LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PABĖGĖLIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS TVARKOS PATVIRTINIMO
1998 m. vasario 26 d. Nr. 239
Vilnius
Sudarydama palankias sąlygas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą gavusiems asmenims adaptuotis ir siekti natūralizacijos bei įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 421 „Dėl pabėgėlių statuso Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1996, Nr. 33-819) ir 1997 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 519 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 1997, Nr. 48-1165), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su savivaldybėmis užtikrinti, kad būtų laikomasi šiuo nutarimu patvirtintos Pabėgėlių socialinės integracijos tvarkos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 239
PABĖGĖLIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS TVARKA
Valstybės pagalbai ir paramai gauti Susitariančiosios valstybės teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams suteikia tokią pačią padėtį, kokia naudojasi jų piliečiai (1951 metų konvencija dėl pabėgėlių statuso, IV skyrius, 23 straipsnis).
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka parengta pagal 1951 metų konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (Žin., 1995, Nr. 63-1578) nuostatas.
2. Pabėgėlių socialinėje integracijoje gali dalyvauti užsieniečiai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ suteiktas pabėgėlio statusas ir kurie neturi pakankamų lėšų patys integruotis Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – pabėgėliai).
Pabėgėlių socialinė integracija – tai procesas, kurio metu jie įtraukiami į Lietuvos visuomenę, suteikus jiems galimybes gyventi savarankiškai.
3. Pabėgėlių socialinės integracijos kryptys yra šios:
3.2. spręsti būsto klausimą:
3.3. organizuoti užimtumą:
3.4. organizuoti švietimą:
3.5. užtikrinti socialinę rūpybą bei sveikatos apsaugą:
Pabėgėlių socialinės integracijos koordinatoriai
4. Pabėgėlių socialine integracija rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Pabėgėlių reikalų taryba ir savivaldybės.
5. Organizuoti pabėgėlių socialinę integraciją valstybės institucijoms gali padėti nevyriausybinės organizacijos.
6. Pabėgėlių socialinę integraciją organizuoja ir koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija drauge su Pabėgėlių reikalų taryba.
7. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo šias funkcijas:
7.1. kasmet rengia pabėgėlių socialinės integracijos projektus ir kartu su kitomis valstybės institucijomis nustato, kiek lėšų reikės skirti šios tvarkos 3 punkte nurodytoms kryptims;
7.3. bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis dėl paramos siekiant spartesnės pabėgėlių socialinės integracijos;
7.4. bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis pabėgėlių socialinės integracijos klausimais;
7.5. tiria pabėgėlių pageidavimus dėl individualios integracijos, tuo tikslu rengia atitinkamas programas;
7.6. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl pabėgėlių socialinės integracijos tobulinimo;
7.7. suderinusi su Pabėgėlių reikalų taryba, priima sprendimus dėl pabėgėlių socialinės integracijos laikotarpio pratęsimo, individualios programos finansavimo mažinimo arba nutraukimo;
8. Pabėgėlių reikalų taryba vykdo šias funkcijas:
8.1. svarsto klausimus, susijusius su pabėgėlių statusą gavusių asmenų socialinės integracijos procesu, teikia atitinkamoms valstybės institucijoms pasiūlymus šiais klausimais;
8.2. teikia atitinkamoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl humanitarinės pagalbos pabėgėliams iš tam tikslui steigiamų fondų;
9. Švietimo ir mokslo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija vykdo šias funkcijas:
9.1. koordinuoja atitinkamai pavaldžių švietimo arba sveikatos įstaigų, integruojančių pabėgėlius į švietimo sistemą arba prižiūrinčių pabėgėlių sveikatą bei gydančių juos, darbą;
9.2. atlieka išankstinius skaičiavimus, kiek lėšų reikės pabėgėlių švietimui bei sveikatos priežiūrai kitais metais;
10. Be to, Sveikatos apsaugos ministerija rūpinasi specializuota sveikatos pagalba, o Švietimo ir mokslo ministerija rengia pabėgėlių sociokultūrines programas.
