LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽUVINTO BIOSFEROS REZERVATO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2006 m. birželio 23 d. Nr. D1-310
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-614) 15 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; 2005, Nr. 150-5481) 1.31 punktu,
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre;
2.1.2. skelbti Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano brėžinį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www.vstt.lt);
2.2. Alytaus ir Marijampolės regionų aplinkos apsaugos departamentams pakeisti medžioklės plotų naudotojams išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose sąlygas, atsižvelgiant į šio įsakymo 1 punktu patvirtinto tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 20.1 punkto nuostatas;
2.3. Generalinei miškų urėdijai organizuoti VĮ Marijampolės miškų urėdijos miškotvarkos projekto patikslinimą, atsižvelgiant į šio įsakymo 1 punktu patvirtinto tvarkymo plano nuostatas, susijusias su miškų naudojimu;
2.4. Žuvinto biosferos rezervato direkcijai organizuoti Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano įgyvendinimą.
L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARŪNAS KUNDROTAS
______________
_________________
* Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai skelbiami „Valstybės žiniose“. Su Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano brėžiniu galima susipažinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www.vstt.lt). Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriuje. Adresas: A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006
m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-310
ŽUVINTO BIOSFEROS REZERVATO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamasis raštas) bei grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys).
2. Tvarkymo plano tikslai:
2.2. nustatyti gamtos bei kultūros paveldo apsaugos bei tvarkymo, pažeistų gamtos kompleksų bei objektų atkūrimo kryptis ir priemones;
3. Žuvinto biosferos rezervato apsaugos tvarką nustato ir ūkinę veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos miškų (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) ir kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miškų naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Žuvinto biosferos rezervato nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1817 (Žin., 2002, Nr. 112-5012), kiti teisės aktai bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos su žemės, miškų ir vandens telkinių savininkais bei valdytojais dėl veiklos apribojimo.
4. Žuvinto biosferos rezervatas tvarkomas pagal Tvarkymo planą, taip pat pagal nustatytąja tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus gamtotvarkos, paveldo tvarkos, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių ir inžinerinių komunikacijų, miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, kitus teritorinio planavimo bei strateginio planavimo dokumentus.
5. Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esantys kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės) ir jų teritorijos saugomi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kitais teisės aktais.
6. Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esantys gamtos paveldo objektai saugomi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Gamtos paveldo objektų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-214 (Žin., 2005, Nr. 58-2026), ir Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis.
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
7. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.1.1. rezervatinių miškų, pelkių ir pievų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos (KM(P)n) ir reguliuojamos apsaugos (KM(P)r) kraštovaizdžio tvarkymo zonos, griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išskiriama absoliučios apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo pozonė (KMPa);
7.1.2. rezervatinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje: griežtos apsaugos (KVn) bei reguliuojamos apsaugos (KVn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
7.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje: išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) ir atkuriančio ūkininkavimo (MEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
7.2.2. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje: specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
7.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje: ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) ir ekosistemas atkuriančio ūkininkavimo (ŽEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
7.3.2. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje: specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
7.4. gyvenamosios paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.4.1. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje: sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
7.5. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
7.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje: išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
8. Žuvinto biosferos rezervato gamtos apsaugos kryptys yra šios:
9. Siekiant atkurti Amalvo pelkės ekosistemą, numatoma:
9.1. atkurti aktyvią aukštapelkę degradavusios aukštapelkės masyvo vietoje ekosistemų atkūrimo zonoje, šiauriau Dovinės upės (miškų ūkio paskirties žemėje) pašalinant sumedėjusią augaliją (išskyrus pelkines pušų formas) ir renatūralizuojant hidrologinį režimą (panaikinant melioracinius griovius);
9.2. atkurti pelkinių miškų buveines degradavusios žemapelkės masyve ekosistemų atkūrimo zonoje, piečiau Dovinės upės (miškų ūkio paskirties žemėje), renatūralizuojant hidrologinį režimą (melioraciniai grioviai paliekami savaiminei renatūralizacijai);
9.3. palaikyti ir rekonstruoti Amalvo pelkę juosiančius apsauginius pylimus, pašalinti ant jų augančią sumedėjusią augaliją;
9.4. ekosistemų atkūrimo zonoje nevykdyti naujų melioracinių projektų, išskyrus tuos, kurie vykdomi tinkamos aukštapelkės hidrologinio režimo būklės užtikrinimui;
9.5. ekosistemų atkūrimo zonos agrarinėse teritorijose palaikyti atvirą kraštovaizdį, skatinant išsaugoti pievas ir ganyklas, didinti ekstensyvaus naudojimo pievų plotus;
9.6. išaiškinti Amalvo ežero blogos ekologinės būklės priežastis ir imtis reikiamų priemonių šio ežero ekologinei būklei pagerinti;
9.7. parengti galimybių studijas Amalvos upelio žemupio renatūralizavimo, Amalvos pelkės apypelkio melioracinės sistemos atskyrimo bei ekosistemų atkūrimo zonos agrarinių teritorijų hidrologinio režimo renatūralizavimo galimybėms išaiškinti. Amalvo pelkės ekosistemos atkūrimas turi būti vykdomas pagal nustatytąja tvarka parengtus bei patvirtintus gamtotvarkos planus ir techninius projektus.
