LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SUMEDŽIOTŲ LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ IR ŽVĖRIŲ MĖSOS TIEKIMO Į RINKĄ VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. birželio 3 d. Nr. B1-500

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą (priemonės kodas 3.7.4.1-T52):

1. Tvirtinu pridedamus Sumedžiotų laukinių paukščių ir žvėrių mėsos tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimus.

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2003 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. B1-500

 

SUMEDŽIOTŲ LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ IR ŽVĖRIŲ MĖSOS TIEKIMO Į RINKĄ VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 

 

Sumedžiotų laukinių paukščių ir žvėrių mėsos tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimai (toliau – Reikalavimai) paruošti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvą 92/45/EEB dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, susijusių su laukinių paukščių ir žvėrių sumedžiojimu ir laukinių paukščių bei žvėrių mėsos tiekimu į rinką.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Reikalavimų tikslas – nustatyti sumedžiotų laukinių paukščių ir žvėrių mėsos ruošimo ir tiekimo į rinką tvarką.

2. Reikalavimai netaikomi:

2.1. nedideliam nenuluptų arba nenupeštų laukinių žvėrių ir paukščių kiekiui ir neišdorotiems smulkiems laukiniams paukščiams bei žvėreliams, kuriuos medžiotojas tiesiogiai tiekia vartotojui arba parduoda mažmenomis;

2.2. nedideliam laukinės paukštienos arba žvėrienos kiekiui, tiesiogiai tiekiamam galutiniam vartotojui;

2.3. laukinės paukštienos arba žvėrienos pjaustymui arba sandėliavimui mažmeninėse parduotuvėse arba šalia pardavimo punktų esančiose patalpose, kai mėsa yra pjaustoma ir sandėliuojama toje vietoje, kur ji tiesiogiai parduodama pirkėjui.

3. Veiksmai, nurodyti 2 punkte, turi būti kontroliuojami pagal maisto saugą mažmeninėje prekyboje reglamentuojančias taisykles.

4. Reikalavimų nuostatos dėl prekybos arba importo iš trečiųjų šalių netaikomos trofėjams arba tiems sumedžiotiems laukiniams paukščiams ir žvėrims, kuriuos keliaujantys asmenys gabena asmeninėmis transporto priemonėmis, jei tai yra tik keli smulkieji laukiniai paukščiai ar žvėreliai arba didelis laukinis žvėris bei aplinkybės leidžia manyti, kad tokia paukštiena ir žvėriena nėra skirta prekybai arba komercijai, ir sumedžioti gyvūnai nėra kilę iš šalies ar tos šalies teritorijos dalies, su kuria draudžiama prekiauti, kaip nurodyta 38 ir 50 punktuose.

5. Vartojamos sąvokos:

Laukiniai paukščiai ir žvėrys – laukiniai medžiojamieji sausumos žinduoliai (įskaitant laukinius žinduolius, gyvenančius uždaroje teritorijoje laisvės sąlygomis, panašiomis į tas, kuriomis gyvena laukiniai paukščiai ir žvėrys) ir laukiniai medžiojamieji paukščiai, kuriems netaikomos Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės (Žin., 2001, Nr. 16-517).

Laukinių paukščių ir žvėrių mėsa – visos maistui tinkamos laukinių paukščių ir žvėrių kūno dalys.

Perdirbimo įmonė – patvirtinta įmonė, kurioje apdorojami laukiniai paukščiai ir žvėrys bei gaunama ir pagal šiuose Reikalavimuose nurodytas higienos taisykles tikrinama laukinė paukštiena arba žvėriena.

Prekyba – prekyba tarp Europos Sąjungos šalių.

Smulkieji laukiniai paukščiai ir žvėrys – laukiniai Leporidae šeimos žinduoliai ir laukiniai medžiojamieji paukščiai, skirti žmonių maistui.

Stambieji laukiniai žvėrys – laukiniai kanopiniai gyvūnai.

Surinkimo centras – vieta, kurioje, vadovaujantis nurodytomis higienos taisyklėmis, yra laikomi laukiniai paukščiai bei žvėrys prieš išvežant juos į perdirbimo įmonę.

Tiekimas į rinką – laikymas arba išdėstymas pardavimui, siūlymas parduoti, pardavimas, pristatymas arba bet kuri kita valgomos laukinės paukštienos ar žvėrienos, skirtos suvartoti Europos Sąjungoje, tiekimo į rinką forma.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas ar įgaliotas veterinarijos gydytojas.

6. Reikalavimuose vartojamos kitos 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvos 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų tvarkos prekiaujant Europos Sąjungoje, siekiant sukurti vidaus rinką, 2 straipsnyje ir 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, taikomų prekiaujant Europos Sąjungoje tam tikrais gyvais gyvūnais ir produktais, siekiant sukurti vidaus rinką, bei Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 16-438) nurodytos sąvokos.

 

II. GAMYBOS IR PREKYBOS REIKALAVIMAI

 

7. VMVT turi užtikrinti, kad laukinė paukštiena ir žvėriena:

7.1. gauta iš laukinių paukščių ir žvėrių, kurie:

7.1.1. buvo sumedžioti medžioklės plotuose tokiomis priemonėmis, kurias sankcionuoja medžioklę reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai,

7.1.2. nėra iš regiono, kuriam taikomi apribojimai, nurodyti Gyvūnų šviežios mėsos prekybos su Europos Sąjungos šalimis veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 3-90), Šviežios paukštienos prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2001, Nr. 92- 3250) ir Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse, arba iš medžioklės plotų, kuriems taikomi šių Reikalavimų 34–38 punktuose nurodyti apribojimai,

7.1.3. tuoj pat po sumedžiojimo buvo paruošti pagal VI skyriaus reikalavimus ir ne vėliau kaip per 12 valandų, laikantis VI skyriuje nurodytų temperatūrų, nugabenti į 7.2 punkte nurodytą perdirbimo įmonę arba į surinkimo centrą, iš kurio ji turi būti nugabenta į 7.2 punkte nurodytą perdirbimo įmonę per 12 valandų, o į tolimus regionus – per VMVT nustatytą laiką, atsižvelgiant į klimato sąlygas, kad perdirbimo įmonės valstybinis veterinarijos gydytojas galėtų patenkinamomis sąlygomis atlikti poskerdiminį patikrinimą, kaip nurodyta VIII skyriuje;

7.2. gauta:

7.2.1. perdirbimo įmonėje, atitinkančioje IV ir V skyriuose nurodytus bendruosius reikalavimus ir, remiantis 17–30 punktais, patvirtintoje V skyriuje numatytiems tikslams,

7.2.2. jei tai stambieji laukiniai paukščiai ar žvėrys – perdirbimo įmonėje, patvirtintoje pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles, jei tai smulkieji laukiniai paukščiai ir žvėrys – pagal Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 84-3009) tik tuo atveju, jei:

7.2.2.1. tokie medžiojamieji paukščiai ir žvėrys yra lupami arba pešami atskirose patalpose, skirtose šiuose Reikalavimuose nurodytai mėsai, arba skirtingu metu,

7.2.2.2. taikant šiuos Reikalavimus, tokios perdirbimo įmonės yra patvirtintos laukinių paukščių ir žvėrių perdirbimui,

7.2.2.3. taikomos priemonės, leidžiančios tiksliai nustatyti mėsą, gautą remiantis šių Reikalavimų nuostatomis, bei mėsą, gautą remiantis Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklėmis ir Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėmis;

7.3. gauta iš sumedžiotų paukščių ir žvėrių, kuriuos apžiūrėjo valstybinis veterinarijos gydytojas:

7.3.1. nustatė bet kokius pokyčius (valstybinis veterinarijos gydytojas, diagnozuodamas ligą, gali remtis bet kokia medžiotojo pateikta informacija apie gyvūno elgesį prieš mirtį, jei reikia, veterinarijos sertifikatu, kurį išduoda už medžiojimo taisykles atsakinga institucija),

7.3.2. patikrino, ar mirtis ištiko dėl sužalojimo medžioklės metu;

7.4. gauta iš laukinių paukščių arba žvėrių:

7.4.1. kurie buvo tvarkomi higienos sąlygomis, nurodytomis VI ir VII skyriuose,

7.4.2. kuriems, vadovaudamasis VIII skyriumi, valstybinis veterinarijos gydytojas arba pagalbinis personalas, turintis profesinių įgūdžių, patvirtintų VMVT nustatyta tvarka, valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint atliko poskerdiminį patikrinimą,

7.4.3. kurie neturi jokių pokyčių, išskyrus traumas, gautas medžioklės metu, arba lokalizuotus pokyčius, jei reikia, nustatytus atitinkamais laboratoriniais tyrimais, patvirtinančiais, kad dėl jų mėsa tinka maistui arba nėra pavojinga žmonių sveikatai,

7.4.4. kurie, jei tai smulkieji laukiniai paukščiai arba žvėreliai, tuoj pat po medžioklės buvo išdarinėti, kaip reikalaujama 74 punkte, buvo atliktas veterinarinis patikrinimas, ištirtas tų gyvūnų reprezentacinis mėginys.

