LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SKIRSTOMŲJŲ IR PASTATŲ DUJŲ SISTEMŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2004 m. vasario 19 d. Nr. 4-43

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743) 4 straipsniu:

1. Tvirtinu Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad nuo šio įsakymo įsigaliojimo, eksploatuojant skirstomųjų ir pastatų dujų sistemas, netaikomos Dujų ūkio saugumo laikinosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1994 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 70.

3. Pripažįstu netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 20 „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Skirstomieji ir vidaus dujotiekiai. Naudojimas, techninis aptarnavimas ir remontas. Taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 8-187);

3.2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 84 „Dėl sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Skirstomieji ir vidaus dujotiekiai. Naudojimas, techninis aptarnavimas ir remontas. Taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 20, dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 18-452).

ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 4-43

SKIRSTOMŲJŲ IR PASTATŲ DUJŲ SISTEMŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) yra išdėstyti pagrindiniai techniniai, organizaciniai ir techninės saugos skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo reikalavimai.

2. Taisyklės taikomos eksploatuojant gamtinių dujų (toliau – dujų) skirstomuosius ir vartotojų dujotiekius (toliau – skirstomieji dujotiekiai), kai dujų slėgis ne didesnis kaip 16 bar, ir dujų sistemas gyvenamuosiuose namuose, visuomeniniuose ir gamybiniuose pastatuose arba jų dalyse bei katilinėse, kuriuose įrengti ne didesnės kaip 400 kW galios dujas deginantys įrenginiai arba bendra jų galia yra ne didesnė kaip 1,5 MW.

3. Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, eksploatuojantiems gamtinių dujų plieninių iki (ir) 16 bar ir polietileninių iki (ir) 10 bar skirstomųjų bei gyvenamųjų namų, visuomeninių ir gamybinių pastatų dujų sistemas.

4. Taisyklės netaikomos eksploatuojant moksliškai tiriamus ir bandomus dujų įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės įmonių technologinius dujų vamzdynus bei įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius, taip pat kitos rūšies degiąsias dujas vartojančius įrenginius.

5. Taisyklėse nereglamentuojami aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių techninės priežiūros, remonto ir aplinkos korozinio poveikio požeminiams dujotiekiams tyrimo, statinių ir jų priklausinių elektros, ventiliacijos, priešgaisrinės saugos sistemų techninės priežiūros reikalavimai.

II. NORMATYVINĖS NUORODOS

6. Taisyklių nuorodose pateikiami šie teisės aktai:

6.1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224);

6.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

6.3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);

6.4. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844);

6.5. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 955 (Žin., 1998, Nr. 69-2011);

6.6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);

6.7. statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 702 (Žin., 2004, Nr. 21-653);

6.8. statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372);

6.9. Įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių su jų nurodytais parametrais sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 345 (Žin., 2001, Nr. 98-3504);

6.10. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Skirstomieji plieniniai dujotiekiai. Projektavimas ir statyba. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ir aplinkos ministrų 2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 203/219 (Žin., 2000, Nr. 51-1471);

6.11. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Skirstomieji polietileniniai dujotiekiai. Medžiagos, projektavimas, statyba ir remontas. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ir aplinkos ministrų 2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 203/219 (Žin., 2000, Nr. 51-1471);

6.12. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Pavojingi darbai su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1999, Nr. 60-1965);

6.13. Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarka ir sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-482 (Žin., 2004, Nr. 9-246);

6.14. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 (Žin., 2002, Nr. 15-598);

6.15. Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 76/261 (Žin., 2002, Nr. 69-2849);

6.16. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 (Žin., 2001, Nr. 110-4010);

6.17. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 (Žin., 2002, Nr. 115-5165);

6.18. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 282 (Žin., 2002, Nr. 117-5293);

6.19. Lietuvos standartas LST 1909:2003 „Dujų sistema. Požeminių plieninių skirstomųjų dujotiekių ir įvadų apsauga nuo korozijos. Bendrieji reikalavimai“;

6.20. Periodinės patikros matavimo priemonių sąrašas, parengtas Lietuvos standartizacijos departamento 1997 m. sausio 1 d. (Žin., 1997, Nr. 80);

6.21. Bendrieji organizacijų veiksmai lokalizuojant ir likviduojant avarijas dujofikuotuose objektuose bei įvykus nelaimingiems atsitikimams dėl dujų ar jų degimo produktų, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1991 m. lapkričio 27 d.

III. SĄVOKOS, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS

7. Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai:

Apžiūra – veiksmų kompleksas dujų tiekimo sistemos išoriniams defektams ir dujų nuotėkio vietoms nustatyti.

Apsauginis šulinėlis – požeminio dujotiekio įtaisų apsaugojimo nuo mechaninių pažeidimų priemonė.

Avarijų lokalizavimas – darbai, atliekami esant dujų sistemos ar jos sudedamųjų dalių sutrikimams ir avarijoms, kad būtų apsaugoti žmonės ir aplinka, maksimaliai išsaugota dujų sistema ir (arba) jos sudedamosios dalys ir materialinės vertybės.

Darbų vadovas – asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją ir įgaliojimus vadovauti.

Dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties įrenginiai, prietaisai dujoms deginti su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo įranga bei jų instaliacija.

Dujų deginimo įtaisai – dujas deginančiuose įrenginiuose įrengtų degiklių ir kitų priemonių (degtuvų, oro reguliatorių, liepsnos stabilizatorių ir kt.), skirtų nuolatiniam degimo procesui palaikyti bei jam reguliuoti, visuma.

Dujotiekio įtaisai – dujotiekyje įtaisyti nesudėtingi įrenginiai (hidrauliniai uždoriai, kondensato rinktuvai, kontroliniai vamzdeliai, kontroliniai laidininkai ir kt.).

Uždaromieji įtaisai – dujų tiekimo išjungimo priemonės (sklendės, čiaupai, ir kt.).

Skirstomieji dujotiekiai – vamzdžių sistema gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio dujų skirstymo stočių pristatyti iki vartotojo dujų sistemų (iki uždaromojo įtaiso prieš vartotojo sistemą imtinai).

Dujotiekio apsaugos zona – žemės juosta išilgai dujotiekio trasos, kurios plotis po 2 metrus abipus vamzdyno ašies, skirta normalioms sąlygoms, reikalingoms dujotiekių techninei priežiūrai, sudaryti, ir jų apsaugai nuo galimų pažeidimų.

Dujotiekis – vamzdžių sistema degiosioms dujoms tiekti.

Pastatų dujų tiekimo sistema – dujotiekio dalis nuo dujotiekio uždaromojo įtaiso ant pastato sienos iki dujas deginančio įrenginio.

Dujų sistema – dujų tiekimo sistema, dujas deginančių įrenginių, pastatų dujų tiekimo sistemos, buitinių dujų prietaisų, pagalbinių statinių jai funkcionuoti visuma.

Dujų tiekimo sistema – dujų vamzdynų ir įrenginių dujoms tiekti, transportuoti ir skirstyti visuma kartu su apsaugos nuo elektrocheminės korozijos įrenginiais.

Savininkas – juridinis ar fizinis asmuo, valdantis, naudojantis ir disponuojantis dujų sistemomis ar jų sudedamosiomis dalimis.

Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, turintis kvalifikuotus ir atestuotus nustatyta tvarka darbuotojus, aprūpintus technine ir technologine įranga, norminiais, metodiniais bei technologiniais dokumentais, būtinais saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuojant skirstomųjų ir pastatų dujų sistemas, atliekant pavestas funkcijas ar prisiimtus įsipareigojimus.

Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių darbui su eksploatuojama dujų sistema ar jos dalimi.

Eksploatavimas – dujų sistemos arba jos sudėtinių dalių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

Techninė priežiūra – dujų sistemos techninio patikrinimo, reguliavimo, taisymo veiksmai, atliekami tam, kad dujų sistemos ar jų sudėtinės dalys būtų tvarkingos ir patikimai bei saugiai veiktų.

Techninis patikrinimas – tai visuma periodiškai atliekamų darbų, kad būtų palaikomi ir atkuriami dujų sistemos techniniai parametrai, darbo režimai ir naudojimas būtų patikimas bei saugus.

Remontas – veikla, iš dalies arba visiškai atkurianti dujų sistemos ar jos sudėtinės dalies būklę.

Įrenginio techniniai dokumentai (toliau – techniniai dokumentai) – įrenginio atitikties deklaracija, įrenginio sertifikatas, įrenginio pasas, įrenginio priežiūros dokumentai (montavimo ir naudojimo instrukcijos) ir kiti kartu su įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomieji saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka.

Dujų reguliavimo punktas – įrenginių kompleksas, skirtas dujoms iš skirstomųjų didelio ir vidutinio slėgio dujotiekių priimti, jų slėgiui sumažinti ir nustatytam lygiui palaikyti.

