LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 14:1999 „BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
1999 m. gruodžio 16 d. Nr. 553
Vilnius
1. Tvirtinu:
1.1. Lietuvos medicinos normą MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“;
2. Pavedu:
2.1. sveikatos priežiūros įstaigų vadovams organizuoti šios normos įgyvendinimą nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir užtikrinti bendrosios praktikos gydytojų darbą, vadovaujantis normos nurodymais;
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma reglamentuoja bendrosios praktikos gydytojo funkcijas, pareigas, teises, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas 1994 07 19, Nr. I-552; 1998 12 01 Nr. VIII-946 (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).
4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 1996 05 21 Nr. I-1343; 1998 12 15, Nr. VIII-972 (Žin. 1996, Nr. 55-1287-8, Nr. 126-2943).
5. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymas 1996 09 25 Nr. I-1554 (Žin., 1996, Nr. 104-2363).
6. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas 1996 09 25 Nr. I-1553 (Žin., 1996, Nr. 104-2364).
7. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 5, 20, 21, 23, 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymas 1997 06 26, Nr. VIII-332.
8. Lietuvos Respublikos 1996 09 25 įstatymas Nr. I-1555 „Dėl Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo“ (Žin., 1996, Nr. 102-2313).
9. Lietuvos Respublikos 1996 09 25 įstatymas Nr. I-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo“ (Žin., 1996, Nr. 102-2314).
10. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 07 02 nutarimas Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842).
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 08 11 nutarimas „Dėl gydytojo medicinos praktikos licencijų registro įsteigimo ir šio registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 72-2104).
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 03 30 nutarimas Nr. 355 „Dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių, priskiriamų būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms ir finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 38-1155).
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 06 19 įsakymas Nr. 351 „Dėl gydytojų medicininės praktikos licencijavimo nuostatų patvirtinimo“.
14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų 1998 01 09 įsakymas Nr. 14/6 „Dėl nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 7-155).
15. Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 06 30 įsakymo Nr. 359 3 priedas „Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ir 2 priedas „Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąrašas“ (Žin., 1997, Nr. 64-1525).
16. Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 08 26 įsakymas Nr. 448 „Dėl Bendrosios praktikos gydytojų rengimo pertraukiamoje rezidentūroje 1997–2000 m. laikinųjų nuostatų patvirtinimo“.
17. Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 06 18 įsakymas Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 57-1611).
18. Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 08 14 įsakymas Nr. 465 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo objektų, jų registravimo ir informacijos teikimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 75-2161).
19. Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 08 14 įsakymas Nr. 466 „Dėl privalomojo aplinkos nukenksminimo (dezinfekcijos) užkrečiamųjų ligų židiniuose tvarkos (Žin., 1998, Nr. 75-2162).
20. Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 03 23 įsakymas Nr. 157 „Dėl profilaktinių skiepijimų tvarkos pakeitimo“.
21. Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 10 įsakymas Nr. 115 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 27-782).
III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI, ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
23. Bendrosios praktikos gydytojas (BPG) – gydytojas, baigęs bendrosios praktikos gydytojo specialybės antrinę arba pertraukiamąją rezidentūrą (iki 1995 metų perkvalifikavimo kursus) ir turintis bendrosios praktikos gydytojo licenciją, galintis savarankiškai vykdyti asmenų pirminę sveikatos priežiūrą nuo gimimo iki mirties, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, politinius bei religinius įsitikinimus.
24. Būtinoji medicinos pagalba (BMP) – gydytojo teikiama kvalifikuota medicinos pagalba, be kurios padidėtų paciento mirties arba sunkių komplikacijų rizika.
26. Bendroji praktika priklausomai nuo organizavimo, planavimo ir valdymo funkcijų apibūdinama:
26.1. bendroji – PSP pagalba teikiama BPG, neapsiriboja kuria nors viena populiacijos grupe; yra prieinama visiems ir apima visas gyventojų grupes nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties, rasės ar religijos. Ji yra bendroji ir dėl to, kad sprendžiamos visos sveikatos problemos pagal gydytojo kompetenciją;
26.3. integruota – bendrosios praktikos gydytojas rūpinasi ne tik gydymu – didelis dėmesys skiriamas sveikatos išsaugojimui ir gerinimui, ligų profilaktikai;
26.4. tęstina – bendroji praktika neapsiriboja vienu gydymo epizodu, sveikata stebima visą gyvenimą;
26.5. komandinė – PSP tikslų siekia gerai funkcionuojanti komanda, kurios pagrindinis asmuo yra bendrosios praktikos gydytojas;
26.6. holistinė (visa apimanti) – atskirų individų ir visos šeimos problemos yra sprendžiamos fiziniu, socialiniu ir psichologiniu aspektais;
26.7. asmeniška – bendroji praktika orientuota į pacientą, o ne į ligą (visapusiškos medicinos modelis). Ji grindžiama asmeniniais gydytojo ir paciento santykiais;
26.8. orientuota į šeimą – sveikatos problemos, dėl kurių į gydytoją kreipiasi ligonis, sprendžiamos atsižvelgiant į fizinę, socialinę ir psichologinę aplinką šeimoje;
26.9. orientuota į bendruomenę – gydytojas turi būti pasiruošęs spręsti problemas, pasitelkus į pagalbą visus bendruomenės dalyvius, organizacijas, tarnybas. Pagrindinis tikslas – teigiami sveikatos pokyčiai visoje bendruomenėje;
26.10. koordinuojamoji – BPG yra pirmasis kontaktinis asmuo, kuriam pacientas išsako savo problemas. BPG turi spręsti apie tolimesnę paciento priežiūrą ir gydymo taktiką, bendradarbiauti su kitais specialistais; žinoti ir informuoti pacientą apie visas galimas pagalbos priemones ir jų prieinamumą;
26.11. konfidenciali – BPG atsako už visos, paciento jam suteiktos, informacijos slaptumą ir pateikia ją kam nors kitam tik įstatymų numatyta tvarka arba pacientui sutikus;
27. Bendrosios praktikos organizavimo formos:
27.1. monopraktika – pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti PSP paslaugas ne daugiau kaip 2000 gyventojų, kurioje paprastai visu darbo krūviu dirba 1 BPG.
28. Kompetencijos lygiai:
28.1. išmanyti – išmanyti sveikų ir sergančių žmonių sveikatos priežiūros ypatumus, ligos priežastis ir požymius. Žinoti dažniausių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, dažniausiai vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui;
28.2. įtarti – sugebėti atpažinti ligos ar sindromo požymius, formuluoti hipotezę, kuriai patvirtinti reikalingas išsamesnis paciento ištyrimas;
28.4. gydyti – atlikti veiksmus, kuriais siekiama pašalinti (arba susilpninti) ligos priežastį, poveikį, sugrąžinti pažeistas organizmo funkcijas, sumažinti ligos poveikį žmogaus organizmui;
28.5. mokėti ir atlikti – sugebėti savarankiškai atlikti medicinos diagnostikos ar gydomąsias procedūras, siekiant nustatyti tikslią diagnozę arba pašalinti (susilpninti) ligos priežastį, poveikį, sugrąžinti pažeistas organizmo funkcijas, sumažinti ligos poveikį žmogaus organizmui;
28.6. bendrosios praktikos gydytojo kompetencija – bendrosios praktikos gydytojas turi diagnozuoti, gydyti dažniausiai jo praktikoje pasitaikančias ligas, išvardytas šios normos 7 dalyje, mokėti bei atlikti veiksmus ir manipuliacijas, nurodytas šioje normoje, aiškinti ir mokyti pacientus, jo šeimos narius sveikos gyvensenos, sveikatos ugdymo ir ligų profilaktikos. Šiais terminais apibrėžtose dalyse BPG veiksmų mastas ir sritys sudaro minimalią bendrosios praktikos gydytojo kompetenciją, kurią jis privalo vykdyti.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
29. Bendrosios praktikos gydytojas privalo:
29.2. išmanyti sveiko ir sergančio žmogaus psichologiją ir mokėti bendrauti su pacientais, jų šeimos nariais bei savo kolegomis;
29.4. savarankiškai diagnozuoti, gydyti šios normos 7 skyriuje nurodytas ligas, mokėti atlikti procedūras ir, jeigu reikia, nukreipti pacientus pas kitus specialistus konsultuotis ir gydytis;
29.5. remdamasis gydytojų specialistų rekomendacijomis tęsti tolesnį ligų gydymą, žinoti taikomų gydymo metodų indikacijas, kontraindikacijas bei galimas komplikacijas ir, jei reikia, konsultuotis su specialistais;
V. TEISĖS
32. Dirbti bendrosios praktikos gydytoju pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose: bendrosios praktikos gydytojo kabinete, ambulatorijoje, poliklinikoje, greitosios medicinos pagalbos stotyje, ligoninės priėmimo skyriuje, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, globos įstaigoje, vizituoti pacientus namuose.
