LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR ĮSKAITŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1197

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin.,1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 38 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u pridedamas*:

1.1. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą;

1.2. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programą;

1.3. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programą;

1.4. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų brandos egzamino programą;

1.5. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programą;

1.6. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos programą;

1.7. Biologijos brandos egzamino programą;

1.8. Chemijos brandos egzamino programą;

1.9. Fizikos brandos egzamino programą;

1.10. Matematikos brandos egzamino programą;

1.11. Istorijos brandos egzamino programą;

1.12. Geografijos brandos egzamino programą;

1.13. Informacinių technologijų brandos egzamino programą;

1.14. Menų brandos egzamino programą;

1.15. Technologijų brandos egzamino programą.

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1342 „Dėl brandos ir pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų programų ir reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 96-3047);

2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ (Žin., 2003, Nr. 40-1870);

2.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. ISAK-1545 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 106-4770);

2.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ (Žin., 2004, Nr. 85-3100) 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus;

2.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. ISAK-1695 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 164-6023);

2.6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. ISAK-1365 „Dėl Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3517);

2.7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. ISAK-1524 „Dėl Informacinių technologijų brandos egzaminų programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 95-3539);

2.8. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. ISAK-2103 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 127-4585);

2.9. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. ISAK-2100 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 127-4582) 1 ir 2 punktus;

2.10. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-2284 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 138-4992);

2.11. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. ISAK-756 „Dėl Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 50-1838);

2.12. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. ISAK-398 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 34-1259);

2.13. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-85 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 12-479);

2.14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-86 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-756 „Dėl Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 12-480);

2.15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. ISAK-1774 „Dėl Technologijų mokyklinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 107-4499);

2.16. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. ISAK-1798 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl Brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 108-4558);

2.17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. ISAK-1801 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK-1524 „Dėl informacinių technologijų brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 108-4559);

2.18. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. ISAK-1854 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 114-4872);

2.19. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. ISAK-1862 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 114-4871);

2.20. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ISAK-1950 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. ISAK-1365 „Dėl Užsienio kalbos brandos egzaminų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 119-5128);

2.21. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. V-81 „Dėl Geografijos valstybinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 12-581);

2.22. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. V-1123 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 85-4474);

2.23. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. V-2309 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK-1524 „Dėl Informacinių technologijų brandos egzaminų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 149-7657).

3. N u s t a t a u brandos egzaminus ir įskaitas pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintas brandos egzaminų ir įskaitų programas organizuoti ir vykdyti nuo 2013 metų.

4. Šio įsakymo 2 punktas įsigalioja 2012 metų rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

sakymu Nr. V-1197

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tikslus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams, egzamino užduoties tipus ir mokinių darbų vertinimo principus. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas (toliau – brandos egzaminas) yra dviejų tipų – valstybinis ir mokyklinis.

2. Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą baigusiems mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra privalomas.

3. Programa parengta vadovaujantis šiais dokumentais:

3.1. Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56), kuria siekiama:

3.1.1. įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirtį (žr. 12.1.1);

3.1.2. kalbą ugdyti kaip asmens mąstymo ir raiškos, tapatybės formavimosi būdą; remiantis literatūra formuoti asmeninį santykį su nacionaline kultūra ir suteikti bendruosius Lietuvos ir Europos humanitarinės kultūros pamatus (žr. 12.1.1.1);

3.1.3. sustiprinti kūrybinio, kritinio ir etinio mąstymo ugdymą visais ugdymo turinio aspektais (žr. 12.2.2);

3.1.4. ugdyti mokinių gebėjimus reflektuoti ir vertinti literatūros kūrinius, sieti juos su gyvenimu, kelti vertybinius klausimus (žr. 12.2.2.1).

3.2. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), kurioje numatyta užtikrinti, kad išorinis vertinimas atitiktų ugdymo programoje iškeltus tikslus ir numatytus mokinių pasiekimus (žr. 12.3).

3.3. Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (toliau – Bendroji programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283), kuri nurodo:

3.3.1. lietuvių kalbos ir literatūros kaip dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis komunikavimo lietuvių kalba ir literatūrinę (kultūrinę) kompetencijas;

3.3.2. plėtoti gebėjimus kalbėti ir rašyti aiškia, taisyklinga ir turtinga kalba, suvokti save kaip kalbos ir kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus;

3.3.3. susiformuoti laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (kultūra), sustiprinti savo tapatybę ir savivertę; išsiugdyti kūrybinį ir kritinį mąstymą (žr. 5.2).

4. Rengiant Programą, vadovautasi nuostatomis:

4.1. egzamino programa turi būti konkretesnė už Bendrąją programą;

4.2. egzaminas turi atitikti Bendrojoje programoje numatytus uždavinius siekti, kad mokiniai:

4.2.1. stiprintų kalbos vartojimo praktikos įgūdžius;

4.2.2. remdamiesi literatūra (kultūra), rašytų rišlius, kūrybiškus, probleminius tekstus;

4.2.3. remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis bei literatūros (kultūros) raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, įvairiais aspektais nagrinėtų, lygintų ir vertintų kūrinius, aptartų jų sąsajas su dabartimi;

4.2.4. susidarytų lietuvių literatūros visumos vaizdą (žr. 5.3.1; 5.3.2);

4.3. iš anksto turi būti žinomi egzamino turinio reikalavimai ir užduočių vertinimo kriterijai.

5. Programą sudaro:

5.1. egzamino tikslai;

5.2. mokinių gebėjimų grupės;

5.3. egzamino užduoties pobūdis;

5.4. egzamino vertinimas;

5.5. brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

5.6. brandos egzamino vertinimas (2 priedas);

5.7. brandos egzamino užduočių kriterinio vertinimo lygiai (3 priedas).

6. Programa skirta lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduočių rengėjams, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų 11–12 (gimnazijų III–IV) klasių mokiniams.

II. EGZAMINO TIKSLAI

7. Brandos egzamino tikslai:

7.1. įvertinti mokinių gebėjimus remtis lietuvių kalbos ir literatūros programos žiniomis ir kultūrine patirtimi;

7.2. įvertinti mokinių bendrąjį raštingumą – gebėjimus sukurti rišlų argumentuotą tekstą laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų;

7.3. įvertinti bendruosius mokinių gebėjimus spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti ir vertinti;

7.4. įvertintus mokinių pasiekimus palyginti su nustatytais pasiekimų lygiais;

7.5. sudaryti galimybes mokykloms ir kitiems socialiniams partneriams analizuoti lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) veiksmingumą.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

8. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), žinių ir gebėjimų taikymas, problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

8.1. Dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai:

8.1.1. aptaria nurodytų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą;

8.1.2. paaiškina svarbiausius lietuvių literatūros ir kultūros reiškinius;

8.1.3. pateikia pavyzdžių iš Bendrojoje programoje nagrinėtų laikotarpių literatūros ir kultūrinio istorinio konteksto;

8.1.4. aptaria, kuo (ar) aktualūs nurodytų autorių kūriniai;

8.1.5. tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas.

8.2. Dalyko žinias ir gebėjimus mokinys taiko, kai:

8.2.1. komponuoja rišlų ir vientisą tekstą, derina turinį ir raišką;

8.2.2. vartoja tinkamos reikšmės žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas;

8.2.3. taisyklingai rašo, laikydamasis bendrinės kalbos normų reikalavimų;

8.2.4. tinkamai cituoja ir perfrazuoja.

8.3. Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai:

8.3.1. formuluoja ir pagrindžia tezę; nuosekliai plėtoja mintis, tikslingai ir tinkamai remdamasis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais;

8.3.2. analizuoja ir vertina literatūros kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą; lygina jį su kitais kūriniais;

8.3.3. pagrindžia nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu);

8.3.4. argumentuotai išreiškia savo požiūrį; jeigu reikia, polemizuoja remdamasis literatūros ir kultūros pavyzdžiais;

8.3.5. nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją.

9. Brandos egzamino reikalavimai vertinamiems mokinių pasiekimams nurodyti Programos 1 priede.

IV. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

10. Valstybinis brandos egzaminas rengiamas remiantis Bendrosios programos išplėstiniu kursu ir atitinka išplėstinio kurso pasiekimų lygio reikalavimus.

11. Mokyklinis brandos egzaminas rengiamas remiantis Bendrosios programos bendruoju kursu ir atitinka bendrojo kurso pasiekimų lygio reikalavimus.

12. Brandos egzamino užduotis – rašinys, t. y. atvirojo tipo integruota užduotis, kurią atlikdamas mokinys parodo kultūrinę brandą; analizės, sintezės, apibendrinimo, vertinimo, problemų sprendimo ir argumentavimo gebėjimus; kalbos vartojimo efektyvumą ir raštingumą.

13. Brandos egzaminui pateikiamos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys:

13.1. samprotavimo objektas – problema; tikslas – apsvarstyti (išspręsti) problemą;

13.2. literatūrinio rašinio objektas – literatūra; tikslas – pateikta tema interpretuoti (nagrinėti, analizuoti) autoriaus(-ių) kūrybą;

13.3. prie kiekvienos temos pateikiamas sąrašas autorių, iš kurių vieną būtina pasirinkti:

13.3.1. valstybiniam brandos egzaminui pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso;

13.3.2. mokykliniam brandos egzaminui pateikiami keturi privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos bendrojo kurso.

14. Mokinys pasirenka vieną iš keturių užduočių.

15. Valstybinio brandos egzamino samprotavimo rašinyje:

15.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas;

15.2. analizę privalu susieti su pasirinkto vieno iš nurodytų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi.

16. Valstybinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje:

16.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus;

16.2. privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių pasirinkti iš nurodytų, kitą programinį autorių pasirinkti savo nuožiūra.

17. Mokyklinio brandos egzamino samprotavimo rašinyje:

17.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti aptariant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas;

17.2. pateikiami trys nukreipiamieji klausimai;

17.3. privalu remtis vieno iš nurodytų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi.

18. Mokyklinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje:

18.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti nagrinėjant literatūros kūrinį;

18.2. pateikiami trys nukreipiamieji klausimai;

18.3. privalu rašyti apie vieno iš nurodytų autorių kūrybą; galima ją sieti ir su kitais savo nuožiūra pasirinktais programiniais kūriniais.

19. Per valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą mokiniams leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.

20. Rašinio apimtis: valstybinio brandos egzamino – 500–600 žodžių; mokyklinio brandos egzamino – 350–400 žodžių.

21. Egzamino trukmė: valstybinio brandos egzamino – 4 val.; mokyklinio brandos egzamino – 3,5 val.

V. EGZAMINO VERTINIMAS

22. Brandos egzamino užduoties vertinimo sritys yra rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška.

22.1. Rašinio turinio vertinimo kriterijai:

22.1.1. Samprotavimo rašinio turinio vertinimo kriterijai:

22.1.1.1. problemos analizė (bendri gebėjimai kryptingai analizuoti, argumentuoti, vertinti, pagrįstai apibendrinti);

22.1.1.2. rėmimasis literatūra ir kontekstu (gebėjimas tinkamai paremti teiginius kūriniu ir kontekstu).

22.1.2. Literatūrinio rašinio turinio vertinimo kriterijai:

22.1.2.1. temos plėtotė;

22.1.2.2. literatūros kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su kontekstu.

22.2. Kalbos taisyklingumo vertinimo kriterijai:

22.2.1. kalbos vartojimas (gramatika ir leksika);

22.2.2. raštingumas (rašyba ir skyryba).

22.3. Teksto raiškos vertinimo kriterijai:

22.3.1. kalbinė raiška (logika, stilius; žodyno turtingumas ir sintaksinės sandaros įvairumas);

22.3.2. teksto struktūra (tinkamos struktūrinių dalių proporcijos, pagrįstas teksto skaidymas pastraipomis, nuoseklumas).

Lentelė. Vertinimo proporcijos

UŽDUOTIES VERTINIMO SRITYS	GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJAI	PROCENTAI
I. RAŠINIO TURINYS	Problemos analizė / Temos plėtotė (ir gilioji rašinio struktūra)	40
	Rėmimasis literatūra ir kontekstu / literatūros kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su kontekstu
II. KALBOS TAISYKLINGUMAS	Kalbos vartojimas (gramatika ir leksika)	35
	Raštingumas (rašyba ir skyryba)
III. TEKSTO RAIŠKA	Kalbinė raiška (logika, stilius; žodyno turtingumas, sintaksinės sandaros įvairumas)	25
	Teksto struktūra (formalioji)
	Iš viso	100

23. Kiek procentų tenka kiekvienai egzamino užduoties vertinimo sričiai ir atitinkamam kriterijui, nusako vertinimo proporcijos (žr. lentelę).

23.1. Vertinimo instrukcijose galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie turi būti ne didesni kaip ± 5 proc.

24. Rašinių turinio, kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos vertinimo kriterijų aprašai yra pateikiami Programos 2 priedo 1, 2, 3 lentelėse.

25. Vertinant samprotavimo rašinio ir literatūrinio rašinio turinį, skiriamas santykinis ir absoliutus turinio nulis („0“):

25.1. santykiniu nuliu abu turinio kriterijai vertinami tada, kai mokiniui nepavyko atlikti užduoties, nors akivaizdu, kad jis stengėsi tai padaryti; rašinys vertinamas toliau pagal kitus kriterijus;

25.2. absoliutus turinio nulis rašomas tada, kai mokinys neatliko užduoties, nesirėmė nė vienu iš nurodytų autorių, parašė rašinį ne ta tema arba parašė mažiau negu pusę reikalaujamos apimties; rašinys toliau pagal kitus kriterijus nevertinamas.

26. Vertinant kalbos taisyklingumą skiriamos šios klaidų rūšys:

26.1. kompetencijos klaida (angl. error, pranc. erreur) – klaida, atsirandanti dėl per menkos kalbos vartotojo kompetencijos, t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama; kompetencijos klaidomis laikomi Kalbos komisijos nutarimais įtvirtintų bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimai;

26.2. atlikties klaida (angl. mistake, pranc. faute) – klaida, atsirandanti dėl to, kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija (pavyzdžiui, visame rašinyje vns. galininką rašė taisyklingai, bet vieną sykį suklydo);

26.3. riktas (angl. slip, pranc. lapsus(m)) – atsitiktinė, nesusijusi su kalbos mokėjimu klaida, atsirandanti dėl psichologinės ir fizinės būsenos, dažniausiai greitai kalbant ar rašant, dėl nuovargio, streso ar dėmesio stokos (pavyzdžiui, žodžio skiemenų, žodžio junginio skiemenų, raidžių sukeitimai).

27. Kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nec.lt iki 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. lapkričio 15 d.

28. Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

29. Kriteriniam vertinimui taikoma skalė, kurioje numatyti trys lygiai – minimalusis (I), pagrindinis (II) ir aukščiausiasis (III). Kiekviena egzamino užduoties vertinimo sritis (rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška) yra apibrėžiama pagal šiuos lygius (žr. 3 priedą). Jie apima septynias vertinimo pakopas: minimalusis ir pagrindinis lygiai turi po tris pakopas, aukščiausiasis lygis – vieną pakopą. Detalios kiekvienos pakopos vertinimo normos skelbiamos iki einamųjų mokslo metų lapkričio 15 d.

30. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.

31. Laikant mokyklinį brandos egzaminą, mokinio darbas pagal mokyklinio brandos egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas. Egzamino įvertinimas – pažymys – parašomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

________________________

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos

1 priedas

BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

Lentelė. Minimalūs egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BRANDOS EGZAMINĄ	MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BRANDOS EGZAMINĄ
I. GEBĖJIMAI ANALIZUOTI PROBLEMĄ IR PLĖTOTI TEMĄ
1.1. Formuluoti tezę, ją pagrįsti, komponuoti tekstą.
	1.2. Laikytis tezės formulavimo ir pagrindimo reikalavimų.
1.3. Atskleisti temą remiantis literatūra.	1.3. Paremti mintis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais.
	1.4. Taikyti pagrindines argumentavimo taisykles.
	1.5. Nuosekliai plėtoti mintis, išreikšti savo požiūrį.
II. GEBĖJIMAI REMTIS LITERATŪRA, INTERPRETUOTI KŪRINĮ
2.1. Apibūdinti vieną iš keturių nurodytų privalomų bendrajam kursui lietuvių autorių kūrinių.	2.1. Apibūdinti ir vertinti vieną iš trijų nurodytų privalomų išplėstiniam kursui lietuvių autorių kūrinių.
2.2. Interpretuoti kūrinio turinį.	2.2. Interpretuoti ir argumentuotai vertinti kūrinį turinio ir raiškos požiūriu.
	2.3. Atskleisti kūrinio reikšmes siejant jas su pasirinktu kontekstu.
2.4. Nurodyti literatūros rūšį.	2.4. Tinkamai vartoti pagrindines epinio, lyrikos ir dramos kūrinio raiškos sąvokas.
III. GEBĖJIMAI REMTIS BIOGRAFINIU, KULTŪRINIU ISTORINIU, MENINIU KONTEKSTU
3.1. Apibūdinti aptariamo kūrinio kontekstą (biografinį / kultūrinį istorinį).	3.1. Aptarti kūrinio sąsajas su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu).
	3.2. Atpažinti ir įvertinti literatūroje svarbiausius lietuvių ir visuotinės kultūros reiškinius.
IV. GEBĖJIMAI VARTOTI KALBĄ
4.1. Laikytis bendrinės kalbos (leksikos, gramatikos) normų reikalavimų.
4.2. Taisyklingai rašyti taikant pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles.	4.2. Taisyklingai rašyti remiantis kalbos sistemos išmanymu.
V. GEBĖJIMAI KURTI TEKSTĄ
5.1. Kurti aiškų, rišlų ir vientisą tekstą laikantis bendrųjų rašinio struktūros reikalavimų.
5.2. Pasirinkti tinkamą ir tikslią raišką pagal kuriamo teksto tikslą, stilių ir žanrą.
	5.3. Siekti turinio ir raiškos dermės.
	5.4. Siekti įtaigumo pasitelkiant retorikos priemones.
	5.5. Taikyti citavimo ir perfrazavimo taisykles.

________________________

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino

programos

2 priedas

BRANDOS EGZAMINO VERTINIMAS

1 lentelė. Rašinių turinio vertinimas

TURINIO VERTINIMO KRITERIJAI	VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI
SAMPROTAVIMO RAŠINYS
PROBLEMOS ANALIZĖ	Problemos supratimas (ar gerai suvokta problemos esmė; ar problema aiškiai suformuluota ir nuosekliai svarstoma; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos). Argumentavimas (ar teiginiai išsamiai pagrįsti; ar visi argumentai tinkami ir svarūs; ar tekstas rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti; ar samprotavimas savarankiškas ir įtikinamas; ar aiški rašančiojo pozicija).
RĖMIMASIS LITERATŪRA IR KONTEKSTU	Kūrinio supratimas ir gebėjimas jį vertinti (ar samprotaujama remiantis nurodytų programinių autorių kūryba ir kontekstu; ar rėmimasis literatūra pagrindžia teiginius: ar teiginiai tinkamai paremiami kūriniu ir kontekstu, ar tai neprieštarauja kūrinio prasmei). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos.
LITERATŪRINIS RAŠINYS
TEMOS PLĖTOTĖ	Temos supratimas (ar gerai suvokta tema; ar pagrindinė mintis aiškiai suformuluota ir kryptingai, nuosekliai plėtojama; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos). Ar individuali temos plėtotė.
LITERATŪROS KŪRINIO(-IŲ) INTERPRETAVIMAS IR SIEJIMAS SU KONTEKSTU	Kūrinio interpretavimas ir gebėjimas jį vertinti (ar interpretuojamas bent vienas iš nurodytų programinių kūrinių; ar kūriniai interpretuojami tuo aspektu, kurio reikalauja tema; ar interpretavimas ir vertinimas rodo kūrinio supratimą; ar tikslingai remiamasi kontekstais; ar pagrindžiamos kūrinių sąsajos). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos.

2 lentelė. Kalbos taisyklingumo vertinimas

KALBOS TAISYKLINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI

VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI

KALBOS VARTOJIMAS

Ar laikomasi leksikos normų;

ar vartojamos taisyklingos gramatinės formos ir konstrukcijos.

RAŠTINGUMAS

Ar laikomasi rašybos taisyklių;

ar laikomasi skyrybos taisyklių.

3 lentelė. Teksto raiškos vertinimas

TEKSTO RAIŠKOS VERTINIMO KRITERIJAI

VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI

KALBINĖ RAIŠKA

Ar rašoma aiškiai, logiškai, glaustai ir sklandžiai;

ar raiška yra tinkamo funkcinio stiliaus;

ar žodynas tikslus ir turtingas;

ar sintaksinė sandara tinkama ir įvairi.

TEKSTO STRUKTŪRA

Ar teksto struktūrinių dalių proporcijos tinkamos;

ar teksto skaidymas pastraipomis pagrįstas;

ar tekstas rašomas nuosekliai – ar nėra nemotyvuotų minties šuolių, nereikalingų pasikartojimų.

___________________________________

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos

egzamino programos

3 priedas

BRANDOS EGZAMINO UŽDUOČIŲ KRITERINIO VERTINIMO LYGIAI

1 lentelė. Rašinio turinio kriteriniai lygiai

LYGIAI

RAŠINIO TURINYS

III

Tema puikiai suvokta, tekstas nuo pradžios iki galo rodo išskirtinius gebėjimus analizuoti ir apibendrinti. Išanalizuoti svarbiausi problemos / temos aspektai ir jų sąsajos. Tezė atskleista išsamiai – nuo bendro pobūdžio teiginių iki konkrečių detalių (arba atvirkščiai). Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Teksto struktūra logiška: įžanga kryptinga, išvados pagrįstos; dėmesys sutelktas į tezės įrodymą; išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo balansas; nėra nereikalingos informacijos. Rašančiojo požiūris aiškus, esmingai pagrįstas, įtikinamas; kur dera, pristatoma kitokia nuomonė ir su ja polemizuojama, ieškoma tiesos. Parodomas savo įrodymų svarumas.

Puikiai suprantamos kūrinių idėjos, nepriekaištingai interpretuojama. Pagrįstai remiamasi kontekstu. Argumentavimas įtaigus, jį sunku atremti. Atskleidžiamas literatūrinis (kultūrinis) išprusimas.

Tema suvokta, tekstas aiškus, rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti, temos plėtotė pakankama. Aptarti reikšmingi problemos / temos aspektai. Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Pagrindinė mintis aiški, svarbiausi teiginiai išskiriami. Argumentavimas tinkamas, bet gali būti ne visada svarus. Samprotaujama logiškai, tačiau pernelyg abstrakčiai. Gali būti praleidžiami svarbūs niuansai ir / arba daugiau dėmesio skiriama antraeiliams dalykams negu esmei. Gali būti pristatoma kitokia nuomonė, tačiau negebama jos pagrįstai įvertinti.

Kūrinių idėjos suprantamos ir tinkamai interpretuojamos. Pakankamai tikslingai remiamasi kontekstu. Išvados iš esmės pagrįstos, rašančiojo požiūris aiškus. Patvirtinamos, iliustruojamos žinomos tiesos.

Tema suvokta, tačiau tekstui trūksta prasminių akcentų, aiškumo, kryptingumo. Gali būti kalbama ne iš esmės arba pagrindžiami ne visi teiginiai. Daromos ne visai pagrįstos išvados. Retai aiškinamos priežastys. Įrodymai pateikiami miglotai, pavyzdžiai ne visai tinkami. Ignoruojamas arba paviršutiniškai įvertinamas akivaizdus alternatyvus požiūris. Rašinyje daug pasikartojimų, bet mintys neišplėtojamos. Argumentavimas seklus, paviršutiniškas, nepajėgiama rasti svarių argumentų. Daug nereikalingų smulkmenų / nukrypimų.

Kūriniai bandomi interpretuoti, bet trūksta žinių ir gebėjimų. Kontekstas aptartas, bet ne visada tikslingai. Remiamasi išankstiniu žinojimu.

–

Nepasiekė I lygio.

2 lentelė. Kalbos taisyklingumo kriteriniai lygiai

LYGIAI

KALBOS TAISYKLINGUMAS

III

Puikiai vartojama bendrinė lietuvių kalba (gramatikos ir leksikos požiūriu kalba taisyklinga ir tinkama).

Tekstas parašytas be klaidų, gali pasitaikyti tik vienas kitas nežymus trūkumas (riktas arba neabejotina atlikties klaida).

Bendrinė lietuvių kalba vartojama daugiausia tinkamai ir taisyklingai.

Gali pasitaikyti gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidų, tačiau jos nekenkia teksto aiškumui.

Bendrinė lietuvių kalba vartojama ne visai tinkamai ir taisyklingai.

Gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidos sunkina teksto supratimą.

–

Nepasiekė I lygio.

3 lentelė. Teksto raiškos kriteriniai lygiai

LYGIAI

TEKSTO RAIŠKA

III

Rašoma aiškiai, sklandžiai, logiškai, glaustai. Minčių santykiams išreikšti tinkamai vartojama kalbos struktūrų įvairovė. Tekstas stilistiškai vientisas, subtiliai organizuotas. Leksika tinkama ir efektyvi.

Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Idėjos gali būti perteikiamos kūrybiškai, originalia raiška: kur dera, pateikiama įtikinamų analogijų minčiai suprasti, efektyviai vartojama metaforinė kalba.

Rašoma aiškiai, tiksliai. Minčių santykiams išreikšti vartojamos įvairios sintaksinės struktūros. Leksika tinkama.

Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą.

Tekstas formaliai organizuotas.

Rašoma ne visai aiškiai. Pasitaiko tikslumo, glaustumo trūkumų. Žodynas ribotas. Sakinių sandara mažai įvairuoja.

Raiška iš esmės atitinka rašymo situaciją ir žanrą.

Teksto organizavimas padrikas.

–

Nepasiekė I lygio.

_______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS KURTIESIEMS IR NEPRIGIRDINTIESIEMS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

32. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti brandos egzamino (toliau – Egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzaminas yra mokyklinis.

33. Programa parengta vadovaujantis šiais dokumentais:

33.1. Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų startegija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56);

33.2. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56);

33.3. Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).

34. Programa skirta visų mokyklų, kuriose vykdoma bendrojo ugdymo programa, XI–XII klasių mokiniams, turintiems klausos sutrikimų, jeigu jie mokėsi pagal Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems bendrąją programą, lietuvių kalbos mokytojams, egzamino užduoties rengėjams, mokinių tėvams.

35. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzaminas yra privalomas.

36. Programos struktūra:

36.1. egzamino tikslas;

36.2. mokinių gebėjimų grupės;

36.3. egzamino matrica;

36.4. egzamino užduoties pobūdis;

36.5. egzamino vertinimas;

36.6. egzamino reikalavimai (priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

37. Egzamino tikslas – įvertinti įgytą komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas:

37.1. patikrinti ir įvertinti, kaip mokiniai, turintys klausos sutrikimų, geba suvokti grožinį ir negrožinį tekstą;

37.2. įvertinti mokinių gebėjimą parašyti rišlų argumentuotą tekstą, laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų;

37.3. įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimų lygį pagal nustatytus kriterijus.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

38. Ugdydamiesi komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, mokiniai įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

39. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), žinių ir gebėjimų taikymas, problemų sprendimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

39.1. Žinias ir supratimą mokinys parodo:

39.1.1. tinkamai vartodamas kalbos ir literatūros sąvokas;

39.1.2. skirdamas faktą ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį;

39.1.3. atpažindamas tekste lietuvių bei visuotinės literatūros ženklus.

39.2. Gebėjimą taikyti žinias mokinys parodo:

39.2.1. vartodamas tinkamas gramatines formas bei konstrukcijas, taisyklingai rašydamas;

39.2.2. atsakydamas į teksto suvokimo klausimus ir atlikdamas užduotis: nurodydamas teksto temą, perfrazuodamas teksto mintis savais žodžiais, surasdamas citatų minčiai pagrįsti, pateikdamas tekste esančių lietuvių bei visuotinės kultūros ženklų / simbolių pavyzdžių;

39.2.3. rasdamas tekste tiesiogiai pasakytą informaciją, darydamas tiesiogines išvadas;

39.2.4. kurdamas tinkamos (trinarės) struktūros tekstą.

40. Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo:

40.1. atrinkdamas, tinkamai siedamas ir apibendrindamas informaciją, darydamas išvadas iš viso teksto;

40.2. formuluodamas teksto, teksto dalies pagrindinę mintį;

40.3. suprasdamas ir vertindamas tekstus;

40.4. argumentuotai išsakydamas savo požiūrį;

40.5. reikšdamas mintis stilinga kalba.

41. Reikalavimai mokinių žinioms, gebėjimams suprasti, taikyti, spręsti problemas atitinka pasiekimus, aprašytus Vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Egzamino reikalavimai pateikiami priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

42. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų / užduočių paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis ir gebėjimų grupes. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Gebėjimų grupės Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Svarba%
Teksto suvokimas				50
Teksto kūrimas				50
Svarba %	20	50	30	100

43. Egzamino užduotyje galimi tam tikri nukrypimai nuo pateiktų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ±5 proc.

V. EGZAMINO užduoties pobūdis

44. Egzamino užduotį sudaro dvi dalys: teksto suvokimas ir teksto kūrimas. Abi dalys yra privalomos.

45. Orientacinė kiekvienos egzamino dalies užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 ir 3 lentelėse Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama brandos egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra. Teksto suvokimas

RAŠYTINIO TEKSTO SUVOKIMAS
ASPEKTAS	APIBŪDINIMAS
Testo pobūdis	Pateikiami du teksto suvokimo testo variantai (vienas – grožinio, kitas – negrožinio), iš kurių mokinys egzamino metu renkasi vieną ir jį atlieka.
Tekstų pobūdis ir žanrai	Pateikiami grožiniai ir negrožiniai tekstai. Jie gali būti autentiški arba adaptuoti, sudėtingesni žodžiai paaiškinami. Tekstų turinys susijęs su jaunimo bei apskritai visuomenės gyvenimo aktualijomis, kurčiųjų kultūra ir / ar istorija. Įvairios paskirties tekstai: informaciniai, įtikinimo, proginiai. Įvairių žanrų tekstai: skaitytų grožinės literatūros kūrinių (išskyrus poezijos) ištraukos; publicistiniai straipsniai; mokslo populiarieji straipsniai (ar mokslo populiariųjų knygų ištraukos); biografijos; dienoraščiai; laiškai; interviu; diskusijos; recenzijos; anonsai; anotacijos. Tekstų struktūra, kalbinė raiška nesudėtinga.
Tekstų skaičius ir apimtis	Gali būti pateikiamas vienas ar du tekstai, kurių bendra apimtis yra 500– 700 žodžių.
Klausimų tipai	Uždarojo tipo klausimai / užduotys: rasti ir pažymėti teisingą (-us) atsakymą (-us) iš keleto pateiktų; pažymėti tinkamą teiginį; išdėstyti (pažymint) teiginius reikiama tvarka; rasti ir nurodyti iš teksto išimtų sakinių ar pastraipų vietą tekste; užpildyti diagramas, schemas, lenteles ir pan. Atvirojo tipo klausimai / užduotys: suformuluoti atsakymus į pateiktus klausimus; atlikti nurodytas užduotis: paaiškinti, apibūdinti, pacituoti, pateikti pavyzdžių ir pan.

3 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra. Teksto kūrimas

RAŠYTINIO TEKSTO KŪRIMAS
ASPEKTAS	APIBŪDINIMAS
Užduoties pobūdis	Pateikiamos 2 alternatyvios teksto kūrimo užduotys su įvestimis. Kiekviena rašymo užduotis turi atskirą įvestį. Mokinys renkasi vieną iš jų ir kuria tekstą.
Įvesties formos	o Citatos, paveikslėliai, schemos, lentelės, analogijos, nusakytos situacijos; o detali instrukcija, pasakanti teksto tikslą, situaciją, adresatą, žanrą, pobūdį; o neilgas (1–2 pastraipos) grožinis ar negrožinis tekstas..
Įvesties paskirtis ir informacija	o Sudomina mokinius, sužadina mintis, emocijas, skatina prisiminti asmeninę ir kultūrinę (literatūrinę) patirtį; o pateikia mokiniui nuorodas apie kuriamo teksto tikslą, adresatą, nurodo tematiką, formą (žanrą).
Įvesties apimtis	Ne daugiau, kaip pusė A4 formato puslapio
Mokinio sukurto teksto apimtis	250–300 žodžių.
Numatomi žanrai	Istorija (pasakojimas su aprašymo elementais), rašinys, laiškas, straipsnis mokyklos laikraščiui, dienoraštis, prisiminimai.
Užduočių tipas	Atvirojo tipo užduotis. Pagal įvestį parašyti nurodyto žanro, turinio, apimties tekstą.

46. Viso egzamino orientacinė trukmė – 3 valandos 30 minučių. Teksto supratimo orientacinė trukmė – 80 min., teksto kūrimo – 130 min.

47. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

48. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai vertinami vadovaujantis vertinimo instrukcijomis.

49. Jei kuri nors dalis (teksto suvokimas ar teksto kūrimas) įvertinama 0 taškų, mokinys egzamino neišlaiko.

50. Kad gautų minimalų teigiamą egzamino įvertinimą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 20 % galimų surinkti taškų.

51. Teksto suvokimo dalies atviruosiuose atsakymuose padarytos rašybos ir skyrybos klaidos vertinimui įtakos neturi.

52. Egzamino teksto kūrimo užduotis vertinama pagal kriterijus, kurių svarba:

52.1. turinys – 35 %,

52.2. teksto struktūra – 15 %,

52.3. kalbinė raiška – 25 %,

52.4. kalbos normų laikymasis – 25 %.

53. Teksto kūrimo užduotis, kurios turinys įvertintas 0 taškų, t. y. atlikta užduotis neatitinka nurodytos temos, vertinama 0 taškų.

54. Jei teksto apimtis yra mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, proporcingai mažinamas už kalbinę raišką ir kalbos normų laikymąsi gautų taškų skaičius. Ši nuostata konkretinama egzamino vertinimo instrukcijoje.

_________________

Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programos

1 priedas

EGZAMINO REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI MOKINIŲ PASIEKIMAMS
Minimalūs	Pagal bendrojo kurso programą
1. TEKSTO SUVOKIMAS
1.1. Suprasti pažįstamos tematikos neabstrakčių tekstų esmę ir svarbiausias detales.	1.1.Suprasti mažiau pažįstamos ar nepažįstamos tematikos neabstrakčių tekstų esmę ir svarbiausias detales.
1.2. Trumpai apibūdinti konkrečių (neabstrakčių) temų straipsnių ir pranešimų turinį.	1.2. Trumpai apibūdinti konkrečių (neabstrakčių) temų straipsnių ir pranešimų turinį.
1.3.Suprasti nesudėtingas instrukcijas.	1.3. Suprasti įvairias instrukcijas.
1.4. Įvardyti pagrindinę teksto temą, aiškiai tiesiogiai išreikštą pagrindinę mintį.	1.4. Įvardyti pagrindinę mintį, temą.
1.5. Suformuluoti pastraipos pagrindinę mintį.	1.5. Suformuluoti teksto/pastraipos problemą, pagrindinę mintį.
	1.6. Atrinkti informaciją, ją sisteminti, apibendrinti.
	1.7. Skirti faktus ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį.
1.8. Suprasti tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne vien verbaliniais ženklais (diagrama, reklama, iliustracija ar kt.).	1.8. Suprasti ir vertinti tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne vien verbaliniais ženklais (diagrama, reklama, iliustracija ar kt.).
	1.9. Aptarti tekste pateiktus įvairius požiūrius.
	1.10. Tekstų informaciją performuoti į konspektus, lenteles, schemas.
	1.11. Teksto informaciją pateikti savo žodžiais.
2. TEKSTO KŪRIMAS RAŠTU
2.1. Kurti nesudėtingos struktūros tekstus atsižvelgiant į tikslus ir adresatą.	2.1. Kurti nesudėtingos struktūros tekstus atsižvelgiant į tikslus, adresatą ir komunikacinę situaciją.
2.2. Išsakyti savo nuomonę, paaiškinti teiginius.	2.2. Argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išdėstyti savo motyvus, paaiškinti teiginius. Aptarti kitų reiškiamus požiūrius, pagrįsti savo požiūrį.
2.3. Tinkamai panaudoti pateiktus duomenis (faktus, citatas, pavyzdžius ir kt.), argumentuoti remiantis pateiktais šaltiniais, patirtimi.	2.3. Tinkamai ir tikslingai panaudoti pateiktus duomenis (faktus, citatas, pavyzdžius, diagramas, grafikus, ištraukas ir pan.)
2.4. Atrinkti medžiagą, išskirti svarbiausias mintis.	2.4. Atrinkti medžiagą, išskirti svarbiausias mintis, pateikti pavyzdžių.
2.5. Kurti tekstą laikantis struktūros reikalavimų.	2.5. Kurti tekstą laikantis struktūros reikalavimų. Tinkamai komponuoti pastraipas (teiginys, argumentai, apibendrinimas).
2.6. Taikyti pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles, tinkamai sieti sakinius.	2.6. Taikyti pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles, tinkamai sieti sakinius.
2.7. Taisyklingai vartoti žodžius bei gramatines formas remiantis kalbos sistemos išmanymu.	2.7. Taisyklingai vartoti žodžius bei gramatines formas, sudaryti sakinius remiantis kalbos sistemos išmanymu.
	2.8. Rašyti paisant žanro reikalavimų.
3. LITERATŪRINIS PAŽINIMAS
3.1. Skaitomuose tekstuose pagal pateiktus klausimus rasti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus.	3.1. Skaitomuose tekstuose pagal pateiktus klausimus rasti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus.
3.2. Sieti grožinę literatūrą su savo patirtimi.	3.2. Sieti grožinę literatūrą su savo patirtimi, visuomenės problemomis, suprasti kultūrinės patirties svarbą.
	3.3. Rasti skaitomuose tekstuose skirtingų kultūrų, epochų, socialinių, kultūrinių grupių vertybes.
3.4. Apibūdinti grožinio kūrinio veikėjus, jų tiesiogiai reiškiamus požiūrius.	3.4. Skirti grožinio kūrinio pasakotoją ir veikėją; paaiškinti pasakotojo ir veikėjo tiesiogiai ir netiesiogiai reiškiamus požiūrius.
	3.5. Skirti grožinį ir negrožinį tekstą.

________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa (toliau – įskaitos programa) nusako lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tikslą, tikrinamus gebėjimus, turinį, reikalavimus ir vertinimą.

2. Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą baigusiems mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros įskaita (toliau – įskaita) yra privaloma.

3. Įskaitos programa parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (toliau – Bendroji programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).

4. Sudarant įskaitos programą vadovautasi šiomis nuostatomis:

4.1. įskaitos programa turi būti konkretesnė už Bendrąją programą;

4.2. iš anksto turi būti žinomi įskaitos turinio reikalavimai, vertinimo kriterijai ir normos.

5. Įskaitos tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių sakytinės komunikacijos (viešojo kalbėjimo) gebėjimus.

II. TIKRINAMI GEBĖJIMAI

6. Viešojo kalbėjimo įskaitos metu tikrinami mokinių bendrieji gebėjimai ir dalyko gebėjimai:

6.1. parengti ir pasakyti argumentuotą, į adresatą orientuotą viešąją kalbą;

6.2. gebėti naudotis įvairių informacijos šaltinių duomenimis, kritiškai atsirinkti informaciją, įvertinti jos tinkamumą ir patikimumą;

6.3. interpretuoti faktus ir nuomones, perteiktus verbaliniais ir neverbaliniais tekstais;

6.4. išsakyti savo mintis, pagrįsti savo požiūrį; formuluoti teiginius, argumentus, problemas ir išvadas; minčių dėstymui taikyti logikos taisykles;

6.5. perteikti mintis nuosekliai, sklandžiai, žodinga kalba, taisyklingai tarti ir kirčiuoti žodžius, prasmingai intonuoti, laikytis bendrinės kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos.

III. ĮSKAITOS TURINYS IR REIKALAVIMAI

7. Kalbos ir literatūros (kultūros) temos viešojo kalbėjimo įskaitai formuluojamos iš Bendrosios programos bendrojo ir išplėstinio kurso.

7.1. Mokiniai ir mokytojas gali suformuluoti savo temas remdamiesi Bendrąja programa ir atsižvelgdami į regiono ypatumus arba mokinių tiriamuosius darbus.

7.2. Nacionalinis egzaminų centras įskaitos temas skelbia ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki įskaitos vykdymo pradžios.

8. Mokiniai gali sakyti viešąsias kalbas ta pačia tema, tačiau kalbos turinys turėtų būti individualus.

9. Savo viešosios kalbos planą mokiniai įteikia mokytojui ne vėliau kaip prieš savaitę iki įskaitos.

10. Kalbėdami mokiniai gali naudotis planu ir vaizdinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, knygomis, nuotraukomis, plakatais ir pan.). Pateiktį kompiuteriu rekomenduojama rengti tik tuo atveju, kai kalbant būtina demonstruoti vaizdą.

11. Įskaitos metu mokinys turėtų kalbėti apie 10 min. (10 ± 2 min.), 3–5 min. atsakinėti į klausimus.

IV. ĮSKAITOS VERTINIMAS

12. Vertinamas pasirengimas kalbai, viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus.

12.1. Pasirengimą kalbai mokinį mokantis mokytojas vertina 0–3 taškais; šis vertinimas sudaro dalį galutinio įskaitos įvertinimo.

12.2. Mokinio viešąjį kalbėjimą pagal nustatytus kriterijus (1 priedas) vertina mažiausiai du lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai; vienas iš jų yra mokinį mokantis mokytojas.

12.3. Viešojo kalbėjimo vertinimo normos pateikiamos vertinimo lentelėje (2 priedas). Vadovaudamiesi šia lentele, mokytojai mokinio kalbą įvertina taškais. Įskaitos įvertinimas yra jų vertinimų vidurkis. Galutinis įskaitos įvertinimas – pažymys – nustatomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

Lentelė. Taškų ir pažymių atitikmenys

Taškai	Pažymys
20–19	10
18–17	9
16–15	8
14–13	7
12–11	6
10–9	5
8–7	4
6–0	Neišlaikyta

12.4. Jeigu kalbama mažiau nei 4 min., kalbėjimas neįskaitomas. Jeigu kalba trunka ilgiau nei 12 min., ji gali būti nutraukta.

________________________

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programos

1 priedas

VIEŠOJO KALBĖJIMO VERTINIMO KRITERIJAI

Kriterijai

Aspektai

Kalbos organizavimas

Ar įžanga aiški, kūrybiška.

Ar kalba tinkamai struktūruota.

Ar pagrindinių kalbos dalių siejimas sklandus.

Ar informacijos pateikimas logiškas, sumanus, patraukiantis klausytojų dėmesį.

Ar tikslingai naudojamos minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga.

Ar išvados natūraliai kyla iš įrodymų, yra glaustos ir tikslios.

Turinys

Ar tema suvokta ir išplėtota.

Ar požiūris aiškus, argumentuotas.

Ar teiginiai pagrįsti.

Ar remiamasi įvairiais šaltiniais.

Ar pateikiami tikslūs faktai.

Ar sąvokos vartojamos tiksliai ir tinkamai.

Ar argumentuotai atsakoma į klausimus.

Kalbos vartojimas

Ar kalbama pakankamai garsiai, ar intonacija tinkama, ar tarimas aiškus ir taisyklingas.

Ar žodynas tikslus ir turtingas, tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui.

Ar kalba gramatiškai taisyklinga ir sklandi.

Ar vaizdinėse priemonėse nėra rašybos, skyrybos ar gramatikos klaidų.

Santykis su klausytojais

Ar palaikomas akių kontaktas.

Ar laikysena ori ir pagarbi.

Ar su klausytojais bendraujama verbaline ir neverbaline raiška.

Ar mandagiai atsakoma į klausimus.

__________________

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos

2 priedas

VIEŠOJO KALBĖJIMO VERTINIMO NORMOS

Kriterijai	Aspektai	Taškai
Pasirengimas kalbai	Kalbai pasirengta savarankiškai. Kalbos planas mokytojui įteiktas laiku.	3
		2
		1
	Kalbai pasirengta nesavarankiškai. Kalbos planas mokytojui neįteiktas.	0
Kalbos organizavimas	Įžanga aiškiai perteikia kalbėjimo tikslą. Kalba tinkamai struktūruota. Informacijos pateikimas logiškas, patraukiantis klausytojų dėmesį. Minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga (citatos, pavyzdžiai, vaizdinės priemonės) naudojama sklandžiai ir tikslingai (kalbai struktūrinti, minčiai pabrėžti, vertinimui išreikšti ir pan.). Išvados natūraliai kyla iš įrodymų, yra glaustos ir tikslios.	4
		3
	Įžangoje pasakomas kalbėjimo tikslas, tačiau jis ne visai aiškus. Kalba struktūruota, bet kalbos dalių proporcijos neišlaikytos arba trūksta kurios nors dalies. Informacija pateikiama ne visai nuosekliai, sunku sekti mintį. Ne visada tikslingai naudojamos minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga (citatos, pavyzdžiai, vaizdinės priemonės). Pabaiga dirbtinė / apibendrinama kuri nors kalbos dalis.	2
		1
	Kalbėjimo tikslas neaiškus. Kalba nestruktūruota. Informacija pateikiama painiai, nesilaikant jokios sekos. Kalbėjimas nerišlus. Iliustracinės medžiagos (citatų, pavyzdžių, vaizdinių priemonių) naudojimas netikslingas. Baigiama nepateikiant nei išvados, nei apibendrinimo.	0
Turinys	Tema puikiai suvokta. Požiūris aiškus, argumentuotas. Teiginiai išsamiai pagrįsti. Problemos svarstomos remiantis studijuotais šaltiniais. Sąvokos vartojamos tiksliai ir tinkamai. Pateikiami tikslūs faktai. Argumentuotai atsakoma į užduotus klausimus.	4
		3
	Tema suvokta iš dalies / pasakoma daug nereikalingos, su tema nesusijusios informacijos. Požiūris išsakytas, bet neargumentuotas / tik dalis teiginių pagrįsti. Remiamasi tik vienu šaltiniu. Sąvokos vartojamos netiksliai. Yra fakto klaidų. Argumentuotai atsakoma į didesnę dalį užduotų klausimų.	2
		1
	Kalbama kita tema / pateikiama su tema nesusijusi medžiaga / visiškai nesugebama pagrįsti savo teiginių. Sąvokų vartojimas netikslus. Pateikiama netiksli / klaidinga informacija. Nesugebama argumentuotai atsakyti į užduotus klausimus.	0
Kalbos vartojimas^{^[1]}	Kalbama reikiamu garsumu, intonacija tinkama, tarimas / kirčiavimas aiškus ir taisyklingas; pasitaiko viena kita tarties / kirčiavimo klaida. Žodynas tikslus ir turtingas, tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui. Kalba gramatiškai taisyklinga ir sklandi. Vaizdinėse priemonėse nėra gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaidų.	6
		5
	Kalbama nepakankamai garsiai, intonacija ne visai tinkama, tarimas / kirčiavimas ne visada aiškus ir taisyklingas; pasitaiko tarties / kirčiavimo klaidų. Žodynas iš esmės tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui. Gali pasitaikyti viena kita gramatikos klaida. Vaizdinėse priemonėse gali būti viena kita gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaida.	4
		3
	Kalbama nepakankamai garsiai; intonacija monotoniška, tarimas / kirčiavimas ne visai aiškus ir taisyklingas. Žodynas netikslus / netinkamas temai. Kalba gramatiškai ne visai taisyklinga. Vaizdinėse priemonėse yra keletas gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaidų.	2
		1
	Kalbama per daug tyliai / neaiškiai, sunku suprasti; tarimas / kirčiavimas netaisyklingas. Kalbama žargonu. / Daroma daug gramatikos klaidų. Vaizdinėse priemonėse daug gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaidų.	0
Santykis su klausytojais, atsakymai į klausimus	Akių kontaktas su klausytojais palaikomas nuolat. Laikysena ori ir pagarbi. Su klausytojais bendraujama verbaline ir neverbaline raiška. Į klausimus atsakoma mandagiai ir aiškiai.	3
		2
		1
	Beveik visą laiką žiūrima į planą / vaizdinę medžiagą. Vengiama bendrauti su klausytojais. Į klausimus reaguojama netinkamai / neatsakoma.	0
Iš viso – 20 taškų.

____________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTŲJŲ KALBŲ BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų mokyklinio brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra mokyklinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų egzamino reikalavimai (1 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų mokiniai plėtoja komunikacinę, literatūrinę ir kultūrinę kompetencijas ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, interpretavimas ir vertinimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. aptardami nurodytų gimtosios literatūros autorių kūrybą, jos savitumą, istorinį, kultūrinį kontekstą, pateikia pavyzdžių;

6.1.1. žinodami gimtosios literatūros raidą, apibūdindami pagrindinius reiškinius ir idėjas;

6.1.2. įvardydami tiesiogiai pasakytas mintis remiantis teksto visuma ir kontekstu;

6.1.3. apibrėždami/apibūdindami pagrindines kalbotyros ir literatūrologijos sąvokas, pateikdami pavyzdžių (skirdami literatūros rūšis ir/ar žanrus, atpažindami meninės raiškos kalbines priemones; skirdami funkcinius stilius; rasdami tekste archaizmų pavyzdžių ir pan.);

6.1.4..žinodami viešojo kalbėjimo reikalavimus ir suvokdami sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas;

6.1.5.aptardami svarbiausius regioninius gimtosios kalbos ypatumus^{^[2]}.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:

6.2.1. atskleisdami grožinio ir/ar negrožinio teksto prasmę remiantis teksto kalbine raiška, pateikdami argumentų;

6.2.2. analizuodami grožinį kūrinį/štrauką remiantis kūrinio, autoriaus kūrybos, epochos kontekstais;

6.2.3. išskirdami ir aptardami skaitomų grožinių ir/ar negrožinių tekstų struktūrines dalis, nurodydami jų tarpusavio ryšius, atskleisdami jų prasmes

6.2.4. nurodydami ir/ar aptardami nagrinėjamo grožinio teksto žanrą/rūšį, epochos, rašytojo kūrybos/stiliaus bruožus;

6.2.5. nurodydami tekste ir/ar aptardami gimtosios ir visuotinės kultūros ženklus / simbolius;

6.2.6. nusakydami grožiniame tekste meninės raiškos kalbines priemones, apibūdindami jų funkciją;

6.2.7. aptardami pateiktų tekstų funkcinį stilių, pateikdami argumentų;

6.2.8. analizuodami ir/ar redaguodami į tekstą kalbos taisyklingumo bei stiliaus atžvilgiu ir vartodami tinkamus žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas, laikydamiesi rašybos ir skyrybos taisyklių;

6.2.9. komponuodami tekstą, siekdami teksto rišlumo ir vientisumo, turinio ir raiškos dermės;

6.2.10. aiškiai formuluodami mintis, pagrįsdami jas tinkamais argumentais ir citatomis, laikydamiesi citavimo taisyklių;

6.2.11. rasdami informacijos šaltinius, atrinkdami tinkamą informaciją teiginiams argumentuoti;

6.2.12. parengdami ir pasakydami aiškią, tinkamos struktūros kalbą;

6.2.13. dalyvaudami pokalbyje: veiksmingai klausydamiesi ir logiškai atsakydami į klausimus laikantis kalbos etiketo taisyklių.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo:

6.3.1. savarankiškai formuluodami teksto / ištraukos pagrindinę mintį, problemą, tikslą;

6.3.2. interpretuodami ir vertindami kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą, lygindami jį su kitais kūriniais;

6.3.3. apibendrindami literatūros, kultūros ar kalbos reiškinius ir faktus, atskleisdami priežastinius ryšius, darydami išvadas, derindami analizės ir sintezės veiksmus;

6.3.4. formuluodami ir pagrįsdami tezes/hipotezes, nuosekliai plėtodami mintis, tikslingai paremdami jas grožine literatūra, kitais kultūros tekstais;

6.3.5. grįsdami nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu, istoriniu, kultūriniu, meniniu);

6.3.6. planuodami rašymo eigą, nagrinėdami, atrinkdami, tinkamai siedami ir apibendrindami informaciją;

6.3.7. argumentuotai reikšdami savo požiūrį ir vertinimą, polemizuodami remiantis literatūrine ir kultūrine patirtimi.

7. Egzamino reikalavimai pateikiami Programos priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

8. Gebėjimų paaiškinimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse prie egzamino programos.

IV. EGZAMINO MATRICA

9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes. Matricoje galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ± 5 %. Egzamino matrica pateikta lentelėje.

Gebėjimų grupės Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas tipinėse situacijose	Problemų sprendimas	Svarba (%)
Kalbėjimas				30
Teksto suvokimas				30
Teksto kūrimas				40
Svarba (%)	25	50	25	100

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

10. Pateikiama orientacinė egzamino užduoties struktūra ir jos apibūdinimas. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

Brandos egzaminą sudaro trys privalomos dalys:

I dalis. Kalbėjimas.

II dalis. Teksto suvokimas.

III dalis. Teksto kūrimas.

10.1. Kalbėjimui pateikiamos temos, susijusios su kalbiniu ir literatūriniu, kultūriniu ugdymu:

10.1.1. Baltarusių kalba:

10.1.1.2. Tapatybės paieškos.

10.1.1.3. Žmogus ir tradicija.

10.1.1.4. Žmogus istorijos sūkuriuose.

10.1.1.5. Žmogus vertybių pasaulyje.

10.1.1.6. Žmogus tarp žmonių.

10.1.2. Lenkų kalba:

10.1.2.1. Tapatybės paieškos.

10.1.2.2. Žmogus ir tradicija.

10.1.2.3. Žmogus istorijos sūkuriuose.

10.1.2.4. Žmogus vertybių pasaulyje.

10.1.2.5. Žmogus tarp žmonių.

10.1.3. Rusų kalba:

10.1.3.1. Tapatybės paieškos.

10.1.3.2. Žmogus istorijos sūkuriuose.

10.1.3.3. Žmogus vertybių pasaulyje.

10.1.3.4. Žmogus tarp žmonių.

10.1.4. Vokiečių kalba:

10.1.4.1. Tapatybės paieškos.

10.1.4.2. Žmogus istorijos sūkuriuose.

10.1.4.3. Žmogus vertybių pasaulyje.

10.1.4.4. Žmogus informacinių technologijų laikmetyje.

10.1.5. Kiekvienai temai pateikiamos potemės, kurios keičiasi kiekvienais metais. Jos skelbiamos 12 klasės (4 gimnazijos klasės) mokslo metų pradžioje iki rugsėjo 15 d. Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje (www.egzaminai.lt).

10.1.6. 12 klasės (4 gimnazijos klasės) mokslo metų pradžioje mokinys turi pasirinkti vieną iš paskelbtų NEC puslapyje temų iki spalio 15 d.

10.1.7. Pasirinkęs temą, mokinys kaupia atitinkamą medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslo populiarinimo / mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir pan.) ir, konsultuodamasis su mokytoju, rengiasi viešai kalbėti. Mokinys parengia kalbėjimo planą ir gali rinktis atsiskaitymo formą: pranešimą arba pristatymą. Kalbėjimo metu mokinys gali naudotis vaizdinėmis priemonėmis (skaidrėmis, plakatais, planu ir pan.).

10.1.8. 14 dienų iki kalbėjimo dalies (dieną(-as) paskelbia mokykla) mokinys privalo įteikti vertinimo komisijai savo kalbos planą (pavyzdys skelbiamas egzamino programos metodinėje medžiagoje). Mokinio planas pridedamas prie mokinio kalbėjimo dalies vertinimo protokolo.

10. 2. Teksto suvokimui patikrinti pateikiami 1–2 įvairių kultūros epochų grožiniai (lyrikos, epo ar dramos kūriniai) ir / ar negrožiniai tekstai ar jų ištraukos su klausimais, tikrinančiais mokinių gebėjimą nagrinėti teksto turinį bei kalbinę raišką, taikyti kalbos, literatūros ir kultūros žinias (žr. Egzamino programos priedas).

10.3. Teksto kūrimui (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) pateikiamos trys problemiškos temos, iš kurių 1-2 susijusios su egzamino II dalies tematika. Jos turėtų būti formuluojamos taip, kad mokinys, rašydamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, galėtų pasiremti kūriniais iš Privalomų kūrinių sąrašo ir kitais skaitytais kūriniais. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš neįtrauktų į Vidurinio ugdymo bendrąją programą autorių ir kūrinių, tuomet turi būti nurodyta kūrinio parašymo data ir kita esminė informacija (žr. Egzamino programos priedas).

11. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. Orientacinė egzamino trukmė:

11.1. Kalbėjimas – 15 min. (7–10 min. – temos pristatymas ir 5–8 min. – pokalbis su vertinimo komisijos nariais). Kalbėjimo dalis vykdoma mokykloje.

11.2. Teksto suvokimo ir teksto kūrimo dalys vykdomos 4 val. be pertraukos.

12. Egzamino klausimų tipai. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas klausimų rinkinys. Užduočių rinkinį sudaro: atviro tipo klausimai ir uždaro tipo klausimai.

12.1. Atviro tipo klausimai yra tokie, kurie nereglamentuoja atsakymo formuluotės. Jie reikalauja savarankiškai atsakyti į klausimą ir gali būti:

12.1.1. reglamentuojami dalyko programos arba nagrinėjamo teksto turinio, gali reikalauti suformuluoti pateikiamo teksto mintį arba rasti ir išrašyti iš pateikiamo teksto reikiamų pavyzdžių; šiais klausimais vertinami gebėjimai suvokti nagrinėjamą tekstą bei bendra kultūrinė, literatūrinė ir kalbinė kompetencija;

12.1.2. nereglamentuojami nagrinėjamo teksto reikalavimai – išreikšti bei pagrįsti savo nuomonę apie tam tikrus kalbos / literatūros / kultūros reiškinius; šiais klausimais vertinami gebėjimai aiškiai suformuluoti savo nuomonę ir tinkamai ją argumentuoti.

12.2. Uždaro tipo klausimai reglamentuoja atsakymo formuluotes:

12.2.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keli pasirenkamieji atsakymai. Reikia pažymėti (pabraukti, išbraukti, įrašyti, išrašyti ir pan.) teisingą (teisingus) atsakymą (atsakymus).

12.2.2.Taip / Ne klausimai. Tokie klausimai reikalauja trumpo atsakymo Taip arba Ne;

12.2.3. Susiejimo klausimai. Pavyzdžiui, kiekvieną pirmo stulpelio dalį reikia susieti su antro stulpelio dalimi;

12.2.4. Sekos nustatinėjimo klausimai. Pavyzdžiui, surašykite žemiau pateiktus įvykius chronologine tvarka.

13. Klausimo vertinimas taškais pateikiamas prie kiekvieno klausimo.

VIII. VERTINIMAS

14. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai vertinami vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

15. Nacionalinio egzaminų centro sudarytas Brandos egzaminų vertinimo komitetas nustato ir patvirtina minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais. Preliminari išlaikymo riba taškais sudaro 25 proc. bendrojo kurso klausimų taškų sumos egzamino užduotyje (paklaida – 5 proc.). Visi mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais.

16. Kalbėjimo metu vertinama ne tik mokinio monologinė kalba (be pagalbinių klausimų), bet ir gebėjimas suvokti bei atsakyti į mokytojo (egzaminuotojo) klausimus, susijusius su mokinio pasirinkta kalbėjimo tema.

17.1. Kalbėjimo vertinimo kriterijai ir jų svarba:

17.1.1. Monologas – 60%:

17.1.1.1. temos atskleidimas; teiginių argumentavimas; vaizdinių priemonių panaudojimas;

17.1.1.2. teksto struktūra ir rišlumas;

17.1.1.3. planas;

17.1.1.4. kalbos taisyklingumas ir raiška.

17.1.2. Dialogas - 40%:

17.1.2.1. klausimų suvokimas, atsakymų logika ir tinkamumas, vertinimas;

17.1.2.2. kontaktas su adresatu;

17.1.2.3. kalbos taisyklingumas ir raiška.

18. Teksto suvokimo vertinimo instrukcija pateikiama baigus vykdyti gimtosios kalbos egzaminą. Kalbėjimo ir teksto kūrimo dalių vertinimo instrukcijos skelbiamos NEC tinklalapyje. Teksto suvokimo vertinimo instrukcija pateikiama baigus vykdyti gimtosios kalbos mokyklinį egzaminą.

19. Teksto kūrimo vertinimo kriterijai ir jų svarba:

19.1. Turinys – 50%:

19.1.1. įvesties (temos) suvokimas;

19.1.2. pagrindinės minties ir / ar temos atskleidimas, plėtojimas;

19.1.3. mokinio požiūrio, vertinimo išraiška ir pagrįstumas;

19.1.4. literatūros žinių taikymas (literatūros teorija, literatūros proceso suvokimas, kontekstai), erudicija.

19.2. Teksto sandara - 10%:

19.2.1. trinarės struktūros paisymas;

19.2.2. teksto ir pastraipos vientisumas ir rišlumas.

19.3. Kalbinė raiška – 10%.

19.4. Raštingumas – 30%:

19.4.1. gramatikos normos;

19.4.2. rašyba;

19.4.3. skyryba.

19.5. Visa teksto kūrimo atliktis vertinama 0 taškų, jei rašto darbas parašytas kita, nei nurodyta įvestyje^{^[3]}, tema.

19.6. Jeigu mokinio parašyto teksto apimtis yra mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, mažinamas gautų taškų skaičius. Ši nuostata konkretinama brandos egzamino vertinimo instrukcijoje.

20. Visų egzamino dalių (viešojo kalbėjimo, teksto suvokimo ir teksto kūrimo) užduotys vertinamos taškais, kurių galutinė suma turi atitikti nustatytą tikrinamų gebėjimų ir veiklos sričių santykį (žr. lentelę Egzamino matrica).

________________________

Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų

brandos egzamino programos priedas

BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTŲJŲ KALBŲ EGZAMINO REIKALAVIMAI

1 lentelė. Kalbėjimo užduoties pobūdis ir reikalavimai

Egzamino užduoties pobūdis

Kalbėjimo tema, susijusi su kalbiniu ar literatūriniu kultūriniu ugdymu, pasirenkama iš anksto.

Atsiskaitymo forma: pranešimas arba pristatymas.

Viešojo kalbėjimo trukmė –15 min. (7–10 min. temos pristatymas ir 5–8 min. pokalbis su vertinimo komisijos nariais).

Kalbėjimo metu mokinys gali naudotis vaizdinėmis priemonėmis (planu, skaidrėmis, plakatais ir pan.).

REIKALAVIMAI mokinIams,

kurie mokėsi pagal

bendrojo kurso programą

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

1. Parengia ir pasako aiškią, tinkamos struktūros informacinę, įtikinimo kalbą, teiginius paremia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, tinkamai pasirenka kalbinę raišką.

2. Savarankiškai randa įvairius informacijos šaltinius, atrenka informaciją įvairiems tikslams (pvz., temos plėtojimui, įtikinimui ir t.t.), ją sistemina, apibendrina, vertina jos svarbą ir patikimumą. Išvardija rašytinės, nerašytinės, elektroninės informacijos šaltinius.

3. Interpretuoja įvairių žanrų informacinius tekstus, aptaria juose pateiktus įvairius požiūrius bei poveikį adresatui. Vertina argumentų pagrįstumą, išraiškos įtaigumą. Skiria loginius ir emocinius argumentus, žino argumentavimo principus (įrodymas ir įtikinimas). Atskiria faktus, nuomonę, refleksiją.

4. Žino viešosios kalbos parengimo principus, viešojo kalbėjimo reikalavimus ir jų paiso, sąmoningai naudoja verbalines ir neverbalines raiškos priemones adresato įtikinimui.

5. Dalyvauja pokalbyje (pašnekesyje, diskusijoje): veiksmingai klausosi, atsako, svarsto, argumentuoja, plėtoja mintis ar idėjas, vertina. Žino dalyvavimo diskusijoje principus ir jų paiso. Suvokia sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas. Laikosi pokalbio etiketo taisyklių.

6. Taisyklingai vartoja kalbą, sąmoningai paiso kalbos normų.

1. Parengia ir pasako aiškią, tinkamos struktūros informacinę kalbą, teiginius paremia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, stengiasi laikytis tinkamos kalbinės raiškos.

2. Naudojasi informacijos šaltiniais, atrenka informaciją pranešimo kūrimui, apibendrina ją. Išvardija informacijos šaltinius.

3. Interpretuoja informacinius tekstus, aptaria juose pateiktus įvairius požiūrius. Skiria loginius ir emocinius argumentus. Atskiria faktus ir nuomonę.

4. Žino viešosios kalbos parengimo principus, viešojo kalbėjimo reikalavimus ir jų paiso.

5. Dalyvauja pokalbyje (pašnekesyje, diskusijoje): veiksmingai klausosi, atsako, svarsto. Žino dalyvavimo diskusijoje principus ir jų paiso. Suvokia sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas. Stengiasi laikytis pokalbio etiketo taisyklių.

6. Vartoja kalbą paisydamas kalbos normų

2 lentelė. Teksto suvokimo užduoties pobūdis ir reikalavimai

REIKALAVIMAI mokinIams,

kurie mokėsi pagal

bendrojo kurso programą

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

1. Reiškia ir pagrindžia savo nuomonę apie skaitytą tekstą.

2. Aptaria ir vertina teksto turinį ir raišką. Aptaria literatūrinio kūrinio / ištraukos dominuojančią tematiką. Analizuodami kūrinį, įžvelgia pagrindinius motyvus ir problematiką. Pateikia tos pačios tematikos kitų kūrinių pavyzdžių. Vertina literatūrinio ir meno kūrinio tematikos ir problematikos aktualumą ir universalumą.

3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, nurodo ir aptaria teksto pagrindinę mintį, kūrinyje vaizduojamus pasaulio elementus (pvz., veikėją, veiksmo vietą ir laiką, lyrinį subjektą, poetinį vaizdą, emocinę nuotaiką ir kt.), aprašomas vertybes.

4. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, tinkamai remiasi literatūros teorijos elementais ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Atpažįsta tekste meninės raiškos priemones, aptaria jas ir apibrėžia jų funkcijas tekste.

5. Paaiškina, kaip literatūrinis kūrinys paveikia skaitytojo estetinius, emocinius ir intelektualinius išgyvenimus.

6. Analizuodami kūrinį, remiasi biografiniu, istoriniu, kultūriniu kontekstu. Skiria gimtosios literatūros raidos pagrindinius etapus, aptaria jų būdingiausius bruožus; komentuoja ryškesnes sąsajas su kultūriniu kontekstu. Atpažįsta literatūros kūriniuose tipinius ir aiškiai išreikštus savosios ir visuotinės kultūros ženklus, skirtingų literatūrinių epochų vertybes, požiūrius.

7. Įžvelgia ir aptaria literatūros kūrinio intertekstualumą turinio lygmeniu. Lygina literatūros kūrinius nurodytais aspektais.

8. Analizuoja tekstą kalbos taisyklingumo ir stiliaus aspektu, atpažįsta tekste tipines kalbos klaidas ir jas taiso. Skiria funkcinius stilius (grožinis, mokslinis, šnekamasis, dalykinis), jų vartojimo sritis, tipiškiausius raiškos būdus, žodžių ir frazeologizmų stilistinius atspalvius, pateikia jų sinonimus, antonimus, paaiškinti reikšmę.

9. Transformuoja, redaguoja tekstą atsižvelgdami į tikslą, adresatą, kalbos taisyklingumą, kalbinės raiškos priemonių tinkamumą.

10. Suvokia, kad daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąlygomis funkcionuojanti kalba yra veikiama kitų kalbų. Pateikia pavyzdžių iš nagrinėjamo teksto. Skiria žodynų tipus (rašybos, aiškinamąjį, frazeologinį, norminį) ir jų paskirtį.

11. Suvokia kalbą istoriniame kontekste kaip kintančią sistemą. Nurodo tekstuose archaizmus ir neologizmus.

12. Išvardija keletą kalbų, giminiškų gimtajai, pateikia jų bendros kilmės leksikos pavyzdžių.

13. Tinkamai vartoja literatūrologijos ir kalbotyros sąvokas.

1. Reiškia ir pagrindžia savo nuomonę apie .skaitytą tekstą.

2. Aptaria teksto turinį ir raišką, literatūrinio kūrinio/ištraukos dominuojančią tematiką. Pateikia tos pačios tematikos kitų kūrinių pavyzdžių. Vertina kūrinio tematikos ir problematikos aktualumą.

3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, nurodo ir aptaria teksto pagrindinę mintį, kai kuriuos kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus.

4. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, iš esmės remiasi literatūros teorijos elementais ir savo (kaip skaitytojo) patirtimi. Atpažįsta tekste ryškiausias meninės raiškos priemones, bando apibrėžti jų funkcijas tekste.

5. Paaiškina, kaip literatūrinis kūrinys paveikia skaitytojo emocinius išgyvenimus.

6. Analizuodami kūrinį, remiasi pasirinktu ar nurodytu (pvz., biografiniu, istoriniu) kontekstu. Skiria gimtosios literatūros raidos pagrindinius etapus; aptaria ryškesnes sąsajas su istoriniu ar kultūriniu kontekstu. Atpažįsta literatūros kūriniuose tipinius ir aiškiai išreikštus savosios ir/ar visuotinės kultūros ženklus.

7. Lygina literatūros kūrinius nurodytais aspektais.

8. Analizuoja tekstą kalbos taisyklingumo ir stiliaus aspektu, atpažįsta tekste tipines kalbos klaidas ir jas taiso. Pateikia nurodytų žodžių sinonimus ir paaiškina jų reikšmę. Skiria funkcinius stilius (grožinis, mokslinis, šnekamasis, dalykinis), jų vartojimo sritis.

9. Pagal nuorodą transformuoja, redaguoja tekstą atsižvelgdami į tikslą.

10. Suvokia, kad daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąlygomis funkcionuojanti kalba yra veikiama kitų kalbų. Skiria žodynų tipus (rašybos, aiškinamąjį) ir jų paskirtį.

11. Suvokia kalbą istoriniame kontekste kaip kintančią sistemą. Nurodo tekste archaizmus.

12. Išvardija keletą kalbų, giminiškų gimtajai.

13. Vartoja pagrindines literatūrologijos ir kalbotyros sąvokas.

3 lentelė. Teksto kūrimo užduoties pobūdis ir reikalavimai

Užduoties pobūdis

Teksto kūrimui (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) pateikiamos trys problemiškos temos, iš kurių 1–2 turi būti susijusios su egzamino II dalies tematika. Mokinys, kurdamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, privalo pasiremti bent vienu skaitytu grožiniu kūriniu.

Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš neįtrauktų į Vidurinio ugdymo bendrąją programą autorių ir kūrinių, tuomet turėtų būti nurodyta kūrinio parašymo data ir kita esminė informacija.

Apimtis: 250–400 žodžių (nuo 1 iki 2 A4 formato puslapių).

Kuriamų tekstų skaičius: vienas tekstas.

Galimi kuriamų tekstų tipai: samprotavimas (aiškinimas, argumentavimas); samprotavimas su pasakojimo ir / ar aprašymo elementais.

REIKALAVIMAI mokinIams,

kurie mokėsi pagal

bendrojo kurso programą

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

1. Kuria tekstą atsižvelgdami į temą, tikslą, adresatą, situaciją.

2. Parašo tekstą laikydamiesi pasirinkto mokyklinio žanro reikalavimų literatūros tema: atskleidžia temą / problemą, išsako ir pagrindžia savo požiūrį, formuluoja teiginius, argumentuoja juos remdamasis nagrinėjamu tekstu ir kitais šaltiniais, samprotauja, daro išvadas, apibendrina.

3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, aptaria esminius kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veikėjų paveikslus, veiksmo vietą ir laiką, lyrinio subjekto išgyvenimus ir pan.), apibrėžia esmines raiškos priemones bei jų funkcijas.

4. Nagrinėdami / interpretuodami tekstą, aptaria teksto tematiką, pagrindines problemas, tiesiogiai išreikštus požiūrius. Suformuluoja teksto tikslą (tikslus) ir pateikia argumentus savo nuomonei pagrįsti.

5. Išsako bei pagrindžia savo nuomonę apie kūrinyje išreikštas vertybes, sieja jas su šiuolaikiniu gyvenimu; su savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi.

6. Nagrinėja kūrinį remdamiesi biografiniu, istoriniu arba kultūriniu kontekstu.

7. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, remiasi literatūros teorijos išmanymu, tikslingai vartoja literatūrologijos sąvokas.

8. Atpažįsta bei aptaria literatūroje savosios ir visuotinės kultūros ženklus, skirtingų kultūrų, epochų arba socialinių, kultūrinių grupių vertybes, požiūrius.

9. Lygina panašių motyvų ar tų pačių žanrų literatūros kūrinius tinkamais aspektais. Pastebi panašumų ir skirtumų tarp įvairių grožinių tekstų.

10. Argumentuotai vertina literatūros kūrinį bei kitus kultūrinius tekstus (pvz., filmą, spektaklį ir kt.).

11. Apibūdina kūrinio estetinius bruožus. Aptaria estetinių kategorijų (tragizmo, komizmo, ironijos) vaidmenį tekste.

12. Tinkamai komponuoja tekstą: laikosi trinarės struktūros, renkasi tinkamą medžiagos išdėstymo principą, nuosekliai plėtoja mintis, paremia tinkamais argumentais, citatomis ir pavyzdžiais.

13. Paiso pastraipos ir sakinio struktūros, stiliaus ir kalbos normų reikalavimų (rašybos, skyrybos, gramatikos).

1. Kuria tekstą atsižvelgdami į temą, tikslą, adresatą, situaciją.

3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, aptaria kai kuriuos kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veikėjų paveikslus, veiksmo vietą ir laiką, lyrinio subjekto išgyvenimus ir pan.), nurodo kai kurias dominuojančias raiškos priemones.

4. Nagrinėdami / interpretuodami tekstą, aptaria teksto tematiką, pagrindines problemas, tiesiogiai išreikštus požiūrius.

5. Pasako savo nuomonę apie kūrinyje išreikštas vertybes, sieja jas su savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi.

6. Aptaria kūrinio biografinį, istorinį arba kultūrinį kontekstą.

7. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, remiasi literatūros teorijos išmanymu, tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas.

8. Lygina panašių motyvų ar tų pačių žanrų literatūros kūrinius tinkamais aspektais. Pastebi panašumų ir skirtumų tarp įvairių grožinių tekstų.

9. Tinkamai komponuoja tekstą: laikosi trinarės struktūros, plėtoja mintis, paremia tinkamais argumentais, pavyzdžiais.

10. Paiso pastraipos ir sakinio struktūros, stiliaus ir kalbos normų reikalavimų (rašybos, skyrybos, gramatikos).

______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ)

BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis - apibrėžti užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

2.. Programa parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino tematika (2 priedas);

3.8. užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino rašytinio teksto kūrimo užduočių bendrieji vertinimo kriterijai (3 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti kandidatų komunikacinę kalbinę kompetenciją (sakytinio teksto supratimą, rašytinio teksto supratimą ir rašytinio teksto kūrimą) dviem lygiais: B1 ir B2 remiantis mokinių pasiekimais, aprašytais egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokinių užsienio kalbos gebėjimai atsiskleidžia keturiose kalbinės veiklos srityse: sakytinio teksto supratimo (klausymo), sakytinės sąveikos ir raiškos (kalbėjimo), rašytinio teksto supratimo (skaitymo) ir rašytinio teksto kūrimo (rašymo). Kalbėjimo gebėjimai tikrinami įskaita, o klausymo, skaitymo ir rašymo gebėjimai – egzaminu.

6. Atlikdami sakytinio teksto supratimo (klausymo) užduotis, mokiniai parodo gebėjimus:

6.1. atitinkančius B1 kurso reikalavimus:

6.1.1. suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo temomis;

6.1.2. suprasti esmę ir konkrečias detales, jei kalbama aiškiai ir bendrine tartimi;

6.1.3. taikyti sakytinio teksto supratimo (klausymo) strategijas;

6.2. atitinkančius B2 kurso reikalavimus:

6.2.1.suprasti turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis;

6.2.2. suprasti išplėtotą kalbą ir sudėtingą argumentavimą, jei tema yra žinoma;

6.2.3. savarankiškai ir tikslingai taikyti sakytinio teksto supratimo (klausymo) strategijas.

7. Atlikdami rašytinio teksto supratimo (skaitymo) užduotis, mokiniai parodo gebėjimus:

7.1. atitinkančius B1 kurso reikalavimus:

7.1.1. suprasti aprašomojo, informuojamojo, pasakojamojo ir mišraus tipo tekstus su samprotavimo elementais kasdienio gyvenimo temomis, kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija;

7.1.2.taikyti rašytinio teksto supratimo (skaitymo) strategijas;

7.2. atitinkančius B2 kurso reikalavimus;

7.2.1. suprasti įvairaus tipo tekstus (pasakojimus, aprašymus, samprotavimus, informuojamojo tipo tekstus);

7.2.2. skaityti įvairiais būdais, įvairiu tempu, atsižvelgiant į teksto tipą bei skaitymo tikslus;

7.2.3. tikslingai pasirinkti ir efektyviai taikyti rašytinio teksto supratimo (skaitymo) strategijas.

8. Atlikdami rašytinio teksto kūrimo (rašymo) užduotis, mokiniai parodo gebėjimus:

8.1. atitinkančius B1 kurso reikalavimus:

8.1.1. aiškiai paklausti, kas yra svarbu, ir pakankamai tiksliai perteikti informaciją ir savo mintis tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis;

8.1.2. kurti tiesmukus, rišlius tekstus kasdienėmis temomis, aiškiai ir nuosekliai siejant sakinius į vientisą tekstą;

8.1.3. planuoti ir koreguoti teksto kūrimo procesą ir produktą (tekstą);

8.1.4. pasirinkti tinkamas kalbos priemones komunikaciniam tikslui pasiekti, pritaikyti kalbą adresatui pagal situaciją;

8.2. atitinkančius B2 kurso reikalavimus:

8.2.1. tiksliai ir aiškiai perteikti tiek savo, tiek kitų požiūrius;

8.2.2. kurti aiškius, detalius tekstus apibendrinant, samprotaujant ir pateikiant argumentus;

8.2.3.savarankiškai planuoti ir koreguoti teksto kūrimo procesą ir produktą (tekstą);

8.2.4.pasirinkti tinkamas kalbos priemones komunikaciniam tikslui pasiekti, derinant įvairių formų ir stilių elementus pagal žanro reikalavimus.

9. Gebėjimus iliustruojančių užduočių pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

10. Egzamino turinio dalykiniai reikalavimai pateikiami 1 priede.

IV. EGZAMINO MATRICA

11. Egzamino matricos paskirtis –užtikrinti proporcingą egzamino užduočių paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys/egzamino dalys	Užduoties taškai, proc.
Veiklos sritys/egzamino dalys	Iš viso	Iš jų – iš B1 kurso
Sakytinio teksto supratimas (klausymas)	30	12
Rašytinio teksto supratimas (skaitymas)	30	12
Rašytinio teksto kūrimas (rašymas)	40	16
Iš viso, proc.	100	40

12. Egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka B1 kursą, 60 proc. – B2 kursą.

13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek egzamino užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai, išskiriant B1 kurso užduotims tenkančią dalį.

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

14. Egzamino užduotis sudaroma atsižvelgiant į svarbiausią užsienio kalbų mokymo(si) veiksnį – komunikacinę kalbų mokymo kryptį.

15. Egzamino užduotį sudaro sakytinio teksto supratimo (klausymo), rašytinio teksto supratimo (skaitymo) ir rašytinio teksto kūrimo (rašymo) užduotys.

16. Sakytinio teksto supratimo (klausymo) ir rašytinio teksto supratimo (skaitymo) testuose pateikiamos uždarojo ir atvirojo tipo užduotys. Užduočių tipai pateikiami 1 priede.

17. Sakytinio teksto supratimo (klausymo) ir rašytinio teksto supratimo (skaitymo) testuose atvirojo tipo punktų svarbai turi tekti ne mažiau 25–30 procentų viso testo svarbos.

18. Sakytinio teksto supratimo (klausymo) ir rašytinio teksto supratimo (skaitymo) testų atvirojo tipo užduočių atsakymuose kalbos priemonių vartojimo ir rašybos klaidos nevertinamos, jei atsakymas (žodis, frazė, sakinys, trumpas atsakymas keliais sakiniais) aiškiai parodo reikiamos teksto informacijos supratimą ir jame nėra komunikacijai trukdančių klaidų.

19. Rašytinio teksto kūrimo (rašymo) teste pateikiamos dvi užduotys: asmeninis laiškas, atinkantis kalbos mokėjimo lygio B1 reikalavimus ir esė tipo rašinys, atitinkantis kalbos mokėjimo lygio B2 reikalavimus.

20. Orientacinė egzamino užduoties struktūra pateikiama 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

EGZAMINO DALYS (TESTAI)	ORIENTACINĖ UŽDUOTIES STRUKTŪRA
Sakytinio teksto supratimas (klausymas)	5 užduotys: uždarojo tipo (apie 70-75 proc.) ir atvirojo tipo (25-30 proc.). Egzamino dalies vertė taškais – 30 taškų.
Rašytinio teksto supratimas (skaitymas)	5 užduotys: uždarojo tipo (apie 70-75 proc.) ir atvirojo tipo (25-30 proc.). Bendra skaitomų tekstų apimtis – 1700–2000 žodžių. Egzamino dalies vertė taškais – 30 taškų.
Rašytinio teksto kūrimas (rašymas)	2 užduotys: asmeninis laiškas (100–120 žodžių) ir rašinys (180–230 žodžių). Bendra kuriamų tekstų apimtis – 280–350 žodžių. Egzamino dalies vertė taškais – 40 taškų.
Iš viso taškų	100 taškų

21. Vertinant atliktą rašymo testo užduotį:

21.1. taikomi 3 pagrindiniai kriterijai: turinys, teksto struktūra, kalbos vartojimas. Bendrieji rašymo užduočių vertinimo kriterijai ir jų svarba pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Bendrieji rašymo užduočių vertinimo kriterijai ir jų svarba

SVARBA	KRITERIJUS	APRAŠAS
25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)	Turinys	Komunikacinio tikslo pasiekimas Temos atitikimas Minties rišlumas (koherencija) Argumentų, detalių, pavyzdžių tinkamumas Turinio išsamumas, apimtis
25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)	Organizavimas Teksto struktūra Forma	Loginis išdėstymas / seka / nuoseklumas Teksto struktūra / skirstymas į tinkamas dalis Teksto rišlumas (kohezija) Išdėstymas lape (apiforminimas)
50 %	Kalbos vartojimas	Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų - įvairovė - sudėtingumas - tinkamumas - taisyklingumas Registro tinkamumas Rašyba ir skyryba

21.2. vertinama 0 taškų, jei: a) tekstas parašytas neįskaitomai, b) teksto turinys neatitinka nurodytos temos (situacijos); c) atsižvelgiama į parašyto teksto apimtį: jeigu parašyto teksto žodžių skaičius sudaro 50 proc. ar mažiau užduotyje nurodyto minimalaus žodžių skaičiaus, užduotis vertinama 0 taškų:

21.2.1 Jeigu teksto apimtis mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, mažinamas taškų skaičius, kuriuo buvo įvertinta užduotis. Ši nuostata konkretinama egzamino vertinimo instrukcijoje tokiu būdu: nuo bendros už rašymo užduotį taškų sumos proporcingai nuimamas taškų skaičius ( po 10 proc. skaičiuojant nuo minimalaus nurodyto žodžių skaičiaus iki 50 proc. (žr. 21.2 c punktą), tačiau ne daugiau kaip 5 taškai nuo konkrečios užduoties);

21.2.2. Jei teksto žodžių skaičius yra didesnis negu nurodytas užduotyje, taškai nenuimami;

21.3. Rašytinio teksto vertinimo kriterijų „Turinys“ ir „Organizavimas / Teksto struktūra / Forma“ – procentinė svarba gali kisti (iki 5 proc. nuo nurodytos lentelėje svarbos) atsižvelgiant į užduoties pobūdį / tipą, rašymo tikslą ir tikrinamus gebėjimus. Rašytinio teksto kūrimo užduočių vertinimo kriterijai detalizuojami programos 3 priede.

21.4. Rašytinio teksto vertinimo kriterijaus „Kalbos vartojimas“ procentinė svarba yra pastovi ir sudaro 50 proc. rašymo vertinimo kriterijų svarbos visose užduotyse.

22. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val.30 min. (klausymo testo – 40 min., skaitymo testo – 70 min., rašymo testo – 100 min.) Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kai iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

23. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną mokinio darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas (taškų suma) skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

24. Nacionalinio egzaminų centro sudarytas Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas nustato ir patvirtina minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais. Preliminari išlaikymo riba taškais sudaro 40 proc. B1 kurso užduoties taškų sumos egzamino užduotyje. Egzamine tai atitiktų 16–18 taškų. Visi mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais.

______________

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programos

1 priedas

UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI MOKINIŲ PASIEKIMAMS

Kiekvieną egzamino struktūrinę dalį sudaro 40 proc. užduočių atitinkančių B1 kursą ir 60 proc. užduočių – B2 kursą.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas)

	B1 kursas (40 proc. šios egzamino dalies svarbos)		B2 kursas (60 proc. šios egzamino dalies svarbos)
Tekstų parametrai	Tekstai autentiški arba šiek tiek adaptuoti. Kalba bendrinė. Kalbos tempas natūralus. Galima ne didesnė nei 3 minučių vieno teksto trukmė.		Tekstai autentiški. Kalba bendrinė. Kalbos tempas natūralus. Galima ne didesnė nei 5 minučių vieno teksto trukmė.
Užduočių skaičius	5 užduotys
Užduočių skaičius	2–3 užduotys		2–3 užduotys
Teksto pateikimas	Teksto klausomasi du kartus
Tikrinami sakytinio teksto supratimo (klausymo) gebėjimai
Suprasti pokalbį ar diskusiją	Suprasti svarbiausias ilgesnio pokalbio mintis, jei kalbama aiškiai ir bendrine tartimi. Suprasti pagrindines neoficialių diskusijų mintis, jei aiškiai kalbama bendrine kalba.		Suprasti didžiąją dalį to, kas kalbama ilgame ir sudėtingesniame pokalbyje ir diskusijoje.
Suprasti tiesiogiai perteikiamą monologinę kalbą	Suprasti pranešimo ar pasakojimo pagrindinę informaciją, jei dėstymas yra paprastas ir aiškios struktūros.		Suprasti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų pranešimų, pasakojimų, samprotavimų pagrindinę informaciją.
Suprasti skelbimus ir nurodymus	Suprasti paprastą informaciją skelbimuose ir detaliuose nurodymuose.		Detaliai suprasti sudėtingesnio turinio skelbimus ir nurodymus.
Suprasti radijo (laidų, interviu, informacinių pranešimų, naujienų, oro prognozių ir kt.) garso įrašus	Suprasti svarbiausias radijo laidų mintis. Suprasti pagrindinę informacinių pranešimų, oro prognozių informaciją. Detaliai suprasti naujienas, neilgus informacinius pranešimus, kuriuose informacija pateikiama tiesmukai.		Suprasti įvairių sričių įrašytus tekstus, nustatyti kalbėtojo požiūrius ir nuostatas, informacijos turinį. Detaliai suprasti radijo dokumentinių laidų ištraukų garso įrašus.
Užduočių tipai
Uždarojo tipo užduotys		Pažymėti reikiamą atsakymą iš keleto pateiktųjų Pažymėti teksto turinį atitinkančius ir / ar neatitinkančius teiginius Užpildyti lenteles Sieti teiginį / teiginius su pasisakymo / pasisakymų / trumpo teksto informacija
Atvirojo tipo užduotys		Atsakyti į klausimus
Atvirojo tipo užduotys		Įrašyti į sakinius praleistus žodžius		Įrašyti į teksto santrauką praleistus žodžius

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas)

		B1 kursas (40 proc. šios egzamino dalies svarbos)	B2 kursas (60 proc. šios egzamino dalies svarbos)
	Užduočių skaičius	5 užduotys
	Užduočių skaičius	2–3 užduotys	2–3 užduotys
	Bendra tekstų apimtis	1700–2000 žodžių*
	Tekstų parametrai	Tekstai neilgi (100–400 žodžių) aiškios loginės struktūros, informacija pateikiama tiesmukai	Ilgesni sudėtingesnės struktūros tekstai (400–700 žodžių)
Tekstų autentiškumas		Tekstai autentiški ir / arba šiek tiek adaptuoti	Tekstai autentiški
Tekstų tipai ir žanrai		Mišraus tipo tekstai su aprašymo, pasakojimo, informavimo / aiškinimo ir samprotavimo elementais
		Informaciniai, instruktuojamieji (pvz., laiškas, skelbimas, instrukcija, reklama ).
		Publicistiniai (pvz., interviu, straipsnis, pranešimas)
			Mokslo populiarieji (pvz., pranešimas, straipsnis)
Tikrinami rašytinio teksto supratimo gebėjimai
Suprasti korespondenciją (laiškus, elektronines žinutes)		Suprasti įvykių, jausmų, norų aprašymus elektroninėse žinutėse ir asmeniniuose laiškuose.
Suprasti krašto pažinimo tekstus, pasakojimus, recenzijas		Suprasti nesudėtingus krašto pažinimo tekstus, trumpus pasakojimus apie įvykius ir žmones (pasakojimo raidą, temų, veiksmų, vietų, laiko kaitą).	Suprasti recenzijas kultūros temomis (pvz., apie filmus, spektaklius, koncertus, knygas), apibendrinti pagrindines mintis.
Rasti tekste reikiamą (nurodytą) informaciją ir argumentus		Suprasti aiškios struktūros teksto (pvz., laikraščio straipsnio ar jo ištraukos) svarbiausias mintis, problemas. Išrinkti reikiamą informaciją iš keleto trumpų tekstų (pvz., žinių suvestinių, skelbimų) ar teksto vietų.	Suprasti aktualios problematikos laikraščio straipsnių ištraukas ar pranešimus, kuriuose reiškiamos nuostatos ar požiūriai. Suprasti mokslo populiariojo teksto pagrindinę informaciją Rasti teksto fragmentus, reiškiančius pagrindinę mintį ar esminę informaciją, svarbiausius argumentus, reikalingas detales. Apibendrinti informacinių straipsnių, interviu ištraukas, kuriose yra nuomonių, argumentų ir svarstymų.
Užduočių tipai
Uždarojo tipo užduotys		Pažymėti teisingą atsakymą / teiginį iš keleto pateiktųjų Pažymėti teksto turinį atitinkančius ir / ar neatitinkančius teiginius Sieti tekstą / teksto dalį su pavadinimu, teiginiu, papildoma informacija (žemėlapiu, schema ir pan.) Parinkti (pažymint) tinkamą teksto / pastraipos pabaigą / pradžią
Uždarojo tipo užduotys		Įrašyti į tekstą praleistus žodžius naudojantis žodžių sąrašu	Nurodyti (pažymint) praleistų sakinių vietą tekste
Atvirojo tipo užduotys		Atsakyti į klausimus
Atvirojo tipo užduotys			Įrašyti į teksto santrauką / tekstą praleistus žodžius nesinaudojant žodžių sąrašu Atsakyti į klausimus nurodant atsakymų sąsajas su teksto informacija (pvz., nurodyti teksto eilutę ar pastraipą)

*Pastabos:

1. Nurodomas žodžių skaičius apima tik skaitomus tekstus, bet ne rubriką ir užduoties klausimus ar teiginius.

2. Žodžių skaičius priklauso nuo kalbos tipo, t. y. ar kalba daugiau sintetinė ar daugiau analitinė.

Rašytinio teksto kūrimas (rašymas)

	B1 kursas (40 proc. šios egzamino dalies svarbos)	B2 kursas (60 proc. šios egzamino dalies svarbos)
Bendra kuriamų tekstų apimtis*	280–350 žodžių
Užduočių skaičius	2 užduotys
Orientacinis žodžių skaičius	100–120 žodžių	180–230 žodžių
Tikrinami rašytinio teksto kūrimo (rašymo) gebėjimai
Kurti įvairių tipų rašytinius tekstus reiškiant nurodytas komunikacines intencijas (žr. komunikacinių intencijų sąrašą) nurodytomis temomis (žr. egzamino tematiką)
Kuriamų tekstų tipai	Kurti tekstą, kurio pagrindas pasakojimas (pvz., apie matytą, skaitytą, girdėtą, patirtą įvykį)
	Kurti tekstą, kurio pagrindas aprašymas (pvz., asmens, vietos, įvykio, patirties)
	Kurti tekstą, kurio pagrindas informavimas / aiškinimas (pvz., apie buvusius, esamus, būsimus įvykius, dalykus)
	Kurti mišraus tipo tekstą su samprotavimo elementais	Kurti tekstą, kurio pagrindas samprotavimas / argumentavimas (pvz., apie patirtus dalykus, turimą informaciją)
Pagrindinės komunikacinės intencijos/rašymo tikslai	Papasakoti Informuoti / aiškinti Aprašyti / apibūdinti Samprotauti (argumentuoti, reikšti nuomonę) Pasiteirauti informacijos, teikti informaciją Reikšti mintis, jausmus, nuostatas, nuomonę Paprašyti Pakviesti, padėkoti, atsiprašyti, pasveikinti ir kt.
Užduočių pobūdis / tipai
Asmeninis laiškas	Parašyti asmeninį laišką perteikiant naujienas, išdėstant savo mintis ir su tam tikromis detalėmis aprašant savo patirtį, jausmus ar įvykius.
Rašinys/esė		Parašyti samprotaujamojo tipo apibrėžtos formos rašinį / esė su pasakojimo ir / arba aprašymo elementais, tinkamai išryškinant svarbiausias mintis ir aktualias paremiamąsias detales bei efektyviai pasirenkant minčių dėstymo strategiją / būdą: – pagrindžiant pateiktus požiūrius argumentais „už“ ir „prieš“ ar atskleidžiant privalumus ir trūkumus, – paaiškinant įvairių dalykų pranašumus ir skirtumus, – atskleidžiant aprašomų dalykų priežasties ir pasekmės ryšį, – pateikiant konkrečių pavyzdžių.

*Pastaba: žodžių skaičius priklauso nuo kalbos tipo (daugiau analitinė ar daugiau sintetinė kalba).

_________________________

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų,

vokiečių) brandos egzamino programos

2 priedas

UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) BRANDOS EGZAMINO TEMATIKA

Pateikiama B1 kurso ir B2 kurso užduočių tematika. B2 kurso tematika apima ir B1 kurso temas.

B1	B2
Apie save (charakteris, įsitikinimai, veikla, laisvalaikis, pramogos, pomėgiai).	Aplinkos apsauga (šalies flora ir fauna, klimatas, orai; dabarties ekologijos problemos).
Kelionės ir susisiekimas (miestai ir šalys, transporto priemonės, viešbučiai, turistiniai maršrutai).	Kalbos ir gimtoji šalis (visuomeninis gyvenimas, mokslo laimėjimai).
Paslaugos ir aptarnavimas (kavinė, restoranas, parduotuvės ir pirkiniai, bankas, policija, medicininis aptarnavimas, buities paslaugos). Gyvenamoji vieta ir aplinka (namas / butas, miestas / kaimas, gyvenimo sąlygos mieste ir kaime). Sveika gyvensena (sveikas gyvenimo būdas; gyvenimo būdas mieste ir kaime; sportas, sveika mityba). Šiuolaikinės informavimo priemonės (televizija, radijas, spauda, reklama, internetas). Dabarties pasaulis (kasdieniai įvykiai, dabarties aktualijos). Kultūra, menas (kinas, teatras, muzika, vaizduojamasis menas, architektūra, grožinė literatūra, šventės, kultūriniai renginiai, tradicijos, papročiai).

_______________________

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių)

brandos egzamino programos

3 priedas

UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) BRANDOS EGZAMINORAŠYTINIO TEKSTO KŪRIMO UŽDUOČIŲ
BENDRIEJI VERTINIMO KRITERIJAI

Rašymo užduočių tipų apibūdinimas. Vertinimo kriterijai pagal programoje numatytus užduočių tipus

Asmeninis laiškas – rašytinis tekstas, kuriame reiškiamos mintys, jausmai, nuostatos, aprašomi įspūdžiai, pasakojama apie patirtus įvykius, reiškiama nuomonė, dalijamasi mintimis apie norus, planus, viltis ir svajones. Adresatas gali būti draugas ar pažįstamas.

Rašinys / esė – rašytinis pasakojamasis, aprašomasis arba samprotaujamasis tekstas, kurio esmė rašančiojo asmens minčių raiška duota tema. Adresatas gali būti mokytojas, besimokančiųjų bendruomenės nariai arba visuomenė.

Asmeninis laiškas

Pasviruoju šriftu pažymėti minimalūs reikalavimai mokinių pasiekimams.

Kriterijai, jų svarba	Aprašai
Turinys 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)	Temos atitikimas. Komunikacinių intencijų realizavimas/užduoties tikslo pasiekimas – turinys atitinka temą, komunikacinės intencijos atitinka užduoties situaciją, visiškai išreiškiama globalioji / pagrindinė bei konkrečios užduotyje numatytos komunikacinės intencijos, pasiekiamas užduoties tikslas; – turinys atitinka temą, komunikacinės intencijos iš dalies atitinka užduoties situaciją, iš dalies išreiškiama globalioji / pagrindinė bei konkrečios užduotyje numatytos komunikacinės intencijos, iš dalies pasiekiamas užduoties tikslas; – turinys neatitinka temos, komunikacinės intencijos visai neatitinka užduoties situacijos, neišreiškiama globalioji / pagrindinė komunikacinė intencija, nepasiekiamas užduoties tikslas.
Minties rišlumas (koherencija) – mintys rišlios; – mintys nepakankamai rišlios; – mintys nerišlios.
Turinio išsamumas, išplėtojimas, apimtis – turinys išsamus, išplėtotas; – turinys nepakankamai išsamus, nepakankamai išplėtotas; – turinys neišsamus, neišplėtotas.
Teksto struktūra. Forma 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)	Logiškumas ir nuoseklumas – logiškai ir nuosekliai išdėstytas turinys; – trūksta turinio dėstymo logiškumo ir nuoseklumo; – dėstymas nelogiškas ir nenuoseklus.
Teksto struktūra – teksto struktūra tinkama, pagrindinės mintys atskirtos ir išryškintos; – teksto struktūra ne visai tinkama, pagrindinės mintys ne visada atskirtos ir išryškintos; – teksto struktūra netinkama, pagrindinės mintys neatskirtos ir neišryškintos.
Teksto rišlumas, teksto jungimo priemonių vartojimas – tekstas rišlus, tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamieji žodžiai, frazės); – trūksta rišlumo, ne visada tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamieji žodžiai, frazės); – tekstas nerišlus, teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamieji žodžiai, frazės) nevartojamos arba vartojamos netinkamai.
Teksto apiforminimas – tekstas apiformintas tinkamai (adresas, data, kreipinys, pagrindinė teksto dalis, atsisveikinimo frazė, rašančiojo vardas); – tekstas iš dalies apiformintas tinkamai; – tekstas apiformintas netinkamai.
Kalbos vartojimas 50%	Žodyno turtingumas – žodynas turtingas; – žodynas gana ribotas; – žodynas skurdus.
Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų įvairovė – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai įvairios; – leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų įvairovė ribota; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai neįvairios, vyrauja keli tie patys modeliai.
Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų sudėtingumas – vartojamos paprastos ir sudėtingos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros; – vyrauja paprastos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros; – vartojamos tik paprastos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros.
Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų tinkamumas (registras) – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros vartojamos tinkamai, registras tinkamas (neutralus), atitinkantis rašymo tikslą, situaciją, adresatą; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros ne visada vartojamos tinkamai, registras ne visai tinkamas, ne visai atitinkantis rašymo tikslą, situaciją, adresatą; – dauguma leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų vartojamos netinkamai, registras netinkamas, neatitinkantis rašymo tikslo, situacijos, adresato.
Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų taisyklingumas – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros vartojamos taisyklingai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros ne visada vartojamos taisyklingai, tačiau tai netrukdo komunikacijai; – daug leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų vartojamos netaisyklingai, tačiau tai netrukdo komunikacijai – daug leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų vartojama netaisyklingai ir tai trukdo komunikacijai.
Rašyba ir skyryba – nėra rašybos klaidų arba yra keletas rašybos klaidų; – nemažai rašybos klaidų, daugiausia vieno tipo, netrukdančių arba atskirais atvejais trukdančių komunikacijai – daug šiurkščių rašybos klaidų, trukdančių komunikacijai ir skyrybos klaidų, keičiančių / iškreipiančių prasmę / mintį.

Kriterijai, jų svarba

Aprašai

Turinys

25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)

Temos atitikimas. Komunikacinių intencijų realizavimas/užduoties tikslo pasiekimas

– turinys atitinka temą, komunikacinės intencijos atitinka užduoties situaciją, visiškai išreiškiama globalioji / pagrindinė bei konkrečios užduotyje numatytos komunikacinės intencijos, pasiekiamas užduoties tikslas;

– turinys atitinka temą, komunikacinės intencijos iš dalies atitinka užduoties situaciją, iš dalies išreiškiama globalioji / pagrindinė bei konkrečios užduotyje numatytos komunikacinės intencijos, iš dalies pasiekiamas užduoties tikslas;

– turinys neatitinka temos, komunikacinės intencijos visai neatitinka užduoties situacijos, neišreiškiama globalioji / pagrindinė komunikacinė intencija, nepasiekiamas užduoties tikslas.

Minties rišlumas (koherencija)

– mintys rišlios;

– mintys nepakankamai rišlios;

– mintys nerišlios.

Turinio išsamumas, išplėtojimas, apimtis

– turinys išsamus, išplėtotas;

– turinys nepakankamai išsamus, nepakankamai išplėtotas;

– turinys neišsamus, neišplėtotas.

Teksto struktūra.

Forma

25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)

Logiškumas ir nuoseklumas

– logiškai ir nuosekliai išdėstytas turinys;

– trūksta turinio dėstymo logiškumo ir nuoseklumo;

– dėstymas nelogiškas ir nenuoseklus.

Teksto struktūra

– teksto struktūra tinkama, pagrindinės mintys atskirtos ir išryškintos;

– teksto struktūra ne visai tinkama, pagrindinės mintys ne visada atskirtos ir išryškintos;

– teksto struktūra netinkama, pagrindinės mintys neatskirtos ir neišryškintos.

Teksto rišlumas, teksto jungimo priemonių vartojimas

– tekstas rišlus, tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamieji žodžiai, frazės);

– trūksta rišlumo, ne visada tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamieji žodžiai, frazės);

– tekstas nerišlus, teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamieji žodžiai, frazės) nevartojamos arba vartojamos netinkamai.

Teksto apiforminimas

– tekstas apiformintas tinkamai (adresas, data, kreipinys, pagrindinė teksto dalis, atsisveikinimo frazė, rašančiojo vardas);

– tekstas iš dalies apiformintas tinkamai;

– tekstas apiformintas netinkamai.

Kalbos
vartojimas

50%

Žodyno turtingumas

– žodynas turtingas;

– žodynas gana ribotas;

– žodynas skurdus.

Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų įvairovė

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai įvairios;

– leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų įvairovė ribota;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai neįvairios, vyrauja keli tie patys modeliai.

Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų sudėtingumas

– vartojamos paprastos ir sudėtingos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros;

– vyrauja paprastos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros;

– vartojamos tik paprastos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros.

Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų tinkamumas (registras)

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros vartojamos tinkamai, registras tinkamas (neutralus), atitinkantis rašymo tikslą, situaciją, adresatą;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros ne visada vartojamos tinkamai, registras ne visai tinkamas, ne visai atitinkantis rašymo tikslą, situaciją, adresatą;

– dauguma leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų vartojamos netinkamai, registras netinkamas, neatitinkantis rašymo tikslo, situacijos, adresato.

Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų taisyklingumas

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros vartojamos taisyklingai;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros ne visada vartojamos taisyklingai, tačiau tai netrukdo komunikacijai;

– daug leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų vartojamos netaisyklingai, tačiau tai netrukdo komunikacijai

– daug leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų vartojama netaisyklingai ir tai trukdo komunikacijai.

Rašyba ir skyryba

– nėra rašybos klaidų arba yra keletas rašybos klaidų;

– nemažai rašybos klaidų, daugiausia vieno tipo, netrukdančių arba atskirais atvejais trukdančių komunikacijai

– daug šiurkščių rašybos klaidų, trukdančių komunikacijai ir skyrybos klaidų, keičiančių / iškreipiančių prasmę / mintį.

Rašinys/esė

Kriterijai, jų svarba	Aprašai
Turinys 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)	Temos atitikimas – visas turinys atitinka temą; – beveik visas turinys atitinka temą/dalis turinio neatitinka temos; – didelė dalis turinio neatitinka temos/turinys beveik neatitinka temos; – turinys neatitinka temos.
Išsamumas, minčių / argumentų įvairovė – labai gerai atsakyta į temą, turinys išsamus, daug įvairių minčių / argumentų; – gerai atsakyta į temą, turinys gana išsamus, pakankamai minčių / argumentų; – vidutiniškai atsakyta į temą, turinys neišsamus, ribotas kiekis mičių / argumentų; – silpnai atsakyta į temą, turinys neišsamus, labai mažai minčių / argumentų.
Minties rišlumas (koherencija) – mintys rišlios; – mintys ne visada rišlios / mintys iš dalies rišlios; – mintys beveik nerišlios; – mintys visai nerišlios.
Teksto struktūra. 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)	Loginis skirstymas į pastraipas, nuoseklus dėstymas – logiškai ir nuosekliai išdėstytas turinys, tinkamas skirstymas į pastraipas; – gana logiškai ir nuosekliai išdėstytas turinys, gana logiškas skirstymas į pastraipas – nelabai logiškai ir nenuosekliai išdėstytas turinys, ne visur logiškas skirstymas į pastraipas; – nelogiškai ir nenuosekliai išdėstytas turinys, nelogiškas skirstymas į pastraipas.
Teksto dalių/pastraipų struktūra – pagrindinės mintys atskirtos ir išryškintos, tinkamai išplėtotos; – pagrindinės mintys ne visada atskirtos ir išryškintos, ne visur iki galo išplėtotos; – mintys neatskirtos, neišryškintos, neaiškiai plėtojamos; – neaišku, kurios mintys pagrindinės, nėra minties eigos.
Teksto rišlumas, teksto jungimo priemonių vartojimas – tekstas rišlus, visada tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė); – tekstas gana rišlus, beveik visada tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė); – tekstas nelabai rišlus, teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė) ne visada vartojamos tinkamai arba beveik nevartojamos; – tekstas nerišlus, teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė) vartojamos netinkamai arba visai nevartojamos.
Kalbos vartojimas 50%	Žodyno turtingumas – platus ir turtingas žodynas; – vidutiniškas žodynas; – ribotas žodynas; – labai skurdus žodynas.
Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų įvairovė ir sudėtingumas – vartojamos įvairios paprastos ir sudėtingos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros; – vartojamos įvairios leksinės ir gramatinės formos ir struktūros, bet vyrauja paprastos; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros neįvairios, vartojamos tik paprastos; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai paprastos.
Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų tinkamumas / registras – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros visada vartojamos tinkamai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros beveik visada vartojamos tinkamai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros dažnai vartojamos netinkamai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai dažnai vartojamos netinkamai.
Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų taisyklingumas – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros visada vartojamos taisyklingai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros beveik visada vartojamos taisyklingai, prasmė aiški; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros dažnai vartojamos netaisyklingai, prasmė ne visada aiški; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai dažnai vartojamos netaisyklingai, prasmė dažnai neaiški.
Rašyba ir skyryba – visai nėra rašybos klaidų; – yra keletas rašybos klaidų; – yra nemažai rašybos klaidų; – yra labai daug rašybos klaidų, trukdančių komunikacijai, ir skyrybos klaidų, keičiančių / iškreipiančių prasmę / mintį

Kriterijai, jų svarba

Aprašai

Turinys

25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)

Temos atitikimas

– visas turinys atitinka temą;

– beveik visas turinys atitinka temą/dalis turinio neatitinka temos;

– didelė dalis turinio neatitinka temos/turinys beveik neatitinka temos;

– turinys neatitinka temos.

Išsamumas, minčių / argumentų įvairovė

– labai gerai atsakyta į temą, turinys išsamus, daug įvairių minčių / argumentų;

– gerai atsakyta į temą, turinys gana išsamus, pakankamai minčių / argumentų;

– vidutiniškai atsakyta į temą, turinys neišsamus, ribotas kiekis mičių / argumentų;

– silpnai atsakyta į temą, turinys neišsamus, labai mažai minčių / argumentų.

Minties rišlumas (koherencija)

– mintys rišlios;

– mintys ne visada rišlios / mintys iš dalies rišlios;

– mintys beveik nerišlios;

– mintys visai nerišlios.

Teksto

struktūra.

25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3)

Loginis skirstymas į pastraipas, nuoseklus dėstymas

– logiškai ir nuosekliai išdėstytas turinys, tinkamas skirstymas į pastraipas;

– gana logiškai ir nuosekliai išdėstytas turinys, gana logiškas skirstymas į pastraipas

– nelabai logiškai ir nenuosekliai išdėstytas turinys, ne visur logiškas skirstymas į pastraipas;

– nelogiškai ir nenuosekliai išdėstytas turinys, nelogiškas skirstymas į pastraipas.

Teksto dalių/pastraipų struktūra

– pagrindinės mintys atskirtos ir išryškintos, tinkamai išplėtotos;

– pagrindinės mintys ne visada atskirtos ir išryškintos, ne visur iki galo išplėtotos;

– mintys neatskirtos, neišryškintos, neaiškiai plėtojamos;

– neaišku, kurios mintys pagrindinės, nėra minties eigos.

Teksto rišlumas, teksto jungimo priemonių vartojimas

– tekstas rišlus, visada tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė);

– tekstas gana rišlus, beveik visada tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė);

– tekstas nelabai rišlus, teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė) ne visada vartojamos tinkamai arba beveik nevartojamos;

– tekstas nerišlus, teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė) vartojamos netinkamai arba visai nevartojamos.

Kalbos
vartojimas

50%

Žodyno turtingumas

– platus ir turtingas žodynas;

– vidutiniškas žodynas;

– ribotas žodynas;

– labai skurdus žodynas.

Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų įvairovė ir sudėtingumas

– vartojamos įvairios paprastos ir sudėtingos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros;

– vartojamos įvairios leksinės ir gramatinės formos ir struktūros, bet vyrauja paprastos;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros neįvairios, vartojamos tik paprastos;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai paprastos.

Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų tinkamumas / registras

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros visada vartojamos tinkamai;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros beveik visada vartojamos tinkamai;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros dažnai vartojamos netinkamai;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai dažnai vartojamos netinkamai.

Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų taisyklingumas

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros visada vartojamos taisyklingai;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros beveik visada vartojamos taisyklingai, prasmė aiški;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros dažnai vartojamos netaisyklingai, prasmė ne visada aiški;

– leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai dažnai vartojamos netaisyklingai, prasmė dažnai neaiški.

Rašyba ir skyryba

– visai nėra rašybos klaidų;

– yra keletas rašybos klaidų;

– yra nemažai rašybos klaidų;

– yra labai daug rašybos klaidų, trukdančių komunikacijai, ir skyrybos klaidų, keičiančių / iškreipiančių prasmę / mintį

Vertinimo kriterijų komentarai

Kuriamo teksto turinio kriterijų naudojimas atsižvelgiant į užduoties formuluotę ir kuriamo teksto žanrą.

Teksto turinyje išskiriami trys pagrindiniai dėmenys, kurie daugiau ar mažiau pabrėžiami vertinant kuriamus skirtingų žanrų tekstus: (a) ar turinys atitinka užduotyje suformuluotą temą; ar reiškiamos komunikacinės intencijos (pagrindinės intencijos, kitos komunikacinės intencijos), nurodytos ar nenurodytos užduoties formuluotėje, ar pasiekiamas komunikacinis tikslas; (b) ar turinys išsamus, išplėtotas (c) ar mintys aiškiai sujungtos į vientisą rišlų diskursą. Šių dėmenų akcentai, rengiant konkrečias vertinimo lenteles pagal šiuos kriterijus, priklauso nuo kuriamo teksto žanro, rašymo tikslo, užduoties tipo, taip pat nuo užduoties formuluotėje pateiktos informacijos.

Kuriamo teksto turinys turi atitikti temą – tai yra esminis ir vienodai svarbus visų tipų užduočių vertinimo kriterijus. Jeigu kuriamo rašytinio teksto turinys neatitinka temos (situacijos), už užduotį skiriama 0 taškų (žr.V.21.2).

Komunikacinių intencijų reiškimas – tai rašymo užduotyje suformuluoto komunikacinio tikslo pasiekimas. Sudarant konkrečių užduočių vertinimo lenteles, atsižvelgiama į užduoties formuluotėje esančias nuorodas, į pagrindinę intenciją, kurią reikia reikšti norint pasiekti užduotyje suformuluotą rašymo tikslą (pvz., teirautis informacijos, teikti informaciją, padėkoti, įvertinti, palyginti ir kt.), ir į kitas intencijas (jos gali būti nurodytos arba nenurodytos užduotyje).

Nuo to, kaip ir kiek konkrečiai užduoties formuluotėje įvardijama komunikacinių intencijų, priklauso turinio kriterijaus aprašymas konkrečiose vertinimo lentelėse. Užduotyse, kuriose reikalaujama parašyti laišką, beveik visuomet nurodoma pagrindinė komunikacinė intencija – rašymo tikslas, o kartais (jei užduotis struktūruota) – visos reikalingos komunikacinės intencijos. Kiekvienos užduoties vertinimo kriterijus reikėtų formuluoti taip, kad būtų galima įvertinti, ar mokinys reiškė reikiamas ar reikalaujamas komunikacines intencijas (nurodytas ar nenurodytas, tačiau būtinas norint pasiekti reikiamą rašymo tikslą). Šiuo atveju juo konkretesnė ir labiau struktūruota užduotis, tuo konkrečiau šį kriterijų galima apibūdinti vertinimo lentelėse, pvz., „reiškiamos visos komunikacinės intencijos, nurodytos užduotyje“, „reiškiamos beveik visos komunikacinės intencijos, nurodytos užduotyje“, „išreikšta pagrindinė komunikacinė intencija, nurodyta užduotyje“ ir pan. Rašinio / esė užduoties formuluotėse nurodoma bendroji komunikacinė intencija, pvz., „aprašykite, palyginkite, išreikškite savo nuomonę“, ir tiesiogiai ar netiesiogiai nurodomas teksto tipas (aprašymas, pasakojimas, samprotavimas). Tokių užduočių vertinimo lentelėse aprašant turinio kriterijų atsižvelgiama į tai, ar kuriamas tekstas atitinka temą (ir teisingą retorinę strategiją), ar dėstymas išsamus, ar mintys rišlios. Temos atitikimas apima ir minčių dėstymo eigą, pavyzdžiui, jeigu užduotis yra pasvarstyti, tai pasakojimas arba faktų vardijimas bus vertinami kaip "neatitinka temos".

Kuriamo teksto organizavimo kriterijų naudojimas atsižvelgiant į užduoties formuluotę ir kuriamo teksto žanrą

Teksto organizavimo pagrindiniai dėmenys yra gebėjimas (a) logiškai, nuosekliai ir rišliai dėstyti užduoties tikslą ir nurodytą temą atitinkantį turinį; (b) taisyklingai, pagal užsienio kalbos tradicijas įforminti / dėstyti konkretaus žanro tekstą.

Teksto organizavimo kriterijai – dėstymo logiškumas, rišlumas ir nuoseklumas glaudžiai siejami su teksto turinio kriterijais. Sudaromose vertinimo lentelėse vertinimas pagal šiuos kriterijus turi priklausyti nuo kuriamo teksto žanro ir užduoties formuluotėje esančių nuorodų į teksto turinį. Jeigu užduoties situacijos aprašymas yra aiškiai apibrėžtas arba aiškiai numanomas, tuomet nurodytos sekos nepaisymas pažeidžia dėstymo nuoseklumą. Vertinant tokio pobūdžio užduotis, minėti dalykai turi atsispindėti konkrečiose vertinimo lentelėse. Užduoties formuluotėje nesant apibrėžto turinio (tai būdinga rašinio tipo užduotims), vertinimo kriterijai nesusiejami su konkrečiais turinio dėmenimis. Teksto įforminimo / dėstymo kriterijaus svarba priklauso nuo kuriamo teksto žanro. Šis kriterijus yra svarbus vertinant asmeninį laišką. Vertinant rašinį šis kriterijus nėra labai svarbus.

Kuriamo teksto kalbos priemonių vartojimo kriterijų naudojimas atsižvelgiant į užduoties formuluotę ir kuriamo teksto žanrą

Kalbos priemonių vartojimo kriterijaus pagrindiniai dėmenys yra (a) leksinių ir gramatinių formų bei struktūrų įvairovė ir sudėtingumas, (b) registro tinkamumas, (c) kalbos taisyklingumas.

Leksinių ir gramatinių formų bei struktūrų įvairovė ir sudėtingumas bei žodyno turtingumas yra svarbūs reikšti mintis, jausmus ir nuostatas (asmeniniame laiške), pasakoti, argumentuoti, lyginti ar daryti išvadas (rašant rašinį / esė).

Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų tinkamumo (registro) kriterijus svarbus, nes užduotys skiriasi adresatu, sociolingvistine situacija ir diskursu.

Kalbos taisyklingumas laikomas vienodai svarbiu visų tipų užduotyse, jam skiriama ne mažiau 50 proc. visos užduoties svarbos. Vertinant mokinio atliktas užduotis, į taisyklingumą (leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų bei rašybos klaidas) žiūrima dviem aspektais: klaidų skaičius ir klaidų pobūdis (ar klaidos trukdo komunikacijai).

____________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1d.

įsakymu Nr. V-1197

UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) ĮSKAITOS

PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos (toliau – užsienio kalbos įskaitos) tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių sakytinės komunikacijos (kalbėjimo) užsienio kalba gebėjimus.

2. Užsienio kalbos įskaitos programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo užsienio kalbų bendrąja programa (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).

3. Užsienio kalbos įskaitos užduotys rengiamos remiantis Vidurinio ugdymo užsienio kalbų bendrųjų programų į kalbos mokėjimo lygius B1 ir B2 orientuoto kurso reikalavimais.

II. TIKRINAMI GEBĖJIMAI

4. Užsienio kalbos įskaitoje tikrinami mokinių bendrieji gebėjimai ir dalyko gebėjimai (kurti sakytinį tekstą).

5. Kurti rišlų monologinio ir dialoginio pobūdžio sakytinį tekstą pagal komunikacinę situaciją tinkamai organizuojant diskursą, suvokiant sociokultūrinį kalbos vartojimo kontekstą, naudojantis teksto kūrimo bei kompensacinėmis strategijomis.

6. Užsienio kalbos įskaitoje tikrinami mokinių gebėjimai kalbėti monologu (produkavimas) ir dalyvauti pokalbyje/dialoge (interakcija).

7. Siekdamas komunikacinio tikslo, mokinys turi gebėti žodžiu realizuoti šias komunikacines intencijas:

7.1. gauti, teikti ir keistis informacija remiantis turimomis žiniomis ir asmenine patirtimi: teirautis informacijos, keistis arba teikti informaciją apie faktą ar įvykį, asmenį, daiktą, asmens arba daikto buvimą ar nebuvimą, kiekį, kokybę, daiktų priklausomybę; apie veiksmą, laiką, vietą, veiksmo ar įvykio priežastį ir tikslą; apie veiksmo galimybę, būtinybę, tikimybę;

7.2. reikšti emocijas, jausmus: džiaugsmą, apgailestavimą, pasitenkinimą/nepasitenkinimą, teigiamą ar neigiamą vertinimą, abejingumą, nustebimą, užuojautą, susirūpinimą, pritarimą/nepritarimą;

7.3. naudotis kalbos etiketo frazėmis: susipažinti, prisistatyti ir pristatyti kitą asmenį, pasisveikinti, atsisveikinti, kreiptis į kitą asmenį, dėkoti, pasveikinti; atsiprašyti, atsakyti į padėkojimą ir atsiprašymą;

7.4. reikšti nuostatą, požiūrį, įtikinti, argumentuoti: reikšti ir sužinoti nuostatą, požiūrį, nuomonę, keistis nuomonėmis, apibūdinant asmenį, daiktą, faktą, įvykį, poelgį; sutikimą ar nesutikimą, ketinimą, norą, reikalavimą, prašymą, patarimą, raginimą, kvietimą, atsisakymą, leidimą ar draudimą, pažadėjimą, abejojimą;

7.5. valdyti, struktūruoti pokalbį: pradėti pokalbį, inicijuoti, palaikyti pokalbį, keisti pokalbio temą (kryptį); paprašyti dėmesio, paprašyti pakartoti, perklausti, priminti, užbaigti pokalbį.

III. UŽSIENIO KALBOS ĮSKAITOS TURINYS

8. Užsienio kalbos įskaitos reikalavimai:

TIKRINAMI GEBĖJIMAI	UŽDUOČIŲ TIPAI
1. Kalbėti monologu	Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias užduoties turinį ir tikslą (pasakoti, apibūdinti, samprotauti). Kurti rišlų, vientisą, tinkamai organizuotą monologinį sakytinį tekstą. Naudotis teksto kūrimo (pasisakymo planavimas) bei kompensavimo strategijomis.	1.1 Pasisakymas/monologas pagal pateiktą temą/situaciją (pateikiamas pokalbio planas) 1.2 Pasisakymas/monologas pagal tekstą/teiginį – stimulą (pateikiamas pokalbio planas) 1.3 Pasisakymas/monologas pagal paveikslėlį/paveikslėlius ar diagramą (pateikiamas pokalbio planas)
2. Dalyvauti pokalbyje/dialoge	Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias pokalbio turinį ir komunikacinį tikslą (žr. II sk. ir 1 priedą) Kurti interakcinio pobūdžio sakytinį tekstą Taikyti įvairias pokalbio strategijas: – perfrazuoti, perklausti, – užpildyti pauzes intarpais, – pakreipti pokalbį pageidaujama/reikiama linkme, – įvertinti, apibendrinti, interpretuoti ir kt.	2.1 Pokalbis/dialogas atliekant socialinius vaidmenis pagal pateiktą situaciją (pateikiamas pokalbio planas) 2.2 Pokalbis/dialogas siekiant susitarti (pateikiamas pokalbio planas)

TIKRINAMI GEBĖJIMAI

UŽDUOČIŲ TIPAI

1. Kalbėti monologu

Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias užduoties turinį ir tikslą (pasakoti, apibūdinti, samprotauti).

Kurti rišlų, vientisą, tinkamai organizuotą monologinį sakytinį tekstą.

Naudotis teksto kūrimo (pasisakymo planavimas) bei kompensavimo strategijomis.

1.1 Pasisakymas/monologas pagal pateiktą temą/situaciją (pateikiamas pokalbio planas)

1.2 Pasisakymas/monologas pagal tekstą/teiginį – stimulą (pateikiamas pokalbio planas)

1.3 Pasisakymas/monologas pagal paveikslėlį/paveikslėlius ar diagramą (pateikiamas pokalbio planas)

2. Dalyvauti pokalbyje/dialoge

Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias pokalbio turinį ir komunikacinį tikslą (žr. II sk. ir 1 priedą)

Kurti interakcinio pobūdžio sakytinį tekstą

Taikyti įvairias pokalbio strategijas:

– perfrazuoti, perklausti,

– užpildyti pauzes intarpais,

– pakreipti pokalbį pageidaujama/reikiama linkme,

– įvertinti, apibendrinti, interpretuoti ir kt.

2.1 Pokalbis/dialogas atliekant socialinius vaidmenis pagal pateiktą situaciją (pateikiamas pokalbio planas)

2.2 Pokalbis/dialogas siekiant susitarti (pateikiamas pokalbio planas)

9. Užsienio kalbos įskaitos temos, potemės, situacijos pateikiamos 2 priede.

IV. UŽSIENIO KALBOS ĮSKAITOS FORMATAS

10. Užsienio kalbos įskaitą sudaro dvi užduotys: pasisakymas/monologas ir pokalbis/dialogas.

10.1. Kiekviena užduotis parenkama iš įvardytų (III sk., įskaitos turinys) užduočių tipų. Užduočių tipai apibūdinami įskaitos programos 1 priede.

10.2. Užsienio kalbos įskaitos užduotys formuluojamos užsienio kalba.

UŽDUOTYS	UŽDUOTIES TIPAS	TRUKMĖ (min.)
1 užduotis	Pasisakymas/monologas (produkavimo tipo užduotis, atlieka vienas mokinys)	3–4
2 užduotis	Pokalbis/dialogas (interakcinio tipo užduotis, atlieka mokinių pora - mokinys A ir mokinys B)	4–5

UŽDUOTYS

UŽDUOTIES TIPAS

TRUKMĖ (min.)

1 užduotis

Pasisakymas/monologas (produkavimo tipo užduotis, atlieka vienas mokinys)

3–4

2 užduotis

Pokalbis/dialogas (interakcinio tipo užduotis, atlieka mokinių pora - mokinys A ir mokinys B)

4–5

11. Bendras užsienio kalbos kalbėjimo įskaitos užduoties atlikimo laikas laikas – 12–15 min. mokinių porai:

11.1. prieš mokinio A ir mokinio B pirmąją užduotį (pasisakymą) skiriama po 1 minutę pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį pokalbį inicijuoja mokytojas. Įvadinis pokalbis nevertinamas;

11.2. mokinio A pasisakymas trunka 3–4 minutes;

11.3. mokinio B pasisakymas trunka 3–4 minutes;

11.4. mokinio A ir mokinio B pokalbis/ dialogas trunka 4–5 minutes.

V. UŽSIENIO KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMAS

12. Mokinio gebėjimai, parodyti atliekant įskaitos užduotis, vertinami remiantis šiais pagrindiniais kriterijais:

12.1. komunikacinio pasisakymo/pokalbio tikslo pasiekimas, komunikacinių intencijų realizavimas;

12.2. turinio išsamumas;

12.3. teksto rišlumas, sklandumas,

12.4. teksto organizavimas/struktūravimas, nuoseklumas;

12.5. leksinių ir gramatinių struktūrų įvairovė ir sudėtingumas;

12.6. leksinių ir gramatinių struktūrų tinkamumas, pritaikymas adresatui;

12.7. leksinių ir gramatinių struktūrų taisyklingumas;

12.8. kalbėjimo strategijų taikymas;

12.9. tarimas ir intonavimas.

13. Įskaitos užduočių vertinimo kriterijai ir skiriami taškai pateikiami vertinimo lentelėse (Užsienio kalbos įskaitos programos 3 priedas).

14. Vadovaudamasis užsienio kalbos įskaitos programos 3 priede pateiktomis kalbėjimo įskaitos vertinimo lentelėmis, vertintojas mokinio atsakinėjimą įvertina taškais. Galutinis įskaitos įvertinimas – dešimtbalės skalės pažymys, kuris nustatomas pagal pateiktą taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

Taškų ir pažymių atitikmenų lentelė

Taškai	30–29	28–26	25–23	22–20	19–17	16–14	13–11	10–0
Pažymys	10	9	8	7	6	5	4	Neišlaikyta

______________

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų,

vokiečių) įskaitos programos

1 priedas

UŽDUOČIŲ TIPŲ APIBŪDINIMAS

1. Produkcinė užduotis (pasisakymas/monologas).

Tikrinami gebėjimai:

1. Realizuoti komunikacines intencijas:

– apibūdinti (asmenį, vietą, objektą, veiklą/įvykį),

– pasakoti (apie patirtą, matytą ar įsivaizduojamą įvykį),

– samprotauti (reikšti ir pagrįsti nuomonę, reikšti mintis, jausmus, nuostatas).

2. Kurti rišlų, vientisą sakytinį tekstą:

– atsakyti į klausimus/punktus,

– plėtoti temą/punktus,

– rišliai dėstyti mintis,

– organizuoti/dėstyti mintis ir tekstą,

– parinkti kalbos priemones pagal sociolingvistinę situaciją ir kontekstą.

Užduoties struktūra:

1. Užduotį atlieka vienas mokinys.

2. Nurodoma pasisakymo/monologo trukmė (3-4 min.).

3. Įvardijama pasisakymo/monologo tema.

4. Pateikiama užduoties formuluotė.

5. Pateikiamas užduoties stimulas (tezė/teiginys, tekstas, paveikslėlis, diagrama).

6. Pateikiamas pasisakymo/monologo planas.

7. Punktų seka gali būti orientacinė.

Užduoties pavyzdys (1.1)

Pasisakymas/monologas pagal pateiktą temą/situaciją

Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.

Tema: Mokyklos biblioteka

Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema atsakydami į pateiktus klausimus

1. Kaip atrodo jūsų mokyklos biblioteka? (vieta, mokymosi ištekliai, darbo valandos ir pan.)

2. Kada ir kokiais tikslais jūs naudojatės biblioteka?

3. Jeigu jūsų mokyklos biblioteka būtų atnaujinama, ką siūlytumėte keisti pirmiausia? Kodėl? Pateikite bent 3 pasiūlymus.

Užduoties pavyzdys (1.2)

1 pavyzdys

Pasisakymas/monologas pagal tekstą/teiginį – stimulą

Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.

Tema: Knygos ir skaitymas

Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema apibūdindami teiginyje pateiktą problemą pagal išvardytus punktus „Knygų skaityti neverta, nes yra Internetas“

1. Įvardykite teiginyje keliamą problemą.

2. Ar pritariate šiam teiginiui? Pagrįskite savo atsakymą.

3. Ar jūs daug skaitote? Kodėl?

4. Kokios literatūros skaitote daugiau – grožinės ar informacinės / mokslo populiariosios?

5. Ar būtina skaityti grožinę literatūrą? Kodėl?

6. Kaip įsivaizduojate knygas ateityje? Ar spausdintas knygas išstums elektroninės?

2 pavyzdys

Pasisakymo/monologo trukmė – 3-4 min.

Tema: Mobilieji telefonai

Užduotis: Perskaitę šį tekstą, pasisakykite nurodyta tema atsakydami į pateiktus klausimus

„ Mobilieji telefonai apsunkina gyvenimą ir sužlugdo draugystę. Jie atima laiką , kuris galėtų būti skirtas skaitymui, mąstymui, tobulėjimui. Jie suardo vidinę ramybę. Visada esi pasiekiamas, trukdomas, per atostogas, lovoje, vonioje... “

1. Ar pritariate teksto mintims? Kodėl?/Kodėl ne? Pateikite argumentų, pavyzdžių.

2. Kokiose situacijose būtina išjungti mobilųjį telefoną?

3. Kokios taisyklės priimtos jūsų klasėje/mokykloje?

4. Jei turite mobilųjį telefoną – kokiais tikslais juo dažniausiai naudojatės? Jei neturite – ar norėtumėte įsigyti? Kodėl?

Užduoties pavyzdys (1.3)

Pasisakymas/monologas pagal paveikslėlį/paveikslėlius ar diagramą

Pasisakymo/monologo trukmė: 3-4 min.

