LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ ATRANKOS METODIKOS PATVIRTINIMO

2003 m. gegužės 7 d. Nr. 213

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766; 2003, Nr. 11-403) 6.1 punktu,

1. Tvirtinu Miško genetinių išteklių atrankos metodiką (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 213

MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ ATRANKOS METODIKA

I. BENDROJI DALIS

1. Miško genetinių išteklių (toliau – Išteklių) atrankos metodika (toliau – Metodika) būtina įgyvendinant Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programą ir naudojama atrenkant Išteklių bei miško sėklinės bazės objektus.

2. Metodikoje vartojamos sąvokos:

elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal sėklinių palikuonių paveldėjimo būdu įgytus vertingus požymius ir savybes;

miško genetinis draustinis – saugoma teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai vertingų medžių populiacijų arba jų dalių išsaugojimui;

miško genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi medžiai ir jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio arba vegetatyvinio dauginimosi savybėmis;

miško medžių populiacija – vienos medžių rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių medžių bendrija, kuri daugelį kartų auga toje pačioje vietoje ir yra prisitaikiusi prie aplinkos sąlygų;

pliusinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius;

minusinis medynas – selekciniu požiūriu menkavertis, blogos stiebų kokybės medynas, kurio našumas mažesnis už analogiškos augavietės III selekcinės grupės tokio pat amžiaus medynų;

pliusinis medynas – selekciškai vertingas, tvarus, geros kokybės ir produktyvumo medynas, kurio našumas didesnis už analogiškos augavietės I selekcinės grupės tokio pat amžiaus medynų;

sėklinis medynas – iš kitų medynų pagal nustatytus kriterijus atrinktas, produktyvus ir geros kokybės (pirmos selekcinės grupės) medynas, skirtas sėklų ruošai.

II. IŠTEKLIŲ ATRANKOS METODAI

3. Ištekliai atrenkami vadovaujantis šiais metodais arba jų deriniais:

3.1. populiacinės atrankos – populiacijose arba jų dalyse atrenkant ir saugant in situ genetinius draustinius ir sėklinius medynus, taip pat panaudojant iš jų gautą miško dauginamąją medžiagą populiaciniams želdiniams veisti, miškams atkurti ir veisti bei Augalų genų bankui papildyti;

3.2. individualiosios atrankos – atrenkant pavienius pliusinius, elitinius ir populiacijas atstovaujančius medžius ir saugant juos augimo vietose arba perkeliant į kolekcijas, o jų sėklas ir meristeminius audinius – į Augalų genų banką.

III. IŠTEKLIŲ ATRANKOS EILIŠKUMAS

4. Atsižvelgiant į miško medžių rūšių bioekologines, ūkines savybes bei jų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų, atranka gali būti:

4.1. būtina atranka. Atrenkamos pažeistos arba galinčios žūti dėl oro arba dirvožemio užterštumo, klimato anomalijų, ligų, kenkėjų bei antropogeninių veiksnių, negalinčios pačios atsikurti miško medžių populiacijos, taip pat – dėl evoliucijos veiksnių nykstančios retos, mišriuose medynuose augančios ir mažai išplitusios medžių rūšys;

4.2. vertingų ir unikalių populiacijų atranka. Miško medžių populiacijos atrenkamos pagal 1 lentelėje ir 1 priede pateiktus atrankos principus ir kriterijus.

5. Pirmenybė teikiama būtinai atrankai. Atrenkant Išteklius, nustatomi jų išsaugojimo būdai.

IV. IŠTEKLIŲ OBJEKTŲ ATRANKOS PRINCIPAI IR JŲ KOMENTARAI

6. Genetiniai draustiniai atrenkami miškų masyvuose, kuriuose vyrauja saugoma medžių rūšis. Jos draustinio rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 70 %. Kai kuriais atvejais, siekiant ploto kompaktiškumo, į draustinį galima įtraukti ir mažo ploto sklypus, kuriuose saugoma rūšis sudaro mažiau negu 70 %. Draustinio plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 10 ha. Jei draustinis atrenkamas mažesniame plote dėl ypač svarbių požymių arba medžių rūšys nesudaro didelių miško masyvų, jame augančių saugomos medžio rūšies individų skaičius turi būti didesnis nei 100 vnt. Draustinyje turi būti didelė fenotipinių formų įvairovė, kuri pirmiausia įvertinama vizualiai. Draustinį apibūdinantys tvarumo požymiai turi būti didesni už tos provenencijos (kilmės) rajono vidurkį. Produktyvumo požymiai turi atitikti Lietuvos medynų dendrometrinius modelius atitinkamai medžių rūšiai, bonitetui, aukščio indeksui, augavietei, naudojantis „Lietuvos medynų prieaugio ir jo panaudojimo normatyvais“ (A. Kuliešius, Kaunas, 1993) bei „Pagalbiniais taksaciniais normatyvais miškų ūkio bei miškotvarkos projektavimui“ (I. Kenstavičius, A. Kuliešius, M. Vaičys, Kaunas, 1983). Pvz., 100 metų amžiaus paprastosios pušies genetinį draustinį turi sudaryti 1-2 boniteto medynai, kurie yra aukštesni 30 % ir daugiau už medynus, augančius optimaliose augavietėse. Jei augavietės derlingumas mažesnis už optimalų, tai aukštis atitinkamai koreguojamas, atsižvelgiant į augaviečių modelius. Medynų skalsumas turi būti 0,7 ir didesnis, kokybės požymiai turi atitikti tos provenencijos (kilmės) rajono vidurkį arba jį viršyti.

