LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŠILUMINĖS ENERGIJOS TARIFŲ
1994 m. rugsėjo 20 d. Nr. 878
Vilnius
1. Nustatyti nuo 1994-1995 metų šildymo sezono pradžios šiuos šiluminės energijos, kurią tiekia valstybinė įmonė „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“, tarifus (įskaitant šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, aptarnavimo išlaidas):
1.1. gyventojams už šildymą garažų, dirbtuvių, šiltnamių ir kitų negyvenamųjų objektų, kuriuose:
1.2. lengvatinius tarifus už gyvenamųjų patalpų, kuriose įrengti šiluminės energijos apskaitos prietaisai, šildymą:
1.2.1. už vieno žmogaus per mėnesį suvartotas 626 kWh šiluminės energijos, pensininko (moterų nuo 55 metų ir vyrų nuo 60 metų), I ir II grupių invalido suvartotas 939 kWh šiluminės energijos arba namuose, butuose, kuriuose gyvena vienas asmuo, suvartotas 1128 kWh šiluminės energijos ir papildomai butui šildyti 470 kWh šiluminės energijos – 3,7 cento už šilumos kWh.
1 kv. metrui bendrojo naudojimo patalpų (šildomo aukšto laiptinei) šildyti skiriama 31,32 kWh šiluminės energijos, kurios kaina nurodyta šiame punkte;
1.2.2. už 313 kWh šiluminės energijos, per mėnesį vieno žmogaus suvartotų virš nurodytų 1.2.1 punkte normų, – 5,3 cento už šilumos kWh (iki 10 kv. metrų viršnormatyviniam plotui šildyti);
1.3. lengvatinius tarifus gyventojams už gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra šiluminės energijos apskaitos prietaisų, šildymą:
1.3.1. už bendrojo (naudingojo) ploto, neviršijančio (arba lygaus) 20 kv. metrų vienam žmogui, pensininkui (moterims nuo 55 ir vyrams nuo 60 metų), I ir II grupių invalidui – 30 kv. metrų, namuose, butuose, kuriuose gyvena vienas asmuo – 36 kv. metrų, papildomų butui – 15 kv. metrų, 1 kv. metro bendrojo naudojimo patalpų (šildomo aukšto laiptinės) šildymą – 1,15 lito už kv. metrą per šildymo sezono mėnesį;
1.3.2. už bendrojo (naudingojo) ploto, viršijančio 1.3.1 punkte nurodytas normas iki 10 kv. metrų vienam žmogui, šildymą – 1,65 lito už kv. metrą per šildymo sezono mėnesį;
1.4. lengvatinius tarifus gyventojams už šiluminę energiją, naudojamą karštam vandeniui ruošti:
1.4.2. namams (butams), kuriuose yra karšto vandens apskaitos prietaisai, – 1,64 lito už kub. metrą;
2. Nustatyti, kad:
2.1. karšto vandens kaina nustatoma, prie šalto vandens kub. metro kainos pridėjus šiluminės energijos, kurios reikia kub. metrui karšto vandens paruošti, kainą. Kai karštas vanduo tiekiamas iš grupinių boilerinių, už karšto vandens tinklų aptarnavimą šilumos tiekėjas sumoka karšto vandens tinklus aptarnaujančioms organizacijoms po 0,15 lito už karšto vandens kub. metrą. Prie karšto vandens tinklų aptarnavimo darbų priskiriamas karšto vandens nutekėjimo likvidavimas, šiluminių kamerų ir kolektorių aptarnavimas, uždaromosios armatūros ir kontrolės matavimo prietaisų priežiūra;
3. Nustatyti šiuos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, aptarnavimo darbų (pagal priedą) tarifus metams:
3.1. šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo, kai karštas vanduo tiekiamas iš grupinių karšto vandens ruošimo įrenginių – 0,7 lito už kv. metrą bendrojo naudingojo ploto (iš jų šildymo sistemų aptarnavimo – 0,5 lito už kv. metrą ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo – 0,2 lito už kv. metrą);
3.2. šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo, kai karšto vandens ruošimo įrenginiai yra namo šilumos punkte – 2,1 lito už kv. metrą bendrojo naudingojo ploto (iš jų šildymo sistemų aptarnavimo – 0,5 lito už kv. metrą ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo – 1,6 lito už kv. metrą);
3.3. nepriklausomų (prijungtų prie šilumos tinklų per šilumokaitį) šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo, kai karšto vandens ruošimo įrenginiai yra namo šilumos punkte – 2,8 lito už kv. metrą (iš jų šildymo sistemų aptarnavimo – 1,2 lito už kv. metrą ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo – 1,6 lito už kv. metrą);
4. Nustatyti, kad:
4.1. šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo darbų tarifus šilumos tiekėjas paskirsto mėnesiais sutartyje, kuri sudaroma tiesiogiai su šias sistemas aptarnaujančia organizacija;
5. Patvirtinti Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų kompensavimo mažas pajamas turinčioms šeimoms tvarką (pridedama).