Tema: Šeima

Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema remdamiesi diagrama ir atsakydami į pateiktus klausimus.

abbVII16

1. Aptarkite gyvenimo formas Vokietijoje pagal pateiktą diagramą.

2. Kaip jums atrodo, ar Lietuvoje situacija panaši? Pabandykite palyginti.

3. Kokius matote gyvenimo su tėvais privalumus ir trūkumus? Pateikite pavyzdžių iš asmeninės patirties.

2.Interakcinė užduotis (pokalbis/dialogas)

Pokalbis/dialogas atliekant vaidmenis pagal pateiktą situaciją (2.1)

Tikrinami gebėjimai:

1. Realizuoti komunikacines intencijas

1.1. Teikti, gauti informaciją.

1.2. Naudotis kalbos etiketo frazėmis: pasisveikinti, atsakyti į pasveikinimą, atsisveikinti (oficialiai); padėkoti, atsakyti į padėkojimą; kreiptis į nepažįstamą asmenį (oficialiai, neutraliai); tęsti pokalbį; atsiprašyti, priimti atsiprašymą; prisistatyti; prisistatyti ir palaikyti pokalbį kalbantis telefonu;

1.3. Reikšti ketinimą, norą, reikalavimą, prašymą, patarimą, raginimą, kvietimą, siūlymą, sutikimą ar nesutikimą, atsisakymą, leidimą ar draudimą, pažadėjimą, abejojimą.

2. Atlikti socialinius vaidmenis kasdienėse situacijose, pvz., pašte, banke, stotyje, parduotuvėje, kavinėje ar restorane, viešbutyje, mieste, muitinėje, degalinėje, buitinio aptarnavimo įstaigoje, turizmo agentūroje, bilietų (teatro, kino, koncerto) kasose, įdarbinimo įstaigoje, policijoje, medicinos įstaigoje, taip pat bendraujant tokio pobūdžio situacijose telefonu.

3. Kurti dialoginio pobūdžio tekstą naudojantis pokalbio ir kompensacinėmis strategijomis.

Užduoties struktūra:

1. Užduotį atlieka mokinių pora.

2. Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 4 min.

3. Pateikiamas situacijos ir socialinio vaidmens aprašymas (vieta, pokalbio partneris, komunikacinis tikslas).

4. Kiekvienam mokiniui pateikiamas jam skirtas pokalbio planas. Mokinys privalo laikytis nurodyto pokalbio plano.

5. Kiekvienam mokiniui pateikiamas vienodas punktų skaičius (pradedančiojo pokalbį gali būti vienu punktu didesnis).

6. Kalbos etiketas (pasisveikinimas, atsisveikinimas) įtraukiamas į punktų skaičių.

7. Abu vaidmenys turi būti lygiaverčiai kalbinės raiškos sudėtingumo požiūriu.

8. Nurodoma, kuris iš kandidatų pradeda pokalbį.

1. Užduoties pavyzdžiai (2.1)

1 pavyzdys

Pokalbio/dialogo trukmė: 4 min.

Mokinys A

Situacija: Jūs – kelionių agentūros darbuotojas/darbuotoja. Į jus kreipiasi klientas/klientė, norėdamas/norėdama išsirinkti ir užsisakyti konkrečią kelionę.

– pasisveikinkite;

– išsiaiškinkite vizito tikslą ir kliento pageidavimus;

– išvardykite turistinius maršrutus, kuriuos organizuoja jūsų agentūra į užsienio valstybes;

– pasiūlykite labiausiai atitinkančią kliento/klientės pageidavimus;

– informuokite, kokia kliento/klientės pasirinktos kelionės trukmė, kas įeina į kelialapio kainą;

– priimkite užsakymą;

– padėkokite, atsisveikinkite.

Jūs pradedate pokalbį.

Mokinys B

Situacija: Jūs norite užsisakyti turistinę kelionę. Kreipiatės į kelionių agentūrą, kalbatės su jos darbuotoju/darbuotoja.

– pasisveikinkite;

– paaiškinkite savo vizito tikslą, pasiteiraukite apie agentūros organizuojamas turistines keliones;

– išsakykite pageidavimus dėl konkrečios kelionės;

– išsirinkite kelionę ir pasiteiraukite, kokia kelionės kaina ir trukmė;

– informuokite apie savo sprendimą (užsisakykite konkrečią kelionę);

– padėkokite, atsisveikinkite.

Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.

2 pavyzdys.

Pokalbio/dialogo trukmė: 4 min.

Mokinys A

Situacija: Jūs daug dirbate, jaučiatės pavargęs/pavargusi, todėl einate pas gydytoją pasikonsultuoti.

– pasisveikinkite;

– pasakykite savo vizito tikslą;

– aprašykite nuovargio simptomus;

– pasakykite, kokios jūsų gyvenimo sąlygos;

– įvardykite savo žalingus įpročius, paklauskite gydytojo/s patarimų;

– pažadėkite sekti visus gydytojo/s nurodymus, susitarkite dėl kito vizito datos;

– padėkokite, atsisveikinkite.

Jūs pradedate pokalbį.

Mokinys B

Situacija: Jūs – gydytojas/gydytoja. Pas jus ateina pacientas/pacientė ir skundžiasi dideliu nuovargiu.

– pasisveikinkite, paklauskite vizito tikslo;

– paklauskite apie nuovargio simptomus;

– pasidomėkite paciento/pacientės gyvenimo sąlygomis;

– pasidomėkite paciento/pacientės žalingais įpročiais;

– patarkite pacientui/pacientei, paskirkite gydymą (vaistus, dienos režimą ir pan.);

– nurodykite kito vizito datą;

– atsisveikinkite.

Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.

Pokalbis/dialogas siekiant susitarti (2.2)

Tikrinami gebėjimai:

1. Realizuoti komunikacines intencijas

1.1. Apsikeisti informacija, nuomonėmis.

1.2. Paaiškinti, pagrįsti, pasiūlyti, pritarti/nepritarti.

2. Kurti dialoginio pobūdžio tekstą taikant pokalbio strategijas

2.1. Pradėti/tęsti/baigti pokalbį.

2.2. Naudoti eiliškumo principą.

2.3. Įsiterpti, mandagiai nutraukti pašnekovą.

2.4. Perfrazuoti, pataisyti, perklausti.

2.5. Prašyti pakartoti.

2.6. Tinkamai reaguoti į pašnekovo klausimus/atsakymus, replikas.

Užduoties struktūra:

1. Užduotį atlieka mokinių pora.

2. Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 5 min.

3. Pateikiama dialogo/pokalbio tema.

4. Pateikiama komunikacinė situacija iš mokinių patirties. Situacija yra vienoda abiems mokiniams.

5. Nurodomi mokinių vaidmenys, vaidmenys lygiaverčiai (pvz., mokinys A ir/ar mokinys B yra Mokinių/Mokyklos/Seniūnų tarybos nariai ar tam tikro organizacinio komiteto/projekto iniciatoriai/nariai).

6. Apibrėžiamas dialogo/pokalbio komunikacinis tikslas (pvz., organizuoti susitikimą/išvyką/šventę, įkurti mokykloje klubą/būrelį/iniciatyvinę grupę, sukurti filmą/albumą/interneto puslapį apie mokyklą, išspręsti problemą- pamokų nelankymą, pilietiškumo stoką, žemą pažangumą ir t.t.).

7. Pateikiamas pokalbio planas. Kiekvienam mokiniui planas skirtingas. Kiekvienam mokiniui pateikiamas vienodas punktų skaičius. Pokalbio planas yra orientacinis – mokiniai gali jį išplėtoti.

8. Užduoties pabaigoje pateikiamos užduoties atlikimo nuorodos (pvz., laikytis eiliškumo principo, išreikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, pritarti ar nepritarti ir pan.)

9. Nurodama, kuris mokinys pradeda pokalbį.

Užduoties pavyzdys (2.2)

Pokalbio/dialogo trukmė: 5 min.

Tema: Sporto diena mokykloje

Situacija: Jūsų mokykloje vyks Sporto diena, kurioje dalyvaus ir kitos mokyklos. Jūs su draugu/drauge esate Sporto komiteto nariai, atsakingi už sporto renginių organizavimą.

Susitarkite, kaip organizuosite Sporto dieną mokykloje:

Mokinys A

- kviečiamų mokyklų skaičių;

- pakvietimų paruošimą ir išsiuntimą;

- galimus renginio rėmėjus;

- naujo sportinio inventoriaus įsigijimą;

- apdovanojimus už 1-ą, 2ą ir 3-ią vietas.

Mokinys B

- renginio tikslą;

- sportininkų iš kiekvienos mokyklos skaičių;

- sporto dienos renginių tvarkaraštį;

- komandinius žaidimus; individualias sporto rungtis;

- teisėjų kandidatūras.

Klausinėkite vienas kitą paeiliui. Tinkamai reaguokite į pašnekovo replikas.

Išreikškite savo nuomonę pritardami ar nepritardami, siūlykite savo alternatyvas.

Mokinys B pradeda pokalbį.

___________________

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų,

vokiečių) įskaitos programos

2 priedas

UŽSIENIO KALBOS ĮSKAITOS TEMOS, POTEMĖS IR SITUACIJOS

Mokinys turi gebėti kalbėti, realizuodamas įvairias komunikacines intencijas (žr. II sk.), šiomis temomis, potemėmis ir situacijomis:

1. Asmens identifikavimas ir apibūdinimas

1.1. Asmens identifikavimas:

– pasakyti/paklausti vardo, pavardės, adreso, gimimo datos,

– pasakyti/paklausti apie amžių, lytį, šeimyninę padėtį,

– pasakyti/paklausti apie tautybę, pilietybę,

– pasakyti/paklausti apie kilmę,

– papasakoti/paklausti apie šeimos narius,

– papasakoti/paklausti apie profesinę veiklą.

1.2.Asmens apibūdinimas:

– apibūdinti/paprašyti apibūdinti charakterį,

– apibūdinti/paprašyti apibūdinti temperamentą,

– apibūdinti/paprašyti apibūdinti išvaizdą,

– pasakyti/paklausti apie tikėjimą,

– papasakoti/paklausti apie mėgstamus/nemėgstamus dalykus.

2. Švietimas ir mokymasis

2.1. Mokykla:

– pasakyti/paklausti mokyklos pavadinimo,

– pasakyti/paklausti apie mokyklos tipą, pobūdį.

2.2.Mokymasis:

– pasakyti/paklausti apie įgyjamą ar įgytą išsimokslinimą/išsilavinimą,

– papasakoti/paklausti apie informacijos technologijų reikšmę mokymui(si),

– papasakoti/paklausti apie namų darbus.

2.3. Mokymo organizavimas:

– pristatyti/paprašyti pristatyti švietimo sistemos struktūrą,

– pasakyti/paklausti apie mokslo metų pradžią/pabaigą ir trukmę,

– papasakoti/paklausti apie įvairias atostogas.

2.4.Mokomieji dalykai:

– pasakyti/paklausti mokomųjų dalykų pavadinimų,

– papasakoti/paklausti apie mėgstamus/nemėgstamus mokomuosius dalykus,

– papasakoti/paklausti apie apdovanojimus/paskatinimus už mokymąsi.

2.5.Popamokinė veikla:

– papasakoti/paklausti apie būrelių/klubų veiklą,

– papasakoti/paklausti apie fakultatyvus,

– papasakoti/paklausti apie mokyklos/klasės išvykas, šventes ir pan.

2.6.Išsilavinimas ir kvalifikacija:

– pasakyti/paklausti apie egzaminus, jų laikymą, sėkmę/nesėkmę,

– pasakyti/paklausti apie gautus pažymėjimus/diplomus ir jų teikiamas teises,

– pasakyti/paklausti apie būsimą profesiją ir ruošimąsi ją įgyti.

3. Užsienio kalbų mokymasis

3.1.Kalbos mokymasis:

– pasakyti/paklausti, kokių kalbų mokosi/mokėsi,

– pasakyti/paklausti, kur ir kaip mokėsi kalbos,

– paaiškinti/išsiaiškinti kalbos mokymosi sąlygas,

– išdėstyti/išsiaiškinti kalbos mokymo(si) vietą šalies/krašto švietimo sistemoje,

– teikti/prašyti žinių apie kalbos būrelio, klubo ir kitą popamokinę veiklą,

– apibūdinti/gauti žinių apie kalbos egzaminų programą ir reikalavimus.

3.2. Kalbos mokėjimas:

– pasakyti/paklausti, kokia kalba/kokiomis kalbomis kalba, rašo, skaito, kokią kalbą/kokias kalbas supranta,

– paklausti/paaiškinti kokį nors kalbos reiškinį,

– įvertinti savo užsienio kalbos mokėjimą.

3.3. Kalba:

– teikti/prašyti žinių apie kalbos paplitimą,

– teikti/prašyti žinių apie svarbiausius žodynus, žinynus ir kitus leidinius.

4. Namas ir butas

4.1. Namo/buto tipas:

– paaiškinti, kur gyvena,

– aptarti, kokiomis teisėmis ten gyvena,

– apibūdinti, kokiame name/bute gyvena.

4.2. Namo/buto sudėtis:

- nusakyti, iš kokių patalpų susideda namas/butas,

- nusakyti, kaip išdėstytos tos patalpos.

4.3. Baldai ir apstatymas:

– išvardinti, kokius baldus turi/norėtų turėti,

– aptarti namo/buto apstatymą (kur ir kokie baldai yra name/bute).

4.4.Indai, namų apyvokos reikmenys, buitiniai prietaisai:

– išsiaiškinti/papasakoti, kokius indus ir namų apyvokos reikmenis turi/norėtų turėti,

– pasakyti, kokius buitinius prietaisus turi/norėtų turėti,

– nusakyti indų, namų apyvokos reikmenų ir buitinių prietaisų buvimo vietą.

4.5. Namo/buto priežiūra:

– išvardyti naudojamus energijos šaltinius ir technologijas.

4.6.Namo/buto nuoma:

– išsiaiškinti namo ar buto nuomos kainą,

– aptarti išlaidas namui/butui išlaikyti.

4.7. Namo/buto erdvė ir aplinka:

– išsiaiškinti, ar prie namo/buto yra rūsys, kiemas, sodas, daržas, garažas ir kt. ir kur jie yra,

– pasakyti/paklausti, kur ką laiko,

– bendrais bruožais apibūdinti ir įvertinti namo/buto erdvę ir aplinką.

4.8. Namo/buto kokybė:

– bendrais bruožais apibūdinti namo/buto kokybę;

– išsiaiškinti/pasakyti, kokius buitinius patogumus turi/norėtų turėti.

4.9. Naminiai gyvulėliai/augalai:

– pasakyti/pasiteirauti, kokius naminius gyvulėlius/augalus turi ir kur juos laiko.

5. Šalies fauna ir flora, klimatas ir orai:

5.1. buveinė, apylinkė, kalbos šalis:

– nusakyti/prašyti nusakyti kalbos šalies ir gimtosios šalies geografinę padėtį.

5.2. Flora ir fauna:

– papasakoti/paprašyti papasakoti apie šalies/vietovės augmeniją ir gyvūniją.

5.3. Klimatas, orai:

– papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies klimatą

– informuoti/paprašyti informuoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus tą dieną/artimiausiu metu,

– papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus visais metų laikais.

6. Kelionės ir susisiekimas:

6.1. Maršrutai, vietos keitimas:

– paklausti/nurodyti kelią,

– paklausti/nurodyti atstumą.

6.2. Važiavimas:

– nurodyti/paklausti apie transporto priemones,

– nurodyti/paklausti apie tvarkaraštį,

– nurodyti/paklausti apie važiavimo trukmę/dažnumą.

6.3. Atostogos ir turizmas:

– papasakoti/klausinėti, kur/kada/kaip važiuoja atostogų/leidžia atostogas,

– pasakyti/paklausti, kokiomis transporto priemonėmis naudojasi.

6.4. Viešasis transportas:

– teikti/gauti informacijos, kaip kurs nors nuvažiuoti,

– klausti/paaiškinti, kaip nusipirkti bilietą,

– klausti/ informuoti apie tvarkaraštį.

6.5. Nuosavas transportas:

– teikti/prašyti informacijos apie maršrutą, kelią,

– pasakyti/paklausti, kur galima sustoti/stovėti,

– teikti/prašyti informacijos apie judėjimo sąlygas.

6.6. Važiavimas per valstybės sieną:

– deklaruoti muitinėje,

– prašyti/teikti žinių apie pinigų keitimą,

– teirautis/informuoti, ką ir kiek galima vežtis į užsienį.

6.7. Kelionės į kitą šalį dokumentai:

– paklausti/paaiškinti, kokie dokumentai reikalingi,

– paklausti/paaiškinti, kaip ir per kiek laiko gaunama viza.

7. Nakvynė ir maitinimasis: viešbutis, kavinė ir kt.

7.1.Viešbutis:

– paklausti/pasakyti, kur yra viešbutis,

– sužinoti, ar yra laisvas kambarys/laisva vieta,

– paklausti/apibūdinti, kokio kambario norėtų,

– sužinoti/pasakyti kainą,

– pasakyti/išsiaiškinti, kur, kada ir kaip užmokėti.

7.2.Kavinė, restoranas, valgykla:

– pasakyti/paklausti, ar kas nors yra alkanas, nori gerti,

– pakviesti pavalgyti, atsigerti ir atsakyti į kvietimą,

– sužinoti/pasakyti, kur galima pavalgyti, atsigerti,

– pasiteirauti/pasakyti, ar stalas laisvas/vieta laisva,

– paprašyti/pasiūlyti valgiaraštį, sąskaitą,

– skaityti/aptarti valgiaraštį,

– užsisakyti patiekalą, gėrimą,

– palinkėti gero apetito,

– įvertinti patiekalus, gėrimus,

– pasakyti/sužinoti kainą ir užsimokėti.

7.3. Maitinimasis, maitinimosi tradicijos:

– pasiteirauti/pasakyti, kelintą valandą pusryčiai, priešpiečiai, pietūs ir kt.,

– paklausti/pasakyti, kas ką mėgsta valgyti pusryčių, priešpiečių ir kt.,

– teirautis/pasakyti, kas ko norėtų valgyti, gerti,

– teirautis/pasakyti, kas ką paprastai valgo pusryčių, priešpiečių ir kt.,

– gauti/teikti informaciją apie šeimos/vietovės/šalies tradicinius valgius/gėrimus,

– gauti/teikti informaciją, kaip pasigaminti patiekalą,

– klausti/pasakyti, kas su kuo ir kaip valgoma/geriama,

– sužinoti/pasakyti, kas gamino patiekalą,

– pagirti patiekalą/paklausti nuomonės apie patiekalą.

8. Parduotuvės ir pirkiniai

8.1. Parduotuvės:

– pasakyti/sužinoti, kur ir kokios yra parduotuvės,

– paklausti/paaiškinti, kur yra koks skyrius konkrečioje parduotuvėje,

– paprašyti/pasiūlyti kokią prekę,

– sužinoti/pasakyti kainą, kur ir kaip užmokėti.

8.2. Maistas:

– nusipirkti/pasiūlyti nusipirkti maisto,

– išsiaiškinti/pasakyti produkto kokybę ir galiojimo laiką.

8.3. Rūbai ir avalynė:

– paprašyti/pasiūlyti kokį nors daiktą,

– pasakyti/paklausti, kokio reikia dydžio, ūgio, spalvos ir pan.,

– paklausti, ar/kur galima pasimatuoti,

– klausti nuomonės/reikšti nuomonę apie prekę.

8.4. Namų apyvokos reikmenys, specializuotos prekės:

– sužinoti/paaiškinti, ar yra ir kur yra parduotuvėje specializuoti skyriai,

– paklausti/paaiškinti, kur yra specializuota parduotuvė,

– paprašyti/pasiūlyti prekę,

– pasakyti nuomonę apie prekę.

8.5. Kaina ir apmokėjimas:

– paklausti/pasakyti kainą,

– paprašyti/pasiūlyti ką nors pigesnio,

– paklausti/pasakyti, kur ir kaip mokėti,

– paprašyti grąžos,

– paprašyti pasmulkinti pinigus.

9. Paslaugos ir aptarnavimas

9.1. Paštas:

– pasakyti/sužinoti, kur yra paštas, pašto dėžutė,

– susikalbėti siųsdamas laišką, siuntinį, perlaidą,

– susikalbėti pirkdamas pašto ženklą, popieriaus laiškui, voką.

9.2. Telefonas automatas, taksofonas, mobilusis telefonas:

– paaiškinti/paklausti, kaip kur nos gali paskambinti,

– paklausti/paaiškinti naudojimosi taksofonu/mobiliuoju telefonu taisykles,

– paklausti/paaiškinti, kaip įdėti mobiliojo telefono SIM kortelę,

– paklausti/paaiškinti, kaip parašyti žinutę mobiliuoju telefonu,

– paprašyti/pasakyti kieno nors/savo telefono numerį,

– pakviesti ar paprašyti pakviesti ką nors prie telefono,

– paaiškinti, kad perduoda ragelį kam nors kitam,

– prisistatyti.

9.3. Bankas:

– paprašyti pakeisti valiutą,

– susikalbėti pateikdamas čekį.

9.4. Policija:

– iškviesti policiją,

– pranešti apie kokį nors įvykį,

– susikalbėti nusiskundžiant ir aiškinant problemą,

– susikalbėti gaudamas/mokėdamas baudą.

9.5. Medicininis aptarnavimas:

– paprašyti/pasiūlyti paslaugą,

– paklausti/pasakyti, kokio režimo laikytis sergant,

– išsiaiškinti/pasakyti, kaip vartoti prirašytus vaistus/procedūras,

– sužinoti/pasakyti, kiek laiko reikės būti ligoninėje/gydytis,

– sužinoti/pasakyti gydymo kainą.

9.6. Pagalba:

– paprašyti/pasiūlyti pagalbą,

– pranešti apie pavojų,

– iškviesti pageidaujamą tarnybą.

9.7. Autoservisas:

– paklausti/pasakyti, kur rasti dirbtuves,

– papasokti/paklausti apie gedimą,

– išsikviesti vilkiką,

– susikalbėti pirkdamas degalų/tepalų.

10. Higiena ir sveikata

10.1. Kūno dalys:

– išvardinti kūno dalis,

– pasakyti, kurią kūno dalį skauda.

10.2. Fizinė būsena:

– pasakyti/paklausti apie savijautą,

– pasakyti/paklausti apie sveikatą.

10.3. Higiena ir kūno priežiūra:

– pasakyti/paklausti, kur galima išsimaudyti vonioje/po dušu,

– sužinoti, kur galima apsikirpti,

– paaiškinti/paklausti, kur galima nusipirkti asmeninės higienos reikmenų,

– pasakyti/paklausti, kokius asmeninės higienos reikmenis naudoja.

10.4. Liga, nelaimingas atsitikimas:

– pasakyti/paklausti apie negalavimą/karščiavimą/nelaimingą atsitikimą,

– pasakyti/paklausti, ar yra sirgęs/operuotas,

– paklausti/paaiškinti, ar/kokius vaistus vartoja,

– paklausti/papasakoti apie nelaimingą atsitikimą,

– paklausti/priminti sveikatos būklę.

10.5. Sveikatos draudimas:

– paklausti/pareikšti, ar yra apdraustas,

– suprasti/duoti paprasčiausius įspėjimus saugotis.

10.6. Gydymo ir sveikatos paslaugos:

– susitarti dėl priėmimo pas gydytoją,

– atsakyti į gydytojo klausimus,

– pasakyti gydytojui, kur skauda.

10.7. Vaistinė ir vaistai:

– pasakyti/sužinoti, kur yra vaistinė,

– paaiškinti, kokių vaistų norėtų nusipirkti.

11. Profesija, amatas, darbas

11.1. Profesinė veikla:

– pasakyti/paklausti, kuo verčiasi,

– pasakyti/paklausti, kas darbdavys/kur dirba.

11.2. Darbo paieška:

– tartis su darbdaviu,

– užsiregistruoti darbo biržoje,

– gauti/teikti duomenų apie turimą išsilavinimą/sertifikatus, darbo patirtį.

11.3. Darbo sąlygos:

– sužinoti/pasakyti darbo grafiką, atlyginimą,

– paklausti/informuoti apie atostogas,

– paklausti/pasakyti darbovietės adresą.

11.4. Profesinis rengimas, karjera, ateitis:

– aptarti kvalifikacijos kėlimo/mokymosi sąlygas,

– aptarti ateities ir karjeros galimybes.

11.5. Būsima profesinė veikla:

– vertinti/prašyti vertinimo apie būsimą veiklą, darbo sąlygas, atlyginimą,

– prašyti argumentuoti/argumentuoti būsimos profesinės veiklos pasirinkimą,

– apibūdinti kelią į profesiją ir profesinį meistriškumą.

12. Laisvalaikis, pramogos, kultūrinis gyvenimas, sportas

12.1. Šventės, tradicijos, pramogos:

– pasakyti/klausinėti apie tai, kokias šventes švenčia, kaip leidžia laisvalaikį,

– teikti/gauti informacijos apie kalbos šalies/gimtosios šalies šventes, tradicijas,

– pasakyti/sužinoti, ką mėgsta/ko nemėgsta (televizija, muzika, kompiuteriai ir pan.),

– pasakyti/teirautis apie mėgstamas/nemėgstamas televizijos/radijo laidas.

12.2. Sportas:

– paklausti/papasakoti apie mėgstamas/nemėgstamas sporto rūšis,

– pasakyti/paklausti, ar sportuoja,

– pasakyti, kaip/kur/kada sportuoja,

– teikti/gauti informacijos apie sporto naujienas/įvykius,

– nusipirkti bilietą į sporto renginį,

– aptarti sporto varžybų/sportininko rezultatus.

12.3. Kinas, teatras, koncertas:

– pasakyti/paklausti, ką mėgsta/ko nemėgsta,

– teikti/gauti informacijos apie programas/repertuarus,

– pasakyti/paklausti, kur ir kaip nusipirkti bilietą,

– aptarti spektaklį, koncertą ar kitą kultūros renginį.

12.4. Muziejus, paroda:

– teikti/gauti informacijos apie muziejus ir veikiančias parodas, jų darbo laiką, lankymosi sąlygas;

– pasakyti nuomonę apie aplankytą muziejų, parodą.

12.5. Skaitymas, kūrybinė veikla:

– pasakyti/pasidomėti, kad/ar mėgsta skaityti/rašyti,

– pasakyti/sužinoti, kur yra biblioteka/knygynas,

– pristatyti/teirautis apie kokį nors laikraštį, žurnalą ar kitą leidinį.

13. Santykiai ir kontaktai

13.1. Kvietimai, pasimatymai:

– susitarti susitikti/užeiti kur nors/pas ką nors,

– pakviesti į susitikimą/pasimatymą,

– pasiūlyti/pakviesti kur nors nueiti.

13.2. Susirašinėjimas, bendravimas:

– pasakyti/paklausti, su kuo bendrauja, kaip dažnai susirašinėja, apie ką rašo,

– teirautis/tartis, kaip bendrauti, praleisti laiką, ką rašyti.

13.3. Draugijos, sąjungos, organizacijos:

– pasakyti/paklausti, kad/ar priklauso kokiai nors draugijai/sąjungai/organizacijai,

– apibūdinti/prašyti apibūdinti draugiją/sąjungą/organizaciją,

– papasakoti apie draugijos/sąjungos/organizacijos veiklą.

14. Visuomeninis ir politinis gyvenimas

14.1. Pagrindiniai politinio, ekonominio, visuomeninio gyvenimo įvykiai:

– pasakyti, kad kas nors įvyko / atsitiko,

– nustatyti įvykio problemą, klausimą ar pan.,

– apibūdinti įvykį,

– įvertinti įvykį.

15. Ekologija

15.1. Ekologinės problemos:

– įvardyti/apibūdinti globalias ekologines problemas bei galimus jų sprendimo būdus,

– įvardyti/apibūdinti kalbos šalies ir gimtosios šalies ekologines problemas bei galimus jų sprendimo būdus.

15.2. Gamtosauga apylinkėje, vietovėje:

– pasiteirauti/papasakoti apie individualias iniciatyvas,

– pasiteirauti/papasakoti apie namo gyventojų iniciatyvas,

– pasiteirauti/papasakoti apie mokyklos iniciatyvas,

– pasiteirauti/papasakoti apie miesto iniciatyvas;

– individualūs naudojami energijos taupymo būdai;

– šeimos naudojami energijos taupymo būdai.

–––––––––––––

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų,

rusų, vokiečių) įskaitos programos

3 priedas

VERTINIMO LENTELĖS

Pasisakymas/monologas (12 taškų)

Kriterijus	Taškai	Aprašymas
Turinio atskleidimas, išsamumas. Žodyno turtingumas, įvairovė, tinkamumas	4	Turinys išsamus, atskleisti visi užduoties punktai. Žodynas turtingas, įvairus, vartojamas tinkamai
	3	Turinys gana išsamus, atskleisti visi užduoties punktai. Žodynas pakankamai turtingas, gana įvairus, vartojamas tinkamai.
	2	Turinys neišsamus, nors atskleisti beveik visi užduoties punktai. Žodynas ribotas, neįvairus, vartojamas ne visuomet tinkamai.
	1	Turinys siauras, atskleisti tik keli užduoties punktai. Žodynas skurdus, dažniausiai vartojamas netinkamai./ Negebama argumentuoti
	0	Turinys labai siauras, neatsakyta į daugumą užduoties punktų. Žodynas labai skurdus.
Pasisakymo struktūravimas, nuoseklumas, rišlumas	4	Mintys dėstomos nuosekliai. Pasisakymas rišlus, tinkamai struktūruotas (įžanga, dėstymas, išvados).
	3	Mintys dėstomos pakankamai nuosekliai. Pasisakymas gana rišlus, tinkamai struktūruotas.
	2	Trūksta minčių dėstymo nuoseklumo. Pasisakymas ne itin rišlus, ne visai tinkamai struktūruotas.
	1	Minčių dėstymas dažnai nenuoseklus. Pasisakymas nerišlus, netinkamai struktūruotas.
	0	Minčių dėstymas nenuoseklus. Pasisakymas nerišlus, mintys padrikos.
Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) taisyklingumas	4	Kalbos priemonės beveik visada vartojamos taisyklingai. Pasitaiko viena kita nešiurkšti klaida.
	3	Kalbos priemonės ne visada vartojamos taisyklingai. Galimos kelios nešiurkščios klaidos. Prasmė aiški.
	2	Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Yra nemažai klaidų, tačiau prasmė aiški.
	1	Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Daro daug šiurkščių klaidų, todėl prasmė kartais neaiški.
	0	Kalbos priemonės labai dažnai vartojamos netaisyklingai. Labai daug klaidų, prasmė neaiški.
12

Pokalbis/dialogas (15 taškų)

Kriterijus	Taškai	Aprašymas
Komunikacinio tikslo pasiekimas, komunikacinių intencijų realizavimas	4	Komunikacinis tikslas pasiektas. Komunikacinės intencijos realizuojamos adekvačiai.
	3	Komunikacinis tikslas pasiektas, tačiau ne visai sėkmingai. Beveik visuomet adekvačiai realizuojamos komunikacinės intencijos.
	2	Komunikaciniam tikslui pasiekti prireikia didelių pastangų. Realizuojama tik dalis komunikacinių intencijų.
	1	Komunikacinis tikslas nepasiektas. Komunikacinės intencijos realizuojamos neadekvačiai
	0	Komunikacinis tikslas nepasiektas. Komunikacija nevyksta.
Pokalbio organizavimas. Strategijų panaudojimas	4	Sėkmingai organizuojamas, inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, tinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Reikalui esant, tikslingai pasinaudojama kompensacinėmis strategijomis.
	3	Pakankamai sėkmingai inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, beveik visuomet tinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Ne visuomet prireikus tikslingai pasinaudojama kompensacinėmis strategijomis. Pasitaiko netikslingų pauzių.
	2	Nepakankamai inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, dažnai netinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Prireikus negebama pasinaudoti kompensacinėmis strategijomis. Daroma daug netikslingų pauzių ieškant žodžių.
	1	Neinicijuojamas ir nepalaikomas pokalbis, neadekvačiai reaguojama į pašnekovo replikas. Negebama pasinaudoti kompensacinėmis strategijomis.
	0	Nedalyvaujama pokalbyje.
Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) įvairovė, atitikimas situacijai/adresatui	4	Kalbos priemonės labai įvairios. Kalba visiškai atitinka pateiktą situaciją ir pritaikyta adresatui.
	3	Kalbos priemonės pakankamai įvairios. Kalba atitinka pateiktą situaciją ir pritaikyta adresatui.
	2	Kalbos priemonės neįvairios. Kalba ne visada atitinka pateiktą situaciją ir adresatą.
	1	Vartojamos gana ribotos kalbos priemonės. Kalba minimaliai atitinka pateiktą situaciją, nepritaikyta adresatui.
	0	Vartojamos labai ribotos kalbos priemonės.
Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) taisyklingumas	3	Kalbos priemonės beveik visada vartojamos taisyklingai. Gali pasitaikyti viena kita klaida.
	2	Kalbos priemonės ne visada vartojamos taisyklingai. Galimos kelios klaidos, netrukdančios suprasti kalbos prasmę.
	1	Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Daug klaidų, trukdančių suprasti kalbos prasmę.
	0	Kalbos priemonės labai dažnai vartojamos netaisyklingai. Labai daug klaidų. Prasmė dažnai neaiški.
15

Monologas ir dialogas

Tarimas, intonavimas	3	Tarimas ir intonavimas iš esmės taisyklingas.
	2	Pasitaiko keletas tarimo ir intonavimo klaidų.
	1	Gana daug tarimo ir intonavimo klaidų, tačiau jos netrukdo suprasti pasisakymą/dialogą.
	0	Daug tarimo ir intonavimo klaidų, trukdančių suprasti pasisakymą/dialogą.

______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

BIOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Biologijos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti biologijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. biologijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. tiriamųjų darbų sąrašas (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo biologijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi biologijos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją ir įgyja žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. nurodydami ir apibrėždami biologines sąvokas, objektus, procesus, pateikdami 2–3 pavyzdžius;

6.1.2. įvardydami paveiksluose (piešiniuose ir nuotraukose), schemose, grafikuose ir diagramose pavaizduotus objektus bei procesus;

6.1.3. atrinkdami iš pateikto sąrašo, teksto ar schemos su nagrinėjamu klausimu susijusius pavyzdžius;

6.1.4. nurodydami, kokiai grupei ar grupėms priklauso tam tikras biologinis objektas, reiškinys ar procesas;

6.1.5. išdėstydami biologinius objektus, procesus ar reiškinius nuosekliai tam tikra seka;

6.1.6. apibūdindami biologinius objektus, reiškinius, procesus ir modelius.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:

6.2.1. nurodydami sandaros, funkcijų, prisitaikymų, aplinkos sąlygų ar kt. panašumus ir skirtumus;

6.2.2. siedami objektus, procesus ar reiškinius, pavyzdžiui, su atliekamomis funkcijomis;

6.2.3. lygindami objektus, reiškinius ar procesus, pagal jų sandarą ir savybes;

6.2.4. aiškindami gamtos reiškinius remiantis biologijos ir kitų mokslų dėsningumais;

6.2.5. naudodami piešinį, schemą, diagramą, grafiką, lentelę ar modelį sąvokai, objektui, procesui ar reiškiniui paaiškinti;

6.2.6. interpretuodami tekstinę, lentelių ar grafinę informaciją vartoja biologijos sąvokas, naudojasi dėsningumais ir modeliais;

6.2.7. atlikdami skaičiavimus ir spręsdami genetikos uždavinius;

6.2.8. formuluodami hipotezes ir planuodami tiriamuosius darbus;

6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimas, eksperimentas) ir priemones;

6.2.10. gaudami ir apdorodami tyrimų rezultatus;

6.2.11. darydami duomenimis grįstas išvadas.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:

6.3.1. pritaikydami grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse, mokslinio pobūdžio tekstuose rastą informaciją probleminiams klausimams spręsti;

6.3.2. apibendrindami ir kritiškai vertindami skirtinguose informacijos šaltiniuose (žiniasklaidoje, internete ir pan.) pateikiamą informaciją apie gyvąją gamtą, gamtos mokslų atradimus, aplinkosaugą ir sveiką gyvenseną;

6.3.3. remdamiesi mokslo duomenimis nustato biologinių reiškinių priežastis;

6.3.4. tinkamai paaiškindami nevienareikšmius probleminių klausimų atsakymus;

6.3.5. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei pagrįsti ir argumentuodami sprendimus;

6.3.6. pritaikydami mokslinius metodus bei informaciją iš mokslinio pobūdžio tekstų, grafikų, schemų, diagramų ir lentelių naujoms problemoms spręsti;

6.3.7. integruodami kitų mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti;

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį žmogui ir aplinkai atsižvelgiant į socialinius ir ekologinius veiksnius;

6.3.9. formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę;

6.3.10. numatydami priemones ir planuodami tyrimą hipotezei patikrinti;

6.3.11. darydami mokslo duomenimis ir faktais bei savo atlikto darbo rezultatais pagrįstas išvadas.

6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimai nėra įtraukti į egzamino matricą, tačiau ši gebėjimų grupė neatsiejama nuo kitų gebėjimų ir vertinama egzamino užduotyje. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:

6.4.1. tinkamai vartodami biologijos terminus, sąvokas ir simbolius;

6.4.2. sklandžiai reikšdami biologijos supratimą, aiškiai dėstydami mintis raštu;

6.4.3. atrinkdami ir apdorodami tekstinę ir grafinę informaciją apie biologinius procesus ir reiškinius;

6.4.4. tinkamai (schemomis, lentelėmis, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informaciją apie gyvosios gamtos objektus, procesus, dėsningumus;

6.4.5. argumentuotai pagrįsdami savo nuomonę.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Gebėjimai atlikti tyrimą ugdomi ir vertinami mokantis biologijos mokykloje. Egzamino metu praktiškai netyrinėjama, tačiau įgytus tyrimo gebėjimus mokiniai gali parodyti atlikdami egzamino užduotį.

9. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams, priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, bet skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia žinoti, suprasti ir gebėti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
Ląstelė – gyvybės pagrindas				13–17	5–7
Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos				8–12	3–5
Medžiagų apykaita ir pernaša				18–22	8–12
Žmogaus sveikata				8–12	4–6
Homeostazė ir organizmo valdymas				13–17	3–5
Evoliucija ir ekologija				evoliucija
				5–7	1–2
				ekologija
				23–25	8–12
Iš viso, proc.	40	40	20	100	40

11. Egzamino užduotyje apie 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį biologijos kursą, 60 proc. – išplėstinį.

12. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, veiklos srities „Ląstelė – gyvybės pagrindas“ klausimams bus skirta nuo 13 iki 17 proc. užduoties taškų, iš jų – nuo 5 iki 7 proc. bendrojo kurso klausimams. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 40 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 40 procentų, problemų sprendimo gebėjimams – 20 proc. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

13. Egzamino užduotį sudaro atskiras vientisas klausimų rinkinys ir atsakymų lapas. Vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas.

14. Egzamino užduoties klausimų pobūdis:

14.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais turi keturis galimų atsakymų variantus, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

14.2. Trumpojo atsakymo klausimai yra tokie, kai mokinys turi pateikti trumpą konkretų atsakymą – parašyti žodį, dviejų žodžių junginį, skaičių ar raidę. Tokie atsakymai vertinami 1 tašku.

14.3. Struktūrinį klausimą sudaro keli smulkesni klausimai, susieti bendro konteksto ar duotos medžiagos (paveikslo, schemos, grafiko ar kt.). Į šiuos klausimus atsakymai gali būti tiek trumpi, tiek ir išplėstiniai. Įvadinė informacija pateikiama tekstu ir gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Skirtingi klausimai gali būti susieti vienas su kitu arba nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusiję su prieš tai pateiktais atsakymais. Struktūrinio klausimo vertinimas taškais nuo 1 iki 4 pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo.

15. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

Egzamino užduoties struktūra

Apibūdinimas

I dalis

Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais

20 klausimų (20 taškų)

II dalis

Trumpojo atsakymo klausimai

10 klausimų (10 taškų)

III dalis

Struktūriniai klausimai

6–7 klausimai (50–60 taškų)

IV dalis

Struktūriniai klausimai -

vienas duomenų interpretavimo klausimas ir vienas klausimas iš praktikos darbo (10–20 taškų).

Iš viso taškų

Didžiausia taškų suma už atliktą užduotį – 100

Atsakymų lapas

Vertinami tik atsakymų lape pateikti sprendimai ir atsakymai.

16. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

17. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

18. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

___________________

Biologijos brandos egzamino programos

1 priedas

BIOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Biologijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikiami pagal tas pačias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo biologijos bendrojoje programoje. Veiklos sritys:

1.1. metodologiniai biologijos klausimai;

1.2. ląstelė – gyvybės pagrindas;

1.3. organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos;

1.4. medžiagų apykaita ir pernaša;

1.5. žmogaus sveikata;

1.6. homeostazė ir organizmo valdymas;

1.7. evoliucija ir ekologija.

2. Metodologinių biologijos klausimų veiklos sritis egzamino užduotyje yra integruota ir vertinama remiantis kitų veiklos sričių turiniu.

3. Egzamino reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikti šio priedo 1 lentelėje, kurioje pagal atskiras veiklos sritis yra aprašyti tie pasiekimai, kuriuos galima patikrinti egzamino metu. Reikalavimai pagal bendrojo kurso programą, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimuose pagal išplėstinio kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimai žinioms, jų supratimui ir gebėjimams, kuriuos mokiniai įgijo atlikdami tiriamuosius darbus pateikti atitinkamose veiklos srityse.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI	REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ	REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ
I. METODOLOGINIAI BIOLOGIJOS KLAUSIMAI
1.1. Suprasti biologinio pobūdžio tekstus.	1.1. Suprasti ir analizuoti biologinio pobūdžio tekstus. Paaiškinti biologines temas raštu.	1.1. Suprasti, analizuoti ir vertinti biologinio pobūdžio tekstus.
1.2. Formuluoti hipotezes.	1.2. Formuluoti ir tikrinti hipotezes.
	1.3. Apdoroti gautus rezultatus. Apskaičiuoti procentus, vidurkius, santykius. Užrašyti gautus rezultatus ir pavaizduoti juos grafiškai.	1.3. Apibendrinti gautus rezultatus. Lyginti ir analizuoti duomenis.
		1.4. Schemiškai pavaizduoti piešiniu biologinius objektus ir reiškinius atskleidžiant turimą supratimą apie juos.
1.5. Daryti paprasčiausias išvadas.	1.5. Daryti duomenimis grįstas išvadas.	1.5. Daryti mokslo duomenimis ir faktais grįstas išvadas, argumentuoti sprendimus.
	1.6. Mokslinius atradimus vertinti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais.	1.6. Pateikiamais pavyzdžiais paaiškinti biologijos mokslo atradimų reikšmę visuomenės gyvenimui.
II. LĄSTELĖ – GYVYBĖS PAGRINDAS
2. Ląstelės cheminiai junginiai
2.1. Nurodyti angliavandenius kaip energetines (gliukozė), atsargines (krakmolas, glikogenas) ir statybines (celiuliozė) medžiagas.	2.1. Apibūdinti angliavandenius kaip energetines (gliukozė), atsargines (krakmolas, glikogenas) ir statybines (celiuliozė) medžiagas.	2.1. Apibūdinti angliavandenių įvairovę (monosacharidai, disacharidai ir polisacharidai) ir susieti su angliavandenių funkcijomis: energetine (gliukozė, sacharozė), kaupimo (krakmolas, glikogenas) ir statybine (celiuliozė).
2.2. Nurodyti baltymus kaip iš aminorūgščių sudarytas organines medžiagas. Nurodyti baltymo hemoglobino funkciją organizme – atlieka dujų pernašą.	2.2. Remiantis pavyzdžiais apibūdinti baltymų funkcijas organizme: hemoglobinas atlieka dujų pernašos funkciją, virškinimo fermentai katalizuoja maisto medžiagų skaidymo reakcijas.	2.2. Nurodyti baltymus kaip iš aminorūgščių sudarytas organines medžiagas, atpažinti peptidinį ryšį. Atpažinti baltymų struktūras (pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę). Remiantis pavyzdžiais apibūdinti baltymų funkcijas organizme: hemoglobinas atlieka dujų pernašos funkciją, virškinimo fermentai katalizuoja maisto medžiagų skaidymo reakcijas, antikūnai jungiasi su antigenais ir juos nukenksmina.
2.3. Nurodyti riebalus kaip energetines ir atsargines medžiagas.	2.3. Apibūdinti riebalus kaip energetines ir atsargines medžiagas. Susieti riebalų savybę netirpumą vandenyje su kaupimo funkcija.
		2.4. Aptarti cholesterolio reikšmę žmogui: cholesterolis yra biologinių membranų sudedamoji dalis, iš cholesterolio odoje susidaro vitaminas D, lytinėse liaukose – lytiniai hormonai, cholesterolio perteklius kaupiasi arterijose ir sukelia aterosklerozę.
2.5. Schemose (paveiksluose) atpažinti DNR ir RNR.	2.5. Apibūdinti DNR ir RNR sandarą (nukleotidų sandara ir įvairovė, polinukleotidinių grandinių skaičius).
2.6. Apibūdinti vandens reikšmę ląstelei.	2.6. Apibūdinti vandens reikšmę ląstelei ir susieti ją su ištirpusių medžiagų pernaša.	2.6. Apibūdinti vandens reikšmę ląstelei ir susieti ją su organizmo gyvybinėmis funkcijomis: ištirpusių medžiagų pernaša, fotosinteze, virškinimo reakcijomis, homeostaze (termoreguliacija).
3. Ląstelės sandara
3.1. Paveiksluose ir schemose atpažinti prokariotines ir eukariotines ląsteles.	3.1. Nurodyti pagrindinius prokariotinių ir eukariotinių ląstelių skirtumus (prokariotinėse ląstelėse nėra branduolio ir membraninių organelių).	3.1. Palyginti prokariotines ir eukariotines ląsteles (visos ląstelės turi plazminę membraną, citoplazmą, ribosomas) ir nurodyti pagrindinius jų skirtumus (prokariotinėse ląstelėse nėra branduolio ir membraninių organelių).
3.2. Paveiksluose ir schemose atpažinti eukariotinės ląstelės struktūras (branduolį, citoplazmą, plazminę membraną, ląstelės sienelę, mitochondrijas, ribosomas, chloroplastus, vakuoles) ir nusakyti jų funkcijas ląstelėje: branduolys – informacijos saugojimas, Vakuolėse saugomos tirpių medžiagų atsargos, turgorizuotos ląstelės suteikia žoliniams augalams ir lapams atramą.	3.2. Apibūdinti eukariotinės ląstelės struktūras (branduolį, citoplazmą, plazminę membraną, ląstelės sienelę, mitochondrijas, ribosomas, chloroplastus, vakuoles), atpažinti jas paveiksluose ir schemose ir apibūdinti jų funkcijas ląstelėje: branduolys – informacijos saugojimas, vakuolėse saugomos tirpių medžiagų atsargos, turgorizuotos ląstelės suteikia žoliniams augalams ir lapams atramą.	3.2. Apibūdinti eukariotinės ląstelės struktūras (branduolį, citoplazmą, plazminę membraną, ląstelės sienelę, mitochondrijas, ribosomas, chloroplastus, endoplazminį tinklą, Goldžio kompleksą, lizosomas, vakuoles), atpažinti jas paveiksluose ir schemose, apibūdinti jų funkcijas ląstelėje: branduolys – informacijos saugojimas; endoplazminis tinklas – susintetintų baltymų pakavimas į pūsleles ir pernaša; Goldžio komplekse susidaro virškinimo fermentai ir lizosomos; lizosomos dalyvauja viduląsteliniame virškinime; vakuolėse saugomos tirpių medžiagų atsargos, turgorizuotos ląstelės suteikia žoliniams augalams ir lapams atramą.
		3.3. Palyginti augalų, gyvūnų ir grybų ląsteles, apibūdinant jų panašumus ir skirtumus (augalų ląstelės turi celiuliozines, grybų ląstelės – chitinines sieneles, o gyvūnų ląstelės sienelės neturi. Tik augalų ląstelėse yra chloroplastų).
		3.4. Amebos pavyzdžiu apibūdinti vienaląsčio organizmo prisitaikymą vykdyti gyvybines funkcijas –virškinimą ir dauginimąsi.
3.5. Paveiksluose ir schemose atpažinti audinius: augalų – vandens ir rėtinius indus, gyvūnų – kraujo, epitelinį, nervinį.	3.5. Paveiksluose ir schemose atpažinti audinius: augalų – vandens ir rėtinius indus, statinį mezofilį, gyvūnų – kraujo, epitelinį, nervinį ir susieti šiuos audinius sudarančių ląstelių sandarą su audinių funkcijomis.
		3.6. Remiantis duota informacija apie šviesinio ir elektroninio mikroskopų didinimą ir skiriamąją gebą ir nuotraukomis, palyginti šiais mikroskopais matomas ląstelių struktūras ir jų dydžius.
	3.7. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapų ląstelių tyrimus šviesiniu mikroskopu, paveiksluose ir schemose atpažinti ir įvardyti šias ląsteles ir audinius bei ląstelių struktūras.	3.7. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapo ląstelių tyrimus šviesiniu mikroskopu ir duota informacija apie šviesinio ir elektroninio mikroskopų didinimą bei jais matomų ląstelių nuotraukomis su nurodytu masteliu, palyginti ląstelių struktūras ir jų dydžius.
4. Plazminė membrana ir pernaša
4.1. Paveiksluose atpažinti ląstelių plazminę membraną.	4.1. Paveiksluose atpažinti ląstelių plazminę membraną ir ją sudarančius fosfolipidus.	4.1. Paveiksluose atpažinti ir pavaizduoti piešiniu ląstelių plazminę membraną ir ją sudarančius fosfolipidus ir baltymus.
		4.2. Apibūdinti plazminę membraną sudarančių fosfolipidų bei membranos baltymų savybes ir susieti jas su medžiagų pernaša: per fosfolipidus pereina mažos, hidrofobinės, krūvio neturinčios dalelės, o hidrofiliniai baltymų kanalai praleidžia jonus ir hidrofilines medžiagas.
4.3. Remiantis pavyzdžiais apibūdinti osmoso (vandens įsiurbimas šaknimis) ir difuzijos (dujų apykaita) reikšmę organizmui.	4.3. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti osmoso (vandens įsiurbimas šaknimis) ir difuzijos (dujų apykaita) bei nurodyti egzocitozės (fermentų išskyrimas) ir endocitozės (bakterijų įtraukimas į fagocitą) reikšmę organizmui.	4.3. Organizme vykstančius procesus susieti su pernašomis vykstančiomis per ląstelės plazminę membraną: osmosu, difuzija, egzocitoze, endocitoze ir aktyviąja pernaša.
	4.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus osmoso tyrimą, paaiškinti, kaip vandens ir jame ištirpusių medžiagų pernaša per plazminę membraną priklauso nuo koncentracijų ląstelėje ir jos aplinkoje skirtumo.	4.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus plazmolizės tyrimą, paaiškinti osmoso reiškinį.
5. Fermentai
	5.1. Nurodyti fermentus kaip biologinius katalizatorius.	5.1. Apibūdinti fermentus kaip biologinius katalizatorius, sumažinančius reakcijoms pradėti reikalingos energijos kiekį.
	5.2. Remiantis žmogaus virškinimo fermentais (amilaze, pepsinu ir lipaze), apibūdinti fermentų vaidmenį organizme vykstančiose cheminėse reakcijose.	5.2. Remiantis žmogaus virškinimo fermentais (amilaze, pepsinu ir lipaze), apibūdinti fermentų veikimo specifiką.
		5.3. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus fermentų aktyvumo tyrimą, paaiškinti, kaip fermento aktyvumas priklauso nuo temperatūros, pH ir substrato koncentracijos. Susieti fermento aktyvumo sumažėjimą su denatūracija – baltymo molekulės erdvinės struktūros pakitimais.
6. Energijos virsmai ląstelėje ir organizme (kvėpavimas ir fotosintezė)
6.1. Apibūdinti energijos būtinumą organizmui.	6.1. Nurodyti ATP kaip universalų energijos nešiklį. Susieti energijos naudojimą organizme su raumenų darbu.	6.1. Apibūdinti ATP kaip universalų energijos nešiklį ir susieti ATP gamybą ląstelėje su jos naudojimu organizme.
	6.2. Apibūdinti viduląstelinį kvėpavimą kaip kontroliuojamą procesą, kurio metu oksiduojant gliukozę išsiskiria energija, reikalinga ląstelės gyvybinei veiklai.
		6.3. Apibūdinti ląstelių citoplazmoje vykstančią glikolizę, susieti ją su mitochondrijose vykstančiais kvėpavimo etapais: Krebso ciklu ir elektronų pernašos grandine, nurodyti jų reikšmę ATP sintezei.
6.4. Nurodyti anaerobinį kvėpavimą kaip kvėpavimą be deguonies.	6.4. Remiantis supratimu apie mielių alkoholinį rūgimą, apibūdinti anaerobinį kvėpavimą kaip kvėpavimą be deguonies ir susieti šį energijos gavimo būdą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija trūkstant deguonies.	6.4. Remiantis supratimu apie mielių alkoholinį rūgimą ir pieno rūgšties susidarymu raumenyse, apibūdinti anaerobinį kvėpavimą kaip kvėpavimą be deguonies ir susieti šį energijos gavimo būdą su organizmų prisitaikymu apsirūpinti energija trūkstant deguonies. Palyginti aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą.
		6.5. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus mielių fermentacijos tyrimą, paaiškinti temperatūros įtaką reakcijos greičiui.
6.6. Nurodyti mitochondrijos funkciją.		6.6. Apibūdinti mitochondrijos sandarą ir susieti jos dydį ir vidinės membranos paviršiaus plotą su mitochondrijoje vykstančiais procesais.
6.7. Nurodyti fotosintezę kaip augalų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija naudojama organinėms molekulėms sintetinti.	6.7. Apibūdinti fotosintezę kaip augalų ląstelėse vykstantį procesą, kurio metu šviesos energija naudojama organinėms molekulėms sintetinti.	6.7. Susieti organinių molekulių naudojimą su augalo augimu ir didesnio derliaus gavimu: naujų ląstelių susidarymu (statybinė medžiaga – celiuliozė), viduląsteliniu kvėpavimu (energetinė medžiaga – gliukozė) ir medžiagų kaupimu (atsarginė medžiaga – krakmolas).
		6.8. Apibūdinti, kaip chloroplastas yra prisitaikęs vykdyti fotosintezę: tilakoiduose esantis chlorofilas sugeria šviesos energiją, panaudojamą organinių medžiagų sintezei.
		6.9. Susieti nuo šviesos priklausančias ir nuo šviesos nepriklausančias fotosintezės reakcijas, nurodant reakcijos vietą, šviesos, CO₂ ir vandens naudojimą bei deguonies ir organinių medžiagų susidarymą.
		6.10. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus fotosintezės tyrimą, paaiškinti fotosintezės reakcijos greičio priklausomybę nuo šviesos intensyvumo.
6.11. Nurodyti fotosintezės reikšmę.	6.11. Apibūdinti fotosintezės reikšmę, susiejant šį procesą augaluose su gliukozės ir deguonies naudojimu kitų organizmų ląstelėse.
III. ORGANIZMŲ POŽYMIŲ PAVELDĖJIMAS IR GENŲ TECHNOLOGIJOS
7. Geno veikimas ir genomas
7.1. Nurodyti DNR kaip chromosomų sudedamąją dalį ir genetinės informacijos nešėją.	7.1. Apibūdinti DNR kaip chromosomų sudedamąją dalį ir genetinės informacijos nešėją.
7.2. Nurodyti geną kaip genetinės informacijos vienetą	7.2. Apibūdinti geną kaip genetinės informacijos vienetą ir kaip vienetą, kuriame užkoduota informacija apie baltymų sintezę.	7.2. Apibūdinti geną kaip genetinės informacijos vienetą ir kaip DNR atkarpą, kurioje yra informacijos reikalingos atitinkamam baltymui sintetinti. Apibūdinti genetinį kodą ir paaiškinti jo universalumą.
7.3. Nurodyti, kad vykstant baltymų sintezei yra perduodama informacija.	7.3. Nurodyti, kaip perduodama informacija vykstant baltymų sintezei.	7.3. Apibūdinti, kaip perduodama informacija vykstant baltymų sintezei. Nurodyti geno ir polipeptidinės grandinės ryšį. Paaiškinti polipeptidinės grandinės susidarymą.
		7.4. Apibūdinti genų ir chromosomų mutacijas ir jų atsiradimo priežastis.
		7.5. Apibūdinti genomą kaip genų rinkinio visumą, būdingą visai biologinei rūšiai.
8. Ląstelės ciklas ir naujų ląstelių susidarymas
8.1. Nurodyti mitozę kaip ląstelės ciklo etapą.	8.1. Apibūdinti ląstelės ciklą kaip procesą, kurio metu susidaro vienodą genetinę informaciją turinčios ląstelės.
	8.2. Apibūdinti ląstelės ciklo etapą – interfazę kaip DNR replikaciją.	8.2. Paveiksluose ir schemose atpažinti ir pavaizduoti komplementarumą, apibūdinti jo reikšmę replikacijai.
	8.3. Piešiniuose ir schemose atpažinti mitozės fazes.	8.3. Apibūdinti, kaip genetinė informacija (seserinės chromatidės) po replikacijos tolygiai pasiskirsto į naujas ląsteles.
		8.4. Susieti ląstelių dalijimąsi su daugialąsčių organizmų augimu, audinių atsinaujinimu, nelytiniu dauginimusi.
8.5. Nurodyti, kur susidaro žmogaus gametos.		8.5. Palyginti vyriškąsias ir moteriškąsias lytines ląsteles: haploidinis chromosomų skaičius, ląstelių dydis, spermatozoidų prisitaikymas judėti ir prasiskverbti į kiaušialąstę, kiaušialąstės prisitaikymas apvaisinti tik vieną spermatozoidą.
	8.6. Susieti lytinių ląstelių susidarymą su mejoze.
		8.7. Apibūdinti I ir II mejozės etapus, kurių metu susidaro haploidinį chromosomų skaičių turinčios ląstelės.
	8.8. Nurodyti atsitiktinį lytinių ląstelių susiliejimą kaip kombinacinio kintamumo priežastį.	8.8. Susieti lytinių ląstelių susidarymą (atsitiktinis lytinių chromosomų porų išsiskyrimas ir krosingoveris) ir apvaisinimą su tos pačios rūšies organizmų genetinės įvairovės atsiradimu.
		8.9. Apibūdinti lytinio dauginimosi ir mutacijų reikšmę evoliucijai bei selekcijai.
9. Organizmų požymių paveldėjimas ir kintamumas
9.1. Apibrėžti genotipą ir fenotipą.	9.1. Apibūdinti genų ir chromosomų vaidmenį susidarant homozigotiniams ir heterozigotiniams organizmams ir susieti su požymių paveldėjimu.
		9.2. Paaiškinti alelių sąveiką per nevisišką dominavimą.
9.3. Spręsti genetikos uždavinius susijusius su monohibridiniu kryžminimu.	9.3. Nagrinėti genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, su lytimi sukibusių požymių ir kraujo grupių paveldėjimo.	9.3. Nagrinėti genetiniais simboliais pavaizduotas kryžminimo schemas, spręsti genetikos uždavinius: monohibridinio, dihibridinio, analizuojamojo kryžminimo, su lytimi sukibusių požymių ir kraujo grupių paveldėjimo.
		9.4. Analizuoti ir sudaryti genealoginio medžio schemas.
10. Organizmų dauginimasis
10.1. Pateiktoje informacijoje atpažinti augalų nelytinį dauginimąsi ir pateikti pavyzdžių.	10.1. Susieti augalų vegetatyvinį dauginimąsi su požymių pastovumu ir dauginimąsi sėklomis su požymių kintamumu.
		10.2. Apibūdinti apdulkinimo ir apvaisinimo reikšmę augalų įvairovės atsiradimui, susieti sėklų platinimo būdus su augalų išplitimu. Apibūdinti žiedą kaip augalų dauginimosi organą (kuokeliai ir piestelės), kuriame bręsta vyriškosios ir moteriškosios lytinės ląstelės ir formuojasi vaisius.
10.3. Nurodyti pagrindines sėklų dygimo sąlygas: deguonis, drėgmė, temperatūra.	10.3. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus sėklų dygimo tyrimą ir tyrimo rezultatais, paaiškinti, kaip sėklų dygimas priklauso nuo deguonies, drėgmės ir temperatūros.
		10.4. Palyginti vidinį ir išorinį gyvūnų apvaisinimą, tiesioginį ir netiesioginį poembrioninį vystymąsi.
		10.5. Apibūdinti žmogaus gemalo vystymąsi iki implantacijos (zigotos dalijimasis mitozės būdu ir gemalo įsitvirtinimas gimdoje).
	10.6. Apibūdinti žmogaus placentos vaidmenį vaisiaus vystymuisi ir remiantis duota informacija apie motinos mitybą, žalingus įpročius (rūkymą ir alkoholio vartojimą) įvertinti jų poveikį vaisiaus vystymuisi.
	10.7. Apibūdinti testosterono ir estrogeno vaidmenį mergaičių ir berniukų brendimui bei vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių ląstelių susidarymui.	10.7. Remiantis duota informacija apie moters organizme mėnesinių ciklo metu vykstančius pokyčius apibūdinti kiaušialąstės brendimą ir organizmo pasirengimą apvaisinimui.
11. Genų technologijos
	11.1. Dauno sindromo pavyzdžiu paaiškinti, kaip žmogaus gemalo genetiniais tyrimais diagnozuojami genetiniai sutrikimai iki gimimo.	11.1. Apibūdinti žmogaus genomo tyrimą kaip svarbų šiuolaikinės genetikos pasiekimą ir pateikti pavyzdžių, parodančių jo reikšmę diagnozuojant ar gydant genetines ligas.
		11.2. Nurodyti rekombinantinės DNR svarbą genų technologijoms.
		11.3. Remiantis duota informacija apie genų inžinerijos pasiekimus, įvertinti galimą genetiškai modifikuotų (transgeninių) organizmų poveikį aplinkai.
IV. MEDŽIAGŲ APYKAITA IR PERNAŠA
12. Dujų apykaita vandenyje ir sausumoje
	12.1. Apibūdinti vienaląsčių ir žuvų prisitaikymus (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius) vykdyti dujų apykaitą vandenyje.
		12.2. Paaiškinti, kaip varlių kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą vandenyje ir pereinant gyventi į sausumą.
		12.3. Paaiškinti, kaip vabzdžių kvėpavimo sistema užtikrina tinkamą dujų apykaitą sausumoje.
12.4. Nurodyti žmogaus kvėpavimo organus: trachėją, bronchus, plaučius.	12.4. Remiantis žmogaus kvėpavimo organų (trachėja, bronchai, plaučiai) sandara paaiškinti, kaip oras patenka į žmogaus plaučius ir kaip iš jų pasišalina.
12.5. Susieti alveolių sandarą (didelis paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu, plonas ir drėgnas paviršius) su plaučiuose vykstančia dujų difuzija.
	12.6. Apibūdinti, kaip žmogaus kvėpavimo organai dėl virpamojo epitelio yra prisitaikę apsaugoti plaučius nuo pažeidimų ir infekcijų.
13. Medžiagų pernaša augaluose
13.1. Nurodyti, kaip augalų lapai prisitaikę padidinti fotosintezės efektyvumą (paviršiaus plotas, išsidėstymas erdvėje).	13.1. Paaiškinti, kaip augalų lapai prisitaikę padidinti fotosintezės efektyvumą (forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje).
		13.2. Apibūdinti augalo žiotelių išsidėstymą dengiamajame lapo audinyje. Paaiškinti dujų apykaitos procesą lape.
	13.3. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimą ir šio tyrimo duomenimis, paaiškinti apytakos audinių išsidėstymą stiebe ir medžiagų judėjimo kryptis augale. Paaiškinti, kaip žinios ir supratimas apie augalo apytakos audinius yra panaudojamos sodininkystėje: skiepijant ir apsaugant sodinukų stiebus nuo nugraužimo.
		13.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus vandens garinimo pro lapus tyrimą ir šio tyrimo rezultatais, paaiškinti lapo paviršiaus ploto ir aplinkos sąlygų (temperatūros, vėjo ar drėgmės), įtaką vandens pernašai augaluose.
14. Žmogaus kraujotaka
14.1. Schemose atpažinti kraujo apytakos ratus ir nurodyti arterinio ir veninio kraujo tekėjimo kryptį.	14.1. Apibūdinti širdies ir didžiojo bei mažojo kraujo apytakos ratų funkcijas. Schemose atpažinti kraujo apytakos ratus ir nurodyti arterinio ir veninio kraujo tekėjimo kryptį.	14.1. Susieti širdies sandarą (prieširdžiai, skilveliai, vožtuvai ir sienelės storis) su atliekama funkcija.
		14.2. Susieti kraujagyslių sandarą su jų atliekamomis funkcijomis.
	14.3. Remiantis duotais duomenimis, nustatyti padidėjusio kraujospūdžio priežastis (nutukimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, amžius) ir apibūdinti, kaip sveikas gyvenimo būdas padeda išvengti padidėjusio kraujospūdžio.
14.4. Paveiksluose atpažinti kraujo ląsteles.	14.4. Apibūdinti kraujo sandarą ir paveiksluose atpažinti kraujo ląsteles.	14.4. Paaiškinti, kaip kraujo sudėties pokyčiai: sumažėjęs hemoglobino kiekis, padidėjęs leukocitų skaičius ir sumažėjęs trombocitų skaičius – gali turėti įtakos organizmui. Deguonies pernašą susieti su eritrocitų sandara ir juose esančiu hemoglobinu, leukocitus – su imunitetu, trombocitus – su kraujo krešėjimu.
		14.5. Apibūdinti žmogaus organizmo vidinę terpę kaip sistemą, kurioje kraujas, limfa ir audinių skystis dalyvauja medžiagų pernašoje.
		14.6. Apibūdinti A, B, O sistemos ir Rh kraujo grupes ir turėti argumentuotą nuomonę apie kraujo donorystę.
15. Virškinimo reikšmė žmogaus organizmui
15.1. Apibūdinti žmogaus virškinimą kaip procesą, kurio metu dėl fermentų poveikio maisto medžiagos yra skaidomos ir įsiurbiamos.		15.1. Susieti plonosios žarnos sandarą su maisto medžiagų įsiurbimu.
		15.2. Apibūdinti liaukinio epitelio atliekamas funkcijas, susijusias su virškinimo liaukų (kepenų ir kasos) veikla.
15.3. Paveiksluose ir schemose atpažinti virškinamojo trakto vietas, kuriose skaidomi baltymai, riebalai ir angliavandeniai.	15.3. Susieti virškinimą su fermentų veikla ir nurodyti maisto medžiagų skaidymo produktus.
15.4. Nurodyti virškinimo reikšmę organizmui.		15.4. Paaiškinti virškinimo reikšmę organizmui.
V. ŽMOGAUS SVEIKATA
16. Sveikata ir sveika gyvensena
		16.1. Remiantis duota informacija analizuoti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų paplitimą ir apibūdinti jų atsiradimo priežastis.
17. Maistinių medžiagų ir energijos poreikis
	17.1. Remiantis žiniomis ir supratimu apie organines ir neorganines medžiagas, apibūdinti tinkamą žmogaus mitybą: maisto medžiagų ir energijos kiekį. Energijos poreikius susieti su maiste esančiais angliavandeniais ir riebalais, augimo ir atsinaujinimo procesus su baltymais ir aminorūgštimis, reguliavimą – su vitaminais A, C, D. Remiantis duota informacija apie neorganines medžiagas, apibūdinti jų reikšmę žmogaus organizmui.	17.1. Remiantis supratimu apie organines medžiagas aptarti aminorūgščių, riebalų rūgščių (augalų ir gyvūnų) bei vitaminų (B_12,C, D ir E) reikšmę mitybai.
	17.2. Remiantis duota informacija apie maisto produktų sudėtį, kritiškai vertinti žmogui reikalingų maisto medžiagų šaltinius.	17.2. Remiantis duota informacija apie maisto produktų sudėtį ir cheminių elementų (Fe, Ca, P, J, K ir Na) reikšmę žmogaus organizmui, kritiškai vertinti žmogui reikalingų maisto medžiagų šaltinius.
		17.3. Remiantis duota informacija apie maisto priedus, žymimus raide E, kritiškai vertinti jų poveikį sveikatai.
	17.4. Nurodyti 2–3 virškinimo sistemos ligas bei jų priežastis ir pateikti siūlymų, kaip šių ligų išvengti.
18. Sveikos gyvensenos poveikis žmogaus organizmo gyvybinėms sistemoms
18.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos ir aktyvaus gyvenimo būdo reikšmę žmogaus sveikatai.	18.1. Remiantis supratimu apie atramos ir judėjimo sistemą, paaiškinti taisyklingos laikysenos ir aktyvaus gyvenimo būdo reikšmę žmogaus sveikatai.
	18.2. Remiantis pateikta informacija, gauta tiriant plaučių tūrį, apibūdinti reguliarios mankštos poveikį kvėpavimo sistemos veiklai.	18.2. Remiantis supratimu apie dujų apykaitą tarp alveolių ir kraujo, tarp kraujo ir organizmo audinių ląstelių, apibūdinti fizinio aktyvumo įtaką sveikatai.
18.3. Nurodyti pulso dažnio priklausomybę nuo fizinio krūvio.	18.3. Remiantis pulso matavimo duomenimis, apibūdinti pulso dažnio priklausomybę nuo fizinio krūvio.
	18.4. Remiantis žiniomis apie kvėpavimo takų ir kraujotakos sistemos sandarą, apibūdinti rūkymo sukeliamus pavojus (lėtinis bronchitas, plaučių vėžys, širdies infarktas).	18.4. Remiantis supratimu apie širdies sandarą ir širdies darbo ciklą, paaiškinti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą.
19. Apsauga nuo žalingo mikroorganizmų poveikio
19.1. Nurodyti, kad baltosios kraujo ląstelės prisitaikiusios ginti organizmą nuo ligas sukeliančių organizmų.	19.1. Susieti baltųjų kraujo ląstelių prisitaikymus ginti organizmą nuo ligas sukeliančių organizmų su natūralia organizmo gynyba.	19.1. Apibūdinti, kaip žmogaus oda, kvėpavimo takų gleivinė, kraujas, skrandžio rūgštis apsaugo nuo žalingo mikroorganizmų poveikio.
		19.2. Apibūdinti bakterijų dauginimuisi įtakos turinčius veiksnius (temperatūra ir maisto kiekis). Nagrinėjant duotus pavyzdžius, paaiškinti mikroorganizmų panaudojimą biotechnologijose.
		19.3. Nagrinėti viruso sandarą ir ŽIV pavyzdžiu paaiškinti virusų dauginimąsi ir plitimą.
	19.4. Remiantis supratimu apie antigenus ir antikūnus, apibūdinti skiepų paskirtį.	19.4. Susieti antikūno ir antigeno sąveiką su imuniteto susidarymu.
	19.5. Nurodyti antibiotikus kaip mikroorganizmų gaminamas chemines medžiagas, kurių maža koncentracija gali sunaikinti ligos sukėlėjus.	19.5. Remiantis duota informacija, paaiškinti antibiotikų veikimo principą ir organizmų atsparumo antibiotikams atsiradimą.
VI. HOMEOSTAZĖ IR ORGANIZMO VALDYMAS
20. Homeostazės svarba
		20.1. Remiantis žmogaus pavyzdžiu, paaiškinti, kodėl aktyvios fizinės veiklos metu organizme išsiskiria daugiau šilumos ir kaip tuo metu palaikoma pastovi kūno temperatūra. Apibūdinti pagumburio ir odos vaidmenį termoreguliacijai.
20.2. Nurodyti, kad insulinas ir gliukagonas reguliuoja gliukozės koncentraciją kraujyje.	20.2. Apibūdinti, kaip veikiant insulinui ir gliukagonui reguliuojama gliukozės koncentracija kraujyje. Susieti gliukozės koncentracijos reguliavimą kraujyje su kasos ir kepenų veikla bei kraujotaka.
	20.3. Naudojantis cukraligės pavyzdžiu, paaiškinti šio sutrikimo priežastis ir pasekmes organizmui (regėjimui ir širdies veiklai).
21. Medžiagų šalinimas ir osmoreguliacija
21.1. Apibūdinti inkstą kaip organą, dėl kurio poveikio iš organizmo yra šalinami šalutiniai produktai, susidarę ląstelėse vykstant medžiagų apykaitai.		21.1. Apibūdinti inkstą kaip iš daugybės nefronų sudarytą organą kuriame susidaro šlapimas ir reguliuojama vandens ir druskų pusiausvyra organizme.
		21.2. Naudojantis paveikslais ar schemomis, paaiškinti šlapimo susidarymą.
		21.3. Naudojantis pateiktais duomenimis apie šlapimo sudėtį, paaiškinti, kaip šlapimo sudėties pokyčiai: gliukozės, baltymų ir kraujo ląstelių atsiradimas šlapime, gali būti naudojami sutrikimams diagnozuoti.
	21.4. Susieti inkstų veiklą su vandens ir druskų pusiausvyros organizme palaikymu.
		21.5. Dykumos ir vandens žinduolio pavyzdžiu paaiškinti, kaip skirtingoje aplinkoje gyvenantys gyvūnai yra prisitaikę reguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme.
22. Nervų sistemos valdymas
22.1. Nurodyti neuroną kaip nervinio audinio ląstelę ir jo vaidmenį perduodant nervinį signalą.	22.1. Apibūdinti neuroną kaip nervų sistemos funkcinį vienetą. Susieti neurono sandarą su jo atliekama funkcija – nervinio impulso perdavimu.	22.1. Apibūdinti reflekso lanką. Skirti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus.
22.2. Nurodyti narkotinių medžiagų poveikį žmogaus nervų sistemai.		22.2. Paaiškinti sinapsės sandarą ir nervinio signalo perdavimą sinapsėje.
	22.3. Skirti sąlyginius ir nesąlyginius refleksus.
		22.4. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus reflekso laiko tyrimą, apibūdinti nugaros smegenų vaidmenį nevalingų refleksų susidarymui.
22.5. Nurodyti nervų sistemą, sudarytą iš centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenys), ir periferinę nervų sistemą, sudarytą iš nervų.	22.5. Naudojantis paveikslais ir schemomis, nurodyti, kad pailgosios smegenys dalyvauja susidarant kvėpavimo refleksams, tarpinės smegenys – homeostazėje ir smegenėlės – koordinuojant tikslius kūno judesius.	22.5. Naudojantis paveikslais ir schemomis, apibūdinti, kaip centrinės nervų sistemos dalys dalyvauja: pailgosios smegenys – susidarant kvėpavimo refleksams, tarpinės smegenys – homeostazėje ir smegenėlės – koordinuojant tikslius kūno judesius.
	22.6. Apibūdinti didžiuosius pusrutulius kaip centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už sąmoningą žmogaus veiklą.
	22.7. Apibūdinti periferinę nervų sistemą kaip nervų sistemos dalį, sudarytą iš nervų.	22.7. Paaiškinti nervo sandarą ir, naudojantis paveikslais ir schemomis, susieti ją su periferinės nervų sistemos funkcija perduoti nervinius impulsus iš centrinės nervų sistemos į organus ir atgal.
	22.8. Nurodyti žmogaus organizmo vidaus sekrecijos liaukas (antinksčius, kasą, lytines liaukas) ir jų funkcijas. Nurodyti insulino, adrenalino ir lytinių hormonų reikšmę organizmui.	22.8. Nurodyti žmogaus organizmo vidaus sekrecijos liaukas (hipofizę, skydliaukę, antinksčius, kasą, lytines liaukas) ir jų funkcijas. Paaiškinti, kuo skiriasi nervinis ir humoralinis reguliavimas (reakcijos greičiu, veikimo trukme).
VII. EVOLIUCIJA IR EKOLOGIJA
23. Paveldimas kintamumas ir evoliucijos procesas
23.1. Nurodyti, kad Č. Darvinas pirmasis pasiūlė rūšių atsiradimo vykstant gamtinei atrankai idėją.	23.1. Apibūdinti evoliuciją kaip populiacijose vykstantį prisitaikymo prie kintančios aplinkos procesą.
	23.2. Susieti paveldimąjį kintamumą (naujų alelinių genų derinių susidarymą ir mutacijas) su gamtine atranka, kai organizmai, įgiję naujų požymių, padedančių geriau prisitaikyti prie aplinkos, turi daugiau galimybių patys išlikti ir palieka prisitaikiusius palikuonis.	23.2. Susieti paveldimąjį kintamumą – naujų genų kombinacijų susidarymą ir mutacijas – su organizmų genetine įvairove.
	23.3. Nagrinėjant pavyzdžius (pvz.: bakterijų atsparumo antibiotikams, augalų atsparumo herbicidams atsiradimą), susieti organizmų prisitaikymą su kryptingąja atranka.	23.3. Susieti gamtinės atrankos formas: stabilizuojančioji (stabilizuojamoji), kryptingoji (kreipiančioji) ir išskiriančioji (skaldančioji) su naujų rūšių susidarymu.
		23.4. Paaiškinti, kaip naujos rūšys atsiranda dėl populiaciją padalijusių fizinių barjerų ir dėl atsiradusios biologinės izoliacijos.
	23.5. Remiantis įgytais praktiniais gebėjimais atlikus tyrimą medžio lapų ilgio variacinei kreivei nubraižyti ir gautais rezultatais apibūdinti modifikacinį kintamumą kaip atsaką į pasikeitusias aplinkos sąlygas.
24. Evoliucijos rezultatas – naujų rūšių atsiradimas
24.1. Apibūdinti rūšį kaip visumą individų, kurie gali gyventi tam tikromis aplinkos sąlygomis (rūšies ekologinėje nišoje), kryžmintis tarpusavyje ir palikti vaisingų palikuonių.
		24.2. Apibūdinti, kad skirtingos rūšys, išsivysčiusios iš to paties protėvio, turi bendrus genus ir panašią sandarą.
	24.3. Remiantis duota informacija apie stuburinio gyvūno kilmę, apibūdinti, kaip paleontologiniai duomenys įrodo evoliucijos procesą.	24.3. Remiantis duota informacija apie stuburinio gyvūno kilmę, apibūdinti, kaip paleontologiniai, lyginamosios anatomijos ir embriologijos duomenys įrodo evoliucijos procesą.
25. Organizmų sistematika ir bioįvairovė
		25.1. Apibūdinti ląstelinę sandarą kaip vieną iš požymių, pagal kurį organizmai skirstomi į karalystes.
		25.2. Apibūdinti organizmų klasifikavimą kaip hierarchinės organizmų grupių klasifikacinės sistemos sudarymą (hierarchija, kai organizmų grupės išrikiuojamos skirtingomis pakopomis arba rangais: karalystė, tipas arba skyrius, klasė, būrys arba eilė, šeima, gentis ir rūšis).
25.3. Nurodyti po 1–2 karalysčių (monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) atstovus ir pateikti po vieną šioms karalystėms būdingą požymį.	25.3. Apibūdinti karalysčių (monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų) požymius (ląstelinė sandara, mitybos būdas, judrumas, sandaros sudėtingumo lygis: ląstelės, audiniai, organai ir organų sistemos) ir naudojantis duota informacija apie organizmą priskirti jį atitinkamai karalystei.	25.3. Apibūdinti organizmų sistematiką kaip jų grupavimą pagal evoliucinius ryšius ir kaip biologinės įvairovės pažinimo priemonę.
25.4. Nurodyti virusų, bakterijų, protistų ir grybų reikšmę gamtai ir žmogui.	25.4. Apibūdinti virusų, bakterijų, protistų ir grybų reikšmę gamtai ir žmogui.	25.4. Apibūdinti protistus kaip eukariotinius vienaląsčius ar kolonijinius organizmus ir jų prisitaikymą judėti, maitintis ir daugintis.
	25.5. Susieti šių bestuburių gyvūnų: hidros (duobagyvių tipas) ir kaspinuočio (plokščiųjų kirmėlių tipas), askaridės (apvaliųjų kirmėlių tipas), slieko (žieduotųjų kirmėlių tipas), vėžiagyvių: vėžio ir dafnijos; voragyvių: voro ir erkės; vabzdžių: dusios, grambuolio, bitės, skruzdėlės, drugio ir uodo (nariuotakojų tipas) – mitybą su reikšme gamtai ir žmogui ir pateikti pavyzdžių.	25.5. Apibūdinti šių bestuburių gyvūnų, judėjimą, vystymąsi ir kūno dangą: hidros (duobagyvių tipas), planarijos ir kaspinuočio (plokščiųjų kirmėlių tipas), askaridės (apvaliųjų kirmėlių tipas), slieko ir dėlės (žieduotųjų kirmėlių tipas), vėžiagyvių: vėžio ir dafnijos; voragyvių: voro ir erkės; vabzdžių: žiogo, dusios, grambuolio, bitės, skruzdėlės, drugio ir uodo (nariuotakojų tipas). Susieti šiuos požymius su organizmų prisitaikymu gyventi tam tikroje aplinkoje.
	25.6. Pateikiant pavyzdžius apibūdinti stuburinių gyvūnų (kaulinių žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių) reikšmę gamtai ir žmogui.	25.6. Apibūdinti chordinių tipo, stuburinių klasių gyvūnų: kaulinių žuvų – prisitaikymą gyventi tik vandenyje, varliagyvių – pereinant gyventi į sausumą, roplių, paukščių ir žinduolių – sausumoje (judėjimo būdas, apvaisinimas ir vystymasis, kvėpavimas ir kūno danga).
25.7. Pateikiant po 1–2 augalų ir stuburinių gyvūnų pavyzdžius nurodyti jų reikšmę gamtai ir žmogui.	25.7. Pateikiant pavyzdžius apibūdinti augalų reikšmę gamtai ir žmogui.	25.7. Palyginti samanų, paparčių ir žiedinių augalų sandarą (apytakiniai audiniai ir vegetatyviniai organai) bei dauginimosi būdus: lytinį – sporomis (samanos, paparčiai), sėklomis (žiediniai augalai) ir vegetatyvinį (šaknimis, stiebais ir lapais).
26. Biologinės įvairovės svarba ekosistemoms
	26.1. Apibūdinti bendriją kaip tam tikroje buveinėje gyvenančių organizmų visumą.
26.2. Nurodyti, kad ekosistemose įvairias rūšis sieja mitybos tinklas ir kiekviena rūšis dažniausiai priklauso nuo daugelio kitų.	26.2. Paaiškinti, kad ekosistemose įvairias rūšis sieja mitybos tinklas ir kiekviena rūšis dažniausiai priklauso nuo daugelio kitų.
26.3. Sudaryti mitybos tinklą iš 4–5 organizmų.	26.3. Naudojantis duota informacija, sudaryti mitybos tinklą ne mažiau kaip iš 8 organizmų.
		26.4. Remiantis pavyzdžiais (ežero pelkėjimas, kopų apaugimas), apibūdinti daugiametę bendrijų kaitą.
27. Organizmų mitybos būdai ir lygmenys
27.1. Apibūdinti gyvosios gamtos funkcines karalijas: gamintojus, gyvaėdžius ir skaidytojus.	27.1. Apibūdinti gyvosios gamtos funkcines karalijas ir paaiškinti, kaip šių karalijų atstovai yra tarpusavyje susiję ekosistemose.
		27.2. Apibūdinti saprofitinį mitybos būdą, būdingą grybams ir bakterijoms. Susieti šį mitybos būdą su organizmų (grybų ir bakterijų) ląsteline sandara.
		27.3. Apibūdinti parazitinį mitybos būdą, būdingą grybams ir gyvūnams. Susieti šį mitybos būdą su organizmų (tam tikrų grybų ir gyvūnų) ląsteline sandara.
		27.4. Remiantis pavyzdžiais, apibūdinti mutualizmą.
28. Medžiagų ir energijos srautai ekosistemoje
28.1. Nurodyti mitybos lygmenis.	28.1. Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kad mitybos grandinė yra kelias, kuris jungia skirtingas bendrijos rūšis. Nurodyti mitybos lygmenis.	28.1. Remiantis pavyzdžiu, paaiškinti mitybos grandinių ilgį ribojančius veiksnius.
	28.2. Paaiškinti energijos piramidės sudarymą.	28.2. Remiantis produkcijos piramidėmis, paaiškinti energijos virsmus ir perdavimą ekosistemose.
	28.3. Paaiškinti, kodėl kuo ilgesnė mitybos grandinė, tuo didesni energijos nuostoliai.
	28.4. Apibūdinti gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų vaidmenį ekosistemoje.
		28.5. Apibūdinti azoto apytaką biosferoje. Įvertinti skaidytojų, nitrifikuojančių, azotą fiksuojančių ir denitrifikuojančių bakterijų reikšmę azoto apytakai.
28.6. Apibūdinti anglies ir deguonies apytaką biosferoje.	28.6. Apibūdinti anglies ir deguonies apytakų reikšmę gamtai ir žmogui.	28.6. Apibūdinti azoto apytakos reikšmę gamtai ir žmogui.
29. Kitimai populiacijose
29.1. Nurodyti, kad populiacijos individų gausumas didėja dėl gimstamumo ir imigracijos, mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos.	29.1. Paaiškinti, kad populiacijos individų gausumas didėja dėl gimstamumo ir imigracijos, mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos.
		29.2. Paaiškinti, kad populiacijos dydį tam tikru laiko momentu lemia biotinis potencialas, aplinkos pasipriešinimas ir aplinkos talpa.
	29.3. Paaiškinti, kad aplinkos pasipriešinimas yra visi veiksniai (abiotiniai ir biotiniai), galintys stabdyti populiacijos augimą.	29.3. Paaiškinti, kad aplinkos pasipriešinimas yra visi veiksniai (abiotiniai ir biotiniai), galintys stabdyti populiacijos augimą. Konkrečios populiacijos pavyzdžiu paaiškinti, kaip aplinkos veiksnių poveikis populiacijai priklauso nuo populiacijos tankio.
	29.4. Plėšrūno ir aukos ciklo pavyzdžiu parodyti glaudžius dviejų skirtingų rūšių populiacijų organizmų tarpusavio ryšius.
30. Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms
30.1. Nurodyti globalines aplinkos problemas: rūgščių kritulių problemą, ozono sluoksnio plonėjimą, paviršinių vandenų ir dirvos užterštumą, susieti jas su Lietuvos ekologine situacija.	30.1. Apibūdinti globalines aplinkos problemas: klimato kaitą, rūgščių kritulių problemą, ozono sluoksnio plonėjimą, paviršinių vandenų ir dirvos užterštumą, susieti jas su Lietuvos ekologine situacija, nagrinėti šių problemų priežastis ir sprendimo būdus.
	30.2. Analizuoti žmogaus veiklos įtaką Lietuvos biologinei įvairovei ir jos išsaugojimo galimybes.
		30.3. Paaiškinti apie priemones, kurių imamasi, kai rūšims gresia pavojus išnykti.

