LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

2010 m. gruodžio 21 d. Nr. XI-1241

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Šiaulių universiteto senato 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą, n u t a r i a :

1 straipsnis.

Patvirtinti Šiaulių universiteto statutą (1 priedėlis) ir Šiaulių universiteto valdomų pastatų ir žemės sklypų sąrašą (2 priedėlis).

2 straipsnis.

Pertvarkyti Šiaulių universitetą iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

3 straipsnis.

Įpareigoti Šiaulių universitetą Juridinių asmenų registre įregistruoti Šiaulių universiteto Juridinių asmenų registro ir steigimo dokumentų duomenų pakeitimus.

4 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. IX-2391 „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 117-4376).

Seimo Pirmininkė                                                                            Irena Degutienė

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. gruodžio 21 d.

nutarimo Nr. XI-1241

1 priedėlis

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STATUTAS

Šiaulių universitetas savo istorijos pradžia laiko 1948 metus, kai buvo įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas. 1954 m. jis perorganizuotas į Šiaulių pedagoginį institutą. 1959 m. Šiauliuose buvo įkurtas Kauno politechnikos instituto filialas, nuo 1990 m. vadinamas Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetu.

Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. VIII-184 Šiaulių pedagoginio instituto ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakulteto pagrindu nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Šiaulių universitetas (Žin., 1997, Nr. 32-786).

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiaulių universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla, viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turintis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą. Universitetas turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitų bankuose. Universiteto adresas: Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai.

2. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Mokslo ir studijų įstatyme ir Universiteto statute (toliau – Statutas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

3. Universiteto misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno šalies piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą; užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo; rūpintis mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remti jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę; darnia Universiteto mokslo ir studijų sistema grįsti žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdyti kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę; puoselėti civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaikyti, plėtoti ir kurti šalies ir pasaulio kultūros tradicijas.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO FUNKCIJOS, VEIKLOS SRITYS, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Pagrindinės Universiteto funkcijos yra šios:

1) studijų organizavimas ir vykdymas, aukštojo mokslo kvalifikacijų, nustatytų Mokslo ir studijų įstatyme, teikimas;

2) mokslinių tyrimų vykdymas, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) ir meno veiklos plėtra, mokslo žinių kaupimas;

3) kūrybinės veiklos ir kultūros plėtotė, akademinės bendruomenės vertybių ir tradicijų puoselėjimas.

5. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys yra studijos ir mokslo veikla. Pagrindinės veiklos rūšys: moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, aukštasis universitetinis mokslas.

6. Kita galima Universiteto veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje:

1) švietimui būdingų paslaugų veikla; sportinis ir rekreacinis švietimas; kultūrinis švietimas; aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantis mokymas baigus vidurinę mokyklą; kitas, niekur kitur nepriskirtas švietimas;

2) nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliais asmenimis veikla; kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla; kita žmonių sveikatos priežiūros veikla;

3) teisinė ir apskaitos veikla; verslo veiklos reguliavimas ir parama efektyviau ją organizuoti; apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; konsultacijos mokesčių klausimais; finansinių ataskaitų rengimas; firmų ir kitų bendrovių komercinių operacijų apskaitos tvarkymas; inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos; techninis tikrinimas ir analizė; specializuota projektavimo veikla; kraštovaizdžio tvarkymas; kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla; kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla; viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla; reklama ir rinkos tyrimas; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla;

4) knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla; knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; spausdinimas ir įrašytų leidinių tiražavimas; suvenyrų, meno dirbinių specializuota mažmeninė prekyba; fotokopijavimo, dokumentų rengimo ir kita specializuota įstaigai būdingų paslaugų veikla; vaikų poilsio stovyklų veikla; poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla; kita apgyvendinimo veikla; kitų maitinimo paslaugų teikimas; vertimo raštu ir žodžiu veikla; kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla; sportinė veikla; pramogų ir poilsio organizavimo veikla; profesinių narystės organizacijų veikla; kita, niekur kitur nepriskirta, asmenų aptarnavimo veikla.

7. Universiteto veiklos tikslai yra:

1) vykdyti studijas, teikiančias moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;

3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą;

4) ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje.

8. Įgyvendindamas savo veiklos tikslus, Universitetas vykdo šiuos uždavinius:

1) sudaro sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais pagrįstą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;

2) sudaro sąlygas asmeniui tęsti mokymąsi, kelti įgytą kvalifikaciją ir įgyti naują kvalifikaciją;

3) rengia mokslininkus ir menininkus, stiprina mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai ir demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;

4) rengia specialistus, atsižvelgdamas į darbo rinkos poreikius;

5) periodiškai analizuoja pagrindinių savo sričių veiklą ir ją tobulina;

6) apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones, studijų programų išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo rezultatus, apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą, lėšų naudojimą per kalendorinius metus Universitetas informuoja visuomenę, steigėją, juridinio asmens dalyvius iki kitų metų kovo 31 dienos.

9. Universitetas, įgyvendindamas savo misiją ir tikslus, remiasi šiais principais:

1) humanistinių vertybių, demokratiškumo ir humanitarinės kultūros ugdymo;

2) akademinės laisvės ir autonomijos;

3) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės;

4) nuolatinio mokymosi siekio;

5) mokslo ir studijų vienovės;

6) atvirumo ir atsakomybės visuomenei;

7) akademinės etikos;

8) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

9) integracijos į Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvę;

10) sąžiningos konkurencijos.