6. Nustatyti, kad tuo atveju, kai mokestis už gyvenamųjų patalpų normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą ir normatyvinį šiluminės energijos ir gamtinių dujų kiekį (išskyrus namus, butus, apšildomus gamtinėmis dujomis, kuriuose neįmontuoti gamtinių dujų apskaitos prietaisai) sudaro daugiau kaip 15 procentų šeimos pajamų, už šias paslaugas (pateikus pažymą apie šeimos pajamas) imamas 15 procentų šeimos pajamų dydžio mokestis.
7. Finansų ministerija turi teikti Energetikos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtoms šiluminės energijos ir dujų tiekimo įmonėms, taip pat įmonėms ir kitoms organizacijoms, naudojančioms katilines ir tiekiančioms šiluminę energiją gyventojams, subsidijas nuostoliams dėl kompensacijų už šildymą atlyginti ir lengvatiniams gamtinių dujų ir šiluminės energijos (naudojamų patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti) tarifams kompensuoti.
8. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinti šiluminės energijos, tiekiamos gyventojams (taip pat ir karštam vandeniui ruošti), tarifai taikomi visiems šiluminės energijos tiekėjams.
9. Iš dalies pakeičiant Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 29(2)-908), priedo skyriaus „Butų fondo eksploatavimo išlaidos“ antrojoje pastraipoje išbraukti žodžius „centrinio šildymo, karšto vandens tiekimo“, taip pat išbraukti pastraipą „pastatų šildymo sistemų bandymas ir parengimas žiemos sezonui“.
10. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 726 „Dėl šilumos ūkio ir inžinerinių tinklų eksploatavimo tobulinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1236):
10.1. išdėstyti 1.1 punktą taip:
„1.1. iki 1994 m. spalio 1 d. perduoti į valstybinės įmonės „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ balansą visus grupinius karšto vandens ruošimo įrenginius ir šilumos tinklus iki išorinės gyvenamojo namo sienos (techniniuose koridoriuose – iki įvado sklendės) pagal esamą būklę, o iki 1995 m. liepos 1 d. pagal suderintą su valstybine įmone „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ grafiką – karšto vandens tinklus nuo grupinių karšto vandens ruošimo įrenginių ir pereinamuosius kolektorius pagal esamą būklę“;
11. Pripažinti netekusiais galios:
11.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 721 „Dėl kainų Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje“ (Žin., 1993, Nr. 47-948) 1.5, 3, 5 punktus;
11.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 753 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 721 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 52-1023) 2 punktą;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 878
priedas
Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, aptarnavimo darbai
3. Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, elektros variklių, siurblių, uždaromosios ir reguliavimo armatūros (išskyrus buto) kontrolė, taip pat matavimo prietaisų, įrengtų namų įvaduose, patikra ir profilaktinis remontas.
Pastabos:
1. Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų tam tikrų elementų keitimas, rekonstravimas, tobulinimas, kapitalinis remontas, avarijų likvidavimas, butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių patikra, taip pat remontas prie šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo darbų nepriskiriami ir už juos šiluminės energijos vartotojas sumoka darbų atlikėjui papildomai.
