LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL ANTIDEMPINGO MUITO TAIKYMO IMPORTUOJAMOMS Į LIETUVĄ BALTARUSIJOS RESPUBLIKOJE IR RUSIJOS FEDERACIJOJE PAGAMINTOMS NEGESINTOMS KALKĖMS
2001 m. sausio 18 d. Nr. 9
Vilnius
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2001 m. sausio 18 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl antidempingo muito įvedimo į Lietuvą importuojamoms Baltarusijoje ir Rusijoje pagamintoms negesintoms kalkėms.
A. Bendroji dalis
Konkurencijos taryba 2000 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 21 („Valstybės žinių“ 2000 03 18 priedas „Informaciniai pranešimai“ Nr. 12) pradėjo tyrimą dėl iš Baltarusijos ir Rusijos dempingo kainomis įvežamų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją negesintų kalkių.
Tyrimas inicijuotas remiantis 2000 m. vasario 18 d. prašymu, kurį, vadovaudamasi LR antidempingo įstatymo nuostatomis, Lietuvos gamintojų vardu pateikė negesintų kalkių gamintoja AB „Naujasis kalcitas“.
Iki nutarimo pradėti tyrimą priėmimo eksportuojančių šalių vyriausybėms pranešta apie gautą prašymą ištirti dempingą, o visos žinomos suinteresuotos šalys informuotos apie pradėtą tokį tyrimą. Pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo reikalavimus suinteresuotoms šalims buvo išsiųsti klausimynai ir suteikta 40 dienų raštu pareikšti savo nuomonę.
Atsakymai į klausimynus gauti iš:
a) Prašymo ištirti dempingą pateikėjo:
- AB „Naujasis kalcitas“ (J. Dalinkevičiaus g.32, LT-5464, Naujoji Akmenė). Įmonė nuo 1998 metų yra vienintelis negesintų kalkių gamintojas Lietuvoje, todėl jos gamyba sudaro 100 % Lietuvoje pagamintų negesintų kalkių.
b) Eksportuotojų:
- AAB „Uglovsko kalkių kombinatas“ (OAO „Uglovskij izviestkovyj kombinat“, Rusija 174360, Novgorodo sritis, Okulovsko r., Uglovos gyv., Sportininkų g. 2);
- AAB „Krasnoselskcement“ (OAO „Krasnoselskcement“, Baltarusijos Respublika 231911, Krasnoselskas, Volkovysko r., Gardino sritis);
- AAB „Gardino statybinių medžiagų kombinatas“ (OAO „Grodnienskij kombinat stroitelnich materialov“, Baltarusijos Respublika 230609, Gardinas, Gorkio g. 100).
c) Importuotojų:
- UAB „Kalkės“, Savanorių g. 124, LT-2600 Vilnius;
- AB „Simega“, Gedimino g. 85, LT-4880 Kupiškis.
Tyrimo metu gauta informacija apie įvežtus kalkių kiekius ir kainas bei jų pardavimus per 1999 metus iš įmonių:
- UAB „Arinta“, Kalno g. 2, LT-4630 Varėnos r.;
- AB „Silikatas“, Savanorių pr.124, LT-2600 Vilnius;
- AB „Lifosa“, Juodkiškio g. 59, LT-5030 Kėdainiai;
- UAB „Tavilta“, Dzūkų g. 38, LT-2030 Vilnius.
Tiriamasis laikotarpis: 1999 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d.
Žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d.
Skaičiavimai atlikti pagal Lietuvos banko nustatytą vidutinį metinį Estijos kronos ir lito (1EEK = 0,2730LTL), JAV dolerio ir lito (1USD = 4LTL) bei Baltarusijos rublio ir lito (pagal poreikį) kasdieninį ar mėnesio kursą tiriamuoju laikotarpiu ir pastarųjų valiutų kursą laikotarpiu per 2000 metus.