33. Nustatyta tvarka išrašyti receptus, nedarbingumo pažymėjimus, mirties liudijimus bei kitus medicinos dokumentus. Turėti asmeninį spaudą.
34. Naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis, kvalifikacijos kėlimo ir podiplominių studijų garantijomis.
35. Gauti informaciją apie savo pacientus, reikiamą darbui, Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka.
36. Dalyvauti sueigose, pasitarimuose, konferencijose, nagrinėjančiose sveikatos priežiūros klausimus.
37. Teikti siūlymus sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, darbdaviams dėl darbo sąlygų gerinimo, pacientų tyrimo, gydymo ir profilaktikos gerinimo.
38. Teikti jo kompetencijai priskirtas medicinos paslaugas ir vykdyti pacientų, įtrauktų į sveikatos priežiūros įstaigos sąrašus, sveikatos priežiūrą.
VI. PAREIGOS
41. Savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus bei rekomenduoti profilaktikos priemones. Paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus žymėti medicinos dokumentuose.
42. Konsultuotis su atitinkamu specialistu arba nukreipti pacientą pas specialistą konsultuotis ir gydytis neaiškiu, nepriskirtu jo kompetencijai atveju bei negerėjant ar blogėjant paciento būklei, ir tęsti, atsižvelgiant į specialistų konsultacijas, tolimesnį paciento gydymą.
44. Nustatyta tvarka pranešti teritoriniam visuomenės sveikatos centrui apie išaiškintą arba įtariamą ūmią apskaitomą užkrečiamąją ligą, apsinuodijimą maistu bei profesinį apsinuodijimą arba namuose esantį sergantįjį infekcine liga bei infekcinių ligų užkratų nešiotoją, sanitarijos-epidemiologijos režimo pažeidimą.
45. Nustatyta tvarka pranešti policijai apie sužeidimus šaltuoju, šaunamuoju ginklu arba kitus smurtinius sužalojimus, įtariamą smurtą vaikų ir globojamų asmenų atžvilgiu.
47. Atlikti laikinojo nedarbingumo ekspertizę, vadovaujantis laikinojo nedarbingumo ekspertizės taisyklėmis pagal savo kompetenciją, neaiškiais atvejais pasitarus su kitais specialistais.
52. Bendradarbiauti su kitais darbuotojais, vykdančiais pirminę sveikatos priežiūrą ir teikiančiais socialinę pagalbą.
Bendroji dalis
Bendrosios praktikos gydytojas ne tik sprendžia sveikatos problemas, bet ir didelį dėmesį skiria ligų profilaktikai bei propaguoja sveiką gyvenseną.
57. Mokėti ir atlikti:
57.1. konsultuoti pacientą:
- išsiaiškinti ir apibūdinti priežastį, dėl kurios atvyko pacientas,
- paaiškinti pacientui, kaip suprato atvykimo priežastį,
- rinkti anamnezę,
- skatinti pacientą bendradarbiauti konsultacijos metu,
- sudaryti tyrimų planą ir paaiškinti pacientui,
- sudaryti gydymo planą kartu su pacientu,
- apibendrinti ir suteikti aiškią informaciją pacientui;
57.2. bendrą ligonio ištyrimą:
- įvertinti bendrą ligonio būklę: išvaizdą; laikyseną, fizinį išsivystymą, mitybą,
- įvertinti odą, poodį ir gleivinę: spalvą; auglius, kraujosrūvas, kitus pažeidimus, odos turgorą, temperatūrą, patinimus, plaukuotumą,
- įvertinti periferinę kraujotaką: pulsą, arterinį kraujospūdį, periferinių kraujagyslių pulsaciją, venų būklę,
- matuoti temperatūrą,
- įvertinti kvėpavimo funkciją: dažnį, lygumą, gilumą, patologinį kvėpavimą,
- apžiūrėti galvą, kaklą, akis, nosį, burną ir gerklę, palpuoti galvos organus,
- apžiūrėti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti krūtinės organus,
- apžiūrėti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti pilvo ir pilvo srities organus,
- apžiūrėti, palpuoti išorinius lytinius organus,
- ištirti išeinamąją angą ir jos išorę,
- apžiūrėti, palpuoti galūnes, stuburą ir ištirti jų funkcijas;
57.3. specialų ligonio ištyrimą:
- neurologinį: galvos nervų funkcijų; motorinių funkcijų – raumenų tonuso, atrofijų, kontraktūrų, raumenų skausmingumo ir tempimo; jutimo funkcijų – skausmo ir lietimo, periferinių refleksų; neurologinių simptomų (Lasego, Kempo, Bragardo, Brudzinskio, Kerningo ir kt.); koordinacijos funkcijų,
- įvairaus amžiaus vaikų ūgio, svorio ir proporcijų; kalbos vystymosi; psichomotorinio vystymosi atitikimo amžių; jutimų; elgesio, bendravimo,
- oftalmologinį: regėjimo aštrumo; spalvų skyrimo; vokų, akių gleivinės, ašarų latakų, vyzdžio ir rainelės (apžiūra ir palpacija); akių dugno tiesioginės oftalmoskopijos būdu (atskirti normą); akių judesių; akispūdžio (tonometrija),
- nosies, ausų ir gerklės: klausos (kalba ir šnabždesiu), išorinės ausies, ausų būgnelio, nosies (išorinis apžiūrėjimas ir priekinė rinoskopija), burnos ir gerklės-burnos gleivinės, dantų, liežuvio, gerklės gleivinės, tonzilių,
- dermatologinį: odos ir poodinio audinio (apžiūra, palpacija), odos turgoro, bėrimo elementų, įodinio Mantu mėginio,
- chirurginį ir ortopedinį: judėjimo aparato funkcijos, sumušimų; mėlynių; lūžimų, uždegimo, funkcijos ir vystymosi sutrikimų,
- psichinės būklės: sąmonės, elgesio, nuotaikos, atminties (atkreipti dėmesį į depresiją, suicidines mintis), ūmios intoksikacijos požymių; ligonio pavojingumo visuomenei,
- akušerinį ir ginekologinį: išorinių ir vidinių lytinių organų (tepinėlio paėmimą iš makšties bei gimdos kaklelio; nėštumo diagnostiką – ištiriant ir atliekant nėštumo testus), nėščios moters (nustatant gimdymo rizikos laipsnį), moters objektyvios būklės po gimdymo.
Specialioji dalis
58. Sveikatos priežiūros ir socialinės medicinos sritis:
58.1. išmanyti:
- sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo ir PSP vadybos pagrindus,
- sveikatos draudimo pagrindus, principus ir rūšis,
- medicinos statistikos pagrindus,
- sveikatos priežiūros pagrindinius rodiklius,
- pagrindinius slaugymo principus,
- šeimos sveikatos ir socialinės apsaugos pagrindus, moters ir vaiko sveikatos apsaugos teisines ir socialines garantijas,
- individo fizinės ir psichinės raidos etapus bei ypatybes, šeimos gyvenimo ciklo etapus ir ypatybes;
58.2. mokėti ir atlikti:
- medicininę darbingumo ekspertizę, nustatyti laikinojo bei nuolatinio nedarbingumo požymius, jei reikia pasikonsultavus su specialistais, nustatyta tvarka siųsti pacientą invalidumui įvertinti,
- ligų profilaktiką, bendrųjų rizikos faktorių korekciją,
- sveikos gyvensenos principus ir sveikatos mokymo metodikas,
- profesinių ligų profilaktikos pagrindus,
- profilaktinius skiepus,
- užkrečiamųjų ligų profilaktiką.
59. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos:
59.1. išmanyti:
- dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai kardiologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui sergant širdies ir kraujagyslių ligomis;
59.2. įtarti:
- netipinį ūminį miokardo infarktą,
- plautinio kamieno ir smulkiųjų šakų tromboembolijas,
- arterines tromboembolijas,
- perikardo tamponadą,
- miokarditą,
- protezinį ir neprotezinį infekcinį valvulitą,
- endokarditą,
- perikarditą,
- kombinuotas širdies ydas,
- kardiomiopatijas,
- simptomines hipertenzijas,
- sinusinio mazgo silpnumą,
- WPW sindromą,
- lėtinę širdies aneurizmą,
- aortos sluoksniuojamąją aneurizmą,
- giliųjų venų flebitus ir tromboflebitus,
- įgimtas ir įgytas širdies ydas;
59.3. diagnozuoti:
- išeminę širdies ligą (išskyrus netipinį miokardo infarktą),
- hipercholesterolemijas,
- pirminę ir aterosklerotinę hipertenzijas,
- paviršinių venų flebitus ir tromboflebitus,
- paroksizmines supraventrikulines tachikardijas,
- prieširdžių plazdėjimą,
- prieširdžių virpėjimą,
- skilvelines tachikardijas,
- atrioventrikulinę blokadą,
- Hiso pluošto kojyčių blokadas,
- ūminį ir lėtinį širdies nepakankamumą;
59.4. gydyti:
- lėtinį širdies nepakankamumą,
- funkcinę ekstrasistoliją,
- lėtinę išeminę širdies ligą,
- stabilią krūtinės anginą,
- lėtinius širdies ritmo sutrikimus,
- arterinę hipertenziją,
- pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, tęsti gydymą po įvairių miokardo, endokardo ir perikardo ligų, poūmio miokardo infarkto, nestabilios krūtinės anginos, sunkios arterinės hipertenzijos, koronarinių operacijų, širdies ritmo sutrikimų;
59.5. mokėti:
59.5.1. suteikti pirmąją pagalbą:
- ištikus kardialinei astmai,
- plaučių edemai,
- diagnozavus ūminį miokardo infarktą,
- esant paroksizminiam širdies ritmo sutrikimui,
- esant ženkliai bradikardijai,
- įvykus Morgan-Adamso-Stokso priepuoliui,
- ištikus hipertenzinei krizei,
- ištikus šokui,
- apalpus,
- ištikus arterinėms tromboembolijoms;
60. Kvėpavimo sistemos ligos:
60.1. išmanyti:
- dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų plaučių ir bronchų sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai pulmonologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui sergant plaučių ir bronchų ligomis. Įvertinti krūtinės ląstos rentgenologinio tyrimo rezultatus;
60.2. įtarti:
- kvėpavimo organų navikus,
- pneumokoniozes,
- kvėpavimo organų tuberkuliozę,
- sarkoidozę,
- bronchektazinę ligą,
- plaučių abscesą ir gangreną,
- alveolitą;
60.3. diagnozuoti:
- rinitą, faringitą, laringitą, tracheitą,
- ūmų bronchitą,
- lėtines obstrukcines plaučių ligas (lėtinį obstrukcinį bronchitą, plaučių emfizemą, bronchinę astmą),
- ūmų plaučių uždegimą,
- pleuritą;
60.4. gydyti:
- rinitą, faringitą, lengvo laipsnio laringitą, tracheitą,
- ūmų bronchitą,
- lengvas ir vidutinio sunkumo lėtines obstrukcines plaučių ligas;
- nekomplikuotą ūmų plaučių uždegimą,
- pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, tęsti sunkių lėtinių obstrukcinių plaučių ligų (bronchinės astmos, lėtinio obstrukcinio bronchito, plaučių emfizemos), komplikuoto plaučių uždegimo, plaučių ir bronchų navikų, pneumokoniozių, bronchektazinės ligos, plaučių absceso ir gangrenos, alveolito, onkologinių ligų gydymą;
60.5. mokėti:
60.5.1. suteikti pirmąją pagalbą:
- ištikus astminei būklei ir bronchospazmui,
- ištikus ūmiam kvėpavimo nepakankamumui,
- kraujuojant iš plaučių;
61. Virškinimo sistemos ligos:
61.1. išmanyti:
- dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų virškinimo sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai gastroenterologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui sergant virškinimo sistemos ligomis; vertinti skrandžio, žarnyno, tulžies pūslės ir latakų rentgenologinio ir echoskopinio tyrimų rezultatus; nustatyti slaptą kraujavimą (t. y. išmatų tyrimą naudojant testus);
61.2. įtarti:
- operuoto skrandžio ligas: privedamosios kilpos sindromą, anastomozitą, dempingo sindromą, pepsinę opą, povagotominį viduriavimą,
- virškinamojo trakto organų (stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos, tulžies pūslės ir latakų, kepenų, kasos) navikus,
- stemplės achalaziją,
- dirgliosios žarnos sindromą,
- opinį nespecifinį kolitą, Krono ligą,
- laktazinį nepakankamumą,
- gliuteninę enteropatiją,
- malabsorbcijos sindromą,
- vaistų ir kitų toksinių medžiagų sukeltus kepenų pažeidimus,
- diafragmos stemplinės angos išvaržas,
- tulžies pūslės ir latakų uždegimą, akmenligę,
- lėtinius hepatitus ir kepenų cirozę,
- ūmų ir lėtinį pankreatitą;
61.3. diagnozuoti:
- ūmų ir lėtinį gastritą, gastroduodenitą,
- skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę,
- refliuksinį ezofagitą;
61.4. gydyti:
- ūmų ir lėtinį gastritą,
- skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę,
- refliuksinį ezofagitą,
- funkcines hiperbilirubinemijas,
- funkcinį vidurių užkietėjimą,
- lėtinį pankreatitą;
- pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, tęsti gydymą esant dirgliosios žarnos sindromui, kepenų cirozei, lėtiniam hepatitui, tulžies pūslės ir latakų funkciniams susirgimams, onkologinėms ligoms;
62. Inkstų ir šlapimo takų sistemos ligos:
62.1. išmanyti:
- dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų inkstų ir šlapimo takų sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai nefrologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui sergant inkstų ir šlapimo takų sistemos ligomis; vertinti inkstų ir šlapimo takų rentgenologinio, echoskopinio, funkcijos tyrimo rezultatus, dažniausias šlapimo nelaikymo priežastis, indikacijas litotripsijai, dažniausias inkstų navikų metastazių vietas;
62.2. įtarti:
- inkstų ir šlapimo takų navikus,
- ūmų ir lėtinį glomerulonefritą,
- nefrozinį sindromą,
- kriptorchizmą, hipospadiją, epispadiją,
- ūmų ir lėtinį medikamentinį bei kitų toksinių medžiagų sukeltą inkstų pažeidimą, ūmų ir lėtinį inkstų nepakankamumą,
- tubulopatijas,
- antrinę inkstinės kilmės hipertenziją,
- nefroptozę,
- hidronefrozę,
- inkstų akmenligę,
- inkstų policistozę,
- inkstų amiloidozę,
- inkstų pažeidimą sergant kitomis ligomis (cukriniu diabetu, autoimuninėmis ligomis, esencialine hipertenzija);
62.3. diagnozuoti:
- šlaplės uždegimą,
- ūmų pielonefritą ir lėtinio pielonefrito paūmėjimą,
- prostatos hiperplaziją,
- ūmų ir lėtinį cistitą,
- fimozę ir parafimozę,
- varikocelę;
62.4. gydyti:
- nespecifinį šlaplės uždegimą,
- ūmų ir nekomplikuotą lėtinį cistitą,
- ūmų pielonefritą ir nekomplikuoto lėtinio pielonefrito paūmėjimą;
- pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, tęsti gydymą esant komplikuotam cistitui, specifiniam uretritui, komplikuotam lėtiniam pielonefritui, prostatos adenomai (medikamentais), glomerulonefritui, lėtiniam inkstų nepakankamumui, kitoms inkstų ligoms, lėtiniam prostatitui, onkologinėms ligoms;
63. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos:
63.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų sąnarių, stuburo, periartikulinių audinių ligų, vaskulitų, jungiamojo audinio ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai reumatologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui sergant sąnarių, stuburo, periartikulinių audinių ligomis; vertinti sąnarių ir stuburo rentgenologinio, funkcijos tyrimo rezultatus, sąnarių pažeidimo sindromą sergant kitomis ligomis; indikacijas stambiųjų sąnarių punkcijai;
63.2. įtarti:
- reumatoidinį artritą,
- juvenilinį reumatoidinį artritą,
- reaktyvinį artritą,
- infekcinį artritą,
- spondiloartritą,
- tunelio sindromą,
- įgimtas galūnių deformacijas,
- osteoporozę,
- osteochondropatiją (aseptinę kaulų nekrozę),
- chondrokalcinozę,
- Raynaud’o, Sjogren’o sindromą,
- jungiamojo audinio ligas ir sisteminius vaskulitus;
63.3. diagnozuoti:
- podagrą,
- dažniausias periartikulinių minkštųjų audinių ligas (plaštakos tendovaginitą, alkūnės epikondilitą, peties periartropatiją, šlaunies trochanteritą, kelio bursitus bei ligamentitą, pėdų ligamentitus),
- įvairios lokalizacijos osteoartrozes,
- dažniausiai pasitaikančią stuburo patologiją (osteochondrozę, stuburo deformacijas);