___________________

Biologijos brandos egzamino programos

2 priedas

TIRIAMŲJŲ DARBŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Tiriamųjų darbų sąrašas

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ	REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ
1. Angliavandenių nustatymas augalinės kilmės produktuose.
2. Burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapų ląstelių tyrimai šviesiniu mikroskopu.
	3. Augalų ląstelių plazmolizės tyrimas.
4. osmoso reiškinio tyrimas.
	5. Fermento aktyvumo priklausomybės nuo temperatūros, pH ir substrato koncentracijos tyrimas.
	6. Temperatūros įtakos mielių fermentacijos reakcijos greičiui tyrimas.
	7. Fotosintezės reakcijos greičio priklausomybės nuo šviesos intensyvumo tyrimas.
	8. Sudaryti genealoginio medžio schemas.
9. Sėklų dygimo priklausomybės nuo drėgmės ir temperatūros tyrimas.
10. Vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimas.
	11. Vandens garinimo pro lapus tyrimas.
12. Pulso dažnio priklausomybės nuo fizinio krūvio tyrimas.
	13. Reflekso laiko tyrimas.
14. Aplinkos veiksnių įtakos požymiui pasireikšti tyrimas (variacinės kreivės).

________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Chemijos brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti chemijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. chemijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. rūgščių ir bazių jonizacijos (disociacijos) konstantos (2 priedas);

3.8. cheminių medžiagų pavojingumo simboliai (3 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAI

4. Egzamino tikslai:

4.1. patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo chemijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose;

4.2. padėti mokiniui įsivertinti savo galimybes profesinėms studijoms, kurioms reikalingos chemijos žinios ir gebėjimai.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi chemijos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją, įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas, taikymas, problemų sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas:

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. nurodydami ir apibrėždami pagrindinius chemijos faktus, dėsnius, procesus, pateikdami pavyzdžių, vartodami sąvokas;

6.1.2. atpažindami paveiksluose, lentelėse, schemose, grafikuose ir diagramose pavaizduotus, tekstuose, cheminėmis formulėmis, lygtimis aprašytus cheminius objektus bei procesus;

6.1.3. apibūdindami cheminius procesus;

6.1.4. nurodydami ir paaiškindami žinomų cheminių elementų, medžiagų, junginių sandarą, savybes, panaudojimą;

6.1.5. pateiktus paprasčiausių atvejų duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama.

6.2. Taikymo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą standartinėse situacijose) mokiniai parodo:

6.2.1. naudodami cheminių elementų simbolius cheminei informacijai perteikti;

6.2.2. atlikdami paprasčiausius skaičiavimus (kai taikomos 1–2 standartinės operacijos);

6.2.3. pritaikydami cheminius dėsningumus bei chemines lygtis pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms užduotims atlikti;

6.2.4. naudodami cheminę lygtį, diagramą, grafiką ar modelį sąvokai, procesams ar reiškiniams paaiškinti;

6.2.5. palygindami bei pagal vieną požymį klasifikuodami medžiagas, procesus ir reiškinius;

6.2.6. paprasčiausiose standartinėse situacijose taikydami chemijos žinias argumentuotiems sprendimams priimti;

6.2.7. atpažindami klausimus, į kuriuos gali atsakyti gamtos mokslai;

6.2.8. pagal pateiktą informaciją formuluodami hipotezes ir numatydami tiriamuosius darbus hipotezei patikrinti;

6.2.9. pagal pateiktą tyrimo schemą pasirinkdami tinkamą laboratorinę įrangą bei chemines medžiagas;

6.2.10. pagal pateiktą informaciją (pvz., bandymo rezultatus) įvertindami tiriamojo darbo netikslumus bei matavimo paklaidas;

6.2.11. apdorodami pateiktus bandymo rezultatus, darydami išvadas.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus (žinių ir supratimo taikymą naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių, kai reikia atsižvelgti į kelis veiksnius) mokiniai parodo:

6.3.1. apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą cheminę informaciją;

6.3.2. rasdami reikiamą informaciją mokslinio pobūdžio tekstuose, grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse ir ją pritaikydami naujoms situacijoms išsiaiškinti;

6.3.3. formuluodami probleminį klausimą ar hipotezę, numatydami priemones ir planuodami tyrimą iškeltai problemai ar hipotezei patikrinti;

6.3.4. darydami moksliniais faktais bei savo atlikto darbo rezultatais grįstas išvadas;

6.3.5. pateikdami ir pagrįsdami nevienareikšmius probleminių klausimų atsakymus;

6.3.6. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei pagrįsti;

6.3.7. integruodami kitų mokslų žinias ir gebėjimus, reikalingus problemai spręsti;

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai ir visuomenei, atsižvelgiant į socialinius ir ekologinius veiksnius;

6.3.9. atlikdami skaičiavimus, kai reikia atsižvelgti į kelis veiksnius.

6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo:

6.4.1. tinkamai vartodami chemijos simbolius, sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus;

6.4.2. sklandžiai reikšdami chemijos procesų supratimą, aiškiai dėstydami mintis raštu;

6.4.3. tinkamai (cheminėmis formulėmis, lygtimis, schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informaciją apie cheminius elementus, medžiagas, junginius, procesus, dėsningumus.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Gebėjimai atlikti tyrimą tiesiogiai ugdomi ir tikrinami mokantis mokykloje. Egzamino metu netyrinėjama, tačiau įgytus gebėjimus gali panaudoti atlikdamas egzamino užduotis, kurios padės išsiaiškinti, ar mokinys yra atlikęs programoje numatytus praktinius darbus, ar taiko praktinio darbo planavimo, atlikimo, rezultatų vertinimo ir apibendrinimo proceso principus.

9. Reikalavimai mokinių žinioms, supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, bei skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikiami 1 priedo lentelėje, kurioje pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal chemijos dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus.

11. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje. Matricoje nurodomas taškų pasiskirstymas pagal veiklos sritis (proc., apytiksliai). Egzamino matrica taip reglamentuoja klausimų pasiskirstymą pagal tikrinamus gebėjimus.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Iš viso	Iš jų benrojo kurso
Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai.				23–27	10–12
Atominė teorija. Cheminis periodiškumas.				8–12	4–6
Cheminės reakcijos. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra. Rūgštys ir bazės.				33–37	11–13
Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas. Gyvybės chemija.				28–32	11–13
Iš viso, proc.	40	40	20	100	40

12. Egzamino užduotyje 40 proc. taškų atitinka bendrąjį chemijos kursą, 60 proc. – išplėstinį. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 16 proc. užduoties taškų.

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

13. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas užduočių rinkinys. Egzamino užduočių rinkinį sudaro klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, trumpojo atsakymo klausimai, struktūriniai klausimai ir sprendimų ir atsakymų lapas.

13.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas teisingas. Klausimas su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

13.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Atsakydamas į tokius klausimus, mokinys turi pateikti trumpą konkretų atsakymą – parašyti skaitmenį ar raidę. Tokie klausimai vertinami 1 tašku.

13.3. Struktūriniai klausimai. Juos sudaro keli klausimai, susieti bendro konteksto ar pateiktos įvadinės informacijos. Į šiuos klausimus atsakymai gali būti tiek trumpi, tiek ir išplėstiniai. Skirtingų klausimų atsakymai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito, nesusiję su prieš tai pateiktų klausimų atsakymais. Įvadinė informacija pateikiama tekstu ir gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentele ar pan. Struktūrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo. Struktūriniuose klausimuose šalia kiekvieno smulkesnio klausimo nurodomas jo vertinimas taškais.

14. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skirsis nuo orientacinės) pateikiama brandos egzamino apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

Egzamino užduoties struktūra	Apibūdinimas
I dalis	Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais – 30 klausimų (30 taškų)
II dalis	Trumpojo atsakymo klausimai – 10 klausimų (10 taškų)
III dalis	Struktūriniai klausimai – 6–10 klausimų (60 taškų)
Iš viso taškų	100 taškų
Sprendimų ir atsakymų lapas	Vertinami tik sprendimų ir atsakymų lape pateikti atsakymai

15. Egzamino užduotyje pateikiama periodinė elementų lentelė, tirpumo lentelė, pagrindinių grupių elementų elektrinių neigiamumų santykiniais vienetais lentelė, metalų aktyvumo eilė, rūgščių ir bazių jonizacijos konstantų lentelės (2 priedas).

16. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kuris parengiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

______________________

Chemijos brandos egzamino programos

1 priedas

CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Didžioji dalis egzamino metu vertinamų mokinių pasiekimų atitinka Vidurinio ugdymo chemijos bendrąją programą, taip pat yra įtraukti esminiai chemijos dalyko gebėjimai bei žinios, įgyti pagrindinio ugdymo pakopoje. Mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimų reikalavimai pagal kursus priklauso nuo turinio reikalavimų, taip pat skiriasi sudėtingumu. Egzamino programoje reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami pagal tokias pačias veiklos sritis kaip ir Vidurinio ugdymo chemijos bendrojoje programoje, išskyrus, Chemijos metodologijos veiklos sritį. Ši sritis pagal poreikį integruota į kitas likusias sritis.

2. Reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams, kuriuos jie įgijo atlikdami laboratorinius darbus bei spręsdami bendrojo pobūdžio cheminius uždavinius, pateikti atskira sritimi „Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai“.

3. Vertinami mokinių pasiekimai suskirstyti į 4 veiklos sritis:

3.1. Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaičiavimai;

3.2. Atominė teorija. Cheminis periodiškumas;

3.3. Cheminės reakcijos. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra. Rūgštys ir bazės.

3.4. Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas. Gyvybės chemija.

4. Egzamino reikalavimai pateikiami 1 lentelėje, kurioje pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, apima reikalavimus mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą, todėl lentelėje išplėstinio kurso skiltyje įrašyta tik tai, ką mokinys privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau, negu reikalaujama bendrajame kurse.

5. Nurodant reikalavimus, keliamus mokinių pasiekimams, vartojami tokie terminai:

5.1. apibūdinti – nusakyti būdingąsias žymes;

5.2. paprasčiausia – tokia cheminės reakcijos lygtis, kurios nereikia lyginti, o pradinių medžiagų ir reakcijos produktų yra tik po 1 ar 2;

5.3. nesudėtinga – tokia cheminės reakcijos lygtis, kurioje pradinių medžiagų ir reakcijos produktų yra ne daugiau kaip po 2;

5.4. taikyti formulę – gebėti rasti bet kurį į ją įeinantį dydį.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI	REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ	REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ
1. CHEMINIS EKSPERIMENTAS. BENDRIEJI CHEMINIAI SKAIČIAVIMAI
1.1. Cheminis eksperimentas
1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti šiuos cheminius indus ir prietaisus: mėgintuvėlį, cheminę stiklinę, matavimo cilindrą, pipetę, kūginę, plokščiadugnę, apvaliadugnę, Viurco kolbas, piltuvėlį, kondensatorių (šaldytuvą), garinimo lėkštelę, kamštį su dujų nuvedimo vamzdeliu, laboratorinį stovą, spiritinę lemputę.	1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti šiuos cheminius indus ir prietaisus: dalijamąjį piltuvą, matavimo kolbą.	1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti cheminį prietaisą biuretė.
1.1.2. Pagal pateiktas cheminių medžiagų savybes priskirti jų pavojingumo ženklą (žr. 3 priedas).	1.1.2. Pagal cheminių medžiagų savybes priskirti jų pavojingumo ženklą.
1.1.3. Praktiškai^{^[4]} atpažinti karbonatus pagal dujų išsiskyrimą veikiant rūgštimis.	1.1.3. Praktiškai atpažinti karbonatus pagal dujų išsiskyrimą veikiant rūgštimis ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.
	1.1.4.Praktiškai atpažinti amonio jonus pagal būdingo kvapo atsiradimą ir / ar indikatoriaus spalvos pokytį, kai tiriamasis objektas paveikiamas hidroksido tirpalu.	1.1.4. Praktiškai atpažinti amonio jonus ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.
1.1.5. Praktiškai atpažinti chloridų, sulfatų ir karbonatų jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą.	1.1.5. Praktiškai atpažinti chloridų, bromidų, jodidų, sulfatų ir karbonatų jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.
1.1.6. Praktiškai atpažinti kalcio, sidabro jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą.	1.1.6. Praktiškai atpažinti kalcio, bario, sidabro jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.	1.1.6. Praktiškai atpažinti vario(II) jonus pagal būdingų nuosėdų susidarymą ir užrašyti jų atpažinimo reakcijų lygtis.
	1.1.7. Praktiškai atpažinti natrio ir kalio junginius pagal liepsnos spalvą.
1.1.8. Praktiškai nustatyti tirpalo terpę naudojantis indikatoriais.
1.9. Praktiškai gauti O₂ (iš H₂O₂), H₂ (iš Zn ir HCl) ir CO₂ (iš karbonatų), surinkti bei atpažinti gaunamas dujas.	1.9. Praktiškai gauti O₂ (iš H₂O₂ ir H₂O), H₂ (iš H₂O, Zn ir HCl) ir CO₂ (iš karbonatų), surinkti ir atpažinti gaunamas dujas, užrašyti atitinkamų reakcijų lygtis.
1.10. Praktiškai atpažinti eteno dujas pagal kalio permanganato tirpalo spalvos pokytį.		1.10. Praktiškai gauti, surinkti ir atpažinti eteno dujas ir užrašyti atpažinimo reakcijos su kalio permanganato tirpalu schemą.
	1.11. Praktiškai atpažinti glicerolį vario(II) hidroksidu pagal būdingą spalvos pokytį.	1.11. Praktiškai atpažinti aldehidus vario(II) hidroksidu arba sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu pagal būdingus reakcijų požymius ir užrašyti atitinkamų reakcijų lygtis.
	1.12. Praktiškai atpažinti aldehidus vario(II) hidroksidu arba sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu pagal būdingus reakcijų požymius.	1.12. Praktiškai atpažinti gliukozę kaip aldehidą ir kaip polihidroksilį alkoholį.
	1.13. Praktiškai pagaminti esterį iš etanolio ir etano rūgšties.	1.13. Praktiškai pagaminti esterį (iki C₆ atomų) iš vienhidroksilių alkoholių ir karboksirūgščių.
1.14. Praktiškai paruošti tirpalą, kai nurodyta tirpinio masės dalis.		1.14. Praktiškai paruošti reikiamos molinės koncentracijos tirpalą.
1.15. Praktiškai išskirti mišinius garinant, filtruojant, distiliuojant, kristalinant.		1.15. Praktiškai taikyti titravimo metodą rūgščių ir bazių neutralizacijai.
1.16. Žinoti ir praktiškai taikyti saugaus darbo su sieros rūgštimi taisykles.		1.16. Saugaus darbo su sieros rūgštimi taisykles paaiškinti remiantis sieros rūgšties savybėmis.
1.17. Matematiškai apdoroti pateiktus tyrimų duomenis, gautus duomenis pateikti diagramomis bei grafikais.	1.17. Analizuoti pateiktus tyrimų duomenis.	1.17. Įvertinti pateiktų tyrimų duomenų netikslumus ir matavimo paklaidas.

MINIMALŪS REIKALAVIMAI	REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ	REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ
1.2. Cheminiai skaičiavimai
1.2.1. Atlikti skaičiavimus taikant formules arba atlikti analogiškus skaičiavimus taikant proporcijas: ; ; ; ; w(medžiagos)= =.		1.2.1. Atlikti skaičiavimus taikant formules arba atlikti analogiškus skaičiavimus taikant proporcijas: ; , , .
		1.2.2. Taikyti dujų tūrių santykių dėsnį sprendžiant uždavinius.
1.2.3. Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti reaguojančių arba susidarančių medžiagų kiekį, masę, tūrį, kai žinomas kurios nors reakcijoje dalyvaujančios medžiagos kiekis, masė, tūris.		1.2.3. Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti produkto kiekį, masę, tūrį, kai yra duoti dviejų pradinių medžiagų kiekiai, masės, tūriai; apskaičiuoti likusių nesureagavusių medžiagų kiekius, mases, tūrius.
		1.2.4. Atlikti skaičiavimus pagal reakcijos lygtį, kai yra duotas kurios nors iš reaguojančių medžiagų arba reakcijos produktų masės ar tūrio pokytis; apskaičiuoti reakcijos metu įvykusį medžiagos masės ar tūrio pokytį.
		1.2.5. Apskaičiuoti mišinio sudėtį, kai reakcijoje dalyvauja tik viena medžiaga.
		1.2.6. Pagal pateiktas reakcijų lygtis apskaičiuoti pradinės medžiagos, turinčios priemaišų, kiekį, masę, tūrį, kai žinomas produkto kiekis, masė, tūris, ir atvirkščiai.
1.2.7. Pagal pateiktą medžiagos formulę apskaičiuoti dvinarių junginių elementų masės dalis.	1.2.7. Nustatyti medžiagų, sudarytų iš dviejų elementų, formules, kai žinomos abiejų ją sudarančių elementų masės dalys.	1.2.7. Nustatyti pradinių medžiagų formules, kai žinomi jų reakcijos produktų kiekis, masė, tūris.
2. ATOMINĖ TEORIJA. CHEMINIS PERIODIŠKUMAS
2.1. Atomo sandara
2.1.1. Apibūdinti pirmų trijų periodų elementų atomų sandarą, nurodant protonų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių kiekviename sluoksnyje.		2.1.1. Apibūdinti pirmųjų keturių periodų elementų atomų sandarą nurodant protonų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių kiekviename sluoksnyje.
		2.1.2. Nustatyti neutronų skaičių branduolyje, kai nurodytas masės skaičius. Apibūdinti izotopus, pateikti jų pavyzdžių.
2.1.3. Tinkamai vartoti sąvokas: atomas, molekulė, jonas, oksidacijos laipsnis, atominis skaičius, masės skaičius, molis, molinė masė.		2.1.3. Tinkamai vartoti sąvokas: elemento atominė masė, formulinis vienetas.
2.1.4. Nurodyti atomų ir jonų panašumus bei skirtumus.	2.1.4. Apibūdinti elektroninės sandaros pokyčius, kai atomas virsta jonu.
2.2. Periodinis dėsnis, periodinė elementų lentelė
2.2.1. Apibūdinti periodinės elementų lentelės struktūrą: žinoti grupes, periodus.	2.2.1. Paaiškinti periodinės elementų lentelės struktūrą, remiantis šiuolaikiniu periodiniu dėsniu ir atomo sandara.
2.2.2. Susieti cheminio elemento periodo ir pagrindinės (A) grupės numerius su elektronų sluoksnių skaičiumi ir valentinių elektronų skaičiumi.
	2.2.3. Remiantis valentinių elektronų skaičiumi, prognozuoti pagrindinių (A) grupių elementų aukščiausius ir žemiausius oksidacijos laipsnius ir sudaryti dvinarių junginių formules.
2.2.4. Nurodyti šių elementų grupių – šarminių metalų, šarminių žemių metalų, halogenų ir inertinių dujų – padėtį periodinėje lentelėje ir apibūdinti elektroninės sandaros ypatumus.
2.2.5. Apibūdinti metalų ir nemetalų išsidėstymą periodinėje lentelėje.		2.2.5. Paaiškinti, kaip kinta cheminių elementų atomų spindulys, elektrinis neigiamumas, metališkosios ir nemetališkosios savybės periodo ir pagrindinės (A) grupės ribose.
	2.2.6. Paaiškinti, kaip kinta pagrindinių (A) grupių elementų oksidų rūgštinės ir bazinės savybės pagal oksidą sudarančio elemento padėtį periodinėje lentelėje.
		2.2.7. Paaiškinti, kaip kinta nemetalų vandenilinių junginių rūgštinės ir bazinės savybės vienos grupės ar vieno periodo ribose, priklausomai nuo nemetalo padėties periodinėje lentelėje.
		2.2.8. Palyginti halogenų (Cl₂, Br₂, I₂) cheminį aktyvumą ir užrašyti reakcijų pavyzdžių.
2.3. Cheminis ryšys
2.3.1. Paaiškinti cheminio ryšio tipą, susiejant su besijungiančių cheminių elementų metališkumu ar nemetališkumu.		2.3.1. Paaiškinti cheminio ryšio tipą, susiejant su besijungiančių cheminių elementų elektrinio neigiamumo skirtumu.
2.3.2. Pateikti joninio, kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryšių susidarymo pavyzdžių.	2.3.2. Paaiškinti joninio ryšio susidarymą ir pateikti susidarymo pavyzdžių.	2.3.2. Paaiškinti joninių, kovalentinių molekulinės sandaros, kovalentinių nemolekulinės sandaros (pvz., SiO₂, deimanto, grafito) medžiagų savybių skirtumus, siejant šiuos skirtumus su junginių sandara.
	2.3.3. Paaiškinti kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryšių susidarymą dviatomėse molekulėse, pateikti pavyzdžių.	2.3.3. Susieti N₂ molekulės sandarą su jo inertiškumu.
	2.3.4. Apibūdinti metališkąjį ryšį ir susieti su metališkomis savybėmis.
		2.3.5. Paaiškinti koordinacinio ryšio susidarymą H₃O⁺ ir NH₄⁺ jonuose.
		2.3.6. Paaiškinti vandenilinį ryšį tarp H₂O, NH₃, alkoholių, karboksirūgščių.
2.3.7. Apibrėžti, kas yra alotropinės atmainos ir pateikti jų pavyzdžių (deguonies ir anglies).
3. CHEMINĖS REAKCIJOS. CHEMINIŲ REAKCIJŲ GREITIS IR CHEMINĖ PUSIAUSVYRA. RŪGŠTYS IR BAZĖS
3.1. Cheminės reakcijos ir energija
3.1.1. Apibūdinti egzotermines ir endotermines reakcijas.	3.1.1. Pagal užrašytas termochemines reakcijų lygtis skirti egzotermines ir endotermines reakcijas.	3.1.1. Paaiškinti, ką rodo termocheminė lygtis, ir pritaikyti ją išskirtos arba sunaudotos šilumos bei medžiagos kiekiui apskaičiuoti, jei žinomas šilumos kiekis.
	3.1.2. Paaiškinti, kad fotosintezė yra endoterminis, o degimo reakcija ir kvėpavimas – egzoterminiai procesai. Paaiškinti šių procesų svarbą gyvybei.	3.1.2. Pateikti endoterminių ir egzoterminių procesų ir jų taikymo pavyzdžių (pvz., degimo reakcija, terminis druskų skilimas, amonio nitrato tirpimas).
3.1.3. Paaiškinti iškastinio kuro svarbą šiuolaikinei energetikai. Apibūdinti degimo produktų įtaką aplinkai ir nurodyti pagrindinius alternatyvius energijos šaltinius.
3.2. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra
	3.2.1. Paaiškinti reakcijos greičio sąvoką. Pateikti lėtų ir greitų cheminių reakcijų pavyzdžių.	3.2.1. Paaiškinti, kaip reakcijos greitis priklauso nuo reaguojančių dalelių susidūrimo dažnio.
		3.2.2. Paaiškinti cheminių reakcijų greičio priklausomybę nuo reagentų prigimties.
		3.2.3. Paaiškinti, kaip kinta cheminės reakcijos greitis keičiantis koncentracijai ir temperatūrai.
	3.2.4. Apibūdinti katalizatorių ir fermentų veikimą, pateikti jų naudojimo pavyzdžių.
	3.2.5. Paaiškinti automobilių katalizatorių taikymą mažinant aplinkos taršą.
		3.2.6. Paaiškinti, kaip kinta cheminės reakcijos greitis keičiantis kietųjų medžiagų paviršiaus plotui, dujinių medžiagų slėgiui. Paaiškinti ryšį tarp dujų slėgio ir koncentracijos.
		3.2.7. Paaiškinti cheminės reakcijos mechanizmo sąvoką nagrinėjant šiuos pavyzdžius: metano chlorinimą, susidarant chlormetanui, ir vandenilio bromido bei bromo prijungimą prie eteno.
	.	3.2.8. Paaiškinti grįžtamosios cheminės reakcijos sąvoką ir pateikti pavyzdžių.
		3.2.9. Paaiškinti tiesioginės ir atvirkštinės reakcijos greičio kitimą vykstant reakcijai.
		3.2.10. Apibūdinti cheminę pusiausvyrą kaip dinaminę būseną, kuriai nusistovėjus tiesioginė ir atvirkštinė reakcijos vyksta vienodu greičiu.
		3.2.11.Užrašyti pusiausvyros konstantos formulę duotai homogeninei reakcijai ir paaiškinti, ką rodo pusiausvyros konstantos vertė.
		3.2.12. Pagal Le Šatelje principą įvertinti reakcijos pusiausvyros poslinkį keičiantis slėgiui, koncentracijai ir temperatūrai.
		3.2.13. Paaiškinti katalizatoriaus įtaką grįžtamosioms reakcijoms ir kodėl katalizatorius nepakeičia pusiausvyros padėties.
3.2.14. Apibūdinti NH₃ fizikines savybes, nurodyti svarbiausias panaudojimo sritis	3.2.14. Užrašyti chemines lygtis, paaiškinančias pramoninę amoniako (N₂®NH₃), sieros rūgšties (S®SO₂®SO₃®H₂SO₄) gamybą, pateikti šių medžiagų naudojimo pavyzdžių.	3.2.14. Užrašyti chemines lygtis, paaiškinančias pramoninę azoto rūgšties (N₂®NH₃® NO® NO₂®HNO₃) gamybą.
3.2.15. Užrašyti SO₃sąveikos su H₂O reakcijos lygtį.		3.2.15. Paaiškinti amoniako, sieros rūgšties ir azoto rūgšties technologinę svarbą, pateikti šių medžiagų naudojimo pavyzdžių.
	3.2.16. Paaiškinti, kad augalams reikalingi azoto, fosforo, kalio junginiai. Užrašyti trąšų amonio salietros, kalio salietros, kalio chlorido, karbamido, amofoso formules.
		3.2.17. Paaiškinti slėgio, temperatūros ir atskirų medžiagų koncentracijos įtaką amoniako sintezės reakcijos greičiui ir pusiausvyros padėčiai.
		3.2.18. Apibūdinti sieros(VI) oksido gavimo iš sieros(IV) oksido kaip grįžtamąją reakciją gaminant sieros rūgštį.
3.2.19. Apibūdinti sieros oksidų įtaką aplinkai.	3.2.19. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su amoniako ir sieros rūgšties gamyba.	3.2.19. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su azoto rūgšties gamyba.
3.3. Rūgštys ir bazės
3.3. 1. Apibūdinti vandens fizikines savybes.	3.3.1. Apibūdinti vandens molekulės sandarą ir poliškumą. Paaiškinti vandenilinio ryšio susidarymą tarp vandens molekulių ir jo įtaką fizikinėms vandens savybėms.
3.3.2. Paaiškinti temperatūros įtaką tirpimo greičiui ir ištirpstančios medžiagos kiekiui.		3.3.2. Naudojantis tirpumo kreivėmis, apskaičiuoti, kokia masė medžiagos ištirps arba išsiskirs iš tirpalo pakeitus tirpalo temperatūrą.
	3.3.3. Paaiškinti elektrolitų skilimą į jonus. siejant su vandens molekulių poliškumu.
	3.3.4. Nurodyti vandeninių tirpalų laidumo elektros srovei skirtumus ir suklasifikuoti medžiagas į neelektrolitus, silpnuosius (silpnosios rūgštys, amoniakas, vanduo) ir stipriuosius (tirpios druskos, tirpūs metalų hidroksidai, stipriosios rūgštys) elektrolitus.	3.3.4. Paaiškinti sąvokas stiprioji rūgštis, stiprioji bazė, silpnoji rūgštis, silpnoji bazė. Naudojantis jonizacijos konstantų K_a verte, apibūdinti stipriąsias ir silpnąsias rūgštis.
3.3.5. Nurodyti, ar gali vykti mainų reakcija pagal pateiktą reakcijos lygtį.	3.3.5. Sudaryti bendrąsias, nesutrumpintas ir sutrumpintas jonines reakcijų lygtis.	3.3.5. Pagal pateiktas sutrumpintas jonines lygtis sudaryti bendrąsias reakcijų lygtis.
		3.3.6. Užrašyti bazių sąveikos su H₂SO₄, kai susidaro sulfato ir vandenilio sulfato druska, reakcijų lygtis.
	3.3.7. Paaiškinti procesus, lemiančius vandens kietumą. Nurodyti pagrindinius vandens minkštinimo būdus.	3.3.7. Užrašyti lygtis reakcijų, kurioms vykstant pašalinimas laikinas ir pastovus vandens kietumas (kaitinant, su fosfatais ar karbonatais).
		3.3.8. Užrašyti netirpių karbonatų (CaCO₃, MgCO₃) ir vandenilio karbonatų (Ca(HCO₃)₂, Mg(HCO₃)₂, NaHCO₃) terminio skilimo reakcijų lygtis.
3.3.9. Nustatyti tirpalo terpę naudojantis indikatoriais ir pH skale.		3.3.9. Paaiškinti, kaip tirpalo pH rodiklis susijęs su vandenilio ir hidroksido jonų moline koncentracija.
		3.3.10. Paaiškinti vandenilio jonų koncentracijos svarbą gyvybiniams procesams.
		3.3.11. Skaičiuoti pH stipriųjų rūgščių ir bazių tirpaluose.
		3.3.12. Paaiškinti silpnųjų rūgščių liekanos jonų (CO₃^2-, CH₃COO^-) reakciją su vandeniu ir nurodyti, kad šių druskų tirpalai bus baziniai.
		3.3.13. Nurodyti, kad iš stipriųjų rūgščių ir stipriųjų bazių susidariusių druskų tirpalai yra neutralūs.
3.3.14. Apibūdinti rūgštinius, bazinius oksidus, pateikti jų pavyzdžių, užrašyti rūgščių ir bazių gavimo iš oksidų ( Na₂O, CaO, CO₂) chemines lygtis.	3.3.14. Nurodyti, kad amfoteriniai oksidai ZnO ir Al₂O₃ reaguoja su rūgštimis ir tirpiais hidroksidais.	3.3.14. Apibūdinti indiferentinius (neutralius) oksidus, pateikti jų pavyzdžių. Apibūdinti CO poveikį žmogaus organizmui.
	3.3.15. Užrašyti reakcijų lygtimis bazinių IIA grupės metalų oksidų sąveiką su rūgštimis, rūgštiniais oksidais (CO₂, SO₂, SO₃).	3.3.15. Užrašyti reakcijų lygtimis bazinių oksidų sąveiką su rūgštimis, rūgštiniais oksidais.
	3.3.16. Užrašyti reakcijų lygtimis rūgštinių oksidų (CO₂, SO₂, SO₃) sąveiką su hidroksidų tirpalais.	3.3.16. Užrašyti CO₂, SO₂, SO₃ sąveikos su NaOH ir Ca(OH)₂, kai susidaro dviejų tipų druskos, reakcijų lygtis.
		3.3.17. Apibūdinti ir užrašyti cheminėmis lygtimis aliuminio oksido ir hidroksido, cinko oksido ir hidroksido reakcijas su rūgštimis ir tirpiais hidroksidais.
3.3.18. Apibūdinti nemetalų (H_2,O₂, N₂, Cl₂) fizikines savybes, gavimo pramonėje šaltinius ir svarbiausias naudojimo sritis.	3.3.18. Apibūdinti nemetalų vandenilinių junginių (NH₃, HCl) rūgštines ir bazines savybes.
3.3.19. Apibūdinti svarbiausius oro, vandens ir dirvožemio taršos šaltinius ir jų žalą aplinkai: statiniams, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams.	3.3.19. Apibūdinti globalias aplinkosaugines problemas: „rūgštieji lietūs“ „šiltnamio“ reiškinys, ozono sluoksnio kitimas. Nurodyti šių problemų priežastis bei galimas pasekmes. Siūlyti būdus, mažinančius taršą.
3.4. Oksidacijos – redukcijos reakcijos ir jų taikymas
3.4.1. Apskaičiuoti elemento oksidacijos laipsnį junginyje.		3.4.1. Apskaičiuoti elementų oksidacijos laipsnius jonuose.
3.4.2. Nurodyti oksidatorių ir reduktorių pateiktoje paprasčiausioje oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtyje.	3.4.2. Išlyginti nesudėtingą oksidacijos-redukcijos lygtį elektronų balanso būdu.
3.4.3. Apibūdinti degimo reakciją kaip oksidacijos-redukcijos reakciją su deguonimi, nurodyti, kad degimo reakcija yra priemonė šilumai gauti.
3.4.4. Atpažinti, kuris metalas reaguos su neoksiduojančiomis rūgštimis (pvz., druskos rūgštimi, praskiesta sieros rūgštimi).	3.4.4. Paaiškinti, kaip vyksta metalų reakcijos su neoksiduojančiomis rūgštimis (pvz., druskos rūgštimi, praskiesta sieros rūgštimi) ir užrašyti reakcijų lygtis.	3.4.4. Paaiškinti vario reakciją su oksiduojančiomis rūgštimis (koncentruota ir praskiesta azoto rūgštimi ir koncentruota sieros rūgštimi) ir užrašyti reakcijos lygtį.
	3.4.5. Paaiškinti vienų metalų išstūmimo kitais iš vandeninių druskų tirpalų reakcijas remiantis metalų aktyvumo eile ir užrašyti reakcijų lygtis.	3.4.5. Paaiškinti aliuminio ir cinko reakcijas su rūgščių ir hidroksidų tirpalais ir užrašyti reakcijų lygtis.
		3.4.6. Paaiškinti ir užrašyti geležies ir vario gavimo atitinkamai iš Fe₂O₃ ir CuO reakcijų lygtis, kai reduktorius yra C, CO arba H₂.
3.4.7. Nurodyti IA ir IIA grupių metalų junginių (Na₂CO₃, NaOH, NaHCO₃, CaO, Ca(OH)₂, CaCO₃) svarbiausias panaudojimo sritis.		3.4.7. Paaiškinti IA ir IIA grupių metalų reakcijas su vandeniu ir užrašyti reakcijų lygtis.
	3.4.8. Apibūdinti geležies koroziją kaip lėtą oksidacijos-redukcijos reakciją, nurodyti korozijos sulėtinimo būdus ir paaiškinti jos ekonominę žalą.	3.4.8. Nurodyti, kad metalų koroziją sukelia ore esantys vandens garai, O₂, CO₂, SO₂ ir kiti ištirpę vandenyje junginiai, veikiantys kaip elektrolitai. Nurodyti metalų korozijos sulėtinimo būdus.
3.4.9. Apibūdinti, kas yra lydinys, pateikti plieno, bronzos, duraliuminio panaudojimo pavyzdžių.
.	3.4.10. Nurodyti elektrolizės svarbą gaunant ir gryninant metalus, formuojant metalų dangas.	3.4.10. Paaiškinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizės metu vykstančius procesus naudojant varinius elektrodus.
	3.4.11. Paaiškinti elektrolizės procesus, kurie vyksta natrio chlorido lydale, nurodyti šio proceso technologinę svarbą.	3.4.11. Paaiškinti natrio chlorido vandeninio tirpalo elektrolizę. Nurodyti šio proceso technologinę svarbą.
		3.4.12. Paaiškinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizės metu vykstančius procesus naudojant inertinius elektrodus
4. ORGANINIŲ JUNGINIŲ SANDARA, SAVYBĖS IR TAIKYMAS. GYVYBĖS CHEMIJA
4.1. Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas
4.1.1. Pateikti alkanų (nuo C₁ iki C₅) pavyzdžių, užrašyti jų bei eteno ir etino molekulines, sutrumpintas struktūrines ir nesutrumpintas struktūrines formules.	4.1.1. Pateikti alkenų ir alkinų (nuo C₃ iki C₆) pavyzdžių, užrašyti jų molekulines, sutrumpintas struktūrines ir nesutrumpintas struktūrines formules.	4.1.1. Paaiškinti metano, etano, eteno ir etino molekulių erdvinę sandarą.
4.1.2. Užrašyti ir mokėti naudotis alkanų homologinės eilės bendrąja formule.	4.1.2. Užrašyti ir mokėti naudotis alkenų ir alkinų homologinės eilės bendrąja formule. Paaiškinti homologo, homologinės eilės sąvokas.
4.1.3. Apibūdinti izomerus kaip tos pačios cheminės sudėties, bet skirtingos struktūros junginius, pateikti pavyzdžių.	4.1.3. Paaiškinti anglies atomų grandinės pakaitų padėties, dvigubojo ryšio padėties izomeriją.	4.1.3. Paaiškinti anglies atomų grandinės pakaitų padėties, dvigubojo ryšio padėties, cis ir trans izomeriją.
4.1.4. Rašant organinių junginių pavadinimus^{^[5]}, taikyti pagrindines IUPAC nomenklatūros taisykles (kelių pakaitų numeravimo ir išvardijimo tvarka).
4.1.5. Sudaryti nešakotos grandinės alkanų pavadinimus nuo C₁ iki C₅.	4.1.5. Sudaryti nešakotos grandinės alkanų, alkenų ir alkinų pavadinimus nuo C₁ iki C₆.	4.1.5. Sudaryti nešakotos grandinės alkanų, alkenų ir alkinų pavadinimus nuo C₁ iki C₁₀.
4.1.6. Užrašyti struktūrines formules ir pavadinti sočiųjų angliavandenilių nuo C₄ iki C₅ izomerus.	4.1.6. Sudaryti pavadinimus įvairių angliavandenilių, turinčių metilo ir etilo pakaitų.	4.1.6. Sudaryti pavadinimus įvairių angliavandenilių, turinčių iki dviejų halogenų atomų.
		4.1.7. Apibūdinti benzeno molekulės sandarą. Sudaryti pavadinimus benzeno homologų, turinčių iki aštuonių anglies atomų molekulėje. Žinoti trivialųjį pavadinimą stirenas.
4.1.8. Organinių junginių struktūrinėse formulėse atpažinti alkoholių funkcinę grupę ir priskirti junginį alkoholių klasei.	4.1.8. Apibūdinti alkoholių funkcinę grupę. Sudaryti sočiųjų mono-, di-, ir trihidroksilių alkoholių pavadinimus. Žinoti trivialiuosius pavadinimus etilenglikolis ir glicerolis.
	4.1.9. Apibūdinti aldehidų funkcinę grupę. Sudaryti aldehidų pavadinimus nuo C₁ iki C₆. Žinoti trivialųjį pavadinimą formaldehidas.
		4.1.10. Apibūdinti ketoną propanoną kaip antrinio alkoholio oksidacijos produktą ir jo taikymo sritis. Žinoti trivialųjį pavadinimą acetonas.
4.1.11. Organinių junginių struktūrinėse formulėse atpažinti aldehido ir karboksirūgščių funkcinę grupę ir priskirti junginius karboksirūgščių klasei. Žinoti trivialųjį pavadinimą acto rūgštis.	4.1.11. Apibūdinti karboksirūgščių funkcinę grupę. Sudaryti monokarboksirūgščių pavadinimus nuo C₁ iki C₆. Žinoti trivialųjį pavadinimą skruzdžių rūgštis.	4.1.11. Pagal pateiktą bendrąją formulę priskirti junginį sočiosioms ar nesočiosioms karboksirūgštims.
	4.1.12. Apibūdinti esterių sandarą. Sudaryti esterių, turinčių iki 4 anglies atomų, pavadinimus.
4.1.13. Atpažinti amino grupę organinių junginių struktūrinėse formulėse ir priskirti junginį aminų klasei.	4.1.13. Apibūdinti aminų funkcinę grupę, paaiškinti sąvokas pirminis, antrinis, tretinis aminas. Sudaryti tradicinius metilo ir etilo grupes turinčių aminų pavadinimus (netaikant IUPAC reikalavimų vartoti padėties nuorodą N-).	4.1.13. Palyginti pirminių ir antrinių aminų bei amoniako bazines savybes.
4.1.14. Užrašyti paprasčiausios aminorūgšties struktūrinę formulę.	4.1.14. Apibūdinti aminorūgščių funkcines grupes, sudaryti pavadinimus, kai anglies atomų grandinėje yra iki 3 atomų.
4.1.15. Užrašyti metano, eteno degimo, eteno reakcijos su H₂, lygtis. Apibūdinti eteną kaip polimerų pramonės žaliavą.	4.1.15. Paaiškinti metano, eteno, etino fizikines ir chemines savybes (degimo reakcijos, metano pakaitų reakcija su Cl₂, eteno prijungimo reakcijas su H₂, halogenais, vandenilio halogenidais, H₂O, etino prijungimo reakcija su H₂) ir naudojimo galimybes.	4.1.15. Užrašyti eteno gavimo iš etanolio, etino gavimo iš kalcio karbido reakcijų lygtis. Nurodyti eteno ir etino panaudojimo (polimerizacija) pramonėje galimybes.
		4.1.16. Paaiškinti benzeno fizikines ir chemines savybes (degimas, pakaitų reakcija su Br₂, HNO₃).
		4.1.17. Nurodyti, kuriuos būdingiausius organinius junginius galima išskirti iš gamtinių dujų ir naftos. Nurodyti iškastinio kuro rūšis, esančias Lietuvoje (durpės, nafta).
4.1.18. Nurodyti, kad angliavandeniliai visiškai sudega iki anglies(IV) oksido ir vandens.	4.1.18. Parašyti ir išlyginti sočiųjų angliavandenilių (C₁–C₆) degimo lygtis.
		4.1.19. Paaiškinti, kaip kinta angliavandeniliai krekingo metu, apibūdinti naftos produktų naudojimo sritis.
	4.1.20. Klasifikuoti organinių medžiagų reakcijas į pakaitų, jungimosi, eliminavimo (atskėlimo) ir oksidacijos-redukcijos, pateikti šių reakcijų pavyzdžių.	4.1.20. Paaiškinti alkoholių, aldehidų ir karboksirūgščių gavimo vienas iš kito būdus naudojantis oksidacijos-redukcijos reakcijomis.
4.1.21. Apibūdinti fizikines metanolio ir etanolio savybes, užrašyti degimo lygtis.	4.1.21. Apibūdinti alkoholius kaip junginius, galinčius dalyvauti eliminavimo (atskėlimo) ir oksidacijos-redukcijos reakcijose, pateikti tokių reakcijų pavyzdžių.	4.1.21. Klasifikuoti alkoholius į pirminius, antrinius ir tretinius.
4.1.22. Paaiškinti metanolio, etanolio ir etandiolio poveikį organizmui, nurodyti šių alkoholių taikymą chemijos pramonėje ir buityje.
4.1.23. Apibūdinti fizikines etano rūgšties savybes ir nurodyti panaudojimo sritis.
	4.1.24. Užrašyti reakcijų lygtis karboksirūgščių su hidroksidais, baziniais oksidais, druskomis (karbonatais).
4.1.25. Pateikti esterių kaip kvapiųjų medžiagų ir kaip tirpiklių naudojimo pavyzdžių.	4.1.25. Užrašyti paprasčiausių esterių susidarymo lygtis, pavadinti reaguojančias ir susidarančias medžiagas.	4.1.25. Užrašyti paprasčiausių esterių hidrolizės lygtis, pavadinti reaguojančias ir susidarančias medžiagas.
4.1.26. Tinkamai vartoti sąvokas monomeras, polimeras.	4.1.26. Tinkamai vartoti sąvoką polimerizacijos laipsnis.	4.1.26. Paaiškinti polimerinių medžiagų susidarymo principus (polimerizacija, polikondensacija). Užrašyti polimerizacijos (polieteno, polipropeno, polivinilchlorido, polistireno) reakcijos lygčių pavyzdžių.
4.1.27. Paaiškinti plastikų naudojimo privalumus ir trūkumus.
4.1.28. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su plastikų naudojimu.	4.1.28. Apibūdinti gamtosaugines problemas, susijusias su plastikų naudojimu, pateikti šių problemų sprendimo būdus.
4.2. Gyvybės chemija
4.2.1. Nurodyti, kad riebalai yra glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.
4.2.2. Paaiškinti gyvūninės ir augalinės kilmės riebalų fizikinių savybių skirtumus.	4.2.2. Paaiškinti gyvūninės ir augalinės kilmės sandaros skirtumus.
	4.2.3. Remiantis pateiktomis schemomis ir riebalų hidrolizės reakcijos lygtimi, apibūdinti gaunamus produktus. Paaiškinti, kad šarminė riebalų hidrolizė taikoma muilo gamybai.	4.2.3. Užrašyti riebalų hidrolizės lygtis (su H₂O, NaOH), apibūdinti gaunamus produktus.
4.2.4. Paaiškinti riebalų energetinę reikšmę organizmui.
4.2.5. Nurodyti ryšį tarp riebalų naudojimo maistui ir organizmo polinkio susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
	4.2.6. Apibūdinti aminus kaip bazines medžiagas. Parašyti metilamino sąveikos su HCl reakcijos lygtį.
	4.2.7. Apibūdinti aminoetano rūgštį kaip amfoterinį junginį (pvz. reakcija su HCl ir NaOH).
4.2.8. Naudojantis pateiktomis schemomis, paaiškinti, kad baltymai yra įvairių aminorūgščių polimerai.	4.2.8. Atpažinti peptidinį ryšį struktūrinėse baltymų formulėse.	4.2.8. Užrašyti dipeptido susidarymo reakcijos lygtį.
		4.2.9. Apibūdinti pirminę ir antrinę baltymų struktūras. Paaiškinti vandenilinio ryšio svarbą antrinei baltymų struktūrai.
		4.2.10. Užrašyti dipeptido hidrolizės lygtį, apibūdinti gaunamus produktus.
		4.2.11. Apibūdinti baltymų hidrolizę ir apykaitą organizme.
		4.2.12. Naudojantis pateiktomis schemomis, paaiškinti nukleorūgščių sandarą.
4.2.13. Nurodyti funkcines grupes gliukozės pateiktoje sutrumpintoje struktūrinėje formulėje.	4.2.13. Nurodyti funkcines grupes fruktozės pateiktoje sutrumpintoje struktūrinėje formulėje.	4.2.13. Atpažinti pateiktose struktūrinėse formulėse ciklines gliukozės ir fruktozės molekules.
4.2.14. Užrašyti gliukozės susidarymo fotosintezės metu ir gliukozės oksidacijos kvėpavimo procese lygtis molekulinėmis formulėmis. Apibūdinti fotosintezės svarbą gliukozės sintezei ir deguonies regeneracijai.
	4.2.15. Nurodyti, kad sacharozė yra gliukozės ir fruktozės junginys.
4.2.16. Žinoti, kad krakmolas ir celiuliozė yra gamtiniai polimerai.		4.2.16. Užrašyti gliukozės polikondensacijos reakcijas susidarant krakmolui ir celiuliozei.
	4.2.17. Apibūdinti krakmolo reikšmę organizmui.	4.2.17. Apibūdinti krakmolo hidrolizės reakciją ir jos reikšmę organizmui.
		4.2.18. Pateikti įvairių maisto priedų (acto rūgšties, citrinų rūgšties, natrio glutamato, sorbitolio) ir papildų (vitaminų, makroelementų (Ca ir Mg), mikroelementų (Fe)) pavyzdžių.
		4.2.19. Paaiškinti maisto priedų (konservantų, skonio stipriklių, saldiklių) naudojimo priežastis.
		4.2.20. Nurodyti, kokį poveikį žmogaus organizmui gali turėti vartojami maisto papildai.

