LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIŲ REGLAMENTŲ STR 1.01.06:2002 „YPATINGI STATINIAI“ IR STR 1.01.07:2002 „NESUDĖTINGI (TARP JŲ laikini) statiniai“ patvirtinimo

2002 m. balandžio 16 d. Nr. 184

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-26 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.1.1, 1.1.3 ir 1.1.11 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766):

1. Tvirtinu statybos techninius reglamentus STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyti reglamentai įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

3. Laikau nuo 2002 m. liepos 1 d. netekusiu galios aplinkos ministro 1999 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 335 „Dėl STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2667).

4. Aplinkos ministerijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2002 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. 184

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.01.07:2002

NESUDĖTINGI (TARP JŲ LAIKINI) STATINIAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato:

1.1. nesudėtingų statinių sąrašą [4.1], [4.9];

1.2. prie nesudėtingų statinių priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius [4.1], [4.9];

1.3. nesudėtingų statinių (ar jų dalių) projektavimo, statybos (naujos statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo) bei pripažinimo tinkamais naudoti tvarką [4.1], [4.9];

1.4. nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai vadovaujančių neatestuotų asmenų kvalifikacinius reikalavimus.

2. Šis Reglamentas netaikomas atliekant nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbus (nors statinys, kuris yra vertybė pagal konstrukcijų paprastumą ir techninius parametrus, atitinka nesudėtingo statinio požymius), nes bet kuri nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė priskiriama ypatingų statinių kategorijai [4.1].

3. Šis Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [4.1].

II. NUORODOS

4. Šio Reglamento nuorodose įrašyti teisės aktai:

4.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

4.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin.,2000, Nr. 74-2262; Nr. 77; Nr. 80; Nr. 82);

4.3. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 1995, Nr. 53-1294; 1996, Nr. 100-2262; 1997, Nr. 66-1598; 1999, Nr. 64-2075; 2000, Nr. 42-1191, Nr. 58-1706; 2001, Nr. 71-2519);

4.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2001, Nr. 16-497);

4.5. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948);

4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093, Nr. 90-2773, Nr. 2-49);

4.7. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239);

4.8. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin.,1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);

4.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-26 nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819);

4.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-13 nutarimas Nr. 1094 „Dėl privalomųjų patentų išdavimo fiziniams asmenims tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 79-2390; 2001, Nr. 42-1462);

4.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimas Nr. 359 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1990, Nr. 35-859);

4.12. Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodika (Žin., 1999, Nr. 74-2265, Nr. 98-2831; 2001, Nr. 55-1964);

4.13. STR 1.02.06:2002 „Teritorijų planavimo specialistų ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“;

4.14. STR „Statinio projektavimas“;

4.15. STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (pakeitimai rengiami) (Žin., 2000, Nr. 79-2401; 2001, Nr. 95-3370);

4.16. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507, Nr. 98-2831);

4.17. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“;

4.18. STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“;

4.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-19 įsakymas Nr. 221 „Dėl Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinių kiekių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 68-2186);

4.20. STR 1. 07. 05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“;

4.21. STR 1. 09. 04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“;

4.22. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998-05-05 įsakymas Nr. 85/233 „Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 44-1224).

5. Duomenys apie nuorodose įvardytų teisės aktų ir jų pakeitimų paskelbimą „Valstybės žiniose“ apima teisės aktų pakeitimus, kurie paskelbti „Valstybės žiniose“ ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio Reglamento patvirtinimo dienos. Informaciją apie vėlesnius teisės aktų pakeitimus galima rasti „Valstybės žiniose“ arba interneto tinklapiuose. Jei prie STR nėra informacijos apie jo paskelbimą, reiškia, kad STR rengiamas ir įsigalios kartu su šiuo Reglamentu.

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Šiame Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos yra tos pačios, kurios pateiktos Statybos įstatyme [4.1]. Šiame Reglamente pateikiamos tik tiesiogiai susijusios su šiuo Reglamentu Statybos įstatymo sąvokos ir kitos sąvokos, kurių nėra Statybos įstatyme:

6.1. Laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami [4.1].

6.2. Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys [4.1]. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai [4.1].

6.3. Gyvenamasis pastatas (namas) – pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos [4.12], [4.16].

6.4. Namų ūkio pastatas (klėtis, svirnas) – namo pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes (maitinimo, poilsio, higienos, sveikatos ir kt.) su sąlyga, kad tos reikmės tenkinamos name ar namų ūkio pastate (naudojant jame esančius daiktus ar atliekant tam tikrus veiksmus). Namo ūkio pastato (priklausomai nuo name esančių pagalbinių patalpų kiekio ir paskirties) patalpomis (viename ar keliuose priklausiniuose) gali būti: maisto atsargų, namų apyvokos daiktų (drabužių, indų, namo priežiūros įrangos ir pan., pirtis, prausykla, skalbykla, kieto kuro sandėlis (malkinė), vasaros virtuvė, lauko tualetas (kai name nėra nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos).

6.5. Kioskas – smulkios prekybos reikmėms skirtas nedidelis lengvų konstrukcijų pastatas, kurio užimamas žemės plotas yra ne didesnis kaip 15 m2 ir kurio dalis sienų (jų viršutinės dalys) įstiklintos ir prekyba vyksta per priekinėje sienoje esančią vitrinos angą.

6.6. Paviljonas – įvairios paskirties lengvų konstrukcijų pastatas, kurio dalis ar visos sienos įstiklintos ir kuris yra atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato, tačiau turintis atskirą įėjimą ir atskirą stogą.

6.7. Palapinė – lengvas karkasinis inžinerinis statinys, aptemptas audeklu ar apdengtas kita lengva medžiaga.

6.8. Pneumatinis apvalkalas – oro slėgiu palaikoma konstrukcija, tvirtikliais sujungta su žeme (tiesiogiai ar per pamatus), pagaminta iš plonos ir lanksčios medžiagos, kuri uždengia patalpą kaip stogas ir sienos (tokiu atveju tai pastatas) arba tik kaip stogas (tokiu atveju – inžinerinis statinys).

6.9. Pavėsinė (altana) – nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio.

6.10. Prieangis (tambūras) – nešildomas priestatas prie išorinių pastato durų (atskiriantis pastatą nuo lauko) su sienomis iki pusės patalpos aukščio ar per visą aukštį, kaip tarpinė patalpa tarp lauko ir šiltų pastato patalpų (kai sienų viršutinės dalys įstiklintos, prieangis vadinamas uždara veranda, kai neįstiklintas – atvira veranda [4.16]).

6.11. Stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato.

IV. NESUDĖTINGŲ STATINIŲ SĄRAŠAS

7. Nesudėtingi statiniai skirstomi į šias grupes:

7.1. I grupės nesudėtingi statiniai;

7.2. II grupės nesudėtingi statiniai;

7.3. laikini statiniai.