8. Jei valstybinis veterinarijos gydytojas laukiniams paukščiams ar žvėrims nustato žmogų užkrečiančią ligą arba pokyčius, nurodytus 77 punkte, jis privalo patikrinti visą siuntą. Atsižvelgęs į patikrinimų rezultatus, jis privalo neleisti naudoti žmonių maistui visos siuntos arba atskirai patikrinti kiekvieną skerdeną.

9. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo užtikrinti, kad laukinė paukštiena ir žvėriena nebūtų naudojama maistui, jei:

9.1. joje randami 76.5 punkte nurodyti pokyčiai arba laukiniai paukščiai arba žvėrys buvo sugauti, kaip nurodyta 77 punkte;

9.2. 7.4.3 punkte nurodyto patikrinimo metu buvo nustatyta ligų, pavojingų žmonėms;

9.3. ji gauta iš gyvūnų, suėdusių medžiagų, dėl kurių jų mėsa gali tapti pavojinga arba kenksminga žmonių sveikatai, arba mėsoje yra kenksmingų medžiagų, kurios viršija leistiną kiekį;

9.4. ji buvo apdorota jonizuojančiais arba ultravioletiniais spinduliais arba medžiagomis, kurios galėjo paveikti mėsos organoleptines savybes, arba naudoti dažai, išskyrus tuos, kurie naudojami ženklinimui sveikumo ženklu.

10. Šernų arba kitų trichineliozei jautrių žvėrių rūšių mėsa turi būti ištirta pagal Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisykles (Žin., 2000, Nr. 107-3412) taikant nurodytą virškinimo metodą arba trichinoskopinį tyrimą, mikroskopu tiriant po keletą kiekvieno gyvūno mėginių, paimtų bent iš šių vietų: kramtomųjų raumenų, diafragmos raumenų, priekinės kojos distalinės dalies raumenų, tarpšonkaulinių raumenų ir liežuvio raumenų.

11. Tinkama maistui laukinė paukštiena arba žvėriena turi būti:

11.1. paženklinta X skyriuje nurodytu sveikumo ženklu; Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių reikalavimai dėl ženklinimo sveikumo ženklu turi būti taikomi ženklinant dideles smulkiųjų paukščių mėsos pakuotes;

11.2. atlikus poskerdiminį patikrinimą, sandėliuojama laikantis XIII skyriaus nuostatų higienos sąlygomis perdirbimo įmonėse, patvirtintose pagal 17–30 punktų reikalavimus, mėsos perdirbimo įmonėse, patvirtintose pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles arba Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles, arba šaltuosiuose sandėliuose, patvirtintuose ir tikrinamuose pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles;

11.3. gabenama su prekybos dokumentu, išduotu valstybinio veterinarijos gydytojo:

11.3.1. prekybos dokumente, be 82–85 punktuose nurodytos informacijos, įskaitant metus ir mėnesį, kai mėsa buvo užšaldyta (jei tai užšaldyta mėsa), turi būti nurodytas kodas, pagal kurį galima nustatyti valstybinio veterinarijos gydytojo tapatybę,

11.3.2. prekių gavėjas privalo saugoti prekybos dokumentą mažiausiai vienerius metus, kad galėtų pateikti VMVT, jai paprašius;

11.4. gabenama su veterinarijos sertifikatu, jei laukinių paukščių ir žvėrių mėsa gauta iš perdirbimo įmonės, esančios regione arba teritorijoje, kurioje nustatyti apribojimai, arba mėsa turi būti siunčiama į Europos Sąjungos šalį tranzitu per trečiosios šalies teritoriją plombuotu sunkvežimiu;

11.5. gabenama laikantis XIV skyriuje nurodytų higienos sąlygų;

11.6. jei tai smulkiųjų laukinių paukščių skerdenų dalys arba mėsa su kaulais – gautos pagal Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles specialiai tam tikslui patvirtintose įmonėse pagal 17–30 punktų nuostatas;

11.7. nepažeidžiant 1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 79/112/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui skirtų parduoti maisto produktų ženklinimu, tiekimu ir reklamavimu, suvienodinimo, ženklinama pateikiant nuorodą į gyvūno rūšį.

12. VMVT turi užtikrinti, kad:

12.1. tinkamą žmonių maistui mėsą būtų galima lengvai atskirti nuo netinkamos žmonių maistui mėsos;

12.2. netinkama žmonių maistui mėsa būtų dorojama pagal Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2003, Nr. 9-330).

13. Mėsai iš teritorijos, kuriai taikomi gyvūnų sveikatos apribojimai, taikomos VMVT patvirtintos taisyklės.

14. VMVT turi užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiami Reikalavimus atitinkantys paukščiai ir žvėrys bei jų mėsa:

14.1. nulupti ir išdarinėti laukiniai paukščiai ir žvėrys, atitinkantys 7–13 punktų reikalavimus, arba šviežia laukinė paukštiena ar žvėriena;

14.2. nenulupti arba nenupešti smulkieji medžiojamieji paukščiai arba žvėreliai, nešaldyti arba giliai nešaldyti, kurie kontroliuojami pagal 7.2.2.3 punkto reikalavimus, tik tuo atveju, jei jie tvarkomi ir sandėliuojami atskirai nuo šviežios mėsos, kuriai taikomos Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklės, nuo paukštienos ir nuluptų arba nupeštų medžiojamųjų paukščių arba žvėrių mėsos;

14.3. nenulupti stambieji medžiojamieji paukščiai arba žvėrys:

14.3.1. atitinkantys 7.1.1, 7.3 ir 7.4.1 punktų reikalavimus,

14.3.2. kurių vidaus organams atliktas poskerdiminis patikrinimas perdirbimo įmonėje,

14.3.3. kuriems išduotas veterinarijos sertifikatas, pasirašytas valstybinio veterinarijos gydytojo ir patvirtinantis, kad 14.3.2 punkte nurodyto poskerdiminio patikrinimo metu mėsa buvo pripažinta tinkama žmonių maistui,

14.3.4. buvo atvėsinti:

14.3.4.1. nuo –1 ºC iki +7 ºC temperatūros aplinkoje ir laikomi šioje temperatūroje gabenimo į perdirbimo įmonę metu, kuris gali trukti daugiausiai septynias dienas nuo 14.3.2 punkte nurodyto poskerdiminio patikrinimo atlikimo dienos,

14.3.4.2. nuo –1 ºC iki +1 ºC temperatūros aplinkoje ir laikomi šioje temperatūroje gabenimo į perdirbimo įmonę metu, kuris gali trukti daugiausiai penkiolika dienų nuo 14.3.2 punkte nurodyto poskerdiminio patikrinimo atlikimo dienos.

15. Nenuluptų laukinių paukščių ir žvėrių mėsa negali būti paženklinta 11.1 punkte nurodytu sveikumo ženklu, išskyrus atvejus, jei ją nulupus paskirties šalies perdirbimo įmonėje buvo atliktas poskerdiminis patikrinimas, nurodytas VIII skyriuje, ir valstybinis veterinarijos gydytojas pripažino ją tinkama žmonių maistui.