_____________________________________

Chemijos brandos egzamino programos

2 priedas

Rūgščių jonizacijos (disociacijos) konstantos

Rūgšties

vandeninis tirpalas

HCl

HBr

HNO₃

H₂CO₃

H₂S

H₂SO₃

H₂SO₄

HCOOH

CH₃COOH

Jonizacijos konstanta

6,8 ∙ 10^-4

Labai didelė

K_a1 = 4,4 ∙ 10^-7

K_a2 = 5,6 ∙ 10^-11

K_a1 = 5,7 ∙ 10^-8

K_a2 = 1,3 ∙ 10^-13

K_a1 = 1,7 ∙ 10^-2

K_a2 = 6,2 ∙ 10^-8

K_a1 – Labai didelė

K_a2 = 1,2 ∙ 10^-2

1,8 ∙ 10^-4

1,8 ∙ 10^-5

Bazių jonizacijos (disociacijos) konstantos

Bazės vandeninis tirpalas	NH₃	CH₃NH₂	(CH₃)₂NH	(CH₃)₃N
Jonizacijos konstanta	1,8 ∙ 10^-5	4,6 ∙ 10^-4	5,4 ∙ 10^-4	6,5 ∙ 10^-5

________________________________

Chemijos brandos egzamino programos

3 priedas

Cheminių medžiagų pavojingumo simboliai


Degi	Oksiduojanti	Sprogstamoji	Kenksminga	Toksiška	Ardanti (ėsdinanti)	Aplinkai pavojinga

Pagal „Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 345/313 redakcija, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. D1-804/V-1066).

__________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Fizikos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti fizikos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. fizikos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. pagrindinės formulės (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo fizikos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. Mokinių GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi fizikos mokiniai plėtoja gamtamokslinę kompetenciją ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. nurodydami ir apibrėždami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius dydžius, procesus;

6.1.2. pateikdami fizikinių reiškinių ir procesų taikymo pavyzdžių;

6.1.3. atpažindami ir įvardydami pavaizduotus ar pavaizduodami paveiksluose, schemose, grafikuose ir diagramose objektus bei procesus;

6.1.4. apibūdindami fizikinius reiškinius, procesus, modelius;

6.1.5. paprasčiausiais atvejais lentelėje pateiktus duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama;

6.1.6. atpažindami fizikinius dydžius žyminčius simbolius ir atlikdami paprasčiausius standartinius skaičiavimus.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:

6.2.1. aiškindami reiškinius remiantis fizikos ir kitų mokslų dėsningumais;

6.2.2. nustatydami ir apibūdindami reiškinių panašumus ir skirtumus;

6.2.3. klasifikuodami į kelis tipus procesus, reiškinius ir faktus atsižvelgiant į jų charakteristikas ir savybes;

6.2.4. taikydami fizikos dėsnius pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms užduotims atlikti;

6.2.5. naudodami diagramą, grafiką, schemą, brėžinį ar modelį sąvokai, dydžių sąryšiui ar reiškiniui paaiškinti;

6.2.6. interpretuodami tekstinę, lentelių ar grafinę informaciją vartoja fizikos sąvokas, dėsningumus ir modelius;

6.2.7. tinkamai pasirinkdami reikšminius žodžius informacijos paieškai internete;

6.2.8. formuluodami tyrimo hipotezę;

6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimą, eksperimentą) ir priemones;

6.2.10. pagal aprašymą atlikdami tyrimą;

6.2.11. gaudami ir apdorodami bandymų rezultatus;

6.2.12. įvertindami absoliutines ir santykines matavimo paklaidas;

6.2.13. darydami duomenimis grįstas išvadas.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra nepažįstamų ir sudėtingų aplinkybių ar reikia atsižvelgti į kelis veiksnius:

6.3.1. atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas;

6.3.2. integruodami mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti;

6.3.3. formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę;

6.3.4. numatydami priemones ir planuodami tyrimą hipotezei patikrinti;

6.3.5. darydami mokslo duomenimis ir faktais grįstas išvadas, argumentuodami sprendimus;

6.3.6. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei, nevienareikšmiams probleminių klausimų atsakymams pagrįsti;

6.3.7. taikydami mokslinius metodus problemoms spręsti (išanalizuoja problemą, numato galimus sprendimo būdus, juos įvertina ir pasirenka vieną, sprendžia, įvertina sprendimą);

6.3.8. vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir ekologinius veiksnius;

6.3.9. apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose informacijos šaltiniuose esamą informaciją apie fizikos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą.

6.4.1. tinkamai vartodami fizikos sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus;

6.4.2. sklandžiai reikšdami fizikinių reiškinių supratimą, aiškiai dėstydami mintis žodžiu ir raštu;

6.4.3. atsirinkdami ir apdorodami tekstinę, skaitinę ir grafinę informaciją apie fizikinius reiškinius;

6.4.4. tinkamai (schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informaciją apie fizikinius objektus, procesus, dėsningumus;

6.4.5. pritaikydami pateikiamą informaciją apie fizikinius reiškinius tikslui ir adresatui.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Gebėjimai atlikti tyrimą ugdomi ir vertinami mokantis fizikos mokykloje. Egzamino metu praktiškai netyrinėjama, tačiau įgytus tyrimo gebėjimus mokiniai gali pritaikyti atlikdami egzamino užduotis. Pavyzdžiui, pagal pateiktą tyrimo aprašymą ir jo rezultatus mokiniai turi gebėti pagrįsti tyrimo eigą, apdoroti (susisteminti) duomenis ir apibendrinti rezultatus, įvertinti paklaidas, padaryti išvadas.

9. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose ir skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
Metodologiniai fizikos klausimai				6	2
Judėjimas ir jėgos				25–30	10–12
Makrosistemų fizika				10–15	4–6
Elektra ir magnetizmas				20–25	8–10
Svyravimai ir bangos				25–30	10–12
Modernioji fizika				10–15	4–6
Šiuolaikinės astronomijos pagrindai				2–5	1–2
Iš viso, proc.	30	50	20	100	40

11. Egzamino užduotyje apytiksliai 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį fizikos kursą, 60 proc. – išplėstinį (paklaida – 2 proc.).

12. Už atsakymus į užduoties klausimus galima surinkti apytiksliai 100 taškų (paklaida – 5 proc.).

13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, veiklos srities „Judėjimas ir jėgos“ klausimams bus skirta iš viso nuo 25 iki 30 proc. užduoties taškų, iš jų bendrojo kurso klausimams 10–12 proc. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 30 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 50 proc., problemų sprendimo gebėjimams – 20 proc. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visai užduočiai, bet ir kiekvienai veiklos sričiai. Metodologinių fizikos klausimų veiklos sritis skirta tyrimų gebėjimams egzamino užduotyje apibrėžti. Tyrimų turinys apibrėžtas kitose veiklos srityse. Klausimams atitinkantiems minimalius reikalavimus skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. Egzamino užduoties pobūdis

14. Egzamino užduotį sudaro atskiras vientisas klausimų rinkinys su egzamino formulėmis (2 priedas) ir atsakymų lapas. Vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas. Visi sprendimams reikalingi fizikiniai dydžiai pateikiami kiekviename klausime.

15. Egzamino užduoties klausimų pobūdis:

15.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

15.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Trumpojo atsakymo klausimai yra dviejų tipų. Pirmo tipo klausimai tikrina fizikinių dydžių matavimo vienetų žinojimą. Vienas teisingai atsakytas matavimo vienetas vertinamas 1 tašku. Antro tipo klausimai yra nesudėtingi uždaviniai, kurių atsakymas tikslus skaičius. Teisingas atsakymas taip pat vertinamas 1 tašku.

15.3. Struktūriniai klausimai. Juos sudaro klausimai, susiję su pagrindine bendra informacija, pateikta struktūrinio klausimo pradžioje. Įvadinė informacija pateikiama tekstu, bet gali būti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentelėmis ir pan. Struktūrinį klausimą sudarantys klausimai turi būti nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusiję su prieš tai pateiktais atsakymais. Atsakant į klausimus, kuriuose reikia apskaičiuoti fizikinį dydį, pirmiausia užrašoma / išvedama fizikinio dydžio apskaičiavimo formulė, tik paskui atliekami skaičiavimai. Jei atsakymas pateiktas be formulės, jis vertinamas 0 taškų. Apskaičiavus fizikinių dydžių vertes, būtina nurodyti jų matavimo vienetus. Struktūrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno jį sudarančio klausimo.

16. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

Egzamino užduoties struktūra	Apibūdinimas
I dalis	Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais – 30 klausimų (30 taškų).
II dalis	Trumpojo atsakymo klausimai – 10 klausimų (10 taškų), iš kurių penki tikrina fizikinių dydžių matavimo vienetų žinojimą (5 taškai).
III dalis	Struktūriniai klausimai – 7–8 klausimai (apie 60 taškų).
Iš viso taškų	Apie 100 taškų.
Atsakymų lapas	Vertinami tik atsakymų lape pateikti sprendimai ir atsakymai.
Papildomi fizikiniai dydžiai	Visi fizikiniai dydžiai, reikalingi sprendimams, pateikiami kiekviename klausime.

17. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

18. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

19. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

_________________

Fizikos brandos egzamino programos

1 priedas

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Fizikos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikiami pagal tas pačias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo fizikos bendrojoje programoje. Veiklos sritys:

1.1. metodologiniai fizikos klausimai;

1.2. judėjimas ir jėgos;

1.3. makrosistemų fizika;

1.4. elektra ir magnetizmas;

1.5. svyravimai ir bangos;

1.6. modernioji fizika;

1.7. šiuolaikinės astronomijos pagrindai.

2. Metodologinių fizikos klausimų srityje apibrėžti reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams taikomi visose kitose veiklos srityse.

3. Egzamino reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pateikti šio priedo 1 lentelėje. Reikalavimai pagal bendrojo kurso programą, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą. Reikalavimuose pagal išplėstinio kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu aprašyta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso programą. Lentelėje taip pat nurodyti tiriamieji darbai, kuriuos atliekant mokinio įgyti gebėjimai yra vertinami egzamino metu. Nurodant reikalavimus, keliamus mokinių pasiekimams, vartojami tokie terminai:

3.1. apibūdinti sąvoką / fizikinį dydį – pateikti apibrėžimą, nurodyti, ar tai skaliarinis, ar vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis), kaip jis apskaičiuojamas, kokiais vienetais matuojamas, apibrėžti jo SI sistemos matavimo vienetą;

3.2. apibūdinti reiškinį – aprašyti jo požymius ir sąlygas, kuriomis jis pasireiškia, pateikti pasireiškimo ir taikymo pavyzdžių;

3.3. paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją, kai nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais;

3.4. nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti 2–3 veiksmus, bet nereikia vienų matavimo vienetų paversti kitais;

3.5. paprasčiausiomis vadinamos vieno fizikinio dydžio santykinės paklaidos;

3.6. taikyti formulę – reiškia gebėti rasti bet kurį į ją įeinantį dydį. Pavyzdžiui, taikyti formulę reiškia, kad reikia gebėti taikyti ir formules

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI	REIKALAVIMAI pagal bendrojo kurso programą	REIKALAVIMAI pagal išplėstinio kurso programą
I. METODOLOGINIAI FIZIKOS KLAUSIMAI
	1.1. Formuluoti tyrimo hipotezę.
	1.2. Pasirinkti tyrimo priemones.
	1.3. Suplanuoti fizikinį tyrimą.
	1.4. Nustatyti matavimo prietaisų padalos vertę.	1.4. Mokėti matuoti slankmačiu.
	1.5. Apdoroti bandymų rezultatus.	1.5. Analizuoti ir interpretuoti bandymų rezultatus.
		1.6. Apskaičiuoti absoliutines ir paprasčiausias santykines paklaidas.
1.7. Daryti paprasčiausias tiesiogines išvadas.	1.7. Daryti duomenimis pagrįstas išvadas.	1.7. Daryti mokslo duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas, argumentuoti sprendimus.
	1.8. Apibrėžti ir skirti vektorinius bei skaliarinius dydžius.
	1.9. Sudėti ir atimti vektorius, kai jie lygiagretūs.	1.9. Sudėti ir atimti vektorius, kai jie nukreipti bet kokiu kampu.
	1.10. Rasti vektorių projekcijas, kai vektoriai lygiagretūs ir statmeni koordinačių ašiai.	1.10. Rasti vektorių projekcijas.
	1.11. Braižyti ir analizuoti įvairių fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės grafikus nesudėtingais atvejais.	1.11. Braižyti ir analizuoti įvairių fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybės grafikus.
	1.12. Mokslinius atradimus vertinti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais.	1.12. Pateikiant pavyzdžių paaiškinti fizikos mokslo atradimų reikšmę ir mokslo žinių absoliutumo ir sąlygiškumo aspektus.
II. JUDĖJIMAS IR JĖGOS
2. Kinematika
	2.1. Apibūdinti atskaitos sistemą, kelią, poslinkį, momentinį greitį, vidutinį greitį, pagreitį.	2.1. Apibūdinti inercinę ir neinercinę atskaitos sistemas.
2.2. Paprasčiausiais atvejais tiesiai ir tolygiai judančio kūno judėjimui taikyti formulę	2.2. Taikyti koordinatės, greičio ir poslinkio lygtis nesudėtingiems tiesiaeigio tolyginio judėjimo uždaviniams spręsti.	2.2. Taikyti koordinatės, greičio ir poslinkio lygtis tiesiaeigio tolyginio judėjimo uždaviniams spręsti.
2.3. Tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo atveju vidutiniam greičiui apskaičiuoti taikyti formulę paprasčiausiais tolygiai greitėjančio judėjimo atvejais apskaičiuoti kūno greitį, pagreitį ir poslinkį	2.3. Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant tiesiaeigį tolygiai kintamą judėjimą ir sprendžiant uždavinius kai kūno judėjimo ir koordinačių ašies kryptys sutampa.	2.3. Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant tiesiaeigį tolygiai kintamą judėjimą ir sprendžiant uždavinius.
	2.4. Nubraižyti tiesiai ir tolygiai judančio kūno poslinkio priklausomybės nuo laiko grafiką ir pagal jį nustatyti greitį.	2.4. Nubraižyti tiesiai ir tolygiai judančio kūno koordinatės priklausomybės nuo laiko grafiką ir pagal jį nustatyti greitį.
	2.5. Nubraižyti tiesiai ir tolygiai kintamai judančio kūno greičio grafiką ir pagal jį nustatyti pagreitį.	2.5. Pagal tiesiai ir tolygiai kintamai judančio kūno greičio grafiką nustatyti poslinkį ir nueitą kelią.
		2.6. Nubrėžti tiesiai ir tolygiai kintamai judančio kūno pagreičio priklausomybę nuo laiko.
2.7. Apibūdinti laisvąjį kritimą ir apskaičiuoti žemyn krintančio kūno greitį ir nueitą kelią.	2.7. Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant vertikaliai aukštyn mesto kūno judėjimą ir laisvąjį kūnų kritimą.	2.7. Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant vertikaliai žemyn mesto kūno judėjimą, kai nėra oro pasipriešinimo.
	2.8. Apibūdinti horizontaliai mesto kūno trajektoriją ir nurodyti pagreičio kryptį.	2.8. Apskaičiuoti iš tam tikro aukščio horizontaliai mesto kūno lėkio tolį, laiką, judėjimo greitį bet kuriuo momentu.
		2.9. Apibūdinti kampu į horizontą mesto kūno trajektoriją, nurodyti pagreičio kryptį, apskaičiuoti didžiausią pakilimo aukštį, lėkio nuotolį ir judėjimo greitį bet kuriuo momentu.
2.10. Nurodyti tolygiai apskritimu judančio kūno greičio ir pagreičio kryptis.	2.10. Apibūdinti ir apskaičiuoti tolygiai apskritimu judančio kūno greitį , periodą, dažnį ir įcentrinį pagreitį .	2.10. Apibūdinti kampinį tolyginio judėjimo apskritimu greitį ir taikyti formulę jam apskaičiuoti.
		2.11. Spręsti kinematikos uždavinius apie judančias viena kitos atžvilgiu inercines atskaitos sistemas.
3. Jėgos
3.1. Apibūdinti jėgą.	3.1. Apibūdinti masę ir jėgų atstojamąją.	3.1. Aprašyti, kaip tiesiogiai išmatuoti masę (lyginant kūno inertiškumą su masės etalonu).
3.2. Pateikti inercijos reiškinio pasireiškimo pavyzdžių.	3.2. Aprašyti, kaip pateiktuose pavyzdžiuose pasireiškia inercija.
3.3. Savais žodžiais nusakyti I, II ir III Niutono dėsnius. Paprasčiausiais atvejais taikyti II Niutono dėsnį	3.3. Suformuluoti ir nesudėtingais atvejais taikyti I, II ir III Niutono, Huko ir gravitacijos dėsnius.	3.3. Taikyti I, II ir III Niutono, Huko ir gravitacijos dėsnius uždaviniams spręsti.
	3.4. Pavaizduoti kūną veikiančias jėgas pagal mastelį. Rasti atstojamąją jėgą brėžinyje, kai jėgos išsidėsčiusios vienoje tiesėje.	3.4. Rasti atstojamąją jėgą brėžinyje, kai jėgos išsidėsčiusios ne vienoje tiesėje.
3.5. Apibūdinti ir pavaizduoti brėžinyje: · sunkio jėgą F = mg, · trinties jėgą F = m N, · tamprumo jėgą F = kx.	3.5. Apibūdinti, analizuoti jėgų dydžio priklausomybę nuo skirtingų veiksnių ir pavaizduoti brėžinyje: · sunkio jėgą F = mg, · svorio jėgą · trinties jėgą F = m N, · tamprumo jėgą F = kx, · visuotinės traukos jėgą · Archimedo jėgą	3.5. Apibūdinti ir palyginti rimties, slydimo ir riedėjimo trinties jėgas. Taikyti formulę uždaviniams spręsti.
	3.6. Atlikti spyruoklės standumo ir slydimo trinties jėgos tyrimus.	3.6. Atlikti kelių jėgų veikiamo kūno pusiausvyros tyrimą (jėgų momentai nenagrinėjami).
	3.7. Apibūdinti nesvarumą.
		3.8. Laisvojo kritimo pagreičiui apskaičiuoti taikyti formulę
		3.9. Taikyti formulę pirmajam kosminiam greičiui apskaičiuoti
4. Tvermės dėsniai mechanikoje
	4.1. Apibrėžti kūno judesio kiekį kaip jo masės ir greičio sandaugą
	4.2. Suformuluoti judesio kiekio tvermės dėsnį uždarajai sistemai ir taikyti jį dviem kūnams, judantiems viena tiese, kai nėra išorinių jėgų	4.2. Pritaikyti judesio kiekio tvermės dėsnį dviem kūnams, judantiems plokštumoje, kai nėra išorinių jėgų.
	4.3. Apibrėžti jėgos impulsą kaip jėgos ir laiko pokyčio sandaugą ir taikyti formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.3. Susieti jėgos impulsą su judesio kiekio pokyčiu Taikyti sąryšį uždaviniams spręsti.
	4.4. Apibūdinti reaktyvųjį judėjimą.
	4.5. Apibūdinti tamprųjį ir netamprųjį smūgį ir taikyti jam judesio kiekio tvermės dėsnį, kai nereikia atsižvelgti į energijos nuostolius.	4.5. Išanalizuoti smūgį ir taikyti jam energijos ir judesio kiekio tvermės dėsnius. Nurodyti, kad netampraus smūgio metu dalis arba net visa mechaninė energija virsta kitomis energijos rūšimis.
4.6. Paprasčiausiais atvejais, kai jėgos ir poslinkio kryptys sutampa, taikyti mechaninio darbo formulę	4.6. Taikyti mechaninio darbo formulę kai jėgos ir poslinkio vektoriai lygiagretūs.	4.6. Taikyti darbo formulę.
	4.7. Apibūdinti darbą kaip energijos pokyčio matą.
4.8. Apibūdinti kinetinę energiją kaip kūno judėjimo energiją ir paprasčiausiais atvejais ją apskaičiuoti taikyti formulę .	4.8. Nesudėtingiems uždaviniams spręsti taikyti kinetinės energijos teoremą	4.8. Taikyti kinetinės energijos teoremą uždaviniams spręsti
4.9. Apibūdinti galią kaip darbą, atliktą per laiko vienetą, ir paprasčiausiais atvejais ją apskaičiuoti taikant formulę .	4.9. Taikyti galios formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.9 Taikyti galios formulę uždaviniams spręsti.
	4.10. Apibūdinti kūno potencinę energiją kaip sąveikos energiją.
4.11. Apibūdinti sunkio jėgos veikiamo kūno potencinę energiją ir paprasčiausiais atvejais ją apskaičiuoti	4.11. Taikyti sunkio jėgos veikiamo kūno potencinės energijos apskaičiavimo formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.11. Taikyti sunkio jėgos veikiamo kūno potencinės energijos apskaičiavimo formulę uždaviniams spręsti.
		4.12. Taikyti ištemptos / suspaustos spyruoklės potencinės energijos formulę uždaviniams spręsti.
	4.13. Taikyti potencinės energijos pokyčio ir darbo sąryšį nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.13. Taikyti potencinės energijos pokyčio ir darbo sąryšį uždaviniams spręsti.
	4.14. Suformuluoti mechaninės energijos tvermės dėsnį ir jį taikyti nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.14. Mechaninės energijos tvermės dėsnį taikyti uždaviniams spręsti.
4.15. Apibūdinti naudingumo koeficientą ir taikyti jo apskaičiavimo formulę paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	4.15. Taikyti formulę naudingumo koeficientui apskaičiuoti, nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	4.15. Taikyti formulę naudingumo koeficientui apskaičiuoti.
	4.16. Analizuoti tik dviejų surištų kūnų judėjimą horizontaliai (pvz., traktorius tempia priekabą).	4.16. Analizuoti kelių surištų kūnų judėjimą.
		4.17. Analizuoti kūnų judėjimą nuožulniąja plokštuma.
III. MAKROSISTEMŲ FIZIKA
5. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindai
5.1. Nusakyti pagrindinius molekulinės kinetinės teorijos teiginius ir pateikti juos įrodančių reiškinių pavyzdžių.	5.1. Apibūdinti Brauno judėjimą, difuziją.
5.2. Apibūdinti medžiagos tankį ir paprasčiausiais atvejais taikyti formulę jam apskaičiuoti.	5.2. Taikyti formules medžiagos molio masei atomo (molekulės) masei, medžiagos kiekiui, atomų (molekulių) skaičiui atomų (molekulių) koncentracijai apskaičiuoti.	5.2. Eilės tikslumu apskaičiuoti atomų ir molekulių matmenis.
5.3. Apibūdinti slėgį, kaip jėgą veikiančią ploto vienetą	5.3. Paaiškinti dujų slėgio susidarymą.	5.3. Taikyti pagrindinę molekulinės kinetinės dujų teorijos lygtį uždaviniams spręsti.
	5.4. Apibūdinti šiluminės pusiausvyros būseną.
	5.5. Apibūdinti absoliutinę temperatūrą, užrašyti ir taikyti jos sąryšį su temperatūra, išreikšta °C	5.5. Taikyti molekulės vidutinės kinetinės energijos sąryšį su absoliutine temperatūra uždaviniams spręsti.
5.6. Apibūdinti idealiųjų dujų modelį, būsenos parametrus, užrašyti idealiųjų dujų būsenos lygtį ir taikyti ją paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	5.6. Taikyti idealiųjų dujų būsenos lygtį nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	5.6. Apibūdinti dujose vykstančius izoprocesus, užrašyti jų dėsnius ir taikyti uždaviniams spręsti, nubraižyti izoprocesų grafikus.
		5.7. Atlikti izoprocesų tyrimą.
	5.8. Nurodyti kietųjų kūnų mechanines savybes (tamprumas, trapumas), apibūdinti deformacijų rūšis.	5.8. Apibūdinti kristalinius ir amorfinius kūnus ir jų savybes (vidinę sandarą, lydymąsi, savybių priklausomybę nuo krypties).
		5.9. Apibūdinti absoliutinį pailgėjimą, santykinį pailgėjimą mechaninį įtempį tamprumo modulį, tamprumo ir stiprumo ribas. Taikyti šių dydžių apskaičiavimo formules.
		5.10. Paaiškinti mechaninio įtempio diagramą.
		5.11. Suformuluoti Huko dėsnį ir taikyti jį uždaviniams spręsti.
		5.12. Eksperimentiškai nustatyti gumos tamprumo modulį.
		5.13. Apibūdinti sočiuosius garus ir paaiškinti jų slėgio priklausomybę nuo temperatūros ir tūrio.
		5.14. Apibrėžti skysčio virimo sąlygą.
	5.15. Nusakyti oro drėgmės reikšmę žmogui ir jo aplinkai.	5.15. Apibūdinti santykinės oro drėgmės ir absoliutinės drėgmės sąvokas. Apskaičiuoti santykinę oro drėgmę
	5.16. Pateikti drėkinimo, skysčių paviršiaus įtempio ir kapiliarinių reiškinių pasireiškimo pavyzdžių gamtoje, buityje ir technikoje.	5.16. Apibūdinti ir eksperimentiškai nustatyti skysčio paviršiaus įtempio koeficientą.
		5.17. Išmatuoti ir apskaičiuoti paviršiaus įtempio jėgą
		5.18. Paaiškinti drėkinimo reiškinį.
		5.19. Taikyti formulę skysčio stulpelio slėgiui apskaičiuoti.
		5.20. Paaiškinti kapiliarinius reiškinius ir taikyti formulę skysčio pakilimo aukščiui kapiliare apskaičiuoti.
6. Termodinamikos pagrindai
6.1. Apibūdinti dujų vidinę energiją.	6.1. Taikyti formulę vienatomių dujų vidinei energijai apskaičiuoti.
6.2. Apibūdinti šilumos kiekį.	6.2. Apibūdinti savitąsias šilumas: medžiagos, lydymosi (kristalizacijos), garavimo (kondensacijos), degimo.
6.3. Apibūdinti šilumos perdavimo būdus.
6.4. Taikyti šilumos kiekio apskaičiavimo formules Q = cmDt, Q = lm, Q = Lm, Q = qm paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	6.4. Taikyti šilumos balanso lygtį nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	6.4. Taikyti šilumos balanso lygtį.
	6.5. Apskaičiuoti dujų ar išorinių jėgų atliekamą darbą.
6.6. Suformuluoti energijos tvermės dėsnį ir pateikti jo pasireiškimo pavyzdžių.	6.6. Suformuluoti ir taikyti I termodinamikos dėsnį paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	6.6. Taikyti I termodinamikos dėsnį izoprocesams ir adiabatiniam procesui.
		6.7. Apibūdinti adiabatinį procesą.
6.8. Apibūdinti negrįžtamuosius procesus ir pateikti jų pavyzdžių.	6.8. Suformuluoti II termodinamikos dėsnį.	6.8. Taikyti II termodinamikos dėsnį aiškinant procesus.
6.9. Pateikti šiluminių variklių pavyzdžių.	6.9. Aprašyti šiluminių variklių pagrindines dalis ir veikimo principą.
6.10. Apibūdinti realaus šiluminio variklio naudingumo koeficientą	6.10. Taikyti realaus ir idealaus šiluminio variklio naudingumo koeficiento apskaičiavimo formules nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	6.10. Taikyti realaus ir idealaus šiluminio variklio naudingumo koeficiento apskaičiavimo formules uždaviniams spręsti.
6.11. Apibūdinti šiluminių variklių vaidmenį ir žalą, daromą aplinkai.		6.11. Apibūdinti šiluminių variklių privalumus ir trūkumus, keliamas ekologines problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
6.12. Pateikti atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžių, pagrįsti būtinybę efektyviai naudoti energiją ir siūlyti kaip to siekti buityje.	6.12. Apibūdinti energetinių resursų (hidroenergetinių, cheminių, branduolinių bei alternatyviųjų – vėjo, Saulės, geoterminių ir kt.) Lietuvoje ir Žemėje problemas, energijos gamybos bei naudojimo technologinius ir ekologinius aspektus.	6.12. Apibūdinti įvairių energijos šaltinių (hidroenergetinių, cheminių, branduolinių bei alternatyviųjų – vėjo, Saulės, geoterminių ir kt.) pranašumus ir trūkumus. Siūlyti būdų, kaip efektyviai naudoti energiją.
IV. ELEKTRA IR MAGNETIZMAS
7. Elektrostatika
7.1. Apibūdinti elektros krūvių rūšis, jų sąveiką, elementarųjį krūvį.	7.1. Paaiškinti kūnų įelektrinimą.
	7.2. Suformuluoti ir taikyti krūvio tvermės dėsnį.
	7.3. Suformuluoti ir paaiškinti Kulono dėsnį, taikyti taškinių krūvių sąveikos jėgos formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	7.3. Taikyti Kulono dėsnį uždaviniams spręsti.
	7.4. Apibrėžti medžiagos santykinę dielektrinę skvarbą ir taikyti formulę sprendžiant uždavinius.	7.4. Apibrėžti medžiagos santykinę dielektrinę skvarbą ir taikyti formulę sprendžiant uždavinius.
		7.5. Apibūdinti elektrinio lauko stiprį kaip jėgą, veikiančią vienetinį teigiamą krūvį nustatyti jo kryptį.
		7.6. Apibūdinti elektrinio lauko jėgų linijas. Jomis naudojantis, pavaizduoti elektrinius laukus.
		7.7. Taikyti elektrinių laukų superpozicijos principą.
		7.8. Taikyti formulę darbui, perkeliant krūvį vienalyčiame elektriniame lauke, apskaičiuoti
		7.9. Apibrėžti lauko taško potencialą kaip darbą, kurį reikia atlikti perkeliant teigiamą vienetinį krūvį iš begalybės į tą tašką Apibūdinti potencialų skirtumą.
		7.10. Spręsti uždavinius naudojantis formule kai laukas yra vienalytis.
		7.11. Paaiškinti, kas vyksta metale, esančiame elektrostatiniame lauke. Nurodyti, kad metaluose elektrostatinio lauko stipris visuomet lygus nuliui.
		7.12. Paaiškinti, kas vyksta dielektrike, esančiame elektrostatiniame lauke.
	7.13. Apibūdinti elektrinę talpą, kondensatorius. Taikyti formules elektrinei talpai apskaičiuoti.	7.13. Paaiškinti, kad įkrautas kondensatorius turi energijos, ir mokėti ją apskaičiuoti
		7.14. Apskaičiuoti nuosekliai ir lygiagrečiai sujungtų kondensatorių talpą, krūvį ir įtampą.
8. Nuolatinė srovė
8.1. Apibūdinti elektros srovę kaip kryptingą elektringųjų dalelių judėjimą.	8.1. Apibūdinti įtampą (), elektros srovės stiprį , savitąją varžą, laidininko varžą šaltinio elektrovarą Taikyti formules nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	8.1. Apibūdinti šaltinio vidinės varžos poveikį elektros srovės stipriui ir įtampai uždaroje grandinėje.
8.2. Suformuluoti ir taikyti Omo dėsnį grandinės daliai paprasčiausiems uždaviniams spręsti.	8.2. Taikyti Omo dėsnį grandinės daliai. Nusakyti Omo dėsnį paprasčiausioms uždaroms grandinėms	8.2. Taikyti Omo dėsnį uždarai grandinei uždaviniams spręsti.
8.3. Paaiškinti laidininkų jungimo būdus, ir paprasčiausiais atvejais, kai laidininkai sujungti tik nuosekliais arba tik lygiagrečiai, taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dėsnius.	8.3. Taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dėsnius paprasčiausioms mišriai sujungtoms grandinėms.	8.3. Taikyti nuoseklaus ir lygiagretaus jungimo dėsnius mišriai sujungtoms grandinėms.
8.4. Braižyti paprasčiausias elektros grandinių schemas, pavaizduoti elektros grandinės elementus: šaltinį, vartotojus (rezistorių, skambutį, lemputę), ampermetrą, voltmetrą, jungiklį.	8.4. Braižyti nesudėtingas elektros grandinių schemas, pavaizduoti elektros grandinės elementus.	8.4. Braižyti elektros grandinių schemas, pavaizduoti elektros grandinės elementus.
8.5. Apibūdinti pagrindinius elektros energijos šaltinius. Nurodyti, kad tekant srovei laidininke išsiskiria šiluma. Apskaičiuoti srovės darbą ir galią naudojantis formulėmis	8.5. Aprašyti energijos virsmus elektros grandinėse. Paaiškinti, kodėl tekant srovei laidininke išsiskiria šiluma. Apskaičiuoti srovės darbą ir galią.
	8.6. Išmatuoti srovės stiprį ir įtampą.	8.6. Eksperimentiškai nustatyti šaltinio elektrovarą ir vidinę varžą.
		8.7. Nurodyti, kas perneša krūvį įvairiose terpėse: metale, vakuume, puslaidininkiuose, elektrolitų tirpaluose ir dujose.
		8.8. Nubrėžti ir paaiškinti srovės stiprio priklausomybes nuo įtampos įvairiose terpėse.
		8.9. Apibūdinti puslaidininkinio diodo savybes, diodo ir tranzistoriaus taikymą.
		8.10. Suformuluoti ir taikyti uždaviniams spręsti elektrolizės dėsnį nurodyti, kur pritaikoma elektrolizė.
9. Magnetinis laukas
9.1.Apibūdinti magnetų sąveiką.	9.1. Apibūdinti magnetinį lauką.	9.1. Apibūdinti magnetinę indukciją, magnetinį srautą.
		9.2. Paaiškinti magnetinio lauko poveikį laidininkui, kuriuo teka elektros srovė. Taikyti kairiosios rankos taisyklę ir formulę uždaviniams spręsti.
		9.3. Paaiškinti, kaip juda magnetiniame lauke elektringosios dalelės, taikyti kairiosios rankos taisyklę (Lorenco jėga) ir formulę uždaviniams spręsti.
		9.4. Apibūdinti medžiagų magnetines savybes. Apibrėžti santykinę magnetinę skvarbą
	9.5. Apibūdinti elektromagnetinės indukcijos reiškinį. Pateikti jo taikymo pavyzdžių.	9.5. Apskaičiuoti magnetinį srautą taikyti Lenco taisyklę, formuluoti ir taikyti elektromagnetinės indukcijos dėsnį uždaviniams spręsti.
		9.6. Apibūdinti saviindukcijos reiškinį, ritės induktyvumą, taikyti formulę saviindukcijos elektrovaros dydžiui apskaičiuoti.
		9.7. Taikyti formulę ritės magnetinio lauko energijai apskaičiuoti.
V. SVYRAVIMAI IR BANGOS
10. Mechaniniai svyravimai ir elektromagnetiniai virpesiai
10.1. Apibūdinti svyravimus ir pateikti svyravimų pavyzdžių.	10.1. Apibūdinti laisvuosius ir priverstinius svyravimus.	10.1. Apibūdinti harmoninius svyravimus.
10.2. Apibūdinti svyravimo amplitudę, periodą, dažnį. Paprasčiausiais atvejais juos apskaičiuoti.	10.2. Apibūdinti kampinį dažnį ir taikyti formulę jam apskaičiuoti.	10.2. Apibūdinti svyravimų fazę ir taikyti formulę jai apskaičiuoti.
	10.3. Pavaizduoti svyravimus grafiškai. Užrašyti svyruojančio kūno koordinatės priklausomybės nuo laiko lygtį .	10.3. Užrašyti svyruojančio kūno greičio ir pagreičio priklausomybės nuo laiko lygtis.
	10.4. Apibūdinti matematinę svyruoklę. Taikyti matematinės svyruoklės periodo formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	10.4. Taikyti matematinės svyruoklės periodo formulę uždaviniams spręsti.
	10.5. Taikyti kūno, pritvirtinto prie tamprios spyruoklės, svyravimų periodo formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	10.5. Taikyti kūno, pritvirtinto prie tamprios spyruoklės, svyravimų periodo formulę uždaviniams spręsti.
	10.6. Apibūdinti mechaninio rezonanso reiškinį.
		10.7. Paaiškinti harmoniškai svyruojančio kūno energijos virsmus. Taikyti jiems energijos tvermės dėsnį.
		10.8. Palyginti mechaninius svyravimus ir elektromagnetinius virpesius.
		10.9. Analizuoti elektrinius virpesius kontūre, taikyti Tomsono formulę uždaviniams spręsti.
		10.10. Paaiškinti krūvio įtampos ir srovės stiprio kontūre harmoninius virpesius, energijos kitimą jų metu.
		10.11. Apibūdinti elektromagnetinių virpesių rezonanso reiškinį.
11. Kintamoji srovė
11.1. Apibūdinti kintamąją srovę.	11.1. Apibūdinti kintamosios srovės stiprio ir įtampos efektines vertes.	11.1. Taikyti kintamosios srovės stiprio, pvz., ir įtampos, pvz., priklausomybės nuo laiko lygtis uždaviniams spręsti.
	11.2. Pavaizduoti srovės stiprio ir įtampos priklausomybę nuo laiko grafiškai.
	11.3 Apibūdinti transformacijos koeficientą .	11.3. Paaiškinti, kaip veikia transformatorius.
	11.4. Paaiškinti elektros energijos perdavimą.	11.4. Aprašyti kintamosios srovės gavimo principą.
		11.5. Paaiškinti aktyviąją, induktyviąją ir talpinę varžas, jų priklausomybę nuo kintamosios srovės dažnio.
		11.6. Apskaičiuoti galią, išsiskiriančią aktyviojoje varžoje paprasčiausiose kintamosios srovės grandinėse.
12. Banginiai procesai
12.1. Apibūdinti mechaninės bangos sklidimo greitį bangos ilgį, periodą.	12.1. Apibūdinti bangos dažnį.	12.1. Apibūdinti bangos paviršių.
12.2. Apibūdinti mechanines skersines ir išilgines bangas, jų plitimą tampriose terpėse.		12.2. Paaiškinti bangų interferenciją ir difrakciją. Taikyti interferencijos maksimumo ir minimumo sąlygas uždaviniams spręsti.
12.3. Apibūdinti garso bangas, jų atspindį.	12.3. Paaiškinti, nuo ko priklauso garso stipris ir tono aukštis.
	12.4. Apibūdinti ultragarsą, infragarsą.
12.5. Nurodyti, kad elektromagnetinės bangos sklinda vakuume c = 300000 km/s greičiu.	12.5. Apibūdinti elektromagnetinį lauką ir jo poveikį žmogui. Nurodyti, kad elektromagnetinės bangos yra skersinės, sklinda terpėse c/n greičiu.
12.6. Apibūdinti šviesą kaip elektromagnetinių bangų rūšį, elektromagnetinių bangų skalėje apimančią bangos ilgių intervalą nuo 400 nm iki 760 nm.	12.6. Apibūdinti elektromagnetinių bangų skalę, nurodyti atskirų elektromagnetinių bangų savybes ir jų taikymą telekomunikacijos priemonėse, moksle, pramonėje ir buityje.	12.6. Paaiškinti radijo ryšio, televizijos ir radiolokacijos fizikinius pagrindus. Aprašyti, kaip veikia paprasčiausias detektorinis radijo imtuvas.
12.7. Nusakyti ir paprasčiausiais atvejais taikyti tiesiaeigio šviesos sklidimo, šviesos atspindžio ir lūžimo dėsnius.	12.7. Taikyti tiesiaeigio šviesos sklidimo, šviesos atspindžio ir lūžimo dėsnius nesudėtingiems uždaviniams spręsti. Paaiškinti spindulių lūžimą, naudojantis formule	12.7. Taikyti tiesiaeigio šviesos sklidimo, šviesos atspindžio ir lūžimo dėsnius uždaviniams spręsti. Paaiškinti spindulių lūžimą naudojantis formule Paaiškinti visiškąjį vidaus atspindį.
		12.8. Eksperimentiškai nustatyti optinės terpės lūžio rodiklį.
12.9. Apibūdinti lęšio optinę gebą, dioptriją.	12.9. Taikyti lęšio didinimo ir plonojo lęšio formulę	12.9. Nurodyti geriausio matymo nuotolį, apskaičiuoti akinių, kurių reikia akies defektams kompensuoti, laužiamąją gebą.
	12.10. Gauti atvaizdus plonuoju lęšiu. Brėžinyje parodyti spindulių eigą.	12.10. Brėžinyje parodyti spindulių eigą mikroskope ir teleskope.
12.11. Pateikti optinių prietaisų, kuriuose taikomi lęšiai, pavyzdžių.	12.11. Apibūdinti, kaip veikia optiniai prietaisai (lupa, fotoaparatas).	12.11. Apibūdinti, kaip veikia optiniai prietaisai (šviesolaidžiai, teleskopai, mikroskopai).
	12.12. Paaiškinti dispersiją, šviesos ir daiktų spalvas.	12.12. Apibūdinti koherentines bangas. Paaiškinti šviesos interferenciją. Taikyti interferencijos maksimumo ir minimumo sąlygas uždaviniams spręsti.
		12.13. Paaiškinti difrakciją ir difrakcinės gardelės veikimą. Pritaikyti difrakcinės gardelės lygtį (k = 0, 1, 2, …) uždaviniams spręsti.
		12.14. Paaiškinti šviesos poliarizaciją.
VI. MODERNIOJI FIZIKA
	13.1. Apskaičiuoti šviesos kvanto energiją ir masę.	13.1. Apskaičiuoti šviesos kvanto impulsą.
13.2. Apibūdinti fotoelektrinį efektą ir pateikti jo taikymo pavyzdžių.	13.2. Suformuluoti ir taikyti fotoelektrinio efekto dėsnius nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	13.2. Suformuluoti ir taikyti fotoelektrinio efekto dėsnius uždaviniams spręsti.
	13.3. Taikyti Einšteino lygtį fotoefektui nesudėtingiems uždaviniams spręsti.	13.3. Taikyti Einšteino lygtį fotoefektui uždaviniams spręsti.
	13.4. Apskaičiuoti fotoefekto raudonąją ribą f_min arba l_max
		13.5. Užrašyti ir taikyti fotoelektrono kinetinės energijos ir stabdymo įtampos sąryšį uždaviniams spręsti.
	13.6. Paaiškinti fotosrovės stiprio priklausomybę nuo įtampos.	13.6. Pavaizduoti ir analizuoti fotosrovės stiprio priklausomybę nuo įtampos.
13.7. Apibūdinti planetinį atomo modelį.	13.7. Suformuluoti Boro postulatus. Nusakyti planetinio atomo modelio ribotumą.	13.7. Remiantis II Boro postulatu, apskaičiuoti atomo spinduliuojamų bangų ilgius arba dažnius: . Apibūdinti Rezerfordo bandymą.
		13.8. Apibūdinti spektrų tipus: absorbcijos, emisijos (linijinis, juostinis, ištisinis), spektrinės analizės taikymą.
		13.9. Paaiškinti atomo linijinių spektrų kilmę.
		13.10. Apibūdinti lazerio veikimo principą ir taikymą.
13.11. Nurodyti elemento atomo ir atomo branduolio sandarą A = Z+N.	13.11. Paaiškinti to paties elemento izotopų skirtumus.	13.11. Apibūdinti branduolines jėgas.
13.12. Apibūdinti energijos ir masės sąryšį	13.12. Apibūdinti atomo branduolio ryšio energiją masės defektą.	13.12. Apibūdinti savitąją atomo branduolio ryšio energiją. Nusakyti jos priklausomybę nuo masės skaičiaus.
13.13. Apibūdinti radioaktyvumą, alfa, beta ir gama spinduliuotę.	13.13. Pritaikyti poslinkio taisyklę radioaktyviojo skilimo metu.	13.13. Nusakyti pusėjimo trukmę. Pritaikyti radioaktyviojo skilimo dėsnį Nurodyti radioaktyvumo ir branduolinių reakcijų skirtumus.
	13.14. Apibūdinti branduolines ir termobranduolines reakcijas. Rašyti reakcijų lygtis.	13.14. Apskaičiuoti branduolinės reakcijos energijos išeigą.
	13.15. Apibūdinti urano branduolių dalijimosi grandininę reakciją. Nusakyti atominio reaktoriaus ir atominės elektrinės sandarą, veikimo principą.
13.16. Nusakyti apsisaugojimo nuo radioaktyviosios spinduliuotės būdus.	13.16. Apibūdinti biologinį radioaktyviųjų spindulių veikimą.
VII. ŠIUOLAIKINĖS ASTRONOMIJOS PAGRINDAI
	14.1. Paaiškinti astronomijoje naudojamus atstumo matavimo vienetus: astronominį vienetą, šviesmetį.
14.2. Nusakyti Saulės sistemos sudėtį.	14.2. Išvardyti Žemės grupės bei didžiąsias planetas ir palyginti bendrąsias jų savybes: tankį, paviršių, atmosferą, palydovų skaičių.
	14.3. Apibūdinti mažuosius Saulės sistemos kūnus: kometas, asteroidus, meteoritus (sandara, orbita, galimas poveikis Žemei).
	14.4. Apibūdinti planetų judėjimą. Pavyzdžiui, Žemės grupės planetos sukasi lėtai, Venera sukasi į priešingą pusę negu kitos, jos ašis statmena orbitos plokštumai, todėl nėra metų laikų ir pan.	14.4. Nusakyti Keplerio dėsnius ir taikyti juos planetų judėjimui apibūdinti.
		14.5. Apibūdinti regimąjį planetų judėjimą.
	14.6. Apibūdinti Mėnulio fazes, Saulės ir Mėnulio užtemimus.
		14.7. Apibūdinti ekliptiką, lygiadienių ir saulėgrįžos taškus.
14.8. Apibūdinti Saulės spinduliavimo energijos šaltinį, aktyvumo ciklą ir jo poveikį Žemei.	14.8. Apibūdinti Saulę kaip artimiausią žvaigždę: nurodyti jos spalvą, apytikslę paviršiaus temperatūrą ir cheminę sudėtį. Nusakyti Saulės vidinę sandarą.	14.8. Apibūdinti žvaigždžių vidaus sandarą, energijos šaltinius, evoliuciją, klasifikaciją.
		14.9. Apibūdinti galaktikų tipus. Nusakyti Paukščių Tako galaktikos tipą.

________________________

Fizikos brandos egzamino programos

2 priedas

PAGRINDINĖS FORMULĖS

Su fizikos brandos egzamino užduotimi pateikiamas rinkinys formulių, kuriose vartojami mokiniams įprasti žymėjimai be išsamesnių komentarų. Rinkinyje yra tik tos formulės, kurios įtrauktos į Fizikos valstybinio brandos egzamino programos 1 priedo Egzaminų reikalavimų lentelę.

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO FORMULĖS

1. Judėjimas ir jėgos

2. Makrosistemų fizika

3. Elektra ir magnetizmas

4. Svyravimai ir bangos

5. Modernioji fizika

____________________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Matematikos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti matematikos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

2. Programa parengta remiantis atnaujinta Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).

3. Programos struktūra:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. matematikos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. matematikos brandos egzamino pagrindinės formulės (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo matematikos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. Mokinių GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi matematikos mokiniai plėtoja matematinę kompetenciją ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), matematikos taikymas, problemų sprendimas. Toliau pateikiamas apibendrintas gebėjimų grupių paaiškinimas:

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo paprastose standartinėse (realaus ir matematinio turinio) situacijose:

6.1.1. atpažindami ir teisingai vartodami (reprodukuodami) matematines sąvokas, žymenis, objektus, modelius;

6.1.2. siedami (atpažindami ir suprasdami, skaitydami, rasdami, paprasčiausiais atvejais transformuodami į kitą pavidalą) įvairiais būdais (matematiniais žymenimis, schemomis, lentelėmis, grafikais, diagramomis, tekstu ir t.t.) pateiktą matematinę informaciją;

6.1.3. tiesiogiai taikydami formules, savybes, sąryšius;

6.1.4. atlikdami standartines procedūras;

6.1.5. naudodamiesi formulių rinkiniu, skaičiuotuvu.

6.2. Matematikos taikymo gebėjimus mokiniai parodo nesudėtingose standartinėse (realaus ir matematinio turinio) situacijose:

6.2.1. modeliuodami įvairiose lentelėse, schemose, grafikuose pateiktą informaciją;

6.2.2. taikydami ir derindami kelias standartines procedūras;

6.2.3. taikydami žinomus matematinius metodus ir modelius įvairiems uždaviniams spręsti;

6.2.4. aiškiai užrašydami kelių žingsnių uždavinio sprendimą.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo naujose, nestandartinėse situacijose, kurios gali būti aprašomos matematiniais modeliais:

6.3.1. performuluodami uždavinį matematiniais terminais, žymenimis, paveikslais/brėžiniais ir pan., atskleidžiant problemos suvokimą;

6.3.2. nubraižydami ar tinkamai papildydami paveikslą/brėžinį;

6.3.3. suskaidydami uždavinį į atskiras dalis, nuosekliai argumentuojant kiekvienos dalies sprendimą;

6.3.4. įžvelgdami/pasirinkdami tinkamą matematinį modelį ir jį pritaikydami;

6.3.5. nesudėtingais atvejais taikydami nuoseklaus galimybių perrinkimo strategiją;

6.3.6. įrodydami paprastus teiginius taikant tiesioginio įrodymo metodą (einant nuo žinomo link įrodomo), analizės metodą (einant nuo norimo link žinomo), „sprendimo nuo galo“ strategiją;

6.3.7. įrodydami paprastus teiginius taikant prieštaros metodą;

6.3.8. taikydami bendresnio ar dalinio atvejo nagrinėjimo strategiją; pavyzdžių ir kontrapavyzdžių pateikimo strategiją;

6.3.9. atlikdami nesudėtingą tyrimą;

6.3.10. įžvelgdami sąryšį tarp nagrinėjamų dydžių, aprašydami dėsningumą, pagal kurį sudaroma objektų (jų elementų) seka;

6.3.11. įžvelgdami ir parodydami visus problemos nagrinėtinus atvejus, formuluodami išvadas ir atsakymus į klausimus, į kuriuos nėra vienintelio teisingo atsakymo.

7. Gebėjimus iliustruojančių uždavinių pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

8. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, matematikos taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose ir skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame nurodoma pagal atskiras sritis, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. Egzamino MATRICA

9. Egzamino matricos paskirtis –užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

9.1. Egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį kursą, 60 proc. – išplėstinį kursą.

9.2. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais tenka kiekvienai veiklos sričiai ir gebėjimų grupei, išskiriant taškų procentais dalį pagal bendrojo kurso programą. Pavyzdžiui, apie 25 proc. užduoties taškų bus iš veiklos srities „Geometrija“, iš kurių apie 8 proc. taškų – pagal bendrojo kurso programą. Lentelėje nurodyta, kiek procentų užduoties taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti. Pavyzdžiui, apie 40 proc. užduoties taškų bus skirta gebėjimams „Žinios ir supratimas“ vertinti. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visai užduočiai, bet ir kiekvienai veiklos sričiai.

9.3. Konkrečiose užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo lentelėse parašytų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ± 4 proc.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Matematikos taikymas	Problemų sprendimas	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
1. Skaičiai, skaičiavimai, reiškiniai. Lygtys, nelygybės ir jų sistemos				30	15
2. Geometrija				25	8
3. Funkcijos ir analizės pradmenys				30	10
4. Kombinatorika, tikimybės ir statistika				15	7
Iš viso, proc.	40	35–40	20–25	100	40

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

10. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas uždavinių rinkinys. Vertinimui teikiamas tik sprendimų ir atsakymų lapas.

11. Egzamino užduoties taškų suma turėtų būti ne mažesnė nei 60.

12. Orientacinę egzamino užduotį sudaro ne mažiau 30 uždavinių:

12.1. uždaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (12–20 uždavinių – vertinami po 1 tašką);

12.2. trumpojo atsakymo (vertinamas tik atsakymas) (10–14 uždavinių – vertinami po 2 taškus);

12.3. atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) (5–9 uždaviniai – vertinami ne mažiau kaip 3 taškais).

13. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei ji skiriasi nuo orientacinės) pateikiama Egzamino specifikacijoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

14. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

15. Matematinių formulių rinkinys prie egzamino užduoties pateikiamas 2 priede.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

16. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

17. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo taškų riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų ir uždavinių taškų sumos.

____________________

Matematikos brandos egzamino programos

1 priedas

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Matematikos brandos egzamino (toliau − egzaminas) reikalavimai mokinių vertinamiems pasiekimams pateikiami pagal tokias veiklos sritis:

1.1. skaičiai, skaičiavimai, algebra. Lygtys, nelygybės ir jų sistemos;

1.2. geometrija;

1.3. funkcijos ir analizės pradmenys;

1.4. kombinatorika, tikimybių teorija, statistika.

2. Egzamino reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, apima reikalavimus mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą. Pradinio ir pagrindinio ugdymo matematikos bendrojoje programoje aprašyti mokinių gebėjimai nekartojami.

3. Programoje vartojami tokie uždavinio sudėtingumą nusakantys terminai:

3.1. paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją ar žinoti algoritmą ir mokėti jį taikyti.

3.2. paprastais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar algoritmus.