8. Nesudėtingų statinių sąrašas ir jų priskyrimas prie šio Reglamento 7 punkte nurodytų nesudėtingų statinių grupių pateikiamas šio Reglamento 1 priede. Laikinų statinių sąrašas pateikiamas sąvokos „laikinas statinys“ apibrėžime (žr. 6.1 papunktį).

V. PASTATŲ IR INŽINERINIŲ STATINIŲ, PRISKIRTŲ PRIE NESUDĖTINGŲ STATINIŲ, PAPRASTŲ KONSTRUKCIJŲ POŽYMIAI IR TECHNINIAI PARAMETRAI

9. Pastatų ir inžinerinių statinių, priskirtų prie I ir II grupės nesudėtingų statinių, konstrukcijos laikomos paprastomis, jei statytojas turi technišką galimybę iš jų pastatyti (sumontuoti) statinį:

9.1. savo, šeimos narių bei pasitelktų (pasamdytų) statybininkų jėgomis, daugiausia naudojant rankų darbą ir nesudėtingus mechanizmus (rangovui statytojas gali pavesti atlikti tik kai kuriuos sudėtingus, ypač specialiuosius, darbus, kai juos atlikti privaloma nustatyta kvalifikacija);

9.2. nenaudojant potencialiai pavojingų įrenginių [4.8] (tarp jų kėlimo kranų). Šis požymis netaikomas montuojant pamatus bei perdangas ir kt. statybos produktus, kurių negalima pakelti rankomis ar paprastais mechanizmais (ne kėlimo kranais).

10. Šio Reglamento 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytos sąlygos tik apibrėžia paprastų konstrukcijų požymius, skiriančius jas nuo kitų konstrukcijų tuo, kad iš jų galima statyti (montuoti) statinį, naudojant paprasčiausius statybos (montavimo) organizavimo ir statybos darbų vykdymo būdus. Jei reikia, statytojas gali nesudėtingų statinių statybą organizuoti rangos ar statybos valdymo būdu ir statyboje naudoti kitą įrangą, nei nurodyta minėtuose papunkčiuose.

11. Nesudėtingų statinių techniniai parametrai pateikiami šio Reglamento 1 priede.

VI. nesudėtingų statinių ar jų dalių projektavimo, statybos,

pripažinimo tinkamais naudoti tvarka

12. I grupės nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys:

12.1. neprivalomas statinio projektas [4.1], [4.14], nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai [4.1], [4.14], neprivaloma skirti statinio projekto vadovą [4.1], [4.14];

12.2. nereikalingas statybos leidimas [4.1], [4.14] (atskirais šio Reglamento priede nurodytais atvejais kai kurių statinių statybai vietoj statybos leidimo privalomas kitas minėtame priede įvardytas dokumentas, be kurio statyba, kaip ir be statybos leidimo, yra savavališka [4.1]);

12.3. neprivaloma skirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą [4.1];

12.4. neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiūra [4.1];

12.5. neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra [4.1];

12.6. nereikalingas statybos leidimas [4.1], [4.14] statinį griauti;

12.7. neatliekami: statinio kadastriniai matavimai [4.4], [4.12], statinio pripažinimas tinkamu naudoti [4.1], [4.15] ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre [4.5].

13. I grupės nesudėtingiems statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje arba saugomoje teritorijoje taikomos Statybos įstatymo išimtys, nurodytos šio Reglamento 15 punkte.

14. II grupės nesudėtingiems statiniams taikomos šios Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys:

14.1. statinio projektavimo sąlygų sąvadas [4.1], [4.18] privalomas tik tuo atveju, kai statybos sklypo inžineriniai tinklai ar nesudėtingų statinių inžinerinės sistemos prijungiamos prie už sklypo ribų esančių komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų bei statybos sklypo susisiekimo komunikacijos prijungiamos prie viešojo naudojimo kelių (gatvių);

14.2. rengiamas sumažintos sudėties projektas – projekto schema [4.14];

14.3. tais atvejais, kai statinio projektavimo sąlygų sąvadas neprivalomas [4.1], [4.18], statybos leidimą išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio projekto patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje. Patikrinimą, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), atlieka savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas);

14.4. neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiūra, išskyrus nesudėtingą statinį, statomą saugomoje teritorijoje [4.1], [4.21];

14.5. statinio statybos techninės priežiūros privalomumas nurodytas priede (pastaboje);

14.6. nereikalingas statybos leidimas [4.1], [4.17] statinį griauti.

15. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, esamiems ar numatomiems statyti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje arba saugomoje teritorijoje, taikomos II grupės nesudėtingiems statiniams nustatytos Statybos įstatymo išimtys, išskyrus nurodytas 14.3 punkte. Statybos leidimą I ir II grupės statiniams išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje [4.20], raštu pritarus: minėtos komisijos nariui – už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos atstovui (statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos teritorijoje) ar komisijos nariui – saugomos teritorijos administracijos, o kai jos nėra, – Aplinkos apsaugos regiono departamento atstovui (statiniams saugomoje teritorijoje).

16. Laikiniems statiniams [4.1] galioja tos pačios Statybos įstatymo nuostatų taikymo išimtys kaip ir II grupės nesudėtingiems statiniams ir viena papildoma nuostata – statybos leidimas išduodamas ne ilgiau kaip 3 metams [4.1].

17. Projektuojant ir statant I ir II grupės nesudėtingus statinius ir laikinus statinius, draustis privalomuoju statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimu nebūtina [4.1].

VII. II grupės nesudėtingų statinių projektavimui, statybai,

statinio projekto vykdymo priežiūrai vadovaujančių neatestuotų asmenų kvalifikaciniAI reikalavimai

18. Statinio projekto vadovui (projekto dalies vadovui) [4.1] neprivalomas kvalifikacijos atestatas [4.1], [4.13], tačiau jis privalo turėti statybos, architektūros ar kitą aukštąjį arba aukštesnįjį inžinerinį išsimokslinimą ir Vyriausybės nustatyta tvarka įsigytą statinio projektavimo darbų patentą [4.1], [4.10] (tik tuo atveju, jei jis atlieka projektavimo darbus kaip fizinis asmuo). Jei projektuotojas (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą), kaip fizinis asmuo, rengia statinio, skirto savo šeimos nariams, projekto schemą ir kartu yra šio projekto vadovas (projekto dalies vadovas), patentas neprivalomas [4.1].