10. Universitetas turi teisę:

1) nustatyti studijų tvarką;

2) tvirtinti studijų programas, atitinkančias bendruosius ir specialiuosius studijų programų reikalavimus;

3) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos formas ir kryptis;

4) teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas (kvalifikacinius ir mokslo daktaro laipsnius), pedagoginius ir garbės vardus;

5) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

6) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;

7) Statuto nustatyta tvarka rinkti savivaldos institucijas;

8) priimti ir šalinti studentus;

9) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;

10) valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti įstatymų nustatyta tvarka;

11) nustatyti studijų kainą Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;

12) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas;

13) skirti stipendijas studentams;

14) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, neatsiejamai susijusia su Universiteto veiklos tikslais;

15) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir mokslinių tyrimų padalinius, kurių veikla susijusi su Universiteto vykdoma studijų organizavimo ir mokslinių tyrimų veikla. Savo filialus ir atstovybes Universitetas steigia ir jų veiklą nutraukia Universiteto tarybos (toliau – Taryba) nutarimu;

16) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

11. Universiteto dėstytojai, mokslo darbuotojai, tarnautojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų ir šio statuto. Universiteto darbuotojai atlieka savo pareigas vykdydami pareigybių ir atestacinius reikalavimus.

12. Universitete gali veikti asociacijos, kurių įstatai įregistruoti nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA, SAVIVALDA IR VALDYMAS

13. Pagrindinės Universiteto savivaldos ir valdymo institucijos yra Taryba, Universiteto senatas (toliau – Senatas), rektorius ir studentų atstovybė. Universiteto savivalda grindžiama demokratijos ir kompetencijos principais.

14. Universiteto struktūrą sudaro fakultetai, institutai, mokslo centrai, biblioteka, pagal Senato patvirtintus nuostatus veikiantys padaliniai ir kiti mokslo, studijų ir administracijos padaliniai, veikiantys pagal rektoriaus patvirtintus nuostatus. Universiteto struktūrą tvirtina ir keičia Taryba rektoriaus teikimu.

PIRMASIS SKIRSNIS

Taryba

15. Taryba yra Universiteto valdymo organas.

16. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;

2) išklausiusi Senato nuomonę, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus;

3) svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus;

4) nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;

5) skelbia Senato, rektoriaus rinkimus prieš 2 mėnesius iki jų kadencijos pabaigos, taip pat kitais šio statuto nustatytais atvejais, kai jų įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus kadencijai;

6) nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių;

7) nustato darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

8) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

9) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

10) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą, gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

11) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, vertina Universiteto veiklos atitiktį strateginiam veiklos planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;

12) užtikrina Universiteto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais iki kovo 31 dienos informuoja visuomenę apie strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;

13) rūpinasi parama Universitetui;

14) rūpinasi stipendijų fondo kūrimu gabiausiems studentams;

15) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

16) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją pateikia Seimui iki kitų metų kovo 31 dienos;

17) atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

17. Taryba sudaroma iš 9 narių:

1) vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė, vadovaudamasi studentų atstovybės nuostatais;

2) du narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai jų konferencijos nutarimu. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų konferencijos ir administracijos darbuotojų konferencijos sušaukimo, atstovų į jas delegavimo ir balsavimo jose principus nustato Senatas, o rinkimus organizuoja Senato patvirtinta rinkimų komisija;

3) vieną narį – administracija ir kiti darbuotojai jų konferencijos nutarimu;

4) vieną narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su Senatu;

5) kitus keturis narius siūlo juridiniai ir fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams, – šiuos Tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs Universiteto tarybos nuomonę.

18. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.

19. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Jeigu pirmą kartą balsuojant Tarybos pirmininkas neišrenkamas, tame pačiame posėdyje skelbiami pakartotiniai Tarybos pirmininko rinkimai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia balsų. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.

20. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.

21. Rektorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

22. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Universiteto tikslų ir įgyvendinti Universiteto misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

23. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Statuto nustatytas funkcijas. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki jo kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį šio statuto 17 punkte nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Tarybos narys pasirašo šiame punkte nurodytą įsipareigojimą. Naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus terminui, kadencijos pabaigos.

24. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas atlyginama iš Universiteto lėšų. Tarybos nariams atlyginimas apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais skelbiamą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, Tarybos pirmininko teikimu rektoriaus įsakymu.

25. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Jos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

26. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Tarybos darbo reglamento ar šio statuto 23 punkte nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį ar instituciją su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.

27. Taryba turi teisę gauti iš Universiteto ir kitų valstybės institucijų informaciją, būtiną Tarybos funkcijoms atlikti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų Universiteto savivaldos institucijų posėdžiuose. Universiteto rektorius užtikrina Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.

28. Apie savo veiklą per kalendorinius metus Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka Taryba kiekvienais metais informuoja Senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, iki kitų metų kovo 31 dienos pateikia Seimui metinę savo veiklos ataskaitą.

ANTRASIS SKIRSNIS

Senatas

29. Senatas yra kolegialus Universiteto akademinių reikalų valdymo organas. Senato nutarimai privalomi visiems Universiteto darbuotojams ir studentams.

30. Senatą sudaro 32 nariai. Senato kadencija – 5 metai.

31. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. 7 studentų atstovus į Senatą skiria studentų atstovybė. Į Senatą išrenkami ne mažiau kaip 7 profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys ir ne mažiau kaip 7 docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.

32. Mokslininkai ir pripažinti menininkai į Senatą renkami Universiteto mokslininkų ir pripažintų menininkų konferencijoje. Konferencijoje sprendžiamojo balso teise gali dalyvauti asmenys, Universitete einantys pagrindines pareigas. Atstovavimo konferencijoje ir renkamų Senato narių kvotas Universiteto padaliniams nustato Senatas. Padaliniuose kandidatus į Senato narius kelia padalinių dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas.

33. Mokslininkų ir pripažintų menininkų konferencijai vadovauja išrinkti konferencijos pirmininkas ir sekretorius. Konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė padaliniuose išrinktų mokslininkų ir pripažintų menininkų.

