesnis kaip 6,5 cm pločio ir 4,5 cm aukščio, kuriame aiškiai nurodyta tokia informacija: viršutinėje dalyje didžiosiomis raidėmis – „LT“, vidurinėje dalyje įmonės veterinarijos patvirtinimo numeris, kurį sudaro didžioji raidė „M“ ir du dviženkliai skaičiai. Raidės turi būti ne mažesnės kaip 0,8 cm aukščio, o skaičiai – ne mažesni kaip 1 cm aukščio. Be to, sveikatos ženkle gali būti nurodytas mėsos tikrinimą atlikęs valstybinis veterinarijos gydytojas. Ženklų ir įrašų dydis ženklinant ėriukus, ožiukus, paršelius gali būti sumažintas.
4. Mažo pajėgumo įmonėse paruošta mėsa privalo būti paženklinta apskritu 5 cm diametro sveikatos ženklu, kurio centre turi būti didžioji raidė „M“ ir įmonės veterinarijos patvirtinimo numeris, o apatinėje apskritimo dalyje – „VVT“ – Valstybinės veterinarijos tarnybos sutrumpinimas. Raidės turi būti ne mažesnės kaip 0,8 cm aukščio, o skaičiai – ne mažesni kaip 1 cm aukščio. Sveikatos ženklu taip pat turi būti ženklinama didmeninei prekybai skirta įpakuota mėsa.
5. Veislinių kuilių, kriptorchidų ir hermafroditų kiaulių mėsa, turinti specifinį kvapą, bei nekastruotų kuilių mėsa, kurių skerdenos sveria daugiau nei 80 kg, turi būti paženklintos specialiu sveikatos ženklu, t. y. aukščiau minėtu ovalu, kuriame nurodyta ta pati informacija ir kurį kerta dvi tiesios lygiagrečios ovalo didžiajam diametrui linijos, tarp kurių atstumas – mažiausiai 1 cm. Išilginių linijų storis turi būti toks pat kaip ir sveikatos ženklo išorinių linijų, o informacija – įskaitoma.
Aukščiau minėtų gyvulių mėsa, paruošta mažo pajėgumo įmonėse, privalo būti paženklinta aukščiau minėtu apskritu sveikatos ženklu, kuriame lygiagrečiai raidei „M“ ir įmonės veterinarijos patvirtinimo numeriui eina dvi tiesios lygiagrečios linijos, tarp kurių atstumas – mažiausiai 1 cm. Išilginių linijų storis turi būti toks pat kaip ir sveikatos ženklo išorinių linijų, o informacija – įskaitoma.
6. Skerdenas reikia ženklinti specialiais ženklinimo dažais ar išdeginti. Skerdenos, sveriančios daugiau kaip 65 kg, žymimos kiekvienos skerdenos pusės tokiose vietose: išoriniame šlaunų paviršiuje, strėnose, nugaroje, krūtinėje ir petyje. Ėriukų, ožiukų, paršelių skerdenos turi turėti bent du ženklus: po vieną kiekvienoje skerdenos pusėje ant peties ar ant išorinio šlaunų paviršiaus; kitas skerdenas reikia žymėti bent keturiose vietose, t. y. ant kiekvienos skerdenos pusės peties ir ant išorinio šlaunų paviršiaus.
7. Šiomis taisyklėmis reglamentuojamų gyvulių kepenys turi būti paženklintos sveikatos ženklu išdeginant. Tačiau tai nebūtina, jei skerdenos atliekos skirtos vietinei rinkai.
8. Visos kitos žmonių maistui skirtos skerdenos atliekos turi būti iš karto ženklinamos ant produkto, produkto įvyniojimo ar įpakavimo. Sveikatos ženklas turi būti etiketėje, pritvirtintoje prie įvyniojimo ar įpakavimo, arba atspaustas ant įpakavimo. Jeigu įvyniojama ar įpakuojama skerdykloje, ženklas turi nurodyti įmonės patvirtinimo numerį.
10. Įpakuota išpjaustyta mėsa arba įpakuotos skerdenos atliekos, minimos šio straipsnio 6 ir 7 punktuose, turi būti paženklintos. Ženklas turi nurodyti išpjaustymo įmonės veterinarijos patvirtinimo numerį. Ženklas turi būti nurodytas etiketėje, pritvirtintoje prie įpakavimo, arba atspaustas ant įpakavimo tokiu būdu, kad atidarant pakuotę jis būtų sunaikinamas. Ženklo nesunaikinimas toleruojamas tik tokiu atveju, kai atidarant sunaikinama pati pakuotė.