Taisyklėse naudojamos santrumpos:

DRP – dujų reguliavimo punktas, įrengtas atskirai stovinčiame stacionariame pastate;

NDSRĮ – namų dujų slėgio reguliavimo įtaisas, skirtas dujų slėgiui sumažinti ir nustatytiems slėgio parametrams palaikyti (iki 50 m³/h galios);

SDRP – DRP, įrengtas nedegamojoje spintoje lauke;

PDRP – DRP, įrengtas požeminėje spintoje ar šulinyje;

DRĮ – DRP, įrengtas patalpose, kuriose yra dujas deginančių įrenginių ar agregatų;

Pd – didžiausiasis darbinis slėgis, kuriam esant dujotiekis eksploatuojamas. Didžiausiasis darbinis slėgis gali būti lygus didžiausiam leidžiamajam slėgiui Ps arba už jį mažesnis;

Ps – didžiausias leidžiamasis slėgis, kuriam, kaip nurodė gamintojas, dujotiekis ar jo sudedamoji dalis yra suprojektuoti;

DN – skaitmenimis nurodytas (vardinis) dydis, kuris yra bendras visoms dujų sistemos dalims, išskyrus tas dalis, kurių nurodyti išoriniai skersmenys arba sriegio dydis. Tai patogus nuorodoms sveikasis skaičius ir jis tik iš dalies yra susijęs su gamybiniais matmenimis. Paprastai DN ir po jo pateikiamas skaičius nurodo vidinį vamzdžio skersmenį milimetrais.

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

8. Eksploatuojant dujų sistemą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, privalomaisiais standartais, Taisyklėmis, techniniais dokumentais ir kitais norminiais teisės aktais.

9. Už patikimą, efektyvų ir saugų dujų sistemos eksploatavimą atsako savininkas.

10. Eksploatuoti dujų sistemą gali savininkas, turintis kvalifikuotus darbuotojus, arba pagal sutartį kita įmonė, turinti nustatyta tvarka išduotą atestatą [6.1, 6.13]. Sutartyje turi būti apibrėžta atliekamų darbų apimtis, suinteresuotųjų šalių įsipareigojimai, atsakomybės ribos.

11. Dujų sistemas eksploatuojančioje įmonėje turi būti parengti ir patvirtinti dujų sistemas eksploatuojančių kvalifikuotų tarnybų nuostatai, apibrėžiantys jų funkcijas, pareiginiai nuostatai, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, taip pat darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijos. Tarnybos nuostatuose turi būti apibrėžti jos uždaviniai, funkcijos, struktūra, sudėtis bei aprūpinimas materialinėmis ir techninėmis priemonėmis.

12. Darbų technologijos instrukcijose turi būti nurodyti dujų sistemos įrenginių, statinių techninės saugos reikalavimai bei darbo parametrai, dujų įrenginių paruošimo paleisti, leidimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ir avariniam darbo režimui; privalomi darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimai; darbų kokybės tikrinimo būdai ir priemonės. Prie instrukcijų turi būti pridėtos prižiūrimų objektų technologinės schemos, kuriose nurodytos, uždaromųjų įtaisų, kontrolės ir matavimo prietaisų įrengimo vietos.

13. Padalinio vadovas privalo turėti visų to padalinio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, taip pat darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijų kopijų komplektą bei jų sąrašą. Padalinio vadovui išduodamos instrukcijos registruojamos įmonės nustatyta tvarka.

14. Įmonė darbų technologijos instrukcijas turi peržiūrėti ir pakeisti tobulindama (keisdama) technologinį procesą, darbo sąlygas, pradėdama naudoti naujas medžiagas, įrenginius, prietaisus, žaliavas, įsigaliojus naujiems norminiams teisės aktams, reglamentuojantiems instrukcijose nurodytų darbų atlikimo tvarką ir pan.

15. Medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, dujotiekio įtaisai, uždaromieji įtaisai, dujas deginantys įrenginiai, buitiniai dujų prietaisai, naudojami eksploatuojant dujų sistemas, turi turėti sertifikatus arba kitus dokumentus, patvirtinančius jų kokybę ir atitiktį privalomiesiems saugos reikalavimams pagal galiojančius techninius reglamentus bei kitus norminius teisės aktus.

16. Vartotojai, išskyrus vartotojus, turinčius tik buitinius dujų prietaisus ir naudojančius dujas buitinėms reikmėms, turi paskirti už vartotojo dujų sistemos eksploatavimą atsakingus asmenis, atestuotus teisės aktų nustatyta tvarka.

Dujas deginančius įrenginius eksploatuoti gali tik nustatyta tvarka parengti (apmokyti) ir atestuoti kvalifikuoti darbuotojai. Buitiniais dujų prietaisais įmonėse ir įstaigose besinaudojantys šių įmonių ir įstaigų darbuotojai privalo išklausyti instruktažą, kaip saugiai jais naudotis. Darbuotojus instruktuoja už vartotojo dujų sistemos eksploatavimą atsakingas asmuo ir apie atliktą instruktavimą registruoja įmonės nustatyta tvarka.

17. Buitiniais dujų prietaisais namų ūkyje besinaudojantys asmenys (gyvenamųjų namų, butų savininkai ir nuomininkai) privalo vadovautis prietaisus pagaminusių įmonių techniniais dokumentais, mokėti jais saugiai naudotis ir prižiūrėti vartotojo dujų sistemą, dūmų šalinimo ir ventiliacijos sistemas. Kaip saugiai naudotis bute esančiais dujų prietaisais, instruktuoja dujas tiekiančios, dujų paleidimo ir derinimo darbus atliekančios įmonės dujų leidimo metu. Instruktavimas turi būti įforminamas specialiame žurnale, sudarant dujų pirkimo-pardavimo sutartį. Buitinių dujų prietaisų savininkai privalo pasirūpinti, kad atitinkamai būtų instruktuoti visi šeimos nariai bei kiti asmenys, besinaudojantys jo bute esančiais buitiniais dujų prietaisais.

18. Atlikti techninės priežiūros ir remonto darbai turi būti įforminti techniniuose dokumentuose.

19. Potencialiai pavojingi įrenginiai, kuriuos privaloma prižiūrėti ir registruoti, turi būti [6.4, 6.9] nustatyta tvarka užregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre. Potencialiai pavojingi įrenginiai turi būti prižiūrimi ir jų techninė būklė tikrinama [6.3] nustatyta tvarka. Įrenginių techninė būklė tikrinama ir vertinama pagal įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos parengtą ir su įrenginius eksploatuojančia organizacija (savininku) suderintą vertinimo metodiką.

20. Pavojingi darbai su dujomis atliekami vadovaujantis norminiu teisės aktu [6.12].

21. Dujų sistemų valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos.

V. DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA

22. Eksploatuoti dujų sistemas ir vadovauti eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją. Kvalifikuotų tarnybų vadovai ir specialistai, kurių priimami sprendimai tiesiogiai susiję su dujų sistemos eksploatavimu, dujų sistemas eksploatuojantys darbuotojai turi būti atestuoti teisės aktų nustatyta tvarka iš Taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių dujų sistemų įrengimą, eksploatavimą, pavojingų darbų su dujomis atlikimą, pagal atliekamų darbų apimtį. Kvalifikuotų darbuotojų žinios periodiškai tikrinamos teisės aktų [6.1, 6.15] nustatyta tvarka.

23. Naujai priimtiems darbuotojams po mokymo ir atestavimo, prieš leidžiant savarankiškai dirbti, skiriama ne mažiau kaip 10 dienų (pamainų) stažuotė, prižiūrint kvalifikuotam darbuotojui, nustatyta tvarka paskirtam įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens.

24. Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės, sąrašą ir stažuotės trukmę nustato įmonės vadovas (darbdavys).

VI. DUJŲ SISTEMOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

25. Dujų sistemos savininkas arba įmonė, su kuria sudaryta eksploatavimo sutartis, privalo garantuoti tinkamą techninę priežiūrą, kad dujų sistema būtų eksploatuojama (naudojama) patikimai, efektyviai ir saugiai.

26. Dujų sistema techniškai prižiūrima pagal įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką. Ten, kur dujų sistemą pagal sutartis techniškai prižiūri dujų įmonės, kitos kvalifikuotos tarnybos ar fiziniai asmenys, turintys atestatą energetikos įrenginių eksploatavimo paslaugoms teikti, grafikai turi būti suderinti su dujų sistemos savininku.

27. Dujų sistemos techninę priežiūrą sudaro dujotiekių sandarumo tikrinimas, sistemos apžiūra ir techninis patikrinimas.

28. Atliekant požeminių skirstomųjų dujotiekių techninį patikrinimą 2 priedo 1 lentelėje nurodytais terminais ir jų sandarumą tikrinant jautriais dujų ieškikliais 1 priedo 1 lentelėje nurodytais terminais, dujotiekių apžiūra (žr. XIV skirsnį) neatliekama.

