KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL SUŽALOTŲ NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ ATKŪRIMO BŪDO IR NUOSTOLIŲ DYDŽIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2006 m. liepos 12 d. Nr. Į-315
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 5 straipsnio 4 dalimi ir 10 dalies 20 punktu:
1. Tvirtinu Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2001 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 097 „Dėl Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 30-1006).
PATVIRTINTA
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315
SUŽALOTŲ NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ ATKŪRIMO BŪDO IR NUOSTOLIŲ DYDŽIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarką.
II. SUŽALOTŲ NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ ATKŪRIMO BŪDO IR NUOSTOLIŲ DYDŽIO NUSTATYMAS
3. Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį nustato Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas).
4. Komisija sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti (toliau – Komisija) sudaroma Departamento direktoriaus įsakymu iš Departamento Kontrolės skyriaus ir, esant reikalui, kitų Departamento skyrių atstovų, Departamento teritorinio padalinio atstovo(-ų) ir savivaldybės paveldosaugos padalinio ar kito administracijos atstovo(-ų) (jeigu savivaldybėje paveldosaugos padalinio nėra). Komisijos pirmininku skiriamas Departamento teritorinio padalinio vedėjas. Ne mažiau kaip trys Komisijos nariai turi būti Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuoti specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją.
Esant reikalui, gali būti kviečiami kiti atskirų sričių specialistai, ekspertai bei valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai. Komisijos darbe turi teisę dalyvauti savininkas, valdytojas ar naudotojas kultūros paveldo objekto, kuriame pačiame ar jo teritorijoje arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultūros vertybei.
5. Komisija savo išvadas įformina akte, kuriame nurodoma:
5.3. sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas Kultūros vertybių registre, adresas;
5.4. savininkas, valdytojas ar naudotojas kultūros paveldo objekto, kuriame pačiame ar jo teritorijoje arba apsaugos zonoje padaryta žala nekilnojamajai kultūros vertybei;
5.5. žala, padaryta nekilnojamajai kultūros vertybei (atskirai nurodant sužalotas ar sunaikintas vertingąsias savybes ar elementus), ir nuostolių dydis;
5.7. neteisėtais veiksmais padarę žalą juridiniai ar fiziniai asmenys (jeigu šie asmenys nustatyti);
5.8. siūlomas sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdas, darbų apimtys (jeigu galima atkurti iki sužalojimo buvusią nekilnojamosios kultūros vertybės būklę);
6. Esant būtinybei, papildomai gali būti atliekamos ekspertizės, tyrimai, kurių kaštai įtraukiami į Komisijos darbo išlaidas. Išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, įskaičiuojamos į nuostolius.
7. Komisijos aktą pasirašo visi Komisijos nariai. Komisijos narys turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie akto. Akte šalia Komisijos nario pavardės įrašoma „Pridedama atskiroji nuomonė.“ Prie akto taip pat pridedamas nuostolių dydžio apskaičiavimas, pasirašytas jį atlikusio specialisto, taip pat kiti Komisijos darbe naudoti dokumentai ar jų kopijos.
8. Nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal darbų medžiagų, mechanizmų, darbo sąnaudų normatyvus, žalos ir nuostolių atlyginimo normatyvus bei kitais vertės nustatymo būdais.
9. Apskaičiuojant sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės praradimo arba atkuriamąją vertę, atsižvelgiama į medžiagų bei sukūrimo technologijų autentiškumą, o nekilnojamosios kultūros vertybės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
10. Į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužaloto objekto tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei lavinimo priemonės praradimas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti gali būti įskaičiuojamos į netiesioginius nuostolius.