63.4. gydyti:
- dažniausias nekomplikuotas periartikulinių minkštųjų audinių ligas (plaštakos tendovaginitą, alkūnės epikondilitą, peties periartropatiją, šlaunies trochanteritą, kelio bursitus bei ligamentitą, pėdų ligamentitus),
- įvairios lokalizacijos osteoartrozes,
- dažniausią nekomplikuotą stuburo patologiją (osteochondrozę, osteoporozę, ankilozuojamąjį spondilioartritą;
- pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, tęsti kitų lėtinių sąnarių ligų (stuburo deformacijų, reumatoidinio artrito, jungiamojo audinio, vaskulitų, onkologinių susirgimų ir kt.) gydymą;
64. Kraujo ir kraujodaros organų ligos:
64.1. išmanyti:
- dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų kraujo ligų pagrindinius simptomus, sindromus ir komplikacijas, dažniausiai hematologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ar stacionarizavimui, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes; bendruosius kraujo ligų ambulatorinės priežiūros principus (kraujo rodiklius, kuriuos būtina stebėti, šių rodiklių ribas);
64.2. įtarti:
- ūmines leukozes,
- lėtines limfoleukozes, mielioleukozes ir mieliofibrozes,
- Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas,
- paraproteinines hemoblastozes (mieliominę ligą, Valdenstromo ligą),
- aplastines, hipoplastines anemijas ir agranuliocitozes,
- mieliodisplazijas (refrakterines anemijas),
- trombofilijas (paveldimas ir įgytas),
- tikrąją policitemiją ir trombocitemiją,
- hemofilijas ir įgytus (vaistų ir kitų faktorių) sukeltus hemostazės sutrikimus,
- diopatinę trombocitopeninę purpurą,
- hemoraginį vaskulitą,
- megaloblastinę anemiją,
- hemolizinę anemiją,
- įgimtas ir įgytas koaguliopatijas;
64.3. diagnozuoti:
- lėtinę posthemoraginę ir geležies stokos anemiją,
- lėtinės ligos anemiją,
- netiesioginio veikimo antikoaguliantų perdozavimą;
64.4. gydyti:
- lėtinę posthemoraginę (geležies stokos) mažakraujystę,
- atsižvelgiant į specialistų konsultacijas, tęsti pradėtą gydymą sergant megaloblastine anemija, dėl lėtinių ligų atsiradusia mažakraujyste, hemofilija, paveldimomis trombofilijomis, lėtine trombocitopenine purpura, kitomis kraujo ligomis. Aktyviai prižiūrėti hematologinius ilgalaikės (daugiau kaip 2–3 metai) visiškos lėtinės ligos remisijos ligonius;
65. Endokrininės ligos:
65.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų endokrininių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai endokrinologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui sergant endokrininėmis ligomis;
65.2. įtarti:
- toksinę ir netoksinę strumą,
- Adisono ligą,
- feochromocitomą,
- Kušingo sindromą ir ligą,
- akromegaliją,
- hipoparatireozę,
- hiperparatireozę,
- nealimentarinės kilmės nutukimą,
- moterų ir vyrų pirminį bei antrinį hipogonadizmą,
- kriptorchizmą,
- pseudohermafrodizmą,
- priešlaikinį lytinį subrendimą,
- cukrinį diabetą,
- necukrinį diabetą,
- bendras cukrinio diabeto komplikacijas,
- augimo sutrikimą;
65.3. diagnozuoti:
- hipertireozinį ir hipotireozinį sindromą,
- gliukozės tolerancijos sutrikimą,
- cukrinį diabetą,
- alimentarinį nutukimą;
65.4. gydyti:
- antrojo tipo cukrinį diabetą,
- pirmojo tipo cukrinį diabetą ir cukrinio diabeto komplikacijas po specialisto konsultacijos,
- nutukimą dieta;
- pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, tęsti gydymą sergant kitomis endokrininėmis ligomis;
65.5. mokėti:
65.5.1. suteikti pirmąją pagalbą esant:
- diabetinei ketoacidozei,
- hiperglikemijai,
- hipoglikemijai,
- tireotoksinei krizei,
- Adisono krizei,
- feochromocitomos priepuoliui,
- hipoparatireozinei tetanijai;
66. Imuninės sistemos ligos:
66.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų imuninės sistemos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai imunologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui sergant imuninės sistemos ligomis; imuninės sistemos pažeidimo priežastis ir išraiškas, imunoterapijos principus;
66.2. įtarti:
- medikamentų naudojimo sukeltus alerginius sindromus,
- imunodeficitinę būklę,
- seruminę ligą,
- maisto alergiją,
- atopinę bronchinę astmą,
- alergines reakcijas,
- imunodeficito sindromą, sukeltą ŽIV;
66.3. diagnozuoti:
- alerginį rinitą,
- anafilaksinį šoką,
- Kvinkės edemą,
- bronchospazminį sindromą,
- ūmią urtikariją ir kitas odos alergines reakcijas;
66.4. gydyti:
- alerginį rinitą,
- bronchospazminį sindromą,
- ūminę urtikariją;
- pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, tęsti gydymą sergant kitomis imuninės sistemos ligomis;
67. Infekcinės ligos:
67.1. išmanyti:
- dažniausiai pasitaikančių visų amžiaus grupių pacientų infekcinių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai infektologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui sergant infekcinėmis ligomis; infekcinių ir parazitinių ligų, kvėpavimo takų (lašinių) infekcinių ligų, kraujo (transmisinių) infekcinių ir invazinių ligų, kūno dangų (žaizdų) ligų, zooantroponozių epidemiologines ypatybes ir profilaktiką; priešepideminį darbą: privalomą dokumentaciją, būtinąją sergančiųjų infekcinėmis ligomis hospitalizaciją, gydymo ir izoliavimo namuose principus, priešepidemines priemones, sergančiųjų infekcinėmis ligomis apskaitą ir informaciją apie juos, sergančiųjų bei buvusių kontakte su jais stebėjimą, privalomus planinius ir neplaninius profilaktinius skiepijimus, ankstyvąją infekcinių ligų diagnostiką namuose, infekcinį toksinį šoką ir pirmąją pagalbą namuose, hipovoleminį šoką ir pirmąją pagalbą namuose, sergančiųjų infekcinėmis ligomis, gydomų namuose, nedarbingumo ekspertizę, infekcinių ligų perėjimo į lėtines ir sunkias formas faktorius, persirgusiųjų infekcinėmis ligomis darbo ekspertizę, dispanserinį stebėjimą;
67.2. įtarti:
- karščiavimo (tifinį) sindromą,
- gastroenterokolitinį sindromą,
- geltos sindromą,
- meningoencefalinį sindromą,
- padidėjusių limfmazgių (poliadenitinį) sindromą,
- povakcinines komplikacijas ir reakcijas,
- kraujo transmisines ligas,
- ypatingai pavojingas infekcijas;
67.3. diagnozuoti:
- žarnyno infekcijas,
- maisto toksines infekcijas,
- kvėpavimo takų ir lašines infekcijas,
- infekcinę mononukleozę,
- tymus, raudonukę, vėjaraupius, infekcinį parotitą, skarlatiną,
- helmintozes;
67.4. gydyti:
- kvėpavimo takų ir lašines infekcijas,
- nekomplikuotus tymus, raudonukę, vėjaraupius, infekcinį parotitą, skarlatiną, gripą, ūmias, virusines respiracines infekcijas,
- nekomplikuotą vaikų ir suaugusiųjų viduriavimą, maisto toksines infekcijas,
- helmintozes,
- pradėti ir tęsti gydymą po specialistų konsultacijų sergant kitomis infekcinėmis ligomis;
68. Reanimacija ir intensyvioji terapija
68.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų ūmių reanimacinių būklių pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų reabilitacijos galimybes, dažniausiai reanimatologijai ir intensyviajai terapijai vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas skubiam stacionarizavimui esant intensyvioms ir ūmioms būklėms; išmanyti termoreguliacijos sutrikimus, suaugusiųjų, kūdikių ir vaikų hipertermijos korekciją, perkaitimą ir nudegimą saulėje, nesąmoningo ligonio transportavimo ir slaugos ypatybes, vaistų dozavimo ypatybes esant ūmioms būklėms;
68.2. mokėti:
68.2.2. suteikti skubią pagalbą:
- kraujuojant iš plaučių,
- išnykus kvėpavimui,
- išnykus kraujotakai,
- išnykus ir kvėpavimui, ir kraujotakai,
- pasireiškus hiperglikeminėms ir hipoglikeminėms būklėms,
- pasireiškus miksedeminei, tireotoksinei krizei, ūminiam antinksčių funkcijos nepakankamumui,
- ištikus plaučių edemai,
- įtarus ūminį miokardo infarktą,
- prasidėjus tachiaritmijoms,
- ištikus Morgano-Adamso-Stokso priepuoliui,
- pasireiškus hipertenzinei krizei,
- ištikus šokui,
- apalpus,
- ištikus astminei būklei,
- arterinei plaučių arterijos tromboembolijai,
- ištikus ūminiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui,
- pasireiškus eklampsijai ir preeklampsijai,
- kraujuojant iš skrandžio, stemplės varikozinių mazgų, iš žarnyno,
- ištikus epilepsijos priepuoliui,
- ištikus išeminiam ar hemoraginiam insultui,
- delirium tremens atveju,