3.3. nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti 3 ar 4 standartines operacijas ar algoritmus.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI		REIKALAVIMAI pagal bendrojo kurso programą	REIKALAVIMAI pagal išplėstinio kurso programą
1. Skaičiai, skaičiavimai, algebra. Lygtys, nelygybės ir jų sistemos
			1.1. Palyginti realiuosius skaičius.
1.2. Paprasčiausiais atvejais pastebėti dėsningumą, pagal kurį sudaryta pateikta seka, ir užrašyti keletą jos kitų narių.		1.2. Paprasčiausiais atvejais užrašyti sekos n-tojo nario formulę.	1.2. Paprastais atvejais užrašyti sekos n-tojo nario formulę. Atkurti seką pagal rekurentinę formulę.
1.3. Paprastais atvejais patikrinti, ar duotoji seka yra aritmetinė/geometrinė progresija. Paprastais atvejais apskaičiuoti aritmetinės progresijos skirtumą, geometrinės progresijos vardiklį, pirmųjų n narių sumą. Spręsti paprastus praktinio turinio uždavinius.		1.3. Patikrinti, ar duotoji seka yra aritmetinė/geometrinė progresija. Paprastais atvejais taikyti aritmetinės/geometrinės progresijos n-tojo nario ir pirmųjų n narių sumos formules.	1.3.Taikyti aritmetinės/geometrinės progresijos n-tojo nario ir pirmųjų n narių sumos formules. Remtis šių formulių įrodymo idėjomis sprendžiant probleminius uždavinius.
			1.4. Paprastais atvejais taikyti be galo mažėjančios geometrinės progresijos narių sumos formulę. Pakeisti dešimtainę periodinę trupmeną paprastąja, ir atvirkščiai.
1.5. Paprastais atvejais taikyti paprastųjų ir sudėtinių procentų formules praktinio turinio uždaviniams spręsti.		1.5. Nesudėtingais atvejais taikyti paprastųjų ir sudėtinių procentų formules praktinio turinio uždaviniams spręsti.	1.5. Sieti progresijas su paprastųjų ir sudėtinių palūkanų skaičiavimu.
		1.6. Spręsti dydžio procentinio didėjimo ir/arba mažėjimo uždavinius.
1.7. Paprastais atvejais nustatyti racionaliojo reiškinio apibrėžimo sritį.		1.7. Nesudėtingais atvejais nustatyti racionaliojo, paprastais atvejais – iracionaliojo reiškinio apibrėžimo sritį.	1.7. Nustatyti reiškinio apibrėžimo sritį.
1.8. Pertvarkyti paprastus racionaliuosius reiškinius.		1.8. Pertvarkyti nesudėtingus racionaliuosius reiškinius.	1.8. Pertvarkyti racionaliuosius reiškinius, kuriuose reikia remtis formulėmis , .
1.9. Paprasčiausiais atvejais pertvarkyti iracionaliuosius reiškinius.		1.9. Paprastais atvejais pertvarkyti iracionaliuosius reiškinius.	1.9. Nesudėtingais atvejais pertvarkyti iracionaliuosius reiškinius.
1.10. Apskaičiuoti skaitinių reiškinių su moduliu reikšmes.			1.10. Taikyti modulio sąvoką sprendžiant įvairius uždavinius.
1.11. Paprastas praktines situacijas aprašyti daugianariais (ne aukštesnio kaip trečiojo laipsnio).		1.11. Paprastą praktinę situaciją aprašyti trupmeniniais reiškiniais (pvz., darbo, judėjimo uždaviniai).	1.11. Nesudėtingas situacijas aprašyti trupmeniniais reiškiniais.
1.12. Paprasčiausiais atvejais taikyti laipsnio su racionaliuoju rodikliu apibrėžimą ir savybes.		1.12. Paprastais atvejais taikyti laipsnio su racionaliuoju rodikliu apibrėžimą ir savybes.	1.12. Taikyti laipsnio su realiuoju rodikliu apibrėžimą ir savybes.
1.13. Spręsti paprastus praktinio turinio uždavinius su standartinės išraiškos skaičiais.		1.13. Spręsti uždavinius su standartinės išraiškos skaičiais.
1.14. Paprastais atvejais taikyti logaritmo apibrėžimą ir savybes pertvarkant skaitinius reiškinius.		1.14. Nesudėtingais atvejais taikyti logaritmo apibrėžimą ir savybes pertvarkant reiškinius.	1.14. Taikyti logaritmo (taip pat ir natūraliojo) apibrėžimą ir savybes.
1.15. Paprastais atvejais apskaičiuoti logaritminių reiškinių skaitines reikšmes.		1.15. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti logaritminių reiškinių skaitines reikšmes.	1.15. Apskaičiuoti logaritminių (taip pat ir natūraliaisiais logaritmais ) reiškinių skaitines reikšmes.
1.16. Spręsti = 0 , pavidalo lygtis (, – pirmojo ar antrojo laipsnio daugianariai).		1.16. Spręsti = 0, , pavidalo lygtis (, – pirmojo ar antrojo laipsnio daugianariai) bei lygtis, suvedamas į šį pavidalą.	1.16. Spręsti , pavidalo lygtis; čia f(x) ir g(x) yra ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio daugianariai. Spręsti pavidalo lygtis, čia f(x) yra ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio daugianaris, o g(x) – pirmojo laipsnio daugianaris. Spręsti pavidalo lygtis, čia f(x), g(x) ir h(x) – pirmojo laipsnio daugianariai.
			1.17. Spręsti aukštesnio laipsnio lygtis pertvarkant jas į Bendrosiose programose aprašytus pavidalus.
			1.18. Nustatyti, ar lygtys yra ekvivalenčios.
			1.19. Taikyti Vieto teoremą sprendžiant probleminius uždavinius ir įrodinėjant teiginius.
1.20. Taikyti kvadratinio trinario skaidymą daugikliais sprendžiant paprastus uždavinius.		1.20. Paprastais atvejais iš kvadratinio trinario išskirti dvinario kvadratą.	1.20. Iš kvadratinio trinario išskirti dvinario kvadratą, kvadratinį trinarį išskaidyti daugikliais, taikyti šias žinias sprendžiant probleminius uždavinius ir įrodinėjant teiginius.
		1.21. Spręsti lygtis , čia f(x) – pirmojo laipsnio daugianaris, o a – realusis skaičius.	1.21. Spręsti lygtis ; čia f(x) – ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio daugianaris, o a – realusis skaičius.
1.22. Spręsti kvadratines ir paprasčiausias racionaliąsias nelygybes.		1.22. Spręsti paprastas racionaliąsias nelygybes.	1.22. Spręsti nesudėtingas racionaliąsias nelygybes.
			1.23. Spręsti nelygybes su moduliu ; čia f(x) – ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio daugianaris, pakeičia nelygybės ženklus <, >, , .
1.24. Paprastas situacijas aprašyti lygčių su dviem nežinomaisiais sistemomis, kai viena lygtis yra pirmojo laipsnio, o kita – ne aukštesnio kaip antrojo laipsnio, ir sudarytas sistemas išspręsti.			1.24. Įvairias situacijas aprašyti lygčių su dviem nežinomaisiais sistemomis, kurių viena lygtis pirmojo laipsnio, o kita – antrojo laipsnio arba racionalioji, ir sudarytas sistemas išspręsti.
1.25. Spręsti pirmojo laipsnio su vienu nežinomuoju nelygybių sistemas.			1.25. Spręsti antrojo laipsnio su vienu nežinomuoju nelygybių sistemas.
1.26. Spręsti paprastas rodiklines lygtis ir paprasčiausias rodiklines nelygybes.		1.26. Spręsti paprastas rodiklines nelygybes.	1.26. Spręsti nesudėtingas rodiklines lygtis ir nelygybes.
1.27. Spręsti paprastas logaritmines lygtis ir paprasčiausias logaritmines nelygybes.		1.27. Spręsti paprastas logaritmines nelygybes.	1.27. Spręsti nesudėtingas logaritmines lygtis ir nelygybes.
			1.28. Išreikšti kampo didumą radianais, radianus keisti laipsniais, ir atvirkščiai.
1.29. Paprastais atvejais taikyti trigonometrinio vieneto tapatybę.		1.29. Paprastais atvejais pertvarkyti trigonometrinius reiškinius.	1.29. Nesudėtingais atvejais pertvarkyti trigonometrinius reiškinius.
1.30. Apskaičiuoti skaičiuotuvu bet kokio kampo trigonometrinių funkcijų reikšmes.		1.30. Apskaičiuoti trigonometrinių funkcijų reikšmes taikant redukcijos formules, kai kampo didumas yra ne didesnis kaip 180^°.	1.30. Taikyti smailiojo kampo kotangento apibrėžimą, redukcijos formules, dviejų kampų sumos ir skirtumo sinuso, kosinuso ir tangento formules apskaičiuojant trigonometrinių funkcijų reikšmes, pertvarkant nesudėtingus reiškinius.
1.31. Spręsti af(x)= b pavidalo lygtį, kai f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx.		1.31. Spręsti af(x)= b pavidalo lygtį, kai f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx, išrinkti sprendinius, priklausančius nurodytam intervalui.	1.31. Spręsti nesudėtingas trigonometrines lygtis. Spręsti pavidalo nelygybes, čia pakeičia nelygybės ženklus <, >, , , o f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx.
1.32. Spręsti = pavidalo lygtis, čia – ne aukštesnio kaip trečiojo laipsnio daugianaris.		1.32. Spręsti lygtis = ; čia – daugianaris.
1.33. Paprastas situacijas aprašyti lygtimis ir jų sistemomis.		1.33. Nesudėtingas situacijas aprašyti lygtimis ir jų sistemomis.	1.33. Įvairias situacijas aprašyti lygtimis, nelygybėmis, sistemomis.
2. Geometrija
2.1. Paprasčiausiais atvejais taikyti centrinio ir įbrėžtinio kampo sąryšį, įbrėžtinių kampų, kurie remiasi į tą patį lanką, savybę.	2.1. Paprastais atvejais taikyti centrinio ir įbrėžtinio kampo sąryšį, įbrėžtinių kampų, kurie remiasi į tą patį lanką, savybę.		2.1. Nesudėtingais atvejais taikyti liestinės savybę, įbrėžtinio ir apibrėžtinio trikampio / taisyklingojo daugiakampio savybes.
2.2. Paprastais atvejais taikyti panašumo sąvoką, sprendžiant praktinio turinio uždavinius (panašiųjų figūrų ilgių, plotų, tūrių apskaičiavimui).	2.2. Paprastais atvejais pagrįsti trikampių lygumą ir panašumą.		2.2. Pagrįsti figūrų lygumą ir panašumą. Taikyti panašumo sąvoką sprendžiat įvairius nesudėtingus uždavinius, pagrindžiant ar įrodant nesudėtingus teiginius.
			2.3. Remtis Talio teoremos įrodymo idėjomis sprendžiant įvairius nesudėtingus uždavinius, pagrindžiant ar įrodant nesudėtingus teiginius.
2.4. Paprastais atvejais taikyti trikampio ploto formulę , kosinusų teoremą, sinusų teoremą.			2.4. Įrodyti kosinusų teoremą, sinusų teoremą, trikampio ploto formulę . Remtis šių teoremų įrodymo idėjomis sprendžiat įvairius nesudėtingus uždavinius, pagrindžiant ar įrodant nesudėtingus teiginius.
2.5. Paprastais atvejais apskaičiuoti taisyklingosios piramidės pavaizduoto kampo tarp šoninės briaunos ir pagrindo plokštumos, dvisienio kampo prie pagrindo didumą.	2.5. Paprastais atvejais nustatyti/apskaičiuoti taisyklingosios piramidės kampo tarp šoninės briaunos ir pagrindo plokštumos, dvisienio kampo prie pagrindo didumą.		2.5. Paprastais atvejais nustatyti/apskaičiuoti erdvinėje figūroje kampo tarp tiesės ir plokštumos, kampo tarp dviejų plokštumų, didumą. Taikyti trijų statmenų teoremą pagrindžiant teiginius apie dvisienius kampus ir remtis šios teoremos įrodymo idėjomis sprendžiant įvairius nesudėtingus uždavinius.
			2.6. Paprastais atvejais pavaizduotose erdvinėse figūrose nustatyti/apskaičiuoti atstumą tarp prasilenkiančių tiesių, kampo tarp prasilenkiančių tiesių didumą, atstumą tarp tiesės ir jai lygiagrečios plokštumos, atstumą tarp lygiagrečių plokštumų.
2.7. Paprastais atvejais apskaičiuoti Bendrosiose programose apibrėžtų erdvinių figūrų elementų dydžius, paviršiaus plotą ir tūrį, lygiagrečių / ašinių pjūvių, pavaizduotų brėžinyje, plotus.	2.7. Paprastais atvejais taikyti Bendrosiose programose apibrėžtų erdvinių figūrų paviršiaus ploto ir tūrio apskaičiavimo formules.		2.7. Apskaičiuoti Bendrosiose programose apibrėžtų erdvinių figūrų lygiagrečių/ašinių pjūvių plotus. Taikyti nupjautinės piramidės, nupjautinio kūgio paviršiaus ploto ir tūrio formules.
			2.8. Paprastais atvejais taikyti trikampio/lygiagretainio taisykles vektorių sudėčiai, vektorių kolinearumo sąlygą (daugybą iš nelygaus nuliui skaičiaus) sprendžiant įvairius uždavinius.
			2.9. Plokštumos ir erdvės vektorių išreikšti koordinatėmis, apskaičiuoti vektoriaus ilgį. Atlikti veiksmus: padauginti vektorių iš skaičiaus, sudėti vektorius, apskaičiuoti ir taikyti vektorių skaliarinę sandaugą. Taikyti vektorių kolinearumo ir statmenumo sąlygas, vektorių veiksmų savybes sprendžiant uždavinius.
3. Funkcijos ir analizės pradmenys
Funkcijos y = tgx.			Funkcijos (n – natūralusis skaičius), , , y = ctgx..
3.1. Rasti dviejų skaičių aibių sąjungą, sankirtą, aibės poaibį.			3.1. Rasti aibių sąjungą, sankirtą, skirtumą, aibės poaibį.
			3.2. Sudaryti tiesės lygtį , kai žinomi du tiesės taškai. Patikrinti, ar duoti plokštumos taškai (du, trys ir daugiau) yra vienoje tiesėje.
3.3. Taikyti bet kokio kampo sinuso, kosinuso apibrėžimą remiantis vienetiniu apskritimu sprendžiant paprasčiausius uždavinius.		3.3. Taikyti bet kokio kampo sinuso, kosinuso apibrėžimą remiantis vienetiniu apskritimu sprendžiant paprastus uždavinius.	3.3. Taikyti bet kokio kampo sinuso, kosinuso apibrėžimą remiantis vienetiniu apskritimu sprendžiant nesudėtingus uždavinius.
3.4. Atpažinti funkcijų formules ir grafikus (eskizus).			3.4. Atpažinti funkcijų formules ir grafikus (eskizus).
3.5. Iš grafiko (eskizo) nustatyti funkcijos apibrėžimo / reikšmių sritį, funkcijos reikšmių didėjimo ir mažėjimo intervalus, ekstremumo taškus, funkcijos ekstremumus ir funkcijos didžiausias / mažiausias reikšmes nurodytame intervale.		3.5. Iš grafiko (eskizo) arba pateiktos formulės nustatyti, su kuriomis argumento reikšmėmis funkcija įgyja: nurodytą reikšmę, teigiamas, neigiamas reikšmes ar nulį, didesnes ar mažesnes už nurodytą skaičių reikšmes.	3.5. Nustatyti formule išreikštos funkcijos lyginumą.
3.6. Atpažinti ir paprastais atvejais remtis funkcijų transformacijomis y = f(x) b, y = f(x b).			3.6. Nesudėtingais atvejais remtis funkcijų transformacijomis y = f(x) b, y = f(x b), y = \|f(x)\|.
3.7. Remiantis funkcijų ,grafikų eskizais nustatyti lygčių = 0 ir = sprendinių skaičių. Nurodyti sprendinius, kai duoti grafikų eskizų susikirtimo taškai.			3.7. Atpažinti ir paprastais atvejais remtis funkcijos grafiko eskizu, kai y = g(x), y = h(x) – programoje apibrėžtos funkcijos.
3.8. Paprastais atvejais remtis funkcijų savybėmis sprendžiant praktinio ir matematinio turinio uždavinius.		3.8. Nesudėtingais atvejais remtis funkcijos savybėmis sprendžiant praktinio ir matematinio turinio uždavinius.	3.8. Remtis funkcijos savybėmis sprendžiant praktinio ir matematinio turinio uždavinius.
			3.9. Apskaičiuoti tolydžiosios funkcijos reikšmių pokytį duotame taške, kai žinomas argumento pokytis.
3.10. Apskaičiuoti funkcijų, išreikštų daugianariais (arba reiškiniais, kurie tapačiai pertvarkomi į daugianarius), išvestines.			3.10. Taikyti funkcijų y = (n - realusis), y = y = y = tgx, y = ctgx, y =a^x, y = ir y =, y = lnx išvestinių skaičiavimo formules.
3.11. Apskaičiuoti funkcijos išvestinės reikšmę duotame taške. Paprastais atvejais taikyti funkcijų sumos (skirtumo), sandaugos iš realiojo daugiklio išvestinių skaičiavimo taisykles.			3.11. Taikyti funkcijų sandaugos, dalmens, sudėtinės funkcijos išvestinių skaičiavimo taisykles.
3.12. Taikyti funkcijos (išreikštos antrojo ar trečiojo laipsnio daugianariu) išvestinę funkcijos kritiniams taškams, didėjimo / mažėjimo intervalams, ekstremumo (minimumo, maksimumo) taškams nustatyti.		3.12. Tirti funkcijas, išreikštas ne aukštesnio kaip trečiojo laipsnio daugianariais. Iš pateiktų grafikų eskizų atrinkti duotosios (tiriamosios) funkcijos grafiko eskizą.	3.12. Tirti funkcijas, išreikštas ne aukštesnio kaip ketvirtojo laipsnio daugianariais. Iš pateiktų grafikų eskizų atrinkti duotosios (tiriamosios) funkcijos grafiko eskizą. Sieti funkcijos grafiką (eskizą) su jos išvestinės grafiku.
3.13. Paprastais atvejais apskaičiuoti funkcijos didžiausią / mažiausią reikšmę uždarajame intervale.		3.13. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti funkcijos didžiausią / mažiausią reikšmę uždarame intervale.	3.13. Apskaičiuoti funkcijos didžiausią / mažiausią reikšmę uždarame intervale.
			3.14. Sieti funkcijos išvestinės reikšmę duotame taške su funkcijos grafiko liestinės lygties krypties koeficientu (y = kx + b, k =f'(x) = tgα, čia α – kampo tarp liestinės ir x ašies didumas) ir užrašyti funkcijos grafiko liestinės duotame taške lygtį.
			3.15. Taikyti žinias apie lygiagrečias ir statmenas tieses sprendžiant uždavinius, susijusius su funkcijos grafiko liestinės lygtimi.
		3.16. Paprastais atvejais taikyti funkcijos išvestinę judėjimo uždaviniams spręsti.	3.16. Spręsti nesudėtingus judėjimo uždavinius remiantis tuo, kad kelio funkcijos išvestinė yra momentinio greičio funkcija, o momentinio greičio funkcijos išvestinė yra momentinio pagreičio funkcija.
3.17. Paprastais atvejais taikyti funkcijos išvestinę praktinio turinio optimizavimo uždaviniams spręsti.			3.17. Modeliuoti funkcija nesudėtingą praktinę ir matematinę situaciją bei remiantis šios funkcijos išvestine apskaičiuoti šios funkcijos didžiausią / mažiausią reikšmę.
			3.18. Taikyti funkcijų, išreikštų daugianariais, pirmykščių funkcijų radimo taisykles.
			3.19. Taikyti Niutono-Leibnico formulę apibrėžtiniam integralui apskaičiuoti, matematinio bei praktinio turinio problemoms spręsti.
			3.20. Taikyti apibrėžtinius integralus nesudėtingų kreivinių figūrų plotams apskaičiuoti, matematinio bei praktinio turinio problemoms spręsti.
4. Kombinatorika, tikimybių teorija, statistika
4.1. Paprastais atvejais sudaryti bandymo baigčių (elementariųjų įvykių) aibę. Rasti nurodytam įvykiui palankių baigčių skaičių.			4.1. Taikyti gretinių bei derinių formules.
4.2. Paprastais atvejais atpažinti situacijas, kurioms galima taikyti klasikinį tikimybės apibrėžimą ir apskaičiuoti įvykio ir/ar jam priešingo įvykio tikimybes.			4.2. Taikyti tikimybių formules P(A) = 1 – P(); P() = P(A) + P(B) , kai A, B – nesutaikomi įvykiai; P() = 1 – P(), kai A, B – nepriklausomi įvykiai.
			4.3. Sudaryti nesudėtingų atsitiktinių dydžių skirstinius (skirstinio lenteles) remiantis klasikiniu tikimybės apibrėžimu, įvykių nepriklausomumu. Apskaičiuoti atsitiktinių dydžių vidurkį (matematinę viltį), dispersiją.
4.4. Paprastais atvejais sudaryti dažnių ir santykinių (procentinių) dažnių lenteles pateiktiems duomenims, vaizduoti duomenis diagramomis.		4.4. Nesudėtingais atvejais grupuoti duomenis į vienodo ilgio intervalus, vaizduoti duomenis diagramomis.
4.5. Apskaičiuoti imties skaitines charakteristikas (vidurkį, dispersiją, standartinį nuokrypį, medianą, modą) iš nesugrupuotų duomenų dažnių ir santykinių dažnių lentelių.		4.5. Paprastais atvejais apskaičiuoti imties skaitines charakteristikas (vidurkį, dispersiją, standartinį nuokrypį, medianą, modą) ir paaiškinti, kokią informaciją imties skaitinės charakteristikos suteikia apie populiaciją.	4.5. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti imties skaitines charakteristikas (vidurkį, dispersiją, standartinį nuokrypį, medianą, modą) ir remiantis jomis daryti išvadas apie populiaciją.

––––––––––––––––––––

Matematikos brandos egzamino programos

2 priedas

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PAGRINDINĖS FORMULĖS

Prie egzamino užduoties pateikiamas matematinių formulių rinkinys:

Greitosios daugybos formulės: ,

Aritmetinės progresijos pirmųjų n narių suma:

Geometrinė progresija: ;

Nykstamosios geometrinės progresijos narių suma:

Sudėtinių procentų formulė: ; čia S – pradinis dydis, p – palūkanų norma, n – laikotarpių skaičius.

Trikampis: , , ,

čia a, b, c - trikampio kraštinės, A, B, C - prieš jas esantys kampai, p - pusperimetris, r ir R - įbrėžtinio ir apibrėžtinio apskritimų spinduliai, S - plotas.

Skritulio išpjova: , ; čia - centrinio kampo didumas laipsniais,
S - išpjovos plotas, l - išpjovos lanko ilgis, R - apskritimo spindulys.

Kūgis:

Rutulys: ,

Nupjautinis kūgis: , V= , čia R ir r – kūgio pagrindų spinduliai, V – tūris, H – aukštinė, l – sudaromoji.

Nupjautinės piramidės tūris: , čia S₁, S₂ – pagrindų plotai, H – aukštinė.

Rutulio nuopjova: , , čia R – rutulio spindulys, H – nuopjovos aukštinė.

Erdvės vektoriaus ilgis:

Vektorių skaliarinė sandauga: ,
čia – kampas tarp vektorių ir .

Trigonometrinių funkcijų sąryšiai:

, ,

Trigonometrinių funkcijų reikšmių lentelė

a
sin a
cos a
tg a					–

Trigonometrinės lygtys:

Išvestinių skaičiavimo taisyklės: ; ;

čia u ir v –diferencijuojamosios funkcijos, c – konstanta.

Funkcijų išvestinės: (a^x)¢ = a^xlna,

Sudėtinės funkcijos h(x) = g(f(x)) išvestinė: h¢ (x) = g¢ (f (x))×f¢ (x).

Funkcijos grafiko liestinės taške lygtis:

Pagrindinės logaritmų savybės: , , ,

Derinių skaičius:

Gretinių skaičius:

Tikimybių teorija: Atsitiktinio dydžio X matematinė viltis yra ,

dispersija DX=.

–––––––––––––––

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Istorijos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti istorijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. istorijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo istorijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi istorijos mokiniai plėtoja socialinę kompetenciją ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, interpretavimas ir vertinimas (aukštesnio lygio gebėjimai). Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. vartodami svarbiausias istorijos sąvokas;

6.1.2. apibūdindami istorinės raidos faktus, reiškinius, procesus ir laikotarpius;

6.1.3. aiškindami istorinių asmenybių vaidmenį istorijoje;

6.1.4. nurodydami priežasčių ir pasekmių tarpusavio ryšį.

6.1. Žinių taikymą, tyrinėjimą ir vertinimą mokiniai parodo:

6.2.1. aiškindami, nagrinėdami, analizuodami istorinių, rašytinių ir vaizdinių šaltinių ir istorikų tekstų, istorinių žemėlapių, istorinės statistikos turinį, jų kontekstą, įvykių, reiškinių, procesų, idėjų atsiradimo priežastis ir pasekmes;

6.2.2. vertindami įvykių, reiškinių ir procesų reikšmę visuomenės raidai;

6.2.3. vertindami istorinius šaltinius, istorikų tekstus;

6.2.4. nurodydami priežastį, pasekmę ir reikšmę, darydami ir pagrįsdami išvadas;

6.2.5. lygindami įvykius, reiškinius, procesus, šaltinius;

6.2.6. rašydami trumpą tekstą istorinės medžiagos pagrindu.

6.3. Problemų sprendimą mokiniai parodo:

6.3.1. apibrėždami ar suformuluodami problemą;

6.3.2. numatydami problemos sprendimo būdus;

6.3.3. rasdami informaciją šaltiniuose, kritiškai ją vertindami ir interpretuodami;

6.3.4. formuluodami argumentuotas išvadas, remiantis šaltiniais ir žiniomis.

7. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, ir skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

8. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

IV. EGZAMINO MATRICA

9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta lentelėje.

Teminės sritys (Pasaulio istorija – 50 proc., Lietuvos istorija – 50 proc.)	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
	Žinios ir supratimas	Žinių taikymas, gebėjimas tyrinėti ir vertinti	Problemų sprendimas	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
Viduriniai amžiai				20	8
Naujieji amžiai				30	12
Naujausioji istorija				50	20
Iš viso, proc.	40	50	10	100	40

9.1. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai teminei sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, teminės srities „Viduriniai amžiai“ klausimams bus skirta apie 20 proc. (paklaida – 3 proc.) užduoties taškų, tarp jų bendrojo kurso klausimams 8 proc. Lentelėje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 40 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 50 proc., problemų sprendimo gebėjimams – 10 proc. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visoje užduotyje, ir kiekvienoje teminėje srityje. Klausimams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. Egzamino užduoties pobūdis

10. Egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių:

10.1. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

10.2. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius (rašytinius, vaizdinius šaltinius, istorikų tekstus, istorinius žemėlapius, istorinę statistiką ir kt.). Atviro tipo klausimai gali būti trumpi ir struktūruoto atsakymo, reikalaujantys kelių skirtingų informacijos naudojimo (informacijos radimo, palyginimo, analizės, apibendrinimo) etapų užrašymo. Kiek taškų skiriama už teisingą atsakymą į atviro tipo klausimą, nurodoma prie kiekvieno klausimo.

11. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100.

12. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 20–30 proc. taškų, už antrąją – 70–80 proc. Užduotyje pateikiami įvairaus sudėtingumo klausimai: apie 30 proc. – lengvų, apie 40 proc. – vidutinio sunkumo ir apie 30 proc. – sudėtingų. Ne mažiau kaip 40 proc. istorijos egzamino užduočių, susijusios su žiniomis ir gebėjimais, įgyjamais mokantis istorijos pagal bendrojo kurso programą.

13. Egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kuris parengiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

14. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami priedo 1 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

15. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną mokinio darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

16. Minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

________________________

Istorijos brandos egzamino programos

priedas

ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1.Istorijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, įgytų mokantis istorijos pagal bendrojo ar išplėstinio kurso programas.

2.Egzamino reikalavimai pateikiami šio priedo 1 lentelėje, kurioje pagal lygius nurodomi gebėjimai, reikalingi norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. Lentelės minimalių reikalavimų stulpelyje pateikiami minimalūs reikalavimai žinioms ir gebėjimams, reikalingi tik išlaikyti brandos egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą, apima ir minimalius reikalavimus išlaikyti egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, apima reikalavimus mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą. Todėl lentelės išplėstinio kurso stulpelyje įrašyta žinios ir gebėjimai, viršijantys atitinkamos temos bendrojo kurso žinias ir gebėjimus

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

MINIMALŪS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ

REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ

1.1. Atpažinti svarbiausias istorijos sąvokas pagal apibūdinimus.

1.1. Apibrėžti ir korektiškai vartoti svarbiausias istorijos sąvokas .

2. Apibūdinant istorinę raidą:

2.1. nusakyti įvykio, reiškinio vietą, laiką;

2.2. atpažinti įvykį, reiškinį, procesą, laikotarpį iš jam būdingų požymių;

2.3. pateikti pavyzdžių apie nagrinėjamą įvykį, reiškinį, procesą, laikotarpį;

2.4. nusakyti esminius istorinio įvykio, reiškinio, proceso, laikotarpio bruožus.

2. Apibūdinant istorinę raidą:

2.1. palyginti įvykius, reiškinius, nurodyti jų panašumus ir skirtumus;

2.2. išskaidyti informaciją apie praeitį į atskiras sudėtines dalis, smulkiai, išsamiai nagrinėti;

2.3. remiantis tam tikrais požymiais, įvykius, reiškinius, procesus jungti į grupes, vieningą visumą, nustatyti tarpusavio ryšius;

2.4. remiantis informacijos analize, pateikti atsakymą, patvirtinti faktais;

2.5. remiantis pateikta informacija, atskirti priežastis, eigą, rezultatus.

2. Apibūdinant istorinę raidą:

2.1. padaryti išvadą apie praeities reiškinius ir procesus iš atskirų atvejų, faktų;

2.2. pateikti įrodymą, kuris patvirtintų pateiktą atsakymą ar išvadą;

2.3. pateikti argumentuotą nuomonę apie reiškinių priežastis, pasekmes, nustatyti jų reikšmę.

3.1. Įvardyti žymiausias praeities asmenybes ir vienu dviem sakiniais nusakyti jų pagrindinius darbus.

3.1. Įvardyti pagrindinius istorinės asmenybės gyvenimo ir veiklos bruožus.

3.2. Palyginti tarpusavyje įvairių istorinių asmenybių nuopelnus.

3.1. Įvardyti priežastis ir sąlygas, leidusias išgarsėti istorinei asmenybei.

3.2. Vertinu istorinės asmenybės nuveiktus darbus jo gyvenamojo laiko ir dabarties kontekste.

4.1. Nurodyti svarbiausius nagrinėtus Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius, pvz., viduriniai amžiai, naujieji amžiai, naujausieji laikai, Renesansas, Apšvieta.

4.2. Atpažinti svarbius praeities įvykius ar reiškinius kaip konkrečios epochos atspindžius (pvz. Holokaustą kaip Antrojo pasaulinio karo ir pan.).

4.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius ir paaiškinti jų ribas.

4.2. Susieti svarbius praeities įvykius ar reiškinius su konkrečia epocha / laikotarpiu (pvz., Holokaustą kaip Antrojo pasaulinio karo ir pan.).

4.3. Susieti svarbiausius įvykius ir reiškinius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijoje ir įrodyti jų tarpusavio ryšius.

4.4. Paaiškinti vienos ar kitos epochos visuomenės palikimo poveikį vėlesnės visuomenės raidai.

4.1. Pagrįsti, kodėl vienas ar kitas istorijos įvykis, reiškinys yra laikomas istorijos laikotarpio skiriamąja riba (pvz.,Vakarų Romos imperijos subyrėjimas – viduramžių pradžia ir pan.).

4.2. Pagrįsti svarbius praeities įvykius ar reiškinius kaip konkrečios epochos atspindžius (pvz., Holokaustą kaip Antrojo pasaulinio karo ir pan.).

4.3. Vertinti vienos ar kitos epochos visuomenės palikimo poveikį vėlesnės visuomenės raidai.

4.4. Atpažinti nagrinėjamus objektus istorijos žemėlapyje.

4.5. Nustatyti to paties reiškinio, proceso pokyčius laike, vaizduojamus viename istorijos žemėlapyje.

5.1. Rasti istorijos rašytiniame ar vaizdiniame šaltinyje, istoriniame tekste tiesiogiai pranešamą istorijos informaciją.

5.2. Atpažinti skirtingus to paties įvykio, reiškinio bei proceso aprašymus istorinės informacijos šaltinyje.

4.5. Nagrinėti istorijos žemėlapio teikiamą tiesioginę ir netiesioginę informaciją.

4.6. Nustatyti to paties reiškinio, proceso pokyčius laike skirtingų laikotarpių istorijos žemėlapiuose.

5.1. Rasti istorijos rašytiniame ar vaizdiniame šaltinyje, istoriniame tekste netiesiogiai pranešamą istorijos informaciją.

5.2. Palyginti reikalingą istorijos informaciją keliuose istorijos rašytiniuose ar vaizdiniuose šaltiniuose.

5.3. Paaiškinti skirtingus to paties įvykio, reiškinio bei proceso aprašymus istorinės informacijos šaltinyje.

5.4. Vertinti istorinio šaltinio tinkamumą atsakant į klausimus apie praeitį.

5.5. Rasti šališkumą istorijos šaltiniuose ir tekstuose.

5.6. Paaiškinti istorijos šaltinio ir teksto teikiamos informacijos priklausomybę nuo autoriaus pažiūrų, įsitikinimų.

4.4. Pagal istorijos žemėlapį paaiškinti įvykių priežastis ir pasekmes, aplinkos sąlygų poveikį visuomenės raidai.

4.5. Įvertinti istorijos žemėlapį kaip žinių apie visuomenės raidą praeityje šaltinį.

5.1. Vertinti informaciją, gautą iš įvairių informacijos šaltinių (pirminių istorijos šaltinių, istorikų tekstų).

5.2. Vertinti istorinio šaltinio tinkamumą atsakant į klausimus apie praeitį.

5.3. Įrodyti šališkumą istorijos šaltiniuose ir tekstuose.

5.4. Pagrįsti istorijos šaltinio ir istorijos teksto teikiamos informacijos priklausomybę nuo autoriaus pažiūrų, įsitikinimų.

6.1. Trumpai atsakyti į klausimus apie svarbiausius nagrinėjamus istorijos įvykius, reiškinius ir procesus.

6.1. Trumpu atsakymu / keliais sakiniais apibendrinti savo turimą ir šaltiniuose surastą informaciją apie visuomenės raidą praeityje.

6.1. Pagal savo turimą ir šaltiniuose surastą informaciją sukurti trumpą pasakojimą apie visuomenės raidą praeityje.

3. Egzamino užduočių tematika suskirstyta į 7 dalis:

3.1. Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės formavimasis (iki XV a. pab.).

3.2. Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės kaita XVI–XVII a. vid.

3.3. Apšvietos Europoje laikai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo pokyčiai.

3.4. Lietuvos visuomenė Europos ir pasaulio pokyčių XIX–XX a. pr. aplinkoje.

3.5. Visuomenė tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo epochoje (1919–1945 m.).

3.6. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo Europoje laikais.

3.7. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos visuomenės kaita nepriklausomoje valstybėje.

4. Šio priedo 2 lentelėje pateikiama istorijos tematika, kurios pagrindu yra rengiamos egzamino užduotys. Minimalios ir bendrojo kurso programos žinios yra pakartotos aukštesnio lygio programos reikalavimų skiltyje. Mokiniai turėtų žinoti lentelėje nurodytas datas, suvokti įvardytų istorinių asmenybių vaidmenį. Jei prie programoje minimo įvykio nėra nurodyta konkreti data, mokinys turėtų žinoti amžių, istorinę epochą, suvokti įvykių chronologinę seką. Jei programoje istorinė asmenybė nenurodoma, tai egzamine nebus užduočių, reikalaujančių žinoti istorinio asmens veiklos faktus. Asmenybės įvardijimas reiškia tik programoje (2 lentelėje) minimų jos veiksmų ar nuopelnų tam tikroje srityje, o ne visos biografijos žinojimą. Tačiau užduotyse pateikiamuose šaltiniuose gali būti minimos datos ir istorinės asmenybės, iš kurių mokiniai galėtų atpažinti epochą ar aprašomus įvykius.

2 lentelė. Egzamino užduočių tematika

__________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

GEOGRAFIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Geografijos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti geografijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. geografijos brandos egzamino reikalavimai (priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo geografijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. Mokinių gebėjimŲ Grupės

5. Mokydamiesi geografijos mokiniai plėtoja socialinę kompetenciją. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į tris grupės. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su žiniomis ir supratimu, antroji – su taikymu, trečioji – su analize, problemų sprendimu, sinteze, vertinimu. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas, pritaikytas geografijos mokomajam dalykui.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:

6.1.1. įvardydami ir aiškindami sąvokas, esmines gamtos ir visuomenės reiškinių ar procesų priežastis;

6.1.2. atpažindami ir apibūdindami įvykių, reiškinių, procesų bruožus;

6.1.3. rasdami reikiamą informaciją žemėlapiuose, grafikuose, schemose, diagramose, lentelėse, mokslinio pobūdžio tekstuose.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo:

6.2.1. nustatydami objektų geografinę padėtį, nurodydami įvykio, reiškinio vietą, laiką, kryptį;

6.2.2. rasdami informaciją įvairiausiuose geografijos informacijos šaltiniuose apie gamtos ir visuomenės reiškinius ir procesus, nurodydami priežastis bei pasekmes;

6.2.3. apibendrindami gamtos ir visuomenės procesų pokyčius, nurodydami kaitos būtinybę ir pasekmes;

6.2.4. atlikdami skaičiavimus (procentų, vidurkio) ir lygindami gautus rezultatus.

6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo:

6.3.1. analizuodami ir kritiškai vertindami skirtinguose informacijos šaltiniuose (diagramose, kreivėse, schemose, statistiniuose duomenyse) rastą informaciją apie įvairius gamtos ir visuomenės įvykius, reiškinius ir procesus;

6.3.2. gaudami ir apdorodami tyrimų rezultatus (išanalizuoja problemą, numato jos galimus sprendimo būdus, nurodo jų stipriąsias ir silpnąsias puses), darydami duomenimis grįstas išvadas;

6.3.3. formuluodami hipotezes apie gamtos ir visuomenės procesus ir reiškinius, vertindami gamtinių ir visuomenių veiksnių įtaką aplinkai.

7. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzamino centro interneto svetainėse.

8. Egzamino metu praktiškai tyrimai neatliekami, tačiau mokiniai gali pritaikyti mokymosi metu įgytus tyrimo gebėjimus. Pavyzdžiui, pagal pateiktą tyrimo aprašymą ir jo rezultatus mokiniai turi gebėti pagrįsti tyrimo eigą, apdoroti (susisteminti) duomenis ir apibendrinti rezultatus, padaryti išvadas.

9. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, ir skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia žinoti ir suprasti, gebėti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. Egzamino Matrica

10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal dalyko temines sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Teminės sritys	Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, proc.
Teminės sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Analizė, problemų sprendimas, sintezė, vertinimas	Iš viso	Iš jų – iš bendrojo kurso
Geografinis pažinimas				10	4
Gamtinė geografija				40	16
Visuomeninė geografija				40	16
Regioninė geografija				10	4
Iš viso, proc.	50	40	10	100	40

11. Klausimams iš bendrojo kurso skiriama 40 proc. egzamino užduoties taškų, iš jų 40 proc. skiriama klausimams, atitinkantiems minimalius reikalavimus. Klausimams iš išplėstinio kurso skiriama 60 proc. užduoties taškų. Egzamino reikalavimai pagal išplėstinį kursą apima ir reikalavimus pagal bendrąjį kursą.

12. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai teminei sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį.

13. Egzamino matricoje pateikti skaičiai yra orientaciniai, egzamino užduotyje galima 3 proc. paklaida. Egzamino reikalavimai pateikti programos 1 priede.

V. egzamino užduoties pobūdis

14. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas klausimų rinkinys. Atsakymai pateikiami atsakymų lape. Klausimų rinkinį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, reikalaujantys žinių ir supratimo bei jų taikymo įgūdžių, antrojoje dalyje – struktūriniai klausimai, reikalaujantys žinių taikymo, geografinės informacijos (tekstų, statistinių duomenų, iliustracijų) atrankos, analizavimo, vertinimo gebėjimų ir praktinių įgūdžių. Už atsakymus į užduoties klausimus galima surinkti apytiksliai 100 taškų (paklaida – 5 proc.). Vertinimui teikiamas tik atsakymų lapas.

15. Už pirmąją egzamino užduoties klausimų dalį galima surinkti 20–25 proc. taškų, už antrąją – 75–80 proc. Už kiekvieną teisingai atsakytą klausimą su pasirenkamaisiais atsakymais mokinys gauna 1 tašką. Struktūriniuose klausimuose šalia kiekvieno jį sudarančio klausimo nurodomas jo vertinimas taškais.

16. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. (180 min.) be pertraukos.

17. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kuris parengiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

19. Minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

___________________

Geografijos brandos egzamino programos

priedas

GEOGRAFIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Geografijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami pagal tas pačias temines sritis, kaip ir vidurinio ugdymo geografijos bendrojoje programoje. Egzamino turinys suskirstytas į keturias temines sritis, susijusias su bendruoju ir išplėstiniu geografijos kursu. Teminės sritys:

1.1. geografinis pažinimas (geografinė informacija);

1.2. gamtinė geografija (Žemė visatos erdvėje; Žemės vidinė sandara ir paviršius; atmosfera, klimatas, orai; Pasaulio vandenynas ir sausumos vandenys; geografinė sfera ir jos dėsningumai);

1.3. visuomeninė geografija (gyventojai ir gyvenvietės; politinė geografija; pasaulio ūkis; globalizacija);

1.4. regioninė geografija (pasaulio regionai ir subregionai, globalinės problemos).

2. Geografijos brandos egzamino tematika apima visus geografinės erdvės lygius – lokalinį (Lietuva), regioninį (šalys, regionai ir jų dalys) ir globalinį (Žemė, pasaulis). Egzamino užduotys turėtų apimti apie 30 proc. lokalinio, 50 proc. regioninio ir 20 proc. globalinio geografijos erdvės lygio. Išsamesnė egzamino tematika, turinys pateikti šios programos priede, kuriame taip pat pateikiami reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pagal temines sritis ir temas.

3. Egzamino reikalavimai pateikti šio priedo 1 lentelėje. Reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą, todėl reikalavimuose pagal išplėstinio kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau, negu reikalaujama bendrajame kurse.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

Minimalūs reikalavimai	Reikalavimai pagal bendrojo kurso programą		Reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą
I. GEOGRAFINIS PAŽINIMAS
1. Geografinė informacija
1.1. Nurodyti žemėlapių klasifikavimo kriterijus (mastelis, tematika).	1.1. Grupuoti žemėlapius pagal mastelį ir tematiką.
	1.2. Įvardyti pagrindinius žemėlapio elementus (matematiniai, kartografiniai vaizdo, pagalbiniai ir papildomieji).	1.2. Analizuojant įvairaus mastelio žemėlapius (geografinius, topografinius), apibūdinti jų elementus, nurodyti panašumus ir skirtumus.
1.3. Įvardyti geografinio tinklo elementus (lygiagretės, dienovidiniai).	1.3. Įvardyti geografinio tinklo elementus (lygiagretės, dienovidiniai), paaiškinti jų paskirtį.	1.3. Įvardyti žemėlapių kartografines projekcijas (ritininė, kūginė, azimutinė), nurodyti jų paskirtį, paaiškinti kartografinio vaizdo iškraipymo priežastis ir pasekmes.
1.4. Naudojantis žemėlapio matematiniu pagrindu, išmatuoti realius atstumus (metrais, kilometrais), nustatyti horizonto kryptis, azimutus ir geografinių objektų padėtį (geografines koordinates).
	1.5. Įvardyti pagrindines sutartinių ženklų grupes (nemasteliniai, masteliniai (plotiniai) ir linijiniai), nurodyti jų paskirtį.	1.5. Analizuoti ir apibūdinti vaizduojamą teritoriją plane ar žemėlapyje. Naudojantis šaltiniais, sudaryti maršrutą vietovės plane.
1.6. Nustatyti geografinių objektų padėtį (gamtinę, politinę, ekonominę).
	1.7. Nurodyti Geografinės informacinės sistemos (GIS) funkcijas ir paskirtį.	1.7. Analizuojant geografinę informaciją, nustatyti jos priklausomybę įvairioms GIS dalims (duomenų rinkimas, apdorojimas ir rezultatų pateikimas).
II. GAMTINĖ GEOGRAFIJA
2. Žemė visatos erdvėje
		2.1. Įvardyti Žemės formos ir dydžio charakteristikas, nurodyti planetos formos deformacijų priežastis.
2.2. Įvardyti Žemės ašies pasvirimo, ašinio ir orbitinio judėjimo geografines pasekmes (dienos ir nakties, metų laikų kaita).	2.2. Įvardyti ir paaiškinti Žemės ašies pasvirimo, ašinio ir orbitinio judėjimo geografines pasekmes.	2.2. Paaiškinti Žemės ašies pasvirimo, ašinio ir orbitinio judėjimo įtaką geografiniams dėsningumams (dienos ir nakties, metų laikų, potvynių ir atoslūgių kaita).
2.3. Remiantis laiko juostų žemėlapiu, nustatyti įvairių vietovių juostinį laiką.
3. Žemės vidinė sandara ir paviršius
	3.1. Įvardyti pagrindines Žemės vidinės sandaros dalis (branduolys, mantija, litosfera).	3.1. Nurodyti svarbiausias Žemės vidinės sandaros dalių termines ir mechanines savybes.
3.2. Paaiškinti litosferos plokščių teoriją.	3.2. Nurodyti procesus, vykstančius litosferos plokščių ribose, ir šių procesų padarinius.	3.2. Paaiškinti litosferos plokščių judėjimo priežastis, apibūdinti jų sandūras (konstruktyvieji, destruktyvieji ir konservatyvieji pakraščiai) ir pasekmes.
		3.3. Įvardyti tektoninių judesių priežastis, nurodyti jų pasekmes (raukšlės ir lūžiai) ir pasireiškimo rajonus.
3.4. Nurodyti žemyninės ir vandenyninės Žemės plutos struktūros skirtumus.		3.4. Analizuojant Žemės paviršiaus ypatumus, nurodyti jo ryšius su Žemės plutos tektonine struktūra (platformos, orogeninės sritys).
	3.5. Apibūdinti nuosėdinių, magminių ir metamorfinių uolienų susidarymą, pateikti jų pavyzdžių.	3.5. Paaiškinti uolienų kaitos ciklo įtaką įvairios kilmės uolienų pasiskirstymui Žemės gelmėse ir paviršiuje.
3.6. Paaiškinti Žemės drebėjimų ir vulkanizmo priežastis, nurodyti jų pasekmes.	3.6. Paaiškinti Žemės drebėjimų ir vulkanizmo priežastis, nurodyti jų pasekmes ir pasireiškimo rajonus (Alpių ir Himalajų, Ramiojo vandenyno seisminės juostos).	3.6. Apibūdinti vulkanizmo reiškinius (geizeriai, karštos versmės, fumarolės), pateikti jų pasireiškimo pavyzdžių.
		3.7. Nurodyti priemones, kurios sumažintų žalą žemės drebėjimo ir ugnikalnių išsiveržimo metu bei vertinti šių reiškinių galimas pasekmes.
	3.8. Įvardyti dūlėjimo ir gravitacinio dūlėsių judėjimo priežastis, nurodyti šių procesų pasekmes.	3.8. Paaiškinti dūlėjimo procesų ypatumus įvairiose geografinėse zonose.
3.9. Nurodyti išorinių jėgų (tekančio vandens, karstinių reiškinių, vėjo, ledynų) poveikį Žemės paviršiui.	3.9. Paaiškinti išorinių jėgų (tekančio vandens, karstinių reiškinių, vėjo, ledynų) poveikį Žemės paviršiui, jų suformuotas reljefo formas ir pasireiškimo teritorijas.	3.9. Vertinti išorinių jėgų (tekančio vandens (vandens erozija ir akumuliacija), karstinių reiškinių, vėjo, ledynų) poveikį Žemės paviršiui, nurodyti jo pasekmes ir pasireiškimo teritorijas.
		3.10. Paaiškinti karstinio proceso susidarymo priežastis, nurodyti jų pasekmes ir pasireiškimo teritorijas.
		3.11. Paaiškinti vėjo poveikį (vėjo erozija ir akumuliacija) Žemės paviršiui, nurodyti pasireiškimo teritorijas.
	3.12. Apibūdinti paskutinį kvartero apledėjimą, nurodyti jo paplitimo teritoriją Lietuvoje ir Europoje, paaiškinti įtaką dabartiniam reljefui.	3.12. Paaiškinti Žemės paviršiaus formų ryšius su ledynų ardomąja veikla, ledyninėmis nuogulomis ir akumuliaciniais dariniais.
3.13. Nurodyti sausumos ir vandenynų pasiskirstymo ypatumus Žemėje.
3.14. Skirti sausumos ir vandenyno dugno reljefo formas.	3.14. Įvardyti didžiausius žemynų kalnus ir lygumas.	3.14. Nurodyti sausumos ir Pasaulinio vandenyno dugno reljefo formų bruožus, jų išsidėstymo ypatumus.
4. Atmosfera, klimatas, orai
4.1. Įvardyti pagrindinius atmosferos sluoksnius (troposfera, stratosfera, mezosfera, termosfera, jonosfera).		4.1. Apibūdinti troposferą, paaiškinti jos reikšmę geografinei sferai. Paaiškinti stratosferinio ozono reikšmę.
4.2. Nurodyti Žemės ašies pasvirimo įtaką Saulės spinduliuotės pasiskirstymui Žemės rutulyje ir šilumos juostų susidarymui.
		4.3. Įvardyti bendrosios spinduliuotės dalis, nurodyti jos kiekį lemiančius veiksnius (geografinė platuma, reljefas debesuotumas, oro drėgnis).
4.4. Remiantis oro temperatūros duomenimis, apskaičiuoti vidutinę paros, mėnesio, metinę temperatūrą, temperatūros amplitudę.		4.4. Nustatyti ryšius tarp geografinės platumos, Saulės spinduliuotės kiekio ir oro temperatūros, paaiškinti ryšių priežastis.
4.5. Apibūdinti bendrąją atmosferos cirkuliaciją.		4.5. Paaiškinti oro srautų ir atmosferos apytakos ratų susidarymo priežastis.
	4.6. Paaiškinti atmosferos slėgio juostų išsidėstymą Žemėje.
	4.7. Paaiškinti pastovių (pasatai, vakarų pernaša) ir sezoninių (musonai) vėjų susidarymo priežastis.	4.7. Apibūdinti vietovių, kuriose vyrauja pasatai ir musonai, klimatą.
	4.8. Paaiškinti vietinių vėjų (brizai, kalnų vėjai) susidarymą, nurodyti jų poveikį orams.	4.8. Paaiškinti žmogaus ūkinės veiklos plėtojimo galimybes atsižvelgiant į vėjo kryptį ir stiprumą.
		4.9. Paaiškinti oro drėgnio priklausomybę nuo oro temperatūros. Nurodyti reiškinius, susidarančius vykstant kondensacijos ir sublimacijos procesams.
	4.10. Nurodyti ir paaiškinti kritulių geografinio pasiskirstymo dėsningumus Žemėje ir Lietuvoje.	4.10. Nustatyti ryšį tarp kritulių kiekio ir vandenyno srovių, atmosferos cirkuliacijos, reljefo.
4.11. Įvardyti oro mases ir paaiškinti jų įtaką Europos bei Lietuvos klimatui.		4.11. Nurodyti oro masių savybių priklausomybę nuo susidarymo židinio, paaiškinti jų kitimo priežastis.
	4.12. Nurodyti ciklonų ir anticiklonų skirtumus bei jų įtaką orams.	4.12. Nurodyti, kaip netropiniuose ciklonuose išsidėsto atmosferos frontai (šiltasis, šaltasis, okliuzijos) bei apibūdinti orus juose.
		4.13. Paaiškinti tropinių ciklonų ir mažųjų atmosferos sūkurių susidarymą.
		4.14. Remiantis sinoptiniu žemėlapiu, apibūdinti nurodytų vietovių orus. Paaiškinti orų prognozių sudarymo principus.
4.15. Analizuoti ir lyginti meteorologinius duomenis, klimatogramas ir kartoschemas.	4.15. Analizuoti, lyginti ir apibendrinti meteorologinius duomenis, klimatogramas ir kartoschemas.
4.16. Įvardyti pagrindines ir tarpines klimato juostas nurodant jų geografinį pasiskirstymą, vyraujančias oro mases, klimato elementų (temperatūros, kritulių) kaitą per metus.	4.16. Apibūdinti pagrindines ir tarpines klimato juostas nurodant jų geografinį pasiskirstymą, vyraujančias oro mases, klimato elementų (temperatūros, kritulių) kaitą per metus.
	4.17. Nurodyti jūrinio ir žemyninio klimato tipų pagrindinius ypatumus.	4.17. Nurodyti Lietuvos ir Europos klimatui turinčius įtakos veiksnius, paaiškinti klimato skirtumus Lietuvos teritorijoje.
4.18. Paaiškinti žmogaus įtaką klimatui, apibūdinti stichines nelaimes sukeliančius atmosferos reiškinius (sausros, liūtys, uraganai).	4.18. Paaiškinti žmogaus įtaką klimatui, apibūdinti stichines nelaimes sukeliančius atmosferos reiškinius ir nurodyti jų pasireiškimo teritorijas ir pasekmes.	4.18. Paaiškinti gamtinių (vulkanų veikla, Saulės aktyvumas) ir antropogeninių (miškų kirtimas, oro ir vandens tarša, urbanizacija) veiksnių įtaką klimato kaitai.
		4.19. Nurodyti ir vertinti priemones, kurios leistų sušvelninti žmonių daromą neigiamą poveikį klimatui.
5. Pasaulio vandenynas ir sausumos vandenys
5.1. Nurodyti hidrosferos sudedamąsias dalis ir jos reikšmę žmonijai.
5.2. Nurodyti Pasaulio vandenyno dalis, pateikti jų pavyzdžių.
5.3. Paaiškinti Pasaulio vandenyno vandens temperatūros ir druskingumo kaitos priežastis.	5.3. Lyginti skirtingų vietovių Pasaulio vandenyno vandens temperatūros ir druskingumo kaitos priežastis.	5.3. Lyginti atviro Pasaulio vandenyno ir vidinių jūrų vandens savybes, paaiškinti jų skirtumus lemiančias priežastis.
5.4. Įvardyti vandenyne vykstančius dinaminius procesus (bangos, potvyniai ir atoslūgiai, šiltos ir šaltos srovės).	5.4. Paaiškinti vandenyne vykstančius dinaminius procesus, nurodyti jų priežastis ir įtaką gamtai bei žmogui.	5.4. Nurodyti šiltųjų ir šaltųjų srovių pasiskirstymo vandenynuose dėsningumus, nurodyti jų įtaką klimatui.
	5.5. Paaiškinti cunamio susidarymą, nurodyti jo geografinį paplitimą ir keliamas grėsmes.
	5.6. Paaiškinti bangų poveikį krantų formavimuisi (abrazija, akumuliacija).	5.6. Apibūdinti lagūninius, šcherinius, fiordinius, vatinius, dalmatinius krantų tipus, pateikti pavyzdžių.
		5.7. Paaiškinti hidrografinio tinklo sudėties skirtumus ir susidarymo ypatumus įvairiomis gamtinėmis sąlygomis.
5.8. Įvardyti upių elementus, upės slėnio dalis, nurodyti kalnų ir lygumų upių skirtumus.
	5.9. Apibūdinti Lietuvos upių režimą ir nurodyti ilgiausias upes.	5.9. Paaiškinti upių mitybos, nuotėkio ir ledo režimo ypatumus įvairiose klimato juostose, kritiškai vertinti hidroenergetikos plėtros galimybes.
5.10. Nurodyti ežerų kilmę.	5.10. Nurodyti ežerų kilmę ir pasiskirstymą Žemėje.	5.10. Paaiškinti, kaip susidarė Lietuvos ledyninės ir poledyninės kilmės ežerai, nurodyti jų geografinį pasiskirstymą.
5.11. Paaiškinti pelkių (aukštapelkė, žemapelkė) susidarymo sąlygas.	5.11. Paaiškinti pelkių susidarymo sąlygas, reikšmę žmogui ir gamtai.
5.12. Paaiškinti Lietuvos požeminių vandenų susidarymo sąlygas.	5.12. Paaiškinti Lietuvos požeminių vandenų susidarymo sąlygas, nurodyti jų termines ir chemines savybes.	5.12. Įvertinti paviršinių ir požeminių vandenų ūkinio naudojimo ir taršos problemas.
	5.13. Nurodyti ilgiausias ir vandeningiausias žemynų upes, didžiausius krioklius, svarbiausius kanalus ir didžiausius ežerus.
6. Geografinė sfera ir jos dėsningumai
6.1. Nurodyti geografinės sferos sudėtį, jos ribas.	6.1. Įvardyti gamtinio komplekso komponentus, pateikti jų ryšių pavyzdžių, nurodyti skirtumus tarp gamtinių ir antropogeninių kraštovaizdžių.
	6.2. Nurodyti gyvųjų organizmų paplitimo ribas Žemėje.	6.2. Paaiškinti ekologinių veiksnių (šiluma, šviesa, drėgnis) įtaką augalijai bei gyvūnijai.
6.3. Nurodyti dirvodaros veiksnius ir paaiškinti, kaip susidaro dirvožemis.		6.3. Nagrinėjant dirvožemio pjūvį, įvardyti pagrindinius dirvožemių sluoksnius ir paaiškinti jų susidarymą.
	6.4. Apibūdinti Lietuvos dirvožemius (rudžemiai, kalkžemiai, salpžemiai, smėlžemiai) ir nurodyti jų pasiskirstymą.	6.4. Nurodyti dirvožemių derlingumą lemiančius veiksnius, derlingumo gerinimo būdus.
		6.5. Paaiškinti dirvodaros procesus (jaurėjimas, velėnėjimas, pelkėjimas) ir juos lemiančius veiksnius (klimatas, laikas, reljefas, žmonių veikla).
6.6. Įvardyti geografinio platuminio zoniškumo priežastis, įvardyti geografines zonas ir jų augalijos pagrindinius bruožus.	6.6. Paaiškinti geografinio platuminio zoniškumo priežastis, įvardyti geografines zonas ir jų augalijos pagrindinius bruožus.	6.6. Paaiškinti geografinio platuminio, vertikaliojo zoniškumo ir azoninių sričių susidarymo priežastis. Apibūdinti geografinių zonų klimatą, augaliją, dirvožemių derlingumą.
6.7. Nurodyti ūkinės veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį: paviršiui, dirvožemiui, augalijai ir gyvūnijai.		6.7. Nurodyti gamtinės aplinkos taršos šaltinius ir priemones šiai taršai mažinti.
	6.8. Paaiškinti saugomų teritorijų kategorijas – konservacinio prioriteto (rezervatai, draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai) ir kompleksinio saugojimo teritorijas (nacionaliniai ir regioniniai parkai), pateikti jų pavyzdžių Lietuvoje.	6.8. Pateikti svarbiausių pasaulyje (Europos, Afrikos, Šiaurės Amerikos) nacionalinių parkų pavyzdžių.
III. VISUOMENINĖ GEOGRAFIJA
7. Gyventojai ir gyvenvietės
7.1. Nurodyti gyventojų skaičiaus kitimo priežastis (natūralus gyventojų prieaugis, migracija), pateikti skirtingos kaitos pavyzdžių.		7.1. Analizuoti statistinius gyventojų skaičiaus kaitos duomenis ir daryti išvadas.
	7.2. Nurodyti gyventojų problemas, siejamas su gyventojų skaičiaus kaita (aprūpinimas maistu, būstu, darbu, darbo jėgos trūkumas, socialinė rūpyba, didelis tankumas).
7.3. Paaiškinti netolygaus gyventojų pasiskirstymo Žemėje priežastis, pateikti pavyzdžių.		7.3. Naudojantis pateiktais informacijos šaltiniais, atskleisti ryšį tarp gamtinių, visuomeninių veiksnių ir netolygaus gyventojų pasiskirstymo.
		7.4. Įvardyti problemas, atsirandančias dėl per didelio gyventojų tankumo regionuose.
7.5. Nurodyti Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį ir vertinti jos kaitą.	7.5. Nurodyti gyventojų sudėties įvairovę etniniu (tautiniu), religiniu, demografiniu aspektu.	7.5. Vertinti gyventojų sudėties įvairovę etniniu (tautiniu), religiniu, demografiniu, socialiniu aspektu, pateikti išvadas.
7.6. Naudojantis pateikta informacija (pvz., gyventojų amžiaus piramide, statistiniais duomenimis), analizuoti gyventojų sudėtį ir daryti išvadas.		7.6. Analizuoti gyventojų sudėtį skirtinguose regionuose ir šalyse, įvardyti su tuo susijusias problemas, nurodyti jų sprendimo būdus.
		7.7. Atskleisti ryšius tarp gyventojų sudėties kaitos ir darbo jėgos pokyčių šalyje.
	7.8. Nurodyti demografinės politikos kryptis, pateikti pavyzdžių.	7.8. Paaiškinti valdžios naudojamas priemones natūraliam gyventojų skaičiui reguliuoti, migracijoms skatinti ar riboti, iliustruoti pavyzdžiais.
7.9. Įvardyti migracijos rūšis, nurodyti priverstinės ir savanoriškos migracijos priežastis.	7.9. Analizuoti priverstinės ir savanoriškos migracijos priežastis.	7.9. Nurodyti gyventojų vidines ir tarpvalstybinės migracijos reguliavimo priemones, modeliuoti jų taikymą regione.
		7.10. Išskirti XXI a. intensyvesnių tarpvalstybinių migracijų kryptis, nurodyti jų priežastis.
	7.11. Nurodyti Lietuvos gyventojų tarpvalstybinės migracijos XX–XXI a. kryptis ir priežastis, sieti ją su gyventojų sudėties Lietuvoje problematika.	7.11. Nurodyti didžiausias lietuvių diasporas ir jų susidarymo priežastis.
		7.12. Nurodyti pabėgėlių atsiradimo priežastis, sieti jas su politiniais ir ekonominiais įvykiais, įvardyti pagalbos būdus pabėgėlių problemoms spręsti.
	7.13. Įvardyti ir vertinti gyvenimo kokybės rodiklių (požymių) kitimą.	7.13. Naudojantis pateikta statistine informacija, atskleisti ryšius tarp šalies ar regiono raidos ir gyvenimo kokybės (žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI)), paaiškinti pokyčių priežastis.
7.14. Nurodyti gyvenviečių įvairovę.	7.14. Nurodyti gyvenviečių įvairovę, paaiškinti jų išsidėstymo priežastis.
	7.15. Nurodyti šiuolaikinės urbanizacijos tendencijas.	7.15. Vertinti istorijos ir dabarties sąlygų įtaką miestų augimui ir išsidėstymui.
7.16. Nurodyti didžiausius pasaulio ir atskirų regionų miestus, svarbiausias aglomeracijas Europoje, Amerikoje, Rytų ir Pietų Azijoje.		7.16. Paaiškinti kiekybinius ir kokybinius urbanizacijos procesų (aglomeracijos, megalopoliai) pokyčius Lietuvoje, Europoje, Amerikoje ir Rytų Azijoje.
		7.17. Paaiškinti didmiesčiams būdingas problemas, jas analizuoti ir vertinti skirtingo ekonominio pajėgumo šalyse.
	7.18. Išskirti miestų funkcijas (politines, administracines, gavybos ar perdirbimo pramonės, transporto, mokslo, kultūros, turizmo, finansų), pateikti jas atliekančių miestų pavyzdžių Lietuvoje ir pasaulyje.
8. Politinė geografija
8.1. Nurodyti valstybės elementus (teritorija ir sienos, gyventojai, valdžia ir tarptautinis pripažinimas).		8.1. Nurodyti kuriančius ir keičiančius valstybę veiksnius (gamtiniai, istoriniai ir politiniai, ekonominiai).
	8.2. Grupuoti valstybes pagal geografinę padėtį, pagrindinius valstybės elementus, valdymo ypatumus, tautinę sudėtį.
		8.3. Vertinti šiuolaikinę geopolitinę sąrangą, pateikti išvadas atsižvelgiant į politinius ir ekonominius pokyčius pasaulyje nuo XX a. pabaigos.
	8.4. Apibūdinti Lietuvos geopolitinę padėtį, nurodyti svarbiausius padėties kaitos veiksnius.	8.4. Naudojantis informaciniais šaltiniais, vertinti valstybės geopolitinę padėtį.
8.5. Įvardyti tarptautines organizacijas (Jungtinės Tautos (JT), Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO)).	8.5. Apibūdinti tarptautines organizacijas: JT, NATO.	8.5. Pateikti pasaulinės politikos galios panaudojimo pavyzdžių, kritiškai vertinti tarptautinio saugumo garantus.
8.6. Nurodyti pasaulio politinio žemėlapio subjektus.	8.6. Paaiškinti pasaulio politinio žemėlapio raidą, nurodyti pokyčių priežastis ir rezultatus.	8.6. Analizuoti ir vertinti pasaulio politinio žemėlapio pokyčius XX–XXI a. išskiriant priežastis, procesus ir rezultatus.
8.7. Nurodyti karinių konfliktų atsiradimo priežastis.	8.7. Nurodyti XX a. paskutinio dešimtmečio ir XXI a. tarpvalstybinių karinių konfliktų židinius bei jų atsiradimo priežastis.	8.7. Kritiškai vertinti tarpvalstybinių karinių konfliktų galimus reguliavimo būdus.
		8.8. Apibūdinti tarptautinį terorizmą ir jo pasekmes, pasaulinės bendruomenės pastangas kovoje su šiuo reiškiniu.
9. Pasaulio ūkis
9.1. Paaiškinti pasaulio ūkio šakinę ir sektorinę struktūrą.		9.1. Nurodyti ir vertinti Lietuvos bei pasaulio ūkio raidos ypatumus (agrarinis, pramoninis, popramoninis).
	9.2. Nurodyti tarptautinių kompanijų ir ekonominių organizacijų (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC)) reikšmę pasaulio ūkiui.
		9.3. Nurodyti ūkio specializacijos reikšmę valstybei bei regionui, pateikti skirtingos specializacijos pavyzdžių.
		9.4. Paaiškinti pasaulio ūkio ryšius (gamybiniai, prekybiniai, finansiniai, darbo jėgos judėjimas).
		9.5. Išskirti svarbesnes aukštųjų technologijų sritis, sieti jas su pramonės pažanga, pateikti ją plėtojančių šalių pavyzdžių.
9.6. Paaiškinti svarbiausius bendruosius ekonomikos rodiklius (bendrasis vidaus produktas (BVP), eksportas, importas).	9.6. Analizuoti svarbiausius bendruosius ekonomikos rodiklius (BVP, nedarbo lygį, eksportą, importą, prekybos balansą).	9.6. Pagal pateiktą informaciją analizuoti šalių ekonomikos rodiklius, pateikti išvadas.
	9.7. Nurodyti gamtos ir žmogaus sukurtus pasaulio ūkio išteklius ir jų geografinį pasiskirstymą.	9.7. Apibūdinti gamtos ir žmogaus sukurtus pasaulio ūkio išteklius, nustatyti jų geografinį pasiskirstymą ir reikšmę atskirų valstybių, regionų ūkiui.
9.8. Nurodyti gamtos išteklių pasiskirstymą Lietuvoje, pateikti jų ekonominį vertinimą.		9.8. Vertinti gamtos išteklių kaitą ir racionalų jų naudojimą.
	9.9. Apibūdinti žemės ūkio organizavimo būdus, jų taikymą skirtingose šalyse ir skirtingomis gamtinėmis sąlygomis.	9.9. Pagal pateiktą informaciją analizuoti bioprodukcinio ūkio produktyvumą, našumą ir kitus kokybinius bei kiekybinius parametrus.
		9.10. Nustatyti ryšį tarp bioprodukcinio ūkio ir pramonės šakų (maisto, tekstilės, medienos, kuro, chemijos pramonės).
	9.11. Paaiškinti pagrindinės žemės ūkio krypties (augalininkystės, gyvulininkystės) pasirinkimą, specializaciją ir produktyvumą, pateikti pavyzdžių.
9.12. Paaiškinti pramonės išdėstymo veiksnius.	9.12. Nurodyti pramonės šakų (energetika, metalurgija, mašinų gamyba, chemijos pramonė) plėtojimo regionus.	9.12. Vertinti kuro ir energetikos, metalurgijos, mašinų gamybos (automobilių), chemijos pramonės plėtojimo galimybes šalyje ar regione.
9.13. Nurodyti paslaugų rūšis ir jų infrastruktūrą.	9.13. Įvardyti Lietuvoje sukurtą infrastruktūrą, sieti ją su teikiamomis paslaugomis.	9.13. Vertinti paslaugų reikšmę ūkio plėtojimui, sieti su įvairiomis ūkio šakomis.
9.14. Apibūdinti transporto sistemą.	9.14. Palyginti transporto rūšis ir numatyti jo reikšmę atskiriems regionams.	9.14. Nurodyti svarbiausius tarptautinio transporto srautus (nafta, gamtinės dujos, geležies rūda, grūdai, keleiviai), paaiškinti jų svarbą valstybėms ir regionams.
		9.15. Nurodyti svarbiausius tarptautinės prekybos dalyvius, įvertinti jų vaidmenį tarptautinėje prekyboje.
9.16. Pagal pateiktus statistinius duomenis sudaryti diagramas, lyginti valstybių eksporto ir importo srautus.	9.16. Pagal pateiktus statistinius duomenis anaizuoti valstybių eksporto ir importo srautus ir pateikti išvadas.
	9.17. Apibūdinti Lietuvos galimybes plėtoti turizmą, įvertinti turizmo išteklius.	9.17. Įvertinti turizmo reikšmę valstybėms ir nurodyti svarbiausius turizmo regionus.
9.18. Paaiškinti globalizacijos procesą.	9.18. Paaiškinti globalizacijos procesą, nurodyti jos apimamas sritis (ūkio, kapitalo, kultūros, politinės, informacinės, mokslo ir technologijų), pateikti pavyzdžių.	9.18. Vertinti globalizacijos procesą išskiriant privalumus ir trūkumus.
	9.19. Nurodyti Europos Sąjungos (ES) geografinę erdvę.	9.19. Apibūdinti esminius ES bruožus, nurodyti joje kylančias socialines ir ekonomines problemas.
		9.20. Apibūdinti Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) geografinę erdvę.
	9.21. Nurodyti Lietuvos integracijos į tarptautinius susivienijimus (NATO, JT, ES) reikšmę.	9.21. Analizuoti Lietuvos integraciją į NATO, JT, ES. Vertinti integracijos procesą.
IV. REGIONINĖ GEOGRAFIJA
10. Pasaulio regionai ir subregionai
10.1. Nusakyti pasaulio rajonavimo principus ir išskyrimo požymius (gamtiniai, socialiniai, ekonominiai, politiniai).
10.2. Remiantis informaciniais šaltiniais, apibūdinti Lietuvos regionus politiniu, gamtiniu, socialiniu bei ekonominiu aspektu.	10.2. Remiantis informaciniais šaltiniais, apibūdinti Lietuvos ir Europos regionus politiniu, gamtiniu, socialiniu bei ekonominiu aspektu.
		10.3. Apibūdinti ir įvertinti regiono geografinę padėtį, gamtinę, politinę, socialinę ir ekonominę situaciją.
		10.4. Lyginti regionus parodant svarbiausius jų savitumus, problemas ir daryti pagrįstas išvadas.
11. Globalinės problemos
11.1. Įvardyti globalines problemas (demografines: gyventojų skaičiaus gausėjimas, migracija (pabėgėlių problema); ekologines: dykumėjimas, klimato pokyčiai, gėlo vandens trūkumas, miškų kirtimas; socialines: skurdas, badas).	11.1. Paaiškinti globalinių problemų priežastis, pateikti jų pavyzdžių.	11.1. Įvardyti tarptautines organizacijas (JT, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)), nurodyti jų vaidmenį sprendžiant globalines problemas.

___________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d įsakymu Nr. V-1197

Informacinių technologijų brandos egzaminO programa

I. Bendrosios nuostatos

1. Informacinių technologijų brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti informacinių technologijų brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

3. Programa apima ir pagrindinėje mokykloje informacinių technologijų kurse nagrinėjamas sąvokas ir įgytas žinias.

4. Programą sudaro:

4.1. egzamino tikslai;

4.2. mokinių gebėjimų grupės;

4.3. egzamino matrica;

4.4. egzamino klausimų ir užduočių pobūdis;

4.5. egzamino vertinimas;

4.6. informacinių technologijų brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);

4.7. reikalavimai programinei įrangai (2 priedas);

4.8. orientacinis egzamino užduočių atlikimo laikas (3 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAI

5. Egzamino tikslai:

5.1. patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo informacinių technologijų bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose;

5.2. padėti mokiniui įsivertinti pasirengimą programuotojo (arba jam artimoms) profesinėms studijoms.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

6. Ugdydamiesi informacinę komunikacinę kompetenciją mokiniai įgyja žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

7. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, komunikavimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

7.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo gebėdami:

7.1.1. atgaminti, atpažinti, apibrėžti, paaiškinti informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų sąvokas, taisykles, atliekamus veiksmus, matavimo vienetus ir pateikti pavyzdžių;

7.1.2. taisyklingai vartoti pagrindines informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų sąvokas ir terminus, suvokti jų prasmę;

7.1.3. atpažinti ir skaityti diagrama, lentele, schema ar kita forma pateiktą informaciją;

7.1.4. aprašyti informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų objektus, procesus, algoritmus ir modelius, atlikti skaičiavimus;

7.1.5. lentelėje pateiktus duomenis vaizduoti schema, grafiku, diagrama;

7.1.6. sąmoningai pasirinkti būdus įvairioms užduotims atlikti.

7.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo gebėdami:

7.2.1. taikyti informacinių ir komunikacinių technologijų žinias ir supratimą įprastose situacijose;

7.2.2. aiškinti tekstinę (pateiktą, pavyzdžiui, publicistiniu, moksliniu tekstais), skaitinę (pateiktą lentele) ir grafinę (pateikta, pavyzdžiui, schema, diagrama) informaciją;

7.2.3. lyginti ir pagal vieną požymį klasifikuoti informacinių ir komunikacinių technologijų objektus, procesus ar algoritmus;

7.2.4. pagal pateiktą pavyzdį ir / ar laikantis nurodymų apdoroti įvairią informaciją;

7.2.5. įvairiems praktiniams darbams atlikti taikyti informacines ir komunikacines technologijas;

7.2.6. rasti reikiamą informaciją tekste, lentelėje, diagramoje, grafike, schemoje ir ją pritaikyti naujoms situacijoms išsiaiškinti;

7.2.7. taikyti informacinių technologijų žinias ir gebėjimus argumentuotiems sprendimams priimti.

7.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo gebėdami:

7.3.1. taikyti informacinių ir komunikacinių technologijų žinias, supratimą ir gebėjimus neįprastose situacijose;

7.3.2. kritiškai vertinti skirtinguose informacijos šaltiniuose (knygose, žodynuose, žinynuose, žiniasklaidoje, internete ir pan.) pateikiamą informaciją;

7.3.3. išskaidyti problemą į jos sprendimo dalis ir sujungti problemos sprendimo dalis į vieną;

7.3.4. derinti ir pritaikyti du ir daugiau algoritmų sudėtingesnei užduočiai spręsti;

7.3.5. argumentuotai atsakyti į probleminius klausimus;

7.3.6. suplanuoti veiklas problemai spręsti;

7.3.7. pritaikyti tinkamus metodus ir pasirinkti būdus problemai spręsti;

7.3.8. pasiūlyti, paaiškinti ir taikyti alternatyvius problemų sprendimo būdus, svarstyti jų privalumus ir trūkumus;

7.3.9. naudoti kitų mokslų žinias ir gebėjimus, reikalingus problemai spręsti;

7.3.10. daryti pagrįstas išvadas ir priimti argumentuotus sprendimus, kritiškai vertinti pasiektą rezultatą.