16. VMVT užtikrina, kad:

16.1. perdirbimo įmonės, neatitinkančios IV skyriuje nustatytų reikalavimų, nebūtų tvirtinamos pagal 17–30 punktų nuostatas, o tokių įmonių produktai nebūtų ženklinami X skyriuje nurodytu sveikumo ženklu ir tiekiami į rinką;

16.2. laukiniais paukščiais ir žvėrimis, neatitinkančiais 7–11 punktų reikalavimų, nebūtų prekiaujama arba jie nebūtų įvežami iš trečiųjų šalių;

16.3. laukinių paukščių ir žvėrių tinkami žmonių maistui subproduktai nebūtų tiekiami į rinką, jei jie nebuvo perdirbti pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 1-26).

17. VMVT sudaro patvirtintų perdirbimo įmonių sąrašą, nurodydama kiekvienos iš jų veterinarinio patvirtinimo numerį. Įmonės laukiniams paukščiams ir žvėrims perdirbti gali būti patvirtintos pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles ir Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles tik tuo atveju, jei šios įmonės įrengiamos taip, kad laukinės paukštienos ir žvėrienos perdirbimo sąlygos atitiktų higienos reikalavimus. VMVT turi perduoti šių įmonių sąrašą Europos Sąjungos šalims ir Europos Komisijai.

18. VMVT negali patvirtinti perdirbimo įmonės, jei ji neatitinka šių Reikalavimų.

19. Jei nustatoma, kad higienos sąlygos neatitinka Reikalavimų ir 78 punkte nurodytos priemonės yra nepakankamos, VMVT turi laikinai sustabdyti perdirbimo įmonės patvirtinimą.

20. Jei perdirbimo įmonės savininkas per VMVT nustatytą laiką neištaiso nustatytų trūkumų, perdirbimo įmonės patvirtinimas panaikinamas.

21. VMVT turi atsižvelgti į patikrinimų, atliktų kaip nurodyta 39 punkte, išvadas. Apie patvirtinimo sustabdymą arba panaikinimą informuojamos Europos Sąjungos šalys ir Europos Komisija.

22. Perdirbimo įmonės savininkas pagal 28–30 punktų reikalavimus privalo organizuoti įmonėje reguliarius gamybos higienos sąlygų patikrinimus ir atlikti mikrobiologinius tyrimus.

23. Visais gamybos etapais turi būti tikrinamos naudojamos priemonės, pagalbinės priemonės ir mechanizmai ir, jei reikia, produktai.

24. Perdirbimo įmonės savininkas privalo pranešti valstybiniam veterinarijos gydytojui arba Europos Komisijos veterinarijos ekspertui apie patikrinimų pobūdį, dažnumą ir rezultatus, o prireikus – nurodyti tyrimus atliekančios laboratorijos pavadinimą.

25. VMVT nustato patikrinimų pobūdį, dažnumą, mėginių atrankos bei bakteriologinio tyrimo metodus.

26. Perdirbimo įmonės savininkas privalo sudaryti personalo mokymo programą, kad darbuotojai išmoktų laikytis gamybos struktūrą atitinkančių higienos reikalavimų, ir ją įgyvendinti.

27. Už perdirbimo įmonę atsakingas valstybinis veterinarijos gydytojas privalo dalyvauti planuojant ir įgyvendinant mokymo programą.

28. Už perdirbimo įmonių tikrinimą ir priežiūrą atsako valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris gali turėti pagalbinį personalą, kaip nurodyta Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklėse. Valstybinis veterinarijos gydytojas turi teisę bet kada patekti į bet kurią perdirbimo įmonės dalį, kad galėtų įsitikinti, ar laikomasi šių Reikalavimų, o tuo atveju, kai kyla abejonių dėl mėsos arba sumedžiotų laukinių paukščių ir žvėrių kilmės, jam turi būti pateikti atitinkami dokumentai, leidžiantys atsekti medžioklės plotą.

29. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo reguliariai tikrinti 22–27 punktuose nurodytų patikrinimų rezultatus. Remdamasis šiais tyrimais, jis gali atlikti visų produktų mikrobiologinius tyrimus visais gamybos etapais.

30. Valstybinis veterinarijos gydytojais tyrimų duomenis įrašo į ataskaitą, o išvadas bei rekomendacijas praneša įmonės savininkui, kuris turi ištaisyti nustatytus trūkumus, kad būtų pagerinta higienos būklė.

31. VMVT turi rinkti ir analizuoti valstybinio veterinarijos gydytojo poskerdiminių patikrinimų duomenis dėl ligų, kuriomis užsikrečia žmonės, diagnozavimo.

32. Kiekvieną kartą, kai nustatoma liga, kuria užsikrečia žmonės, informacija turi būti kuo skubiau perduodama teritorinei VMVT, atsakingai už konkretaus laukinių paukščių ir žvėrių medžioklės ploto priežiūrą.

33. VMVT turi perduoti Europos Komisijai informaciją apie nustatytas ligas ir ligas, kuriomis užsikrečia žmonės.

34. VMVT turi užtikrinti, kad medžioklės plotuose būtų reguliariai vykdoma laukinių paukščių ir žvėrių sveikatos priežiūra.

35. VMVT turi rinkti ir analizuoti gyvūnų sveikatos priežiūros duomenis pagal šiuos Reikalavimus, jeigu nustatytos žmonių arba gyvūnų užkrečiamosios ligos arba kenksmingų medžiagų likučiai viršija nustatytą normą.

36. Jei nustatomos žmogui arba gyvūnui užkrečiamos ligos arba kenksmingų medžiagų likučiai viršija nustatytą normą, kiekvieno tyrimo rezultatai turi būti kuo skubiau perduodami už medžioklės plotą atsakingai teritorinei VMVT.

37. VMVT, atsižvelgdama į epizootinę padėtį, atlieka laukinių paukščių ir žvėrių tyrimus, kad nustatytų, ar jie serga ligomis, kaip nurodyta Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 32-1357). Nustačius užkrečiamąją ligą, turi būti pranešama Europos Sąjungos šalims ir Europos Komisijai, kaip nurodyta Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklėse.

38. VMVT, atsižvelgdama į kenksmingų medžiagų likučių ir užkrečiamųjų ligų stebėsenos rezultatus, turi užtikrinti, kad nebūtų prekiaujama laukine paukštiena bei žvėriena, gauta iš medžioklės plotų, kuriuose taikomi apribojimai.

39. Europos Komisijos veterinarijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti patikrinimus. Patikrinę atitinkamą procentą perdirbimo įmonių, jie gali nustatyti, ar VMVT užtikrina, kad patvirtintos perdirbimo įmonės atitinka šiuos Reikalavimus. Apie atliktų patikrinimų rezultatus Europos Komisija praneša Europos Sąjungos šalims. VMVT suteikia ekspertams visokeriopą pagalbą, reikalingą pareigoms vykdyti.

40. Jei įtariama, kad nesilaikoma veterinarijos teisės aktų arba kyla abejonių dėl laukinės paukštienos ir žvėrienos tinkamumo žmonių maistui, valstybinis veterinarijos gydytojas arba VMVT gali atlikti bet kokį, jų manymu, reikalingą veterinarinį patikrinimą.

41. Jei pažeidžiami veterinarijos teisės aktai, ypač jei nustatoma, kad surašyti pažymėjimai arba dokumentai neatitinka laukinės paukštienos ir žvėrienos tikrosios būklės, identifikaciniai ženklai neatitinka taisyklių, laukinė paukštiena ir žvėriena nebuvo kontroliuota arba tokia mėsa nebuvo panaudota pagal numatytą paskirtį, VMVT turi taikyti administracines ir baudžiamojo pobūdžio priemones.

42. 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvos 89/662/EEB dėl Europos Sąjungos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką, reikalavimai turi būti taikomi organizavimui ir veiksmams, kurių būtina imtis paskirties šalims atlikus patikrinimus, ir saugos priemonėms, kurios turi būti taikomos laukinės paukštienos ir žvėrienos gamybai ir paskirstymui Europos Sąjungoje.