- apsinuodijus,
- nudegus ar nušalus,
- įgėlimų ir įkandimų atvejais;
69. Vaikų ligos:
69.1. išmanyti:
- dažniausių vaikų ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, šių ligų profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai pediatrijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui;
- naujagimių, kūdikių ir įvairaus amžiaus vaikų visų organų bei jų sistemų anatomines, fiziologines ypatybes, vaikų ištyrimo metodiką ir duomenų įvertinimą, darbo su vaikais ir jų tėvais etiką ir deontologiją;
- sveikų ir sergančių įvairaus amžiaus vaikų sveikatinimo (dispanserizavimo) principus ir jų taikymą;
- nedarbingumo pažymėjimų sergančio vaiko slaugai ir medicinos pažymų sergančiam vaikui išdavimo ir išrašymo taisykles;
- invalidumo nuo vaikystės suteikimo indikacijas;
- vaiko sveikatos apsaugos profilaktinių priemonių – vakcinacijos, priešepideminių priemonių, atsiradus infekcijos židiniui, – organizavimą;
- racionalų kūdikių ir įvairaus amžiaus vaikų maitinimą;
- vaikų parengimą mokyklai ir ikimokyklinėms įstaigoms;
- atskirų vaikų patologinių būklių specifiką;
- subjektyvų ir objektyvų sveiko ir sergančio vaiko ištyrimą;
- biosocialinių faktorių įtaką vaiko vystymuisi;
69.2. įtarti:
- žarnyno infekcijas,
- virusinius hepatitus,
- kvėpavimo takų ir lašines infekcijas,
- meningokokcemiją, meningitą,
- gastroezofaginio refliukso ligą,
- malabsorbcijos sindromą, fermentopatijas,
- nespecifinį opinį kolitą ir Krono ligą,
- opaligę,
- disbakteriozę,
- kūdikių mitybos sutrikimus,
- fizinio ir psichinio vystymosi atsilikimą,
- įgimtas širdies ydas, nereumatinį miokarditą, reumatą,
- sistemines jungiamojo audinio ligas,
- spazmofiliją,
- reaktyvinį artritą ir reumatoidinį poliartritą, juvenilinį reumatoidinį artritą,
- ūmų ir lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą,
- trombocitopenijas,
- hipotireozę, juvenilinį ir toksinį gūžį,
- adrenogenitalinį sindromą,
- cukrinį diabetą,
- kriptorchizmą,
- ankstyvąjį ir vėlyvąjį lytinį brendimą,
- tuberkuliozę,
- epiglotitą,
- bronchiolitą,
- kvėpavimo takų svetimkūnius,
- alergiją maistui, atopinį dermatitą, medikamentinę alergiją,
- bronchinę astmą,
- glomerulonefritą,
- hepatitus,
- difteriją,
- hemoraginę ir hemolizinę ligas,
- ūmią leukozę,
- hemofiliją, hemoraginį vaskulitą;
69.3. diagnozuoti:
- ūmų pilvo sindromą,
- rachitą,
- mažakraujystę,
- helmintozes,
- gastritą ir duodenitą,
- obstipacijas,
- šlapimo takų infekciją,
- šlapimo nelaikymą,
- infekcines ligas (gripą, vėjaraupius, skarlatiną, tymus, kokliušą, raudonukę, parotitą, infekcinę mononukleozę, viduriavimus, meningokokinę infekciją),
- paroksizminės tachikardijos priepuolį,
- hipertermiją,
- traukulinį sindromą,
- naujagimių infekcines (odos, paodžio ir bambutės) ligas,
- ūmią virusinę respiracinę infekciją,
- ūmų stenozuojamąjį laringitą,
- ūmų ir obstrukcinį bronchitą,
- ūmią pneumoniją,
- ūmų ir lėtinį bronchitą,
- ūmų vidurinės ausies uždegimą;
69.4. gydyti:
- rachitą I-II°,
- nekomplikuotą tonzilitą,
- alimentarinę mažakraujystę,
- helmintozes,
- gastritą,
- vidurių užkietėjimą,
- ūmų cistitą ir nekomplikuotą pielonefritą,
- infekcines ligas (gripą, vėjaraupius, skarlatiną, tymus, kokliušą, raudonukę, parotitą, infekcinę mononukleozę, diarėjas),
- ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas,
- lengvą ūmų stenozuojamąjį laringitą,
- ūmų ir lėtinį bronchitus,
- ūmią nekomplikuotą pneumoniją;
- pradėti ir tęsti kitų vaikų ligų gydymą, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas;
69.5. mokėti:
69.5.1. atlikti:
- neįstrigusių svetimkūnių iš akių, ausų, nosies pašalinimą,
- pleuros punkciją (esant ventiliniam pneumotoraksui),
- tuberkulino mėginį,
- įvairaus amžiaus vaikų skrandžio plovimą,
- išmatuoti įvairaus amžiaus vaikų arterinį kraujospūdį,
- skiepyti ir sudaryti skiepų planus;
69.5.2. suteikti pirmąją pagalbą:
- sustojus širdies veiklai,
- sustojus kvėpavimui,
- ištikus diabetinei hiperglikeminei ar hipoglikeminei komai,
- laringito ir epiglotito atveju,
- pasireiškus ūminiam antinksčių nepakankamumui,
- pasireiškus hipertermijai,
- pasireiškus ūminiam širdies nepakankamumui,
- pasireiškus ūminiam inkstų nepakankamumui,
- ištikus paroksizminės tachikardijos priepuoliui,
- ištikus traukulių priepuoliui,
- ištikus anafilaksiniam šokui,
- apalpus,
- ištikus dusulio priepuoliui ir ūminei hipoksemijai,
- apsinuodijus medikamentais,
- apsinuodijus koncentruotomis rūgštimis, šarmais, kalio permanganatu;
70. Chirurginės ligos:
70.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų chirurginių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, dažniausiai chirurgijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai, stacionarizavimui ir operacijai;
- bendrąją chirurginę infekciją;
- pooperacinį ligonių gydymą ir slaugymą;
- pooperacinių ligonių nedarbingumo problemas;
- pacientų parengimą planinėms operacijoms;
70.2. įtarti:
- vidinį kraujavimą,
- hematogeninį osteomielitą,
- giliųjų venų flebitą,
- pilvo organų pooperacines komplikacijas,
- tulžies pūslės ir inkstų akmenligę,
- arterijų ligas,
- prostatos ligas,
- hidrocelę, varikocelę,
- epididimitą ir orchitą,
- pilvo išvaržas ir jų komplikacijas;
70.3. diagnozuoti:
- ūmų paviršinių venų flebitą,
- ūmų pilvo sindromą,
- pragulas,
- trofines opas,
- nudegimus ir nušalimus,
- hemoroidus,
- abscesus, furunkulus, karbunkulus, landuonis;
70.4. gydyti:
- odos ir poodžio paviršinius pūlinius,
- I-II laipsnio odos nudegimus ir nušalimus,
- nekomplikuotą tromboflebitą (konservatyviai),
- trofines opas,
- pragulas,
- pradėti ir tęsti kitų chirurginių ligų konservatyvų gydymą, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas;
70.5. mokėti ir atlikti:
- pooperacinių ligonių slaugymą,
- pirminį žaizdų sutvarkymą,
- siūlų išėmimą,
- odos ir poodžio paviršinių pūlinių atvėrimą,
- išorinio bei vidinio kraujavimo sustabdymą ambulatorinėmis sąlygomis,
- įvairių kūno dalių sutvarstymą,
- vietinį nuskausminimą,
- šlapimo pūslės kateterizaciją guminiu ir plastikiniu kateteriu,
- tiesiosios žarnos ištyrimą pirštu.
71. Traumos, skeleto-raumenų sistemos ligos:
71.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų traumatologinių ir ortopedinių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, dažniausiai traumatologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir poveikį, indikacijas skubiai specialisto konsultacijai, stacionarizavimui;
- vaikų ir senų žmonių kaulų lūžimų diagnostikos ir gydymo ypatybes;
- galūnių imobilizacijos principus ir priemones;
- indikacijas ortopedo konsultacijai;
- potrauminių ligonių nuolatinį ir laikiną nedarbingumą patvirtinančių dokumentų išdavimo ir išrašymo taisykles;
- sąnarių punkcijos techniką;
71.2. įtarti:
- trauminį osteomielitą ir artritą,
- dubens kaulų ir stuburo lūžimą,
- kaukolės pamato lūžimą,
- sausgyslių, raiščių ir meniskų sužalojimą,
- įgimtą klubo sąnario displaziją, išnirimą,
- skoliozę,
- įgimtas judamojo aparato displazijas ir osteochondropatijas,
- šleivapėdystę, plokščiapėdystę, iškrypusius kojos pirštus;
71.3. diagnozuoti:
- ilgųjų ir trumpųjų kaulų lūžimus (kliniškai arba rentgenologiniu tyrimu),
- peties, klubo ir kitų sąnarių sumušimus, patempimus, išnirimus,
- deformuojamąją artrozę,
- kreivakaklystę,
- krūtinės ląstos deformaciją,
- trauminį šoką;
71.4. gydyti:
- lengvą kūno sumušimą ir raiščių ištempimą,
- deformuojamąją artrozę (konservatyviai);
- pradėti ir tęsti konservatyvų traumatologinių ir ortopedinių susirgimų gydymą, skoliozę, plokščiapėdystę, vėlyvąsias traumų pasekmes, atsižvelgiant į specialistų konsultacijas;
71.5. mokėti ir atlikti:
- uždėti imobilizacinių įtvarų tvarsčius,
- ambulatorinėmis sąlygomis suteikti pirmąją pagalbą nudegusiajam ir nušalusiajam,
- pamatuoti galūnės ilgį ir nustatyti ašį,
- pirminį ir chirurginį nekomplikuotos žaizdos sutvarkymą,
- konservatyviai gydyti nekomplikuotas žaizdas,
- suteikti pirmąją pagalbą ištikus trauminiam šokui,
- pooperacinę ligonių priežiūrą,
- ligonių su išorinės fiksacijos aparatu priežiūrą,
- pragulų gydymą ir profilaktiką,
- įvairių kūno vietų tvarstymą.