19. Statinio statybos vadovui (statinio statybos specialiųjų darbų vadovui) neprivalomas kvalifikacijos atestatas [4.1], [4.13], tačiau jis privalo turėti statybos, architektūros ar kitą aukštąjį arba aukštesnįjį inžinerinį išsimokslinimą ir Vyriausybės nustatyta tvarka įsigytą statybos darbų patentą (patentas privalomas tik tuo atveju, jei statybos darbus atlieka fizinis asmuo). Jei statytojas (turintis statybos, architektūros ar kito techninio profilio aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą), kaip fizinis asmuo, vykdo nesudėtingo statinio, skirto sau ar savo šeimos nariams statybą ūkio būdu, patentas neprivalomas [4.1].

20. II grupės nesudėtingo pastato, statomo statytojo ar jo šeimos narių reikmėms, statybos techninę priežiūrą gali vykdyti pats statytojas (arba jo šeimos narys), turintis aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) techninį išsimokslinimą. Šiuo atveju statytojas neprivalo turėti statinio statybos techninio prižiūrėtojo kvalifikacijos atestato, tačiau jis kartu su prašymu viešojo administravimo subjektui statybos leidimui gauti privalo pateikti įsipareigojimą raštu, kad jis statinio statybos techninę priežiūrą vykdys pats ir prisiima atsakomybę už šiame Reglamente nustatytas statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas.

VIII. Statytojo PRIEVOLĖS ATLIEKANT nesudėtingų statinių PROJEKTAVIMĄ IR statybą

21. Statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo:

21.1. vadovautis Statybos įstatymu [4.1], Civiliniu kodeksu [4.2], kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, šiuo ir kitais statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais;

21.2. statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype [4.1];

21.3. jei projektavimo darbai atliekami rangos [4.2] būdu, – sudaryti projektavimo darbų rangos sutartį [4.1], [4.2] su projektavimo įmone ar fiziniu asmeniu, kurie atitinka projektuotojui Statybos įstatymo [4.1], [4.10] nustatytus reikalavimus;

21.4. jei statybos darbai atliekami rangos [4.2] būdu, – sudaryti statybos rangos sutartį [4.2] su įmone ar fiziniu asmeniu, kurie atitinka rangovui nustatytus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo [4.1];

21.5. jei projektavimo darbai atliekami naudojant projektavimo organizavimo būdą, – statinio projektavimo valdymą, sudaryti pavedimo sutartį su statinio projektavimo valdytoju ir pagal šią sutartį perduoti jam (kaip įgaliotiniui) savo (kaip įgaliotojo) darbų mastą, teises ir pareigas [4.1], [4.2];

21.6. jei statybos darbai atliekami naudojant statybos organizavimo būdą, – statinio statybos valdymą, sudaryti pavedimo sutartį su statinio statybos valdytoju ir pagal šią sutartį perduoti jam (kaip įgaliotiniui) savo (kaip įgaliotojo) darbų mastą, teises ir pareigas [4.1], [4.2];

21.7. jei statyba organizuojama ūkio būdu, vykdyti visas pareigas, kurios priklauso rangovui [4.1];

21.8. vykdyti darboviečių įrengimo reikalavimus [4.22].

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

______________

STR 1.01.07:2002

priedas (privalomasis)

NESUDĖTINGŲ STATINIŲ SĄRAŠAS

1. I grupės nesudėtingi statiniai –

1.1. pastatas privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype [4.3]:

1.1.1. gyvenamojo ar sodo namo pagalbinis pastatas (atskiras pastatas ar priestatas prie bet kurio iš šių namų) – namų ūkio pastatas, kurio perdengimo anga ne didesnė kaip 4,8 m, kuris ne aukštesnis kaip 3,5 m ir kurio užimamas žemės plotas [4.16] ne didesnis kaip 15 m², kai šiame pastate nėra rūsio ir naudojimo paskirtį turinčios pastogės, sanitarinių patalpų (tualetų, vonių, dušų, prausyklų, pirčių, saunų), krosnių, viryklų ir kitų ugniakurų;

1.1.2. pavėsinė, stoginė ar prieangis (atskiras pastatas ar priestatas prie gyvenamojo arba sodo namo), ne aukštesnis kaip 3,0 m ir kurių kiekvieno užimamas žemės plotas [4.16] ne didesnis kaip 10 m²;

1.1.3. polietileninis šiltnamis nepriklausomai nuo jo ploto ne aukštesnis kaip 3,0 m;

1.1.4. šiltnamis su nuimamais (žiemą) stiklais, ne aukštesnis kaip 3 m su stulpiniais (medžio ar betoniniais) pamatais ir kurio užimamas žemės plotas [4.16] ne didesnis kaip 20 m²;

1.2. inžinerinis statinys (privačiame namų valdos žemės sklype ar ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype [4.3]):

1.2.1. sklypo teritorijos tvarkymo statinys: sklypo (ar jo dalies): sklypo vidaus kelias ar takas, šaligatvis; ne aukštesni kaip 1 m tako laiptai bei tokio pat aukščio atraminės sienos, pandusai, atviros terasos, sodų, daržų, gėlynų apželdinimo bei puošybos elementai (pergolės, tvorelės, statiniai, skirti kilimams valyti, skalbiniams džiovinti, stacionarūs suolai bei stalai ir pan.); baseinas (su fontanu ar be jo), kurio vandens paviršiaus plotas ne didesnis kaip 10 m²; skulptūra, kryžius, koplytstulpis, kurių kiekvienas ne aukštesnis kaip 3,0 m;

1.2.2. sklypo (ar jo dalies) tvora – ažūrinė (vielos tinklo, metalo juostų, virbų, medžio tašelių, vytelių, karčių ir pan.) su betoniniais, metaliniais ar mediniais stulpais (išskyrus tvorą iš spygliuotos vielos), ne aukštesnė kaip 1,8 m; tokių pačių konstrukcijų, ne aukštesnė kaip 2 m ganyklos tvora žemės ūkio paskirties žemėje; ištisinė tvora iš medinių lentelių ar tašelių su mediniais, metaliniais ar betoniniais stulpais, ne aukštesnė kaip 1,8 m;

1.2.3. saulės energijos kaupimo įrenginys ant pastato stogo arba prie pastato išorinės sienos;

1.2.4. vandens bakas, kurio tūris ne didesnis kaip 5 m³, įrengtas ant pastato (bako viršaus aukštis išsikišęs virš šlaitinio stogo kraigo ar plokščiojo stogo dangos ne daugiau kaip 3 m) sodui, daržui, gėlynams ir teritorijai laistyti iš šachtinio šulinio, kūdros ar kito atviro vandens šaltinio;

1.2.5. žvėrelių ar paukščių narvas; šuns būda;

1.3. pastatas (žemės ūkio paskirties žemės sklype [4.3]):

1.3.1. polietileninis šiltnamis, ne aukštesnis kaip 3 m nepriklausomai nuo jo ploto;

1.4. inžinerinis statinys (žemės sklype, kurio žemės paskirtis [4.3] nurodyta šio punkto papunkčiuose):