Tačiau kai išpjaustyta mėsa ar skerdenos atliekos įvyniojamos į pakavimo medžiagų reikalavimus atitinkančią medžiagą, aukščiau minimą etiketę galima tvirtinti ant įvyniojimo. Kai skerdenos atliekos įpakuojamos skerdykloje, ženklas turi nurodyti skerdyklos veterinarijos patvirtinimo numerį. Šis reikalavimas taip pat taikomas naudojant stelažinius mėsos transportavimo konteinerius (europaletes), atitinkančius įvyniojimo ir įpakavimo medžiagų reikalavimus.
11. Kai šviežia mėsa įvyniojama mažais kiekiais norint parduoti tiesiai vartotojui, ji turi būti paženklinta sveikatos ženklu ant etiketės. Sveikatos ženklas privalo būti ovalo formos, kaip nurodyta šio straipsnio 3 punkte, kurio išorės matmenys 1,2 x 0,8 cm, o jame turi būti ta pati informacija kaip ir dideliame sveikatos ženkle, arba apvalus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 punkte, kurio diametras 1,2 cm. Sveikatos ženkluose esanti informacija turi būti įskaitoma. Jeigu mėsa perpakuojama kitoje įmonėje negu buvo įvyniota iš pradžių, ant įvyniojimo turi būti išpjaustymo įmonės, kurioje buvo pirmą kartą įvyniota, sveikatos ženklas, o ant pakuotės turi būti perpakavimo įmonės sveikatos ženklas.
12. Mechaniškai nuo kaulų atskirta mėsa, sąlygiškai patvirtinta bei priverstinio skerdimo metu paruošta mėsa turi būti paženklinta trikampiu ženklu. Ženklas turi būti lygiakraščio trikampio formos, kurio kraštinės ilgis – 5 cm. Viršutinėje dalyje didžioji raidė „M“, centre – įmonės patvirtinimo numeris, o apatinėje dalyje – didžiosios raidės „LT“. Raidės turi būti ne mažesnės kaip 0,8 cm aukščio, o skaičiai – ne mažesni kaip 1 cm.
19 straipsnis. Etikečių žymėjimas
1. Visa įpakuota šviežia mėsa turi būti paženklinta etiketėmis pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisykles, patvirtintas 1998 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymu Nr. 137.
DEŠIMTASIS SKYRIUS
ŠVIEŽIOS MĖSOS ĮVYNIOJIMAS IR ĮPAKAVIMAS
20 straipsnis. Šviežios mėsos įvyniojimas ir įpakavimas
1. Įvyniojimo ir įpakavimo medžiagos turi atitikti visus higienos ir saugos reikalavimus, nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 16:1998 „Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais“, kuri Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta 1998 11 25 įsakymu Nr. 684, ypač:
2. Medį galima naudoti tik ėriukų ir ožiukų skerdenoms įpakuoti, jeigu imamasi visų atsargumo priemonių išvengti mėsos kontaktui su pakuote, kai plyšta įvyniojimas.
3. Pakuotė mėsai antrą kartą nenaudojama; galima antrą kartą naudoti tik pagamintą iš antikorozinių medžiagų, lengvai valomą pakuotę, jei prieš tai ji buvo išvalyta ir išdezinfekuota.
4. Jei įvyniojama šviežia išpjaustyta mėsa arba skerdenos atliekos, šią operaciją reikia atlikti iš karto po išpjaustymo laikantis higienos reikalavimų.
5. Išpjaustyta mėsa ir skerdenos atliekos, jeigu transportuojamos ne kabančios, turi būti įvyniotos į apsauginę medžiagą. Ši įvyniojimo medžiaga turi būti permatoma. Šio reikalavimo įvyniojimui galima netaikyti šaldytai mėsai, kuri be tolesnio apdirbimo bus naudojama kaip žaliava smulkintai mėsai, bei mažesniais nei 100,0 g gabaliukais pjaustytai mėsai, bei jos gaminiams.
Kai kepenys, inkstai ar širdys siunčiami į prekybą, viename įvyniojime gali būti tik vienos rūšies organai.
6. Įvyniota mėsa privalo būti įpakuojama. Tačiau jei įvyniojimas atlieka visas apsaugines įpakavimo funkcijas, jis neprivalo būti permatomos ir bespalvės medžiagos. Europaletes galima irgi naudoti kaip antrąjį konteinerį, jeigu patenkinamos kitos 1 punkto sąlygos.