71.6. Ausų, nosies ir gerklės ligos:
71.6.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų ausų, nosies ir gerklės ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes;
- indikacijas operaciniam gydymui,
- dažniausiai otorinolaringologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas specialisto konsultacijai, stacionarizavimui ir operacijai;
71.6.2. įtarti:
- klausos nervo uždegimą,
- labirintitą,
- Menjero ligą,
- sinusitą,
- prasidedančias intrakranijines ir rinogenines komplikacijas,
- gerklų stenozę,
- retrofaringinį abscesą,
- parafaringinį abscesą,
- nosies ir ryklės svetimkūnį;
71.6.3. diagnozuoti:
- ausies užsikimšimą siera,
- išorinės ausies landos furunkulą,
- išorinės ausies landos svetimkūnį,
- nosiaryklės svetimkūnį,
- vidurinės ausies uždegimą (ūminį pūlingą, serozinį, lėtinį),
- ūminį rinitą,
- nosies prieangio furunkulą,
- nosies furunkulą,
- ūminį tonzilitą,
- ūminį faringitą;
71.6.4. gydyti:
- pradėti gydyti išorinės ausies landos ir nosies prieangio landos furunkulus,
- ūmų rinitą,
- ūmų tonzilitą,
- ūmų faringitą,
- ūmų vidurinės ausies ūminį uždegimą;
- pradėti ir tęsti gydymą dėl klausos nervo uždegimo, ūminio prikurtimo (labirinto insulto), Menjero ligos, sinusito, lėtinio otito (mezotimpanito) po specialisto konsultacijos atsižvelgiant į rekomendacijas;
71.6.5. mokėti:
71.6.5.4. atlikti:
- priekinę rinoskopiją,
- faringoskopiją ir įvertinti tonzilių būklę,
- paimti tepinėlį iš ryklės bakteriologiniam tyrimui,
- interpretuoti audiogramą;
72. Akušerija ir ginekologijos ligos:
72.1. išmanyti:
- dažniausių akušerijos ir ginekologijos ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui;
- dažniausiai akušerijoje-ginekologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas skubiai akušerio-ginekologo konsultacijai, stacionarizavimui ir operacijai;
- menstruacinio ciklo fiziologiją, lytinio gyvenimo higieną, šeimos planavimą;
- motinystės problemas, psichologinius nėštumo aspektus, jo poveikį moteriai, šeimai, normalaus apvaisinimo, antenatalinės, perinatalinės ir postnatalinės apsaugos principus, nėštumo rizikos faktorius, klinikinius metodus, įvertinančius gestacinį amžių, vaisiaus augimą, normalaus nėštumo eigą, vaistų poveikį besivystančiam vaisiui, svarbiausius vaisiaus rizikos faktorius, hipertenzinių nėščiųjų būklių simptomus ir gydymo principus, širdies ligų, hipertoninės ligos, cukrinio diabeto, pielionefrito poveikį nėštumo eigai ir vaisiui, pogimdyminio periodo involiucinius procesus, jų sutrikimo ir komplikacijų profilaktiką ir nustatymą;
- seksualinės abiejų lyčių disfunkcijos priežastis ir jų gydymo galimybes, etines problemas, susijusias su dirbtiniu apvaisinimu;
- menopauzės psichologiją ir pagalbos principus;
- daugumos ginekologinių diagnozių ir jų gydymo psichologinį poveikį ir pagalbą moteriai, išžaginimo ir terapinio aborto aspektus;
72.2 įtarti:
- ikivėžines ir vėžines moters lytinių organų ligas,
- serologinį nesutapimą,
- gestacinį diabetą,
- vaisiaus augimo atsilikimą,
- nenormalią nėštumo eigą,
- mėnesinių ciklo sutrikimą,
- gimdos priklausinių uždegimą,
- pogimdyminį endometritą,
- moters lytinių organų iškritimą;
72.3. diagnozuoti:
- makšties prieangio liaukos uždegimą,
- kolpitą,
- laktacinį mastitą,
- gresiantį persileidimą,
- nėščiųjų vėmimą, hipertenziją, preeklampsiją ir eklampsiją,
- patologinius klimakterinio laikotarpio simptomus;
72.4. gydyti:
- laktostazę,
- nėščiųjų vėmimą,
- nėščiųjų hipertenziją;
- pradėti ir tęsti, atsižvelgiant į specialistų konsultacijas, ginekologinių susirgimų konservatyvų gydymą, pakaitinę hormonoterapiją;
72.5. mokėti:
- surinkti akušerinę anamnezę, nustatyti nėštumo požymius,
- nustatyti nėštumo dydį bei gimdymo terminą pagal pastojimo, paskutinių mėnesinių, pirmųjų vaisiaus judesių bei ankstyvo nėštumo įskaitos datas,
- išmokyti nėščiąją skaičiuoti vaisiaus judesius,
- įvertinti akušerinę riziką,
- įvertinti gimdos dugno aukštį,
- auskultuoti vaisiaus širdies tonus,
- priimti normalų gimdymą (esant neatidėliotinam atvejui),
- atlikti gimdos reviziją bei placentos pašalinimą ranka pagal gyvybines indikacijas,
- surinkti ginekologinę anamnezę,
- kontroliuoti kontraceptinių priemonių naudojimą,
- palpuoti krūtis,
- paimti tepinėlį iš makšties jos švarumo laipsniui nustatyti,
- paimti tepinėlį iš gimdos kaklelio profilaktiniam onkocitologiniam tyrimui;
73. Nervų sistemos ligos:
73.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų neurologinių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui;
- dažniausiai neurologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį;
- indikacijas skubiai specialisto konsultacijai, stacionarizavimui ir operacijai;
- įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusiųjų nervų sistemos anatomines ir fiziologines ypatybes;
- potrauminius, použdegiminius, perinatalinius ir postnatalinius CNS pažeidimus;
- lumbalinės punkcijos rezultatų vertinimą;
73.2. įtarti:
- somatoforminius autonominius sutrikimus,
- psichogeninės kilmės erekcijos sutrikimus,
- motorinio neurono ligas,
- miopatiją,
- miasteniją,
- cerebrinį vaikų paralyžių,
- nervų sistemos traumas (subduralinę, subarachnoidinę kraujosrūvą, smegenų sutrenkimą ir sukrėtimą),
- nervų sistemos navikus,
- epilepsijos ligą ir epilepsiją (epilepsinę būklę),
- cerebrogeninį (smegenų) komos sindromą,
- miego arterijos stenozę, nuvogimo sindromą,
- hipertenzinį sindromą- hidrocefalinį sindromą,
- elgesio ir emocinius sutrikimus (mikčiojimą, naktinį šlapimo nelaikymą, tiką),
- Dauno sindromą,
- meningitą, encefalitą;
73.3. diagnozuoti:
- skausmo sindromą: galvos, nugaros,
- stuburo osteochondrozės sukeliamus neurologinius sindromus,
- galvos svaigimo ir apalpimo sindromą,
- traukulių sindromą,
- Parkinsono sindromą,
- galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimo sindromą,
- periferinės nervų sistemos ligas (mononeuropatijas, polineuropatijas, neuritus, pleksitus);
73.4. gydyti:
- nekomplikuotas periferinės nervų sistemos ligas,
- stuburo osteochondrozės sukeliamus neurologinius sindromus,
- insulto ištiktus ligonius namuose (poūmės ir lėtinės stadijos),
- lėtinę cerebrinę išemiją,
- psichogeninės kilmės erekcijos sutrikimus,
- pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų konsultacijas, tęsti lėtinių nervų sistemos ligų gydymą;
73.5. mokėti ir atlikti:
- neurologinį vaiko ir suaugusiojo ištyrimą,
- nesąmoningo ligonio neurologinę apžiūrą ir ambulatorinę slaugą,
- nesąmoningo ligonio transportavimą;
74. Psichikos ir elgesio sutrikimai:
74.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų psichinių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, dažniausiai psichiatrijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas skubiai specialisto konsultacijai, stacionarizavimui,
- sveiko žmogaus, tarpasmeninių santykių, medicininės psichologijos pagrindus;
- sergančio žmogaus psichologijos pagrindus,
- psichosomatinių ligų diagnostikos pagrindus,
- bendravimo su pacientais pagrindus;
74.2. įtarti:
- psichozes,
- toksikomanijas,
- alkoholizmą,
- lėtines psichines ligas su asmenybės pakitimais;
74.3. diagnozuoti:
- panikos ir nerimo sutrikimus,
- neurozinę anoreksiją ir bulimiją,
- senatvinius psichikos sutrikimus (Alzheimerio liga, senatvinė demencija),
- depresinį sindromą;
74.4. gydyti:
- panikos ir nerimo sutrikimus,
- senatvinius psichikos sutrikimus (Alzheimerio liga, senatvinė demencija),
- depresinį sindromą;