10. Siekiant atkurti ir išsaugoti Žuvinto pelkės ekosistemą, numatoma:
10.1. renatūralizuoti hidrologinį režimą Žuvinto aukštapelkėje, panaikinant melioracinius griovius Žuvinto gamtinio rezervato teritorijoje, bei reguliuoti vandens lygį šiaurinį Žuvinto gamtinio rezervato pakraštį juosiančiuose melioraciniuose grioviuose, pakeliant iki 80 cm gylio (griovių panaikinimui bei vandens lygio reguliavimui parengiamas techninis projektas);
10.2. palaikyti ir rekonstruoti Žuvinto aukštapelkės šiaurinį pakraštį juosiančius apsauginius pylimus, neleidžiant apaugti sumedėjusia augalija;
11. Siekiant atkurti ir palaikyti Žuvinto ežero ekosistemą, stabdyti užaugimą ir atkurti žuvų migracijos kelius, numatoma:
11.1. renatūralizuoti Žuvinto ežero hidrologinį režimą, žemiau ežero esantį šliuzą-reguliatorių pakeičiant slenkstine užtvanka, remiantis PIN-MATRA projekto „NATURA 2000 teritorijų tvarkymas ir atstatymas parengiant integruotą Dovinės upės baseino tvarkymo planą“ rekomendacijomis (užtvankos rekonstrukcijai parengiamas techninis projektas);
12. Siekiant išsaugoti reprezentacinę Buktos miško ekosistemą, numatoma:
12.1. ūkininkaujant Buktos miške skatinti:
12.2. Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtų europinės svarbos miško buveinių teritorijose ūkininkauti laikantis 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 Pelkėtų lapuočių miškų, 9160 Skroblynų bei 91E0 Aliuvinių miškų apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų. Šiose teritorijose draudžiama:
12.2.1. šalinti buveinėse susidarančią negyvą medieną, ardyti miško paklotę, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangą, kirsti medžius ir krūmus, išskyrus kenkėjų išplitimo židinius, taip pat saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytus atvejus;
12.2.3. keisti hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
13. Buktos miške ūkininkaujama laikantis gervių bei vidutinių ir baltnugarių genių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų:
13.1. draudžiama:
13.1.4. kirsti pavienius brandžius ir perbrendusius ąžuolus, jeigu po kirtimo 1 hektare jų liktų mažiau kaip 20;
13.1.6. kertant mišką plynai, palikti 1 hektare mažiau kaip 20 buvusio pagrindinio ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekami medžiai turi būti išdėstomi biogrupėmis, į nurodytą paliekamų medžių skaičių įskaitomi ąžuolai, paliekami pagal 14.1.4 punktą);
13.2. skatinama:
13.2.1. atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų gervių buveinių kokybę ar pagausintų jas;
13.2.4. formuoti medynų amžiaus struktūrą, kad brandžių medynų plotas paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų, o medynų, kuriuose pagrindiniai kirtimai apskritai nenumatomi, bendras plotas – ne mažiau kaip 2 procentus viso ploto;
14. Siekiant išsaugoti atvirų pievų ir pelkių buveines bei rūšis, numatoma taikyti specialias gamtotvarkos priemones (sumedėjusios augalijos kirtimas, ganymas, šienavimas, kūdrų kasimas) tvarkymo plano brėžinyje bei nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose gamtotvarkos planuose išskirtose teritorijose. Tvarkymo priemonės šių buveinių ir rūšių palaikymui taikomos remiantis tokiomis nuostatomis:
14.1. mišku apaugusiose aukštapelkėse išskirtos atvirų aukštapelkių palaikymo teritorijos, skirtos aktyvių aukštapelkių buveinių atstatymui, dirvinių sėjikų bei tikučių apsaugai svarbių teritorijų gerai būklei palaikyti. Šiose teritorijose vykdomas visų sumedėjusių augalų, išskyrus pavieniui augančias pelkinių formų pušis, kirtimas;
14.2. atvirų pelkinių kompleksų ir pievų saugomų buveinių bei rūšių apsaugai išskiriamos šienavimo, šienavimo ir ganymo, sumedėjusios augalijos kirtimo teritorijos. Priklausomai nuo buveinių būklės atskirose teritorijose vykdoma veikla gali turėti buveinių atstatymo (krūmų ir medžių kirtimas, nendrynų šalinimas) ir nuolatinės priežiūros (šienavimas, ganymas) stadijas:
14.2.1. šienavimo teritorijos skirtos gamtinio rezervato ir draustinių pelkinių buveinių (7230 Šarmingos žemapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai) pievų (6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 6450 Aliuvinės pievos), meldinių nendrinukių, švygždų apsaugai svarbių teritorijų atstatymui ir priežiūrai, Žuvinto ežero ekosistemos, žuvų nerštaviečių gerai būklei palaikyti. Šiose teritorijose išskiriami tradicinio šienavimo, vėlyvo šienavimo, šienavimo su pakaitomis vykdomu ekstensyviu ganymu plotai;
14.2.2. šienavimo ir ganymo teritorijos išskirtos gamtinių rezervatų ir gamtinių draustinių pievų buveinių (6410 Melvenynai, 6450 Aliuvinės pievos), pelkių buveinių (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 Šarmingos žemapelkės), dvilapių purvuolių, švygždų, griežlių apsaugai svarbių teritorijų gerai būklei išsaugoti, vykdant reguliarų ekstensyvų galvijų ganymą nuo birželio 15 d. ir šienavimą nuo liepos 1 d.;
14.2.3. sumedėjusios augalijos kirtimo teritorijos skirtos pievinių lingių, nendrinių lingių, didžiųjų baublių, mėlyngurklių apsaugai svarbių teritorijų gerai būklei palaikyti, iškertant krūmus ir medžius. Šiose teritorijose draustinių ribose gali būti leidžiamas nendrynų kirtimas vadovaujantis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 (Žin., 2000, Nr. 37-1046);
14.2.4. Žuvinto gamtiniame rezervate esančius ganymo ir šienavimo plotus rekomenduojama prižiūrėti pagal čia sutinkamų natūralių buveinių ir rūšių buveinių tvarkymui taikomus Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), reikalavimus, naudojantis Kaimo plėtros 2007-2013 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ teikiamomis galimybėmis;
15. Siekiant išsaugoti tetervinų buveines ir migruojančių vandens paukščių – želmeninių žąsų, baltakakčių žąsų sankaupų vietas, žemės ūkio, ekologinės apsaugos ir ekosistemų atkūrimo zonų dalyse, patenkančiose į buveinių plotus, taikomi šių rūšių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai, numatyti Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose:
15.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
16. Siekiant mažinti taršą, numatoma:
16.1. siekti Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančių apleistų gamybinių kompleksų rekultivavimo;
16.2. siekti Daukšių, Simno, Ąžuolinių, Igliaukos ir kitų Dovinės baseine esančių gyvenviečių valymo įrengimų modernizavimo;
17. Siekiant reguliuoti Žuvinto gamtinio rezervato išteklių naudojimą vietos gyventojų poreikiams, numatoma:
17.1. leisti licencinę žvejybą Žuvinto ežere 8-ame ir 9-ame ežero kvartaluose. Papildomi žvejybos apribojimai plėšriųjų žuvų populiacijų išsaugojimui užtikrinti nustatomi vadovaujantis Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-75 (Žin., 2005, Nr. 24-784);
18. Grybavimo, uogavimo ir licencinės žvejybos tvarką Žuvinto gamtinio rezervato teritorijoje reglamentuoja Žuvinto biosferos rezervato nuostatai, Žuvinto biosferos rezervato gamtinių rezervatų lankymo tvarkos aprašas bei Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas.
19. Medžioklė Žuvinto biosferos rezervato gamtiniuose rezervatuose draudžiama. Kitose Žuvinto biosferos rezervato zonose ir draustiniuose medžioklė vykdoma vadovaujantis Žuvinto biosferos rezervato nuostatais, Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65- 2634; 2003, Nr. 61-2765), Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2000, Nr. 53-1540; 2004, Nr. 79-2814) ir Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 (Žin., 2002, Nr. 97-4309), atsižvelgiant į tai, kad Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais draudžiama paukščių medžioklė migruojančioms žąsims svarbiose maitinimosi vietose ir į tai, kad siekiant užtikrinti Žuvinto gamtinio rezervato teritorijoje saugomų paukščių rūšių tinkamą apsaugos būklę vykdomas introdukuotos rūšies – kanadinės audinės gausumo reguliavimas.