1 lentelė. Subpopuliacijų ir genetinių draustinių atrankos principai ir jų komentarai

Eil. Nr.	Principai	Principų taikymo komentarai
1.	Rūšies išplitimas	Siekiant išsaugoti genetinę įvairovę, kiekviename provenencijos (kilmės) arba miško gamtiniame rajone atrenkami genetiniai draustiniai, kurie reprezentuoja to rajono sąlygomis įvairiose augavietėse augančias populiacijas (miško masyvus)
2.	Augalų sociologija	Siekiant reprezentuoti medžių genetinę įvairovę, genetiniai draustiniai atrenkami ne tik tipingose, bet ir specifinėse augalų bendrijose
3.	Augavietės sąlygos	Siekiant reprezentuoti kuo platesnę genetinę adaptaciją ir genetinę įvairovę, genetiniai draustiniai atrenkami ir tose populiacijose, kurios pasižymi išskirtinėmis savybėmis arba auga specifinėse augavietėse
4.	Kilmė	Pirmiausia genetiniai draustiniai atrenkami autochtoninėse (t. y. vietinės kilmės) populiacijose. Tačiau, siekiant išplėsti genetinę įvairovę, genetiniai draustiniai ir sėkliniai medynai atrenkami ir neautochtoninėse populiacijose, kurios gerai adaptavosi vietinėse sąlygose. Atranka nevykdoma jaunesnio amžiaus medynuose, kurie įveisti nežinomos kilmės miško dauginamąja medžiaga
5.	Generacija	Keičiantis aplinkos sąlygoms, skiriasi senesnės ir jaunesnės generacijos medynų genetiniai požymiai. Todėl, siekiant reprezentuoti esamą rūšies genetinę įvairovę, genetiniai draustiniai atrenkami visų amžiaus klasių medynuose
6.	Tikslinė paskirtis	Genetiniai draustiniai atrenkami ūkiniuose, apsauginiuose, specialios paskirties bei rezervatiniuose miškuose, jeigu juose randamos populiacijos, kurios atitinka atrankos principus, o analogiškų populiacijų nerandama ūkiniuose miškuose
7.	Miškininkystė	Neatrenkami medynai, jei juose buvo vykdyti per daug intensyvūs atrankiniai arba ugdomieji kirtimai, kurie sumažino medyno genetinę įvairovę
8.	Degradacijos grėsmė	Siekiant, kad nebūtų pažeisti arba žūtų vertingi genetiniai ištekliai, genetiniai draustiniai atrenkami ir tose vertingose populiacijose, kuriose pastebimi arba prognozuojami medynų pakenkimai dėl žmogaus ūkinės veiklos ir nepalankių gamtinių sąlygų
9.	Degradacija	Neatrenkami labai pažeisti ligų kenkėjų arba stichinių nelaimių medynai, nes dėl šių priežasčių yra sumažėjusi jų genetinė įvairovė bei tvarumas
10.	Hibridizacija	Dalis genetinių draustinių turi būti atrenkama medynuose, kuriuose auga skirtingos besikryžminančios medžių rūšys (pvz., paprastojo ir bekočio ąžuolo), nes tai didina medynų adaptaciją ir genetinę įvairovę
11.	Selekcinė vertė	Atrenkant genetinius draustinius geriausiuose toje augavietėje medynuose, derinami Išteklių išsaugojimo ir selekcijos reikalavimai. Atrenkant sėklinius medynus, selekcinės vertės principas yra svarbiausias, tačiau atsižvelgiama ir į kitus principus, nes miško dauginamoji medžiaga turi pasižymėti ne tik aukštais selekciniais rodikliais, bet ir pakankama genetine įvairove, medienos kokybe ir kt.