- pradėti ir, atsižvelgiant į specialistų konsultacijas, tęsti lėtinių psichinių ligų gydymą;
75. Odos ir lytiniu būdu plintančios ligos:
75.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų odos ir lytiniu būdu plintančių ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes,
- dažniausiai dermatovenerologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas, šalutinį veikimą, indikacijas skubiai dermatovenerologo konsultacijai, stacionarizavimui,
- odos sandarą ir fiziologiją; odos ir jos priedų higieną ir priežiūrą,
- odos ir Veneros ligų profilaktiką,
- darbo su sergančiaisiais odos ir Veneros ligomis etiką ir deontologiją,
- teisingai įvertinti odos ir Veneros ligonių būklę ir suteikti neatidėliotiną pagalbą,
- nustatyti odos biopsijos indikacijas, kontraindikacijas,
- nustatyti ir įvertinti biodozę, atlikti UAD;
75.2. įtarti:
- atopinį dermatitą, neurodermitą,
- pūslines dermatozes,
- raudonąją kerpligę, vaskulitus,
- paraneoplazinius odos pažeidimus,
- dažniausias ikinavikines odos ligas,
- piktybinius odos navikus,
- grybelinę odos ir odos priedų infekciją (trichofitiją, mikrosporiją, rubrofitiją),
- išplitusią kandidomikozę,
- lytiškai plintančias ligas: sifilį, gonorėją, AIDS pagrindinius požymius,
- Laimo ligą,
- plikimą;
75.3. diagnozuoti:
- egzemą,
- niežus, utėlėtumą,
- ūmią dilgėlinę,
- išsiplėtusių blauzdų venų simptomų kompleksą: stazinį dermatitą, opas,
- odos ir poodines piodermijas,
- rožę,
- virusines dermatozes: paprastąją pūslelinę, juostinę pūslelinę, karpas, kondilomas, užkrečiamąjį moliuską,
- paprastąjį ir kontaktinį dermatitą,
- seborėją, jaunatvinius spuogus, raudonuosius spuogus;
75.4. gydyti:
- piodermijas: paviršinius odos ir poodžio pūlinius,
- niežus, utėlėtumą,
- grybelines odos ligas: įvairiaspalvę dedervinę, kandidamikozę, trichofitiją, mikrosporiją, rubrofitiją, kai diagnozė patikslinta laboratoriškai,
- virusines dermatozes: paprastąją pūslelinę, juostinę pūslelinę,
- paprastuosius ir kontaktinius dermatitus,
- alerginius, fitogeninius ir medikamentinius odos ir gleivinės pažeidimus;
- tęsti kitų odos ir lytiniu būdu plintančių susirgimų gydymą, atsižvelgiant į specialistų konsultacijas;
75.5. mokėti:
- atlikti odos ir matomų gleivinių apžiūrą, palpaciją, diaskopiją, tirti dermografizmą, nustatyti taktilinį jutimą, Nikolskio simptomą, atlikti Vithelmo tinklelio tyrimą, Aušpico triadą,
- nustatyti įvairiaspalvę dedervinę, atliekant Balcerio mėginį su jodu,
- pašalinti įsisiurbusią erkę,
- paimti tepinėlius iš šlaplės, makšties, gimdos kaklelio gonokokams, trichomonoms, Candida ir kt. nustatyti,
- pašalinti kondilomas, užkrečiamąjį moliuską, karpas termokoaguliacija, jei yra galimybės ir BPG turi sertifikatą,
- atlikti krioterapiją skystu azotu, angliarūgštės sniegu, jei yra galimybės ir BPG turi sertifikatą.
76. Akies ir jos priedinių organų ligos:
76.1. išmanyti:
- dažniausių visų amžiaus grupių pacientų akies ligų pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, profilaktikos ir reabilitacijos galimybes, dažniausiai oftalmologijoje vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir šalutinį poveikį, indikacijas skubiai specialisto konsultacijai, stacionarizavimui;
76.2. įtarti:
- vokų navikus: nepiktybinius, piktybinius, vokų padėties anomalijas,
- ašarų liaukos uždegimus,
- skleritą,
- keratitą,
- keratokonusą,
- iridociklitą,
- kataraktą,
- ūminį centrinės tinklainės arterijos nepakankamumą,
- centrinės tinklainės venos trombozę,
- tinklainės pakitimus sergant diabetu, ateroskleroze,
- tinklainės atšokimą,
- glaukomą;
76.3. diagnozuoti:
- blefaritą,
- chalazioną,
- miežį,
- konjunktyvitą,
- žvairumą,
- regėjimo aštrumo sutrikimus;
76.4. gydyti:
- blefaritą (nesant teigiamos dinamikos, po 1 savaitės siųsti specialistui),
- miežį (nesant teigiamos dinamikos, po 3 dienų siųsti specialistui),
- nekomplikuotą konjunktyvitą;
- pradėti ir tęsti konservatyvų akių ligų gydymą, atsižvelgiant į specialistų konsultacijas;
76.5. mokėti:
- ištirti regą, naudojant optotipines lenteles,
- apžiūrėti vokus, juos išversti ir apžiūrėti junginę,
- neinvaziniu būdu patikrinti ekskrecinio ašarinio prietaiso praeinamumą,
- apžiūrėti rageną išoriškai,
- nustatyti ragenos paviršiaus vientisumo defektus dažant fluoresceinu,
- apžiūrėti akių dugną tiesioginės oftalmoskopijos būdu, atskirti normalų vaizdą nuo patologinio, nustatyti arterinei hipertenzijai būdingus pakitimus,
- išmatuoti akispūdį tonometru ir įvertinti pakitimus,
- įlašinti lašų į junginės maišą, įtepti tepalą, išplauti junginės maišą,
- nuskausminti ir pašalinti iš junginės ir paviršinius ragenos svetimkūnius neinstrumentiniu būdu;
VIII. MANIPULIACIJOS
77. Bendrosios praktikos gydytojas privalo mokėti:
- atlikti bendrą fizinį ligonio ištyrimą,
- atlikti antropometrinį tyrimą ir įvertinti duomenis,
- atlikti reanimacinius veiksmus: dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą,
- stabdyti išorinį kraujavimą,
- atlikti pirminį žaizdų sutvarkymą ir mokėti tvarstyti,
- imobilizuoti lūžusius kaulus (įtvarais),
- plauti skrandį,
- atlikti injekcijas į: raumenis, poodį, veną,
- atlikti tuberkulino įodinius mėginius,
- atlikti vaistų infuzijas,
- nustatyti kraujo grupę, perpilti kraują (esant gyvybinėms indikacijoms),
- matuoti (netiesioginiu būdu) arterinį kraujo spaudimą,
- užrašyti ir įvertinti EKG (elektrokardiogramą),
- atlikti išorinio kvėpavimo funkcinį tyrimą ir jį įvertinti,
- atlikti pleuros ertmės punkciją (esant ventiliniam pneumotoraksui),
- atlikti koniotomiją (esant gyvybinėms indikacijoms),
- atlikti intubaciją vamzdeliu (esant gyvybinėms indikacijoms),
- kateterizuoti šlapimo pūslę minkštu arba plastikiniu kateteriu,
- tirti tiesiąją žarną pirštu,
- palpuoti prostatą,
- punktuoti šlapimo pūslę (esant gyvybinėms indikacijoms),
- punktuoti pilvo ertmę (esant gyvybinėms indikacijoms),
- parengti pacientą inkstų rentgenologiniam ir ultragarsiniam tyrimui,
- paimti kraują tyrimams,
- atlikti su specialia įranga ir priemonėmis arba užtikrinti šiuos laboratorinius tyrimus: bendrą klinikinį (be eritrocitų skaičiaus) kraujo; bendrą klinikinį šlapimo, C reaktyvinio baltymo arba ENG, gliukozės kiekio kraujyje, cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, viršsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis) ir įvertinti jų rezultatus,
- paimti tepinėlius (iš nosiaryklės, šlaplės, makšties, gimdos kaklelio, tiesiosios žarnos, odos pūlinių ir kt.),
- chirurgiškai gydyti furunkulus, hidradenitą, odos ir poodžio pūlinius,
- tirti regos organus: apžiūrėti išoriškai, nustatyti regos aštrumą, išmatuoti akispūdį, akiplotį, tirti akių dugną, įvertinti binokulinį matymą, spalvų skyrimą,
- pašalinti paviršinius svetimkūnius nuo akies gleivinės neinstrumentiniu būdu,
- pašalinti svetimkūnius iš ausies išorinės landos, ryklės,
- ištirti klausos organus: apžiūrėti, išplauti ausies landas, nustatyti kraujavimą iš nosies, atlikti faringoskopiją, otoskopiją, patikrinti klausą (kalba ir šnabždesiu);
- tamponuoti priekines nosies landas (kraujavimui sustabdyti),
- atlikti bendrą neurologinį sąmoningo ir nesąmoningo ligonio ištyrimą,
- įdėti intrauterininę spiralę,
- palpuoti krūtis,
- priimti gimdymą (esant neatidėliotinam atvejui),
- atskirti placentą ranka (esant neatidėliotinam atvejui),
- atlikti pirmąjį naujagimio tualetą (esant neatidėliotinam atvejui),
- profilaktiškai skiepyti vaikus ir suaugusiuosius.