34. Senato nariais išrenkami kandidatai, gavę daugiausia balsų pagal Universiteto padaliniui skirtą kvotą. Jeigu keli kandidatai gavo vienodą balsų skaičių ir pagal kvotas visi negali patekti į Senatą, tame pačiame posėdyje skelbiami pakartotiniai rinkimai, kuriuose dalyvauja tik šie kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia balsų.

35. Senato narį gali atšaukti mokslininkų ir pripažintų menininkų konferencija visų Senato narių daugumos siūlymu. Iš Senato narys gali pasitraukti ir savo noru. Iš Senato pasitraukusį narį pakeičia daugiausia balsų gavęs neišrinktas pagal padaliniui skirtą kvotą kandidatas. Jeigu keli kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, skelbiami pakartotiniai rinkimai, kuriuose dalyvauja tik šie kandidatai.

36. Visų Senato narių balsų dauguma renkamas ir atšaukiamas Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas. Universiteto rektorius negali būti Senato pirmininku ar jo pavaduotoju.

37. Senato nutarimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.

38. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis šaukiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Neeiliniam Senato posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys.

39. Senatas atlieka šias funkcijas:

1) svarsto Statutą ir jo pakeitimus, teikia išvadas Tarybai;

2) kartu su švietimo ir mokslo ministru skiria atstovą į Tarybą;

3) rektoriaus teikimu tvirtina ir 2/3 Senato narių balsų dauguma atšaukia prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius ir kitų Universiteto mokslo ir studijų padalinių vadovus;                        

4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

5) svarsto Universiteto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką ir teikia ją Tarybai tvirtinti;

6) fakultetų tarybų siūlymu Senatas, atsižvelgdamas į asmens mokslinės, meninės, pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia profesoriaus ir docento pedagoginius vardus atitinkamas pareigas einantiems dėstytojams, taip pat Universiteto garbės vardus;

7) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę;

8) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas, tvirtina struktūros pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti;

9) teikia siūlymus Tarybai dėl lėšų paskirstymo Universiteto plėtojamų mokslo sričių tiriamajai, konsultacinei ir informacinei veiklai;

10) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles ir akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;

11) šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų konferencijas svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti;

12) nustato sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti;

13) svarsto Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia išvadas Tarybai;

14) sudaro komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;

15) atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

40. Senato posėdžiai yra atviri. Senato nutarimai skelbiami Universiteto laikraštyje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Už savo veiklą per kalendorinius metus Senatas atsiskaito akademinei bendruomenei iki kitų metų kovo 31 dienos.

41. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas Senato darbo reglamentas.

trečiasis Skirsnis

Rektorius

42. Universiteto rektorius yra Universiteto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

43. Rektorius atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja Universitetui, organizuoja Universiteto veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto naudojimą ir disponavimą juo;

3) teikia Senatui tvirtinti prorektorių kandidatūras, nustato jų funkcijas ir įgaliojimus;

4) teikia fakultetų, institutų ir mokslo centrų taryboms rinkti dekanų, direktorių, katedrų vedėjų kandidatūras ir išrinktus vadovus teikia Senatui tvirtinti. Jeigu teikiamas kandidatas fakulteto taryboje neišrenkamas, rektorius teikia kitą kandidatūrą;

5) leidžia įsakymus, privalomus Universiteto darbuotojams ir studentams;

6) įsakymais įgyvendina Tarybos ir Senato nutarimus;

7) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į pareigas ir atleidžia iš jų, įstatymų nustatyta tvarka nustato darbuotojų pareiginius atlyginimus;

8) fakultetų dekanų teikimu priima ir šalina studentus;

9) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems nuobaudas ir apie tai viešai skelbia;

10) sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, įmonėmis ir kitomis organizacijoms;

11) įvertinęs fakultetų tarybų išvadas, tvirtina fakultetų dekanų metines ataskaitas. Jeigu kurio nors fakulteto dekano metinės ataskaitos rektorius nepatvirtina, jis privalo teikti Senatui atšaukti dekaną;

12) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

13) teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą iki kitų metų kovo 31 dienos;

14) supažindina Senatą ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

15) teikia Tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos planą ir Universiteto struktūros pertvarkos planą;

16) atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų įstatymus, Statutą, kitus teisės aktus;

17) atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

44. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

45. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius. Prorektorių skaičių ir funkcijas tvirtina Taryba. Rektoriaus pavedimu prorektorius taip pat atlieka ir ūkinės finansinės veiklos funkcijas. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, baigiasi ir prorektorių įgaliojimai.

46. Rektoriui ir prorektoriams, pasibaigus jų kadencijai, garantuojama teisė 5 metus be konkurso eiti Universitete pareigas, atitinkančias jų mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją.

47. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Taryba.

48. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti asmuo, turintis mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu rinkimuose dalyvauja daugiau kaip vienas kandidatas ir jeigu nė vienas kandidatas negauna 3/5 balsų daugumos, tame pačiame Tarybos posėdyje organizuojamas pakartotinis balsavimas. Slapto balsavimo biuletenyje paliekamos dviejų kandidatų, balsuojant pirmą kartą gavusių daugiausia balsų, pavardės. Jeigu rinkimuose dalyvavo tik du kandidatai ir abu gavo mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių balsų, pakartotinai balsuojama už tą kandidatą, kuris gavo daugiau balsų. Jeigu kandidatai gavo po lygiai balsų, į biuletenius jie įrašomi pakartotinai. Jeigu pakartotinai balsuojant rektorius neišrenkamas, Taryba skelbia naujus rinkimus.

49. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

50. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma rektoriaus pateikta Universiteto metinės veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų.

51. Universiteto rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir Universiteto studentų atstovybės prezidentas. Rektorato posėdžiuose gali dalyvauti Senato pirmininkas, Tarybos nariai, Universiteto darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas, o rektoriaus sutikimu ar kvietimu – ir kiti asmenys.

52. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja Universiteto padalinių darbą, teikia pasiūlymus Tarybai ir Senatui.

53. Rektorato veiklą reglamentuoja rektoriaus patvirtinti rektorato nuostatai.

Ketvirtasis skirsnis

Fakultetas

54. Fakultetą sudaro katedros, studijų ir mokslo centrai, laboratorijos ir kiti padaliniai.

55. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba, dekanas ir dekanatas.

56. Fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas nustato fakulteto tarybos narių skaičių ir studentų atstovavimo normas, renka fakulteto tarybą, svarsto ir numato fakulteto plėtros kryptis. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos narį gali atšaukti fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas visų fakulteto tarybos narių daugumos siūlymu. Iš fakulteto tarybos pasitraukusį narį pakeičia daugiausia balsų gavęs neišrinktas pagal padaliniui skirtą kvotą kandidatas, o kai tokio nėra – daugiausia kitame padalinyje balsų gavęs kandidatas. Jeigu kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, tame pačiame posėdyje skelbiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tik vienodą balsų skaičių gavę kandidatai.

57. Į fakulteto tarybą pagal pareigas įeina fakulteto dekanas ir katedrų vedėjai. Fakulteto taryba renkama 5 metams. Daugiau kaip pusė fakulteto tarybos narių turi būti renkami. Išrinktais fakulteto tarybos nariais laikomi kandidatai, už kuriuos balsavo daugiausia fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimo dalyvių. Jeigu visi vienodą balsų skaičių gavę kandidatai pagal kvotas nepatenka į fakulteto tarybą, tame pačiame posėdyje skelbiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tik vienodą balsų skaičių gavę kandidatai.

58. Fakulteto taryba sprendžia svarbiausius fakulteto klausimus:

1) rektoriaus teikimu renka fakulteto dekaną. Dekanu renkamas mokslininkas arba pripažintas menininkas 5 metams. Jeigu dekanas neišrenkamas, rektorius teikia kitą kandidatūrą;

2) renka fakulteto tarybos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių. Tarybos pirmininkas, pavaduotojas ir sekretorius atšaukiami visų fakulteto tarybos narių balsų dauguma. Dekanas tarybos pirmininku nerenkamas;

3) dekano teikimu tvirtina prodekanus;

4) visų fakulteto tarybos narių balsų dauguma atšaukia prodekanus ir siūlo rektoriui teikti Senatui atšaukti dekaną. Atšaukimo tvarka nustatoma fakulteto reglamente;

5) rektoriaus teikimu renka katedrų vedėjus. Jeigu katedros vedėjas neišrenkamas, rektorius teikia kitą kandidatūrą; visų fakulteto tarybos narių balsų dauguma siūlo rektoriui teikti Senatui atšaukti katedros vedėją;

6) svarsto ir teikia tvirtinti Senatui studijų programas;

7) įvertina dekano metinę ataskaitą ir teikia išvadą rektoriui;

8) siūlo dekanui teikti Tarybai steigti, pertvarkyti ar panaikinti fakultetui priklausančias katedras, mokslo centrus, laboratorijas ir kitus padalinius;

9) svarsto ir sprendžia kitus klausimus.

59. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 fakulteto tarybos narių arba dekano siūlymu gali būti šaukiamas neeilinis fakulteto tarybos posėdis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rašytinio siūlymo įteikimo.

60. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių. Remdamasis fakulteto tarybos nutarimais, dekanas leidžia atitinkamus potvarkius. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia fakulteto tarybos pirmininkas.

61. Dekanas atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja ir organizuoja mokslo ir studijų procesą fakultete, įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus ir rektoriaus įsakymus;

2) leidžia potvarkius ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams ir studentams;

3) atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl studentų priėmimo ir šalinimo bei kitais klausimais;

4) kiekvienais metais atsiskaito rektoriui ir fakulteto tarybai už fakulteto veiklą.

62. Dekaną pavaduoja jo teikimu ir rektoriaus įsakymu paskirtas prodekanas ar kitas asmuo. Pasibaigus dekano įgaliojimams, baigiasi ir prodekanų įgaliojimai. Dekanui ir prodekanams, pasibaigus jų kadencijai, garantuojama teisė 5 metus be konkurso eiti pareigas, atitinkančias jų mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją.

63. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai ir fakulteto akademinių padalinių vadovai. Dekanato posėdžiuose dalyvauja studentų atstovybės įgaliotinis, o dekano sutikimu ar kvietimu – ir kiti asmenys.

64. Dekanatas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia pasiūlymus rektoriui ir fakulteto tarybai ir įgyvendina rektoriaus įsakymus ir fakulteto tarybos nutarimus.

65. Dekanato veiklą reglamentuoja fakulteto tarybos patvirtinti dekanato nuostatai.

Penktasis skirsnis

Institutas

66. Universitete gali būti steigiami studijų ir (arba) mokslo institutai, veikiantys pagal Senate patvirtintus nuostatus.

67. Instituto veiklai vadovauja instituto taryba ir direktorius.

68. Instituto tarybą sudaro rektoriaus įsakymu patvirtinti Universiteto fakultetų, instituto, studentų, socialinių partnerių deleguoti atstovai. Instituto direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas. Tarybą 5 metams tvirtina rektorius.

69. Instituto direktorius vadovauja institutui, veikia jo vardu ir jam atstovauja, koordinuoja studijų ir (arba) mokslo veiklą, atsako už instituto finansinę veiklą, tinkamą turto naudojimą ir disponavimą juo.