 

III. IMPORTO Į EUROPOS SĄJUNGĄ REIKALAVIMAI

 

43. Reikalavimai, taikomi iš trečiųjų šalių įvežamos laukinės paukštienos ir žvėrienos tiekimui rinkai, turi atitikti reikalavimus, skirtus laukinės paukštienos ir žvėrienos gamybai ir tiekimui rinkai, kaip nurodyta Reikalavimų II skyriuje, išskyrus jo 16 punktą.

44. Siekiant užtikrinti vienodą 43 punkto taikymą, laikomasi 45–48 punktų nuostatų.

45. Į Europos Sąjungą importuojama laukinė paukštiena ir žvėriena turi būti:

45.1. gauta iš trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių teritorijų, iš kurių nedraudžiamas importas dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų;

45.2. iš trečiosios šalies, įtrauktos į sąrašą, kuris turi būti sudarytas remiantis 46.1 punktu;

45.3. importuojama su veterinarijos sertifikatu, pasirašytu kompetentingos institucijos, patvirtinančios, kad produktai atitinka II skyriaus ar papildomus reikalavimus bei yra gauti iš įmonių, užtikrinančių IV–XIV skyriuose nurodytas garantijas arba lygiavertes garantijas, nurodytas 46.3 punkte.

46. VMVT turi:

46.1. sudaryti trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių teritorijų, galinčių užtikrinti Europos Sąjungos šalims bei Europos Komisijai 45.3 punkte nurodytas sąlygas ir garantijas, bei įmonių, už kurias jos gali garantuoti, sąrašą; šis sąrašas turi būti sudarytas pagal įmonių, kurias patvirtino ir patikrino Europos Sąjungos šalių kompetentingos institucijos po to, kai jas patikrino Europos Komisija ir įsitikino, kad jos laikosi šiuose Reikalavimuose nustatytų principų ir bendrųjų taisyklių, sąrašus;

46.2. trečiųjų šalių sąrašą nuolat atnaujinti, atsižvelgdama į 46.4 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus;

46.3. nustatyti konkrečias sąlygas ir lygiavertes garantijas, susijusias su šiais Reikalavimais (išskyrus reikalavimus, leidžiančius uždrausti naudoti mėsą žmonių maistui, remiantis 9. 4, 14–15 punktais ir VII-VIII skyrių nuostatomis, ir trichinoskopijos atlikimui, apdorojus mėginius virškinimo metodu, kaip nurodyta Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisyklėse), tik tuo atveju, jei tokios sąlygos ir garantijos negali būti mažiau griežtos už tas, kurios pateiktos V skyriuje, išskyrus Reikalavimų 16 punktą.

47. Europos Komisijos ekspertai kartu su VMVT atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar:

47.1. trečiųjų šalių suteiktos garantijos dėl gamybos ir tiekimo į rinką atitinka Reikalavimus;

47.2. laikomasi 50 punkto reikalavimų.

48. Už 47 punkte nurodytus patikrinimus atsakingus ekspertus skiria Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos šalių pasiūlymus. Šie patikrinimai atliekami Europos Sąjungos vardu, ir Europos Sąjunga prisiima visas su jais susijusias išlaidas.

49. VMVT turi užtikrinti, kad laukinė paukštiena ir žvėriena, kuriai taikomi šie Reikalavimai, būtų importuojama į Europos Sąjungą tik tada, kai:

49.1. pateikiamas 45.3 punkte nurodytas veterinarijos sertifikatas, atitinkantis tinkamumo žmonių maistui ir gyvūnų sveikatos reikalavimus, kurį pakrovimo metu išdavė VMVT;

49.2. buvo patikrinta laikantis Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 77-2720) reikalavimų.

50. Į 45.2 punkte nurodytą sąrašą įtraukiamos tik tos trečiosios šalys arba trečiųjų šalių teritorijos:

50.1. iš kurių nedraudžiama įsivežti laukinių paukščių ar žvėrių mėsos dėl jose nustatytos ligos ar ligų, nurodytų Tarptautinio epizootijų biuro sąrašo A priede, arba dėl bet kurios kitos užkrečiamosios ligos, kuri neregistruojama Europos Sąjungoje, arba pagal Galvijų, avių, ožkų, kiaulių, šviežios mėsos bei mėsos produktų importo veterinarijos reikalavimus (Žin., 2003, Nr. 1-33) ir Šviežios paukštienos prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimus;

50.2. kurios, atsižvelgiant į jų teisės aktus, veterinarijos tarnybų struktūrą, kontrolės tarnybas, tokioms tarnyboms suteiktas teises ir tų tarnybų priežiūrą, buvo pripažintos, vadovaujantis Galvijų, avių, ožkų, kiaulių, šviežios mėsos bei mėsos produktų importo veterinarijos reikalavimais ir Šviežios paukštienos prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimais, kaip galinčios garantuoti jų šalyje galiojančių teisės aktų įgyvendinimą;

50.3. kurių veterinarijos tarnybos gali garantuoti, kad bus laikomasi sveikatos reikalavimų, nurodytų V skyriuje.

51. Šie Reikalavimai nekeičia priimtų taisyklių dėl laukinių gyvūnų išsaugojimo.

 

IV. PERDIRBIMO ĮMONIŲ VETERINARINIO PATVIRTINIMO BENDRIEJI

REIKALAVIMAI

 

52. Perdirbimo įmonėse turi būti įrengta:

52.1. patalpos:

52.1.1. pakankamai didelė šaldymo patalpa, kurioje priimami laukiniai paukščiai ir žvėrys,

52.1.2. patalpa, skirta apžiūrėjimui ir, jei reikia, darinėjimui, lupimui bei pešimui,

52.1.3. pakankamai didelė patalpa, skirta pjaustymui ir kitokiam paruošimui, jei šie darbai atliekami perdirbimo įmonėje,

52.1.4. patalpa pakavimui ir išsiuntimui, jei šios operacijos atliekamos perdirbimo įmonėje ir jei perdirbimo įmonė atitinka Reikalavimų 91 punkte nurodytas sąlygas; jei perdirbimo įmonė šių sąlygų neatitinka, išsiuntimui turi būti skirta atskira patalpa,

52.1.5. pakankamai didelės vėsinimo arba šaldymo patalpos laukinei paukštienai ir žvėrienai laikyti;

52.2. patalpose, kuriose mėsa gaunama, tvarkoma arba sandėliuojama, bei aikštelėse ir koridoriuose, kuriais ji gabenama:

52.2.1. vandeniui nelaidi grindų danga, lengvai valoma ir dezinfekuojama, nepūvanti ir paklota taip, kad vanduo lengvai nutekėtų; vanduo turi būti nukreiptas kanalais į drenas, kuriose įtaisytos grotelės ir drenažo vamzdžiai:

52.2.1.1. vėsinimo arba šaldymo patalpose – įrenginys, kuriuo galima lengvai pašalinti vandenį,

52.2.1.2. sandėliavimui skirtose patalpose ir aikštelėse bei koridoriuose, kuriais gabenama mėsa, – vandeniui bei puvimui atsparios grindys;

52.2.2. lygios, tvirtos, neperšlampamos sienos, bent du metrus nuo apačios padengtos šviesia plaunama danga arba dažais; vėsinimo arba šaldymo patalpų sienos bent iki sandėliuojamų produktų laikymo aukščio ribos turi būti padengtos plaunama danga; sienų ir grindų sujungimai, išskyrus sandėliavimo patalpų, turi būti užapvalinti arba užbaigti panašiu būdu,

52.2.3. patvarios, nerūdijančios metalinės durys, o jei medinės – visos padengtos lygia, nepralaidžia danga,

52.2.4. nepūvančios ir bekvapės izoliacinės medžiagos,

52.2.5. tinkamas vėdinimas ir gera garų trauka,

52.2.6. tinkamas natūralus arba dirbtinis spalvų neiškreipiantis apšvietimas,

52.2.7. švarios ir lengvai valomos lubos; jei tokių nėra – stogo danga, kurios vidinis paviršius atitinka šiuos Reikalavimus;