7. Išpjaustyti, iškaulinėti, įvynioti ir įpakuoti į kartonines dėžes galima toje pačioje patalpoje, jeigu patenkinamos šios sąlygos:
7.2. įpakavimo ir įvyniojimo medžiagos iš karto po pagaminimo dedamos į sandarų apsauginį apvalkalą; šis apvalkalas pervežant į įmonę turi būti apsaugotas nuo mechaninio pažeidimo, įmonėje laikomas higieniškai, atskiroje patalpoje;
7.3. patalpose, kur laikomos įpakavimo medžiagos, neturi būti dulkių ir parazitų, jos neturi turėti oro susisiekimo su patalpomis, kuriose laikomos medžiagos, galinčios užteršti pakuotę. Pakuotės negalima laikyti ant grindų;
7.5. pakuotė turi būti higieniškai atgabenta į pakavimo patalpą ir nedelsiant naudojama. Pakuotės tvarkyti negali personalas, dirbantis su neįpakuota šviežia mėsa;
8. Šviežią mėsą galima įpakuoti išpjaustymo patalpoje, jeigu europaletės ir panašūs konteineriai, atitinkantys 1 punkto reikalavimus, prieš juos atvežant į išpjaustymo patalpą buvo išvalyti ir išdezinfekuoti.
VIENUOLIKTASIS SKYRIUS
SANDĖLIAVIMAS
21 straipsnis. Sandėliavimas
1. Šviežią mėsą reikia atšaldyti iš karto po poskerdiminio patikrinimo ir laikyti vadovaujantis Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklėmis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 11 27 įsakymu Nr. 695, kad skerdenų ir iškaulinėtos mėsos vidaus temperatūra nuolat būtų ne aukštesnė kaip +7°C, o skerdenos atliekų – +3°C.
2. Išimtis iš šio reikalavimo gali dėl techninių priežasčių, susijusių su mėsos brandinimu, daryti Valstybinė veterinarijos tarnyba kiekvienu individualiu atveju, vežant mėsą į išpjaustymo įmones ar šalia skerdyklų esančias mėsos parduotuves, jeigu toks pervežimas trunka ne daugiau kaip 1 val.
3. Mėsą galima užšaldyti tik patvirtintuose šaldymo sandėliuose, atitinkančiuose tokių įmonių reikalavimus.
4. Šviežia mėsa į šaldytuvus užšaldymui tiekiama tik iš patvirtintų įmonių. Užšaldymui ar giliam užšaldymui skirtas skerdenas, jų puses ar puses, padalytas į tris proporcingas dalis, ir skerdenos atliekas reikia užšaldyti nedelsiant, jeigu dėl sveikatos sumetimų nereikalaujama mėsos brandinti. Tuomet mėsą reikia užšaldyti iš karto po brandinimo. Užšaldymui skirtą išpjaustytą mėsą užšaldyti iš karto po išpjaustymo.
5. Užšaldytos mėsos vidaus temperatūra turi būti -12°C, o giliai užšaldytos -18°C ar žemesnė ir mėsos vėliau negalima laikyti aukštesnėje temperatūroje. Ant užšaldytos šviežios mėsos turi būti nurodyta užšaldymo metai ir mėnuo.
6. Jokių kitų produktų, galinčių pakenkti mėsos higienai ar ją užteršti, negalima laikyti tose pačiose saugojimo patalpose.
DVYLIKTASIS SKYRIUS
TRANSPORTAVIMAS
22 straipsnis. Transportavimas
1. Šviežią mėsą reikia pervežti hermetiškai uždarytomis transporto priemonėmis, kurios yra taip sukonstruotos ir įrengtos, kad per visą transportavimo laiką būtų palaikoma šiose taisyklėse nurodyta temperatūra.
2. Gabenant mėsą į Lietuvą, iš Lietuvos arba per Lietuvą tranzitu, privalo būti gabenama plombuota transporto priemone.
23 straipsnis. Reikalavimai transporto priemonėms
1.1. jų vidiniai ir kiti galintys kontaktuoti su mėsa paviršiai turi būti pagaminti iš korozijai atsparių, žmonėms nekenksmingų, negadinančių juslinių mėsos savybių medžiagų. Šie paviršiai turi būti lygūs, lengvai valomi ir dezinfekuojami;
1.2. jos turi būti nepralaidžios vandeniui, aprūpintos efektyviomis priemonėmis apsaugoti mėsai nuo vabzdžių ir dulkių;
1.4. skerdenų, skerdenos pusių, pusių, padalytų į tris proporcingus gabalus, ir neįpakuotos išpjaustytos mėsos gabenimui turi turėti korozijai atsparią įrangą pakabinti mėsą tokiame aukštyje, kad ji neliestų grindų;
1.6. gabenant oro transportu, įranga mėsai pakabinti nebūtina, jeigu higieniškam mėsos pakrovimui, laikymui ir iškrovimui naudojamos tinkamos, korozijai atsparios priemonės.