11. Savivaldybės vykdo šias funkcijas:
11.1. sudaro su pabėgėliais individualios integracijos sutartis ir išmoka jiems vienkartines įsikūrimo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje pašalpas (toliau vadinama – vienkartinė įsikūrimo pašalpa);
11.2. pagal suderintą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvarką rūpinasi socialinių paslaugų teikimu savivaldybės teritorijoje nuolat gyvenantiems pabėgėlio statusą gavusiems asmenims;
Pabėgėlių konsultavimas bei informacijos teikimas socialinės integracijos klausimais
Pabėgėlių socialinės integracijos finansavimo šaltiniai
14. Pabėgėlių socialinės integracijos finansavimo šaltiniai yra šie:
14.2. Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų lėšos;
PABĖGĖLIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮGYVENDINIMAS
15. Pabėgėlių socialinės integracijos laikotarpis – 12 mėnesių nuo persikėlimo į nuolatinę gyvenamąją vietą dienos. Jeigu individualios integracijos programos nepavyksta iki galo įgyvendinti ne dėl pabėgėlio kaltės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suderinusi su Pabėgėlių reikalų taryba, gali pratęsti pabėgėlio socialinės integracijos laikotarpį dar iki 6 mėnesių.
16. Pabėgėlių socialinė integracija įgyvendinama individualiai, pritaikant bendrą tvarką atskirai šeimai.
17. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal kai kurias pabėgėlių socialinės integracijos kryptis gali sudaryti dvišales sutartis su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl ministerijos socialinių funkcijų perdavimo šioms organizacijoms. Sutartyje nurodomos bendradarbiavimo sąlygos, nevyriausybinių organizacijų funkcijos, sutarties šalių pareigos, teisės ir atsakomybė, sutarties galiojimo terminai, socialinės integracijos finansavimo bei vykdymo tvarka.
Pabėgėlių įkurdinimas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje
18. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia savivaldybėms informaciją apie pabėgėlių šeimas (asmenų amžių, lytį, išsimokslinimą, profesiją ir kita) ir pasiūlymus dėl jų apgyvendinimo bei socialinės integracijos organizavimo savivaldybių teritorijoje, taip pat dėl finansavimo tvarkos ir sąlygų. Savivaldybės, sutinkančios priimti pabėgėlius, per 2 savaites nuo pasiūlymų gavimo informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie gyvenamojo ploto nuomos ir pabėgėlių įdarbinimo sąlygas.
19. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudaro su savivaldybėmis, sutikusiomis priimti pabėgėlių šeimas ir rūpintis jų socialine integracija, bendradarbiavimo sutartis. Bendradarbiavimo sutartyse numatoma kompleksiškai vykdyti pabėgėlių socialinės integracijos priemones, tačiau prireikus gali būti sudaromos tik kai kurių socialinės integracijos priemonių vykdymo sutartys. Sutartis sudaroma pabėgėlio socialinės integracijos laikotarpiui. Sutartyje aptariamos sutarties šalių bendradarbiavimo sąlygos, jų pareigos, teisės ir atsakomybė, sutarties galiojimo laikas ir finansavimo bei vykdymo tvarka.
Jeigu savivaldybės, stokodamos gyvenamojo ploto, nesutinka priimti pabėgėlių, jie gali būti apgyvendinti privačiai, laikantis šios tvarkos 29 punkto nuostatų.
20. Pabėgėlis su šeima išvyksta iš Pabėgėlių priėmimo centro į jam numatytą nuolatinę gyvenamąją vietą per vieną mėnesį nuo pabėgėlio statuso suteikimo dienos. Pabėgėlio buvimo šiame centre laikotarpis gali būti pratęstas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos leidimu. Šiuo atveju pabėgėlis ir jo šeima išlaikomi Pabėgėlių priėmimo centre iš lėšų, skirtų pabėgėlio socialinei integracijai. Išvykdamas iš Pabėgėlių priėmimo centro į nuolatinę gyvenamąją vietą, pabėgėlis gauna Pabėgėlių reikalų tarybos sekretoriato išduotą pažymą, nurodančią jo vykimo adresą, bei atmintinę apie pabėgėlių socialinę integraciją.