7. Sėklinių medynų plotas turi būti 3 ha ir didesnis. Labai svarbu medynų derėjimas, nes pagrindinė sėklinių medynų paskirtis – sėklų gavyba. Be tvarumo ir produktyvumo požymių, atrenkant sėklinius medynus, didelis dėmesys skiriamas kokybės požymiams. Jie turi viršyti atitinkamos medžių rūšies ir amžiaus medynų, augančių tam tikroje augavietėje, provenencijos (kilmės) rajono medynų kokybės ir kitų požymių vidurkį.

8. Pliusiniai ir elitiniai medžiai atrenkami pagal absoliutų ir santykinį įvertinimą. Šiais atvejais atrenkami individai turi labai išsiskirti iš visumos pagal atskirus požymius, kurie yra reikšmingiausi miško selekcijoje arba išsaugant genetinę įvairovę.

2 lentelė. Individualiosios atrankos principai ir jų taikymo komentarai

Eil. Nr.	Principai	Principų taikymo komentarai
1.	Autochtoniškumas	Atrenkami vietinės (daugiausia – savaiminės) kilmės, labiausiai prisitaikę prie vietinių sąlygų, medžiai
2.	Reprezentatyvumas	Atsitiktine tvarka atrenkami genetinius draustinius reprezentuojantys medžiai
3.	Genetinė įvairovė	Atrenkami medžiai turi kuo daugiau skirtis vienas nuo kito
4.	Atsparumas	Atrenkami medžiai turi būti sveiki, lyginant su kitais draustinio medžiais, atsparesni ligoms ir kenkėjams (ypač tai svarbu, kai jie auga ligų ir kenkėjų židiniuose), neleistinas stiebo puvinys, šalčio, entokenkėjų ir žvėrių pažeidimai
5.	Adaptyvumas	Taikomas introdukuotų medžių rūšims
6.	Nykstančios rūšys	Atrenkamos rūšys, kurios dėl biologinių savybių arba ekologinių, klimatinių sąlygų bei nesugebėjimo atsikurti ima nykti
7.	Selekcinė vertė	Medžiai turi būti svarbūs selekcijai, t. y. pasižymėti gerais kokybiniais (stiebo sveikumas, tiesumas, bešakės dalies ilgis, stiebo suktumas, dvišakumas, metinių rievių plotis, medienos kietumas, sveikumas, dekoratyvumas, bešakė mediena) ir produktyvumo (medienos prieaugio) požymiais
8.	Unikalumas	Atsižvelgiama ir į tai, ar medžių formos ypač retos populiacijoje arba šalyje
9.	Amžius	Medžio amžius turi būti ne mažesnis kaip pusė jo brandos amžiaus
10.	Specifiniai požymiai	Vertinamas ilgaamžiškumas, atsparumas įvairiems aplinkos ir klimato stresams, medienos ypatumai

V. IŠTEKLIŲ INDIVIDUALIOS IR POPULIACINĖS ATRANKOS SELEKCINIAI POŽYMIAI

9. Išteklių individualios ir populiacinės atrankos selekciniai požymiai skirstomi į tris grupes: tvarumo, produktyvumo ir kokybės.

