LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MIŠKŲ AEROFOTOGRAFAVIMO DARBŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2002 m. spalio 1 d. Nr. 518
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 518
MIŠKŲ AEROFOTOGRAFAVIMO DARBŲ NUOSTATAI
1. Bendroji dalis
1.1. Šie nuostatai reglamentuoja miškų aerofotografavimo darbų vykdymo tvarką ir jų technines sąlygas atliekant sklypinę miškų inventorizaciją. Aerofotonuotraukos, tiek analogų, tiek skaitmeniniu pavidalu, naudojamos miško masyvui suskirstyti į taksacinius sklypus, nustatyti taksacinius rodiklius arba palengvinti jų nustatymą lauko darbų metu, užtikrinant maksimalų vidaus situacijos, taksacinių rodiklių bei ūkinių priemonių perimamumą.
1.2. Miškų aerofotografavimo nuostatai nepakeičia Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 41 „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.13.01:2001 patvirtinimo“ nustatytos Lietuvos Respublikoje galiojančios aerofotografavimo darbų vykdymo tvarkos, tačiau ją detalizuoja, atsižvelgiant į aerofotografavimo objekto specifiką.
1.3. Miškų aerofotografavimo darbus užsako ir organizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija. Pagamintos produkcijos autorinės teisės priklauso Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
2. Aerofotografavimo darbų organizavimas
2.1. Miškų aerofotografavimo darbus organizuojanti institucija parenka darbų vykdytoją bei sudaro su juo sutartis Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Parenkant rangovą, pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į potencialių partnerių dalyko išmanymą ir miškų aerofotografavimo patirtį.
2.2. Sutartis su rangovu privalo būti pasirašyta ne vėliau kaip aerofotografavimo metų balandžio mėnesio 15 dieną – tam, kad projekto įgyvendinimo paruošimui liktų ne mažiau kaip 6 savaitės.
2.3. Aerofotografavimo darbų apskaitą ir kontrolę atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
2.4. Aerofotografavimo darbus organizuojanti institucija pateikia paraišką Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos leidimui aerofotografavimo darbams vykdyti konkrečiame objekte gauti. Joje nurodoma aerofotografavimo darbų paskirtis, objektas, užsakovas, vykdytojas, techniniai aerofotonuotraukos parametrai (numatomi naudoti lėktuvai, jų skiriamieji ženklai, aerofotoaparatas, nuotraukos mastelis, išilginis ir skersinis perdengimai, fotofilmas, jo apdorojimo ypatumai), vykdytojų duomenys (įgulos narių pasų ir licencijų kopijos, orlaivio registravimo liudijimas, orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimas ir orlaivio draudimo liudijimas, civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimas), aerofotografavimo objekto schemos.
2.5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, išduodama leidimą, suderina pageidaujamus atlikti darbus Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 41 „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.13.01:2001 patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
3. Aerofotonuotraukos techniniai parametrai
3.1. Aerofotografavime naudojamas lėktuvas privalo turėti galimybę skraidyti 5000 m aukštyje virš jūros lygio. Rekomenduojama naudoti dvimotorį turbosraigtinį lėktuvą, turintį hermetizuotą kabiną. Vykdytojas privalo nurodyti konkretų lėktuvą, numatomą naudoti aerofotografavime, bei pateikti jo techninių parametrų aprašymus. Vykdytojas privalo pateikti visus sertifikatus, susijusius su lėktuvo naudojimu (registravimo liudijimą, orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimą ir orlaivio draudimo liudijimą).
3.2. Aerofotografavime naudojamas topografinis aerofotoaparatas, kurio kadro dydis – 230´230 mm (Leica RC 30 ar Zeiss RMK arba LMK). Aerofotoaparatai turi naudoti objektyvus, kurių fotogrametrinė distorsija negali viršyti 15 mikronų 100 milimetrų atstumu nuo aerofotonuotraukos pagrindinio taško. Fotofilmas ekspozicijos metu privalo būti išlaikomas vienoje plokštumoje, kad būtų užtikrinamas reikiamas fokusavimas ir išvengiama vaizdo poslinkio. Turi būti įrengta fotoliukų sistema aerofotoaparato įmontavimui, sumažinanti lėktuvo vibracijos poveikį.
3.3. Aerofotoaparato, kuris bus naudojamas įgyvendinant šį projektą, optinė sistema privalo būti kalibruota, testuota ir sertifikuota aerofotoaparato gamintojo arba kalibravimo centro, kuris pripažįstamas tarptautiniu mastu arba jo suteikiami sertifikatai patvirtinami aerofotoaparato gamintojo. Aerofotoaparatas negali būti kalibruotas anksčiau kaip 36 mėnesiai iki aerofotografavimo atlikimo. Privaloma pateikti visus sertifikatus.