1.4.1. radijo, televizijos bet kurio tipo antena, kurios dalis virš pastato ne aukštesnė kaip 10 m, su sąlyga, kad šios dalies ir pastato aukščių suma ne didesnė kaip 25 m bet kurios paskirties žemės sklype;

1.4.2. miško gaisro stebėjimo bokštas; medžioklės bokštelis miškų ūkio paskirties žemės sklype (bet kurio iš šių statinių aukštis pagal technologinius reikalavimus);

1.4.3. ne aukštesnis kaip 15 m: gręžinio bokštas, avarinių sirenų stiebas, signalizacijos stiebas, vėliavos stiebas ar kitos paskirties stiebas, gręžinio bokštas, žaibosaugos stiebas; statinių žaibosaugos inžinerinė sistema bet kurios paskirties žemės sklype;

1.4.4. išorinės elektros tiekimo ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos (išskyrus kabelinę televiziją) remontui skirta atrama, stulpas ar ramstis; pastoliai, skirti statinio paprastajam remontui bet kurios paskirties žemės sklype;

1.4.5. kūdra iki 300 m² (pagal jos viršaus matmenis) privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype;

1.4.6. išvietė su išgriebimo duobe, kai nėra komunalinių ar vietinių nuotekų šalinimo tinklų bet kurios paskirties žemės sklype;

1.4.7. eismo reguliavimo skydas, kai jo plotas ne didesnis kaip 3 m²; eismo reguliavimo ženklas prie susisiekimo komunikacijos (kelio, gatvės), įrengiamas eismo reguliavimo taisyklėse nustatytoje vietoje;

1.4.8. geodezinis ženklas bet kurios paskirties žemės sklype;

1.4.9. kapo paminklas, ne aukštesnis nei nustatytas [4.11]; antkapis, tvorelė, suolelis kapinėse.

Pastaba. Atramos, stulpo, ramsčio, antenos, stiebo, bokšto, bokštelio (toliau – Iškyša), nurodytų šio priedo 1.4.1–1.4.4 papunkčiuose, aukštis, kai ši bet kuri Iškyša, statoma aerodromo ar karo aviacijos bazės apsaugos zonoje, neturi viršyti šiai zonai nustatyto leidžiamo statinių aukščio. Kai bet kuri iš aukščiau išvardytų Iškyšų įrengiama virš statinio, leidžiamas aukštis apskaičiuojamas, sudedant statinio aukštį nuo žemės paviršiaus ir Iškyšos aukštį;

1.5. inžinerinis statinys prie vandens telkinio ar jo akvatorijoje:

1.5.1. medinis lieptas ar tiltelis vandens telkinio, kuris ribojasi ar nesiriboja su statytojo valdomu sklypu, akvatorijoje, kai to liepto ar tiltelio ilgis nuo vandens telkinio kranto yra ne didesnis kaip 15 m ir statinio pakloto (grindų) plotas yra ne didesnis kaip 30 m²; prie tokio pat vandens telkinio statoma medinė valčių pastogė 1–2 valtims;

1.5.2. medinis lieptas ar tiltelis vandens telkinio, kuris ribojasi su statytojo valdomu (naudojamu) sklypu, akvatorijoje, kai to liepto ar tiltelio ilgis nuo vandens telkinio kranto yra ne didesnis kaip 16–25 m ir statinio pakloto (grindų) plotas yra ne didesnis kaip 30 m²; prie tokio pat vandens telkinio ar jo akvatorijoje statoma medinė valčių pastogė 3–4 valtims, šuolių į vandenį įrenginys, ne aukštesnis kaip 3 m, ar kitas pliažo įrenginys;

1.5.3. medinis lieptas, tiltelis ar prieplauka, statomi vandens telkinio, nesiribojančio su statytojo valdomu (naudojamu) sklypu, akvatorijoje, kai bet kurio iš šių statinių ilgis nuo vandens telkinio kranto yra ne didesnis kaip 16–25 m ir statinio pakloto (grindų) plotas yra ne didesnis kaip 30 m²; vandens telkinio akvatorijoje statomas šuolių į vandenį ar kitas pliažo įrenginys, medinė valčių pastogė 3–4 valtims.

Pastaba. Šio sąrašo 1.5 punkte nurodytus inžinerinius statinius statyti statytojas (užsakovas) turi teisę tik gavęs šiuos dokumentus (kurie prilyginami statybos leidimui): kai bet kuris iš šių statinių statomas vandens telkinio akvatorijoje ir kai vandens telkinys ribojasi su statytojo (užsakovo) valdomu nuosavybės teise ar valdomu ir naudojamu kitais įstatymų nustatytais pagrindais (toliau – Valdomu) žemės sklypu – vandens telkinio savininko sutikimą; tuo atveju, kai vandens telkinys nesiriboja su statytojo Valdomu žemės sklypu – vandens telkinio savininko (naudotojo) ir su vandens telkiniu besiribojančio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimą raštu. Kai vandens telkinys priklauso valstybinių vandenų fondo žemei, turi būti gautas regiono aplinkos apsaugos departamento sutikimas, kuris atstoja vandens telkinio savininko sutikimą. Kai šie inžineriniai statiniai statomi vandens telkiniuose, kurie yra saugomoje teritorijoje, be aukščiau minėtų žemės sklypo ir vandens telkinio savininko sutikimų, privaloma gauti regiono aplinkos apsaugos departamento sutikimą.

2. II grupės nesudėtingi statiniai:

2.1. pastatas (žemės sklype, kurio paskirtis [4.3] nurodyta šio punkto papunkčiuose):

2.1.1. gyvenamasis namas privačiame namų valdos žemės sklype ar ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype ar sodo sklype, ne aukštesnis kaip 8,5 m, kurio perdengimo anga ne didesnė kaip 4,8 m ir kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 m²;

2.1.2. sodo namas (kitos žemės ūkio paskirties žemėje) [4.3], kurio techniniai parametrai tokie patys kaip šio Reglamento 2.1.1 papunktyje;

2.1.3. gyvenamojo namo ar sodo namo pagalbinis pastatas (tame pačiame žemės sklype, kuriame statomas bet kuris iš šių namų) – namų ūkio pastatas, ne aukštesnis kaip 8,5 m, kurio perdengimo anga ne didesnė kaip 4,8 m, kurio užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 50 m²;

2.1.4. daržinė žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemėje, kurios užimamas žemės plotas [4.12] ne didesnis kaip 80 m², aukštis ne didesnis kaip 8,5 m;

2.1.5. karkasinis įstiklintas šiltnamis su pamatais, kurio užimamas žemės plotas [4.16] privačiame namų valdos žemės sklype ar ūkininko sodybos sklype (žemės ūkio paskirties žemėje) ne didesnis kaip 20 m² ar žemės ūkio bei miškų ūkio paskirties žemės sklype – ne didesnis kaip 70 m² ir bet kuris šiame papunktyje minėtas šiltnamis ne aukštesnis kaip 3 m;