70. Instituto direktoriaus kadencija – 5 metai.

Šeštasis skirsnis

Katedra

71. Pagrindinis fakulteto mokslo ir studijų padalinys yra katedra. Katedros nariais laikomi visi joje pareigas einantys dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas. Katedros nariai atlieka mokslinius tyrimus, rengia ir tobulina mokymo dalykų programas, aprobuoja dėstytojų parengtus vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą; diegia į studijų procesą pažangias mokymo formas ir metodus; nagrinėja ir vertina studijų kokybę, absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo.

72. Katedrai vadovauja katedros vedėjas. Jį rektoriaus teikimu iš mokslininkų arba pripažintų menininkų 5 metams renka fakulteto taryba ir tvirtina Senatas. Katedros vedėjas kiekvienais metais pateikia fakulteto tarybai katedros veiklos ataskaitą. Katedros vedėjas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą šaukia katedros darbuotojų susirinkimus. Susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ, ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI

73. Akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

74. Universiteto administraciją sudaro Universiteto ir jo padalinių, įeinančių į Senato patvirtintą Universiteto struktūrą, vadovai ir vadovų pavaduotojai.

75. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties, išraiškos laisvę;

2) mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus.

76. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

77. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Senatas.

78. Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

79. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus ir (arba) meno pedagogus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir jiems vadovauti, skelbti meninės veiklos ir tyrimų rezultatus.

80. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus ir (arba) meno pedagogus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.

81. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams ir dirbti metodinį darbą.

82. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas Universiteto meno studijų asistentams.

83. Universiteto mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas ir mokslininkas stažuotojas.

84. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

85. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

86. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus.

87. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.

88. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka pratęstas dar vieniems metams. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

89. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursas (atestacija) vyksta pagal Senato patvirtintus nuostatus Vyriausybės nustatyta tvarka.

90. Likus 3 mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti arba priimamas sprendimas dėl pareigybės panaikinimo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Universiteto, Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, šalies ir, jeigu tikslinga, – tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse.

91. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma Tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 priėmimo komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

92. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

93. Katedros teikimu arba paties dėstytojo ar mokslo darbuotojo prašymu Tarybos nustatyta tvarka Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija.

94. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei (meninei) ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

95. Išėjusiems į pensiją dėstytojams ir mokslo darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslo ir pedagoginį darbą naudojantis Universiteto baze, dalyvauti savivaldos institucijų veikloje. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dirbti mokslinį metodinį darbą atitinkamoje katedroje, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Profesoriui emeritui Universiteto nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

96. Universitetas gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviestis dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį, keistis dėstytojais su kitomis institucijomis. Kviestiniams dėstytojams netaikoma įstatymų nustatyta skyrimo į pareigas tvarka. Sprendimus šiuo klausimu katedrų teikimu priima rektorius.

97. Universitetas turi turėti administraciją, būtiną Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti ir kartu su kitais darbuotojais Universitetui reikalingų studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administracijos darbuotojai gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.

98. Universiteto administracijos ir kiti darbuotojai, kurie nerenkami, priimami į darbą ir atleidžiami iš jo rektoriaus įsakymu įstatymų nustatyta tvarka.

99. Universitete veikia ginčų tarp studentų ir administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisija (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija). Rektoriaus įsakymu į ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai administracijos ir kitų darbuotojų ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Į savo posėdžius ginčų nagrinėjimo komisija gali kviesti administracijos atstovus, dėstytojus ir studentus. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai pateikiami rektoriui.

100. Ginčų nagrinėjimo komisija nagrinėja ginčus tada, kai darbuotojas ar studentas yra nepatenkintas gautu administracijos atsakymu arba kai į rašytinį pareiškimą per 15 dienų negavo rašytinio atsakymo.

V SKYRIUS

MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA

101. Universiteto mokslinė veikla apima humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sritis.

102. Universitete atliekami fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai ir kita taikomoji mokslinė veikla turi suteikti studentams ir doktorantams mokslinio tyrimo metodologijos taikymo įgūdžių, kelti Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, skatinti inovacijas, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis.

103. Universiteto atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką ir terminus nustato Universiteto katedros, mokslo centrai, fakultetai ir tvirtina Senatas, atsižvelgdami į valstybės reikmes, Europos mokslo prioritetus, tyrimų svarbą visos šalies, ypač Šiaurės Lietuvos, švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir Universiteto turimus finansinius išteklius.

104. Universitetas turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.

105. Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti mokslo pažangą, visi Universitete atliekamų mokslo darbų rezultatai turi būti skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

106. Universitete yra plėtojama dėstytojų ir studentų profesionaliojo meno veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą ir meno praktikos ir studijų vienovę. Universiteto meninės veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus tvirtina Senatas. Universitetas turi teisę atlikti meninius projektus ir verstis taikomojo meno veikla pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių meninėse programose.

107. Universitetas turi užtikrinti mokslo (meno) veiklos ir studijų vienovę. Ją užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje (socialinėje, kultūrinėje) plėtroje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas antrosios pakopos studijų programose ir doktorantūroje, Universitete atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijos siejamos su Universitete vykdomos mokslo (meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslo tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.

VI SKYRIUS

STUDIJOS

108. Universitete studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

109. Universitete studijos yra trijų pakopų: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros.

110. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Universitetinių studijų programos yra labiau orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija Mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

111. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Universitete vykdomos mokslo (meno) veiklą atitinkančių studijų krypčių magistrantūros studijos. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis.

112. Universitete gali būti organizuojamos vientisosios studijos, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos, kurių apimtį nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

113. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

114. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Meno projektą apgynusiems asmenims suteikiamas meno daktaro laipsnis.

115. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų formų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

116. Laipsnį suteikiančios studijos Universitete vykdomos pagal studijų programas, įrašytas į Studijų ir mokymo programų registrą. Studijų programas rengia katedros, joms pritaria studijų programų komitetai ir fakultetų tarybos, jas tvirtina Senatas. Studijų programos turi atitikti Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio ir švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendruosius ir specialiuosius studijų programų reikalavimus.