7.4. Komunikavimo gebėjimai nėra įtraukti į egzamino matricą, tačiau ši gebėjimų grupė neatsiejama nuo kitų gebėjimų ir vertinama egzamino užduotyje. Komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo gebėdami:

7.4.1. aiškiai reikšti mintis raštu informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų temomis, tinkamai vartoti sąvokas ir terminus;

7.4.2. sklandžiai ir aiškiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, komentuoti savo veiksmus;

7.4.3. tinkamai (tekstu, paveikslais, diagramomis, schemomis, formulėmis ir kt.) perduoti informaciją apie informatikos, informacinių ir komunikacinių technologijų objektus, procesus, algoritmus ir modelius;

7.4.4. pritaikyti kitų dalykų žinias aiškinant informacinių ir komunikacinių technologijų objektus, procesus, algoritmus ir modelius.

8. Gebėjimus iliustruojančių klausimų ir užduočių pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

9. Egzamino reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Egzamino matrica

Veiklos sritys	Gebėjimų grupės			Procentai
Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Taikymas	Problemų sprendimas	Procentai
Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas				10
Tekstinių dokumentų maketavimas				20
Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle				20
Programavimas				50
Procentai	20	60	20	100

11. Egzamino matricoje pateikti skaičiai yra orientaciniai, egzamino užduotyje galima iki 5 proc. paklaida.

12. Egzamino užduotyje 50 proc. užduoties taškų atitinka informacinių technologijų bendrąjį kursą, 50 proc. – išplėstinio kurso programavimo modulio tematiką.

13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek egzamino užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai. Pavyzdžiui, veiklos srities „Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas“ klausimams skiriama 10 proc. užduoties taškų. Taip egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų egzamino užduoties taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo –20 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 60 proc., problemų sprendimo gebėjimams – 20 proc. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visai užduočiai, bet ir kiekvienai veiklos sričiai. Klausimams ir užduotims atitinkantiems minimalius reikalavimus mokinių pasiekimams egzaminui išlaikyti skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. EGZAMINO KLAUSIMŲ ir užduoČIŲ pobūdis

14. Egzamino užduotį sudaro vientisas klausimų ir praktinių užduočių rinkinys. Atsakymai į užduoties klausimus ir praktinių užduočių atlikimas maksimaliai vertinami 100 taškų.

15. Egzamino užduoties klausimų ir praktinių užduočių pobūdis:

15.1. Pasirenkamojo atsakymo klausimai. Atsakant į šiuos klausimus, reikia (jei nenurodyta kitaip) pasirinkti iš pateiktų atsakymų (pavyzdžiui, sąvokų, terminų, apibrėžimų ir kt.) teisingą ir įrašyti į tam skirtą vietą. Kiekvienas teisingas pasirenkamojo atsakymo klausimo atsakymas vertinamas 1 tašku.

15.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Atsakant į šiuos klausimus, reikia (jei nenurodyta kitaip) į tam skirtą vietą įrašyti žodį, skaičių, trumpą frazę. Kiekvienas teisingas trumpojo atsakymo klausimo atsakymas vertinamas 1–2 taškais.

15.3. Atvirojo atsakymo klausimai. Atsakant į šiuos klausimus, reikia (jei nenurodyta kitaip) pateikti argumentuotą kelių sakinių atsakymą, pateikti pavyzdžių. Kiekvienas teisingas atvirojo atsakymo klausimo atsakymas vertinamas 1–3 taškais.

15.4. Informacinių technologijų praktinė užduotis. Atliekant šią užduotį kompiuteriu, reikia (jei nenurodyta kitaip) pagal pateiktą aprašymą laikantis nurodymų pertvarkyti pateiktą failą. Kiekvienas teisingai atliktas užduoties nurodymas vertinamas 1–3 taškais.

15.5. Programavimo praktinė užduotis. Atliekant šią užduotį kompiuteriu, reikia (jei nenurodyta kitaip) pagal pateiktą sąlygą laikantis nurodymų sukurti programą. Kiekviena teisingai suprogramuota užduoties dalis vertinama 1–3 taškais.

2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra

Egzamino užduotis	Klausimų / praktinių užduočių skaičius
Informacinių technologijų užduotis	1–2 pasirenkamojo atsakymo klausimai 2–3 trumpojo atsakymo klausimai 2–3 atvirojo atsakymo klausimai	10 taškų
Informacinių technologijų užduotis	Informacinių technologijų praktinė užduotis atliekama tekstų rengykle Informacinių technologijų praktinė užduotis atliekama skaičiuokle	20 taškų 20 taškų
Programavimo užduotis	2–3 programavimo praktinės užduotys	50 taškų

17. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų pateikimo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. Egzamino vertinimas

18. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

19. Minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo taškų riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų ir užduočių taškų sumos. Egzamine ji būtų 20 taškų.

________________

Informacinių technologijų brandos egzamino programos

1 priedas

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Informacinių technologijų brandos egzamino (toliau – egzamino) reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami pagal tas pačias veiklos sritis, kaip ir Vidurinio ugdymo informacinių technologijų bendrojoje programoje. Egzamino turinį sudaro trys informacinių technologijų bendrojo kurso veiklos sritys:

1.1. Tekstinių dokumentų maketavimas;

1.2. Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle;

1.3. Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas;

ir išplėstinio kurso programavimo modulio turinys.

2. Egzamino reikalavimai mokinių pasiekimams pateikiami 1 lentelėje. Joje pagal atskiras veiklos sritis nurodoma, ką reikia žinoti, suprasti ir gebėti norint išlaikyti egzaminą.

3. Egzamino reikalavimai mokinių pasiekimams apima minimalius reikalavimus egzaminui išlaikyti.

4. Nurodant reikalavimus mokinių pasiekimams, egzamino programoje vartojami tokie terminai:

4.1. apibrėžti / apibūdinti sąvoką – pateikti sąvokos apibrėžimą, nusakyti esminius būdinguosius bruožus, aprašyti paskirtį, pateikti taikymo pavyzdžių;

4.2. nusakyti – savais žodžiais trumpai keliais sakiniais aprašyti, paaiškinti sąvokos / objekto reikšmę, esmę;

4.3. tvarkyti objekto parametrus – keisti jo dydį, storį, spalvą, padėtį, stilių ir kt.;

4.4. probleminis klausimas – klausimas, kuris neturi vienareikšmio teisingo atsakymo;

4.5. taikyti funkcijas – taisyklingai užrašyti nurodytas ar tinkamas užduoties sąlygoje aprašytiems reikalavimams įvykdyti funkcijas.

4.6. taikyti formulę – taisyklingai užrašyti nurodytas ar tinkamas užduoties sąlygoje aprašytiems veiksmams atlikti formules;

4.7. įprasta (standartinė) situacija – užduoties ar klausimo sąlygos pateiktos taip, kad jas galima atlikti ir gauti teisingą sprendimą remiantis turimomis žiniomis, supratimu ir įgyta patirtimi;

4.8. neįprasta (sudėtinga) situacija – užduotis ar klausimas, reikalaujantis praktinio ar teorinio sprendimo, gali turėti kelis sprendimo būdus, taip pat gali būti pateikti nauji reikalavimai užduoties sprendimui.

1 lentelė. Egzamino reikalavimai

Minimalūs reikalavimai mokinių pasiekimams egzaminui išlaikyti	Egzamino reikalavimai mokinių pasiekimams
1. Tekstinio dokumento maketavimas
1.1. Sudaryti kelių lygių ženklintus ir / ar numeruotus sąrašus, juos tvarkyti.
1.1.1. Žinoti ženklinto ir numeruoto sąrašų paskirtį.
1.1.2. Dokumente sudaryti dviejų lygių numeruotą arba ženklintą sąrašą.	1.1.2. Dokumente sudaryti kelių lygių numeruotą ar / ir ženklintą sąrašą.
	1.1.3. Tvarkyti (šalinti) kelių lygių sąrašų formatus: numeravimo (ženklinimo) stilių, numerio (simbolio) lygiuotę, teksto eilučių įtrauką.
1.2. Naudotis teksto tabuliavimo žymėmis.
	1.2.1. Žinoti teksto tabuliavimo žymės sąvoką ir jos paskirtį.
	1.2.2. Naudoti skirtingas tabuliavimo žymes.
1.3. Naudotis dokumento numatytaisiais stiliais ir kurti naują stilių.
1.3.1. Žinoti stiliaus sąvoką.
1.3.2. Taikyti simbolio ir / ar pastraipos stilių.	1.3.2. Taikyti, modifikuoti esamą ir sukurti naują simbolio ir / ar pastraipos stilių.
1.4. Naudojantis tekstų rengyklės automatinėmis priemonėmis sudaryti dokumento turinį.
1.4.1. Žinoti dokumento turinio paskirtį.
1.4.2. Automatiškai sudaryti vieno lygio dokumento turinį.	1.4.2. Automatiškai sudaryti kelių lygių dokumento turinį.
1.5. Naudojantis tekstų rengyklės automatinėmis priemonėmis numeruoti dokumento objektus.
1.5.1. Žinoti, kam dokumente numeruojami objektai.
1.5.2. Dokumente numeruoti paveikslus, lenteles naudojantis automatinėmis priemonėmis.	1.5.2. Dokumente numeruoti paveikslus, lenteles, diagramas, formules naudojantis automatinėmis priemonėmis.
1.6. Naudojantis tekstų rengyklės automatinėmis priemonėmis kurti dokumento dalykinę rodyklę.
1.6.1. Žinoti dokumento dalykinės rodyklės sąvoką ir jos paskirtį.
1.6.2. Žymėti į dalykinę rodyklę įtraukiamus žodžius.	1.6.2. Žymėti į dalykinę rodyklę įtraukiamus žodžius (žodžių junginius).
1.6.3. Sukurti dokumento dalykinę rodyklę.
1.7. Dokumente įterpti nuorodą.
1.7.1. Žinoti nuorodos sąvoką ir jos paskirtį.
	1.7.2. Sukurti nuorodą į kitą to paties dokumento vietą.
1.7.3. Sukurti nuorodą į interneto išteklių.	1.7.3. Sukurti nuorodą į kitą failą, interneto išteklių.
1.8. Nustatyti skirtingas puslapines antraštes ir poraštes.
1.8.1. Žinoti puslapinių antraščių ir poraščių paskirtį.
1.8.2. Puslapinėje antraštėje ir poraštėje užrašyti informaciją.	1.8.2. Puslapinėje antraštėje ir poraštėje užrašyti skirtingą informaciją skirtinguose dokumento puslapiuose.
1.9. Tekstą išdėstyti skiltimis.
1.9.1. Žinoti teksto skilties sąvoką ir teksto išdėstymo skiltimis paskirtį.
1.9.2. Kurti teksto skiltis, nurodyti skilčių ir tarpų tarp jų pločius.	1.9.2. Kurti teksto skiltis, nurodyti skilčių ir tarpų tarp jų pločius, valdyti skilčių ilgį.
1.10. Tvarkyti lentelę, joje pateiktą informaciją.
1.10.1. Pateikti informaciją lentele.
1.10.2. Automatinėmis priemonėmis formatuoti lentelę.
1.10.3. Nustatyti pageidaujamą lentelės (stulpelio) plotį, eilutės aukštį.
	1.10.4. Nustatyti langelio paraštes.
1.10.5. Rikiuoti lentelės duomenis didėjimo (mažėjimo) tvarka.
1.11. Spausdinti parengtą dokumentą, jo dalį.
1.11.1. Konvertuoti dokumentą į pdf ar xps failą.
2. Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle
2.1. Naudoti matematines ir trigonometrines, statistines, datos ir laiko funkcijas.
2.1.1. Žinoti funkcijų abs, sin, cos, pi, count, today, sum, min, max, average paskirtį.	2.1.1. Žinoti funkcijų abs, sin, cos, pi, round, sumif, trunc; count, countif; today, date; sum, min, max, average paskirtį.
2.1.2. Sprendžiant įvairius uždavinius formulėse taikyti funkcijas abs, sin, cos, pi, count, today, sum, min, max, average.	2.1.2. Sprendžiant įvairius uždavinius formulėse taikyti funkcijas abs, sin, cos, pi, round, sumif, trunc; count, countif; today, date, sum, min, max, average.
2.2. Naudoti logines funkcijas.
2.2.1. Žinoti loginių funkcijų if, and, or paskirtį.	2.2.1. Žinoti loginių funkcijų if, and, or ir not paskirtį.
2.2.2. Sprendžiant įvairius uždavinius formulėse taikyti logines funkcijas if, and, or.	2.2.2. Sprendžiant įvairius uždavinius formulėse taikyti logines funkcijas if, and, or ir not.
2.3. Formulėse naudoti santykines, absoliučiąsias ir mišriąsias langelio koordinates.
2.3.1. Žinoti skirtumus tarp santykinių ir absoliučiųjų langelio koordinačių.	2.3.1. Žinoti skirtumus tarp santykinių, absoliučiųjų ir mišriųjų langelio koordinačių.
2.3.2. Sprendžiant įvairius uždavinius naudoti santykines, absoliučiąsias koordinates (atliekant skaičiavimus ir kopijuojant formules).	2.3.2. Sprendžiant įvairius uždavinius naudoti santykines, absoliučiąsias ir mišriąsias langelio koordinates (atliekant skaičiavimus ir kopijuojant formules).
	2.3.3. Užrašyti sudėtingesnes formules skaičiavimams atlikti.
2.4. Rikiuoti duomenis lentelėje pagal kelis raktus.
2.4.1. Žinoti rikiavimo rakto sąvoką.
2.4.2. Sprendžiant įvairius uždavinius rikiuoti skaitinius ir tekstinius duomenis didėjančiai (mažėjančiai) pagal du rikiavimo raktus.	2.4.2. Sprendžiant įvairius uždavinius rikiuoti duomenis didėjančiai (abėcėliškai) ir mažėjančiai pagal kelis rikiavimo raktus.
2.5. Atrinkti (filtruoti) duomenis pagal skirtingas sąlygas (kriterijus).
2.5.1. Žinoti duomenų atrankos (filtravimo) sąvoką ir jos paskirtį.
2.5.2. Sprendžiant įvairius uždavinius atrinkti duomenis pagal skirtingas sąlygas (kriterijus).
	2.5.3. Sprendžiant įvairius uždavinius atrinkti duomenis, atrankos sąlygoje naudojant logines funkcijas and ar or.
2.6. Vaizduoti duomenis diagramomis, juos analizuoti.
2.6.1. Iš duomenų lentelės sukurti stulpelinę, juostinę, skritulinę diagramas; linijinę, taškinę (funkcijų grafikų) diagramas.
	2.6.2. Keisti sukurtos diagramos elementus: pridėti (pašalinti) legendą, keisti diagramos elementų spalvas, dydį, rėmelius ir pan.
	2.6.3. Skaityti, analizuoti diagrama pateiktus duomenis.
2.7. Nustatyti spausdinamo dokumento nuostatas, įdėti puslapines antraštes, poraštes.
2.7.1. Parinkti puslapio paraščių dydį, puslapio padėtį (stačias, gulsčias).
2.7.2. Įdėti puslapines antraštes ir poraštes, jose nurodyti reikiamą informaciją.
2.7.3. Išspausdinti dokumento dalį (atverstą lakštą, kelis puslapius, pažymėtą sritį, diagramą, darbo knygą).
3. Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas
3.1. Rūpintis informacijos saugumu.
3.1.1. Nusakyti informacijos saugumo kompiuteryje problemas.
3.1.2. Apibrėžti kompiuterio kenkėjiškų ir sukčiavimo programų sąvokas, jų žalos padarinius.
3.1.3. Apibūdinti informacijos apsaugos kompiuteryje priemones.	3.1.3. Apibūdinti informacijos apsaugos kompiuteryje priemones, paaiškinti, kaip jomis naudotis.
3.2. Laikytis asmens duomenų ir autorių teisių apsaugos įstatymų.
3.2.1. Nusakyti asmens duomenų saugumo problemas.
3.2.2. Žinoti, kur galima rasti svarbiausius šalies asmens duomenų ir autorių teisių apsaugos įstatymus.
3.2.3. Apibūdinti asmens duomenų teisėtą naudojimą.
3.2.4. Apibūdinti programinės įrangos licencijavimą, autorių teises.
3.3. Laikytis saugaus bendravimo ir veikimo socialiniuose tinkluose nuostatų.
3.3.1. Apibrėžti tinklaraščio, socialinio tinklo, vikio sąvokas ir nusakyti jų paskirtį.
3.3.2. Paaiškinti, kaip saugiai užsiregistruoti ir prisijungti prie tinklaraščio paslaugas teikiančios interneto svetainės.
3.3.3. Paaiškinti, kaip saugiai užsiregistruoti ir prisijungti prie socialinio tinklo.
3.3.4. Paaiškinti, kaip saugiai ir teisėtai teikti įvairią informaciją viešojoje erdvėje.
3.3.5. Paaiškinti, kaip saugiai ir korektiškai bendrauti ir bendradarbiauti viešojoje erdvėje.
3.4. Apibūdinti elektroninį parašą ir jo paskirtį.
	3.4.1. Apibrėžti elektroninio parašo sąvoką ir nusakyti jo teisinę galią ir paskirtį.
	3.4.2. Pateikti elektroninio parašo naudojimo pavyzdžių.
3.5. Naudotis elektroninėmis paslaugomis.
3.5.1. Pateikti elektroninės valdžios, elektroninio verslo ir kitų šiuolaikinių elektroninių paslaugų pavyzdžių.
	3.5.2. Paaiškinti, kaip naudotis pasirinktomis elektroninėmis paslaugomis.
4. Programavimas
4.1. Pradiniams duomenims ir rezultatams laikyti (saugoti) naudoti tekstinius failus.
	4.1.1. Žinoti tekstinių failų paskirtį. 4.1.2. Parengti failą duomenų įvedimui ir rašymui. 4.1.3. Skaityti duomenis iš failo. 4.1.4. Rašyti duomenis į failą.
4.2. Aprašyti veiksmus procedūromis arba funkcijomis, taikyti jas sudarant programas.
	4.2.1. Analizuoti užduotį, skaidyti ją į struktūrines dalis. 4.2.2. Paaiškinti procedūros ir / ar funkcijos sąvoką, paskirtį. 4.2.3. Išskirti uždavinio dalis, kurias galima užrašyti procedūromis arba funkcijomis. 4.2.4. Naudoti parametrus rašant procedūras arba funkcijas. 4.2.5. Rašant programas naudoti procedūras ir / ar funkcijas. 4.2.6. Žinoti programos, procedūrų ir / ar funkcijų vardų galiojimo sritis.
4.3. Suformuoti masyvą ir atlikti veiksmus su jo duomenimis.
	4.3.1. Skirti masyvo elemento indeksą ir masyvo elemento reikšmę. 4.3.2. Aprašyti skaičių ir simbolių masyvo duomenų tipą, kintamiesiems aprašyti naudoti masyvo tipo kintamuosius. 4.3.3. Suteikti masyvo elementams reikšmes (priskyrimas, skaitymas iš failo). 4.3.4. Atlikti veiksmus su masyvo elementų reikšmėmis. 4.3.5. Naudoti masyvo tipo parametrus procedūrose arba funkcijose.
4.4. Atlikti veiksmus su simbolių eilutėmis.
	4.4.1. Aprašyti simbolių eilutės duomenų tipo kintamuosius. 4.4.2. Atlikti veiksmus su simbolių eilučių kintamųjų reikšmėmis: įvesti, išvesti, palyginti.
4.5. Atlikti veiksmus su įrašais (struktūromis) ir masyvais su įrašo (struktūros) tipo elementais.
	4.5.1. Aprašyti įrašo (struktūros) duomenų tipą, masyvo su įrašo (struktūros) tipo elementais tipą. 4.5.2. Suteikti įrašo (struktūros) tipo kintamiesiems reikšmes (įvesti duomenis), išvesti. 4.5.3. Atlikti veiksmus su įrašo (struktūros) tipo kintamųjų reikšmėmis. 4.5.4. Atlikti veiksmus su įrašo (struktūros) tipo masyvo elementų reikšmėmis. 4.5.5. Sudaryti nesudėtingas duomenų struktūras, panaudoti įrašo (struktūros) ir masyvo duomenų tipus.
4.6. Sudaryti uždavinių programas.
	4.6.1. Parinkti uždaviniui spręsti tinkamas duomenų struktūras ir algoritmus. 4.6.2. Programose naudoti algoritmus: sumos, sandaugos, kiekio, aritmetinio vidurkio skaičiavimo; rikiavimo; didžiausios (mažiausios) reikšmės radimo, paieškos surikiuotame ir nerikiuotame masyve. 4.6.3. Parinktą, modifikuotą ar sudarytą algoritmą užrašyti programa. 4.6.4. Kurti programas įvairiems taikomiesiems uždaviniams spręsti.
4.7. Įvaldyti programavimo technologijos (metodikos) elementus.
	4.7.1. Žinoti programos sudarymo etapus, laikytis jų rašant programas. 4.7.2. Parengti kontrolinius duomenis programos darbo teisingumui patikrinti. 4.7.3. Testuoti programą ir taisyti pastebėtas klaidas. 4.7.4. Komentuoti programos dalis.

–––––––––––––––––

Informacinių technologijų brandos egzamino programos

2 priedas

REIKALAVIMAI PROGRAMINEI ĮRANGAI

1. Kompiuteriuose, kurie naudojami informacinių technologijų brandos egzaminui (toliau – egzaminas) vykdyti, turi būti įdiegta reikalinga programinė įranga:

1.1. failų ir katalogų tvarkymo programa (įskaitant ir pakavimo programą): Mano kompiuteris (My Computer), 7-Zip;

1.1. PDF failų peržiūros programa (ne ankstesnė kaip Adobe Reader 8 versija arba ne ankstesnė kaip Foxit Reader 3 versija);

1.1. tekstų rengyklė (ne ankstesnė kaip raštinės paketo MS Office 2007 versija);

1.1. skaičiuoklė (ne ankstesnė kaip raštinės paketo MS Office 2007);

1.1. naršyklė (ne ankstesnė kaip MS Explorer 7.0 versija arba ne ankstesnė kaip Mozilla Firefox 3.x versija);

1.1. programavimo aplinkos FreePascal 0.6.4a versija, CodeBlocks 10.05 versija, DEV C++ 4.9.9.2 versija.

2. Kompiuteriuose, kurie naudojami egzaminui vykdyti, turi būti įdiegta spausdintuvo (pavyzdžiui, virtualiojo) tvarkyklė.

___________________

Informacinių technologijų brandos egzamino programos

3 priedas

Orientacinis EGZAMINO užduoČIŲ atlikimo laikas

1. Informacinių technologijų brandos egzamino užduoties atlikimas – tvarka, eiliškumas, laikas – nėra reglamentuojamas, mokiniai atlieka užduotis savo nuožiūra. Egzamino programoje nurodomas tik orientacinis egzamino užduočių atlikimo laikas.

2. Informacinių technologijų užduočiai atlikti rekomenduojama 1,5 val. (90 min.):

2.1. atsakymams į klausimus – 0,5 val. (30 min.),

2.2. informacinių technologijų praktinėms užduotims atlikti – 1 val. (60 min.).

3. Programavimo praktinėms užduotims atlikti rekomenduojama 1,5 val. (90 min.).

–––––––––––––––

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197

MENŲ BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Menų brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti menų brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra mokyklinis.

2. Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283), ir Filmų kūrimo, fotografijos, grafinio dizaino ir kompiuterinių muzikos technologijų bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 (Žin., 2007, Nr. 99-4020).

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslai;

3.2. gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. dailės egzamino reikalavimai (1 priedas);

3.7. filmų kūrimo egzamino reikalavimai (2 priedas);

3.8. fotografijos egzamino reikalavimai (3 priedas);

3.9. grafinio dizaino egzamino reikalavimai (4 priedas);

3.10. muzikos ir kompiuterinių muzikos technologijų egzamino reikalavimai (5 priedas);

3.11. šokio egzamino reikalavimai (6 priedas);

3.12. teatro egzamino reikalavimai (7 priedas).

4. Rengiant programą, vadovautasi šiomis nuostatomis:

4.1. padėti mokiniui atskleisti savo meninius pasiekimus, pademonstruoti pagal savo galimybes geriausios kokybės meninį rezultatą;

4.2. egzamino užduotis yra ilgalaikė ir susideda iš trijų dalių – kūrybinio proceso, kūrybinio darbo ir jo aprašo ir kūrybinio darbo pristatymo vertinimo komisijai;

4.3. iš anksto turi būti žinomi egzamino reikalavimai mokinio pasiekimams ir jų vertinimo kriterijai;

4.4. mokinių rezultatai tarpusavyje nelyginami;

4.5. egzamino užduoties atlikimas yra procesas, kuriam vadovauja, stebi, koreguoja ir kurio etapus vertina vadovas, galutinį įvertinimą pateikia egzamino vertinimo komisija kūrybinio darbo pristatymo metu.

II. EGZAMINO TIKSLAI

5. Egzamino tikslas – įvertinti mokinio mokymosi pagal pasirinkto meninio ugdymo srities dalyko bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose:

5.1. motyvuoti mokinius pasirinkti geriausiai jų poreikius ir interesus atitinkantį menų dalyko programą;

5.2. suteikti mokiniams galimybę savarankiškai kurti ir pristatyti savo kūrybinės veiklos rezultatus bendruomenei;

5.3. patikrinti ir įvertinti mokinių meno reiškinių suvokimą, gebėjimus analizuoti, interpretuoti ir vertinti savo bei profesionalių menininkų kūrybą, formuotis individualų raiškos stilių ir požiūrį į meninius reiškinius;

5.4. pasinaudoti įgyta kūrybinio darbo patirtimi renkantis su menais nesusijusią arba iš dalies susijusią profesiją;

5.5. stiprinti meninio ugdymo prasmės supratimą mokykloje ir visuomenėje.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

6. Egzamino metu vertinami mokinių pasiekimai (dalykiniai meniniai ir bendrųjų kompetencijų) iš visiems meninio ugdymo dalykams bendrų veiklos sričių:

6.1. kūrybinė raiška;

6.2. meno kūrinių analizė, interpretavimas ir vertinimas.

7. Egzaminas yra procesas, kurio metu mokinys turi sukurti autentišką kūrinį arba savitai interpretuoti pasirinktus kitų autorių kūrinius, parengti savo kūrybinio darbo aprašą (egzamino užduoties dalis raštu) ir pristatyti kūrybinį darbą vertinimo komisijai:

7.1. per apibrėžtą laiko tarpą mokinys sukurs arba parengs pristatyti egzamino reikalavimus atitinkančius kūrinius. Šioje egzamino užduoties dalyje atsiskleis mokinio gebėjimai taikyti įgytas pasirinktos meno šakos / srities žinias bei spręsti menines problemas;

7.2. kūrybinio darbo apraše atsiskleis mokinio meninės ir kultūrinio konteksto žinios bei gebėjimai jas taikyti sprendžiant menines problemas. Rengdamas aprašą, mokinys atskleis savo vertybines nuostatas, estetinę nuovoką, kultūrinio sąmoningumo, mokėjimo mokytis, komunikavimo ir kitų bendrųjų kompetencijų aspektus;

7.3. pristatydamas kūrybinį darbą, mokinys atskleis taikymo gebėjimus bei komunikavimo kompetencijos aspektus.

8. Programos 1–7 prieduose pateikti reikalavimai, kuriuose nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti iš pasirinkto meninio ugdymo srities dalyko, norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

IV. EGZAMINO MATRICA

9. Egzamino matricoje parodytas egzamino užduoties dalių vertinimo svoris ir santykis su menų dalykų turiniu.

1 lentelė. Egzamino matrica

VERTINIMO BŪDAI VEIKLOS SRITYS	KŪRYBINIO DARBO RENGIMAS	KŪRYBINIS DARBAS IR APRAŠAS	KŪRYBINIO DARBO PRISTATYMAS	%
KŪRYBINĖ RAIŠKA	20	30		50
INTERPRETAVIMAS IR VERTINIMAS	10	30	10	50
GALUTINIS ĮVERTINIMAS	30	60	10	100

V. Egzamino užduoties pobūdis

10. Egzamino užduotį sudaro trys dalys: kūrybinio darbo rengimas, kūrybinis darbas bei jo aprašas ir kūrybinio darbo pristatymas egzamino vertinimo komisijai.

11. Egzamino užduotį mokiniai atlieka Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nurodytu laikotarpiu (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Egzamino užduoties atlikimo eiga (pavyzdys)

Laikotarpis (mėnesiai, savaitės)

sausis

vasaris

kovas

balandis

gegužė

Savaitės

III

Mokinys

pareiškia norą laikyti egzaminą

Gryninama idėja ir apmąstomas sumanymas.

Vadovui pristatoma kūrybinio darbo idėja ir pirminis sumanymas.

Suplanuojami darbo rengimo etapai.

Koreguoja sumanymą, kuria, repetuoja, tobulina interpretacinį sumanymą, konsultuojasi su darbo vadovu – rengiasi pristatyti

Pateikia aprašą komisijai.

Fiksuoja kūrybinio proceso eigą, renka kontekstinę informaciją, analizuoja profesionalių menininkų kūrybą, renka medžiagą aprašui. Prireikus konsultuojasi su vadovu.

Pristato aprašą vadovui.

Koreguoja aprašą iki pristatymo

Rengia pristatymą.

Kūrybos rezultatų pristatymas.

Mokytojas (vadovas)

Kandida-tų skaičius praneša-

mas adminis-

tracijai.

Atsižvelgiant į kandidato rezultatus vadovas sprendžia, ar kandidatas gali tęsti pasiruošimą egzaminui.

Supažindina kandidatus su egzamino reikalavimais. Prižiūri, stebi, analizuoja ir fiksuoja mokinio kūrybinio proceso eigą, prireikus konsultuoja ir padeda mokiniui, užpildo vadovo vertinimo lapą ir aprašo vertinimą. Pateikia vadovo vertinimo lapus egzamino vertinimo komisijai.

Dalyvauja vertinimo komisijoje.

Pastaba. Egzamino užduoties atlikimo eigos laikotarpio pradžia ir pabaiga iš anksto nustatoma Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše.

12. Egzaminą mokinys gali laikyti kaip kūrėjas (dailė, filmų kūrimas, grafinis dizainas, fotografija, muzika, kompiuterinės muzikos technologijos, šokis, teatras) arba kaip atlikėjas (muzika, šokis, teatras).

13. Pateikdamas egzamino vertinimo komisijai savo sukurtus kūrinius, mokinys ir darbo vadovas turi laiduoti jų autentiškumą – pasirašo patvirtinimą, kad darbas atliktas savarankiškai.

14. Atlikdamas kitų autorių kūrinius, mokinys turi pademonstruoti individualią jų interpretaciją.

15. Kūrybinio darbo aprašo apimtis turi būti nuo 3000 iki 6000 žodžių.

16. Kūrybinio darbo pristatymo trukmė priklauso nuo dalyko specifikos ir reikalavimų.

17. Egzaminą vertina darbo vadovas ir iš trijų to dalyko mokytojų sudaryta vertinimo komisija:

17.1. darbo vadovas vertina kūrybinio darbo rengimo procesą ir kūrybinio darbo aprašą;

17.2. komisija vertina mokinio kūrybinį darbą ir aprašą bei kūrybinio darbo pristatymą (pasirodymą).

18. Galutinį egzamino įvertinimą pateikia komisija.

19. Darbo vadovas ir egzamino vertinimo komisija mokinio darbą vertina pagal egzamino programos prieduose pateiktus vertinimo kriterijus.

20. Vertinimo komisijos sudarymo principus, reikalavimus egzamino laikymo centrams, pasirengimo egzaminui proceso ypatumus aprašo Nacionalinis egzaminų centras kiekvienais metais koreguojamame Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

21. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokinių rezultatai tarpusavyje nelyginami.

22. Vertinama mokinio pasirinkto meninio ugdymo dalyko kompetencija (vertinimo kriterijai aprašyti 1–7 prieduose).

23. Egzaminas yra išlaikytas, kai įvertintos visos trys jo dalys (t. y. kūrybinio darbo rengimas, kūrybinis darbas ir jo konteksto tyrimas ir kūrybinio darbo pristatymas.

24. Mokinys daugiausia gali surinkti 100 taškų (3 lentelė).

3 lentelė. Mokinio surinktų taškų ir pasiekimų lygio atitikimas

Taškai	Pasiekimų lygis
80-100	aukštesnysis
61-80	pagrindinis
41-60	patenkinamas

Menų brandos egzamino programos

1 priedas

DAILĖS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Egzamino vertinimo komisijos ir vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai			Kriterijai	Taškai
Kūrybinis darbas: dailės kūrinys. Komisijos vertinimo lapas.
1. Kūrybinė raiška.
1.1. Sukurti autentišką pasirinktos dailės srities darbą.		1.1.1. Kūrinio sumanymui tinkamai pasirinktos medžiagos, technikos, vaizdavimo būdai, išraiškos priemonių arsenalas.		Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
		1.1.2. Išraiškos priemonių kiekybė (nesvarbu, ar gausi, ar itin plati, ar minimalistinė) atitinka kūrinio idėją ir sumanymą.		Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
		1.1.3. Atsirinktos ir prasmingai valdomos meninės raiškos priemonės realizuojant pasirinktą idėją.		Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
		1.1.4. Laikomasi pasirinkto žanro reikalavimų.		Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
		1.1.5. Kūrinys pasižymi sumanymo autentiškumu, aktualumu, patraukia vieninga visuma.		Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas.
2. Dailės interpretavimas ir vertinimas.
2.1. Palyginti praeities ir dabarties dailės kūrinius pagal jų meninės kalbos ypatumus, perteikiamas idėjas.			2.1.1. Apibūdinama savojo kūrinio idėja, idėjos kilmė, sumanymas.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
			2.1.2. Motyvuojamas pasirinktos idėjos (temos) asmeninis ir socialinis reikšmingumas.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
			2.1.3. Išanalizuota sukurto kūrinio technika, forma, stilius, žanras, panaudotos išraiškos priemonės.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
			2.1.4. Išanalizuotos pasirinkto kūrybos stiliaus ir žanro ištakos, ryšys su pasaulio ir Lietuvos kultūros paveldo žymiausiais atstovais, šiame kontekste įvertinamas savasis kūrinys.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Ne	0
2.2. Nusakyti keletą skiriamųjų bruožų, meno simbolių ar kitų meninių ypatybių, leidžiančių dailės ar architektūros kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.			2.2.1. Išanalizuoti pasirinkto kūrinio / projekto stiliaus, žanro, technikos kūriniai – analogai.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
			2.2.2. Apžvelgti pasirinkto dailės objekto meninio sprendimo pavyzdžiai (analogų analizė).	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
			2.2.3. Išanalizuoti kūrinio kompoziciniai principai, forma, struktūriniai elementai, stilius, panaudotos išraiškos priemonės.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
			2.2.4. Išanalizuoti ir įvertinti savieji dailės gebėjimai.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
			2.2.5. Įsivertinti savieji pasisekimai, išgyvenimai, sunkumai ir trūkumai kūrybinio proceso metu.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
2.3. Pademonstruoti kalbėjimo ir dalykinio raštingumo gebėjimus.			2.3.1. Aprašą sudaro: titulinis puslapis, turinys, reikalaujamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas (jei buvo cituoti kiti šaltiniai), priedai (idėjos plėtojimo eskizų aplankas ir analizuotų analogų pavyzdžiai).	Atitinka	1
				Neatitinka	0
			2.3.2. Tekstas parašytas taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojamos dailės sąvokos ir terminai.	Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0

2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai		Kriterijai	Taškai
1. Dailės raiška
1.1. Pasirinkti vizualinę idėją remiantis įvairiais šaltiniais (kultūros paveldu, asmeniniais išgyvenimais, aplinkos ir gyvenimo vaizdiniais, kt.).		1.1.1. Savarankiškai suformuluoja kūrinio idėją (temą), paaiškina įkvėpimo šaltinį.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.1.2. Studijuoja pasaulinį dailės palikimą. Atrenka analogus, susijusius su savojo kūrinio temos, išraiškos priemonių funkcijos, technologijų, sprendimo aspektais.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.2.3. Analizuoja analogus (pastabos reprodukcijų paraštėse, trumpi aprašai, esė, diskusijos su vadovu ar pan.) tobulindamas savo kūrybinį darbą.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
1.2. Tikslingai naudotis grafinių, spalvinių, erdvinių, vaizdo, garso ir kitų terpių meno išraiškos priemonėmis.		1.2.1. Suformuluoja kūrinio sumanymą, numato reikalingas išraiškos priemones, susiplanuoja pasirengimo egzaminui etapus. Koreguoja sumanymą.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.2.2. Numato darbų atlikimui reikalingas medžiagas, pagrindžia jų pasirinkimą.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.2.3. Pateikia parengiamuosius eskizus (aprašą ar kt.), kuriuose fiksuojama temos (idėjos) evoliucija, galutinio varianto pasirinkimo etapai.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.2.4. Apibūdina kūrinio eksponavimo principą (darbų seką, išdėstymą, grupavimą ir pan.), numato eksponavimui reikalingą įrangą, kūrybinį sprendimą.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.2.5. Konsultuojasi su vadovu ir (arba) kitais specialistais, siekdamas tobulinti savo kūrinius. Sudaro ir laikosi pasirengimo egzaminui plano.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
2. Dailės interpretavimas ir vertinimas
2.1. Nusakyti keletą skiriamųjų bruožų, meno simbolių ar kitų meninių ypatybių, leidžiančių dailės ar architektūros kūrinį priskirti tam tikrai epochai, meno krypčiai.		2.2.1. Paaiškina kūrybos technikos, žanro, stiliaus ir kt. išraiškos priemonių ištakas ir požymius.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		2.2.2. Apibūdina žymiausių dailės kūrėjų, susijusių su autorinio darbo pobūdžiu, kūrybos ypatumus, paaiškina, kaip šiais pavyzdžiais pasinaudos kurdamas savo kūrinį.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0

3. Kūrybinio darbo ir aprašo pristatymas. Egzamino komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas		Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Dailės interpretavimas ir vertinimas.
1.1. Savarankiškai pristatyti savo kūrybos rezultatą pasirenkant tinkamą pristatymo būdą.	1.1.1. Eksponavimo būdai atitinka kūrinio rūšies ar žanro specifiką, sumanymo pobūdį.		Taip	4
			Iš dalies	2
			Ne	0
	1.1.2. Rišliai ir sklandžiai žodžiu pristato savo kūrybinį darbą, paaiškina kūrinio koncepciją.		Taip	2
			Iš dalies	1
			Ne	0
	1.1.3. Aiškiai motyvuoja idėjos ir išraiškos priemonių pasirinkimą bei ryšius.		Taip	2
			Iš dalies	1
			Ne	0
	1.1.4. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.		Taip	2
			Iš dalies	1
			Ne	0

4. Reikalavimai kūrybiniam darbui:

4.1. Kūrybinė užduotis gali būti pasirenkama / atliekama iš šių dailės sričių:

• vaizduojamosios dailės (tapybos, grafikos, skulptūros);

• taikomosios, dekoratyvinės dailės (keramikos, tekstilės; metalo, medžio, odos dirbinių ir kt.);

• avangardinės dailės (hepeningo, akcijos, performanso, žemės meno, konceptualiojo meno,

instaliacijos – pateikiama ir komisijai pristatoma įvykusio renginio aiškinamoji dokumentacija,

vaizdo įrašai, nuotraukos, nurodoma tiksli data, vieta ir dalyviai);

• videomeno;

• kompiuterinio meno;

• dizaino;

• scenografijos (dekoracijos, kostiumų eskizų, lėlių teatro personažų – lėlių ar jų projektų).

___________________________________________

Menų brandos egzamino programos

2 priedas

FILMŲ KŪRIMO EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Egzamino vertinimo komisijos ir vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai			Kriterijai	Taškai
Kūrybinis darbas: 5-15 min. trukmės filmas. Komisijos vertinimo lapas.
1. Kūrybinė raiška.
1.1. Sukurti nuo 5 iki 15 min. filmą, kurio režisierius yra mokinys.			1.1.1. Filmo visuma atskleidžia pirminę idėją.	Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
			1.1.2. Filmo siužetas nuoseklus, turintis logišką formą.	Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
			1.1.3. Aiški filmo idėja, žiūrovui suprantama ir įtikinama personažų motyvacija ir veiksmai, vaidyba.	Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
			1.1.4. Filme pasirinktas vaizdo komponavimas, apšvietimas ir kameros darbas ir montažas tinkami filmo sumanymui atskleisti.	Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
			1.1.5. Filmo garso, muzikos parinkimas ir galutinis vaizdinis apipavidalinimas tinkamas sumanymui atskleisti.	Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Atitinka iš dalies	2
				Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas.
2. Kino kalbos supratimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir analizuoti savo sukurto filmo meninę raišką estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais.		2.1.1. Apibūdina savo filmo kūrimo procesą, paaiškina, kokie buvo filmo kūrimo etapai, kas juose dalyvavo ir kas buvo pasiekta. Prieduose pateikiamas filmo scenarijus.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		2.1.2. Motyvuoja pasirinktos idėjos (temos) asmeninį ir socialinį reikšmingumą.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		2.1.3. Paaiškina kūrybos etapus ir terminus, filmavimo išteklių panaudojimą, jų aprašymą (rekvizitas, įranga, lokacijos).		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		2.1.4. Aprašytas filmo siužetas, paaiškinta dramaturgija, išanalizuota, kaip kuriama dramaturgija kino kalbos priemonėmis (kamera, vaidyba, garsas ir t. t.)		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		2.1.5. Aprašomi pagrindiniai filmo veikėjai, jų charakteristikos.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
2.2. Įvardija panašių filmų stilistiką ir išraiškos priemones, palygina su savo pasiekimais.		2.2.1. Išanalizuoti pasirinkto vieno ar kelių filmų stiliaus ar išraiškos priemonės principai ir kaip jie įkvėpė mokinį, darė įtaką jo kūrybiniam sumanymui.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
2.3. Paaiškinti, kaip ir kodėl pavyko įgyvendinti nuo pirminės idėjos iki užbaigto kūrinio.		2.3.1. Išanalizuoti savieji režisūriniai gebėjimai, kitų filmo kūrime dalyvavusių žmonių indėlis, pasiektas rezultatas.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		2.3.2. Įsivertinti savieji pasisekimai, išgyvenimai, sunkumai ir iškilę kūrybinio proceso trūkumai.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
2.4. Pademonstruoti kalbėjimo ir dalykinio raštingumo gebėjimus.		2.4.1. Tekstas parašytas taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojamos su kinu susijusios sąvokos.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		2.4.2. Analizėje yra šios dalys: titulinis puslapis, turinys, reikalaujamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas (jei buvo cituoti kiti šaltiniai), priedai.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0

2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Kūrybinė raiška.
1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją.	1.1.1. Suformuluoja idėją (temą), tinkamą filmui.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.2. Kūrybinės idėjos parengimas kinui.	1.2.1. Siužetiškai sudėlioja istoriją, numato dramaturginius elementus.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.2. Parengia scenarijų ir pasirengia filmavimui.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.3. Kūrybinės idėjos įgyvendinimas, filmavimas ir montavimas.	1.3.1. Nuosekliai suplanuoja filmavimo darbus.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.3.2. Valdo situaciją filmavimo aikštelėje, tikslingai paskirsto užduotis kūrybinei komandai.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.3.3. Išreikalauja iš kūrybinės komandos geriausio rezultato.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.3.4. Nuosekliai montuoja filmą, pritaiko vaizdo efektus.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.3.5. Sutvarko filmo garso takelį, parenka istorijai tinkamą muziką.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2. Kino kalbos supratimas ir vertinimas
2.1. Įvardyti pagrindines kino kalbos dalis ir jų reikšmę.	2.2.1. Išmano pagrindines kino kalbos sudedamąsias dalis, studijuoja su savojo filmo idėja susijusius profesionalaus kino produktus.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.2.2. Tinkamai naudoja kino kalbos taisykles sprendžiant savo kuriamos istorijos problemas.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

3. Kūrybinio darbo ir aprašo pristatymas. Egzamino vertinimo komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas		Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Kino kalbos supratimas ir vertinimas
1.1. Paaiškinti, kodėl pasirinktas vienas ar kitas kūrybos būdas, kino išraiškos priemonės.	1.1.1. Sklandžiai prisistato filmą ir kūrybinės komandos narius.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	1.1.2. Paaiškina pasirinktos tematikos asmeninį ir socialinį reikšmingumą.		Visiškai atitinka	2
			Atitinka	1
			Neatitinka	0
1.2. Įvertinti savo darbą kitų filmų kontekste.	1.2.1. Įvertina, kaip pavyko išpildyti sumanymą.		Visiškai atitinka	2
			Atitinka	1
			Neatitinka	0
	1.2.2. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0

4. Filmų kūrimo kūrybinės užduoties pristatymui reikalinga:

4.1. Savarankiškai sukurtas scenarijus;

4.2. Režisuotas filmas (nuo 5 iki 15 min.) DVD PAL 720x526 formatu.

5. Dokumentacija (žr. 2) komisijai pateikiama ne vėliau kaip 7 dienos prieš egzamino rengimą. 6. Filmo pristatymas komisijai vyksta egzamino dieną. Egzamino vykdymui reikalingos šios priemonės:

6.1. Vaizdo projektorius;

6.2. Išskleidžiamas ekranas;

6.3. Kompiuteris, prijungtas prie projektoriaus ir gebantis transliuoti mokinių filmus;

6.4. Garso kolonėlės prijungtos prie kompiuterio;

6.5. Mokinio pateikta dokumentacija kiekvienam komisijos nariui.

7. Mokiniai turi patikrinti prieš egzaminą, kad jų filmai rodomi teisingai ir nepriekaištingai.

8. Egzamino metu turi budėti naudojamos elektroninės technikos specialistas.

___________________________________________

Menų brandos egzamino programos

3 priedas

FOTOGRAFIJOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Egzamino vertinimo komisijos ir vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai		Kriterijai	Taškai
Kūrybinis darbas – fotografijų serija. Komisijos vertinimo lapas.
1. Kūrybinė raiška.
1.1. Sukurti seriją fotografijų pasirinkta tema.		1.1.1. Aiškiai vystoma ir fotografinės raiškos priemonėmis atskleidžiama tema ar problema. Darbo idėja perteikta ir atskleista aiškiai, bet ne banaliai.	Visiškai atitinka	5
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.1.2. Tikslingai naudojama fotografijos įranga ir technologinės galimybės. Prasmingai derinami analoginiai ir skaitmeniniai procesai, kompiuterinės vaizdų koregavimo programos.	Visiškai atitinka	5
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.1.3. Fotografijos darbo metodas (reportažinis, studijinis, montažinis) atitinka darbo paskirtį ir padeda įgyvendinti užsibrėžtą užduotį.	Visiškai atitinka	5
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.1.4. Žanrai (portretas, peizažas ir kt.) atitinka temos reikalavimus.	Visiškai atitinka	5
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.1.5. Kompozicinės, spalvos bei apšvietimo raiškos galimybės naudojamos prasmingai ir padeda atskleisti temą.	Visiškai atitinka	5
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.1.6. Darbų serija yra vieninga, išlaikomas temos, laiko (tęstinumo) bei formalios raiškos (stilistinis) vieningumas.	Visiškai atitinka	5
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas.
2. Fotografijos supratimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir analizuoti kūrinį kultūriniu bei socialiniu aspektais.	2.1.1. Apibūdinama kūrinio idėja, paskirtis, idėjos kilmė, sumanymas.		Visiškai atitinka	4
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.1.2. Motyvuojamas pasirinktos idėjos (temos) asmeninis ir socialinis reikšmingumas arba naujumas.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.1.3. Apibūdinta darbo struktūra, paskirtis (socialinis projektas, parodinis variantas, reklama ir pan.), naudojami metodai, žanrai, bendri meninės raiškos principai.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
2.2. Išanalizuoti estetines kūrinio savybes, jo meninės raiškos ypatumus, įvertinti kūrinį vizualinės kultūros kontekste.	2.2.1. Apžvelgtos pasirinkto kūrybos metodo, žanro ar stiliaus ištakos, analizuojami žymiausi krypties atstovai.		Visiškai atitinka	4
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.2.2. Pateikiami žymiausių fotografų darbų pavyzdžiai.		Visiškai atitinka	4
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.2.3. Pateikiama kūrinyje naudojamų metodų, žanrų ir meninės raiškos priemonių analizė. Meninė raiška siejama su darbo turiniu (problema).		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.2.4. Išanalizuoti kūrinio komponavimo principai, forma, struktūriniai elementai, stilius, panaudotos išraiškos priemonės.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
2.3. Pademonstruoti kalbėjimo ir dalykinio raštingumo gebėjimus.	2.3.1. Tekstas parašytas taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojami fotografijos terminai bei sąvokos.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.3.3. Laikomasi rašto darbo metodinių nurodymų: titulinis puslapis, turinys, įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, priedai.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0

2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas		Požymiai		Kriterijai	Taškai
1. Kūrybinė raiška.
1.1. Rasti ir suformuluoti kūrybinę idėją.	1.1.1. Suformuluoja kūrinio idėją (temą), numato, kokiame socialiniame kontekste (paroda, reklama, publikacija) kūrinys bus naudojamas.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	1.1.2. Studijuoja pasaulinės fotografijos palikimą. Atrenka nuotraukas, susijusias su kūrybiniu baigiamuoju darbu temos, metodų, žanrų, stilistikos prasme. Analizuoja fotografijas (pastabos reprodukcijų paraštėse, trumpi aprašai, esė, diskusijos su vadovu ar pan.).		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
1.2. Numatyti kūrybinės idėjos įgyvenimo būdus.	1.2.1. Apibrėžia darbo įgyvendinimui reikalingą foto įrangą, nuotraukų gamybos technologijas, formatą (nuotraukų dydį), kompiuterines grafinio redagavimo programas.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	1.2.2. Konsultuojasi su vadovu ir (arba) kitais specialistais, siekdamas tobulinti savo kūrinius. Sudaro ir laikosi pasirengimo egzaminui plano.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
1.3. Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, metodus.	1.3.1. Pateikia parengiamuosius eskizus (piešinys, kontrolinės fotografijos, aprašai ar kt.), kuriuose fiksuojama temos (idėjos) evoliucija, galutinio varianto pasirinkimo etapai.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	1.3.2. Apibūdina nuotraukų eksponavimo principą (darbų seką, išdėstymą, grupavimą ir pan.), numato eksponavimui reikalingą įrangą. Pateikia ekspozicijos arba darbų išdėstymo schemą.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	1.3.3. Numato darbų atlikimui ir apipavidalinimui reikalingas medžiagas: fotopopieriaus rūšis, paspartų (fono) spalva ir medžiaga, įžanginis tekstas, pavadinimai, garso įrašai ir pan. Pateikia medžiagų pavyzdžius, pagrindžia pasirinkimą.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
1.4. Vertinti savo galimybes darbo procese. Apmąsčius jo kokybę, kelti tolesnės veiklos tikslus.	1.4.1. Laikosi su vadovu sudaryto pasirengimo egzaminui plano. Darbo procese atsižvelgia į savo įsivertinimo ir vadovo (ar kito specialisto) išsakytus pastebėjimus.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
2. Fotografijos supratimas ir vertinimas.
2.1. Įvardyti vaizdinės raiškos priemones, būdingas tam tikram darbo metodui, žanrui ar stiliui.		2.2.1. Supranta ir geba paaiškinti kūrybos metodų, nuotraukos paskirties, žanrų ir formalios raiškos tarpusavio priklausomybę fotografijų kūrimo procese.	Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
		2.2.2. Geba analizuoti nuotraukas, atsižvelgdamas į socialinį, kultūrinį ir laikmečio kontekstus.	Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0

3. Kūrybinio darbo ir aprašo pristatymas. Komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas		Požymiai	Kriterijai	Taškai
1.Fotografijos supratimas ir vertinimas.
1.1. Sugebėti pristatyti, pagrįsti ir apginti savo kūrybinę koncepciją.	1.1.1. Rišliai ir sklandžiai žodžiu pristato savo kūrybinį projektą. Aiškiai motyvuoja temos ir raiškos priemonių pasirinkimą.		Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	1.1.2. Nurodomi trūkumai arba sunkumai, su kuriais susidurta rengiant baigiamąjį darbą, pateikia savo darbo įvertinimą.		Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	1.1.3. Apipavidalina ir eksponuoja baigiamąjį projektą pagal reikalavimus.		Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
1.2. Gebėti komunikuoti baigiamojo darbo tema istoriniame ir estetiniame fotografijos kontekste .	1.2.1. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.		Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0

4. Fotografijos programos kūrybinio darbo techniniai reikalavimai:

4.1. Kūrybinį darbą sudaro 8–10 fotografijų ekspozicija.

4.2. Nuotraukų formatas – 18 x 24 cm. Jei nuotraukos yra kadruojamos (apkarpomos), bent viena kraštinė turi būti ne mažesnė kaip 18 cm ilgio.

4.3. Nuotraukos atliekamos fotografuojant ir yra spaudžiamos ant fotopopieriaus.

4.4. Nuotraukos gali būti koreguotos arba motuotos kompiuterinėmis programomis.

4.5. Fotografijos programos kūrybinį darbą atlieka vienas autorius.

4.6. Eksponuojami darbai apipavidalinami (paspartuojami, įstiklinami ar kt. rėminami) ir iškabinami baigiamojo darbo gynimui skirtoje erdvėje.

4.7. Ekspozicija palydima anotacija, kurioje nurodoma: autorius, darbo vadovas, mokykla, ciklo ir pavienių darbų pavadinimai, trumpa autorinė temos interpretacija (kas ir kodėl vaizduojama).

___________________________________________

Menų brandos egzamino programos

4 priedas

GRAFINIO DIZAINO EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Egzamino vertinimo komisijos ir vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai		Taškai
Kūrybinis darbas – grafinio dizaino produktas. Komisijos vertinimo lapas.
1. Kūrybinė raiška.
1.1. Sukurti grafinio dizaino produktą.	1.1.1. Aiškiai įvardintas grafinio dizaino objektas, jo panaudojimo sritis ir funkcijos.		Visiškai atitinka	5
			Atitinka	3
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	1.1.2. Išryškintas funkcinis dizaino projekto prioritetas: socialinė reklama, komunikacinė sistema ar meninis apipavidalinimas.		Visiškai atitinka	5
			Atitinka	3
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	1.1.3. Tikslingai naudojamos dizaino kūrybos priemonės: darbo procese derinami piešimo, braižybos ir skaitmeninių technologijų įgūdžiai.		Visiškai atitinka	5
			Atitinka	3
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	1.1.4. Išmaniai panaudotos kompiuterinės programos, reikalingos grafinio dizaino produktui sukurti.		Visiškai atitinka	5
			Atitinka	3
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	1.1.5. Tikslingai pasirinktos dizaino raiškos priemonės: kompozicija, spalva, konstrukcija, tektonika, šriftas.		Visiškai atitinka	5
			Atitinka	3
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	1.1.6. Išlaikytas stiliaus vieningumas, kuris pasireiškia medžiagos, konstrukcijos, technologijų ir grafinio sprendimo sintezėje.		Visiškai atitinka	5
			Atitinka	3
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas.
2. Grafinio dizaino supratimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir analizuoti kūrinį kultūriniu, socialiniu bei komunikaciniu aspektais.	2.1.1. Apibūdinama kūrinio idėja, paskirtis, idėjos kilmė, sumanymas.		Visiškai atitinka	4
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.1.2. Atskleidžiama dizaino produkto paskirtis: reklama, komunikacija, informacija ir pan. Nurodomi esminiai reikalavimai funkciniam pritaikomumui.		Visiškai atitinka	4
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.1.3. Apibūdinama grafinio projekto egzistavimo aplinka: internetas, periodika, gatvių reklama, spauda ar kt. Aplinkos reikalavimai dizaino produktui.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
2.2. Išanalizuoti estetines kūrinio savybes, jo meninės raiškos ypatumus, įvertinti kūrinį vizualinės kultūros kontekste.	2.2.1. Išanalizuota pasirinkto dizaino objekto (kalendorius, skrajutė, plakatas ir pan.) tipologija konstrukcijos ir pritaikymo požiūriu.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.2.2. Apžvelgti pasirinkto grafinio dizaino objekto meninio sprendimo pavyzdžiai (analogų analizė pasauliniame kontekste).		Visiškai atitinka	4
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.2.3. Atskleidžiama grafinio sprendimo priklausomybė nuo produkto gamybos technologijų (poligrafija, virtuali erdvė, hipergrafika ar pan.).		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.2.4. Išanalizuoti kūrinio komponavimo principai, forma, struktūriniai elementai, stilius, panaudotos išraiškos priemonės.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
2.3. Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus.	2.3.1. Tekstas parašytas taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojami grafinio dizaino terminai bei sąvokos.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
	2.3.2. Laikomasi rašto darbo metodinių nurodymų bei apipavidalinimo reikalavimų: titulinis puslapis, turinys, įvadas, dėstymas, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas, priedai.		Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0

2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai		Kriterijai			Taškai
1. Kūrybinė raiška.
1.1. Rasti ir suformuluoti kūrybinę idėją		1.1.1. Apibrėžia darbo objektą ir materialų bei informacinį kontekstą, kuriame jis funkcionuos.		Visiškai atitinka		3
				Atitinka		2
				Iš dalies atitinka		1
				Neatitinka		0
		1.1.2. Studijuoja pasaulinį grafinio dizaino palikimą. Atrenka analogus, susijusius su baigiamojo darbo objektu funkcijos, technologijų, grafinio sprendimo aspektais.		Visiškai atitinka		3
				Atitinka		2
				Iš dalies atitinka		1
				Neatitinka		0
		11.3. Analizuoja analogus (pastabos reprodukcijų paraštėse, trumpi aprašai, esė, diskusijos su vadovu ar pan.).		Visiškai atitinka		3
				Atitinka		2
				Iš dalies atitinka		1
				Neatitinka		0
1.2. Numatyti kūrybinės idėjos įgyvenimo būdus.		1.2.1. Numato projekto įgyvendinimui reikalingą kompiuterinę bei spaudos techniką ir įrangą.		Visiškai atitinka		3
				Atitinka		2
				Iš dalies atitinka		1
				Neatitinka		0
		1.2.2. Konsultuojasi su vadovu ir (arba) kitais specialistais, siekdamas tobulinti savo kūrinius. Sudaro ir laikosi pasirengimo egzaminui plano.		Visiškai atitinka		3
				Atitinka		2
				Iš dalies atitinka		1
				Neatitinka		0
1.3. Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, metodus.		1.3.1. Pateikia „idėjų žemėlapį“ ir parengiamuosius eskizus (piešinys, grafinės kompozicijos, schemos, konceptualūs aprašai ar kt. ), kuriuose fiksuojama temos (idėjos) evoliucija ir atsispindi galutinio varianto pasirinkimo etapai.		Visiškai atitinka		3
				Atitinka		2
				Iš dalies atitinka		1
				Neatitinka		0
		1.3.2. Numato darbų atlikimui ir apipavidalinimui reikalingas medžiagas. Pateikia medžiagų pavyzdžius, pagrindžia jų pasirinkimą. Parašo projekto pagrindimo įžangą.		Visiškai atitinka		3
				Atitinka		2
				Iš dalies atitinka		1
				Neatitinka		0
1.4. Vertinti savo galimybes darbo procese. Apmąsčius jo kokybę, kelti tolesnės veiklos tikslus.		1.4.1. Laikosi su vadovu sudaryto pasirengimo egzaminui plano. Darbo procese atsižvelgia į savo įsivertinimo ir vadovo (ar kito specialisto) išsakytus pastebėjimus.		Visiškai atitinka		3
				Atitinka		2
				Iš dalies atitinka		1
				Neatitinka		0
2. Grafinio dizaino produkto supratimas ir vertinimas.
2.1. Įvardinti vaizdinės raiškos priemones, būdingas tam tikram darbo metodui, žanrui ar stiliui.		2.2.1. Supranta ir geba paaiškinti grafinio dizaino kūrybos metodų, paskirties, spaudos technologijų ir formalios raiškos tarpusavio priklausomybę bei skirtumus nuo tradicinės kūrybos metodų.			Visiškai atitinka	3
					Atitinka	2
					Iš dalies atitinka	1
					Neatitinka	0
		2.2.2. Analizuoja grafinio dizaino produktus, atsižvelgdamas į socialinį, kultūrinį ir laikmečio kontekstus.			Visiškai atitinka	3
					Atitinka	2
					Iš dalies atitinka	1
					Neatitinka	0

3. Kūrybinio darbo ir aprašo pristatymas. Komisijos vertinimo lapas

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Grafinio dizaino supratimas ir vertinimas.
1.1. Sugebėti pristatyti, pagrįsti ir apginti savo kūrybinę koncepciją.	1.1.1. Rišliai ir sklandžiai žodžiu pristato savo kūrybinį projektą. Aiškiai motyvuoja temos ir raiškos priemonių pasirinkimą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Nurodomi trūkumai arba sunkumai, su kuriais susidurta rengiant baigiamąjį darbą, pateikia savo darbo įvertinimą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.3. Apipavidalina ir eksponuoja baigiamąjį projektą pagal reikalavimus.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.2. Gebėti komunikuoti kūrybinio darbo tema istoriniame ir estetiniame grafinio dizaino kontekste .	1.2.1. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

4. Grafinio dizaino kūrybinio darbo išpildymo techniniai reikalavimai:

4.1. Kūrybinį darbą sudaro smulkiosios grafikos dizaino produktas: skrajutė, lankstinukas, plakatas, firmos ženklas, logotipas, leidinio (knygos, žurnalo, laikraščio, bukleto) maketo išklotinė.

4.2. Projekto vizualizacija (leidinio viršelis ir atvartų maketai, grafinius meninio apipavidalinimo elementus, informacinius ženklų sistemos, firmos ženklų ar logotipų pritaikymo pavyzdžiai, techniniai brėžiniai ir kt.) pateikiama A2 (420×594 cm) formato planšete. Pristatymo vaizdumui padidinti, galima papildomai pateikti skaitmeniniu būdu atspausdintus dizaino produktus (firmos produkciją, leidinio maketą, plakatą, pakuotę ir pan.).

4.3. Darbai pateikiami masteliu 1:1.

4.4. Grafinio dizaino programos kūrybinį darbą atlieka vienas autorius.

4.5. Eksponuojant prie darbų atskirame lape arba leidinio metrikoje nurodoma: autorius, darbo vadovas, mokykla, serijos/darbų pavadinimas (-ai), trumpas darbo aprašas.

4.6. Darbo apraše privalu pateikti skaitmeninį užduoties variantą, nurodant, kokia programa/ versija jis atliktas, ir ranka ar kompiuteriu atliktų eskizų atspaudus.

___________________________________________

Menų brandos egzamino programos

5 priedas

MUZIKOS IR KOMPIUTERINIŲ MUZIKOS TECHNOLOGIJŲ EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Muzikos interpretavimas (atlikimas).