2.1.6. nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) pastatas, kurio užimamas žemės plotas [4.16] ne didesnis kaip 20 m² ir kuris ne aukštesnis kaip 4 m statinio projektavimo sąlygų sąvade [4.18] nurodytoje vietoje;

2.2. inžinerinis statinys (bet kurios paskirties žemės sklype [4.3]):

2.2.1. vėjo energijos statinys, ne aukštesnis kaip 10 m (į aukštį įskaičiuojamas sparno aukštis, kai sparnas yra statmenoje padėtyje);

2.2.2. šachtinis šulinys (kai nėra vandentiekio komunalinių ar vietinių tinklų);

2.2.3. metalinis (surenkamas) vandens bokštas, kurio aukštis ne didesnis kaip 10 m ir tūris ne didesnis kaip 25 m³;

2.2.4. ištisinės mūrinės, gelžbetoninės ir metalinės sklypų tvoros, ne aukštesnės kaip 1,8 m;

2.2.5. nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) kabelinės linijos, klojamos betranšėjiniu būdu (tarp jų – atviru būdu klojamos atkarpos telekomunikacijų sankirtose ir jų apsaugos zonose), kuriose nėra šulinių, kamerų ir kitų antžeminių statinių statinio projektavimo sąlygose nurodytose vietose;

2.3. inžinerinis statinys (žemės sklype, kai tai leidžiama pagal žemės paskirtį [4.3]):

2.3.1. atviras žiūrovinis statinys: vasaros teatro scena, estrada, šokių aikštelė, kurių kiekvienos užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 20 m² žemės sklype,

2.3.2. atviros sporto (futbolo, krepšinio, tinklinio, rankinio, lauko teniso bei kt.) bei žaidimų aikštelės su įranga (be tribūnų), taip pat šliaužimo takeliai, sūpuoklės, kopėčios, turnikai, treniruokliai ir pan.;

2.3.3. sandėliavimo ar parodos aikštė, kurios plotas yra ne didesnis kaip 200 m² ir kurioje nėra pavojingų ir aplinką teršiančių medžiagų bei tokio pobūdžio atliekų [4.6], [4.7];

2.3.4. reklaminis skydas (stendas) prie susisiekimo komunikacijų (kelių, gatvių);

2.3.5. meteorologinių stebėjimų aikštelės su įranga;

2.3.6. automobilių apžiūros estakada.

Pastabos: 1. Šiame priede nurodytas statinių aukštis apskaičiuojamas STR 1.14.01:1999 [4.16] nustatyta tvarka.

2. Statinio statybos techninė priežiūra privaloma statiniams, nurodytiems 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. 184

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.01.06:2002

YPATINGI STATINIAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato:

1.1. ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą, šių statinių sudėtingumo požymius bei jų techninius parametrus [3.1], [3.9];

1.2. ypatingų statinių projektavimo, statybos ir griovimo tvarkos ypatumus;

1.3. šis Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [3.1].

II. NUORODOS

2. Teisės aktų ir jų pakeitimų galiojimo duomenys pateikti ne vėlesni kaip prieš 10 dienų iki šio Reglamento patvirtinimo. Informaciją apie vėlesnius teisės aktų pakeitimus galima rasti „Valstybės žiniose“. Jei Reglamentas (STR) neturi informacijos apie jo paskelbimą, reiškia, kad Reglamentas rengiamas ir įsigalios nuo 2002 m. liepos 1 d.

3. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

3.2. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 1997, Nr. 66-1605; 2001, Nr. 99-3528);

3.3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);

3.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37; 1997, Nr. 30-713, Nr. 67-1676, 1997, Nr. 96-2421; 2000, Nr. 40-1114);

3.5. Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin.,1995, Nr. 44-1076; 1997, Nr. 96-2424);

3.6. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 89-2743, Nr. 113-3618);

3.7. Lietuvos Respublikos vandens įstatymą (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816);

3.8. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 36-987);

3.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 02 26 nutarimą Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819);

3.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 06 29 nutarimą Nr. 817 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašo, įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tvarkos, įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų kolegialių valdymo organų sudarymo tvarkos patvirtinimo ir valstybės institucijų, atsakingų už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimą, paskyrimo, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1251 „ Dėl potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2053);

3.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 07 19 įsakymą Nr. 221 „Dėl Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinių kiekių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 68-2186);

3.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 12 19 įsakymą Nr. 532/742 „Dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ženklinimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 16-509);

3.13. STR 1.02.07:2002 „Projektavimo, statybos ir ekspertizės įmonių atestavimas“;

3.14. STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“;

3.15. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773; 2001, Nr. 4-103);

3.16. STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“;

3.17. STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“;

3.18. STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“;

3.19. STR 1.07.04:2002 „Statybos leidimas“;

3.20. STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“;

3.21. STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka ir reikalavimai“;

3.22. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „ Dėl įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų priežiūrų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant parametrus) sąrašo“ (Žin., 2001, Nr. 85-2979);

3.23. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 10 06 įsakymą Nr. 349 „Dėl slėginių įrenginių techninio reglamento tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 88-2726);

3.24. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 11 21 įsakymą Nr. 345 „Dėl įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių su jų nurodytais parametrais sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 98-3504).

III. Pagrindinės SĄVOKOS

4. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka pagrindines sąvokas, pateiktas:

4.1. Statybos įstatyme [3.1];

4.2. Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme [3.8];

4.3. Slėginių įrenginių techniniame reglamente [3.23];

4.4. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ženklinimo tvarkoje [3.12];

4.5. Šiame Reglamente pateikiamos kai kurios 4.3 punkte nurodytame dokumente esančios sąvokos:

4.5.1. didžiausias leidžiamasis slėgis p(s) – didžiausias slėgis, kuriam, kaip nurodo gamintojas, įrenginys yra suprojektuotas. Didžiausias leidžiamasis slėgis žymimas gamintojo nurodytoje vietoje. Tai privalo būti vieta, kurioje jungiami saugos ir (arba) ribojantieji įtaisai, arba įrangos viršuje arba, jeigu išvardytosios nepriimtinos, bet kurioje nurodytoje vietoje [3.23];

4.5.2. tūris V – vidinis sekcijos ir atvamzdžių iki pirmosios jungties arba suvirinimo siūlės tūris, atmetus pastovių vidaus sudedamųjų dalių tūrį [3.23];

4.5.3. vardinis dydis DN – skaitmenimis nurodytas dydis, kuris yra bendras visoms vamzdyno sistemos dalims, išskyrus tas dalis, kurių nurodyti išoriniai skersmenys arba sriegio dydis. Tai patogus nuorodoms sveikas skaičius ir jis tik iš dalies yra susijęs su gamybiniais matmenimis. Vardinis dydis žymimas DN, po jo pateikiamas skaičius [3.23];

4.5.4. takiosios medžiagos – dujos, skysčiai ir garai be priemaišų arba jų mišinys. Juose gali būti suspenduotų kietųjų dalelių [3.23];

4.5.5. I grupę sudaro pavojingos takiosios medžiagos [3.23]. Pavojinga takioji medžiaga – medžiaga arba preparatas, kuriems taikomi 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl įstatymų, poįstatyminių aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų grupavimu, pakavimu ir žymėjimu, suderinimo 7 straipsnio 2 dalies apibrėžimai (OJ 196, 1967 08 16, p. 1) su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Komisijos direktyvoje 94/69/EB (OJ L381, 1994 12 31, p. 1). Pavojingų medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka pateikta [3.12].