52.3. kuo arčiau darbo vietų pakankamas kiekis įrenginių rankoms bei įrankiams valyti ir dezinfekuoti bei karšto vandens vamzdynas; vandens čiaupai neturi būti valdomi rankomis; rankoms plauti turi būti įtaisyti karšto ir šalto vandens čiaupai arba sumaišytas tam tikros temperatūros vanduo, priemonės rankoms valyti ir dezinfekuoti bei higieninės džiovinimo priemonės;

52.4. įrankių dezinfekavimo priemonės ir karštas, ne žemesnės kaip 81 ºC temperatūros, vanduo;

52.5. tinkamos apsaugos priemonės nuo kenkėjų, pvz.: vabzdžių ir graužikų;

52.6. lengvai valomi ir dezinfekuojami instrumentai ir darbo įranga, pvz.: pjaustymui skirti stalai, stalai su nuimamais stalviršiais, konteineriai, konvejerių juostos ir pjūklai, pagaminti iš korozijai atsparios medžiagos, nekenkiančios mėsai; paviršiai, su kuriais liečiasi arba gali liestis mėsa, tarp jų suvirintos siūlės ir sujungimai, turi būti visada lygūs; draudžiama naudoti medieną, išskyrus tose patalpose, kuriose sandėliuojama tik higieniškai įpakuota mėsa;

52.7. nerūdijanti įranga ir įrenginiai, atitinkantys higienos reikalavimus, skirti:

52.7.1. mėsai tvarkyti,

52.7.2. mėsos konteineriams laikyti taip, kad nei mėsa, nei konteineriai tiesiogiai nesiliestų su grindimis arba sienomis;

52.8. patalpos, įskaitant tinkamai išdėstytas ir įrengtas priėmimo bei rūšiavimo aikšteles, higieniškam mėsos tvarkymui ir apsaugai pakrovimo ir iškrovimo metu;

52.9. specialūs vandeniui nepralaidūs ir nerūdijantys konteineriai maistui netinkamai mėsai laikyti, su dangčiais ir sklendėmis, kad leidimo neturintys asmenys nieko negalėtų iš jų paimti, arba, jei tokios mėsos yra gana daug arba kiekvienos darbo dienos pabaigoje ji neišvežama ar nesunaikinama, rakinama patalpa; kai tokia mėsa pašalinama vamzdynais, jie turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nekiltų mėsos užteršimo pavojaus;

52.10. fasavimo ir pakavimo medžiagų sandėliavimo patalpos tuo atveju, kai fasavimą ar pakavimą atlieka perdirbimo įmonė;

52.11. šaldymo įranga, pagal šiuos Reikalavimus palaikanti mėsos vidaus temperatūrą; ši įranga turi turėti kondensacijos metu susidariusio vandens drenavimo sistemą, nekeliančią jokio pavojaus mėsai;

52.12. pakankamas padidinto slėgio geriamojo vandens tiekimas, atitinkantis 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 80/778/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės reikalavimus; tačiau išimties atvejais gali būti leidžiama tiekti negeriamą vandenį garams gaminti, gaisrams gesinti arba šaldymo įrenginiams aušinti, jei tokio vandens vamzdynas įrengtas taip, jog nebūtų galima naudoti šio vandens kitu tikslu ir nekiltų pavojaus užteršti šviežią mėsą; vamzdžiai, skirti negeriamam vandeniui, turi būti griežtai atskirti nuo geriamojo vandens vamzdžių;

52.13. pakankamos karšto geriamojo vandens atsargos, kaip nurodyta 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvoje 80/778/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės;

52.14. higienos reikalavimus atitinkančios skystų ir kietų atliekų šalinimo sistemos;

52.15. tinkamai įrengta rakinama patalpa, skirta tik veterinarijos gydytojui, ir tinkamos patalpos sandėliavimui;

52.16. patalpos ir priemonės Reikalavimuose nurodytiems veterinariniams patikrinimams atlikti;

52.17. pakankamas skaičius persirengimo kambarių su lygiomis, neperšlampamomis, plaunamomis sienomis ir grindimis, praustuvai, dušai ir tualetai, įrengti taip, kad švariosios pastato dalys būtų apsaugotos nuo užteršimo; įėjimas į tualetus turi būti įrengtas ne iš darbo patalpų; šaltuosiuose sandėliuose, kuriuose priimama ir sandėliuojama tik higieniškai įpakuota mėsa, dušai nereikalingi; į praustuvus turi būti tiekiamas karštas ir šaltas arba sumaišytas tinkamos temperatūros vanduo; šalia jų turi būti rankų valymo ir dezinfekavimo medžiagų bei higieninių rankų džiovinimo priemonių; praustuvų čiaupai neturi būti valdomi rankomis; šalia tualetų turi būti pakankamai tokių praustuvų;

52.18. vieta ir pakankamai įrangos mėsos gabenimo priemonėms valyti ir dezinfekuoti, išskyrus tuos atvejus, kai į šaltuosius sandėlius priimama ir iš jų išsiunčiama tik higieniškai įpakuota mėsa; tačiau šios vietos ir įranga neprivalomos tuo atveju, kai pagal galiojančias nuostatas transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos oficialiai patvirtintose įmonėse;

52.19. patalpa arba saugi vieta valymo, dezinfekavimo ir panašioms medžiagoms laikyti.

 

V. PERSONALO, PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ HIGIENOS REIKALAVIMAI

 

53. Perdirbimo įmonėje turi būti laikomasi šių higienos reikalavimų:

53.1. darbuotojai, tvarkantys mėsą arba dirbantys patalpose ar teritorijoje, kuriose mėsa tvarkoma, pakuojama arba gabenama, visų pirma privalo dėvėti švarius ir lengvai valomus galvos apdangalus bei šviesius darbo drabužius ir, jei reikia, švarias apykakles ar kitus apsaugos drabužius, avėti avalynę; darbuotojai, dorojantys arba tvarkantys mėsą, darbo dienos pradžioje privalo dėvėti švarius darbo drabužius ir, jei reikia, keisti juos darbo metu; jie privalo plauti ir dezinfekuoti rankas keletą kartų per dieną ir kiekvieną kartą imdamiesi naujo darbo; asmenys, kurie lietė sergančius gyvūnus arba užkrėstą mėsą, privalo tuoj pat kruopščiai nusiplauti rankas iki alkūnių šiltu vandeniu, o paskui jas dezinfekuoti; darbo patalpose, sandėliuose, pakrovimo, priėmimo, rūšiavimo ir iškrovimo teritorijoje bei kitose vietose ir koridoriuose, kuriais gabenama šviežia mėsa, rūkyti draudžiama;

53.2. į perdirbimo įmonę neturi patekti jokių gyvūnų; graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai turi būti nuolat naikinami;

53.3. mėsos dorojimo įrenginiai ir instrumentai turi būti švarūs ir tvarkingi; jie turi būti rūpestingai valomi ir dezinfekuojami kelis kartus per dieną, darbo dienos pabaigoje ir prieš kiekvieną panaudojimą, jei buvo sutepti.

54. Patalpų, instrumentų ir darbo įrankių negalima naudoti jokiais kitais tikslais, išskyrus darbui su šviežia mėsa, paukštiena ir laukine paukštiena bei žvėriena. Kiekvienos laukinės žvėrienos ir paukštienos rūšis turi būti pjaustoma atskirai, o pjaustymo patalpa turi būti gerai išvaloma ir išdezinfekuojama. Mėsos pjaustymo instrumentai turi būti naudojami tik mėsai pjaustyti.

