LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
STATUTAS
DĖL SEIMO STATUTO 23 IR 210 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2008 m. liepos 3 d. Nr. X-1687
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97)
1 straipsnis. 23 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas
1. 23 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje vietoj žodžių „padaryto nusikaltimo“ įrašyti žodžius „patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo“, 1 punkte po žodžių „baudžiamojon atsakomybėn“ įrašyti žodžius „suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų:
1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę;
2. 23 straipsnio 2 dalyje po žodžių „baudžiamojon atsakomybėn“ įrašyti žodžius „suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Jeigu Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, komisija sudaroma šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo į komisijos posėdį pakviesti ir išklausyti Seimo narį, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, taip pat prokuratūros atstovą. Jeigu kviečiamas Seimo narys arba kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios priežasties arba atsisako pateikti komisijai paaiškinimus, komisija turi teisę priimti sprendimą nedalyvaujant Seimo nariui ar kitam jo įgaliotam Seimo nariui. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių Seimo narys ar kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį, yra laikomos priežastys, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso normose, reglamentuojančiose asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumą.“
3. 23 straipsnio 4 dalyje po žodžių „baudžiamojon atsakomybėn“ įrašyti žodžius „suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Jeigu Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedūra Seimo nariui gali būti pradėti tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t. y. jeigu yra priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta.“
2 straipsnis. 210 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 210 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„210 straipsnis. Veiksmai norint patraukti valstybės pareigūnus baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę
1. Ministras Pirmininkas ir ministrai, taip pat teisėj ai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
2. Jeigu yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimas dėl Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jų laisvės suvaržymo, Seimas atlieka šiuos veiksmus:
1) jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras yra Seimo nariai, o teisėjas yra Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisėjas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar teisėjas, Apeliacinio teismo pirmininkas ar teisėjas, Seimas priima sprendimus pagal šio statuto 23 straipsnį;
2) jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras nėra Seimo nariai, o teisėjas nėra Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisėjas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar teisėjas, Apeliacinio teismo pirmininkas ar teisėjas, Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Ministrą Pirmininką, ministrą ar teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę. Tokiu atveju veiksmai atliekami pagal šio statuto 23 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis.“