29. Visi dujas deginantys įrenginiai turi turėti saugaus veikimo, kontrolės bei reguliavimo automatiką (išskyrus dujines virykles, jeigu automatika nenustatyta jų konstrukcijoje), kuri nustatyta jų techniniuose dokumentuose ir įrengimo projektuose. Saugaus veikimo automatika turi nedelsiant nutraukti dujų tiekimą užgesus liepsnai degikliuose, neleistinai sumažėjus traukai kūrykloje ar dūmtakyje, neleistinai padidėjus ar sumažėjus nustatytam dujų slėgiui prieš degiklius, nutrūkus oro tiekimui (katilams ir įrenginiams su priverstinio oro tiekimo degikliais).

30. Pripažinus tinkama eksploatuoti dujų sistemą, turi būti sudarytas jos techninis pasas (skirstomųjų dujotiekių, dujų reguliavimo punktų ir katodinių stočių), kuriame nurodomos pagrindinės sistemos ir jos įrenginių techninės charakteristikos. Pase surašomi atlikti sistemos remonto bei vamzdynų izoliacijos ir sandarumo tikrinimo darbai.

31. Požeminio dujotiekio būklė turi būti tikrinama specialiais prietaisais ir nustatomas dujotiekio sandarumas bei izoliacijos vientisumas. Vamzdžių metalo būklė turi būti tikrinama visais atvejais, kai dujotiekis atkasamas izoliacijai remontuoti ar dujų nuotėkiui pašalinti.

32. Tais atvejais, kai atliekant techninį patikrinimą nustatomi gedimai, dėl kurių nesaugu eksploatuoti pastatų dujų tiekimo sistemą, dujas deginančius įrenginius, buitinius dujų prietaisus, dujų sistema kelia grėsmę žmonių gyvybei ar turtui, o gedimų negalima nedelsiant pašalinti, iki bus pašalinti gedimai, dujų tiekimas turi būti išjungtas [6.14]. Gedimą nustačiusi techninį patikrinimą atlikusi kvalifikuota tarnyba apie tai turi raštu pranešti dujų vartotojui ir dujų tiekimo įmonei.

33. Dujas deginantys įrenginiai ir buitiniai dujiniai prietaisai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose turi būti įrengti pagal norminio teisės akto reikalavimus [6.7].

34. Dūmtraukiai, dūmtakiai ir vėdinimo kanalai turi būti periodiškai tikrinami ir valomi:

34.1. prieš paleidžiant dujas į jas deginančius įrenginius ir prietaisus;

34.2. sezoniškai veikiančių įrenginių ir prietaisų – prieš kiekvieną šildymo sezoną;

34.3. plytiniai – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį;

34.4. keraminiai bei metaliniai (taip pat ir plytiniai su metaliniais įdėklais), taip pat dūmtakiai, pagaminti iš specialių kaitrai atsparaus betono blokų, – ne rečiau kaip kartą per metus.

Tikrinimo rezultatai turi būti įforminami aktu.

35. Nuosavuose namuose ir butuose tikrinti ir valyti dūmtraukius, dūmtakius bei vėdinimo kanalus gali patys savininkai, jeigu jie šį darbą sugeba atlikti. Daugiabučius gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus eksploatuojančios įmonės, tų namų ir pastatų savininkai dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų pirminį, periodinį tikrinimą ir valymą gali atlikti savo jėgomis, jeigu turi išmokytus tuos darbus atlikti kvalifikuotus darbuotojus arba šiems darbams atlikti pagal sudarytas sutartis gali kviesti kitas įmones (kvalifikuotas tarnybas).

36. Periodinio dūmtraukių, dūmtakių ir ventiliacijos kanalų tikrinimo metu nustatoma, ar jie neužteršti, sandarūs ir gerai (sandariai) atskirti vienas nuo kito, ar tvarkinga dūmtraukio viršūnė ir ar dūmtraukyje, dūmtakyje normali trauka. Trauka turi būti ne mažesnė negu nurodyta dujas deginančio įrenginio ar prietaiso techniniuose dokumentuose.

37. Už dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų tinkamą techninę būklę atsako jų savininkas.

38. Prieš išardant dujų uždaromuosius įtaisus, prieš remontuojant dujotiekius, dirbant dujas deginančio įrenginio viduje, taip pat konservuojant dujas deginančio įrenginio dujotiekius (po šildymo sezono ar kitais atvejais), pirmuosius dujų tekėjimo kryptimi esančius uždaromuosius įtaisus reikia uždaryti ir įrengti už jų akles, iš dujas deginančio įrenginio dujotiekių išleisti dujas ir prapūsti juos inertinėmis dujomis arba oru.

39. Remontuojant dujas deginančius įrenginius, jeigu tokio remonto metu jie yra išardomi, paruošiami ne darbo sezonui, dujas deginantys įtaisai turi būti atjungti nuo dujotiekių ir įrengtos aklės.

40. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant bei techniškai prižiūrint dujų sistemą, turi būti taisomi ir šalinami atliekant techninę priežiūrą arba pagal gedimų šalinimo grafiką. Trūkumai ir gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, įrašomi į remonto darbų programą.

II. SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ SANDARUMO TIKRINIMAS

41. Požeminių skirstomųjų dujotiekių sandarumas tikrinamas jautriais dujų ieškikliais.

42. Nustatant požeminių skirstomųjų dujotiekių sandarumo tikrinimo jautriais dujų ieškikliais periodiškumą, turi būti įvertinama jų būklė, eksploatavimo trukmė, vamzdžio medžiaga (polietilenas, plienas), dujų slėgis, grunto korozinis aktyvumas, elektrocheminės korozijos poveikis.

43. Sandarumo tikrinimo periodiškumas jautriais dujų ieškikliais turi būti ne retesnis kaip nurodyta 1 priedo 1 lentelėje.

44. Požeminių skirstomųjų plieninių mažo slėgio dujotiekių sandarumas taip pat gali būti tikrinamas bandant juos inertinėmis dujomis arba oru. Bandymų būdai nurodyti 3 priede.

III. DUJOTIEKIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

45. Nustatant techninio patikrinimo periodiškumą, turi būti atsižvelgta į dujotiekio eksploatavimo trukmę, vamzdžio medžiagą (polietilenas, plienas), dujų slėgį, grunto korozinį aktyvumą, elektrocheminės korozijos poveikį.

46. Požeminių ir antžeminių skirstomųjų dujotiekių techninio patikrinimo periodiškumas nurodytas 2 priedo 1 lentelėje.

47. Techninio patikrinimo metu:

47.1. patikrinama:

47.1.1. išoriniai galimo dujų nuotėkio požymiai;

47.1.2. požeminių ir antžeminių dujotiekių įtaisų tvarkingumas ir sandarumas;

47.1.3. uždaromųjų įtaisų, izoliuojančių jungčių ir namų dujų slėgio reguliavimo įtaisų sandarumas, dėklų padėtis ir jų sandarinimo būklė;

47.1.4. antžeminio dujotiekio antikorozinės dangos ir tvirtinimų būklė;

47.1.5. ar dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus, ar dujotiekio apsaugos zonoje neužsodinti medžiai, ar statybos, remonto ir žemės darbai atliekami pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus [6.6];

47.2. atnaujinami dujotiekio įrenginių žymėjimo ženklai, prireikus pakeičiami jų stovai, išvalomi apsauginiai šulinėliai (kapos). Vidutinio ir didelio slėgio dujotiekių kondensato surinktuvų apsauginiuose šulinėliuose įrengiami arba atnaujinami susidėvėję putų plastiko amortizatoriai;

47.3. pašalinamas apsauginiuose šulinėliuose, sekliuose šuliniuose ir dujotiekio jungtyse pastebėtas dujų nuotėkis;

47.4. atliekamas apsauginių šulinėlių centravimas, jie paaukštinami ar pažeminami (be suvirinimo darbų);

47.5. atliekami kiti dujotiekio įrenginių taisymo darbai vadovaujantis pavojingų darbų su dujomis reikalavimais [6.12];

47.6. registruojami dujotiekio ir jo įrenginių pažeidimai, kurių negalima pašalinti techninio patikrinimo metu, ir duomenys perduodami dujotiekius eksploatuojančios įmonės atitinkamoms tarnyboms;

47.7. prižiūrimi dujotiekio įrenginių aptvarai: jie dažomi, nupjaunama žolė;

47.8. šalinami krūmai iš dujotiekio apsaugos zonos.

IV. PLIENINIO DUJOTIEKIO IZOLIACIJOS IR VAMZDŽIO METALO PAVIRŠIAUS BŪKLĖS TIKRINIMAS

48. Plieninio dujotiekio izoliacijos būklė tikrinama specialiais prietaisais, kuriais nustatoma, ar nėra izoliacijos defektų. Tikrinimo periodiškumas nurodytas 2 priede.

49. Nustačius izoliacijos defektus, turi būti atkastas ne mažiau kaip 1,5 m ilgio dujotiekio ruožas ir izoliacijos būklė patikrinama apžiūrint bei tam skirtais prietaisais.

50. Visose izoliacijos pažeidimų, naujų dujotiekių prijungimo, nupjovimo bei remonto vietose turi būti patikrinama izoliacijos ir vamzdžių metalo paviršiaus būklė.