Kadangi aukščiau minėto dempingu įtariamo produkto šalys gamintojos priskiriamos prie ne rinkos ekonomikos šalių ir per Konkurencijos tarybos nutarime Nr. 21 pradėti tyrimą nurodytą terminą jos nesikreipė į Konkurencijos tarybą su įrodymais, kad atitinka rinkos ekonomikos šalies reikalavimus pagal Europos Sąjungos patvirtintus kriterijus, tai, vadovaujantis 1998 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsakymu Nr. 290/50 patvirtintos „Normaliosios vertės, eksporto kainos, jų palyginimo ir dempingo skirtumo nustatymo tvarkos“ 15 dalies nuostatomis, normaliajai vertei nustatyti pasirinkta trečioji šalis – Estija (gamintojas AB „Nordkalk“ – Partek Nordkalk AS, Faehimanni 11A, 46301 Rakke, Estonia), kuri sutiko bendradarbiauti ir pateikė duomenis.
Apie trečiosios – rinkos ekonomikos – šalies pasirinkimą pranešta nutarime pradėti vykdyti dempingo tyrimą bei suinteresuotoms šalims suteiktas 20 dienų laikotarpis pareikšti savo nuomonę dėl trečiosios šalies pasirinkimo. Oficialių komentarų dėl šios šalies pasirinkimo Konkurencijos taryba negavo.
Atsižvelgusi į Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje 2000 11 06 notą Nr. 1746/00-H ir vadovaudamasi Antidempingo įstatymo 10 straipsnio 12 dalies nuostatomis, 2000 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracija organizavo konsultacijas, kuriose dalyvavo suinteresuotos šalys. Konsultacijų metu suinteresuotos šalys pasikeitė nuomonėmis dėl negesintų kalkių dempingo tyrimo.
B. Prekės apibrėžimas
1. Tiriama prekė
Tiriama prekė yra kalcitinės negesintos kalkės. Negesintos kalkės gaunamos išdegus trupintas ir rūšiuotas karbonatines uolienas (klintį, kreidą) sukamojoje arba šachtinėje krosnyje tokioje temperatūroje, kurioje pašalinamas beveik visas anglies oksidas. Degimo procese gaunamos gabalinės kalkės. Jos naudojamos kaip galutinis produktas arba pusfabrikatis maltų kalkių ar gesintų kalkių gamybai.
Negesintų kalkių kombinuotos prekių nomenklatūros kodas 252210000. Šis kodas nurodo gabalines ir maltas kalkes. Gesintos kalkės kombinuotoje prekių nomenklatūroje turi kitą kodą.
Negesintos kalkės naudojamos tankiųjų ir akytųjų autoklavinių silikatinių gaminių, statybinių gaminių, betonų, kurie naudojami orasausėje aplinkoje, lengvojo betono, termoizoliacinių autoklavinių kietėjimo gaminių, kalkinių dažų gamybai, nutekamųjų vandenų neutralizavimui.
2. Panaši prekė
Tiriamuoju laikotarpiu Estijoje ir Lietuvoje prekė buvo gaminama iš klinties, degamos šachtinėje krosnyje naudojant gamtines dujas (tik 1999 metų 8-9 mėn. Lietuvos gamintojas pagamino bandomąją partiją sukamojoje krosnyje klinties degimui naudodamas mazutą), Baltarusijoje ir Rusijoje – iš kreidos, sukamojoje krosnyje degant gamtinėmis dujomis.
Estijoje 1999 m. buvo gaminamos gabalinės II rūšies negesintos kalcitinės kalkės. Baltarusijos ir Rusijos gamintojai į Lietuvą importavo kalcitines negesintas gabalines III rūšies ir maltas II rūšies kalkes.
Įvertinus tai, kad iš didesnį aktyvumą turinčių negesintų kalkių galima gauti žemesnio aktyvumo negesintas kalkes, šias sumalus su atitinkamu kiekiu mineralinio priedo, taip pat, kad galutinis tiriamasis produktas naudojamas analogiškoms paskirtims, vadovaujantis LR antidempingo įstatyme pateiktais apibrėžimais Estijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje pagamintos kalkės tyrime laikomos panašia preke.