1 grupę sudaro takiosios medžiagos, kurios laikomos [3.23]:

– sprogstamosiomis,

– ypač degiomis,

– labai degiomis,

– degiomis (jeigu didžiausia leidžiamoji temperatūra viršija pliūpsnio temperatūrą),

– labai nuodingomis,

– nuodingomis,

– oksiduojančiomis;

4.5.6. II grupę sudaro visos kitos (nepavojingos) takiosios medžiagos, nenurodytos 4.5.5 punkte [3.23].

IV. YPATINGI STATINIAI

5. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamas statinys [3.1]:

5.1. kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius) [3.11];

5.2. kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai [3.3], [3.10], [3.22], [3.24];

5.3. sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus);

5.4. visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių;

5.5. kuris yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė.

6. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas su šių statinių sudėtingumo bei statinių techninių parametrų 5 punkte išvardytais požymiais nurodomas šio Reglamento priede.

7. Ypatingam statiniui, be Statybos įstatymo [3.1] nustatytų reikalavimų, taikomų visiems statiniams, taip pat taikomi šie to paties įstatymo nustatyti papildomi reikalavimai:

7.1. rengti ypatingų statinių projektus (naujo statinio statybos, statinio rekonstravimo ar statinio kapitalinio remonto) turi teisę Lietuvos Respublikoje įregistruota projektavimo įmonė arba užsienio projektavimo įmonė, gavusi Aplinkos ministerijos atestatą [3.1], [3.13] ypatingiems statiniams projektuoti. Teisė projektuoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka [3.2];

7.2. jį statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti turi teisę Lietuvos Respublikos įregistruota statybos įmonė arba užsienio valstybės statybos įmonė, gavusios Aplinkos ministerijos atestatą statyti ypatingus statinius [3.13]. Teisė statyti bei rekonstruoti branduolinės energetikos objektus suteikiama Branduolinės energijos įstatymo [3.2] nustatyta tvarka;

7.3. jo projekto ekspertizė (naujo statinio statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto) yra privaloma [3.17];

7.4. jo projektas (naujo statinio statybos, statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto) turi būti nustatytąja tvarka patvirtintas [3.14];

7.5. statant, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant, privaloma nustatytąja tvarka atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą [3.20];

7.6. ypatingam statiniui nugriauti privalomas statinio griovimo projektas [3.1].

8. Šio Reglamento 7.1, 7.2, 7.3, 7.5 papunkčiai netaikomi statiniui, nurodytam priedo lentelės Nr. 1 1.1 papunktyje ir lentelėje Nr. 2 (išskyrus statinį, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; kuris yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė), kai atliekami tik šie darbai:

8.1. statinio rekonstravimas, padarant naują ar likviduojant esamas pavienes angas atitvarinėse konstrukcijose, tarp jų ir laikančiojoje konstrukcijoje (nesilpninant jų galios), įrengiant išorės sienų apšiltinimą bei keičiant statinio pavienių patalpų (ne daugiau kaip 20 proc. viso pastato patalpų ploto) paskirtį;

8.2. statinio kapitalinio remonto darbai, keičiant susidėvėjusias pastato bendrąsias inžinerines sistemas ar jų elementus, keičiant pastato fasado išvaizdą.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9. Už neigiamas pasekmes dėl šiuo Reglamentu nustatytos tvarkos pažeidimų atsako projekto vadovas, projekto dalių vadovai, statybos vadovas, kiti statybos proceso dalyviai Administracinių teisių pažeidimų kodekso, Civilinio kodekso bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.

10. Ginčai dėl šio Reglamento taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

______________

STR 1.01.06:2002

priedas (privalomasis)

YPATINGŲ STATINIŲ KATEGORIJAI PRISKIRIAMŲ STATINIŲ SĄRAŠAS

1. Statiniai, kuriuose naudojamos ir saugomos pavojingos medžiagos pagal nustatytus jų ribinius kiekius

Statiniai, kuriuose naudojamų ir saugomų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai yra lygūs arba didesni, nei nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 07 19 įsakymu Nr. 221 patvirtintame dokumente „Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai“ (Žin., 1999, Nr. 68-2186), [3.11], [3.12], yra priskiriami prie ypatingų statinių.

2. Statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai

Statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ir yra privalomi registruoti valstybės rejestre bei tokiuose statiniuose vykdomi darbai, priskiriami prie ypatingų statinių. Valstybės rejestre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių grupės [3.3], [3.10], [3.22], [3.24]:

1. Garo ir vandens šildymo katilai bei jų įranga (katilai utilizatoriai, perkaitintuvai, ekonomaizeriai) [3.24]:

1.1. didesnio kaip 0,5 bar slėgio p(s) garo katilai, kurių Ps ir V sandauga viršija 3500 bar + l;

1.2. aukštesnės kaip 110 oC temperatūros vandens šildymo katilai, kurių p(s) ir V sandauga viršija 10 000 bar x l.

2. Slėginiai indai ir jų įranga [3.24]:

2.1. didesnio kaip 0,5 barų slėgio, didesnio kaip 25 litrų talpos indai ir jų įranga, skirti 1 grupės takiosioms medžiagoms, kai p(s) ir V sandauga viršija 500 bar x l, išskyrus mažesnio kaip 250 litrų talpos gamtinių dujų, suskystintų naftos dujų ir kitų techninių dujų balionus ir jų įrangą;

2.2. didesnio kaip 0,5 barų slėgio, didesnio kaip 1000 litrų talpos indai ir jų įranga, skirti 2 grupės takiosioms medžiagoms, kai p(s) ir V sandauga viršija 10 000 bar x l.