51. Atnaujinus dujotiekio izoliaciją, prieš užkasant dujotiekį, izoliacijos kokybė patikrinama prietaisais.

V. POVANDENINĖS DUJOTIEKIO PRALAIDOS TECHNINIS PATIKRINIMAS

52. Povandeninės dujotiekio pralaidos techninio patikrinimo periodiškumas nurodytas 2 priedo 1 lentelėje.

53. Tikrinant povandeninę dujotiekio pralaidą, turi būti patikrinta:

53.1. pralaidos sandarumas (apžiūrint);

53.2. pralaidos nukrypimas nuo projektinės ašies;

53.3. izoliacijos ir balastinių svorių būklė;

53.4. ar grunto lygis atitinka projektines altitudes.

54. Atnaujinami ar įrengiami signaliniai povandeninės pralaidos ženklai.

55. Kartą per metus (prieš žiemą) patikrinama, ar dujotiekio vamzdžiuose nėra susikaupusio kondensato.

VI. KONDENSATO RINKTUVŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

56. Kondensato rinktuvai turi būti tikrinami, ar nėra juose susikaupusio kondensato. Tikrinimo periodiškumą nustato dujotiekius eksploatuojančios įmonės.

57. Susikaupęs kondensatas šalinamas esant reikalui.

VII. POŽEMINIO DUJOTIEKIO ŠULINIŲ IR UŽDAROMŲJŲ ĮTAISŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

58. Požeminio dujotiekio šulinių ir juose sumontuotų uždaromųjų įtaisų būklė techniškai patikrinama pagal grafikus, atliekant darbų technologijos instrukcijose nustatytus darbus. Techninio patikrinimo periodiškumas turi būti ne retesnis, kaip nurodyta 2 priedo 1 lentelėje.

59. Patikrinama ne šuliniuose sumontuotų požeminių uždaromųjų įtaisų vairaračio būklė.

VIII. DUJŲ REGULIAVIMO PUNKTŲ DUJŲ ĮRENGINIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

60. Dujų reguliavimo punktų techninio patikrinimo darbų periodiškumas nurodytas 2 priedo 2 lentelėje.

61. Dujų reguliavimo punktų techninio patikrinimo metu atliekami darbai, kurių apimtis ir periodiškumas nurodyti šiuose prieduose:

61.1. dujų įrenginių periodiškoji techninė apžiūra – 4 priedo 1 lentelėje;

61.2. dujų įrenginių metinis techninis patikrinimas – 4 priedo 2 lentelėje;

61.3. manometrų patikrinimas – 5 priedo 1 lentelėje;

61.4. saugos, blokavimo ir signalizacijos automatikos sistemų techninis patikrinimas – 5 priedo 2 lentelėje.

IX. AUTOMATIKOS, SIGNALIZACIJOS IR TELEMECHANIKOS SISTEMŲ BEI MATAVIMO PRIEMONIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

62. Automatikos, signalizacijos ir telemechanikos sistemos bei matavimo priemonės techniškai tikrinamos pagal atitinkamų sistemų ar jų sudedamųjų dalių ir matavimo priemonių gamintojų rekomendacijas arba kitus teisės aktus.

63. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimas turi būti tikrinamas pagal gamintojo rekomendacijas parengtas darbų technologijos instrukcijas arba kitus norminius teisės aktus. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimo ribos turi atitikti gamintojo arba kitų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus parametrus, nurodytus automatiką derinusios įmonės ataskaitoje ir garantuojančius patikimą ir saugų įrenginių darbą. Modernių, kompiuterizuotų dujas deginančių įrenginių dujų deginimo įtaisų saugos, blokavimo, reguliavimo ir signalizacijos sistemų veikimo ribos turi atitikti gamintojo rekomendacijas.

64. Matavimo priemonėms, kurios naudojamos Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 74-1768) nurodytose srityse, taikoma valstybinė metrologinė matavimo priemonių kontrolė. Kitoms matavimo priemonėms gali būti taikoma pramoninė metrologinė matavimo priemonių kontrolė. Matavimo priemonių sąrašai, nurodantys metrologinę matavimo priemonių kontrolę, tvirtinami dujų sistemą eksploatuojančios įmonės technikos direktoriaus ar jo įgalioto asmens.

65. Draudžiama naudotis kontrolės ir matavimo priemonėmis, kurių patikros galiojimo terminas pasibaigęs, jeigu jos neturi atitinkamų ženklų apie jų patikrinimą ar yra mechaniškai pažeistos.

66. Ant rodmeninių kontrolės ir matavimo prietaisų skalių arba korpusų turi būti žyma, rodanti didžiausiąją darbinę matuojamojo dydžio vertę.

67. Matavimo priemonių, automatikos ir signalizacijos bei telemechanikos sistemų techninio patikrinimo darbų apimtis ir periodiškumas nurodyti 5 priedo 1 ir 2 lentelėse. Masės, temperatūros, skysčių ir dujų kiekio matavimo priemonių techninis patikrinimas atliekamas Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytais terminais [6.20].

68. Automatikos, signalizacijos ir telemechanikos sistemų bei matavimo priemonių techninis patikrinimas gali būti atliekamas kartu su dujų tiekimo sistemos, dujas deginančių įrenginių dujų deginimo įtaisų techninės priežiūros darbais.

69. Dujų apskaitos sistemos prižiūrimos, remontuojamos ir tikrinamos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

X. PASTATŲ DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS TECHNINIS PATIKRINIMAS

70. Techninio patikrinimo metu atliekami darbai:

70.1. tikrinama pastatų dujų tiekimo sistemos ir uždaromųjų įtaisų techninė būklė, jeigu reikia, uždaromieji įtaisai išvalomi ir sutepami;

70.2. patikrinamas pastatų dujų tiekimo sistemos sandarumas 3 priede nurodyta tvarka;

70.3. techninio patikrinimo periodiškumas nurodytas 2 priedo 1 lentelėje.

XI. ĮMONIŲ IR VISUOMENINIŲ PASTATŲ DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ, DUJŲ DEGINIMO ĮTAISŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

71. Šio skirsnio reikalavimai taikomi dujas deginančių įrenginių, kurių kiekvieno galia ne didesnė kaip 400 kW, o suma – ne didesnė kaip 1,5 MW, dujų deginimo įtaisų techniniam patikrinimui.

72. Techninio patikrinimo metu atliekama:

72.1. periodiškoji techninė apžiūra – apimtis ir periodiškumas nurodyti 2 priedo 2 lentelėje ir 4 priedo 1 lentelėje;

72.2. metinis techninis patikrinimas – apimtis ir periodiškumas nurodyti 2 priedo 2 lentelėje ir 4 priedo 2 lentelėje;

72.3. manometrų patikrinimas – apimtis ir periodiškumas nurodyti 2 priedo 2 lentelėje ir 5 priedo 1 lentelėje;

72.4. saugos, reguliavimo, blokavimo automatikos ir signalizacijos bei telemechanikos sistemų techninis patikrinimas – apimtis ir periodiškumas nurodyti 2 priedo 2 lentelėje ir 5 priedo 2 lentelėje.

Įmonėse ir visuomeniniuose pastatuose esančių buitinių dujų prietaisų techninis patikrinimas atliekamas 2 priedo 2 lentelėje nurodytu periodiškumu.

XII. DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ IR BUITINIŲ DUJŲ PRIETAISŲ GYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE TECHNINIS PATIKRINIMAS

73. Šio skirsnio reikalavimai nustato buitinių dujų prietaisų ir dujas deginančių įrenginių, kai kiekvieno galia ne didesnė kaip 120 kW, bei jų degimo produktų šalinimo sistemų techninio patikrinimo tvarką.

74. Dujas deginančių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų techninio patikrinimo periodiškumas nurodytas 2 priedo 2 lentelėje.

75. Dujas deginantys įrenginiai ir buitiniai dujų prietaisai tikrinami pagal gamintojų rekomendacijas. Be to, techninio patikrinimo metu tikrinama:

75.1. techninė būklė ir įrenginių sandarumas (jautriais dujų koncentracijos nustatymo prietaisais ar kitais pripažintais būdais);

75.2. ar patalpos, kuriose įrengti šie įrenginiai ir prietaisai, atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus;

75.3. degimo produktų šalinimo sistemos jungiamųjų vamzdžių techninė būklė, trauka dūmtraukyje ir ventiliacijos kanale;

75.4. saugos ir dujų degimo reguliavimo automatikos veikimas.

Patikrinus, jeigu reikia, pakeičiamos sugedusios ir susidėvėjusios dalys, išvalomi filtrai, degikliai ir degtuvai.

XIII. DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS SLĖGIO TYRIMAS

76. Dujų tiekimo sistemoje turi būti palaikomas projekte numatytas nominalus dujų slėgis. Sistemos techninės priežiūros metu nustačius dujų tiekimo sistemoje pastoviai esančias nepakankamo dujų slėgio atkarpas, zonas, rajonus, juose turi būti atliekamas dujų slėgio tyrimas.