55. Mėsoje neturi būti paliekami darbo įrankiai. Draudžiama valyti mėsą audeklu ar kitomis medžiagomis arba pučiant.

56. Mėsa ir mėsai skirti konteineriai neturi tiesiogiai liestis su žeme.

57. Visada turi būti naudojamas geriamasis vanduo. Tačiau išimties atvejais, pvz., garams gaminti, gali būti naudojamas negeriamas vanduo tik tuo atveju, jei vamzdžiai įrengti taip, jog šio vandens nebūtų galima panaudoti kitais tikslais ir nekiltų šviežios mėsos užteršimo pavojaus. Be to, negeriamas vanduo išimties atvejais gali būti naudojamas šaldymo įrenginiams aušinti. Geriamojo ir negeriamo vandens vamzdžiai turi būti atskiri.

58. Darbo patalpose arba šviežios mėsos sandėliavimo patalpose draudžiama ant grindų pilti pjuvenas ar kitas panašias medžiagas.

59. Valymo, dezinfekavimo ir panašios medžiagos turi būti naudojamos taip, kad jos nepakenktų instrumentams, darbo įrangai bei šviežiai mėsai. Jas panaudojus, instrumentai ir darbo įranga kruopščiai nuskalaujami geriamuoju vandeniu.

60. Asmenims, galintiems užkrėsti mėsą, draudžiama ją doroti arba tvarkyti. Iš bet kurio asmens, pasamdyto doroti arba tvarkyti mėsą, reikalaujama pateikti medicinos pažymą, įrodančią, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negalėtų dirbti šio darbo. Tokio asmens medicinos priežiūra reglamentuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VI. LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ IR ŽVĖRIŲ RUOŠIMO BEI LAUKINĖS PAUKŠTIENOS IR ŽVĖRIENOS PJAUSTYMO IR TVARKYMO HIGIENOS REIKALAVIMAI

 

61. Sumedžioti laukiniai paukščiai ir žvėrys nedelsiant turi būti:

61.1. stambieji laukiniai paukščiai ir žvėrys – išdarinėti:

61.1.1. krūtinės ląstos vidaus organai, net jei jie atskirti nuo skerdenos, kepenys ir blužnis turi būti palikti šalia paukščio arba žvėries ir pažymėti taip, kad valstybinis veterinarijos gydytojas galėtų atlikti vidaus organų ir skerdenos poskerdiminį patikrinimą,

61.1.2. pilvo ertmės vidaus organai turi būti išimti ir patikrinti vietoje,

61.1.3. galva gali būti atskirta kaip trofėjus;

61.2. nepažeidžiant 7.1 punkto, smulkieji laukiniai paukščiai ir žvėrys gali būti visiškai arba iš dalies išdoroti vietoje ar perdirbimo įmonėje, jei jie nugabenti į perdirbimo įmonę ne aukštesnės kaip 4 ºC aplinkos temperatūros sąlygomis per 12 valandų nuo sumedžiojimo.

62. Laukinė paukštiena ir žvėriena atvėsinama tuoj pat atlikus 61 punkte nurodytus darbus. Stambiųjų paukščių ir žvėrių skerdenos vidaus temperatūra turi būti +7 ºC arba žemesnė, smulkiųjų medžiojamųjų gyvūnų – +4 ºC arba žemesnė. Jei aplinkos temperatūra nėra pakankamai žema, sumedžioti laukiniai paukščiai ir žvėrys turi būti kuo greičiau (bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 12 valandų nuo sumedžiojimo) nugabenti į perdirbimo įmonę arba surinkimo punktą, taikant šias sąlygas:

62.1. stambieji laukiniai paukščiai ir žvėrys turi būti gabenami į perdirbimo įmones higienos sąlygomis kaip galima greičiau, atlikus 61 punkte nurodytus darbus; gabenamų skerdenų negalima krauti į krūvas;

62.2. gabenant į perdirbimo įmonę laukinius paukščius ir žvėris, kurių vidaus organai buvo patikrinti, privalo būti valstybinio veterinarijos gydytojo išduotas veterinarijos sertifikatas, kuriame turi būti patvirtintas mėsos tinkamumas žmonių maistui, atlikus poskerdiminį patikrinimą, ir nurodytas apytikris sumedžiojimo laikas.

63. Į perdirbimo įmonę atvežti laukiniai paukščiai ir žvėrys turi būti išdarinėti nedelsiant, išskyrus 7.4 punkte nurodytą atvejį, jei tai nebuvo padaryta vietoje. Plaučiai, širdis, kepenys, inkstai, blužnis ir tarpuplautis gali būti atskirti nuo skerdenos arba palikti skerdenoje.

64. Kol nebaigtas poskerdiminis patikrinimas, negalima leisti, kad nepatikrintos skerdenos ir subproduktai liestųsi su patikrintomis skerdenomis ir subproduktais; nepatikrintą skerdeną draudžiama perkelti į kitą vietą, pjaustyti arba toliau apdoroti.

65. Negalima leisti, kad mėsa, kuri buvo sulaikyta arba pripažinta netinkama žmonių maistui, skrandžiai, žarnos ir nevalgomi skerdimo produktai liestųsi su tinkama žmonių maistui mėsa. Netinkamą žmonių maistui mėsą būtina kuo skubiau patalpinti į tokiai mėsai skirtas patalpas arba konteinerius, kad būtų išvengta kitos mėsos užteršimo.

66. Mėsa ir subproduktai turi būti tvarkomi, apipjaustomi, toliau apdorojami bei gabenami laikantis visų higienos reikalavimų. Jei tokia mėsa yra pakuojama, būtina laikytis XI skyriaus reikalavimų. Supakuota mėsa ir nesupakuota mėsa turi būti laikomos skirtingose patalpose.

67. VMVT nustato taisykles dėl medžiojamų gyvūnų trofėjų patikrinimo.

 

VII. LAUKINĖS PAUKŠTIENOS IR ŽVĖRIENOS PJAUSTYMO REIKALAVIMAI

 

68. Pjaustyti stambiųjų laukinių paukščių ir žvėrių skerdenas per pusę ir į mažesnius gabalus bei išimti iš jų kaulus leidžiama tik tose perdirbimo įmonėse, kurios patvirtintos pagal 69–73 punktų reikalavimus arba Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles, Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles ir kuriose įrengtos odos lupimo bei skerdenos pjaustymo patalpos.

69. Perdirbimo įmonės savininkas privalo sudaryti sąlygas įmonės priežiūrai ir tvarkymui ir suteikti valstybiniam veterinarijos gydytojui reikalingas patalpas ir priemones darbui atlikti. Už priežiūrą atsakingo valstybinio veterinarijos gydytojo prašymu perdirbimo įmonės valdytojas privalo jį informuoti apie tai, iš kur mėsa buvo atgabenta į įmonę arba kur buvo sumedžioti laukiniai paukščiai arba žvėrys.

70. Laukinė paukštiena ir žvėriena turi būti atgabenta į pjaustymo patalpas nustatyta tvarka ir laiku. Supjaustyta ir, jei reikia, supakuota mėsa turi būti iškart išgabenta į vėsinimo arba šaldymo patalpas.

71. Į pjaustymo patalpas gabenama laukinė paukštiena ir žvėriena turi būti patikrinta ir, jei reikia, apipjaustyta. Patikrinimo ir apipjaustymo vietoje turi būti įrenginiai ir tinkamas apšvietimas.

72. Pjaustomos, darinėjamos, fasuojamos ir pakuojamos stambiųjų laukinių paukščių ir žvėrių mėsos vidaus temperatūra turi būti +7 ºC arba žemesnė, smulkiųjų – +4 ºC ir žemesnė. Pjaustymo metu pjaustymo patalpos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +12 ºC.

73. Pjaustyti reikia taip, kad mėsa nebūtų užteršta. Kaulų skeveldros ir kraujo krešuliai turi būti pašalinti. Išpjaustyta mėsa, kuri nėra skirta žmonių maistui, tuoj pat sudedama į 53.9 punkte nurodytas patalpas arba konteinerius.

 

VIII. POSKERDIMINIS PATIKRINIMAS

 

74. Norint nustatyti, ar mėsa tinka žmonių maistui, visos laukinių paukščių ir žvėrių skerdenos dalys turi būti patikrintos per 18 valandų nuo pristatymo į perdirbimo įmonę. Būtina perpjauti skerdeną, kad būtų galima atlikti apžiūrą.