1.1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Egzamino vertinimo komisijos ir vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
Kūrybinis darbas – muzikos kūrinių atlikimas. Komisijos vertinimo lapas.
1. Muzikinė raiška.
1.1. Atlikti du skirtingo charakterio muzikos kūrinius solo ir (arba) ansambliu atskleidžiant savitą interpretaciją ir (arba) ansamblio pojūtį.	1.1.1. Demonstruoti išlavintus atlikimo technikos įgūdžius.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Atlikti kūrinius tiksliai (intonavimas, ritmas, tempas).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.3. Atlikti kūrinius įtaigiai, paveikiai, išraiškingai.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.4. Atlikti kūrinius laikantis stiliaus, žanro ir formos reikalavimų.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.5. Atskleisti ansamblio pojūtį (ansamblyje) / demonstruoti savitą interpretatoriaus nuovoką.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas.
2. Analizė, interpretavimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir vertinti atliekamų kūrinių estetines ypatybes, kultūrinį ir istorinį kontekstą, žanro, stiliaus ir interpretacijos ypatumus.	2.1.1. Išanalizuotos atliekamuose kūriniuose panaudotos muzikos išraiškos priemonės: forma, dinaminis modelis, melodika, ritmika, harmonija ir kitos savybės.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.2. Aprašytas interpretacinis sumanymas, sumanymas pagrįstas kūrinio savybėmis.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.3. Apibūdinti kompozitoriaus gyvenamojo laikotarpio ir vyraujančio stiliaus estetiniai idealai, interpretavimo tradicijos, kompozitoriaus asmeninio stiliaus ypatumai.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.4. Programos kūriniai argumentuotai įvertinti kultūriniame ir asmeninės patirties kontekste.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.2. Lyginti ir vertinti skirtingas kūrinio interpretacijas.	2.2.1. Pateikiama pavyzdžių, kokių interpretacijų rengiantis egzaminui klausėsi, jie komentuojami.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.2.2. Išvardijami žymiausi pasirinkto stiliaus muzikos interpretatoriai, jie trumpai charakterizuojami.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.2.3. Raštu pateikiamas klausytų rengiantis egzaminui kūrinių sąrašas ir jų ištraukos įrašytos pridėtoje garso (vaizdo) skaitmeninėje laikmenoje.	Atitinka	2
		Neatitinka	0
2.3. Pagal sutartus kriterijus įvertinti savieji pasirodymai (repeticijos, konsultacijos su mokytoju).	2.3.1. Išanalizuoti savieji muzikiniai gebėjimai, jais ir asmeniniais motyvais argumentuojamas programos pasirinkimas. Įvertinti savieji kūrybinio darbo rengimo pasisekimai ir trūkumai.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
2.4. Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus.	2.4.1. Tekstas parašytas taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojamos muzikologijos sąvokos.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.4.2. Tekste yra šios dalys: titulinis puslapis, turinys, tinkama teksto apimtis, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

1.2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai			Kriterijai	Taškai
1. Muzikinė raiška.
1.1. Pateikti kūrinio interpretacinį sumanymą siejant jį su kūrinio forma, dinaminiu modeliu, partitūroje panaudotomis tempo, dinamikos, artikuliacijos nuorodomis, istorinio laikotarpio principais, literatūriniu tekstu.		1.1.1. Išanalizuoja kūrinio partitūrą – natas ir (jei kūrinys vokalinis) literatūrinį tekstą.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		1.1.2. Išanalizuoja ir paaiškina kūrinio atlikimo ypatumus.		Visiškai atitinka	6
				Atitinka	4
				Iš dalies atitinka	2
				Neatitinka	0
		1.1.3. Išbando keletą atliekamo kūrinio interpretavimo variantų ir, pasitaręs su vadovu ar kitais specialistais, pasirenka geriausią.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
1.2. Vertinti savo galimybes atlikti vieną ar kitą muzikos kūrinį. Apmąsčius pasirodymų kokybę, kelti tolesnės veiklos tikslus.		1.2.1. Aiškinasi savo galimybes ir renkasi programą atsižvelgdamas į gebėjimų lygį.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		1.2.2. Argumentuotai įvertina pasirinktus kūrinius kultūriniame ir asmeninės patirties kontekste.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		1.2.3. Repetuodamas atsižvelgia į savo įsivertinimo ir vadovo (ar kito specialisto) išsakytus pastebėjimus.		Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
		1.2.4. Mokymosi procese naudojasi skaitmeninėmis technologijomis.		Atitinka	1
				Neatitinka	0
		1.2.5. Laikosi su vadovu sudaryto pasirengimo egzaminui plano.		Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
2. Muzikos klausymasis ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir analizuoti meninę raišką estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais.			2.1.1. Ieško, klausosi ir vertina savo programai artimų kūrinių skirtingų interpretacijų.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0
2.2. Apibūdinti, kaip atlikėjai vartoja muzikos išraiškos priemones, interpretavimo aspektu susieti su istorinio laikotarpio tradicijomis.			2.2.1. Analizuoja išklausytų interpretacijų stilistinius ypatumus, gretina juos su konkretaus stiliaus muzikos atlikėjų interpretacijomis.	Visiškai atitinka	3
				Atitinka	2
				Iš dalies atitinka	1
				Neatitinka	0

1.3. Kūrybinio darbo ir aprašo pristatymas. Komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Muzikos klausymais ir vertinimas.
1.1. Įvertinti konkretų atlikimą savo muzikos pasiekimų raidos kontekste.	1.1.1. Laikosi elgesio scenoje normų.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Apibūdina programos pasirinkimo motyvus, interpretacinį sumanymą ir įvertina, kaip pavyko pasirodymas.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.3. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.	Taip	2
		Iš dalies	1
		Ne	0

1.2. Apibūdinti muzikos kūrinio atlikėjų sudėtį, instrumentus, grojimo ar vokalinės technikos ypatumus.	2.1.1. Rišliai ir sklandžiai prisistato ir pristato padedančius atlikėjus, programą.	Taip	2
		Iš dalies	1
		Ne	0
	2.1.2. Paaiškina, kokių balso ar instrumento techninių galimybių reikalauja pasirinkta programa.	Taip	2
		Iš dalies	1
		Ne	0

1. 4. Turinio apimtis:

1. 4.1. Mokiniai atlieka 2 skirtingo charakterio muzikos kūrinius: abu solo arba vienas solo, kitas ansamblyje:

• Gali būti atliekami įvairių stilių ir žanrų vokaliniai, vokaliniai-instrumentiniai,

instrumentiniai kūriniai. Pageidautina, kad mokinys pasirinktų skirtingos

stilistikos kūrinius – taip atskleistų savo pasirengimo universalumą.

• Pasirodymas atliekamas gyvai. Leidžiama naudotis garso

stiprinimo įranga, fonograma (be solisto balso).

• Pasirodymo metu kandidatui gali akompanuoti mokytojas arba kitas mokinys

(pastarajam tai įskaitoma kaip grojimas ansamblyje, jei jis yra kandidatas laikyti egzaminą).

• Ansamblį gali sudaryti nuo dviejų iki keturių mokinių (gali dalyvauti kiti

egzamino nelaikantys mokiniai), tačiau atliekamos partijos negali būti

dubliuojamos.

2. Muzikos kūryba.

2.1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Egzamino vertinimo komisijos ir vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai		Kriterijai	Taškai
Kūrybinis darbas – du autoriniai muzikos kūriniai. Komisijos vertinimo lapas
1. Muzikinė raiška.
1.1. Sukurti du aiškios struktūros vokalinius, instrumentinius, kompiuterinius arba mišrius kūrinius.		1.1.1. Kūrinio idėja aiški ir išvystyta, aiški ir logiška forma, struktūra, dinaminis modelis.	Visiškai atitinka	6
			Atitinka	4
			Iš dalies atitinka	2
			Neatitinka	0
		1.1.2. Pasirinktos priemonės tinkamos kūrinio idėjai (temai) atskleisti.	Visiškai atitinka	6
			Atitinka	4
			Iš dalie atitinka	2
			Neatitinka	0
		1.1.3. Pagrįstai ir su išmanymu komponuojamos muzikos išraiškos priemonės, kūrinys pasižymi vientisumu.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.1.4. Kūrinys pasižymi išraiškos priemonių įvairove arba saikingumu, priklausomai nuo kūrinio idėjos (temos).	Visiškai atitinka	6
			Atitinka	4
			Iš dalies atitinka	2
			Neatitinka	0
		1.1.5. Dera, vienas kitą papildo, muzikinis ir poetinis tekstas / arba kompiuterinių technologijų efektai.	Visiškai atitinka	3
			Atitinka	2
			Iš dalies atitinka	1
			Neatitinka	0
		1.1.6. Muzikinis tekstas gerai atskleidžia instrumento ar balso arba kompiuterinės programos technines, tembrines galimybes.	Visiškai atitinka	6
			Atitinka	4
			Iš dalies atitinka	2
			Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas.
2. Muzikos supratimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir analizuoti muzikinę raišką estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais.	2.1.1. Apibūdinama kūrinio idėja, idėjos kilmė, sumanymas.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	2.1.2. Motyvuojamas pasirinktos idėjos (temos) asmeninis ir socialinis reikšmingumas.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	2.1.3. Išanalizuoti sukurto kūrinio komponavimo principai, forma, dinaminis modelis, struktūriniai elementai, stilius, panaudotos išraiškos priemonės. Išanalizuoti stilistinių priemonių panaudojimo ypatumai.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	2.1.4. Išanalizuotos pasirinkto kūrybos stiliaus ištakos, žymiausi atstovai, šiame kontekste įvertinamos savos kompozicijos.		Visiškai atitinka		6
			Atitinka		4
			Iš dalies atitinka		2
			Neatitinka		0
2.2. Įvardinti muzikos stilių skirtumus, lyginti stilistinių priemonių panaudojimą kūriniuose.	2.2.1. Išanalizuoti pasirinkto stiliaus ar komponavimo principo kūriniai-analogai.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	2.2.2. Skaitmeninėje laikmenoje pateikta klausytų rengiantis egzaminui kūrinių ištraukos.		Atitinka		2
			Neatitinka		0
2.3. Paaiškinti, kaip ir kodėl pavyko įgyvendinti nuo pirminės idėjos iki užbaigto kūrinio.	2.3.1. Išanalizuoti savieji muzikiniai gebėjimai, tuo argumentuojamas sukurtų kūrinių pobūdis.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	2.3.2. Įsivertinti savieji pasisekimai, išgyvenimai, sunkumai ir trūkumai kūrybinio proceso metu.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
2.4. Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus.	2.4.1. Tekstas parašytas taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojamos muzikologijos sąvokos.		Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	2.4.2. Analizėje yra šios dalys: titulinis puslapis, turinys, reikiamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.		Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0

2.2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas		Požymiai		Kriterijai	Taškai
1. Muzikinė raiška
1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją.	1.1.1. Suformuluoja kūrinio idėją (temą), paaiškina įkvėpimo šaltinį.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
1.2. Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvenimą.	1.2.1. Suformuluoja kūrinio sumanymą, numato reikalingas išraiškos priemones. Iš įvairių idėjos įgyvendinimo variantų išsirenka sėkmingiausią.		Visiškai atitinka		6
			Atitinka		4
			Iš dalies atitinka		2
			Neatitinka		0
	1.2.2. Konsultuojasi su vadovu ir (arba) kitais specialistais, siekdamas tobulinti savo kūrinius, laikosi sudaryto pasirengimo egzaminui plano, prireikus jį koreguoja.		Visiškai atitinka		6
			Atitinka		4
			Iš dalies atitinka		2
			Neatitinka		0
1.3. Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, procesus.	1.3.1. Pasirinktu kūrinio fiksavimo būdu užrašo kūrinius.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	1.3.2. Pasirinktas kūrinio variantas išsiskiria sudėtingais techniniais reikalavimais.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	1.3.3. Gilinasi į vokalo, pasirinkto instrumento, kompiuterinės programos technines galimybes.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
2. Muzikos supratimas ir vertinimas.
2.1. Įvardyti muzikos išraiškos priemones, būdingas tam tikram muzikos žanrui, stiliui ar kultūrai.	2.2.1. Paaiškina, koks kūrinio užrašymo būdas tinkamiausias savajam kūriniui užrašyti.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0
	2.2.2. Analizuoja kompiuterinės muzikos temines ir harmonines struktūras, užrašo jas schema; analizuoja ir vertina techninių priemonių panaudojimą.		Visiškai atitinka		3
			Atitinka		2
			Iš dalies atitinka		1
			Neatitinka		0

2.3. Kūrybinio darbo ir aprašo pristatymas. Egzamino vertinimo komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Muzikos supratimas ir vertinimas.
1.1. Paaiškinti, kodėl pasirinktas vienas ar kitas kūrybos būdas, muzikos išraiškos priemonės.	1.1.1. Rišliai ir sklandžiai prisistato ir pristato savo kūrinius – komentuoja idėją ir sumanymą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Paaiškina pasirinktos tematikos asmeninį ir socialinį reikšmingumą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.3. Apibūdina pasirinktų išraiškos priemonių ir temos ryšius.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.2. Įvertinti konkretų pasirodymą savo muzikos pasiekimų raidos kontekste.	1.2.1. Įvertina, kaip pavyko išpildyti sumanymą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.2. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

2.4. Turinio apimtis:

2. 4.1. Kūrybinei užduočiai pateikiami du skirtingo charakterio kūriniai, kurių trukmė- nuo 3

iki 8 min.

2. 4.2. Kūriniai gali būti akustiniai, kompiuteriniai arba mišrūs.

2. 4.3. Kūrybos stilių mokinys pasirenka pagal savo interesus.

___________________________________________

Menų brandos egzamino programos

6 priedas

ŠOKIO EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Šokio atlikimas:

1.1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Egzamino vertinimo komisijos ir vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
Kūrybinis darbas – pašokti šokiai. Komisijos vertinimo lapas.
1. Šokio raiška.
1.1. Atlikti dvi (solo, poroje arba grupėje) skirtingo charakterio (ramus, energingas) arba stilistikos (sportinių, tautinių, šiuolaikinio šokio ar kt.) šokio kompozicijas atskleidžiant savitą atlikimo interpretaciją.	1.1.1. Koordinuotai judėti, išlaikant taisyklingą laikyseną.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.2. Atlikti kompoziciją derinant kvėpavimą su atliekamais judesiais.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.3. Atlikti šokio kompozicijas naudojant šokio elementus (erdvės, ritmo, tempo, dinamikos, judesio jėgos).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.4. Atlikti šokio kompozicijas išpildant esminius šokio dramaturgijos (įžanga, vystymas, kulminacija, epilogas) ir kūrybos principus (tema ir variacija, rondo, kanonas ar kt.).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.5. Atlikti šokio kompozicijas, laikantis tam tikros šokio manieros, stilistikos ar žanro reikalavimų (susikabinimai poroje, pakėlimai, šokėjų išsidėstymas, šokio figūrų ir erdvinių brėžinių kaita).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas.
2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir vertinti atliekamų šokio kompozicijų estetines ypatybes, kultūrinį ir istorinį kontekstą, žanro, stiliaus ir interpretacijos ypatumus.	2.1.1. Išanalizuota atliekamų šokio kompozicijų forma, atlikimo maniera, stilistika, žanras, struktūriniai elementai, kitos savybės.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	2.1.2. Aprašytas interpretacinis sumanymas; sumanymas pagrįstas šokio dramaturgija ir kūrybiniais principais.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	2.1.3. Šokio kompozicijos argumentuotai įvertintos kultūriniame ir asmeninės patirties kontekste.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.2. Lyginti ir vertinti skirtingas šokio kompozicijas.	2.2.1. Pateikiama pavyzdžių, kokius šokio reiškinius rengiantis egzaminui stebėjo, jie komentuojami.	Visiškai atitinka	5
		Atitinka	3
		iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.2.2. Išvardijami žymiausi pasirinkto stiliaus, žanro kūrėjai, jie trumpai charakterizuojami.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
		Atitinka	2
		iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.3.2. Įvertinti savieji pasisekimai ir trūkumai kūrybinio darbo rengimo metu.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.4. Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus.	2.4.1. Analizė parašyta taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojamos muzikologijos sąvokos.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.4.2. Analizėje yra šios dalys: titulinis puslapis, turinys, tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

1.2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
1.1. Pateikti šokio kompozicijų interpretacinį sumanymą siejant jį su šokio maniera, stilistika ar žanro reikalavimais, kompozicijoje panaudotais šokio elementais, kūrybos bei istorinio laikotarpio principais.	1.1.1. Išanalizuoja šokio kompozicijų dramaturginę struktūrą (įžanga, vystymas, kulminacija, epilogas) ir kūrybos principus (tema ir variacija, rondo, kanonas ar kt.).	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Išanalizuoja ir paaiškina šokio elementų (erdvės, ritmo, tempo, dinamikos, judesio jėgos) atlikimo ypatumus.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.3. Išbando keletą atliekamų šokio kompozicijų interpretavimo variantų ir, pasitaręs su vadovu ar kitais specialistais, pasirenka geriausią.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.2. Vertinti savo galimybes atlikti vieną ar kitą šokio kompoziciją. Apmąsčius pasirodymų kokybę, kelti tolesnės veiklos tikslus.	1.2.1. Aiškinasi savo galimybes ir renkasi programą atsižvelgdamas į gebėjimų lygį.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.2. Repetuodamas atsižvelgia į savo įsivertinimo ir vadovo (ar kito specialisto) išsakytus pastebėjimus.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.3. Laikosi su vadovu sudaryto pasirengimo egzaminui plano.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.4. Naudojasi skaitmeninėmis technologijomis kūrybos proceso fiksavimui, analizei ir rezultato tobulinimui.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas
2.1. Apibūdinti ir analizuoti meninę raišką estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais.	2.1.1. Ieško, stebi ir vertina savo programai artimų šokio reiškinių skirtingų interpretacijų .	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.2. Apibūdinti, kaip atlikėjai vartoja šokio išraiškos priemones, susieti su istorinio laikotarpio interpretacijos kanonais.	2.2.1. Analizuoja stebėtų šokio reiškinių stilistinius ypatumus, gretina juos su konkretaus stiliaus interpretavimo kanonais.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.2.3. Domisi Lietuvos ir pasaulio šokio tendencijomis, stebi šokio pasirodymus.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

1.3. Kūrybinio darbo ir aprašo pristatymas. Komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas.
1.1. Apibūdinti šokio kompozicijų atlikėjų sudėtį, judėjimo stilistiką, atlikimo ypatumus.	1.1.1. Rišliai ir sklandžiai prisistato ir pristato padedančius atlikėjus, programą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Atlieka programą atsižvelgdamas į šokio atlikimo kultūrą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.3. Įvertina, kaip pavyko išpildyti sumanymą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.4. Paaiškina, kokios stilistikos ir techninių galimybių reikalauja pasirinktos šokio kompozicijos.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.5. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

1.4. Turinio apimtis:

1.4.1. Mokiniai atlieka nuo 2 iki 3 min. trukmės šokio kompozicijas: abi solo arba vieną solo, kitą poroje arba grupėje:

· Gali būti atliekamos įvairių stilių ir žanrų šokio kompozicijos. Pageidautina, kad mokinys pasirinktų skirtingo charakterio arba stilistikos kompozicijas, taip atskleisdamas savo pasirengimo universalumą.

· Pasirodymas atliekamas gyvai. Leidžiama naudotis garso stiprinimo įranga, jeigu ji reikalinga kūrybinei užduočiai atlikti.

· Pasirodymo metu kandidatui gali padėti kitas mokinys (pastarajam tai įskaitoma kaip atlikimas poroje ar grupėje, jei jis yra egzamino kandidatas).

· Grupę gali sudaryti nuo dviejų iki keturių mokinių (gali dalyvauti kiti egzamino nelaikantys

mokiniai).

2. Šokio kūrimas:

2.1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Egzamino vertinimo komisijos ir vadovo vertinimo lapas

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
Kūrybinis darbas – autorinė šokio kompozicija. Komisijos vertinimo lapas.
1. Šokio raiška.
1.1. Sukurti šokio kompoziciją laisvai pasirenkant interpretacijos formą, žanrą ar stilių.	1.1.1. Aiški ir suprantama šokio kompozicijos idėja, sumanymas, kompozicija pasižymi vientisumu.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.1. Šokio kompozicijos idėja aiški ir išplėtota, logiška forma, dramaturginė struktūra pagrįsta konkrečiais motyvais (asmeniniai išgyvenimai, turima šokio patirtis, tam tikri šokio interesai, iškilių kūrėjų įkvepiantys pavyzdžiai ir kt.).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.2. Pasirinktos priemonės (judėjimo stilistika, muzika, šokėjų išsidėstymas, šokio figūrų ir erdvinių brėžinių kaita) tikrai tinkamos šokio kompozicijos idėjai (temai) atskleisti.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.3. Pagrįstai ir su išmanymu muzika derinama su šokio raiškos priemonėmis.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.4. Šokio kompozicija pasižymi papildomų išraiškos priemonių (kostiumai, scenografija, apšvietimas, garsinis akompanimentas ir k.) įvairove arba saikingumu, priklausomai nuo kūrinio idėjos (temos).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas
2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir analizuoti meninę raišką estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais.	2.1.1. Apibūdinama kūrinio idėja, idėjos kilmė, sumanymas.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.2. Motyvuojamas pasirinktos idėjos (temos) asmeninis ir socialinis reikšmingumas.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.3. Išanalizuotos pasirinkto kūrybos stiliaus ištakos, žymiausi atstovai, šiame kontekste įvertinamos savos kompozicijos.	Visiškai atitinka	5
		Atitinka	3
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.4. Išanalizuoti stilistinių priemonių panaudojimo ypatumai.	Visiškai atitinka	5
		Atitinka	3
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.2. Įvardija šokio kompozicijų stilių skirtumus, lygina stilistinių priemonių panaudojimą kompozicijose.	2.2.1. Išanalizuoti pasirinkto šokio stiliaus analogai.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.3. Paaiškinti, kaip ir kodėl pavyko įgyvendinti nuo pirminės idėjos iki užbaigto kūrinio.	2.3.1. Išanalizuoti savieji šokio gebėjimai, tuo argumentuojamas sukurtų kūrinių pobūdis.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.3.2. Įsivertinti savieji pasisekimai, išgyvenimai, sunkumai ir trūkumai kūrybinio proceso metu.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.4. Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus.	2.4.1. Tekstas parašytas taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojamos muzikologijos sąvokos.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.4.2. Analizėje yra šios dalys: titulinis puslapis, turinys, tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.4.3. Skaitmeninėje laikmenoje pateiktos stebėtų rengiantis egzaminui kūrinių ištraukos.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

2.2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai		Kriterijai	Taškai
1. Šokio raiška.
1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją.	1.1.1. Suformuluoja šokio kompozicijos idėją (temą), paaiškina įkvėpimo šaltinį.	Visiškai atitinka		3
		Atitinka		2
		Iš dalies atitinka		1
		Neatitinka		0
1.2. Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvenimą.	1.2.1. Suformuluoja šokio kompozicijos sumanymą, numato reikalingas išraiškos priemones.	Visiškai atitinka		3
		Atitinka		2
		Iš dalies atitinka		1
		Neatitinka		0
	1.2.2. Konsultuojasi su vadovu ir (arba) kitais specialistais, siekdamas tobulinti savo kūrinius, laikosi sudaryto pasirengimo egzaminui plano.	Visiškai atitinka		3
		Atitinka		2
		Iš dalies atitinka		1
		Neatitinka		0
1.3. Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, procesus.	1.3.1. Iš įvairių idėjos įgyvendinimo variantų išsirenka sėkmingiausią, reikalaujantį sudėtingesnių priemonių.	Visiškai atitinka		3
		Atitinka		2
		Iš dalies atitinka		1
		Neatitinka		0
	1.3.2. Pasirinkta šokio kompozicija pasižymi atitinkamais atlikimo (atlikėjų sudėtis, atlikimo maniera, technika ir kt.) ir kūrybos (idėjos originalumas, panaudotos priemonės, principai, procesai) bruožų reikalavimais.	Visiškai atitinka		5
		Atitinka		3
		Iš dalies atitinka		1
		Neatitinka		0
	1.3.3. Pasirinkta šokio kompozicija pasižymi sudėtinga technine ir emocine raiška.	Visiškai atitinka		5
		Atitinka		3
		Iš dalies atitinka		1
		Neatitinka		0
2. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas.
2.1. Įvardyti šokio raiškos priemones, būdingas tam tikram šokio žanrui, stiliui ar kultūrai.	2.2.1. Paaiškina, koks šokio kompozicijos interpretacijos variantas tinkamiausias savajai idėjai perteikti.	Visiškai atitinka		3
		Atitinka		2
		Iš dalies atitinka		1
		Neatitinka		0
	2.2.2. Analizuoja po vieną žymiausią Lietuvos ir pasirinktos užsienio šalies šokio kūrėją ir / ar atlikėją, kolektyvą ar renginį (festivalį, šventę, konkursą), demonstruoja susidomėjimą šokio įvykiais.	Visiškai atitinka		5
		Atitinka		3
		Iš dalies atitinka		1
		Neatitinka		0

2.3. Kūrybinio darbo ir aprašo pristatymas. Komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Šokio stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas.
1.1. Paaiškinti, kodėl pasirinktas vienas ar kitas kūrybos būdas, šokio raiškos priemonės.	1.1.1. Rišliai ir sklandžiai prisistato ir pristato savo kūrinį.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Paaiškina pasirinktos tematikos asmeninį ir socialinį reikšmingumą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.3. Apibūdina pasirinktų raiškos priemonių ir temos ryšius.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.2. Įvertinti konkretų pasirodymą savo šokio kūrybos pasiekimų raidos kontekste.	1.2.1. Įvertina, kaip pavyko įgyvendinti sumanymą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.2. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

2.4. Turinio apimtis:

2.4.1. Sukurta kompozicija turi būti ne mažiau nei 7 min. trukmės.

2.4.2. Šokio autorius turi pateikti užfiksuotą šokio kompoziciją (įprasta choreografine arba savita simbolika).

2.4.3. Mokinys sukurtą šokį gali atlikti pats arba pasitelkti kitus atlikėjus.

____________________

Menų brandos egzamino programos

7 priedas

TEATRO EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Vaidmens atlikimas:

1.1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Egzamino vertinimo komisijos ir vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
Kūrybinis darbas – vaidmens atlikimas. Komisijos vertinimo lapas
1. Teatro raiška.
1.1. Atlikti monoetiudą arba grupinį etiudą atskleidžiant esminius vaidmens kūrimo ir sceninio bendravimo elementus.	1.1.1. Sukurti vaidmenį pasitelkiant tam būdingas priemones (kalbines-intonacines, psichofizines ir kt.).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.2. Veikti scenoje vadovaujantis sceninės kultūros pradmenimis (išsidėstymas scenoje, kalbėjimas skambiu balsu, partnerio išklausymas ir kt.).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.3. Atlikti etiudą išpildant esminius etiudo struktūros etapus (užuomazga, veiksmo plėtojimas, kulminacija, įvykis, atomazga).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.4. Atlikti vaidmenį perteikiant vertinimus (santykius) ir atsižvelgiant į vaidmens išorines ir vidines aplinkybes.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.5. Atlikti vaidmenį atskleidžiant svarbiausiąjį uždavinį.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas.
2. Spektaklių interpretavimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir vertinti atliekamo etiudo estetines ypatybes, kultūrinį ir istorinį kontekstą, žanro, stiliaus ir interpretacijos ypatumus.	2.1.1. Išanalizuota atliekamo etiudo forma, struktūriniai elementai, vaidmens sukūrimo principai, kitos savybės.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.2. Aprašytas kūrybinis sumanymas, pagrįstas interpretuojamo literatūrinio kūrinio savybėmis.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.3. Apibūdinti interpretuojamo literatūrinio kūrinio rašytojo gyvenamojo laikotarpio ir vyraujančio stiliaus estetiniai idealai, interpretavimo tradicijos, rašytojo asmeninio stiliaus ypatumai.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	2.1.4. Atliktas vaidybinis etiudas argumentuotai įvertintas kultūriniame ir asmeninės patirties kontekste.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.2. Lyginti ir vertinti skirtingas literatūrinio kūrinio interpretacijas (spektaklius).	2.2.1. Pateikiama pavyzdžių, kokias literatūrinio kūrinio interpretacijas rengiantis egzaminui stebėjo, jie komentuojami.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.2.2. Išvardijami žymiausi šiandienos Lietuvos teatro aktoriai, trumpai charakterizuojami jų darbai teatre.	Visiškai atitinka	5
		Atitinka	3
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.3. Pagal sutartus kriterijus įvertinti savieji pasirodymai (repeticijos, konsultacijos su mokytoju).	2.3.1. Išanalizuoti savieji vaidybiniai gebėjimai, jais ir asmeniniais motyvais argumentuojamas atliekamo etiudo pasirinkimas.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.4. Bendrieji gebėjimai.	2.4.1. Analizė parašyta taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojamos teatrinės sąvokos ir terminai.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.4.2. Analizėje yra šios dalys: titulinis puslapis, turinys, reikalaujamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

1.2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Teatro raiška.
1.1. Pateikti pasirinkto literatūrinio kūrinio interpretacinį sumanymą paaiškinant, kaip kuriamo vaidmens atlikimo kokybė priklauso nuo psichofizinio laisvumo, aplinkybių įsivaizdavimo, svarbiausio uždavinio įgyvendinimo, iš anksto numatytų ir spontaniškai suimprovizuojamų raiškos priemonių.	1.1.1. Išanalizuoja veikėjo psichologinę, siužetinę ir veiksmo liniją.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Paaiškina vaidmens kūrimo bei atlikimo ypatumus.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.3. Išbando keletą atliekamo vaidmens variantų ir, pasitaręs su vadovu ar kitais specialistais, pasirenka geriausią.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.2. Vertinti savo galimybes atlikti vieną ar kitą vaidmenį. Apmąsčius pasirodymų kokybę, kelti tolesnės veiklos tikslus.	1.2.1. Aiškinasi savo galimybes ir renkasi vaidmenį atsižvelgdamas į gebėjimų lygį.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.2. Repetuodamas atsižvelgia į savo įsivertinimo ir vadovo (ar kito specialisto) išsakytus pastebėjimus.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.3. Laikosi su vadovu sudaryto pasirengimo egzaminui plano.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.4. Naudojasi skaitmeninėmis technologijomis vaidmens kūrimo proceso fiksavimui, analizei ir rezultato tobulinimui.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2. Spektaklių interpretavimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir analizuoti meninę raišką estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais.	2.1.1. Ieško, stebi ir vertina savo kuriamam vaidmeniui artimų kūrinių skirtingų interpretacijų.	Visiškai atitinka	5
		Atitinka	3
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.2. Apibūdinti, kaip atlikėjai vartoja teatrinės išraiškos priemones, susieti su istorinio laikotarpio interpretacijos kanonais.	2.2.1. Analizuoja stebėtų spektaklių stilistinius ypatumus, gretina juos su konkretaus stiliaus interpretavimo kanonais.	Visiškai atitinka	5
		Atitinka	3
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

1.3. Kūrybinio darbo ir aprašo pristatymas. Komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Spektaklių interpretavimas ir vertinimas.
1.1. Apibūdinti interpretuojamo literatūrinio kūrinio specifiką, atliekamo etiudo žanrą, vaidybos stilistinę manierą.	1.1.1. Rišliai ir sklandžiai prisistato padedančius atlikėjus (jei tokie yra), etiudo pavadinimą ir kt. informaciją susijusią su etiudu.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Suvaidinęs etiudą, išsako savo išgyvenimus atlikimo metu.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.3. Įvertina, kaip pavyko įvykdyti sumanymą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.4. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.5. Laikosi elgesio scenoje normų.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

1.4. Turinio apimtis:

1.4.1. Mokiniai atlieka iki 15 min. trukmės 1-ą vaidybinį etiudą (monoetiudą arba grupinį etiudą), pagal laisvai pasirinktą literatūrinį kūrinį:

• Vaidybinis etiudas gali būti atliekamas pasitelkiant įvairius vaidybos stilius ir teatrinius žanrus.

• Vaidybinis etiudas atliekamas gyvai. Pageidautina, kad mokinys naudotų scenografijos elementus, specialiai pritaikytus kostiumus, garso, apšvietimo įrangą kūrybinei užduočiai atlikti.

• Vaidybinio etiudo metu kandidatui gali padėti kitas (-i) mokinys (-iai)

(pastarajam tai įskaitoma taip pat kaip vaidybinio etiudo atlikimas, jei jis yra

kandidatas laikyti egzaminą).

• Grupinį vaidybinį etiudą gali atlikti nuo dviejų iki keturių mokinių (gali dalyvauti kiti

egzamino nelaikantys mokiniai.

2. Teatrinio etiudo kūrimas:

2.1. Kūrybinis darbas ir kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir Egzamino komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
Kūrybinis darbas – režisūrinis etiudas. Komisijos vertinimo lapas
1. Teatro raiška.
1.1. Sukurti režisūrinį etiudą vadovaujantis etiudo kūrimo elementais bei esminiais režisavimo principais.	1.1.1. Režisūrinio etiudo idėja aiški ir išvystyta.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.2. Režisūrinis etiudas sukurtas vadovaujantis etiudo struktūros elementais (užuomazga, veiksmo plėtojimas, kulminacija, įvykis, atomazga).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.3. Pasirinktos tinkamos teatrinės priemonės (scenos vyksmas, vaidmenys ir jų interpretacijos, garso, vaizdo raiškos būdai) režisūrinio etiudo idėjai (temai) atskleisti.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.4. Režisūrinis etiudas pasižymi išraiškos priemonių įvairove arba saikingumu, priklausomai nuo kūrinio idėjos (temos).	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
	1.1.5. Režisūrinis etiudas pasižymi vientisumu ir aiškia struktūra.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
Kūrybinio darbo aprašas. Vadovo ir komisijos vertinimo lapas
2. 1. Spektaklių interpretavimas ir vertinimas.
2.1. Apibūdinti ir analizuoti meninę raišką estetiniu, kultūriniu ir socialiniu aspektais.	2.1.1. Apibūdinama kūrinio idėja, idėjos kilmė, sumanymas.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.2. Motyvuojamas pasirinktos idėjos (temos) asmeninis ir socialinis reikšmingumas.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.3. Išanalizuoti režisūrinio etiudo komponavimo principai, forma, struktūriniai elementai, stilius, žanras, panaudotos išraiškos priemonės.	Visiškai atitinka	5
		Atitinka	3
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.1.4. Išanalizuotos pasirinkto kūrybos stiliaus ištakos, žymiausi atstovai, šiame kontekste įvertinamas savo režisūrinis etiudas.	Visiškai atitinka	5
		Atitinka	3
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.2. Įvardinti teatrinių žanrų ir vaidybos stilių skirtumus, lyginti stilistinių priemonių panaudojimą skirtinguose spektakliuose.	2.2.1. Išanalizuoti pasirinkto teatrinio žanro ir vaidybos stiliaus principo kūriniai-analogai.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.2.2. Pateiktas peržiūrėtų spektaklių ruošiantis egzaminui sąrašas.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.3. Paaiškinti, kaip ir kodėl pavyko įgyvendinti nuo pirminės idėjos iki užbaigto kūrybinio rezultato.	2.3.1. Išanalizuoti savieji režisūrinio etiudo kūrimo gebėjimai, tuo argumentuojamas sukurto etiudo pobūdis.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.3.2. Įsivertinti savieji pasisekimai, išgyvenimai, sunkumai ir trūkumai kūrybinio proceso metu.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
2.4. Pademonstruoti kalbinės raiškos ir dalykinio raštingumo gebėjimus.	2.4.1. Tekstas parašytas taisyklinga, išraiškinga ir turtinga kalba, tikslingai vartojamos tetarinės sąvokos.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.4.2. Analizėje yra šios dalys: titulinis puslapis, turinys, reikalaujamos apimties tekstas, išvados, literatūros sąrašas, priedai.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

2.2. Kūrybinio darbo ir aprašo rengimas. Vadovo vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Teatro raiška
1.1. Rasti ir iškelti kūrybinę idėją.	1.1.1. Suformuluoja kūrinio idėją (temą), paaiškina įkvėpimo šaltinį.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.2. Įsivaizduoti ir numatyti kūrybinės idėjos įgyvendinimą.	1.2.1. Suformuluoja kūrinio sumanymą, numato reikalingas išraiškos priemones.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.2. Konsultuojasi su vadovu ir (arba) kitais specialistais siekdamas tobulinti savo kūrinius, laikosi sudaryto pasirengimo egzaminui plano.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.3. Įgyvendinti idėją panaudojant tinkamas priemones, medžiagas, būdus, procesus.	1.3.1. Iš įvairių idėjos įgyvendinimo variantų išsirenka sėkmingiausią.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.3.3. Pasirinktas kūrinio variantas išsiskiria originaliais ir specifiniais režisūriniais sprendimais.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.3.4. Gilinasi į režisavimo būdus.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0
2. Spektaklių interpretavimas ir vertinimas.
2.1. Įvardyti tetarinės išraiškos priemones, būdingas tam tikram teatro žanrui, stiliui ar kultūrai.	2.2.1. Paaiškina, koks literatūrinio kūrinio interpretavimo būdas tinkamiausias savojo varianto pristatymui.	Visiškai atitinka	3
		Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	2.2.2. Analizuoja Lietuvos žymiausių teatro režisierių kūrybinius principus.	Visiškai atitinka	6
		Atitinka	4
		Iš dalies atitinka	2
		Neatitinka	0

2.3. Mokinių pasiekimai pristatant kūrybinį darbą. Egzamino komisijos vertinimo lapas.

Pasiekimas	Požymiai	Kriterijai	Taškai
1. Spektaklių interpretavimas ir vertinimas.
1.1. Paaiškinti, kodėl pasirinktas vienas ar kitas kūrybos būdas, teatrinės išraiškos priemonės.	1.1.1. Sklandžiai prisistato ir pristato savo režisūrinį etiudą bei jo atlikėjus.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.2. Paaiškina pasirinktos tematikos asmeninį ir socialinį reikšmingumą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.1.3. Apibūdina pasirinktų išraiškos priemonių ir temos ryšius.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
1.2. Įvertinti konkretų režisūrinio etiudo pristatymą (pasirodymą) savo kūrybinių (teatro srityje) pasiekimų raidos kontekste.	1.2.1. Įvertina, kaip pavyko išpildyti sumanymą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0
	1.2.2. Sklandžiai ir argumentuotai atsako į komisijos klausimus apie kūrybinį darbą, darbo aprašą, pasirengimo procesą.	Atitinka	2
		Iš dalies atitinka	1
		Neatitinka	0

2.4. Turinio apimtis:

2.4.1. Sukurto etiudo trukmė ne mažesnė nei 15 min.

2.4.2. Režisūrinis etiudas kuriamas pagal pasirinktą literatūros kūrinį.

___________________________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. V-1197

TECHNOLOGIJŲ BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Technologijų brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti technologijų brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį.

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;

3.2. mokinių gebėjimų grupės;

3.3. egzamino matrica;

3.4. egzamino užduoties pobūdis;

3.5. egzamino vertinimas;

3.6. egzamino matrica (1 priedas);

3.7. mokinių pasiekimai rengiant baigiamojo darbo aprašą (mokančiojo mokytojo vertinimas) (2 priedas);

3.8. mokinių pasiekimai kuriant baigiamojo darbo produktą (mokančiojo mokytojo vertinimas) (3 priedas);

3.9. mokinių pasiekimai rengiant baigiamojo darbo aprašą (komisijos vertinimas) (4 priedas);

3.10. mokinių pasiekimai kuriant egzamino baigiamojo darbo produktą (komisijos vertinimas) (5 priedas);

3.11. mokinių pasiekimai pristatant egzamino baigiamąjį darbą (komisijos vertinimas) (6 priedas);

4. Programoje vartojamos sąvokos:

4.1. Alternatyvus variantas – panašus, giminingas pasiūlymas / sprendimo būdas.

4.2. Grafinis vaizdavimas – iliustravimas, vaizdavimas laisvai pasirinkta forma (schema, brėžinys, iliustracija ir kt.), ir / ar nustatyta forma (mezgimo, nėrimo raštai, kt.).

4.3. Egzaminas – procesas, kurio metu mokinys rengia egzamino baigiamojo darbo aprašą, sukuria ir pagamina produktą ir jį pristato.

4.4. Technologijų kompetencija – technologinių procesų ir jų vaidmens supratimas, technologinių procesų darnaus planavimo, organizavimo ir įgyvendinimo, verslumo gebėjimai, pozityvi nuostata į nuolatinę technologijų kaitą, kūrybiškas ir kritinis požiūris priimant technologinius sprendimus.

4.5. Technologijų ugdymo mokinių veiklos sritys – projektavimas, informacijos paieška ir naudojimas, medžiagų pažinimas, technologiniai procesai ir jų rezultatai.

4.6. Pristatymas – glaustas, informatyvus ir vaizdus gaminio / paslaugos pateikimas pasirinkta forma ir būdais: pranešimas naudojant informacines technologijas, interneto svetainė, plakatas, stendinis pranešimas, filmukas, lankstinukas, straipsnis sienlaikraštyje ir pan. Pristatoma projektinė idėja, jos realizavimo etapai, svarbiausi momentai ir rezultatai, nurodoma ir argumentuojama sukurto produkto /paslaugos nauda. Pristatymo trukmė nuo 5 iki 15 minučių.

4.7. Problemų sprendimas – įvairių sprendimo variantų numatymas, tinkamo pasirinkimas ir pagrindimas.

4.8. Projektavimas – projektinių idėjų paieška, detalizavimas, tikslinimas, apibendrinimas grafine / aprašomąja forma.

4.9. Informacijos paieška, kaupimas, naudojimas – tikslinių žinių, duomenų, perduodamų žodžiu, raštu (tekstu, lentelėmis, piešiniais, brėžiniais, sutartiniais ženklais ir pan.) arba kitais būdais paieška (internete, spausdintoje literatūroje ir pan.), atranka, sisteminimas ir naudojimas.

4.10. Medžiagų pažinimas – medžiagų ir jų savybių identifikavimas ir pritaikymas techninei užduočiai atlikti.

4.11. Taikymas – mokinio gebėjimas apibendrinti, parinkti, derinti, perkelti, klasifikuoti žinias atliekant techninę užduotį.

4.12. Technologiniai procesai ir jų rezultatai – projektinės užduoties praktinio atlikimo procesai ir pasiektų rezultatų pristatymas.

4.13. Techninė užduotis – egzamino baigiamojo darbo produkto /paslaugos technologijų sąlygų aprašymas, kurį technologijų egzaminą laikančiam mokiniui parengia technologijų ar profesijos mokytojas.

5. Egzamino baigiamasis darbas – technologijų brandos egzamino procese atliekamas darbas, kurį sudaro darbo aprašas, sukurtas produktas / paslauga, darbo pristatymas.

II. EGZAMINO TIKSLAS

6. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo technologijų bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

7. Mokydamiesi technologijų mokiniai plėtoja technologijų kompetenciją ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

8. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas (pagrindinio ir aukštesniojo lygio gebėjimai). Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

8.1. Rengdami egzamino baigiamojo darbo aprašą, mokiniai:

8.1.1. vadovaujasi technine užduotimi, generuoja projektines idėjas, jas paaiškina;

8.1.2. aprašo arba grafiškai vaizduoja alternatyvius variantus, skirtus idėjoms generuoti, analizuoja ir įvertina jų privalumus ir trūkumus, pateikia pasirinktą idėją;

8.1.3. įvertina idėjos atitiktį techninei užduočiai, nuosekliai planuoja pasirinktos idėjos įgyvendinimo etapus;

8.1.4. renka, kaupia, analizuoja ir įvertina atrinktą informaciją, ją struktūruoja ir aiškiai pateikia;

8.1.5. atrenka tinkamas medžiagas idėjai įgyvendinti, įvertina jų savybes;

8.1.6. argumentuoja idėjai įgyvendinti tinkamų darbo priemonių pasirinkimą;

8.1.7. aprašo ir / arba vaizduoja grafiškai kuriamo produkto / paslaugos dalis, paaiškina detales;

8.1.8. aprašo, kaip kokybiškai, saugiai ir nuosekliai atlikti technologinius procesus.

8.2. Kurdami egzamino baigiamąjį produktą, mokiniai:

8.2.1. nuosekliai ir saugiai atlieka pasirinktos idėjos įgyvendinimo etapus, įvertina jos atitiktį techninei užduočiai, numato grėsmes bei jų sprendimo būdus;

8.2.2. įvertina medžiagas, jų savybes, atrenka tinkamas ir naudoja jas idėjai įgyvendinti;

8.2.3. taisyklingai jungia, konstruoja kuriamo produkto / paslaugos dalis, detales;

8.2.4. nuosekliai, kokybiškai, saugiai atlieka technologinius procesus;

8.2.5. sukuria atitinkantį techninę užduotį produktą ar paslaugą.

8.3. Pristatydami egzamino baigiamąjį darbą, mokiniai:

8.3.1. atrenka technines priemones informacijai užrašyti ir suprantamai, kūrybingai, naudodami tekstinį ir / ar grafinį informacijos pateikimą, pristato turimomis informacinėmis technologinėmis ir / ar kitomis priemonėmis;

8.3.2. paaiškina idėjų plėtojimo alternatyvius variantus, skirtus idėjoms generuoti, analizuoja ir įvertina jų privalumus, trūkumus ir pristato geriausią idėją;

8.3.3. įvertina idėjos atitiktį techninei užduočiai;

8.3.4. argumentuotai paaiškina medžiagų pasirinkimo tinkamumą (įvertina medžiagas, jų savybes) idėjai įgyvendinti;

8.3.5. įvardija technologinių procesų etapus, dalis ir jų atlikimo nuoseklumą, paaiškina darbų saugos reikalavimus;

8.3.6. pagrindžia produkto / paslaugos naudą žmonėms ir aplinkai.

IV. EGZAMINO MATRICA

9. Egzamino matricos (1 lentelė) paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes. Egzamino matrica pateikta 1 priede.

V. Egzamino užduoties pobūdis

10. Egzamino procesą sudaro trys dalys: egzamino baigiamojo darbo aprašo rengimas, egzamino baigiamojo darbo produkto / paslaugos sukūrimas ir egzamino baigiamojo darbo pristatymas. Egzamino procese taikomas projektinio darbo metodas.

11. Egzamino baigiamąjį darbą mokiniai atlieka Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nurodytu laikotarpiu. Egzamino užduoties atlikimo eiga pateikiama 1 lentelėje. 1 lentelė. Egzamino užduoties atlikimo eiga (pavyzdys)

1 lentelė. Egzamino užduoties atlikimo eiga (pavyzdys)

LAIKOTARPIS (MĖNESIAI, SAVAITĖS)

Kovas

Balandis

Gegužė

III

MOKYTOJAS

Pateikia mokiniui egzamino

baigiamojo

darbo produkto / paslaugos

techninę užduotį.

Sudaro sąlygas mokiniui saugiai atlikti praktinio egzamino baigiamąjį darbą, stebi, analizuoja ir fiksuoja jo technologinius gebėjimus, darbštumą, savarankiškumą, atsakingumą, prižiūri atliekamo darbo eigą. Pasiekimus fiksuoja vertinimo lentelėse (2, 3 priedai).

Mokinio baigiamojo darbo vertinimo lenteles (2, 3 priedus) pateikia vertinimo komisijai

MOKINYS

Nagrinėja egzamino baigiamojo darbo produkto / paslaugos techninę užduotį, planuoja darbą. Generuoja projektines idėjas. Renka, kaupia, analizuoja informaciją,

alternatyvius variantus, juos analizuoja ir įvertina, pateikia grafiškai.

Atrenka ir

įvertina

medžiagas, jų

savybes, darbo

priemones.

Planuoja idėjos

įgyvendinimo

etapus, numato

grėsmes, darbo

saugą.

Organizuoja darbo procesą ir kuria / gamina produktą / paslaugą.

Pradeda rengti

egzamino

baigiamojo

darbo aprašo

titulinį lapą,

projektavimo dalį.

Rengia egzamino

baigiamojo darbo aprašo informacijos, medžiagų ir darbo priemonių

dalis, priedus.

Rengia egzamino

baigiamojo darbo aprašo technologinių

procesų ir jų

rezultatų, informacijos šaltinių dalis, priedus.

Peržiūri ir

tikslina

egzamino

baigiamojo

darbo aprašą.

Rengia egzamino

baigiamojo

darbo pristatymo

medžiagą.

Pristato

egzamino

baigiamąjį

darbą.

Pastaba. Egzamino užduoties atlikimo eigos laikotarpio pradžia ir pabaiga iš anksto nustatoma Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

12. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Rengiant egzamino darbą, kurį sudaro darbo aprašas, sukurtas produktas / paslauga, darbo pristatymas (žr. vertinimo kriterijus 2–6 prieduose), vertinamos mokinio veiklos sričių (projektavimo, informacijos, medžiagų, technologinių procesų ir jų rezultatų) technologinės ir bendrosios kompetencijos.

13. Egzamino baigiamojo darbo rengimo procesą ir egzamino baigiamojo darbo aprašo vertinimą teikia mokytojas (žr. vertinimo kriterijus 2–3 prieduose).

14. Vertinimo komisija vertina egzamino baigiamojo darbo aprašą (4 priedas), baigiamojo darbo produktą (5 priedas), egzamino baigiamojo darbo pristatymą (6 priedas), sumuoja mokančiojo mokytojo ir komisijos vertinimo priedų taškus (2– 6 priedai).

15. Egzaminas vertinamas taškais, atitinkančiais pažymius (žr. taškų ir pažymių atitikties lentelę Nr.2).

2 lentelė. Taškų ir pažymių atitiktis

Taškų sumos intervalas	Pažymys
181–200	10
161–180	9
141– 160	8
121–140	7
101– 120	6
81–100	5
61– 80	4

––––––––––––––––

Technologijų brandos egzamino programos

1 priedas

EGZAMINO MATRICA

Egzamino baigiamojo darbo dalys	Mokinių veiklos sritys												Egzamino baigiamojo darbo rengimo procesas*	Komisijos vertinimas	Maksimalus taškų skaičius
	Projektavimas			Informacijos paieška ir naudojimas			Medžiagų pažinimas			Technologiniai procesai ir jų rezultatai
	Ž, S	T	P, S	Ž, S	T	P, S	Ž, S	T	P, S	Ž, S	T	P, S
Egzamino baigiamojo darbo aprašas	6	6	14	2	2	4	2	4	4	6	6	14	20	50	70
Egzamino baigiamojo darbo produktas / paslauga		8	8					10	8		24	22	40	40	80
Egzamino baigiamojo darbo pristatymas	8	8		4		4	4	6		8	8		–	50	50
Maksimalus taškų skaičius	14	22	22	6	2	8	6	20	12	14	38	36	60	140	200

Ž, S – žinios, supratimas; T – taikymas; P, S – problemų sprendimas

* – egzamino baigiamojo darbo rengimo procesui (dėstančio mokytojo vertinimui) skiriama 30%

––––––––––––––––––––––––

Technologijų brandos egzamino programos

2 priedas

MOKINIŲ PASIEKIMAI RENGIANT BAIGIAMOJO DARBO APRAŠĄ (MOKANČIO MOKYTOJO VERTINIMAS)

1.1.

Pasiekimai	Problemų sprendimas	Vertinimo kriterijai	Taškai
1	2	3	4
1. 1. PROJEKTAVIMAS
1.1. Vadovaujasi technine užduotimi, generuoja projektines idėjas, jas paaiškina.	Identifikuoja problemą ir numato jos sprendimo kelius.	Ne	0
		Iš dalies	1
		Taip	2
1.2. Grafiškai vaizduoja idėjų plėtojimo pavyzdžius, išskiria jų pranašumus ir nustato geriausią.	Grafiškai pateikia ne mažiau kaip du idėjos alternatyvius variantus ir jų pranašumus, argumentuoja, kuris variantas geriausias.	Ne	0
		Iš dalies	2
		Taip	4
1.3. Nuosekliai planuoja geriausios idėjos įgyvendinimo etapus, išskiria juose darbo saugą ir aprašo.	Suplanuoja ir aprašo idėjos įgyvendinimo etapus, išskiria darbų saugą.	Ne	0
		Iš dalies	1
		Taip	2
2. INFORMACIJOS PAIEŠKA IR NAUDOJIMAS
2.1. Renka, kaupia, analizuoja ir įvertina atrinktą informaciją, ją kūrybingai pateikia.	Randa įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją, kūrybingai pateikia, taikydami turimas IKT ir / ar kitas priemones.	Ne	0
		Iš dalies	1
		Taip	2
3. MEDŽIAGŲ PAŽINIMAS
3.1. Panaudoja tinkamas medžiagas idėjai įgyvendinti.	Pagrindžia pasirinktos medžiagos tinkamumą idėjai įgyvendinti.	Ne	0
		Iš dalies	1
		Taip	2
4. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR JŲ REZULTATAI
4.1. Pasirenka tinkamas darbo priemones idėjai įgyvendinti ir argumentuoja.	Pagrindžia darbo priemonių pasirinkimą idėjai įgyvendinti.	Ne	0
		Iš dalies	1
		Taip	2
4.2. Skaido kuriamą produktą / paslaugą į dalis, jas vaizduoja grafiškai, konstruoja / derina.	Argumentuotai paaiškina kuriamo produkto gamybos (darbo proceso) skaidymo į dalis tikslingumą.	Ne	0
		Iš dalies	2
		Taip	4
4.3. Nuosekliai, kokybiškai, saugiai atlieka technologinius procesus, pristato sukurtą produktą, argumentuoja jo naudą.	Kritiškai įsivertina gautus rezultatus.	Ne	0
		Iš dalies	1
		Taip	2

Technologijų brandos egzamino programos

3 priedas

MOKINIŲ PASIEKIMAI KURIANT BAIGIAMOJO DARBO PRODUKTĄ (MOKANČIOJO MOKYTOJO VERTINIMAS)

Pasiekimai	Taikymas	Vertinimo kriterijai	Taškai	Problemų sprendimas	Vertinimo kriterijai	Taškai
1	2	3	4	5	6	7
1. 1. PROJEKTAVIMAS
1.2. Nuosekliai planuoja geriausios idėjos įgyvendinimo etapus, išskiria juose darbo saugą ir aprašo.	Nuosekliai ir saugiai, etapais įgyvendina pasirinktą idėją.	Ne	0	Įveikia kliūtis, dirba saugiai ir įvertina idėjos atitiktį techninei užduočiai.	Ne	0
		Iš dalies	2		Iš dalies	2
		Taip	4		Taip	4
2. 2. INFORMACIJOS PAIEŠKA IR NAUDOJIMAS
–	–	–	–	–	–	–
3. 3. MEDŽIAGŲ PAŽINIMAS
3.1. Vertina medžiagas, jų savybes, atrenka tinkamas idėjai įgyvendinti.	Parenka ir naudoja tinkamas idėjai įgyvendinti medžiagas.	Ne	0	Pagrindžia atrinktų medžiagų savybių tinkamumą projektinės idėjos įgyvendinimui.	Ne	0
		Iš dalies	2		Iš dalies	2
		Taip	4		Taip	4
4. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR JŲ REZULTATAI
4.1. Skaido kuriamą produktą / paslaugą į dalis / etapus, jas vaizduoja grafiškai, konstruoja/derina.	Gamina produkto detales, darbą atlieka etapais ir laiku.	Ne	0	Įvertina trūkumus / nesklandumus ir juos koreguoja.	Ne	0
		Iš dalies	2		Iš dalies	2
		Taip	4		Taip	4
4.2. Nuosekliai, kokybiškai, saugiai atlieka technologinius procesus, pristato sukurtą produktą / paslaugą, argumentuoja jo naudą.	Kokybiškai, nuosekliai atlieka technologinius procesus, jungia detales.	Ne	0	Pagrindžia technologinių procesų nuoseklumą. Argumentuoja produkto naudą žmonėms ir aplinkai.	Ne	0
		Iš dalies	2		Iš dalies	2
		Taip	4		Taip	4
4.3. Sukuria kokybės reikalavimus atitinkantį produktą / paslaugą.	Išbaigia, apipavidalina produktą.	Ne	0	Kritiškai įsivertina gautus rezultatus.	Ne	0
		Iš dalies	2		Iš dalies	2
		Taip	4		Taip	4

________________

Technologijų brandos egzamino programos

4 priedas

MOKINIŲ PASIEKIMAI RENGIANT BAIGIAMOJO DARBO APRAŠĄ (KOMISIJOS VERTINIMAS)

1.1.

Pasiekimai	Žinios, supratimas	Vertinimo kriterijai		Taškai		Taikymas		Vertinimo kriterijai	Taškai
1. 1. PROJEKTAVIMAS
1.1. Vadovaujasi technine užduotimi, generuoja projektines idėjas, jas paaiškina.	Supranta techninės užduoties reikalavimus, vartoja sąvokas: projektas, planas, alternatyvus variantas, techninė užduotis.		Ne		0		Nustato aprašo idėjos paieškos kryptį, sukuria planą.	Ne	0
			Iš dalies		1			Iš dalies	1
			Taip		2			Taip	2
1.2. Grafiškai vaizduoja idėjų plėtojimo pavyzdžius, nurodo jų pranašumus ir nustato geriausią.	Pateikia idėjai plėtoti alternatyvių variantų pavyzdžių.		Ne		0		Pritaiko brėžinių, teiginių, schemų informaciją.	Ne	0
			Iš dalies		1			Iš dalies	1
			Taip		2			Taip	2
1.3. Nuosekliai planuoja geriausios idėjos įgyvendinimo etapus, išskiria darbo saugą ir aprašo.	Paaiškina idėjos įgyvendinimo etapus.		Ne		0		Aprašo idėjos įgyvendinimo etapus, išskiria darbų saugą.	Ne	0
			Iš dalies		1			Iš dalies	1
			Taip		2			Taip	2
2. 2. INFORMACIJOS PAIEŠKA IR NAUDOJIMAS
2.1. Sudaro ir pateikia informacijos paieškos sąrašą, atsižvelgdamas į paieškos kryptį.	Pateikia informacijos šaltinių pavyzdžių, paaiškina, kaip skirtingais būdais kaupti informaciją.		Ne		0		Randa įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją, pateikia sukurtą informacijos paieškos planą.	Ne	0
			Iš dalies		1			Iš dalies	1
			Taip		2			Taip	2
3. 3. MEDŽIAGŲ PAŽINIMAS
3.1. Vertina medžiagas, jų savybes ir, atrenka tinkamas idėjai įgyvendinti.	Apibūdina idėjai įgyvendinti pasirinktas medžiagas ir jų savybes.		Ne		0		Išvardija ir palygina pasirinktų medžiagų tinkamumą projektinei idėjai įgyvendinti.	Ne	0
			Iš dalies		1			Iš dalies	2
			Taip		2			Taip	4
4. 4. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR JŲ REZULTATAI
4.1. Pasirenka tinkamas darbo priemones idėjai įgyvendinti ir argumentuoja.	Pateikia darbo priemonių pavyzdžių, nurodo, kaip saugiai jomis naudotis.		Ne		0		Argumentuotai atrenka darbo priemones, tinkamas idėjai įgyvendinti.	Ne	0
			Iš dalies		1			Iš dalies	1
			Taip		2			Taip	2
4.2. Skaido kuriamą produktą į dalis, detales, jas vaizduoja grafiškai, konstruoja.	Paaiškina, kokios yra produkto sudedamosios dalys.		Ne		0		Naudoja grafinio vaizdavimo ženklus, konstruodami produktą, nuosekliai jungia detales.	Ne	0
			Iš dalies		1			Iš dalies	1
			Taip		2			Taip	2
4.3. Nuosekliai, kokybiškai, saugiai atlieka technologinius procesus, argumentuoja produkto / paslaugos naudą žmonėms ir aplinkai.	Detaliai paaiškina, kaip užtikrinti darbo saugą.		Ne		0		Paaiškina, kaip nuosekliai, kokybiškai ir saugiai jungti produkto detales.	Ne	0
			Iš dalies		1			Iš dalies	1
			Taip		2			Taip	2

1.1.

Pasiekimai		Problemų sprendimas		Vertinimo kriterijai	Taškai
1. 1.PROJEKTAVIMAS
	1.1. Vadovaujasi technine užduotimi, generuoja projektines idėjas, jas paaiškina.	Nustato priežastį, pasekmę ir reikšmę, sukuria aprašo idėjos įgyvendinimo planą.		Ne	0
				Iš dalies	1
				Taip	2
	1.2. Grafiškai vaizduoja idėjų plėtojimo pavyzdžius, nurodo jų pranašumus ir nustato geriausią.	Grafiškai pateikia ne mažiau kaip 2 idėjos alternatyvius variantus ir jų pranašumus, argumentuoja, kuris variantas geriausias.		Ne	0
				Iš dalies	1
				Taip	2
	1.3. Nuosekliai planuoja geriausios idėjos įgyvendinimo etapus, išskiria darbo saugą ir aprašo.	Išanalizuoja projektinės idėjos įgyvendinimą ir įvertina visus techninės užduoties reikalavimus.		Ne	0
				Iš dalies	1
				Taip	2
	2. 2. INFORMACIJOS PAIEŠKA IR NAUDOJIMAS
	2.1. Renka, kaupia, analizuoja ir įvertina atrinktą informaciją, ją kūrybingai pateikia.	Įvertina atrinktos informacijos šaltinius, nuosekliai bei vaizdžiai paaiškina / iliustruoja informacijos paieškos ir kaupimo procesą.		Ne	0
				Iš dalies	1
				Taip	2
	3. 3. MEDŽIAGŲ PAŽINIMAS
	3.1. Vertina medžiagas, jų savybes ir atrenka tinkamas idėjai įgyvendinti.	Išanalizuoja analogiškas ir skirtingas medžiagas, įvertina jų savybes ir atrenka tinkamas idėjai įgyvendinti.	Ne		0
			Iš dalies		1
			Taip		2
	4. 4. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR JŲ REZULTATAI
	4.1. Pasirenka tinkamas darbo priemones idėjai įgyvendinti ir argumentuoja.	Vadovaujasi idėjai įgyvendinti numatytais kriterijais, lygina, grupuoja, klasifikuoja ir atrenka bei aprašo darbo įrankius ir priemones.	Ne		0
			Iš dalies		1
			Taip		2
	4.2. Skaido kuriamą produktą / paslaugą į dalis/etapus, jas vaizduoja grafiškai, konstruoja / derina.	Argumentuotai pagrindžia kuriamo produkto dalelių nuoseklaus ir kokybiško jungimo būtinumą.	Ne		0
			Iš dalies		1
			Taip		2
	4.3. Nuosekliai, kokybiškai, saugiai atlieka technologinius procesus, pristato sukurtą produktą, argumentuoja jo naudą žmonėms ir aplinkai.	Pateikia užbaigtą produktą, nurodo ir detaliai argumentuoja sukurto produkto naudą.	Ne		0
			Iš dalies		1
			Taip		2

_______________

Technologijų brandos egzamino programos

5 priedas

MOKINIŲ PASIEKIMAI KURIANT EGZAMINO BAIGIAMOJO DARBO PRODUKTĄ (KOMISIJOS VERTINIMAS)

Pasiekimai	Taikymas	Vertinimo kriterijai	Taškai	Problemų sprendimas	Vertinimo kriterijai	Taškai
1	2	3	4	5	6	7
1. 1. PROJEKTAVIMAS
1.1. Nuosekliai planuoja geriausios idėjos įgyvendinimo etapus, išskiria juose darbo saugą ir aprašo.	Produktas atitinka projekto idėją.	Ne	0	Idėjos įgyvendinimas atitinka techninės užduoties reikalavimus.	Ne	0
		Iš dalies	2		Iš dalies	2
		Taip	4		Taip	4
2. 2. INFORMACIJOS PAIEŠKA IR NAUDOJIMAS
–	–	–	–	–	–	–
3. 3. MEDŽIAGŲ PAŽINIMAS
3.1. Vertina medžiagas, jų savybes, atrenka tinkamas idėjai įgyvendinti.	Projektinei idėjai įgyvendinti panaudotos tinkamos medžiagos / ištekliai.	Ne	0	Projektinei idėjai įgyvendinti panaudotos tinkamų savybių medžiagos / ištekliai.	Ne	0
		Iš dalies	3		Iš dalies	2
		Taip	6		Taip	4
4. 4. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR JŲ REZULTATAI
4.1. Kokybiškai konstruoja kuriamo produkto / paslaugos detales.	Produktas tikslingai atitinka paskirtį.	Ne	0	Kokybiškai bei estetiškai sukonstruotos produkto detalės.	Ne	0
		Iš dalies	3		Iš dalies	2
		Taip	6		Taip	4
4.2. Sukuria kokybės reikalavimus atitinkantį produktą / paslaugą.	Produktas yra kokybiškas, funkcionalus, darniai įsilieja į aplinką.	Ne	0	Produktas išbaigtas, apipavidalintas, estetiškas.	Ne	0
		Iš dalies	3		Iš dalies	3
		Taip	6		Taip	6

_________________________________

Technologijų brandos egzamino programos

6 priedas

MOKINIŲ PASIEKIMAI PRISTATANT EGZAMINO BAIGIAMĄJĮ DARBĄ (KOMISIJOS VERTINIMAS)

Pasiekimai	Žinios, supratimas		Vertinimo kriterijai		Taškai		Taikymas		Vertinimo kriterijai		Taškai
1. 1. PROJEKTAVIMAS
1.1. Paaiškina, grafiškai pavaizduoja idėjų plėtojimo alternatyvius variantus, skirtus idėjoms generuoti, analizuoja ir vertina jų privalumus, trūkumus ir geriausią idėją pateikia grafiškai.	Pateikia ne mažiau kaip 2 projektinės idėjos pavyzdžius.		Ne		0		Išskiria ir pagrindžia geriausią projektinę idėją.		Ne		0
			Iš dalies		2				Iš dalies		2
			Taip		4				Taip		4
1.2. Nuosekliai planuoja geriausios idėjos įgyvendinimo etapus, išskiria juose darbo saugą ir aprašo.	Išvardija geriausios idėjos įgyvendinimo sekas.		Ne		0		Nurodo ir paaiškina saugius idėjos įgyvendinimo etapus.		Ne		0
			Iš dalies		2				Iš dalies		2
			Taip		4				Taip		4
2. 2. INFORMACIJOS PAIEŠKA IR NAUDOJIMAS
2.1. Suprantamai, kūrybingai naudoja tekstinį ir grafinį informacijos pateikimą, atrenka technines priemones informacijai užrašyti ir perduoti.	Pateikia informacijos kaupimo pavyzdžių.		Ne		0		Argumentuotai pagrindžia informacijos pasirinkimą, nurodydamas du ar tris informacijos šaltinius.		Ne		0
			Iš dalies		2				Iš dalies		2
			Taip		4				Taip		4
3. 3. MEDŽIAGŲ PAŽINIMAS
3.1. Vertina medžiagas, jų savybes, atrenka tinkamas idėjai įgyvendinti.	Paaiškina medžiagų tinkamumą idėjai įgyvendinti.		Ne		0		Argumentuoja pasirinktų medžiagų savybių tinkamumą projektinei idėjai įgyvendinti.		Ne		0
			Iš dalies		2				Iš dalies		3
			Taip		4				Taip		6
4. 4. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR JŲ REZULTATAI
4.1. Skaido kuriamą produktą/ paslaugą į dalis/etapus, jas vaizduoja grafiškai, konstruoja / derina.	Paaiškina, kaip konstruoti produkto dalis, detales.	Ne		0		Pateikia grafinį išskaidyto dalimis sukurto produkto vaizdą.		Ne		0
		Iš dalies		2				Iš dalies		2
		Taip		4				Taip		4
4.2. Nuosekliai, kokybiškai, saugiai atlieka technologinius procesus, pristato sukurtą produktą, argumentuoja jo naudą.	Nurodo ir argumentuoja sukurto produkto naudą žmonėms ir aplinkai.	Ne		0		Pasitiki savo jėgomis, atsakingai sprendžia technologines problemas.		Ne		0
		Iš dalies		2				Iš dalies		2
		Taip		4				Taip		4

––––––––––––––––––

[1] Klaidomis laikomi Kalbos komisijos nutarimais įtvirtintų bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimai.

[3] Įvestis kaip sąvoka nėra griežtai apibrėžta – tai gali būti ir vienas sakinys (temos pavadinimas), ir ilgesnis tekstas, ir keletas mažesnės apimties tekstų. Tai nebūtinai rašytinis tekstas – įvestis gali būti ir nuotrauka, iliustracija, paveikslo reprodukcija – visa tai, kas įveda į tekstą, parodo mokiniui kelią, sužadina mintis, užsimena apie egzistuojančias toje srityje problemas.

[4] Praktiškai reiškia, kad mokinys yra atlikęs šią užduotį mokykloje ir geba atsakyti į klausimus, susijusius su eksperimentinio darbo eiga.

[5] Jeigu nenurodoma kitaip, organinių junginių pavadinimai rašomi pagal IUPAC nomenklatūrą.