77. Tiriant dujų tiekimo sistemos slėgį, matuojamas faktiškas slėgis esant didžiausiai apkrovai galimai vienu metu visoje tikrinamos sistemos dalyje. Šiuos matavimus rekomenduojama atlikti žiemos periodu, didžiausio dujų suvartojimo valandomis.

78. Slėgiui tirti naudojami rodmeniniai arba telemechanikos įrangos prietaisai, įrengti dujų reguliavimo punktuose, vartotojo dujotiekyje, o jeigu reikia, įrengiami papildomi matavimo prietaisai. Matavimo taškų kiekį ir jų įrengimo vietas nustato dujotiekius eksploatuojanti įmonė.

79. Dujų tiekimo sistemos slėgio tyrimas turi būti atliekamas pagal sistemos savininko parengtas metodikas.

XIV. DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS APŽIŪRA

80. Skirstomųjų dujotiekių apžiūrų periodiškumą ir darbų apimtį nustato savininkas, bet apžiūrima turi būti ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

81. Apžiūrų metu nustatyti skirstomųjų dujotiekių trūkumai turi būti analizuojami ir įvertinami atliekant techninį patikrinimą, taisymą bei rengiant remonto darbų planus.

82. Apžiūrint požeminį dujotiekį, turi būti patikrinama:

82.1. pastatų rūsių ir požeminių komunikacijų šulinių užteršimas dujomis 15 metrų atstumu į abi puses nuo plieninio dujotiekio;

82.2. išoriniai dujų nuotėkio požymiai. Išoriniai dujų nuotėkio požymiai yra: vasarą – virš (šalia) požeminio dujotiekio pageltę ar išdžiūvę želdiniai, žiemą – parudavęs sniegas;

82.3. ar dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus, ar dujotiekio apsaugos zonoje žemės darbai atliekami pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus [6.6];

82.4. ar neauga arba nesodinami medžiai dujotiekio apsaugos zonoje;

82.5. dujotiekio įtaisų tvarkingumas;

82.6. uždaromųjų įtaisų, izoliuojančių jungčių ir namų dujų slėgio reguliavimo įtaisų sandarumas;

82.7. dujotiekio išėjimo į žemės paviršių (dujotiekio vamzdžio ir apsauginio dėklo) būklė, dėklų sandarinimo būklė;

82.8. povandeninės dujotiekio perlaidos dalies ties upės krantais būklė.

83. Apžiūrint dujotiekio įtaisus, turi būti:

83.1. patikrinamas dujotiekio įtaisų sandarumas;

83.2. patikrinama dujų koncentracija kontroliniuose vamzdeliuose;

83.3. išvalomi dujotiekio įtaisų apsauginiai šulinėliai;

83.4. sutvarkomi putų plastiko amortizatoriai.

84. Jeigu dujotiekio apsaugos zonoje atliekami statybos ir (arba) žemės darbai, reikia patikrinti:

84.1. ar statinys statomas (montuojamas) nuo dujotiekio vamzdynų ir įrenginių leidžiamais norminiais atstumais [6.10, 6.11];

84.2. ar atliekant darbus nepažeisti dujotiekiai, dujotiekio įtaisai bei jų izoliacija, ar jie neužkraunami statybinėmis medžiagomis ir mechanizmais;

84.3. dujotiekio sandarumą (pagal išorinius dujų nuotėkio požymius).

85. Požeminio dujotiekio povandeninių pralaidų dalys ties upės krantais, esančios nesutvirtintuose krantuose ir skardžiuose, potvynio metu apžiūrimos (stebimos) pagal patvirtintą savininko grafiką.

86. Apžiūrint antžeminį dujotiekį, turi būti tikrinama:

86.1. dujotiekio antikorozinės dangos ir tvirtinimo būklė;

86.2. statinių, ant kurių įrengtas dujotiekis, konstrukcijų būklė, ar atliekant statybos ir remonto darbus dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus;

86.3. perėjimų per sienas, vamzdžių korozinė būklė, dėklų sandarinimo būklė;

86.4. ar dujotiekis nenaudojamas kitoms komunikacijoms tvirtinti, įžeminti;

86.5. dujotiekio sandarumas (apžiūrint);

86.6. uždaromųjų įtaisų, izoliuojančių jungčių sandarumas, tvarkingumas.

87. Apžiūrint dujų reguliavimo punktus, patikrinami technologiniai įrenginiai, matavimo prietaisai, pastatas, DRP apšvietimo, ryšio, šildymo, vėdinimo sistemų būklė, dujų slėgio reguliatorių darbiniai parametrai.

88. Namų dujų slėgio reguliavimo įtaisai tikrinami požeminių dujotiekių apžiūrų arba techninio tikrinimo periodiškumu.

89. Apžiūrint DRP įrenginius, patikrinama:

89.1. įrenginių sandarumas ir dujų kiekis patalpų ore;

89.2. dujų slėgis prieš reguliatorių ir už jo, uždaromojo vožtuvo svirčių padėtis;

89.3. matavimo prietaisai;

89.4. skysčio lygis hidrauliniame uždoryje.

90. Apžiūrint pastatą ir DRP apšvietimo, ryšio, šildymo, vėdinimo sistemų būklę, patikrinama:

90.1. ar nėra plyšių sienoje, skiriančioje pagrindinę ir pagalbines patalpas, stogo sandarumas;

90.2. patalpos temperatūra;

90.3. įžeminimo kontūro būklė;

90.4. apšvietimo, šildymo, vėdinimo, sistemų būklė.

VII. REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

91. Dujų sistemos rekonstravimo ir remonto darbai planuojami įvertinant jos naudojimą, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus bei dujų sistemos būklę.

92. Analizės rezultatų pagrindu turi būti sudaromos dujų sistemos sudedamųjų dalių rekonstravimo ir remonto darbų programos ir planai.

93. Rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai atliekami vadovaujantis defektiniais aktais, pagal parengtus projektus.

94. Jeigu plieniniai požeminiai dujotiekiai mechaniškai pažeidžiami arba pastumiami bet kuria kryptimi, tai remontuojant dujotiekį turi būti atidengiamos ir fiziniais kontrolės metodais tikrinamos pažeisto dujotiekio virintinės sandūros – po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeidimo vietos. Aptikus sandūroje defektų (trūkių, plyšių), atsiradusių pažeidus dujotiekį, reikia atidengti ir fiziniais kontrolės metodais patikrinti kitas pažeisto dujotiekio sandūras – dar po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeistos vietos. Pažeistas dujotiekio ruožas išpjaunamas ir iš naujo suvirinamas.

II. DUJOTIEKIŲ REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS

95. Dujotiekio rekonstravimo darbų sričiai priskiriama:

95.1. dujotiekių ar atskirų jo ruožų perklojimas (taip pat ir polietileninių vamzdžių įvėrimas į senus, susidėvėjusius metalinius vamzdžius) keičiant arba nekeičiant vamzdyno trasos vietą ar jo ilgį, bet keičiant dujotiekio pralaidumą;

95.2. dujotiekių sužiedinimas;

95.3. papildomų dujotiekių tiesimas ten, kur dujų slėgis per mažas;

95.4. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių įrengimas esamoje dujų tiekimo sistemoje.

96. Dujotiekio kapitalinio remonto darbų sričiai priskiriama:

96.1. dujotiekio atskirų ruožų keitimas keičiant vamzdyno trasos vietą, bet nekeičiant jo pralaidumo;

96.2. skirstomojo dujotiekio papildomų uždaromųjų įtaisų įrengimas.

97. Dujotiekio paprastojo remonto darbų sričiai priskiriama:

97.1. atskirų dujotiekio ruožų keitimas nekeičiant vamzdyno trasos (vietos ar ilgio) ir jo pralaidumo;

97.2. antžeminių dujotiekio įrenginių keitimas;

97.3. dujotiekio ir jo izoliacijos bei įrenginių įvairių pažeidimų taisymas;

97.4. izoliuojančių jungčių įrengimas ar jų keitimas;

97.5. dujotiekio įrenginių, uždaromųjų įtaisų, prietaisų pakeitimas jiems susidėvėjus, moraliai pasenus ar pasibaigus jų naudojimo laikui;

97.6. požeminio dujotiekio įgilinimo koregavimas užpilant (nukasant) gruntą;

97.7. iškasų sutvarkymas ir apželdinimas, kelio dangų atstatymas;

97.8. želdinių, medžių, augančių per arti nuo požeminio dujotiekio, persodinimas ir iškirtimas;

97.9. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įvairių pažeidimų taisymas ar papildomų įrengimas, nekokybiškų elektros kabelių keitimas;

97.10. dujotiekio vamzdynų, įrenginių ir įtaisų smulkių defektų taisymas;

97.11. kiti būtini darbai, susiję su dujų tiekimo sistemos pažeidimų taisymu (kitų greta paklotų komunikacijų remontas ir pan.).