3. Karšto vandens tiekimo sistema – namo šilumos mazge esantys karšto vandens ruošimo įrenginiai ir namo bei butų karšto vandens vamzdynai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 878
Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų kompensavimo mažas pajamas turinčioms šeimoms tvarka
1. Mažas pajamas turinčioms šeimoms (toliau vadinama – šeimos), gyvenančioms patalpose, kuriose yra centrinis šildymas, taip pat patalpose, šildomose gamtinėmis dujomis (išskyrus butus ar namus, kuriuose neįrengti gamtinių dujų apskaitos prietaisai), iš dalies kompensuojamas mokestis už patalpų šildymą.
Už gyvenamųjų patalpų normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą, gyvenamosioms patalpoms šildyti suvartotą normatyvinį dujų arba šiluminės energijos kiekį sumokėti šeima išleidžia iki 15 procentų savo pajamų pagal nustatytąjį lengvatinį tarifą. Jeigu šioms reikmėms išleidžiama daugiau kaip 15 procentų šeimos pajamų, išlaidos kompensuojamos. Už gyvenamųjų patalpų viršnormatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą, gyvenamosioms patalpoms šildyti suvartotą dujų arba šiluminės energijos kiekį, didesnį už normatyvinį, mokama pagal nustatytuosius tarifus.
2. Gyvenamųjų patalpų normatyvinis bendrasis (naudingasis) plotas nurodytas šio nutarimo 1.3.1 punkte.
Gyvenamosioms patalpoms šildyti skirtas normatyvinis dujų kiekis nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl gamtinių dujų ir šiluminės energijos karštam vandeniui ruošti kainų“ (Žin., 1994, Nr.) 1.1.3.1 punkto pirmojoje pastraipoje.
Gyvenamosioms patalpoms šildyti skirtas normatyvinis šiluminės energijos kiekis nurodytas šio nutarimo 1.2.1 punkto pirmojoje pastraipoje.
3. Nustatant gyvenamųjų patalpų normatyvinį bendrąjį (naudingąjį) plotą, gyvenamosioms patalpoms šildyti suvartojamą normatyvinį dujų arba šiluminės energijos kiekį, įskaitomi visi bute (individualiame name) įregistruoti gyventojai.
4. Atskira šeima laikomi sutuoktiniai, sugyventiniai, našliai ir viengungiai (vieniši) asmenys nepriklausomai nuo to, ar jie turi vaikų. Į šeimos sudėtį įskaitomi tikrieji vaikai, įvaikiai, posūniai bei podukros ir globotiniai iki 18 metų, taip pat vyresni kaip 18 metų valstybinių dieninių mokymo įstaigų viengungiai moksleiviai ir studentai. Pensininkai laikomi atskira šeima nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai, ar savo vaikų (globotinių) šeimose. Į šeimos sudėtį neįskaitomi tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai (prievolininkai), pensionuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi asmenys, kitose valstybėse gyvenantys šeimos nariai, negaunantys tose valstybėse su darbo santykiais susijusių pajamų ir neturintys privačios veiklos pajamų, taip pat suimti iki teismo, nuteisti laisvės atėmimu ar atliekantys bausmę ir pasiųsti gydytis nuo alkoholizmo bei narkomanijos (ne mažiau kaip mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą asmenys.