21. Siekiant gerinti Žuvinto biosferos rezervato priežiūros sąlygas, numatoma:
21.1. rekonstruoti ar įrengti Žuvinto biosferos rezervato priežiūrai svarbius kelius ir privažiavimus, prieplauką Žuvinto ežero pakrantėje ties Žuvinto biosferos rezervato direkcija;
22. Rengiant Žuvinto biosferos rezervato monitoringo programą, rekomenduojama remtis šiomis nuostatomis:
22.1. Žuvinto biosferos rezervato monitoringo programa turi būti kompleksinė, apimanti hidrologinį, kraštovaizdžio, rūšių ir buveinių, žemės ir miškų ūkio būklės monitoringą;
22.3. vykdant kraštovaizdžio monitoringą, pagrindinį dėmesį rekomenduojama skirti žemėnaudų pokyčiams;
22.4. vykdant europinių buveinių ir rūšių monitoringą, pagrindinį dėmesį rekomenduojama skirti buveinių plotų, rūšių populiacijų dydžių ir būklės pokyčiams;
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS
24. Žuvinto biosferos rezervato kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra šios:
25. Pagrindinė kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, ypač kreipiant dėmesį į ryšio su gamtine aplinka palaikymą bei pritaikymą lankymui. Šioje kryptyje numatoma:
25.1. išvalyti nuo krūmų, atlikti kraštovaizdžio kirtimus senosiose kapinėse, jas ženklais pažymėti vietoje;
V. REKREACIJOS PLĖTROS KRYPTYS
26. Iš rekreacijos rūšių Žuvinto biosferos rezervate plėtotinas tik pažintinis ir mokomasis lankymas. Šioje kryptyje numatoma tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose:
26.1. įrengti mokomąjį taką su apžvalgos ir paukščių stebėjimo bokšteliais šalia Žuvinto biosferos rezervato direkcijos administracinio pastato, Žuvinto gamtinio rezervato ir ekologinės apsaugos prioriteto zonos teritorijose;
26.3. įrengti apžvalgos bokštelius Amalviškių k. šalia kelio Daukšiai-Šventragis Amalvo botaninio-zoologinio draustinio apylinkėms apžvelgti, Žuvintų k. šalia kelio Aleknonys-Ąžuoliniai ir Aleknonių k. Žuvinto ežero apylinkėms apžvelgti;
26.4. rekonstruoti direkcijos pastatą, įrengiant stebėjimo bokštelį, lankytojų centrą ir ekspoziciją;
26.5. siekiant sudaryti sąlygas apžvelgti pagrindines Žuvinto biosferos rezervato vertybes, atlikti kraštovaizdžio (reginius formuojančius) kirtimus;
26.6. rytinėje Amalvo ežero pakrantėje (Amalvo botaninis-zoologinis draustinis) bei ties Želsvos pažintiniu taku;
26.7. siekiant sudaryti sąlygas susipažinti su Žuvinto biosferos rezervato teritorija ir pagrindinėmis vertybėmis, įrengti reprezentacinį žiedinį automobilių-dviračių turizmo maršrutą, sujungiantį aukščiau išvardytus mokomuosius-pažintinius takus, regyklas, svarbiausius kultūros paveldo objektus;
VI. GYVENVIEČIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS
28. Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje draudžiama statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti poilsio bei transporto aikšteles, jeigu tai prieštarauja Tvarkymo plano sprendiniams.
29. Detalieji planai, statinių, kelių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka.
30. Pagrindinis gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros principas – kompaktiškų gyvenviečių renovacija ir infrastruktūros, visų pirma kelių bei komunalinių tinklų, tobulinimas, siekiant geriau patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.
31. Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esantys keliai tvarkomi pagal paskirtį, pirmenybę teikiant Žuvinto biosferos rezervato apsaugai svarbiems keliams.
32. Inžinerinė infrastruktūra projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei nedarkant aplinkos. Naujų aukštos įtampos elektros tiekimo linijų tiesimas draudžiamas, naujos elektros linijos tiesiamos požeminiais kabeliais.
33. Siekiama įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus kompaktiškose Žuvinto biosferos gyvenvietėse, likusioje teritorijoje pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo bei nuotekų utilizavimo sistemoms.
34. Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje naujų sodybų statyba galima žemės ūkio bei ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonose.
35. Siekiant reguliuoti urbanistinę plėtrą, naujų statybų plėtra galima Tvarkymo plano brėžinyje išskirtose bendrojo tvarkymo gyvenviečių teritorijose, Verebiejų, Aleknonių, Riečių, Ąžuolinių gyvenviečių plėtra nukreipiama į už Žuvinto biosferos rezervato ribų esančias gyvenviečių dalis.
VII. TVARKYMO PLANO ĮGYVENDINIMAS
37. Už Tvarkymo plane numatytų tvarkymo priemonių įgyvendinimo organizavimą atsakinga Žuvinto biosferos rezervato direkcija, derinant ir vykdant darbus kartu su konkrečių žemės sklypų naudotojais. Konkrečius veiksmus Tvarkymo plane numatytų tvarkymo priemonių įgyvendinimui Žuvinto biosferos rezervato direkcija numato kiekvienais metais, atsižvelgdama į turimas lėšas bei tvarkymo prioritetus.
______________