3.4. Turi būti naudojamas spalvotas spektrinis-zoninis fotofilmas, turintis sluoksnį, jautrų artimajai infraraudonajai spinduliuotei iki 900 nm. Panchromatiniai fotofilmai gali būti naudojami tiksliniame miškų aerofotografavime tik tuo atveju, jei nėra techninių ar finansinių galimybių naudoti spektrinį-zoninį fotofilmą.
3.5. Privalo būti naudojami spalvotai spektrinei-zoninei nuotraukai (CIR) tinkantys filtrai. Taip pat privalo būti naudojami filtrai, sumažinantys artimosios infraraudonosios spinduliuotės intensyvumą.
3.6. Skraidymas privalo būti atliekamas pagal detaliame skrydžių plane numatytus maršrutus, kurie orientuojami statmenai arba lygiagrečiai meridianui.
3.7. Aerofotonuotrauka negali būti atliekama, kai žemės paviršiaus matomumas yra ribojamas rūkanos, dūmų, dulkių, potvynio vandens ar kitų aplinkos faktorių. Debesys ir/arba debesų šešėliai neturi būti matomi aerofotonuotraukose.
3.8. Aerofotonuotrauka gali būti atliekama, kai Saulės pakilimo kampas virš horizonto yra daugiau kaip 30 laipsnių. Atskirais atvejais gali būti leidžiama atlikti aerofotografavimą esant mažesniam Saulės pakilimo kampui, bet ne mažiau kaip 25°, tačiau tai suderinus su užsakovu.
3.9. Aerofotografavimo mastelis turi būti 1:30000, aerofotoobjektyvo židinio nuotolis – 152 mm. Nukrypimai nuo skridimo aukščio negali sąlygoti aerofotografavimo mastelio svyravimų daugiau kaip 3%. Tikslinio miškų aerofotografavimo mastelis gali būti stambinamas atsižvelgiant į konkretaus miškotvarkos objekto specifiką.
3.10. Aerofotografavimas turi būti atliekamas, aerofotonuotraukų centrus suderinant su topografinių žemėlapių M 1:10000 nomenklatūrinių lapų ribomis. Ekspozicijos atliekamos kas 2,5 km., t. y. kas antrą ekspoziciją sutapatinant su topografinių žemėlapių M 1:10000 nomenklatūrinių lapų geometriniais centrais. Ekspozicijos centro nukrypimas nuo planuoto negali būti didesnis kaip 10% skridimo altitudės.
Išimtiniais atvejais, jei nėra galimybių atlikti aerofotografavimą pagal aukščiau nurodytą schemą (pavyzdžiui, vengiant kirsti valstybinę sieną), suderinus su užsakovu, skraidymus leidžiama projektuoti kitu masteliu bei laisvai pasirinktais maršrutais. Tokiu atveju išilginis perdengimas privalo būti 60% (±4%). Skersinis perdengimas tarp gretimų maršrutų privalo būti nuo 20% iki 40%.
3.11. Išilginiai ir skersiniai tarpusavio posvyrio kampai neturi viršyti ±2 laipsnių. Atskiroms izoliuotoms ekpozicijoms leidžiamas 4 laipsnių posvyris. Leistinas maksimalus aerofotonuotraukų posūkio kampas – ±5°. Jis matuojamas tarp aerofotografavimo bazės ir aerofotonuotraukos krašto. Aerofotonuotraukų posūkio kampas negali sąlygoti plotų, kur nebūtų galima išgauti stereovaizdą, atsiradimo.
3.12. Ekspozicijos trukmė privalo būti pasirinkta atsižvelgiant į vyraujančias apšviestumo sąlygas ir siekiant minimalaus aerofotovaizdo poslinkio. Apskaičiuojamas aerofotovaizdo poslinkis negali būti didesnis kaip 20-30 mikronų (M 1:30000). Naudojami aerofotoaparatai turi turėti aerofotovaizdo poslinkio kompensavimo mechanizmą.
3.13. Jei maršrute keletas nuotraukų yra brokuojamos dėl debesų, šešėlių, netinkamos fotografinės ar fotogrametrinės kokybės, pakartotiniai skrydžiai gali būti atliekami trumpais maršrutais, kurie turi persidengti su kokybiškomis aerofotonuotraukomis abiejuose galuose bent dviem stereodvejetais.