75. Valstybiniam veterinarijos gydytojui reikalaujant, turi būti išilgai perpjautas stuburas ir galva.

76. Atlikdamas poskerdiminį patikrinimą, valstybinis veterinarijos gydytojas privalo:

76.1. apžiūrėti laukinį paukštį arba žvėrį bei jam priklausančius organus; jei apžiūros nepakanka, atliekami laboratoriniai tyrimai; laboratoriniam tyrimui gali būti imamas toks mėginių kiekis, kad būtų galima įvertinti visus vienos medžioklės metu nušautus laukinius paukščius ir žvėris;

76.2. ištirti konsistencijos, spalvos ir kvapo pokyčius;

76.3. atlikti organų apčiuopą, jei jis mano, kad tai reikalinga;

76.4. paimti mėginius kenksmingų medžiagų likučiams nustatyti, ypač jei jie įtariami; valstybinis veterinarijos gydytojas, gavęs laboratorinių tyrimų rezultatus, atlieka galutinį visų konkrečioje medžioklėje sumedžiotų gyvūnų arba jų dalių įvertinimą;

76.5. nustatyti pokyčius, nurodančius, kad mėsa kelia pavojų žmonių sveikatai; šiems pokyčiams yra priskiriama:

76.5.1. neįprastas gyvų gyvūnų elgesys arba bendras būklės sutrikimas, apie kuriuos praneša medžiotojas,

76.5.2. navikai arba abscesai, kai jų yra daug arba kai jie sukelia vidaus organų ar raumenų pokyčių,

76.5.3. artritas, orchitas, pokyčiai kepenyse arba blužnyje, žarnų uždegimas arba uždegimas bambos srityje,

76.5.4. svetimkūniai kūno ertmėse, ypač skrandyje ir žarnose arba šlapimo pūslėje, kai pasikeičia krūtinplėvės ir pilvaplėvės spalva,

76.5.5. didelis dujų kiekis skrandyje ir žarnose ir vidaus organų spalvos pokyčiai,

76.5.6. raumenų arba organų spalvos, konsistencijos arba kvapo pokyčiai,

76.5.7. atviri lūžiai, tiesiogiai nesusiję su sumedžiojimu,

76.5.8. išsekimas ir (arba) išplitusi ar lokalizuota edema,

76.5.9. organų priaugimas prie krūtinplėvės ir pilvaplėvės,

76.5.10. kiti išplitę pokyčiai, pvz., spalvos ir puvimo pokyčiai.

77. Valstybinis veterinarijos gydytojas turi konfiskuoti visą laukinę paukštieną ir žvėrieną:

77.1. kurioje nustato pokyčių, išskyrus nesenus pokyčius, atsiradusius medžioklės metu, bei lokalizuotus pokyčius, jei dėl jų laukinių paukščių ir žvėrių mėsa netinka žmonių maistui ar kelia pavojų žmonių sveikatai;

77.2. gyvūnų, kurie buvo sumedžioti nesilaikant Medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 64-2634);

77.3. kuriai poskerdiminio patikrinimo metu buvo nustatyta 76.5 punkte nurodytų pokyčių;

77.4. smulkiųjų laukinių paukščių ir žvėrių, sumedžiotų pagal 7.4.4 punkto reikalavimus;

77.5. kurioje rasta trichinelių.

78. Kilus abejonėms, valstybinis veterinarijos gydytojas gali išpjaustyti ir patikrinti atitinkamas gyvūnų dalis, kad padarytų galutinę išvadą. Jei valstybinis veterinarijos gydytojas nustato, kad buvo aiškiai pažeistos Reikalavimuose nurodytos higienos taisyklės arba trukdoma atlikti veterinarinį patikrinimą, jis turi būti įgaliotas imtis veiksmų dėl įrenginių arba patalpų naudojimo uždraudimo bei bet kokių reikiamų priemonių, netgi nutraukti gamybos procesą.

79. Poskerdiminio patikrinimo rezultatai turi būti registruojami valstybinio veterinarijos gydytojo ir, jeigu nustatomos 7.4.3 punkte arba 31–33 punktuose nurodytos žmogų užkrečiančios ligos, perduodami teritorinei VMVT, atsakingai už medžioklės teritorijos, iš kurios yra kilę laukiniai paukščiai ir žvėrys, priežiūrą, bei už minėtą teritoriją atsakingam asmeniui.

 

IX. PJAUSTOMOS IR SANDĖLIUOJAMOS MĖSOS TIKRINIMAS

 

80. Valstybinio veterinarijos gydytojo atliekama pjaustomos ir sandėliuojamos laukinių paukščių ir žvėrių mėsos priežiūra apima:

80.1. mėsos įvežimo ir išvežimo priežiūrą;

80.2. perdirbimo įmonėse laikomos mėsos tikrinimą;

80.3. mėsos tikrinimą prieš pjaustymą ir išvežant ją iš 80.2 punkte nurodytų perdirbimo įmonių;

80.4. IV skyriuje nurodytų patalpų, įrenginių ir instrumentų, taip pat ir darbuotojų higienos, įskaitant jų drabužius, švaros priežiūrą;

80.5. bet kurią kitą priežiūrą, kuri, valstybinio veterinarijos gydytojo nuomone, yra reikalinga, kad būtų užtikrintas šių Reikalavimų laikymasis.

 

X. ŽENKLINIMAS

 

81. Už ženklinimą turi būti atsakingas valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atsako už:

81.1. mėsos ženklinimo instrumentus, kuriuos jis privalo perduoti savo padėjėjams tik ženklinimo metu ir laikui, kurio reikia šiam darbui atlikti;

81.2. etiketes ir fasavimo medžiagas, paženklintas 82 punkte nurodytu sveikumo ženklu; valstybinis veterinarijos gydytojas perduoda pagalbiniam personalui tik reikiamą etikečių, fasavimo medžiagų kiekį tada, kai juos reikia naudoti.

82. Sveikumo ženklas turi būti penkiakampis, kuriame aiškiai įskaitomais rašmenimis pateikiama ši informacija:

82.1. viršuje – Lietuvos Respublikos žymuo – LT;

82.2. viduryje – perdirbimo įmonės arba, jei reikia, pjaustymo patalpų veterinarinio patvirtinimo numeris;

82.3. apačioje – EEB.

83. Stambiuosius laukinius žvėris ženklinančio sveikumo ženklo raidžių ir skaičių aukštis turi atitikti Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles, smulkiųjų paukščių ir žvėrelių – Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles.

84. Ženklinimui naudojamos medžiagos turi atitikti visus higienos reikalavimus, o 82 punkte nurodyta informacija turi būti užrašyta lengvai įskaitomomis raidėmis.

85. 82 punkte nurodytas sveikumo ženklas turi būti uždedamas:

85.1. ant neįpakuotų skerdenų;

85.2. jei skerdenos įpakuotos – ant fasuotės arba pakuotės arba jų apačioje matomoje vietoje;

85.3. jei skerdenos arba subproduktai sufasuoti mažais kiekiais – ant fasuotės arba kitokios pakuotės ar jų apačioje matomoje vietoje.

 

XI. LAUKINĖS PAUKŠTIENOS IR ŽVĖRIENOS FASAVIMAS BEI PAKAVIMAS

 

86. Pakuotės (pvz., pakavimo dėžutės, kartoninės dėžės) turi atitikti visas higienos taisykles, be to:

86.1. dėl jų neturi pakisti mėsos organoleptinės savybės;

86.2. per jas į mėsą neturi pakliūti žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų;

86.3. turi būti pakankamai tvirtos, kad veiksmingai apsaugotų mėsą ją gabenant arba tvarkant.

87. Pakuotės negali būti panaudotos laukinių gyvūnų mėsai dar kartą, jei jos nėra pagamintos iš antikorozinių medžiagų, kurias lengva išvalyti ir kurios prieš tai buvo išvalytos ir išdezinfekuotos.