2. Mėsos gabenimui naudojamų transporto priemonių jokiu būdu negalima naudoti gyvų gyvulių pervežimui.
24 straipsnis. Reikalavimai šviežios mėsos gabenimui
1. Įpakuotą mėsą gabenti ta pačia transporto priemone su neįpakuota mėsa leidžiama tik tuo atveju, jeigu yra įrengta tinkama pertvara neįpakuotos mėsos apsaugojimui nuo įpakuotos. Ta pačia transporto priemone galima gabenti tik išvalytus ir nuplikytus skrandžius bei nuluptas ar nuplikytas ir depiliuotas kojas ar galvas. Be to, vidaus organus visada reikia vežti stiprioje, vandeniui ir riebalams atsparioje pakuotėje, kurią galima naudoti tik išvalius ir išdezinfekavus.
2. Skerdenas, skerdenos puses, skerdenos puses, padalytas į tris gabalus, išskyrus užšaldytą mėsą, įpakuotą pagal higienos reikalavimus, reikia vežti kabančias, išskyrus gabenimą oro transportu.
3. Neįpakuotos mėsos gabalus ir skerdenos atliekas reikia sukabinti ar sudėti ant lentynų bei padėklų arba sudėti į korozijai atsparius konteinerius. Tokios lentynos, padėklai ar konteineriai turi atitikti higienos reikalavimus.
TRYLIKTASIS SKYRIUS
VETERINARIJOS PAŽYMĖJIMAS
25 straipsnis. Veterinarijos pažymėjimas
1. Šviežią mėsą, skirtą prekybai šalies viduje tarp patvirtintų įmonių, iki 2003 12 31 turi lydėti veterinarijos pažymėjimas.
2. Prekiaujant šviežia mėsa šalies vidaus rinkoje tarp patvirtintų įmonių, nuo 2004 01 01 ją turės lydėti prekybos dokumentas. Prekybos dokumente, be reikalingos prekybai informacijos, produkto apibūdinimo, partijos numerių, gryno svorio, privalės būti informacija, nurodyta sveikatos ženkle. Prekybos dokumentą prekių gavėjas turės saugoti ne mažiau kaip vienerius metus ir pateikti Valstybinei veterinarijos tarnybai paprašius.
3. Nepriklausomai nuo prekybos dokumento įdiegimo nuo 2004 01 01 šviežia mėsa, gauta iš teritorijų, kurioms taikomi apribojimai dėl užkrečiamųjų ligų, ir po nurodytos datos turės būti lydima veterinarijos pažymėjimo.
26 straipsnis. Atsakomybė pažeidus reikalavimus
1. Atsakingas įmonės asmuo atsako už šių taisyklių reikalavimų laikymąsi. Taisyklių pažeidimas, Valstybinės veterinarijos tarnybos nustatytos tvarkos nesilaikymas gali privesti prie:
1.1. atsakingam įmonės asmeniui raštu pateikto įspėjimo, nurodant, kad per tam tikrą laiką būtų ištaisyti trūkumai;
1.3. įmonės patvirtinimo atšaukimo, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Įmonės patvirtinimo numeris turi būti atšaukiamas tuo atveju, kai visiškai nepaisoma atsakomybės, keliamas pavojus produktų saugai.
2. Atsakingas įmonės asmuo gali būti asmeniškai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 ir 241 straipsnius.
3. Nežiūrint atsakomybės, numatytos 1 ir 2 šio straipsnio punktuose, neatleidžiama nuo atsakomybės pagal kitus norminius teisės aktus.
4. Sprendimai, priimti pagal šio straipsnio 1.2 ir 1.3 punktus bei 2 punktą, gali būti apskųsti apeliaciniu skundu teisme. Kreipimasis į teismą neturi įtakos padarytiems sprendimams.
KETURIOLIKTASIS SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR GALUTINĖS NUOSTATOS
27 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio ir galutinės nuostatos
Šių taisyklių įgyvendinimas turi būti pradėtas neatidėliojant. Taisyklių įgyvendinimui skiriamas pereinamasis laikotarpis. Pirmiausiai turi būti šalinami tie trūkumai, kurie gali tiesiogiai daryti įtaką mėsos saugai.
Kol šios taisyklės bus įgyvendinamos pereinamuoju laikotarpiu, įmonėms galios dabartiniai higienos ir saugos reikalavimai, nurodyti taisyklėse šviežios mėsos įmonėms.
28 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatų vykdymas
29 straipsnis. Atsakomybė už pereinamojo laikotarpio nuostatų nevykdymą
30 straipsnis. Veiklą pradedančių įmonių patvirtinimas
31 straipsnis. Galiojančių teisės aktų anuliavimas