98. Nereikalingo tolesniam dujų tiekimui dujotiekio išardymas (išmontavimas) priskiriamas statinio nugriovimui.

99. Finansinėje apskaitoje rekonstravimui turi būti priskiriami ir remonto darbai, jeigu to reikalauja atitinkami teisės aktai [6.5], tačiau tokių remonto darbų techniniai veiksmai, įskaitant statybos leidimų gavimą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras, atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir Taisyklėmis.

100. Remontuojant didesnio kaip 0,5 bar slėgio (Ps), didesnio kaip 80 mm sąlyginio skersmens (DN) dujotiekį, kai Ps ir DN sandauga viršija 3 500, suvirinimo būdu suremontuotus dujotiekio ruožus turi patikrinti valstybės institucijos įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga.

III. DRP (SDRP, PDRP, DRĮ) REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS

101. DRP rekonstravimo darbų sričiai priskiriama:

101.1. priestatų DRP telemetrijos įrenginiams įrengti pristatymas prie DRP pastato;

101.2. papildomų SDRP įrengimas esamoje dujų tiekimo sistemoje, pastatuose esančių DRP keitimas SDRP;

101.3. Statybos įstatymo [6.2] nustatyti pastatų rekonstravimo darbai.

102. DRP kapitalinio remonto darbų sričiai priskiriama:

102.1. papildomų redukavimo linijų įrengimas, susidėvėjusių technologinių įrenginių pertvarkymas;

102.2. naujų (papildomų) elektros, ryšio, apšvietimo, šildymo, telemetrijos sistemų įrengimas veikiančiuose punktuose;

102.3. Statybos įstatymo [6.2] šiai sričiai priskirti pastato statybinių konstrukcijų kapitalinio remonto darbai.

103. DRP paprastojo remonto darbų sričiai priskiriama:

103.1. telemetrijos, automatikos, signalizacijos, ryšio ir kitų sistemų įrengimas ir įvairių pažeidimų taisymas, elektros, šildymo, vėdinimo sistemų įvairių pažeidimų taisymas, susidėvėjusių keitimas;

103.2. dujų vamzdynų, įrenginių ir uždaromųjų įtaisų įvairių pažeidimų taisymas, jų pakeitimas naujais, nekeičiant pralaidumo;

103.3. matavimo priemonių pažeidimų taisymas ir jų keitimas;

103.4. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių taisymas, papildomų įrengimas ir susidėvėjusių keitimas;

103.5. DRP vamzdynų, įrenginių ir įtaisų smulkių defektų taisymas;

103.6. Statybos įstatymo šiai sričiai priskirti pastato statybinių konstrukcijų paprastojo remonto darbai.

104. Finansinėje ataskaitoje rekonstravimui turi būti priskiriami ir remonto darbai, jeigu to reikalauja atitinkami teisės aktai [6.5], tačiau tokių remonto darbų techniniai veiksmai, įskaitant statybos leidimų gavimą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras, atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir Taisyklėmis.

IV. DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ, DUJŲ DEGINIMO ĮTAISŲ REMONTAS

105. Dujas deginantys įrenginiai, dujų deginimo įtaisai remontuojami pagal atitinkamų įrenginių techninių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus.

106. Dujas deginančių įrenginių, dujų deginimo įtaisų kapitalinio remonto darbų sričiai priskiriama naujų (papildomų) apšvietimo, degimo produktų šalinimo, degimui reikalingo oro padavimo, ventiliacijos, automatikos, signalizacijos sistemų įrengimas.

107. Dujas deginančių įrenginių, dujų deginimo įtaisų paprastojo remonto darbų sričiai priskiriama:

107.1. degiklių, degtuvų, liepsnos stabilizatorių atkūrimas, keitimas naujais, nekeičiant jų tipo, pralaidumo;

107.2. degimo produktų šalinimo, degimui reikalingo oro padavimo, ventiliacijos sistemų įvairių pažeidimų taisymas, keitimas, nekeičiant jų tipo, galingumo;

107.3. dujų vamzdynų ir įrenginių, uždaromųjų įtaisų įvairių pažeidimų taisymas, jų pakeitimas naujais, nekeičiant pralaidumo;

107.4. matavimo priemonių įvairių pažeidimų taisymas ir keitimas;

107.5. saugos, reguliavimo, blokavimo automatikos telemetrijos ir signalizacijos sistemų įvairių pažeidimų taisymas, keitimas;

107.6. elektros instaliacijos įvairių pažeidimų taisymas, keitimas;

107.7. susidėvėjusių, sugedusių įrenginių dalių keitimas.

108. Finansinėje ataskaitoje rekonstravimui turi būti priskiriami ir remonto darbai, jeigu to reikalauja atitinkami teisės aktai [6.5], tačiau tokių remonto darbų techniniai veiksmai, įskaitant statybos leidimų gavimą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras, atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir Taisyklėmis.

VIII. PALEIDIMO IR DERINIMO DARBAI

109. Paleidimo ir derinimo darbai atliekami po dujų sistemos kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbų, jas pripažinus tinkamomis naudoti.

110. Dujas deginančių įrenginių dujų deginimo įtaisų paleidimo ir derinimo darbai atliekami pagal šių įrenginių techninių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus.

111. Paleidimo ir derinimo darbai turi būti atliekami pagal teisės akto reikalavimus [6.12]. Juos atlieka turinčių leidimą šiai veiklai įmonių kvalifikuotos tarnybos.

112. Ištekančių iš DRP, SDRP (DRĮ) dujų slėgis reguliuojamas pagal vartotojų dujų slėgio režimus. Išmetimo ir uždaromieji apsauginiai vožtuvai, kuriuos pagal jų konstrukciją ir technines charakteristikas galima suderinti veikti buitiniams dujų prietaisams tiekiamu didžiausiuoju dujų slėgiu (ne didesniu kaip 0,03 bar), suderinami veikti slėgiu, atitinkamai 1,15 ir 1,25 karto didesniu už didžiausiąjį darbinį slėgį.

Kiti apsauginiai išmetimo ir uždaromieji vožtuvai derinami vadovaujantis pagal gamintojų rekomendacijas parengtomis darbų technologijos instrukcijomis.

113. Sužiedintų DRP, SDRP apsauginių uždaromųjų vožtuvų derinimas, atsižvelgiant į reguliatorių darbo režimą, dujų tiekimo technologiją turi būti atliekamas tokiu būdu, kad veikiantis reguliatorius neišjungtų neveikiančių ar mažiau apkrautų reguliatorių blokavimo bei automatikos įtaisų.

114. Ištekančių iš DRP, SDRP (DRĮ) dujų slėgis neturi svyruoti daugiau kaip 10% darbinio slėgio.

115. DRP patalpų temperatūra turi būti palaikoma atsižvelgiant į įrenginių, kontrolės matavimo prietaisų ir uždaromųjų įtaisų technines charakteristikas ir gamintojų rekomendacijas.

116. Derinimo darbus atlikusios įmonės kvalifikuota tarnyba privalo parengti ir pateikti derinimo darbų ataskaitą, kurioje turi būti pateikti duomenys apie atliktus darbus, nustatytus dujų įrenginių darbo režimus, įrenginių tinkamumą naudoti ir kt. Atlikti derinimo, paleidimo darbai turi būti įrašomi į įrenginių techninius dokumentus (pasus).

IX. AVARIJŲ LOKALIZAVIMO ORGANIZAVIMAS

117. Įmonės, eksploatuojančios miesto ar gyvenvietės dujų tiekimo sistemas, privalo turėti avarines tarnybas, dirbančias ištisą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis arba turėti parengtą (apmokytą) personalą, sugebantį lokalizuoti bei likviduoti galimas avarijas bei gedimus ir tinkamą įrangą. Avarinės tarnybos turi būti aprūpintos transporto, ryšio ir saugos priemonėmis, prietaisais, įrankiais, mechanizmais, įrenginiais, operatyviniais, eksploatavimo bei techniniais dokumentais, reikalingais galimoms avarijoms lokalizuoti, o esant galimybei, ir likviduoti.

118. Avarijas dujas vartojančios įmonės dujų tinkluose ir įrenginiuose, kai juos eksploatuoja pati įmonė, lokalizuoja ir likviduoja šios įmonės kvalifikuoti darbuotojai. Dujų įmonių avarinės tarnybos pagal įmonių iškvietimus padeda lokalizuoti avarijas ir sutrikimus šių įmonių dujų tiekimo sistemose.

119. Dujų sistemų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka privalo pranešti valstybės įgaliotoms suinteresuotoms institucijoms apie įrenginių avarijas, sutrikimus ir su tuo susijusius nelaimingus atsitikimus bei žalą aplinkai ir organizuoti avarijų tyrimą. Avarijos ir sutrikimai tiriami vadovaujantis norminiu teisės aktu [6.16].

120. Avarinių tarnybų darbas turi būti organizuojamas pagal parengtus avarinių tarnybų nuostatus. Nuostatuose turi būti išdėstyta:

120.1. avarinės tarnybos organizacinė struktūra ir jos darbo tvarka;

120.2. avarinių paraiškų priėmimo, atlikimo ir įforminimo tvarka;

120.3. avarinės tarnybos aprūpinimo autotransportu, ryšio ir saugos priemonėmis, prietaisais, mechanizmais, įrankiais, medžiagomis ir atsarginėmis dalimis apimtis ir tvarka.