3. Pavojingų medžiagų slėginiai vamzdynai, slėginiai garotiekiai ir karšto vandens vamzdynai bei jų įranga [3.24]:

3.1. didesnio kaip 0,5 barų slėgio, didesnio kaip 80 mm sąlyginio skersmens DN vamzdynai ir jų įranga, skirti 1 grupės takiosioms medžiagoms, kai p(s) ir DN sandauga viršija 3500 bar x mm;

3.2. didesnio kaip 100 barų slėgio vamzdynai ir jų įranga, skirti 1 grupės takiosioms medžiagoms nepriklausomai nuo DN;

3.3. didesnio kaip 100 mm sąlyginio skersmens DN, kai vandens bei garo temperatūra aukštesnės kaip 110 oC, slėgis didesnis kaip 16 barų.

4. Pavojingų medžiagų talpyklos bei jų įranga [3.22]:

4.1. 1 grupės takiųjų medžiagų, didesnio kaip 50 m³ tūrio, stacionariosios talpyklos ir jų įranga.

5. Lynų keliai, funikulieriai ir jų įranga [3.22]:

5.1. visų tipų ir parametrų mašininės pavaros, keleivinių lynų keliai ir jų įranga;

5.2. visų tipų ir parametrų kabamųjų dviejų lynų krovininiai keliai ir jų įranga;

5.3. visų tipų ir parametrų funikulieriai ir jų įranga.

6. Eskalatoriai ir jų įranga [3.22]:

6.1. visų tipų ir parametrų tarpaukštiniai ir tuneliniai eskalatoriai ir jų įranga;

6.2. visų tipų ir parametrų judamieji takai ir jų įranga.

7. Kėlimo kranai ir jų įranga [3.22]:

7.1. mašininės pavaros kėlimo kranai ir jų įranga:

7.1.1. 5 t ir didesnės keliamosios galios tiltinio, kabelinio tipo kranai, gembiniai kranai bei kranai rietuvai nepriklausomai nuo valdymo būdo;

7.1.2. mažesnės kaip 5 t keliamosios galios tiltinio, kabelinio tipo kranai, gembiniai kranai bei kranai rietuvai su valdymo kabina;

7.1.3. didesnės kaip 1 t keliamosios galios strėlinio tipo kranai ir kranai ekskavatoriai su įrengtais strėlės siekio keitimo ir (arba) posūkio mechanizmais.

8. Techniniai medicinos įrenginiai bei jų įranga [3.10]:

8.1. neimplantuojami aktyvieji medicinos įrenginiai;

8.2. kūdikių inkubatoriai;

8.3. aktyviųjų implantų išoriniai aktyvieji komponentai.

9. Pramoginiai įrenginiai ir jų įranga [3.22]:

9.1. pasivažinėjimo atrakcionai, judantys apie vieną ašį, kurių transporto priemonės pagreitis didesnis kaip 1 m/s², bei jų įranga;

9.2. pasivažinėjimo atrakcionai, darantys du ir daugiau judesių apie skirtingas ašis nepriklausomai nuo pagreičio;

9.3. sudėtingo judesio pasivažinėjimo atrakcionai, kurių transporto priemonės nors vieno judesio pagreitis didesnis kaip 1 m/s²;

9.4. apžvalgos ratai.

PASTABA. Statiniai, kuriuose yra būtini registruoti valstybės rejestre liftai ir jų įranga [3.22], nepriskiriami prie ypatingų statinių. Liftai ir jų įranga gaminami, montuojami ir eksploatuojami vadovaujantis specialiaisiais jų gamybos, montavimo ir eksploatavimo reglamentais bei kitais norminiais aktais.

3. Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai

Ypatingi statiniai yra visi statiniai, kurie pasižymi 1 lentelėje išvardytomis konstrukcinėmis bei technologinėmis charakteristikomis.

1 lentelė

Eil. Nr.	Statinių grupės pavadinimas	Statinių konstrukcijų sudėtingumo požymių bei techninių parametrų pavadinimas
1.	Sudėtingų konstrukcijų	1.1. aukštesni kaip 30 m (skaičiuojant nuo žemiausios žemės paviršiaus altitudės iki šlaitinio stogo
	statiniai	kraigo, plokštinio stogo parapeto viršaus, mansardinio aukšto stogo kraigo), taip pat kurių
		įgilinimas daugiau kaip 7 m (skaičiuojant nuo aukščiausios žemės paviršiaus altitudės iki įgilinto
		statinio žemutinės patalpos grindų), įvairios paskirties statiniai (išskyrus karkasinius, bokštinius
		statinius ir individualaus naudojimo šachtinius šulinius);
		1.2. didelių atstumų tarp atramų (12 m ir daugiau) statiniai;
		1.3. surenkami metaliniai arkiniai sandėliai, kurių atstumas tarp atramų (kolonų) – 24 m ir daugiau;
		1.4. statiniai su erdvinėmis konstrukcijomis (kupolais, klostėmis, kevalais ir pan.);
		1.5. karkasiniai statiniai 18 m aukščio ir aukštesni;
		1.6. statiniai, kurie gali būti veikiami dinaminių, pulsinių bei ypatingų apkrovų (1 MW ir didesnės
		galios elektros generatorių ir turbinų pamatai, slėptuvės ir pan.);
		1.7. statiniai, kuriuose yra kabančios ir vantinės konstrukcijos, taip pat statiniai, statomi perdangų
		ir aukštų kėlimo metodu.

2.	Bokštiniai statiniai	2.1. bokštiniai statiniai 15 m aukščio ir aukštesni (dūmtraukiai, vandentiekio bokštai, vandens
		aušyklos, silosinės ir kt.);
		2.2. radijo, radijo ryšių ir televizijos bokštai, radijo navigacijos švyturiai, radiolokatoriai ir radijo
		ryšio statiniai (išskyrus antenas, sumontuotas ant statinių);
		2.3. jūrų, upių ir kitų vandens telkinių navigacijos švyturių statiniai.

3.	Pramonės statiniai	Statiniai, kuriuose įrengiamos technologijos, pasižyminčios dinaminėmis apkrovomis, kai vibracija
		(nepriklausomai nuo krypties) didesnė nei 0,1 mm arba jos yra pavojingos gaisro ar sprogimo
		atžvilgiu.

4.	Jėgainių statiniai	4.1. branduolinės energetikos jėgainės. Statiniai, kuriuose yra branduolinės medžiagos bei jų
		atliekos;
		4.2. 1 MW ir didesnės galios elektros ir šilumos gamybos statiniai;
		4.3. giluminiai žemės šilumos paėmimo ir grąžinimo statiniai.

5.	Gamybos statiniai	Cheminių medžiagų, naftos perdirbimo, įmonių statiniai.

6.	Hidrotechnikos statiniai	6.1. hidroelektrinės, hidrotechnikos statiniai, kurių patvankos aukštis didesnis kaip 3 m arba
		tvenkinio plotas didesnis kaip 5 ha;
		6.2. statiniai Baltijos jūroje, Kuršių mariose;
		6.3. jūrų ir upių uostai, dokai, molai, dambos, krantinės, visuomeninio vandens transporto
		prieplaukos, visų rūšių transporto terminalai (išskyrus visų šiame punkte nurodytų statinių
		administracinius pastatus, jeigu jie nenurodyti kituose šio sąrašo punktuose).