3 lentelė. Selekciniai požymiai

Požymiai	Požymių apibūdinimas
Tvarumo požymiai
Bendra lajos defoliacija (vertinama vadovaujantis Lietuvos miškų monitoringo programos skale)	1 – sausa viršūnė arba daugiau nei 75 % sausų šakų 2 – 50-75 % sausų šakų 3 – 25- 49 % sausų šakų 4 – mažiau nei 25 % sausų šakų 5 – nėra sausų šakų
Stiebo sanitarinė būklė	1 – tabokinės arba kelios pleištinės šakos 2 – neužgijusios sausos arba viena pleištinė šaka 3 – gumbuotas stiebas 4 – iš dalies užgijusios šakos 5 – gerai užgijusios sausos šakos
Šaknų ir stiebo puvinys (vertinamas gręžinyje matuojant puvinio skersmenį, cm)	1 – daugiau kaip 8 cm puvinio 2 – puvinys 5-8 cm 3 – puvinys iki 5 cm 4 – yra puvinio žymės 5 – nėra puvinio
Ankstyvųjų arba vėlyvųjų pavasario šalnų pakenkimai (vertinama bandomuosiuose želdiniuose)	Šie požymiai vertinami 5 balų sistemoje, atsižvelgiant į vertinimo metu esančią objektų būklę bei aplinkos sąlygas
Žemų žiemos temperatūrų pakenkimai
Grybinės ligos, kenkiančios medžiui
Entokenkėjų pakenkimai
Žvėrių pakenkimai
Antropogeniniai pakenkimai	1 – daugiau kaip 75 % pakenktų medžių 2 – 40-75 % pakenktų medžių 3 – 20-39 % pakenktų medžių 4 – iki 20 % pakenktų medžių 5 – nėra pakenkimų
Produktyvumo požymiai
Medžio aukštis arba medyno vidutinis aukštis	Nustatomi vadovaujantis medynų augimo eigos modeliais pagal „Lietuvos medynų prieaugio ir panaudojimo normatyvus“ (A. Kuliešius, Kaunas, 1993). Medynų skalsumas pagal skerspločių sumas nustatomas naudojantis „Miško taksuotojo žinynu“ (J. Kenstavičius, A. Kuliešius, J. Repšys, Kaunas, 1983). Pliusiniai medžiai turi būti 10 % aukštesni ir 20 % storesni už atitinkamos medžių rūšies to paties amžiaus medyno vidurkį. Medyno vidutinis aukštis ir vidutinis stiebų skersmuo turi būti didesnis už I selekcinės grupės to paties amžiaus ir medžių rūšies vidutinį medyno skersmenį ir aukštį
Medžio arba medyno vidutinis skersmuo 1,3 m aukštyje
Medyno skerspločių suma (vertinama Biterlicho relaskopu)
Medyno skalsumas
Prieaugis (nustatomas bandomiesiems želdiniams)
Derėjimas (įvertinamas pagal V. Kaper’io, A. Korčagin’o arba H. Messer’io skales)	1 – nedera arba labai menkas derlius 2 – menkas derlius 3 – vidutinis derlius 4 – gausus derlius 5 – labai gausus derlius
Kokybės požymiai
Aukštis iki sausų šakų (bešakės stiebo dalies ilgis)	Aukštis iki sausų šakų turi būti ne mažesnis kaip 30 % viso stiebo aukščio
Aukštis iki žalių šakų	Aukštis iki žalių šakų turi būti ne mažesnis kaip 50 % viso stiebo aukščio
Lajos skersmuo, m	Brandžiame amžiuje: Ąžuolui, uosiui Beržui, drebulei, pušiai, Eglei juodalksniui 1 – > 14 m 1 – > 12 m 1 – > 10 m 2 – 12-14 m 2 – 10-12 m 2 – 8-9 m 3 – 9-11 m 3 – 7-9 m 3 – 6-7 m 4 – 6-8 m 4 – 5-6 m 4 – 4-5 m 5 – < 6 m 5 – < 5 m 5 – < 4 m
Lajos forma (vertinama atsižvelgiant į medžių rūšį)	1 – dvišaka 2 – vienašalė (vėliavos) 3 – skėtiška 4 – atvirkščiai kiaušiniška 5 – siaurai ovališka
Šakų storis (vertinama lyginant šakų storį su atitinkamos medžių rūšies vidutiniu šakų storiu populiacijoje, atsižvelgiant į amžių)	1 – labai storos 2 – storos 3 – vidutinio storumo 4 – plonos 5 – labai plonos
Šakų arba stiebo kampas	1 – 20° ir mažiau 2 – 21-30° 3 – 31-45° 4 – 45-60° 5 – 60-90°
Šakotumas (vertinama atsižvelgiant į tai, ar lajoje plonos ir storos šakos išsidėsčiusios tolygiai arba netolygiai)	1 – labai netolygiai 2 – netolygiai 3 – vidutiniškai tolygiai 4 – beveik tolygiai 5 – tolygiai
Stiebo forma	1 – įvijus 2 – keli išlinkimai visame stiebo ilgyje 3 – vienas išlinkimas, užimantis mažiau nei 1/3 stiebo ilgio 4 – vienas išlinkimas, užimantis daugiau nei 1/3 stiebo ilgio 5 – tiesus
Stiebo išreikštumas lajos dalyje	1 – stiebas dvišakis arba daugiašakis 2 – stiebas mažai išreikštas 3 – stiebas išreikštas lajos pradžioje 4 – stiebas išreikštas 5 – stiebas labai išreikštas
Medienos kokybės požymiai	Vertinamas netikras branduolys, vėlyvosios ir ankstyvosios medienos santykis, medienos tankumas, medienos įvijumas, kitos fizinės bei mikrometrinės medienos charakteristikos
Fenologinės formos (ankstyvoji, tarpinė, vėlyvoji)	Vertinama tik paprastajam ąžuolui (atsižvelgiama į ankstyvąją formą) ir paprastajai eglei (atsižvelgiama į vėlyvąją formą), atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus

10. Visi požymiai vertinami atliekant atitinkamus matavimus ir įvertinant jų rezultatus arba 1–5 balų skalėje. Gerėjant požymiui, didėja balų vertė. Pvz., labai kreivas stiebas – 1 balas, labai tiesus stiebas – 5 balai. Visų požymių balų suma dalijama iš požymių skaičiaus. Gautas vidurkis parodo atrinkto objekto (medyno ar medžio) vertę, pvz., 1 – labai bloga, 5 – labai gera. Objektus, kurių vertė 3 ir daugiau balų, siūloma priskirti Išteklių objektams. Atliekant tikslinę atranką, atsižvelgiama į kitų požymių įvertinimą, kuris negali būti žemesnis nei 3. Pvz., apsauginiams miškams tvarumo požymiai turi būti įvertinti ne mažiau kaip 3 balais, o produktyvumo ir kokybės požymiai gali būti įvertinti ir po 2 balus. Neturintys didelės reikšmės arba pagalbiniai požymiai, pvz., pomiškis, žolinė danga, paklotė, dirvožemis, gruntinis vanduo, nustatomi, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (Žin., 2003, Nr. 27-1102), tačiau yra keletas papildymų, kurie yra svarbūs selekciniams ir sėklininkystės objektams. Pvz., apibūdinant traką arba žolinę dangą, nurodomas ne tik rūšių skaičius, bet ir padengimo laipsnis bei augalų išsidėstymo pobūdis. Šie rodikliai svarbūs planuojant objekto atkūrimo priemones. Požymiai gali būti ir subjektyvūs (nustatomi ekspertiniu metodu): bendra objekto būklė, demonstracinė vertė, tariama išnykimo grėsmė, sėklų rinkimo galimybė, bendra draustinio arba genotipo būklė. Šie požymiai yra pagalbiniai bendram objekto įvertinimui. Visi paminėti požymiai, išskiriant Išteklių objektus, priklauso nuo atrankos lygmens bei medžių rūšies.

VI. SĖKLŲ PAVYZDŽIŲ SUDARYMAS AUGALŲ GENŲ BANKUI

11. Sėklų pavyzdžiai Augalų genų bankui sudaromi vadovaujantis šiomis nuostatomis: subpopuliacijos dydis turi būti 10 ha, sėklos renkamos nuo 50-150 medžių (genotipų), sėklų pavyzdys sudaromas iš 60000-90000 sėklų, įskaitant ir tas sėklas, kurios reikalingos kontrolei ir tyrimams.

VIII. MEDYNŲ PIRMINIS SELEKCINIS ĮVERTINIMAS MIŠKOTVARKOS METU

12. Pagal genetinę ir selekcinę vertę medynai skirstomi į 3 selekcines grupes: I – našūs, II – vidutinio našumo ir III – menkaverčiai. Įvertinimo tikslas – nustatyti esamų viduramžių ir vyresnių medynų tinkamumą selekcijai, miško dauginamosios medžiagos gavybai ir atžėlimui:

12.1. pirmai selekcinei grupei priskiriami labai gero adaptyvumo, kokybės ir produktyvumo medynai, augantys tam tikrai medžių rūšiai būdingose augavietėse;

12.2. antrai selekcinei grupei priskiriami vidutinio aukščio ir gero adaptyvumo, produktyvumo ir kokybės medynai, augantys tam tikrai medžių rūšiai būdingose augavietėse;

12.3. trečiai selekcinei grupei priskiriami visi medynai, nepriskirti I ir II selekcinei grupei, t. y. žemesnio nei vidutinio adaptyvumo, produktyvumo ir kokybės medynai.

13. Medynų pirminis selekcinis įvertinimas atliekamas miškotvarkos darbų metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76 „Dėl Lietuvos miškotvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 27-1102) nustatyta tvarka ir įvertinimo kriterijais.

IX. REIKALAVIMAI MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, GAUTAI IŠ MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ OBJEKTŲ

14. Naudojant miško dauginamąją medžiagą (sėklas, ūglelius, meristeminius audinius), gautą iš genetinių draustinių ir sėklinių medynų, vadovaujantis Europos Tarybos direktyvos 1999/105/EB „Dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga“ reikalavimais, ji priskiriama šioms kategorijoms:

14.1. kai genetiniai draustiniai ir sėkliniai medynai atrinkti pagal 1 priedo reikalavimus ir atitinka minėtos direktyvos 3 priedo reikalavimus, iš jų gauta miško dauginamoji medžiaga priskiriama „atrinkta“ kategorijai;

14.2. kai medynai selekciškai įvertinti pagal sėklinių palikuonių adaptyvumo, kokybės bei produktyvumo reikalavimus ir atitinka minėtos direktyvos 5 priedo reikalavimus, miško dauginamoji medžiaga priskiriama „išbandyta“ kategorijai.