117. Vykdomos tik akredituotos studijų programos. Universiteto studijų programų išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Studijų programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituoja švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. Akredituota studijų programa nustatytam terminui įregistruojama į Studijų ir mokymo programų registrą.

118. Universitetas atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Universitetas viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.

119. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant Universiteto vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir paties Universiteto patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį Universiteto įvertinimą. Universiteto veikla turi būti nuolat tobulinama, atsižvelgiant į mokslo (meno) veiklos savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

120. Universitetas turi nuolat interneto svetainėje ir kitais būdais viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo (meno) veiklos įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Universiteto veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius. Universitetas gali skelbti ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas. Skelbiama informacija neturi pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.

121. Universitetas sudaro sąlygas studentui studijuoti pagal individualų studijų planą. Programą katedrų teikimu tvirtina fakulteto taryba.

122. Universiteto padaliniuose visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti gali būti organizuojamos tęstinės studijos asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal Universiteto parengtas laipsnį suteikiančias arba laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

123. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Mokslo ir studijų įstatymo ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Kitų mokymo institucijų studijų rezultatai Universitete gali būti įskaitomi ar akredituojami pagal dvišales institucijų sutartis.

124. Universitetas gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios mokyklos, paprastai skirtingų šalių. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus. Bendruosius šių programų reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras.

125. Jeigu studijų programoje numatyta studentų praktika, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, studentas ir Universitetas sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę praktinio mokymo sutarties formą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakingas Universitetas.

126. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.

127. Universitete įskaitomi:

1) studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jeigu ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

2) Universiteto studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje rezultatai;

3) Universiteto studentų dalinių studijų pagal kitą Universiteto studijų programą rezultatai.

128. Dalinių studijų rezultatai įskaitomi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

129. Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, – mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.

130. Į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus.

131. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Universitetas, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų kokybę.

132. Į antrosios pakopos studijų programas priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka švietimo ir mokslo ministro patvirtintus minimalius reikalavimus.

133. Universitete dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai;

3) studijų tarptautinių mainų atveju;

4) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba.

134. Studijų tvarką, procesą, organizavimą nustato Senato patvirtinti studijų nuostatai.

VII SKYRIUS

STUDENTAI

135. Universitete studijuoja studentai ir klausytojai. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, o gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).

136. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, pasirinkti dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai, studijuoti pagal individualias studijų programas, pasirinkti kitų studijų programų variantus ir įgyti gretutines kvalifikacijas;

2) naudotis Universiteto materialine baze studijų ir visuomeninės veiklos tikslais;

3) kreiptis į fakulteto (prireikus ir į Universiteto) administraciją dėl žinių įvertinimo;

4) savo prašymu dekano teikimu rektoriaus įsakymu nutraukti studijas ir jas atnaujinti;

5) dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

6) burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas;

7) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas ir paskolas;

8) kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų pažeidimo;

9) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti tikslai;

10) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje Lietuvos Respublikos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso;

12) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

13) naudotis įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis;

14) vertinti Universiteto studijų programos ir jos įgyvendinimo kokybę;

15) vykti į studijas užsienio aukštosiose mokyklose pagal studijų mainų programas.

137. Iš Universiteto pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas, į valstybės finansuojamą studijų vietą Universiteto nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo.

138. Studentai privalo:

1) vykdyti studijų programoje nustatytas užduotis;

2) laikytis Akademinės etikos kodekse, Statute, studijų nuostatuose, studentų atstovybės įstatuose, vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos;

3) vykdyti rektoriaus įsakymus ir dekano potvarkius;

4) tausoti Universiteto turtą;

5) kiekvieną semestrą dekanate patvirtinti savo atvykimą į studijas.

139. Nusižengusiems studentams ir klausytojams dekano potvarkiu reiškiama pastaba.

140. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams ir klausytojams dekano teikimu rektoriaus įsakymu gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) pašalinimas iš Universiteto.

141. Nuobaudas studentai ir klausytojai gali apskųsti rektoriui arba kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją. Jeigu drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.

142. Studentų interesams atstovauja studentų atstovybė, kurią sudaro Universiteto studentų konferencijoje išrinkti studentai. Studentų atstovybės veikla grindžiama viešumo, savivaldos, lygiateisiškumo ir kitais demokratijos principais. Atstovybė veikia pagal studentų konferencijos patvirtintus ir Universiteto rektoriaus įregistruotus įstatus.

143. Studentų atstovybė rūpinasi studentų teisėmis ir laisvėmis, padeda organizuoti studijų procesą, spręsti studentų socialinius klausimus. Studentų atstovybės deleguoti nariai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Universiteto savivaldos institucijų veikloje.

144. Studentų atstovybė turi teisę:

1) gauti informaciją visais studijų klausimais iš Universiteto ir jo padalinių;

2) reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais;

3) rašytiniu kreipimusi į rektorių pareikalauti dar kartą svarstyti Universiteto savivaldos institucijų priimtus sprendimus;

4) jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka;

5) dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje;

6) teikti siūlymus Seimui ir Vyriausybei;

7) organizuoti šalies studentų renginius.

145. Universitetas remia studentų atstovybę, skiria lėšų jos veiklai finansuoti. Studentų atstovybė už Universiteto skirtas lėšas atsiskaito ekonomikos ir finansų tarnybai finansinių metų pabaigoje.

VIII SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

146. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise Mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

147. Universitetas jam skirtu valstybės turtu naudojasi neatlygintinai. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi tuo turtu laikydamiesi rektoriaus patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių.