5. Mokestis už gyvenamųjų patalpų normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą, gyvenamosioms patalpoms šildyti suvartojamą normatyvinį dujų arba šiluminės energijos kiekį kompensuojamas šioms mažas pajamas turinčioms šeimoms:
5.1. šeimoms, paėmusioms auginti penkis ar daugiau našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų (šeimynoms);
5.2. šeimoms, kuriose sutuoktinis (abu sutuoktiniai), vienintelis esąs iš sutuoktinių arba viengungis (vienišas) asmuo dirba pagal darbo sutartį arba nedirba dėl šių svarbių priežasčių:
5.2.1. augina namuose mažamečius vaikus: motina (o kai motinos nėra – tėvas) – iki jauniausiajam vaikui sueis aštuoneri metai, tėvas – iki jauniausiajam vaikui sueis treji metai (jeigu nėra kitų galinčių vaikus prižiūrėti asmenų);
5.2.2. globoja asmenis, kurie yra pripažinti neveiksniais, slaugo sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą, jeigu nustatyta, kad jiems būtina nuolatinė slauga ir nėra kitų galinčių juos slaugyti asmenų;
5.2.3. mokosi pasitraukęs iš darbo valstybinėje dieninėje profesinėje, aukštesniojoje, aukštojoje mokyklose, aspirantūroje, klinikinėje ordinatūroje, rezidentūroje, tobulinimosi, persikvalifikavimo ir kadrų rengimo mokyklose ar kursuose;
5.2.5. yra nedirbanti ir nesimokanti pasitraukus iš darbo moteris, kuriai per įstatymų nustatytą ikigimdyminį ir pogimdyminį laikotarpį nemokama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatyme numatyta nėštumo ir gimdymo pašalpa;
5.2.6. yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje kaip aktyviai ieškantis darbo ir gaunantis bedarbio pašalpą, o persikvalifikavimo metu – stipendiją;
5.2.7. yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje kaip aktyviai ieškantis darbo, bet Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo nustatyta tvarka jam pasibaigęs bedarbio pašalpos (persikvalifikavimo metu – stipendijos) mokėjimo laikas, tačiau darbo birža toliau ieško jam darbo ir nesiūlo viešųjų darbų;
5.2.8. yra darbingo amžiaus nedirbantis (nesantis darbo santykiuose) asmuo, kuris pagal gydytojų konsultacinės komisijos išvadą pripažintas laikinai nedarbingu arba pasiųstas (ne trumpiau kaip mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą;
5.3. kitoms šeimoms, nenurodytoms 5.1 ir 5.2 punktuose (asmenų, dirbančių pagal sutartis, reglamentuojamas civilinės teisės normų, pradedančių kurtis ūkininkų, besisteigiančių individualių (personalinių) įmonių savininkų, taip pat užsiregistravusių darbo biržose asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo nustatyta tvarka negali būti mokama bedarbio pašalpa).
6. Šeimų vidutines pajamas per mėnesį apskaičiuoja miestų (rajonų) valdybų globos ir rūpybos skyriai, nedirbančių pensininkų – valstybinio socialinio draudimo skyriai, jeigu į juos kreipiamasi.
Šeimų, gaunančių socialinę pašalpą, pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, gautas per 3 mėnesius iki paskutinio prašymo skirti socialinę pašalpą ir socialinės pašalpos išmokas, gautas per paskutiniuosius 3 mėnesius iki kreipimosi dėl mokesčio už gyvenamųjų patalpų šildymą kompensavimo.
Dirbančių, besimokančių arba nedirbančių dėl 5 punkte nurodytų priežasčių asmenų šeimų, kurios pagal jų pajamų dydį neturi teisės gauti socialinės pašalpos, pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, gautas per 3 mėnesius iki kreipimosi dėl mokesčio už gyvenamųjų patalpų šildymą kompensavimo. Prireikus miestų, rajonų valdybų globos ir rūpybos skyriai tikrina šeimų gyvenimo sąlygas. Šeimų pajamos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 351 „Dėl socialinės pašalpos“ (Žin., 1993, Nr. 17-443).
Nedirbančių pensininkų šeimų, kurios negauna socialinės pašalpos, pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį mėnesio pensijos dydį per 3 mėnesius iki kreipimosi dėl mokesčio už gyvenamųjų patalpų šildymą kompensavimo.
Nustatant vidutines šeimos pajamas per mėnesį, neįtraukiami šeimos nariai, kurie kartu su šeima negyvena (nėra įregistruoti tame name ar bute).
Kai vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvena daugiau negu viena šeima ir šios šeimos atsiskaito pagal vieną atsiskaitomąją knygelę, bendros kartu gyvenančių (įregistruotų) asmenų vidutinės pajamos per mėnesį apskaičiuojamos sudedant šių šeimų narių pajamas. Šiuo atveju išlaidos už normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą, gyvenamosioms patalpoms šildyti suvartojamą normatyvinį dujų arba šiluminės energijos kiekį kompensuojamos, jeigu mokestis už šias paslaugas sudaro daugiau negu 15 procentų visų kartu gyvenančių (įregistruotų) asmenų pajamų.