15. Atrinktų individų miško dauginamoji medžiaga, vadovaujantis Europos Tarybos direktyvos 1999/105/EB „Dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga“ reikalavimais, priskiriama šioms kategorijoms:

15.1. miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, įveistų pagal minėtos direktyvos 4 priedo reikalavimus, kai sėkliniai medžiai atrinkti pagal fenotipą, priskiriama kategorijai „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“;

15.2. miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, kai jų vertė patikrinta pagal sėklinius palikuonis, priskiriama „išbandyta“ kategorijai.

______________

Miško genetinių išteklių atrankos metodikos

1 priedas

IŠTEKLIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR JŲ ĮVERTINIMAS PAGAL TIKSLINĘ ATRANKĄ BEI KOMENTARAI

Kriterijai ir jų požymiai	Populiacijos išsaugojimui	Apsauginiams miškams	Ūkiniams miškams	Plantaciniams miškams	Komentarai
1. Autochtoniškumas: 5 – vietinė kilmė, atžėlusi 4 – vietinė kilmė, atžėlusi ir dirbtinai atželdinta 3 – vietinė kilmė, dirbtinai atželdinta 2 – spėjama, kad medyno kilmė vietinė 1 – nevietinė kilmė	+(3)	+(2)	+(2)	+(1)	Atrenkami vietiniai, savaiminės kilmės medynai (gali būti atrenkami dirbtinai įveisti medynai iš tame pačiame medyne surinktų sėklų). Šiai kategorijai išimties tvarka galima priskirti medynus, kurie per keletą kartų įgavo adaptyvumo savybes, tokias pat, kaip ir vietiniai medynai
2. Ekologinė vertė: 5 – medynai daro įtaką vietovės klimatui 4 – reikšmingi kitoms ekosistemoms 3 – turi reikšmės kraštovaizdžiui 2 – reikšmingumas mažas 1 – neturi reikšmės	+(2)	+(4)	+(2)	-	Medynai turi būti svarbūs aplinkosaugai ir ekosistemoms ir reprezentuoti skirtingas bendrijas bei ekosistemas
3. Ekosisteminė edafinė įvairovė: 5 – augavietė heterogeniška ir auga mišrus medynas 4 – auga skirtingos medžių rūšys, tačiau edafinės sąlygos vienodos 3 – gryni medynai, auga skirtinga ne medžių augalija 2 – gryni medynai, vienalytė augavietė, lygus mezoreljefas 1 – vienalytė augavietė, lygus mikroreljefas	+(4)	+(3)	+(3)	+(2)	Medynas turi augti heterogeniškoje aplinkoje, t. y. augavietės ir augalų bendrijos jame turi skirtis, nes tai lemia didesnę genetinę įvairovę
4. Adaptyvumas: 5 – lajos sveikos, defoliacijos nėra, stiebas be pažeidimų, nukritusios šakos apaugusios, medyno skalsumas 0,7 ir daugiau 4 – lajoje 25 % sausų šakų, 3/4 nukritusių šakų vietų apaugę, stiebo pažeidimų nesimato, medyno skalsumas – 0,6–0,7 3 – lajoje 25–50 % sausų šakų, ½ nukritusių vietų apaugę, stiebas gumbuotas, medyno skalsumas 0,5–0,6 2 – lajoje 50–70 % sausų šakų, nukritusių šakų vie-tos neapaugusios, stiebe yra grybų ir vabzdžių pakenkimų žymių, matosi šalčių pakenkimai, medyno skalsumas 0,4–0,5 1 – sausa viršūnė, lajoje daugiau kaip 75% sausų šakų, stiebe yra tabokinių šakų, matosi grybų, vabzdžių ir šalčio plyšių ir pakenkimų, medyno skalsumas – 0,4 ir mažesnis	+(4)	+(3)	+(3)	+(2)	Medžių defoliacija turi būti ne didesnė kaip 10 % (pagal Lietuvos miškų monitoringo programos skalę), geras medienos prieaugis (jei medžiai nebrandūs), nepažeisti grybinių ligų ir entokenkėjų (ne daugiau kaip 2 % pažeistų medžių), medynų skalsumas – ne mažesnis kaip 0,7
5. Genetinė įvairovė: 5 – medyno medžių labai skirtingi kokybiniai požymiai (formos) 4 – medžiai turi skirtingus fenologinius ir morfologinius požymius 3 – labai skirtingų morfologinių požymių medžiai 2 – labai maža morfologinių požymių įvairovė 1 – skirtingų morfologinių požymių negalima pastebėti	+(5)	+(3)	+(2)	-	Medynuose turi būti kuo didesnė fenologinė, morfologinė ir kt. įvairovė
6. Reprezentatyvumas: 5 – visiškai atstovauja populiacijos fenotipinę struktūrai 4 – yra nežymių kiekybinių (produktyvumo) požymių skirtumų 3 – yra nežymių kiekybinių ir kokybinių požymių skirtumų 2 – labai skiriasi nuo vietinės populiacijos 1 – nepanašu į vietinę populiaciją	+(4)	+(2)	+(2)	-	Medynas arba medynai ir jų dalys pagal fenotipinius požymius, būdingus vietinei populiacijai, turi reprezentuoti tipingas gamtinio regiono populiacijas