121. Avarijos skirstomuosiuose dujotiekiuose, vartotojų dujų tiekimo sistemose lokalizuojamos ir likviduojamos vadovaujantis įmonės vadovo patvirtintais avarijų bei sutrikimų dujų sistemose lokalizavimo planais (veiksmais) bei Bendraisiais organizacijų veiksmais lokalizuojant ir likviduojant avarijas dujofikuotuose objektuose bei įvykus nelaimingiems atsitikimams dėl dujų ar jų degimo produktų [6.21].

Avarijų bei sutrikimų dujų sistemose lokalizavimo veiksmai (planai) ir Bendrieji veiksmai [6.21] turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 3 metai, peržiūrimi ir, atsižvelgiant į sąlygas bei aplinkybes, koreguojami, o apie tai nedelsiant pranešama avarinių tarnybų darbuotojams.

122. Aptikus namų cokoliniuose aukštuose, rūsiuose, laiptinėse, tuneliuose ir kolektoriuose gamtinių dujų daugiau kaip 2%, būtina nedelsiant atjungti dujotiekius (nutraukti dujų tiekimą) [6.14].

123. Lokalizavus avarijas, likviduoti avarijų pasekmes ir atnaujinti dujų tiekimą gali dujų sistemos savininko ar kitos dujų sistemą eksploatuojančios įmonės kvalifikuotos tarnybos, gavusios avariją tiriančios komisijos leidimą.

124. Avarinių tarnybų darbuotojai privalo dalyvauti avarinėse treniruotėse:

124.1. ne rečiau kaip kartą per metus pagal avarijų ir sutrikimų lokalizavimo ir likvidavimo planų (veiksmų) kiekvieną temą;

124.2. ne rečiau kaip kartą per metus pagal Bendruosius organizacijų veiksmus lokalizuojant ir likviduojant avarijas dujofikuotuose objektuose bei įvykus nelaimingiems atsitikimams dėl dujų ar jų degimo produktų [6.21].

125. Treniruotės turi būti registruojamos specialiame žurnale, įvertinant treniruotėse dalyvavusių organizacijų atskirų tarnybų veiksmus [6.21].

______________

Skirstomųjų ir pastatų dujų

sistemų eksploatavimo taisyklių

1 priedas

DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS SANDARUMO TIKRINIMO IR APŽIŪRŲ PERIODIŠKUMAS

1 lentelė. Požeminių skirstomųjų dujotiekių sandarumo patikrinimas jautriais dujų ieškikliais

Eil. Nr.	Dujotiekio tipas	Patikrinimo periodiškumas
1.	Polietileniniai dujotiekiai	Vieną kartą per 5 metus
2.	Plieniniai dujotiekiai (išskyrus nurodytus 3 eilutėje)	Vieną kartą per metus
3.	Plieniniai dujotiekiai, kuriuose buvo nustatyti elektrocheminės korozijos židiniai, ne mažiau kaip po 200 m dujotiekio ilgio visomis kryptimis nuo korozijos židinio (iki jų sutvarkymo- rekonstravimo)	Du kartus per metus

2 lentelė. Dujų tiekimo sistemos įrenginių apžiūrų periodiškumas

Eil. Nr.	Dujų įrenginiai	Periodiškumas
1.	Dujų reguliavimo punktai:
1.1.	Be telemetrijos sistemos (atskirai stovinčiuose pastatuose) Be telemetrijos sistemos, esant įrengtai uždujinimo garsinei signalizacijai	Ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę Ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites
1.2.	Su telemetrijos sistema	Ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius
2.	Namų dujų slėgio reguliavimo įtaisai (NDSRĮ)	Ne rečiau kaip du kartus per metus
3.	Telemetrijos sistema	Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį
4.	Dujotiekiai, kurių apsaugos zonoje atliekami statybos ar žemės kasimo darbai	Kiekvieną dieną, iki nebus dujotiekio pažeidimo grėsmės

______________

Skirstomųjų ir pastatų dujų

sistemų eksploatavimo taisyklių

2 priedas

DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS TECHNINIS PATIKRINIMAS

1 lentelė. Dujotiekių techninis patikrinimas

Atliekami darbai	Periodiškumas
Skirstomieji dujotiekiai ir įvadai:
1. Dujotiekių techninis patikrinimas: 1.1. – požeminiai dujotiekiai 1.2. – antžeminiai dujotiekiai 1.3. – požeminiai polietileniniai dujotiekiai	Du kartus per metus Vieną kartą per metus Vieną kartą per metus
2. Plieninio dujotiekio izoliacijos būklės patikrinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus
3. Povandeninės dujotiekio pralaidos (diukerio) patikrinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus
4. Dujotiekio vamzdžių metalo būklės patikrinimas	Visais atvejais, kai dujotiekis atkasamas
5. Dujotiekio uždaromųjų įtaisų ir šulinių būklės tikrinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per metus
Pastatų dujų tiekimo sistema:
1. Gyvenamuosiuose pastatuose	Ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus
2. Įmonėse ir visuomeniniuose pastatuose	Ne rečiau kaip vieną kartą per metus

PASTABA. Esant įdiegtai eksploatuojamų skirstomųjų dujotiekių apsauginių dangų būklės kontrolei katodinės poliarizacijos metodu pagal teisės akto nustatytus reikalavimus 6.19], šio priedo 1 lentelės 2 punkte nurodyti darbai gali būti neatliekami.

2 lentelė. Dujų sistemos įrenginių techninis patikrinimas

Atliekami darbai	Periodiškumas
1. DRP, SDRP:
1.1. Dujų įrenginių periodiškoji techninė apžiūra	Ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius arba dujinių įrenginių gamyklų gamintojų rekomenduojamu periodiškumu
1.2. Dujų įrenginių metinis techninis patikrinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per metus
1.3. Matavimo priemonių bei telemetrijos sistemų techninis patikrinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per metus
2. Įmonės ir visuomeniniai pastatai:
2.1. Katilinėse dujas deginančių įrenginių dujų deginimo įtaisų periodiškoji techninė apžiūra	Ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius arba gamyklų gamintojų rekomenduojamu periodiškumu
2.2. Dujas deginančių įrenginių ir dujų deginimo įtaisų metinis techninis patikrinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per metus
2.3. Matavimo priemonių ir automatikos bei telemetrijos sistemų techninis patikrinimas	Ne rečiau kaip vieną kartą per metus
3. Gyvenamieji pastatai:
3.1. Dujas deginančių įrenginių, buitinių dujų prietaisų techninis patikrinimas	Gamintojo nustatytu periodiškumu bei apimtimi ir vartotojo pageidavimu

______________

Skirstomųjų ir pastatų dujų

sistemų eksploatavimo taisyklių

3 priedas

DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS BANDYMAI

I. BANDYMŲ BŪDAI

1. Dujų tiekimo sistema (atskiros jos dalys) gali būti bandoma pneumatiniu būdu. Bandymui naudojama:

1.1. degiosios dujos, transportuojamos dujų tiekimo sistemoje;

1.2. suslėgtos inertinės dujos arba oras.

2. Bandoma tikrinant dujų tiekimo sistemos sandarumą ir jeigu nustatomi gedimai:

2.1. dujų nuotėkis per korozijos pažeistas vamzdžio sieneles;

2.2. yra dujų nuotėkio požymių (dujų kvapas, išdžiūvę želdiniai, parudavęs sniegas), bet nenustatyta dujų nuotėkio vieta;

2.3. trūkusios suvirinimo sandūros ar vamzdžiai.

3. Bandymo būdą pasirenka techninę priežiūrą atliekančios įmonės kvalifikuota tarnyba, atsižvelgdama į dujų tiekimo sistemos tipą, jos būklę, dujų slėgį sistemoje bei saugos sąlygas.

4. Nustačius dujų nuotėkį per korozijos pažeistas vamzdžio sieneles, trūkusias suvirinimo sandūras, po remonto dujų tiekimo sistema (jos dalis) turi būti išbandyta inertinėmis dujomis arba oru.

II. BANDYMŲ PRIEMONĖS IR PAGALBINIAI REIKMENYS

5. Bandymo įrenginį sudarantys slėginiai vamzdynai, jungtys ir uždaromieji įtaisai turi išlaikyti dvigubai didesnį slėgį už taikomą dujų tiekimo sistemai bandyti.

6. Slėgis matuojamas reikiamų matavimo ribų ir ne mažesnės kaip 1 tikslumo klasės slėgio matavimo priemonėmis. Manometrai, naudojami bandymų metu, turi būti parinkti taip, kad matuojamasis bandymo slėgis būtų viduriniame skalės trečdalyje.

III. BANDYMŲ PARUOŠIMAS IR ATLIKIMO TVARKA

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

7. Bandoma dujų tiekimo sistema turi būti atjungta nuo dujas deginančių įrenginių bei buitinių dujų prietaisų, o dujų vartotojai iš anksto įspėti apie numatomą bandymą.