148. Universitetas, valdydamas, naudodamas perduotą valstybės ir savivaldybės turtą ir disponuodamas juo, vadovaujasi šiais principais:

1) visuomeninės naudos;

2) efektyvumo;

3) racionalumo;

4) atskaitingumo visuomenei;

5) ūkinės veiklos autonomijos.

149. Valstybinė žemė Universitetui suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Tarybos sutikimą. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. Universiteto teritorijoje valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto prorektoriaus leidimo.

150. Universitetui valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą gali perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Šį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja teisės aktuose ir turto patikėjimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

151. Pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą Universitetas gali išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudos pagrindais, jeigu tai buvo nustatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina Universiteto veiklai užtikrinti.

152. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal Universiteto prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.

153. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir šio punkto 2, 3, 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–7 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir disponuojant jais.

154. Valdydamas, naudodamas 153 punkte nurodytą turtą ir disponuodamas juo, Universitetas gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja Universiteto steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

155. Universitetui nuosavybės teise priklauso turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų), įgytų pagal sutartį ar įstatymų nustatyta tvarka.

156. Apie savo intelektinės veiklos rezultatus, kurie buvo sukurti Universitete naudojantis jo patirtimi arba technologija ir (arba) įranga ir (arba) vykdant mokslo tiriamąjį darbą atliekant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti Universitetui jo nustatyta tvarka. Turtinių teisių perdavimo Universitetui ar suteikimo jomis naudotis klausimai reglamentuojami įstatymuose ir (arba) sutartyse nustatyta tvarka.

157. Ne mažiau kaip 1/3 pelno, gauto už intelektinės veiklos rezultatų, sukurtų Universiteto darbuotojams atliekant mokslo tiriamąjį darbą, komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (autoriams), jeigu darbo ar kitoje Universiteto ir darbuotojo (doktoranto) sudarytoje sutartyje nenurodyta kitaip.

158. Universitetas, bendradarbiaudamas mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje su kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja sąlygas nustato sutartyje.

159. Universitetas turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamasis atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito.

160. Universiteto lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

2) valstybės biudžeto lėšos studijoms;

3) valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

6) valstybės fondų lėšos;

7) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

8) lėšos, gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

9) kitos teisėtai gautos lėšos.

161. Valstybės biudžeto asignavimai Universitetui skiriami atskira eilute.

162. Universitetui valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti;

2) administravimui ir ūkiui;

3) kitoms reikmėms.

163. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti Universitetui skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatus.

164. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:

1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;

2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti;

3) tiksliniam studijų finansavimui;

4) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;

5) socialinėms stipendijoms ir kitai paramai.

165. Asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, turi teisę keisti studijų programą toje pačioje studijų srityje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina.

166. Iš Universiteto pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas, į valstybės finansuojamą studijų vietą Universiteto studijų nuostatuose nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo.

167. Už studijas studijų kainą, proporcingą dalyko (modulio) apimčiai, moka:

1) asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas;

2) asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.

168. Studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos.

169. Universiteto pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos.

170. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš Universiteto ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Universiteto skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos Senato nustatyta tvarka, suderinus su studentų atstovybe.

171. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų Universiteto studentams gali būti teikiama ir kita parama.

172. Studijų kainą nustato Universitetas. Studijų kaina nurodoma priėmimo į Universitetą taisyklėse.

173. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms vykdyti, tai yra:

1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;

2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;

3) studentams skatinti.

174. Studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti studijuojančio asmens darbdaviai, Universitetas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

175. Moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir meno veikla finansuojami:

1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai;

2) pagal nacionalines mokslo ir nacionalines kompleksines programas;

3) pagal kitas konkursines mokslo programas.

176. Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos. Dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka.

177. Turto, kuris Universitetui priklauso nuosavybės teise, pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo tvarką nustato Taryba.

178. Universitetas savarankiškai nustato darbo apmokėjimo sistemą, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka. Už darbą mokama pagal darbuotojo kvalifikaciją, darbo apimtį ir rezultatus.

179. Universiteto buhalterinė apskaita organizuojama ir tvarkoma, finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos sudaromos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

180. Pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti traukiamas į apskaitą atskirai nuo kito Universiteto turto.

181. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo 31 dienos) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

IX SKYRIUS

ATRIBUTAI

182. Universitetas turi savo herbą, vėliavą, ženklelį, ceremonijų aprangą, absolvento ženklą ir kitus atributus. Jų naudojimo nuostatus tvirtina Senatas.

X SKYRIUS

STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA

183. Statutą priima ir keičia Taryba, išklausiusi Senato nuomonę.

184. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas.

XI SKYRIUS

UNIVERSITETO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

185. Universitetą reorganizuoja arba likviduoja Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs Tarybos nuomonę.

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. gruodžio 21 d.