7. Retumas/unikalumas: 5 – labai retai aptinkamos rūšys arba formos, sudarančios medynus 4 – retos rūšys arba formos, sudarančios medžių grupes 3 – retos rūšys ar formos, nesudarančios medynų 2 – dažnai aptinkamų rūšių formos 1 – dažnos rūšys ir formos	+(4)	+(3)	+(1)	-	Atrenkamos retos ir unikalios populiacijos (mikropopuliacijos), kurios retai aptinkamos, auga tik specifinėse augavietėse, menkai dauginasi ir plinta
8. Selekcinė vertė: 5 – pliusiniai medynai 4 – I selekcinės grupės medynai 3 – II selekcinės grupės medynai 2 – III selekcinės grupės medynai 1 – minusiniai medynai	+(3)	+(2)	+(4)	+(5)	Atsižvelgiant į medynų produktyvumo, kokybės bei tvarumo požymius ir tinkamumą miško dauginamosios medžiagos gavybai arba selekcijai, skirstomi į 3 selekcines grupes
9. Tikslinė paskirtis: 5 – populiacijos reprodukcijai 4 – unikalumo išsaugojimui 3 – apsauginėms funkcijoms 2 – ūkiniams miškams 1 – landšafto giraitėms	+(1)	+(1)	+(1)	+(1)	Atrenkant medynus, atsižvelgiama į jų tikslinę paskirtį (ūkinę, apsauginę, rekreacinę, plantacinę ir t. t.)
10. Medyno amžius: 5 -12 gamtinės brandos 4 – pribręstantys 3 – brandūs 2 – perbrendę 1 – jaunuolynai	+(2)	+(2)	+(2)	-	Turi siekti pusę medyno gamtinės brandos amžiaus. Pageidautina atrinkti viduramžius medynus, nes juos galima retinimais genetiškai pagerinti bei stebėti jų adaptacijos bei formavimosi (genetinės atrankos) procesus
11. Medynų įvairiaamžiškumas: 5 – 75 % medžių įvairaus amžiaus 4 – 50 % medžių įvairaus amžiaus 3 – 25 % medžių kitos amžiaus klasės 2 – 10 % medžių kitos amžiaus klasės 1 – vienaamžis medynas	+(3)	+(3)	+(2)	-	Tinkamiausia genetinius draustinius atrinkti įvairiaamžiuose medynuose: dėl skirtingo jų atsikūrimo laiko keičiasi sėklų genetinė kompozicija, didėja genetinė įvairovė, jie atsparesni aplinkos veiksnių anomalijoms, ligoms ir kenkėjams
12. Rūšinis mišrumas: 5 – kitų rūšių priemaiša – 30 % 4 – kitų rūšių priemaiša – 20% 3 – kitų rūšių priemaiša – 10% 2 – kitų rūšių priemaiša – iki 5% 1 – vienos rūšies medynas	+(2)	+(4)	+(2)	-	Pageidautinas, kai rūšių sąveika neantagonistinė ir palanki medynų tvarumo didinimo atžvilgiu (medyne vienu metu galima išsaugoti 2–3 medžių rūšis)
13. Reprezentuojamos populiacijos dydis: 5 – daugiau kaip 2000 ha 4 – 1000-2000 ha 3 – 500-1000 ha 2 – iki 500 ha 1 – mikropopuliacijos 50-100 ha	+(2)	+(2)	+(2)	-	Genetiniai draustiniai turi būti atrenkami pagrindinėse populiacijose, nes tai turi reikšmės genetinei įvairovei
14. Arealo pakraščių populiacijos: 5 – už arealo ribų 4 – arealo krašte 3 – ne arealo centre 2 – arealo centre 1 – nebūdingoje arealo dalyje	+(3)	-	+(2)	-	Turi būti atrenkamos arealo pakraščių populiacijos, nes juose augančių medžių genetinės struktūros dėl evoliucijos labai skiriasi nuo populiacijų, esančių arealo centriniuose rajonuose arba priešingame jų krašte
15. Derėjimas ir žėlimas: 5 – žėlimas vyksta gerai 4 – žėlimas vyksta vidutiniškai 3 – želia blogai 2 – dera, bet neželia 1 – nedera ir neželia	+(2)	+(4)	+(3)	-	Pageidautina, kad atrenkamuose medynuose jau vyktų žėlimas, nes tai sąlygoja populiacijos evoliucinį tęstinumą bei atsikūrimo galią
16. Miškininkystės priemonių poveikis: 5 – medynas tvarus ir įvairios fenotipinės struktūros, miškininkystės priemonės netaikomos 4 – medynas tvarus ir įvairios fenotipinės struktūros, miškininkystės priemonės taikomos iš dalies 3 – netaikant miškininkystės priemonių, nebūtų suformuotas medynas 2 – dėl išretinimo arba kitų veiksnių suardyta natūrali medyno struktūra 1 – taikant priemones, pakeista natūrali medyno struktūra	+(4)	+(3)	+(3)	+(4)	Intensyvūs ugdomieji kirtimai mažina genetinę įvairovę, todėl jų ir kitų veiksnių pažeistus medynus negalima priskirti Ištekliams
Iš viso:	16	15	16	4