21. Atvykęs su šeima į nuolatinę gyvenamąją vietą, pabėgėlis privalo per 7 dienas kreiptis į rajono (miesto) policijos komisariato migracijos tarnybą ir nustatytąja tvarka pateikti dokumentus įregistravimui. Pabėgėlis įregistruojamas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Duomenų apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase ir įregistravimo tvarka. Duomenys apie pabėgėlio nuolatinę gyvenamąją vietą įrašomi leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Be to, pabėgėlis turi nedelsdamas užsiregistruoti savivaldybėje (nevyriausybinės organizacijos būstinėje), prireikus – ir teritorinėje darbo biržoje.
22. Tarp savivaldybės ir pabėgėlio sudaroma individualios integracijos sutartis. Joje būtina aptarti sutarties šalių pareigas, teises, atsakomybę bei sutarties galiojimo laiką. Savivaldybė paskiria darbuotoją, kuris rūpinasi pabėgėlio socialine integracija (toliau vadinama – pabėgėlio kuratorius). Kuratoriaus darbas apmokamas iš pabėgėlio socialinei integracijai skirtų lėšų pagal susitarimą su savivaldybe, remiantis galiojančiais etatų ir darbo apmokėjimo normatyvais.
23. Pabėgėlis gali gauti vienkartinę įsikūrimo pašalpą, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 421 „Dėl pabėgėlių statuso Lietuvos Respublikoje“ patvirtintas Valstybės paramos ir paslaugų teikimo pabėgėliui sąlygas ir tvarką. Vienkartinė įsikūrimo pašalpa pabėgėliui skiriama prieš jam išvykstant iš Pabėgėlių priėmimo centro iš tam tikslui Pabėgėlių priėmimo centro sąmatoje numatytų lėšų. Vienkartinė įsikūrimo pašalpa naudojama kelionės išlaidoms ir bagažo pervežimui nuo Pabėgėlių priėmimo centro iki nuolatinės gyvenamosios vietos padengti, taip pat būtiniausiems baldams bei namų apyvokos reikmenims įsigyti (jų sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
24. Vienkartinė įsikūrimo pašalpa leidžiama taip:
24.1. Pabėgėlių priėmimo centras nuperka pabėgėliui bei jo šeimos nariams kelionės nuo Pabėgėlių priėmimo centro iki nuolatinės gyvenamosios vietos bilietus ir padengia bagažo pervežimo išlaidas;
24.2. Pabėgėlių priėmimo centras perveda pašalpos likutį savivaldybės, į kurią atvyksta gyventi pabėgėlis, sąskaiton;
24.3. savivaldybė, į kurią atvyko gyventi pabėgėlis, padeda jam įsigyti būtiniausius baldus bei namų apyvokos reikmenis. Už nupirktas prekes savivaldybė prekybos įmonėms sumoka neviršydama šiems tikslams skirtų lėšų normos, nustatytos jos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimo sutartyje.
25. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija integracijos laikotarpiu gali steigti specialius pabėgėlių integracijos centrus jiems apgyvendinti. Centrų uždavinys – pagal socialinės integracijos kryptis rengti pabėgėlius savarankiškam gyvenimui Lietuvos visuomenėje. Pabėgėlių integracijos centrų nuostatus tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Būsto suteikimas
Kadangi gyvenamojo ploto klausimus reguliuoja įstatymai ar kiti teisės aktai arba juos kontroliuoja valstybės institucijos, Susitariančiosios valstybės teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams suteikia kuo palankesnę teisinę padėtį, bet ne mažesnio palankumo už tą, kuria paprastai naudojasi užsieniečiai tomis pačiomis aplinkybėmis (1951 metų konvencija dėl pabėgėlių statuso, IV skyrius, 21 straipsnis).