C. Dempingas
Minėtos prekės dempingas paremtas normaliosios vertės ir eksporto kainos skaičiavimais ir palyginimais.
Normalioji vertė, eksporto kaina, dempingo skirtumas apskaičiuoti vadovaujantis „Normaliosios vertės, eksporto kainos, jų palyginimo ir dempingo skirtumo nustatymo tvarka“, patvirtinta 1998 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsakymu Nr. 290/50.
a) Normalioji vertė:
Tiriamos prekės normalioji vertė nustatyta pagal Lietuvos gamintojo pasirinktos trečiosios šalies – Estijos gamintojo AB „Nordkalk“ – tiriamos prekės vidutinę kainą 1999 metais iš gamyklos vietiniams atitinkamo prekybos lygmens pirkėjams. Atsižvelgus į tai, kad Estijoje 1999 m. gamintos gabalinės II rūšies negesintos kalkės, o į Lietuvos muitų teritoriją tiriamuoju laikotarpiu didžiausia dalis importuotų negesintų kalkių yra maltos II rūšies, bei vadovaujantis minėta normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo tvarka, normalioji vertė pakoreguojama dydžiu, atitinkančiu eksportuojamos prekės ir normaliajai vertei nustatyti pasirinktos prekės fizinių charakteristikų skirtumo rinkos vertės įvertinimą. Jis apskaičiuotas pagal gabalinių kalkių ir maltų kalkių rinkos vertę, nustatytą iš eksportuotojų pateiktų duomenų apie tiriamos prekės pardavimus 1999 m. Lietuvos ūkio subjektams. Koregavimo koeficientas yra 1,074, pakoreguota normalioji vertė sudaro 168 Lt/t.
b) Eksporto kaina
Eksporto kaina apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos muitinės departamento pateiktus duomenis apie į Lietuvos muitų teritoriją importuotų negesintų kalkių deklaruojamas kainas (CIP – Lietuvos siena) kaip svertinis vidurkis tyrimo laikotarpiui – 1999 metams ir įvertinus tai, kad tiriamuoju laikotarpiu transportavimo geležinkeliu iš Baltarusijos ir iš Rusijos iki Lietuvos sienos tarifai vidutiniškai sudarė atitinkamai apie 10 Lt/t ir 32 Lt/t.
d) Dempingo skirtumas
Dempingo skirtumas eksportuojančioms šalims nustatytas, palyginus normaliąją vertę su apskaičiuota eksporto kaina. Iš Baltarusijos Respublikos importuojamoms negesintoms kalkėms dempingo skirtumas sudaro 77,4 (Lt/t), iš Rusijos Federacijos importuojamoms negesintoms kalkėms dempingo skirtumas sudaro 118,3 (Lt/t). Išreikštas procentais nuo eksporto kainos CIP (Lietuvos siena) dempingo skirtumas šiam eksportui iš Baltarusijos Respublikos yra 76,9 %, o eksportui iš Rusijos Federacijos – 144,8 %.
D. Žala
1. Suvartojimas Lietuvoje
1997 – 1999 m. negesintų kalkių Lietuvoje suvartojimas buvo panašus. 1999 m. jis siekė apie 107 tūkst. tonų.
2. Importas (importuojamų negesintų kalkių kainos nurodytos CIP-Lietuvos siena sąlygomis)
Baltarusijos Respublika
a) kiekiai
Žalos tiriamuoju laikotarpiu negesintų kalkių importas iš Baltarusijos padidėjo apie 12 %: 1996 m. – 57,7 tūkst. t, 1997 m. – 58,5 tūkst. t, 1998 m. – 64,4 tūkst. t, 1999 m. – 64,9 tūkst. t.
