LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ KOORDINACINIŲ CENTRŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 23 d. Nr. 489
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-272) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 450/1470 „Dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3809),
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 489
Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų nuostatai
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie nuostatai reglamentuoja Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų (toliau – Koordinaciniai centrai) steigimą, uždavinius, funkcijas ir teises.
2. Koordinaciniai centrai steigiami aplinkos ministro bei švietimo ir mokslo ministro bendru įsakymu darbo kryptį atitinkančiose mokslo ir studijų institucijose, priskiriant joms papildomas funkcijas – koordinuoti atitinkamų augalų grupių nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą.
3. Nuostatų sąvokos:
3.1. Augalų genetinė įvairovė – augalų rūšies individų (genotipų) skirtingumas pagal paveldimus kiekybinius ir kokybinius požymius.
3.2. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudotojai – fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė naudoti augalų nacionalinius genetinius išteklius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3.3. Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimas – augalų genetinių išteklių rinkimas, įvertinimas ir atrinkimas pagal nustatytus kriterijus bei priskyrimas nacionalinių genetinių išteklių kategorijai, nustatant jų išsaugojimo būdus.
Kitos sąvokos, vartojamos nuostatuose, yra pateiktos Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatyme (Žin., 2001, Nr. 90-3144).
II. Koordinacinių centrų uždaviniai ir funkcijos
4. Koordinacinių centrų pagrindiniai uždaviniai yra koordinuoti veiklą, susijusią su atitinkamos grupės augalų genetinių išteklių kaupimu, tyrimu, išsaugojimu ir naudojimu, kaupti šių išteklių naudojimo bei saugojimo tyrimų rezultatus.
5. Koordinaciniai centrai atlieka šias funkcijas:
1) koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių (toliau – Ištekliai) mokslinius tyrimus, kaupimą ir išsaugojimą tarp institucijų, kaupiančių ir tiriančių augalų genetinius išteklius;
2) kaupia, periodiškai atnaujina ir perduoda centrinei Išteklių duomenų bazei mokslinę, techninę ir statistinę informaciją apie šalyje saugomus Išteklius;
3) koordinuoja augalų genetinės medžiagos pavyzdžių rengimą saugojimui ir perdavimą augalų genų bankui;
6) įvertina arba dalyvauja vertinant augalų genetinių išteklių pavyzdžius, kuriems numatoma suteikti Išteklių statusą;
10) teikia pasiūlymus Komisijai, Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai dėl Išteklių išsaugojimo;
11) koordinuoja Išteklių kokybišką ir laiku atnaujinimą, dauginimą, platinimą, pavyzdžių perdavimą augalų genų bankui bei kitiems genetinės medžiagos saugotojams;
13) teikia ataskaitas ir kitą informacinę medžiagą apie Išteklių inventorizaciją centrinei Išteklių duomenų bazei, augalų genų bankui, Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai bei Švietimo ir mokslo ministerijai;
14) teikia informaciją apie Koordinacinio centro veiklą Išteklių interneto svetainėje (lietuvių ir anglų kalbomis);
15) organizuoja ir inicijuoja seminarus, pasitarimus, paskaitas augalų genetinių išteklių klausimais, siūlo priemones Išteklių išsaugojimui;
16) bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio šalių įstaigomis, kaupiančiomis ir tiriančiomis augalų genetinius išteklius, inicijuoja su minėtomis įstaigomis bendrus projektus, dalyvauja jų įgyvendinime;
17) siūlo atstovą (-us) į tarptautinių programų bei organizacijų (ECP/GR, EUFORGEN, NGB ir kt.) darbo grupes, pasitarimus, seminarus ir kitus dalykinius renginius;
18) remdamiesi Tarptautinio augalų genetinių išteklių instituto (IPGRI) rekomendacijomis, rengia unifikuotų kaupiamų duomenų bei ataskaitų formų projektus;
19) analizuoja Europos Sąjungos įstatyminę bazę bei kitus tarptautinius dokumentus augalų nacionalinių genetinių išteklių klausimais ir rengia siūlymus Komisijai;
6. Šių nuostatų 6 punkto 2, 5 ir 13 papunkčiuose nurodytos funkcijos netaikomos koordinaciniam centrui – Lietuvos miškų institutui. Jas vykdo Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 318 „Dėl valstybės Valstybinio miškotvarkos instituto ir viešųjų įstaigų Miško selekcijos ir sėklininkystės centro, Miško sėklų kontrolės stoties ir Miško apsaugos stoties įstatų patvirtinimo“).
III. Koordinacinių centrų teisės
7. Koordinacinis centras turi teisę:
1) susipažinti, kaip saugomi ir atkuriami Ištekliai, ir teikti siūlymus Išteklių naudotojams ir atitinkamoms institucijoms dėl išteklių apsaugos ir atkūrimo pagerinimo;
IV. Koordinacinių centrų finansavimas
V. Veiklos nutraukimas