3.14. Aerofotografavimo metu turi būti registruojami GPS duomenys, naudojant dvigubo dažnio GPS imtuvą, įmontuotą lėktuve, bei atitinkamą imtuvą ant žemės diferencinei pataisai gauti. Rekomenduojama naudoti atsarginį antžeminį GPS imtuvą. GPS duomenys privalo būti registruojami 1 s intervalu. Kiekvieno aerofotonuotraukos centro padėties nustatymo vidutinė kvadratinė paklaida negali būti didesnė kaip 30 cm. Reikalinga pateikti visų projekte numatomų naudoti prietaisų sertifikatus.
3.15. Fotofilmams apdoroti naudojamas ryškinimas į negatyvą. Turi būti griežtai vadovaujamasi fotofilmo gamintojų instrukcijomis. Norint nustatyti optimalų fotocheminio apdorojimo režimą, atliekami sensitometriniai tyrimai kiekvienam fotofilmui, turi būti išryškinamos bandomosios atkarpos. Apdorojant eksponuotus fotofilmus, ryškinti galima tik įvertinus kontrolinio bandinio kokybę. Fotografinė išryškinto fotofilmo kokybė privalo būti patikrinta nedelsiant, kai tik užbaigiamas procesas. Užsakovui privaloma pateikti sensitometrinių įvertinimų ataskaitas.
3.16. Siekiant išvengti pažeidimų įtakos, negatyvus privaloma skenuoti prieš gaminant bet kokią kitą produkciją, jei aerofotografavimo medžiaga bus naudojama ortofotoplanų gamybai. Skenavimas turėtų būti atliekamas fotogrametriniu skeneriu, galinčiu skenuoti tiesiog iš rulono (t. y. negatyvai nepjaustomi). Reikalaujamas gardelės dydis – ne mažiau kaip 14 mikronų. Skaitmeniniai failai turi būti išsaugomi užsakovui tinkamose juostose arba kietuose diskuose (pagal susitarimą). Skenerį aptarnaujantis personalas turi turėti spalvotų spektrinių-zoninių vaizdų skenavimo patirtį.
3.17. Kontaktinės bei projekciniu būdu padidintos aerofotonuotraukos spausdinamos nuskanavus negatyvus. Kontaktinės nuotraukos spausdinamos automatiniu būdu. Projekciniu būdu didinamų nuotraukų spalvos reguliuojamos rankiniu būdu, jų mastelis – 1:10000. Padidinimui reikalinga informacija gali būti nustatoma pagal užsakovo pateiktus žemėlapius (nebūtina). Padidintoje aerofotonuotraukoje turi būti matomos žymos pagrindinio taško nustatymui, maršruto ir nuotraukos numeriai.
4. Aerofotografavimo medžiagų ir dokumentų parengimas ir perdavimas užsakovui
4.1. Aerofotografavimo produkcija ir dokumentacija privalo būti perduota užsakovui ne vėliau kaip aerofotografavimo metų rugsėjo 30 d.
4.2. Rangovas privalo pateikti užsakovui detalų jo naudojamos kokybės užtikrinimo sistemos aprašymą. Jis turėtų vadovautis ISO standartų reikalavimais. Jei atskirų projekto etapų įgyvendinimui numatomi samdyti subrangovai, aukščiau paminėtas reikalavimas galioja ir jiems.
4.3. Aerofotografavimo medžiagos techninę ekspertizę atlieka vykdytojas, vadovaudamasis savo naudojamos kokybės užtikrinimo sistemos, sutarties bei šių nuostatų sąlygomis.
1. Į rulonus susukti negatyvai metaliniuose ar plastikiniuose gamintojo pateikiamuose konteineriuose. Dėl tam tikrų priežasčių išbrokuotos ekspozicijos neturėtų būti pašalintos.
3. GPS informacijos pagrindu paruoštos aerofotografavimo schemos su nurodytais maršrutais ir aerofotonuotraukų centrų padėtimis.
6. Projekciniu būdu padidintų iki 1:10000 mastelio aerofotonuotraukų komplektas (-ai). Padidintose nuotraukose neturi būti įvairios kilmės fotovaizdo broko, jos turi būti pagamintos užtikrinant maksimalų spalvų kontrastą bei tinkamą spalvų balansą.
8. Techninė skrydžio vykdymo dokumentacija, skrydžių ataskaitos, fotofilmų ataskaitos.
Pateikiamos produkcijos turinys gali kisti priklausomai nuo užsakovo poreikio.
4.5. Užsakovas, priimdamas aerofotografavimo produkciją, vadovaujasi šiais nuostatais bei sutartyje numatytomis sąlygomis ir atlieka produkcijos kokybės įvertinimo patikrinimą. Produkcijos priėmimas apiforminamas atitinkamu aktu.