88. Jei laukinė paukštiena arba žvėriena yra fasuojama, šią operaciją būtina atlikti tuoj pat po pjaustymo, laikantis higienos reikalavimų. Tokia fasuotė turi būti permatoma ir bespalvė bei atitikti 86.1 ir 86.2 punktų reikalavimus. Į ją antrą kartą negalima fasuoti laukinių gyvūnų mėsos.

89. Sufasuota laukinė paukštiena ir žvėriena turi būti pakuojama.

90. Tuo atveju, kai fasuotė atitinka visas saugaus įpakavimo sąlygas, vyniojamoji medžiaga nebūtinai turi būti peršviečiama ir bespalvė ir nebūtina ją dėti dar į vieną pakuotę, jei laikomasi 86-87 punktų reikalavimų.

91. Mėsa gali būti pjaustoma, dorojama, fasuojama ir pakuojama toje pačioje patalpoje, jeigu laikomasi šių sąlygų:

91.1. patalpa turi būti pakankamai didelė ir įrengta taip, kad šių operacijų metu joje būtų užtikrintos higienos sąlygos;

91.2. tik ką pagamintos pakavimo arba fasavimo medžiagos turi būti aptrauktos apsaugine danga; ši danga turi būti atspari pažeidimams, galimiems gabenant jas į įmonę, ir laikoma higienos sąlygomis atskiroje įmonės patalpoje;

91.3. patalpose, kuriose laikomos pakavimo medžiagos, neturi būti dulkių, kenkėjų ir į jas neturi patekti oro iš tų patalpų, kuriose yra medžiagų, galinčių užteršti mėsą; pakuočių negalima laikyti ant grindų;

91.4. prieš atgabenant pakavimo medžiagas į patalpą, jos turi būti surinktos laikantis higienos reikalavimų;

91.5. pakavimo medžiagos turi būti atgabentos į patalpą laikantis higienos reikalavimų ir tuoj pat naudojamos; jų negali tvarkyti darbuotojai, tvarkantys mėsą;

91.6. įpakuota mėsa tuoj pat turi būti perkelta į jai skirtą sandėlį.

92. Šiame skyriuje nurodytose pakuotėse turi būti tik tos pačios rūšies laukinių gyvūnų supjaustyta mėsa.

 

XII. VETERINARIJOS SERTIFIKATAS

 

93. Veterinarijos sertifikato originalą, kuris turi būti gabenamas kartu su mėsa į jos pristatymo vietą, privalo išduoti valstybinis veterinarijos gydytojas krovimo metu. Veterinarijos sertifikato forma ir turinys turi atitikti VMVT patvirtintą pavyzdį (priedas) ir būti surašytas šalies siuntėjos ir paskirties šalies valstybine kalba arba kalbomis viename lape.

 

XIII. SANDĖLIAVIMAS

 

94. Atlikus poskerdiminį patikrinimą, laukinių paukščių ir žvėrių mėsa turi būti atvėsinta arba užšaldyta ir laikoma tokioje temperatūroje: smulkiųjų laukinių gyvūnų – bet kuriuo atveju ne aukštesnėje kaip 4 ºC, stambiųjų paukščių ir žvėrių – 7 ºC, jei mėsa buvo atvėsinta, arba – 12 ºC, jei ji buvo užšaldyta.

 

XIV. TRANSPORTAVIMAS

 

95. Laukinė paukštiena ir žvėriena turi būti gabenama tokiomis transporto priemonėmis, laikantis nustatytų gabenimo sąlygų, tokį laiką, kurie apsaugotų ją nuo užteršimo ir nepakenktų jos kokybei. Transporto priemonėse turi būti įranga, užtikrinanti, kad nebus viršytos XIII skyriuje nurodytos temperatūros.

96. Laukinių gyvūnų mėsą draudžiama gabenti neišvalyta arba neišdezinfekuota transporto priemone ar konteineryje.

97. Skerdenos arba skerdenų pusės, išskyrus užšaldytą mėsą, įpakuotą laikantis higienos reikalavimų, turi būti gabenamos pakabintos, išskyrus tuos atvejus, kai gabenama oro transportu. Kiti gabalai, jei jie nesupakuoti arba nesudėti į korozijai atsparius konteinerius, turi būti kabinami arba dedami ant stovų. Tokie stovai, pakuotės arba konteineriai turi atitikti higienos reikalavimus, o pakuotės – šiuos Reikalavimus. Panaudoti jas antrą kartą galima tik išvalius ir išdezinfekavus.

98. Prieš išsiuntimą valstybinis veterinarijos gydytojas privalo patikrinti, ar transporto priemonės ir mėsos pakrovimo sąlygos atitinka šiame skyriuje numatytus higienos reikalavimus.

 

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

99. Reikalavimai įsigalioja nuo paskelbimo „Valstybės žiniose“ datos.

100. Įmonėms, kurioms suteiktas pereinamasis laikotarpis, galutinė šių Reikalavimų įgyvendinimo data – 2006 m. gruodžio 1 d.

______________


Sumedžiotų laukinių paukščių ir

žvėrių mėsos tiekimo į rinką

veterinarijos reikalavimų

priedas

 

LAUKINĖS PAUKŠTIENOS IR ŽVĖRIENOS (1), VEŽAMOS Į EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIS TRANZITU PER TREČIĄSIAS ŠALIS, VETERINARIJOS SERTIFIKATAS

 

___________ Nr. ___________

                                                                                   (Data)

_____________________

(Vieta)

 

Šalis eksportuotoja: ................................................................................................................................

Ministerija: .............................................................................................................................................

Kompetentinga institucija: .....................................................................................................................

Nuoroda (2): ..........................................................................................................................................

 

I. Mėsos tapatumo nustatymas

Gyvūno rūšis: .........................................................................................................................................

Gabalai: ..................................................................................................................................................

Pakuotė: .................................................................................................................................................

Pakuočių skaičius: ..................................................................................................................................

Svoris neto: ............................................................................................................................................

 

II. Mėsos kilmė

Įmonės (-ių) adresas (-ai) ir veterinarinio patvirtinimo numeris (-iai): ...................................................

................................................................................................................................................................

Išpjaustymo patalpų adresas (-ai) ir veterinarinio patvirtinimo numeris (-iai) (4): .................................

................................................................................................................................................................

 

III. Mėsos paskirties vieta Mėsa siunčiama iš ........................................................................................

                                                                                                                                           (pakrovimo vieta)

į ..............................................................................................................................................................

                                                                                        (paskirties šalis ir vieta)

šia transporto priemone (3) ....................................................................................................................

Siuntėjo pavadinimas ir adresas: ............................................................................................................

Gavėjo pavadinimas ir adresas: .............................................................................................................

 

IV. Sveikumo patvirtinimas Aš, žemiau pasirašęs valstybinis veterinarijos gydytojas, patvirtinu, kad: 1. Nurodytų rūšių laukinių paukščių ir žvėrių mėsa buvo gauta perdirbimo įmonėje, esančioje regione arba teritorijoje, kuriai netaikomi apribojimai dėl gyvūnų sveikatos, ir, vadovaujantis veterinarinių patikrinimų, atliktų pagal 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvą 92/45/EEB(5), rezultatais, buvo pripažinta tinkama žmonių maistui. 2. Transporto priemonės arba konteineriai, kuriais gabenama ši siunta, bei jos pakrovimo sąlygos atitinka 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvoje 92/45/EEB nurodytus higienos reikalavimus. 3. Laukiniai gyvūnai arba laukinių gyvūnų mėsa skirti įvežti į Europos Sąjungos šalį per trečiosios šalies teritoriją (6).

 

Valstybinis veterinarijos gydytojas                                       ____                                                         

                                                                                                  (parašas)                                             (vardas, pavardė)

A. V.

 

(1) neapdorota laukinių gyvūnų mėsa, išskyrus atšaldytą arba šaldytą

(2) neprivaloma

(3) nurodyti geležinkelio vagonų ir sunkvežimių registracijos numerius, lėktuvų reiso numerius ar laivų pavadinimus

(4) nereikalingus žodžius išbraukti

(5) įskaitant 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą trichinoskopinį tyrimą

(6) išbraukti, jei netaikoma

______________