Tiriamuoju laikotarpiu (1999 m.) nagrinėjamas importas užėmė 60,6 % Lietuvos rinkos ir sudarė daugiau nei 95 % tais metais įvežtos į Lietuvą panašios prekės kiekio.
b) kainos
AB „Naujasis kalcitas“ pagamintų ir į Lietuvos muitų teritoriją įvežtų baltarusiškų negesintų kalkių tonos kaina 1996 ir 1997 metais skyrėsi tik 2 – 3 litais. 1998 m., palyginus su 1997 m., iš Baltarusijos importuojamos tiriamos prekės vidutinė kaina sumažėjo 37,7 % ir tesiekė 75,85 Lt/t.
1998 metais Lietuvos muitinėje deklaruojamų baltarusiškų negesintų kalkių vidutinė kaina buvo 40,46 % mažesnė už to paties laikotarpio AB „Naujasis kalcitas“ parduodamos panašios prekės vidutinę kainą, o 1999 metais – mažesnė 13,67 %.
Nors 1999 metais, palyginus su 1998 metais, baltarusiškos tiriamos prekės vidutinė kaina padidėjo 32,64% ir sudarė vidutiniškai 100,56 Lt/t, tačiau nepasiekė net 1996 metų lygio ir buvo 13,37 % už pastarąją mažesnė. Be to, 1999 m. pateikiamos eksporto iš Baltarusijos kainos kelia abejonių, yra nepatikimos dėl 1999 metais Baltarusijos rublio dviejų – oficialaus ir komercinio – kursų didelio skirtumo (daugiau nei du kartus).
Rusijos Federacija
a) kiekiai
Nors per 1996 – 1999 metus importas iš Rusijos nebuvo ryškus, tačiau jis pasižymi augimo tendencija. 1998 m. iš Rusijos įvežamų negesintų kalkių kiekis sudarė 0,5 % Lietuvoje suvartoto tiriamos prekės kiekio, 1999 m. – 2,8 %.
Tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamas importas iš Rusijos sudarė 4,4 % bendro negesintų kalkių importo į Lietuvą.
b) kainos
Vidutinė iš Rusijos įvežamos minėtos prekės kaina per 1998 – 1999 m. sumažėjo 33,68 % ir siekė apie 82 Lt/t.
Rusiškų negesintų kalkių vidutinė kaina 1998 metais nuo to paties laikotarpio AB „Naujasis kalcitas“ parduodamos panašios prekės vidutinės kainos skyrėsi tik 4-5 litais, o 1999 – apie 30 % mažesnė už AB „Naujasis kalcitas“ parduodamos panašios prekės vidutinę kainą.
Vidutinė kaina 1999 m. 33,6 % žemesnė nei 1998 m.
Negesintų kalkių importas iš kitų šalių per 1996 – 1999 metus buvo nežymus.
3. Vietinio gamintojo padėtis
Dar 1996 metais visi Lietuvos gamintojai užėmė 51 % Lietuvos negesintų kalkių rinkos, tarp jų apie 3/4 (t. y. 38,4 %) sudarė AB „Naujasis kalcitas“. 1997 metais visų Lietuvos gamintojų užimama dalis sumažėjo iki 44 % vietinės rinkos, o jau nuo 1998 metų Lietuvoje liko vienintelis vietinis tiriamos prekės gamintojas – AB „Naujasis kalcitas“. Tai galėjo sąlygoti AB „Naujasis kalcitas“ užimamos vietinės panašios prekės pardavimų rinkos dalies padidėjimą tuo laikotarpiu.
1999 metais, palyginus su praėjusiais, siekdamas neprarasti stambiausių pirkėjų, kurie pradėjo orientuotis į pigesnes importuojamas negesintas kalkes, AB „Naujasis kalcitas“ buvo priversta negesintas kalkes jiems pardavinėti žemiau savikainos. Tiriamos prekės vienos tonos vidutinę kainą sumažino 8,5 %, tačiau vis tiek prarado 3,7 % vietinės rinkos dalies, tuo pačiu patirdama dar didesnius materialinius nuostolius.