X. ATSAKOMYBĖ
Bendrosios praktikos gydytojas už padarytas klaidas, aplaidumą ar netinkamą pareigų vykdymą, taip pat už įgaliojimų viršijimą traukiamas drausminėn, materialinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
______________
1 priedas
PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ PRIVALOMOS ĮRANGOS SĄRAŠAS
1. BPG kabineto medicinos įranga:
- paciento apžiūros bendros paskirties kušetė,
- ginekologinė kėdė (gali būti konvertuojama į bendros paskirties kušetę),
- šviesos šaltinis,
- kraujospūdžio aparatas (su įvairaus dydžio manžetėmis),
- stetofonendoskopas,
- neurologinis plaktukas,
- stetoskopas vaisiaus tonams,
- pneumotachometras (atlieka: FVC, FEV1),
- otorinooftalmoskopas,
- kamertonas C 128.
2. Įranga monopraktikai:
- elektrokardiografas,
- sterilizatorius bei medžiaga ir įranga instrumentų įpakavimui (jei naudojami daugkartiniai instrumentai),
- indai, reikalingi instrumentų dezinfekcijai ir plovimui,
- chirurginis instrumentų rinkinys (2 priedas),
- ginekologinių instrumentų rinkinys (3 priedas),
- LOR instrumentų rinkinys (4 priedas),
- svarstyklės (gali būti atskirai naujagimiams ir kūdikiams),
- suaugusiųjų ūgio matuoklė,
- vaikų ūgio matuoklė,
- lentelė regėjimo aštrumui nustatyti,
- termometrai (ne mažiau kaip trys vienetai),
- tonometras akispūdžiui matuoti,
- knyga spalvų skyrimui (daltonizmui) nustatyti,
- įranga arba priemonės klinikiniam kraujo ir šlapimo tyrimui,
- gliukometras,
- priemonės CRB arba ENG nustatyti,
- priemonės cholesterolio kiekiui nustatyti,
- pirmosios pagalbos medikamentų rinkinys (1 vnt. – 6 priedas),
- Ambu maišas,
- orofaringiniai vamzdeliai.
3. Įranga grupinei praktikai:
- elektrokardiografas,
- mikroskopas,
- sterilizatorius bei medžiaga ir įranga instrumentų įpakavimui (jei naudojami daugkartiniai instrumentai),
- indai, reikalingi instrumentų dezinfekcijai ir plovimui,
- chirurginių instrumentų rinkinys (2 vnt. – 2 priedas),
- ginekologinių instrumentų rinkinys (2 vnt. – 3 priedas),
- LOR instrumentų rinkinys (2 vnt. – 4 priedas),
- svarstyklės (gali būti atskirai naujagimiams ir kūdikiams),
- suaugusiųjų ūgio matuoklė,
- vaikų ūgio matuoklė,
- termometrai,
- lentelė regėjimo aštrumui nustatyti,
- tonometras akispūdžiui matuoti,
- knyga spalvų skyrimui (daltonizmui) nustatyti,
- įranga bendram kraujo ir šlapimo tyrimui,
- gliukometras,
- priemonės CRB arba ENG nustatyti,
- priemonės cholesterolio kiekiui nustatyti,
- pirmosios pagalbos medikamentų rinkinys (1 vnt. – 6 priedas),
- Ambu maišas,
- orofaringiniai vamzdeliai.
4. Bendrosios praktikos gydytojo krepšys (kiekvienam gydytojui – 5 priedas).
______________
2 priedas
Chirurginis rinkinys (mažasis):
| 1. Skalpelių rankenos |
– |
2. |
| 2. Peiliukai |
– |
100. |
| 3. Žirklės |
– |
2. |
| 4. Pincetai |
– |
3. |
| 5. Kocherio spaustukai |
– |
2. |
| 6. Adatkočiai |
– |
2. |
| 7. Adatų ir siūlų rinkinys (įvairaus dydžio). |
|
|
Ginekologinis rinkinys:
| 1. Vaginaliniai skėtikliai: |
|
|
| 1.1. maži |
– |
3; |
| 1.2. vidutiniai |
– |
2; |
| 1.3. didelis |
– |
1. |
| 2. Vaginaliniai veidrodžiai |
– |
2. |
| 3. Korncangai |
– |
5. |
| 4. Akušerinis stetoskopas |
– |
1. |
| 5. Akušerinis skriestuvas |
– |
1. |
| 6. Šepetėliai gimdos kaklelio tepinėliui paimti. |
|
|
Otorinologinis rinkinys:
| 1. Švirkštas ausų praplovimui |
– |
1. |
| 2. Ausų kilputė: |
|
|
| 2.1. maža |
– |
1; |
| 2.2. vidutinė |
– |
1. |
| 3. Kabliukas ausims: |
|
|
| 3.1. mažas |
– |
1; |
| 3.2. vidutinis |
– |
1. |
| 4. Kaktinis veidrodis |
– |
1; |
| 5. Otoskopiniai vamzdeliai: |
|
|
| 5.1. maži |
– |
2; |
| 5.2. vidutiniai |
– |
2. |
Bendrosios praktikos gydytojo krepšys:
7. Instrumentai ir medicininės priemonės:
– intubacinis „S“ formos vamzdelis,
– pincetas,
– ruloninis pleistras,
– sterilūs pleistrai, įvairių parametrų,
– sterilios pirštinės (1 komplektas),
– sterilus ir nesterilus tvarstis,
– varžtis,
– vata (nesterili, 100 mg),
– vienkartiniai švirkštai 1,0, 2,0, 5,0, 10,0, 20,0 ml po 5 vienetus.
8. Pirmosios pagalbos vaistų rinkinys ir formos (6 priedas).
______________
6 priedas
Pirmosios pagalbos vaistų rinkinys ir formos:
| Spir. Aethylicus 70% |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Aminophyllini 2,4% amp 5 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Amonii caustici 10% sol |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Atenololum 50 mg tab. |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Atropini sulfas 0,1% amp 1 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Carbo activatus 150–300 mg tab. |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Diazepami 0,5% amp 2 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Diphenhydraminum 1% amp 1 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Drotaverinum 40 mg amp 2 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Drotaverinum 40 mg tab |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Epinephrinum 1 mg amp 1 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Furosemidum 20 mg amp. 2 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Glyceryli trinitras 0,5 mg tab. |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Glucosum 20% amp 5 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Hydrogenii peroxydum dill. 3% |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Iodum 5% amp 2 ml sol. spir. |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Lidocaini 2 % amp 2 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Lidocaini 10 aer. |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Metamizolum 50% amp 2 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Metaclopramidum 10 mg 2 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Natrii chloridi 0,9% amp 5 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Niphedipinum 10 mg tab. |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Paracetamolum 500 mg tab. |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Prednisolonum 30 inj. 2 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Salbutamolum 0,1 mg aer. 200 dos. |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Tramadolum 100 mg amp. 2 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Verapamilum 40 mg tab. |
mažiausia pirminė pakuotė |
| Verapamilum 5 mg amp. 2 ml |
mažiausia pirminė pakuotė |
Rekomenduojamos pokalbių su sergančiaisiais, jų šeimų nariais bei pacientais temos
23. Sunkiai sergančio slaugymo ir priežiūros namuose, pagalbos suteikimo iki atvyks gydytojas principai.
24. Sergančių infekcine liga bei gydomų namuose izoliavimas, priešepideminių priemonių organizavimas.