Paaiškinimai:

1. Vertinama pagal „+“ kriterijų ir dauginama iš nurodyto koeficiento „(1)“.

2. Nevertinama pagal „-“ kriterijų.

3. Kiekvienas kriterijus vertinamas nuo 1 iki 5 balų. Gerėjant jo vertei, didėja balų skaičius. Vienos grupės požymių balų suma dalijama iš kriterijų skaičiaus. Gautas vidurkis rodo atrinkto objekto (medyno arba medžio) vertę pagal vienos grupės kriterijus, pavyzdžiui, 1 – labai bloga, 5 – labai gera. Kai pagrindinių tikslinių kriterijų vertė 3 balai ir daugiau, objektą siūloma priskirti Ištekliams. Tiksliniu kriterijumi suprantamas objekto atrinkimo tikslas (reprezentuoti vietinę populiaciją, naudoti selekcijai ir pan.). Vykdant tikslinę atranką, pagrindinių kriterijų požymių vertė negali būti žemesnė nei 3. Pavyzdžiui, apsauginiams miškams tvarumo kriterijų įvertinimo minimumas – 3 balai, o produktyvumo ir kokybės kriterijai gali būti įvertinti ir po 2 balus. Kaupiant Išteklius ir juos naudojant miško dauginamajai medžiagai gauti, atrenkami tie medynai, kurie atitinka jų tikslinę paskirtį, o atitinkamų kriterijų įvertinimas, apskaičiavus vidurkį, yra didžiausias. Išteklių kiekis nustatomas vadovaujantis Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programa.

______________

Miško genetinių išteklių atrankos metodikos

2 priedas

IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO BŪDŲ PARINKIMAS PAGAL MEDŽIŲ RŪŠIS

Medžių rūšys

In situ

Ex situ

Prioriteto

laipsnis

Genetiniai

draustiniai

Pavieniai

medžiai

Atkūrimas

Dirbtinis atkūrimas, sėjant arba sodinant

in situ

Sėjant arba sodinant

ex situ

Šeimų

plantacijos

Klonų

plantacijos

Genotipų

kolekcijos

Genų bankas

natūralus

mišrus

sėklos

žiedadulkės

Paprastasis klevas Acer platanoides L.

·/+

Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn. L.

·/+

Karpotasis beržas Betula varrucosa Roth.

+/+

·/+

Paprastasis skroblas Carpinus betulus L.

Paprastasis bukas Fagus sylvatica L.

+/+

Paprastasis uosis Fraxinus excelsior L.

+/+

·/+

Europinis maumedis Larix decidua Mill.

·/+

Obelis miškinė Malus sylvestris (L.)Mill.

·/+

Paprastoji eglė Picea abies (L.) H. Karst.

·/+

Kalninė pušis Pinus mugo Turra

·/+

Paprastoji pušis Pinus sylvestris L.

./+

·/+

Miškinė kriaušė Pyrus pyraster Burgsd.

·/+

Drebulė Populus tremula L.

·/+

Bekotis ąžuolas Qercus petrae Liebl.

·/+

Paprastasis ąžuolas Qercus robur L.

+/+

·/+

Mažalapė liepa Tilia cordata Mill.

Paprastasis skirpstas Ulmus minor Mill.

·/+

Kalninė guoba Ulmus glabra Huds.

·/+

Paprastoji vinkšna Ulmus laevis Pall.

·/+

Prioritetų laipsniai: 1 – pirmaeilis, 2 – skubus, 3 – būtinas, 4 – pageidautinas, ++ visiškas išsaugojimo būdo taikymas (visose populiacijose)

+ išsaugojimo būdo taikymas dalyje populiacijos, – šiuo būdu nesaugoma, *) neturima patirties, I – realizavimas galimas su užsienio šalių pagalba

______________