8. Bandant dujų tiekimo sistemą inertinėmis dujomis arba oru, bandomos dujų tiekimo sistemos ilgis neturi būti didesnis:

8.1. dujotiekių, kurių skersmuo (DN) iki 200 mm, – 12 km;

8.2. dujotiekių, kurių skersmuo (DN) iki 300 mm, – 8 km;

8.3. dujotiekių, kurių skersmuo (DN) iki 400 mm, – 6 km;

8.4. dujotiekių, kurių skersmuo (DN) iki 500 mm, – 5 km;

8.5. dujotiekių, kurių skersmuo (DN) daugiau kaip 500 mm, – 4 km.

9. Bandoma pagal parengtą darbų planą, kuriame turi būti nurodyta tiksli darbų atlikimo tvarka, reikalingi įrenginiai, medžiagos ir prietaisai bei privalomi saugos reikalavimai.

II. DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS BANDYMAS DUJOMIS

10. Dujų tiekimo sistemos bandymas vamzdyne esančiomis dujomis taikomas mažo slėgio skirstomiesiems dujotiekiams tais atvejais, kai yra dujų nuotėkio požymių (pvz., dujų kvapas), o nuotėkio vieta nenustatyta.

11. Bandymas dujomis turi trukti ne trumpiau kaip 60 min.

12. Slėgio sumažėjimas neturi viršyti 0,5 mbar (5 mm v. st.).

III. DUJŲ TIEKIMO SISTEMOS BANDYMAS INERTINĖMIS DUJOMIS ARBA ORU

13. Bandoma dujų tiekimo sistema turi būti atjungta nuo veikiančios dujų tiekimo sistemos bei dujas deginančių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų.

14. Dujų tiekimo sistemos mechaninis atsparumas, atsižvelgiant į darbinį slėgį, bandomas:

14.1. mažo slėgio – 3,0 bar slėgiu;

14.2. vidutinio slėgio II kategorijos – 3,5 bar slėgiu;

14.3. vidutinio slėgio I kategorijos – 1,4xPd, bet ne mažesnis kaip 4,0 bar slėgiu;

14.4. didelio slėgio – ne mažesniu kaip 1,3xPd;

14.5. gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mažo slėgio – 1,0 bar slėgiu.

15. Mechaninio atsparumo bandymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 1 h.

16. Dujų tiekimo sistemos sandarumas, atsižvelgiant į darbinį slėgį, bandomas:

16.1. visų slėgių skirstomųjų dujotiekių – 200 mbar (2000 mm v. st.) slėgiu;

16.2. įmonės dujų tiekimo sistemos – 100 mbar (1000 mm v. st.) slėgiu;

16.3. gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų dujų tiekimo sistemos – 50 mbar (500 mm v. st.) slėgiu.

17. Sandarumo bandymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip:

17.1. skirstomojo dujotiekio ir įmonės dujų tiekimo sistemos – 1 h;

17.2. gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų dujų tiekimo sistemos – 5 min.

IV. BANDYMO REZULTATŲ ĮVERTINIMAS

18. Dujų tiekimo sistema atsparumo bandymą išlaikė, jeigu bandant nebuvo konstatuota ir po apžiūrėjimo nenustatyta:

18.1. bandymo dujų (dujotiekyje esančių dujų, inertinių dujų, oro) nuotėkio per matomas dujotiekio jungtis, įrenginius ir uždaromuosius įtaisus;

18.2. slėgio sumažėjimo pagal manometro rodmenis.

19. Dujų tiekimo sistema sandarumo bandymą išlaikė, jeigu bandant:

19.1. nebuvo nustatyta (pastebėta) bandymo dujų nuotėkio per matomas dujotiekio jungtis, įrenginius ir uždaromuosius įtaisus;

19.2. slėgio sumažėjimas pagal manometro rodmenis neviršijo:

19.2.1. skirstomajame dujotiekyje – 1 mbar (10 mm v. st.);

19.2.2. įmonės dujų tiekimo sistemoje – 6 mbar (60 mm v. st.);

19.2.3. gyvenamojo ar visuomeninio pastato dujų tiekimo sistemoje – 2 mbar (20 mm v. st.).

V. BANDYMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS

20. Bandymo rezultatai įforminami aktu, kurį pasirašo atsakingas už bandymą kvalifikuotas darbuotojas ir dujų tiekimo sistemos savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Bandymo rezultatai taip pat įrašomi ir į dujų tiekimo sistemos techninį pasą. Bandymo leidžiamoji paklaida lygi slėgio matavimo manometrų paklaidai – Ā± 0,4%

______________

Skirstomųjų ir pastatų dujų

sistemų eksploatavimo taisyklių

4 priedas

DUJŲ REGULIAVIMO PUNKTŲ, DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ DUJŲ DEGINIMO ĮTAISŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

1 lentelė. Periodinė apžiūra

Eil. Nr.	Atliekami darbai	Periodiškumas
1.	Atliekami visi darbai, kuriuos reikia atlikti periodinės apžiūros metu	a) ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius – dujų reguliavimo punktuose; b) ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį – visuomeniniuose pastatuose.
2.	Patikrinama, ar veikia uždaromieji įtaisai bei apsaugos išmetimo vožtuvai ir jų uždarymo sandarumas
3.	Patikrinamas jungčių ir įtaisų sandarumas, nesandarumai pašalinami
4.	Patikrinamas filtro užterštumas (pagal slėgių skirtumą prieš ir už filtro); jeigu būtina, filtras išvalomas
5.	Patikrinama degiklių techninė būklė, veikimas. Jeigu būtina, degikliai ir degtuvai išvalomi
6.	Jeigu būtina, prapučiami manometrų, slėgio reguliatoriaus uždaromojo vožtuvo impulsiniai vamzdeliai
7.	Patikrinama slėgio reguliatorių ir apsaugos vožtuvų techninė būklė, suderinami jų veikimo parametrai

2 lentelė. Metinis (atliekamas vieną kartą per metus) techninis patikrinimas

Eil. Nr.	Atliekami darbai	Pastabos
1.	Atliekami visi 1 lentelėje išvardyti darbai
2.	Išardomi ir išvalomi reguliatoriai, apsaugos vožtuvai, filtrai
3.	Patikrinamas vožtuvų prigludimas prie lizdo, membranų sandarumas bei paslankumas
4.	Sutepamos besitrinančios dalys, sutvarkomi riebokšliai
5.	Pakeičiamos susidėvėjusios įrenginių detalės
6.	Patikrinamas neardomųjų konstrukcijų mazgų tvirtinimas
7.	Išardomi ir sutaisomi neužsidarantys ir netvarkingi uždaromieji įtaisai
8.	Perdažomi vamzdynai ir įrenginiai	Jeigu reikia
9.	Išmatuojamos kabelių bei laidų izoliacijos ir įžeminimo kontūrų varžos

______________

Skirstomųjų ir pastatų dujų

sistemų eksploatavimo taisyklių

5 priedas

MATAVIMO PRIEMONIŲ IR AUTOMATIKOS SISTEMŲ TECHNINIO PATIKRINIMO PERIODIŠKUMAS

1 lentelė. Matavimo priemonių techninis patikrinimas

Atliekami darbai	Periodiškumas
1. Manometro rodmens teisingumo sutikrinimas su pavyzdiniu manometru (tikrinti nebūtina, jeigu yra įrengti du ir daugiau matavimo prietaisų ir jų rodmenys sutampa)	Gamintojo rekomenduojamu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius
2. Periodinės matavimo priemonių patikros, jeigu gamintojo pateiktuose techniniuose dokumentuose nenustatyta dažnesnė patikra:
2.1. rodmeniniams, savirašiams, nuotolinio valdymo manometrams;	Kartą per metus
2.2. kilnojamiems ir stacionariems dujų analizatoriams;	Kartą per metus arba gamintojų nurodytais terminais
2.3. dujų signalizatoriams;	Kartą per 6 mėnesius arba gamintojų nurodytais terminais
2.4. masės, temperatūros, skysčių ir dujų kiekio matavimo priemonėms	Lietuvos standartizacijos departamento nustatytais terminais

2 lentelė. Dujų sistemos įrenginių saugos, reguliavimo, blokavimo automatikos ir signalizacijos sistemų techninis patikrinimas

Eil. Nr.	Atliekami darbai	Periodiškumas
1.	Funkcinis ir veikimo tikslumo patikrinimas	Vieną kartą per metus
2.	Sistemų daviklių nuostatų patikrinimas	Vieną kartą per 6 mėnesius
3.	Sistemų veikimo nustatytais režimais patikrinimas	Vieną kartą per 6 mėnesius
4.	Sistemų įrenginių metinis techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus

Ribos turi atitikti parametrus, garantuojančius saugų įrenginių darbą ir nurodytus automatikos ir signalizacijos sistemas derinusios įmonės ataskaitoje.

______________