7.	Ypatingų technologijų	7.1. statiniai, skirti darbams ar procesams didesnėje nei 50 oC temperatūroje (išskyrus individualaus
	statiniai	naudojimo pirtis);
		7.2. dažymo ir galvanikos cechai;
		7.3. atliekų sąvartynai, šių atliekų rūšiavimo ir perdirbimo ar deginimo statiniai;
		7.4. krematoriumai;
		7.5. liejyklos;
		7.6. šaudmenų ir ginklų sandėliai, atvirosios šaudyklos;
		7.7. 2 000 t talpos ir talpesni šaldytuvai.

8.	Inžineriniai statiniai

8.1.	Vandentiekio	8.1.1. 500 m³/d. ir didesnio našumo vandens paėmimo, ruošimo ir paskirstymo statiniai
		gyvenamosiose ir pramonės įmonės teritorijose.

8.2.	Vandens nuotekų	8.2.1. gyvenamųjų teritorijų buities nuotekų tvarkymo statiniai, skirti daugiau kaip 500 gyventojų
		(įskaitant ir nuotekų dumblo tvarkymą);
		8.2.2. didesnio kaip 200 m³/d. našumo pramonės nuotekų tvarkymo statiniai bei mažesnio našumo
		statiniai, jeigu nuotekose yra degių, sprogstančių, cheminių medžiagų;
		8.2.3. paviršinių (lietaus) nuotekų, surenkamų iš 50 ir daugiau ha teritorijų, tvarkymo statiniai.

8.3.	Elektros	8.3.1. 6/0,4 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklos bei pastotės, aukštesnės nei 0,4 kV įtampos
		elektros tiekimo tinklų statiniai;
		8.3.2. sprogioje aplinkoje naudojami elektros įrenginiai: II grupės-3 elektros įrenginiai, naudojami
		0, 1, 2, 20, 21 ir 22 zonose-4.

8.4.	Kelių	8.4.1. magistraliniai, krašto reikšmės keliai, miestų gatvės su indeksu A, B, C (greito eismo,
		pagrindinės ir aptarnaujančios gatvės) bei jų sankryžos;
		8.4.2. upių, viešojo naudojimo geležinkelių, magistralinių, krašto ir rajoninės reikšmės kelių, miestų
		tiltai, tuneliai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai ir tuneliai, kurių angos ilgis yra 6 m ir didesnis.

8.5.	Geležinkelių	8.5.1. viešojo naudojimo geležinkeliai;
		8.5.2. geležinkelių ir troleibusų kontaktinių tinklų statiniai.

8.6.	Aviacijos	8.6.1. aerodromai, oro uostų terminalai.

8.7.	Naftos, dujų	8.7.1. naftos produktų, dujų gavybos, paskirstymo ir laikymo antžeminiai bei požeminiai statiniai
		(išskyrus statinius ir talpyklas, naudojamas individualiems namams šildyti bei smulkiam verslui
		plėtoti);
		8.7.2. degalinės;
		8.7.3. didesnio kaip 0,5 barų slėgio p(s), didesnio kaip 80 mm sąlyginio skersmens DN pavojingų
		medžiagų slėginiai vamzdynai (magistraliniai ir skirstomieji dujotiekiai bei naftotiekiai) bei jų
		įranga, kai p(s) ir DN sandauga viršija 3500 bar × mm.

8.8.	Kiti statiniai	8.8.1. įvairios kitos šiame sąraše nenurodytos paskirties magistraliniai (pagal normatyviniuose
		statybos techniniuose dokumentuose pateiktas sąvokas) bei povandeniniai statiniai;
		8.8.2. įvairių inžinerinių tinklų bendrieji kolektoriai;
		8.8.3. nepereinamieji, pusiau pereinamieji 6 m ir didesniame gylyje pereinamieji nuotekų ar kitos
		paskirties kolektoriai, taip pat kolektoriai, statomi naudojant skydus.

PASTABA. Gyvenamiesiems namams (bloksekcijoms), bendrabučiams (įskaitant senyvo amžiaus žmonių, studentų, vaikų ir kitų socialinių grupių buveines), priskiriamiems prie ypatingų statinių, taikomi lentelėje Nr. 1 išvardyti statinių su sudėtingomis konstrukcijomis bei technologijomis parametrai.

4. Pastatai, naudojami visuomenės poreikiams, kuriuose vienu metu būna daugiau nei 100 žmonių

Ypatingi statiniai yra visi pastatai, naudojami visuomenės poreikiams, kuriuose vienu metu būna daugiau nei 100 žmonių, įskaitant pastato ir jo paskirties aptarnaujantį personalą bei lankytojus. Pagrindiniai pastatų pagal statinių klasifikatoriaus tipus pavadinimai išvardyti 2 lentelėje.

2 lentelė

Eilės Nr.	Statinių klasifikatoriaus tipas	Statinio pavadinimas

1.	1211	Viešbučiai.
2.	1212	Kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai.
3.	1220	Įstaigų pastatai.
4.	1241	Civilinių ir karinių uostų, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, uostų galiniai punktai, kabamųjų
		lynų ir krėslinių keltų stotys, radijo ir televizijos transliavimo pastatai ir kt.
5.	1230	Didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatai (išskyrus automobilių priežiūros tarnybas, degalines
		ir pan.).
6.	1261	Viešųjų pramoginių renginių pastatai.
7.	1262	Muziejai ir bibliotekos.
8.	1263	Mokyklų, universitetų ir tyrimų centrų pastatai.
9.	1264	Ligoninių ir slaugos įstaigų pastatai, pensionai, poliklinikos.
10.	1265	Sporto salės ir tribūnos.
11.	1272	Maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatai.
12.	1274	Kiti, niekur kitur nepriskirti, pastatai (pataisos darbų kolonijos, kalėjimai ir kardomojo kalinimo
		centrai, ginkluotųjų pajėgų, policijos, gaisrininkų įstaigos ir kt.).
13.	2412	Kiti sporto ir poilsio statiniai.
14.	2420	Kiti, niekur daugiau nepriskirti, inžineriniai statiniai (fortai, betoninės slėptuvės, bunkeriai ir kt.).

PASTABA. Statinių klasifikatorių tipai detaliau nurodyti Statinių pagal tipą klasifikatoriuje (CC), parengtame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1999 m.

5. Ypatingi statiniai, kurie yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė

Statiniai bei jų kompleksai, ansambliai, įregistruoti kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės [3.4].

______________