Vietinio gamintojo gamybinių pajėgumų panaudojimas 1997 metais – 38 %, 1998 metais – 37 %, 1999 metais – 21 %. Metinio darbo laiko fondo tiriamos prekės gamyboje panaudojimas: 1997 metais – 75 %, 1998 metais – 70 %, 1999 metais – 65 %.
4. Išvados
Per žalos tyrimo laikotarpį negesintų kalkių importas iš Baltarusijos ir Rusijos nuolat augo tiek natūros, tiek vertės, tiek Lietuvoje suvartojamų panašių prekių rinkos dalies prasme, o vietinis tiriamos prekės gamintojas dėl rinkos dalies sumažėjimo bei priverstinai sumažintų pardavimo kainų patyrė materialinius nuostolius. Tuo tarpu importuotojų pozicijos Lietuvos negesintų kalkių rinkoje tvirtėjo.
AB „Naujasis kalcitas“ per dempingo ryškėjimo metus (1998–1999 m.), norėdama bent jau išlaikyti turimą rinkos dalį, buvo priversta mažinti negesintų kalkių kainą prekės savikainos sąskaita, taip pat priverstinai mažinti darbuotojų skaičių.
Importuojamos prekės apimtys ir kainos turėjo neigiamą poveikį Lietuvos gamintojo prekės pardavimo kiekiui ir kainoms: gamintojas buvo priverstas mažinti gamybą, gamybinių pajėgumų panaudojimą, mažėjo įmonės darbo užimtumas, o tai nepalankiai atsiliepė bendrai vietinio gamintojo ūkinei veiklai ir jo finansiniams rezultatams.
E. Priežastinis ryšys
Dempingo ir žalos priežastinis ryšys nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo nuostatomis.
Importuojamų negesintų kalkių prekyba dempingo kainomis prasidėjo 1998 metais ir ypač sustiprėjo 1998 metų antroje pusėje – 1999 metų pirmąjį ketvirtį. Tuo pat metu dėl žemomis kainomis įvežamų negesintų kalkių ir vietinio gamintojo siūlomų negesintų kalkių pardavimo kainų skirtumo AB „Naujasis kalcitas“ prarado dalį pirkėjų ir pardavė mažesnį tiriamos prekės kiekį, palyginus su praėjusiais metais. Norėdama išlaikyti nuolatinius stambius klientus, įmonė buvo priversta sumažinti prekės pardavimo kainą, kuri tapo žemesnė nei gamybos kaštai, tuo neišvengiamai patirdama materialinę žalą.
Nuolatinis importo dempingo kainomis į Lietuvos rinką augimas iki 2000 m. lėmė AB „Naujasis kalcitas“ sumažėjusį prekės pardavimo kiekį vietinėje rinkoje, o tai turėjo įtakos įmonės pelno, gamybos pajėgumų panaudojimo bei metinio darbo laiko fondo panaudojimo sumažėjimui.
1998 metais AB „Naujasis kalcitas“ iš negesintų kalkių gamybos ir pardavimo gavo pelną, o 1999 metais, įsivyravus tiriamos prekės importo pasiūlai žemomis kainomis, įmonė patyrė nuostolių. Importo žemomis kainomis klestėjimo ir AB „Naujasis kalcitas“ patiriamos žalos laikas sutampa, o tai rodo dempingo ir žalos priežastinį ryšį. Šios tendencijos nesikeitė ir 2000 metais.
F. Valstybės interesai
Nustatytas antidempingo muitas apsaugotų likusį vienintelį Lietuvos negesintų kalkių gamintoją nuo bankroto grėsmės. Neįvedus antidempingo muito, nutrūkus vietinių kalkių gamybai, Lietuvos rinka taptų priklausoma vien nuo importo sąlygų.
Tikėtina, jog įvedus muitą, kuris yra mažesnis, nei nustatytas dempingo skirtumas, ir vietinis gamintojas, ir panašios prekės importuotojai turės galimybę tarpusavyje sąžiningai konkuruoti.