nutarimo Nr. XI-1241

2 priedėlis

ŠIAULIŲ UNIVERSITETo valdomų PASTATŲ ir žemės sklypų SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Objekto pavadinimas	Adresas	Bendras patalpų plotas, m^2
1.	Centriniai rūmai* *Išskyrus šiame pastate esančias patalpas: 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9 ir 2-10	Vilniaus g. 88, Šiauliai	3 472,36
	Garažas su priestatu		78,81
2.	I rūmų kompleksas
	Mokomasis korpusas	P. Višinskio g. 25, Šiauliai	8 431,53
	Akademinė biblioteka	Vytauto g. 84, Šiauliai	6 037,66
	Sporto salė	Vasario 16-osios g. 30, Šiauliai	1 692,25
	Nuotolinių studijų centras	Vasario 16-osios g. 26, Šiauliai	508,57
3.	II rūmų kompleksas	Aušros alėja 50, Šiauliai	1 420,48
		Aušros alėja 50A, Šiauliai	173,11
		Aušros alėja 50, Šiauliai	167,1
4.	III rūmų kompleksas	P. Višinskio g. 38, Šiauliai	2 355,58
		P. Višinskio g. 36A, Šiauliai	70,13
		P. Višinskio g. 36A, Šiauliai	22
5.	IV rūmų kompleksas	Vilniaus g. 141, Šiauliai
	Mokomasis korpusas		7 331,3
	Garažas		335,49
6.	V rūmai	Stoties g. 11, Šiauliai	1 668,86
7.	VI rūmų kompleksas	Architektų g. 1, Šiauliai
	1 korpusas		4 193,05
	2 korpusas		3 227,08
	3 korpusas		2 654,79
	4 korpusas		1 5416,4
8.	VII rūmų kompleksas
	1 korpusas	P. Višinskio g. 19, Šiauliai	1 806,05
	2 korpusas	P. Višinskio g. 23, Šiauliai	1 125,59
9.	VIII rūmai	P. Višinskio g. 11, Šiauliai	2 211,83
10.	Technologinių bandymų centras	Pagėgių g. 43, Šiauliai	940,33
11.	Botanikos sodo kompleksas	Paitaičių g. 4, Šiauliai
	Administracinis pastatas		74,12
	Agrobiologinė stotis		195,59
	Garažas		111,14
12.	Bendrabučiai
	I bendrabutis	P. Višinskio g. 15, Šiauliai	4 024,22
	Šiaulių universiteto studentų klubo laisvalaikio centras „Studentų svetainė“	P. Višinskio g. 15, Šiauliai	725,69
	II bendrabutis	P. Višinskio g. 15A, Šiauliai	5 451,09
	III bendrabutis	Dubijos g. 1A, Šiauliai	3 250,78
	IV bendrabutis	Dubijos g. 1B, Šiauliai	5 524,69
13.	Garažai	Kanapių g. 1, Šiauliai	247,52
14.	Klaipėdos Girulių mokomosios praktikos bazės kompleksas	Stoties g. 8, Giruliai, Klaipėda	191,28
15.	Balsių mokomosios praktikos bazės kompleksas	Balsių k., Papilės apyl., Akmenės r.	3 127,54
16.	Pašvinių mokomosios praktikos bazės kompleksas	Pašvinių k., Bubių apyl., Šiaulių r.	634,64

ŠIAULIŲ UNIVERSITETUI PERDUOTŲ NAUDOTIS ŽEMĖS SKLYPŲ SĄRAŠAS

Objekto pavadinimas	Adresas	Bendras pastato plotas, m^2	Žemės sklypo plotas, ha	Disponavimo žeme pagrindas
Žemės sklypas	Vilniaus g. 88, Šiauliai	3 472,36	0,518	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/98-0267
Žemės sklypas		78,81
I rūmų kompleksas
Žemės sklypas	P. Višinskio g. 25, Šiauliai	8 431,53	0,983	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0049
Žemės sklypas	Vytauto g. 84, Šiauliai	6 037,66
Žemės sklypas	Vasario 16-osios g. 30, Šiauliai	1 692,25
Žemės sklypas	Vasario 16-osios g. 26, Šiauliai	508,57
II rūmų kompleksas
Žemės sklypas	Aušros alėja 50, Šiauliai	1 760,69	0,4156	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/07-0004
III rūmų kompleksas
Žemės sklypas	P. Višinskio g. 38, Šiauliai	2 355,58	0,0986	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0334
Žemės sklypas	P. Višinskio g. 36A, Šiauliai	92,13	0,0365	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0333
IV rūmų kompleksas
Žemės sklypas	Vilniaus g. 141, Šiauliai	7 331,3	0,547	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0050
Žemės sklypas		335,49
V rūmai
Žemės sklypas	Stoties g. 11, Šiauliai	1 668,86	0,2142	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/01-0074
VI rūmų kompleksas
Žemės sklypas	Architektų g. 1, Šiauliai	4 865,92	2,2484	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/05-0158
Žemės sklypas		3 227,08
Žemės sklypas		2 654,79
Žemės sklypas		14 278,27
VII rūmų kompleksas
Žemės sklypas	P. Višinskio g. 19, Šiauliai	1 806,05	0,155	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN31/10-0008
Žemės sklypas	P. Višinskio g. 23, Šiauliai	1 125,59	0,0785	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN31/10-0008
VIII rūmai
Žemės sklypas	P. Višinskio g. 11, Šiauliai	2 211,83	0,217	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0053
Technologinių bandymų centras
Žemės sklypas	Pagėgių g. 43, Šiauliai	940,33	0,5372	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0268
Botanikos sodo kompleksas
Žemės sklypas	Paitaičių g. 4, Šiauliai	74,12	1,2789	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/05-0193
Žemės sklypas		195,59
Žemės sklypas		111,14
Žemės sklypas	Paitaičių g. 1A, Šiauliai		1,2785	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/05-0192
Bendrabučiai
Žemės sklypas	P. Višinskio g. 15, Šiauliai	4 024,22	0,4251	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/02-0157
Žemės sklypas	P. Višinskio g. 15, Šiauliai	725,69
Žemės sklypas	P. Višinskio g. 15 A, Šiauliai	5 451,09	0,3547	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0087
Žemės sklypas	Dubijos g. 1A, Šiauliai	3 250,78	0,2288	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0085
Žemės sklypas	Dubijos g. 1B, Šiauliai	5 524,69	0,1954	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0086
Žemės sklypas	Kanapių g. 1, Šiauliai	247,52	0,0471	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN29/03-0269
Žemės sklypas	Stoties g. 8, Giruliai, Klaipėdos r.	191,28	0,184	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PN21/2007-003
Žemės sklypas	Balsių k., Papilės apyl., Akmenės r.	3 900,25	7,2	Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N32/94-0005
Žemės sklypas	Pašvinių k., Bubių apyl., Šiaulių r.	663,3	1,1944	Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. K91/03-0276

_________________