Jeigu vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvena daugiau negu viena šeima ir šios šeimos atsiskaito pagal vieną atsiskaitomąją knygelę, o viena iš jų pagal 5 punktą neturi teisės į mokesčio už gyvenamųjų patalpų šildymą kompensavimą, jų pajamos neapskaičiuojamos ir kompensacija neskiriama nė vienai iš kartu gyvenančių šeimų.
7. Miestų (rajonų) globos ir rūpybos skyriai, apskaičiavę vidutines šeimų pajamas per mėnesį, iki einamojo mėnesio 25 dienos pateikia duomenis apie šeimų pajamas valstybinės įmonės „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ šilumos tinklams, aptarnaujantiems tam tikras zonas, ir valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ filialams. Ši nuostata netaikoma šeimoms (šiluminės energijos vartotojams – butams, namams), kurios už šiluminę energiją atsiskaito ne pagal tiesiogines sutartis su nurodytosiomis šiluminę energiją ir dujas tiekiančiomis įmonėmis, o per tarpines organizacijas (gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijas ir pan.), taip pat šeimoms, kurioms šilumą tiekia pramonės įmonės ir kitos organizacijos, naudojančios katilines. Šioms šeimoms išduodamos pažymos apie jų vidutines mėnesio pajamas (pagal 2 priedą).
Valstybinio socialinio draudimo skyriai duomenis apie šeimų, kuriose yra tik nedirbantys pensininkai, vidutinę mėnesio pensiją iki einamojo mėnesio 25 dienos pateikia valstybinės įmonės „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ šilumos tinklams, aptarnaujantiems tam tikras zonas, ir valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ filialams. Ši nuostata netaikoma pensininkų šeimoms (šiluminės energijos vartotojams – butams, namams), kurios už šiluminę energiją atsiskaito ne pagal tiesiogines sutartis su nurodytosiomis šiluminę energiją ir dujas tiekiančiomis įmonėmis, o per tarpines organizacijas (gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijas ir pan.), šeimoms, kurioms šilumą tiekia pramonės įmonės ir kitos organizacijos, naudojančios katilines, taip pat šeimoms, kuriose, be nedirbančių pensininkų, yra ir kitų asmenų. Šioms pensininkų šeimoms valstybinio socialinio draudimo skyriai išduoda pažymas apie vidutinę mėnesio pensiją.
8. Valstybinės įmonės „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ šilumos tinklai, aptarnaujantys tam tikras zonas, ir valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ filialai, gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos ir pan., taip pat pramonės įmonės bei kitos organizacijos, naudojančios katilines ir tiekiančios šiluminę energiją gyventojams, apskaičiuoja (pagal 1 priedą) ir atitinkamai sumažina mokestį už šildymą.
9. Už gyvenamųjų patalpų šildymą kompensuojama 1994-1995 metų šildymo sezoną. Kompensacija skiriama 3 mėnesiams, pradedant tuo mėnesiu, kurį šeima dėl jos kreipiasi. Po 3 mėnesių šeima vėl turi kreiptis dėl kompensacijos.
10. Jeigu praėjusius 3 mėnesius šeima nesumoka už buto šildymą ir komunalines paslaugas, kompensacija už gyvenamųjų patalpų šildymą neskiriama.
11. Gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, organizacijos, bendrijos, kurios yra sudariusios su valstybine įmone „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ ir valstybine įmone „Lietuvos dujos“ apmokėjimo už šiluminę energiją ar dujas sutartis, pateikia šioms įmonėms duomenis apie gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų kompensavimą Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
12. Valstybinė įmonė „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ ir valstybinė įmonė „Lietuvos dujos“ pateikia Finansų ministerijai paraiškas gauti subsidijų, kurių reikia nuostoliams, susidariusiems kompensuojant išlaidas už gyvenamųjų patalpų šildymą mažas pajamas turinčioms šeimoms, atlyginti.