Rusijos ir Baltarusijos pusės nesutinka su šių šalių kaip ne rinkos ekonomikos šalių traktavimu bei trečiosios šalies – Estijos įmonės parinkimu tiriamos prekės normaliajai vertei nustatyti. Tačiau nė viena suinteresuota šalis nepateikė Konkurencijos tarybai oficialių įrodymų šiuo klausimu. Apie galimybę tai padaryti buvo pranešta Konkurencijos tarybos nutarime pradėti vykdyti dempingo tyrimą.
Silikatinių plytų ir blokų gamintojos AB „Silikatas“ nuomone, AB „Naujasis kalcitas“ iki šiol negali pagaminti jų produkcijos gamybai tinkamų negesintų kalkių, nes praktiškai vietinis gamintojas iš naudojamų žaliavų to padaryti neturi galimybės, o pagamintos kalkės yra netinkamos silikatinių plytų, akyto betono gaminių ir kitų silikatinių dirbinių gamybai. Tačiau nuo 2000 m. gegužės mėn. sukamojoje krosnyje AB „Naujasis kalcitas“ gaminamos negesintos kalkės yra žymiai geresnės kokybės nei tiriamuoju laikotarpiu gamintos šachtinėje krosnyje. Tai įrodydama AB „Naujasis kalcitas“ pateikė savo gaminamos produkcijos atitikimo standartui GOST 9179 „Statybinės kalkės“ ir kitus dokumentus, patvirtinančius jos gaminių kokybę. AB „Naujasis kalcitas“ pagamintų negesintų kalkių tinkamumą plytų gamybai patvirtino Lietuvos gamyklos, kaip žaliavą naudojančios vietinio gamintojo kalkes. Apie AB „Naujasis kalcitas“ negesintas kalkes teigiamai atsiliepė ir viena iš geriausių pasaulyje automatiškai pjaustyto dujų betono gamintoja Vokietijos kompanija „Wehrhahn“.
G. Antidempingo muitas
Negesintų kalkių suvartojimas Lietuvoje 2000 m. sumažėjo apie 28 %. Tiriamos prekės importas iš Baltarusijos 2000 m. sudarė apie 59,5 %, iš Rusijos – 6,6 % Lietuvos rinkos. Nustatant dempingo muito dydį, įvertinta 2000 m. Lietuvos muitinėje deklaruojamos importuojamų negesintų kalkių vidutinės kainos, nuo 2000 01 10 mokamas 15 % dydžio konvencinio/autonominio muito mokestis, nuo 2000 07 16 mokamas 36 Lt/t laikinojo antidempingo muito dydis, tiriamos prekės transportavimo geležinkeliu Lietuvoje tarifai ir apskaičiuota negesintų kalkių vidutinė kaina vartotojui.
Pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo reikalavimus antidempingo muitas neturi viršyti tyrimo metu galutinai nustatyto dempingo skirtumo ir rinkoje sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas.
Atsižvelgus į tai, kad deklaruojama į Lietuvos muitų teritoriją iš Baltarusijos įvežamų negesintų kalkių kaina nepastovi ir nepatikima, nustatoma kiekybinė muito norma. Įvertinus negesintų kalkių kainų vartotojui pasikeitimus, transportavimo geležinkeliu tarifus, nepakankamą panaikinti dempingo daromą žalą vietiniam gamintojui laikinojo antidempingo muito dydį, specifinis (kiekybinis) į Lietuvą importuojamoms Baltarusijos Respublikoje pagamintoms negesintoms kalkėms antidempingo muitas sudaro 50 Lt/t, į Lietuvą importuojamoms Rusijos Federacijoje pagamintoms negesintoms kalkėms antidempingo muitas sudaro 45 Lt/t.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis,
Konkurencijos taryba nutarė:
1. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamoms Baltarusijos Respublikoje pagamintoms negesintoms kalkėms (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 252210000) taikyti 50 Lt/t dydžio antidempingo muitą ir į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamoms Rusijos Federacijoje pagamintoms negesintoms kalkėms taikyti 45 Lt/t dydžio antidempingo muitą.