Pramonės įmonės bei kitos organizacijos, naudojančios katilines ir tiekiančios šiluminę energiją gyventojams, nurodytąją paraišką pateikia miestų, rajonų valdyboms.
Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų
kompensavimo mažas pajamas turinčioms
šeimoms tvarkos
1 priedas
______________________________
(bendrijos arba šiluminę energiją
tiekiančios organizacijos pavadinimas)
199 _ m. ___________ mėn. __ d. Nr.
Kompensacijos už gyvenamųjų patalpų normatyvinio
bendrojo (naudingojo) ploto šildymą skaičiavimas
Kompensacija apskaičiuota __________________________________________________________
(namo (buto) savininko (nuomininko) ___________________________________ , gyvenančio(-ios)
_________________________, vardas, pavardė) (adresas) atsiskaitomosios knygelės Nr. ________
4. Normatyvinis bendrasis (naudingasis) plotas
(2 punktas x 3 punktas, o jeigu šis plotas vienam asmeniui
sudaro daugiau kaip 20 kv. metrų, pensininkui, invalidui
– 30 kv. metrų, name (bute), kuriame gyvena vienas asmuo,
daugiau kaip 36 kv. metrus, imama atitinkamai 20 kv. metrų,
30 kv. metrų arba 36 kv. metrai ir pridedama po 15 kv. metrų
butui) kv. metrų
Kompensacijos už gyvenamosioms patalpoms šildyti suvartotą
normatyvinį šiluminės energijos kiekį skaičiavimas
Kompensacija apskaičiuota __________________________________________________________
(namo (buto) savininko (nuomininko) vardas, pavardė)
________________, gyvenančio(-ios) _________________________________________________ ,
(adresas)
atsiskaitomosios knygelės Nr. _____
4. Suvartotas normatyvinis šiluminės energijos kiekis
(2 punktas x 3 punktas, o jeigu vienas asmuo suvartoja
daugiau kaip 626 kWh, pensininkas, invalidas – 939 kWh,
gyvenantis name (bute) vienas asmuo – daugiau kaip 1128 kWh,
imama atitinkamai 626 kWh, 939 kWh arba 1128 kWh ir
pridedama po 470 kWh butui) kWh
Kompensacijos už gyvenamosioms patalpoms šildyti suvartotą
normatyvinį gamtinių dujų kiekį skaičiavimas
Kompensacija apskaičiuota __________________________________________________________
(namo (buto) savininko (nuomininko) vardas, pavardė)
________________, gyvenančio(-ios) _________________________________________________ ,
(adresas)
atsiskaitomosios knygelės Nr. _____
4. Suvartotas normatyvinis gamtinių dujų kiekis
(2 punktas x 3 punktas, o jeigu vienas asmuo suvartoja daugiau
kaip 90 kub. metrų, pensininkas, invalidas – 135 kub. metrus,
gyvenantis name (bute) vienas asmuo – daugiau kaip 162 kub.
metrus, imama atitinkamai 90 kub. metrų, 135 kub. metrai arba
162 kub. metrai ir pridedama po 68 kub. metrus butui) kub. metrų
Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų
kompensavimo mažas pajamas turinčioms
šeimoms tvarkos
2 priedas
(miesto, rajono valdybos
globos ir rūpybos skyriaus, (bendrijai, dujas arba šiluminę
išdavusio pažymą, blankas) energiją tiekiančiai organizacijai)
199 _ m. _____________ mėn. __ d. .
Pažyma apie šeimos pajamas
Pateikiame duomenis apie __________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė)
gyvenančio(-ios) __________________________________________________________________ ,
(adresas)
atsiskaitomosios knygelės Nr. ____, šeimos narių pajamas per ______________________________ :
(metai, mėnesiai)
1. Vidutinės šeimos pajamos per mėnesį (šeimos narių darbo
užmokestis, pensija, stipendija, dividendai, kitos pajamos) Lt
4. Įregistruotų šeimos narių skaičius asmenų
iš jų pensininkų (moterų nuo 55 metų, vyrų nuo 60 metų), I ir II
grupių invalidų asmenų