26. Integracijos laikotarpiu pabėgėliai gali būti apgyvendinti:
27. Savivaldybių butų fondą, kuris naudojamas pabėgėliams apgyvendinti, sudaro:
28. Savivaldybės sudaro socialinės integracijos laikotarpiui gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su nuomininku (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės socialinės rūpybos įstaiga, nevyriausybine organizacija). Sutartyse nurodoma nuompinigių suma, taip pat mokesčio už komunalines paslaugas dydis. Gyvenamosios patalpos pabėgėliams išnuomojamos įstatymų nustatyta tvarka.
29. Jeigu savivaldybių siūlomo gyvenamojo ploto nepakanka pabėgėliams apgyvendinti, gyvenamasis plotas konkurso tvarka nuomojamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų. Informaciją apie konkursą vietiniuose laikraščiuose skelbia nuomininkas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės socialinės rūpybos įstaiga, nevyriausybinė organizacija). Esant panašioms gyvenimo sąlygoms, pabėgėliams apgyvendinti išnuomojami butai su mažiausiais nuompinigiais ir mokesčiu už komunalines paslaugas. Tarp nuomininko (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės socialinės rūpybos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos) ir privataus savininko nustatytąja tvarka sudaromos patalpų nuomos sutartys socialinės integracijos laikotarpiui. Tuomet taikomos sutartinės patalpų nuomos kainos, kurios negali viršyti šių normatyvų:
30. Suteikiant gyvenamąsias patalpas pabėgėliams, vadovaujamasi gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju plotu normomis. Gyvenamosios patalpos turi atitikti sanitarines technines normas.
31. Jeigu pabėgėlis nesilaiko tvarkos, nustatytos individualios integracijos sutartyje, savivaldybė, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gali iškeldinti jį iš suteiktų patalpų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Antrą kartą gyvenamosiomis patalpomis pabėgėlis nebeaprūpinamas, ir lėšos kitų patalpų nuomai jam neskiriamos.
32. Pasibaigus integracijos laikotarpiui, pabėgėlis turi išsikelti iš jam suteiktų gyvenamųjų patalpų, išskyrus atvejį, kai nuomotojas (savivaldybė, privatus savininkas) sutinka pratęsti patalpų nuomą, sudarydamas naują patalpų nuomos sutartį su pačiu pabėgėliu. Kai nuomotojas nepratęsia gyvenamųjų patalpų nuomos, pabėgėlis gyvenamąsias patalpas susiranda pats, Pabėgėlių reikalų tarybos sekretoriato padedamas.
33. Jeigu pabėgėliai apgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtame pabėgėlių integracijos centre, individualios integracijos sutartis sudaroma tarp pabėgėlių integracijos centro ir pabėgėlio. Pasibaigus integracijos laikotarpiui, pabėgėlis turi išsikelti iš pabėgėlių integracijos centro į nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuolatinį būstą susirasti pabėgėliui padeda Pabėgėlių reikalų tarybos sekretoriatas, pirmenybę teikdamas toms savivaldybėms, kuriose darbo rinkos situacija geresnė.
34. Pasibaigus integracijos laikotarpiui, pabėgėlis nuompinigius ir mokestį už komunalines paslaugas moka savo lėšomis.
35. Senyvo amžiaus, neįgalieji asmenys ir neturintys tėvų vaikai, kuriems reikia specialios globos ir priežiūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siuntimu apgyvendinami globos įstaigose, iš anksto suderinus su teisėtais globėjais (jiems esant). Pabėgėlių, apgyvendintų globos įstaigose, išlaikymo išlaidas integracijos laikotarpiu apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš socialinei integracijai skirtų lėšų. Pasibaigus integracijos laikotarpiui, pabėgėlių išlaikymas globos įstaigose finansuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Užimtumas
Teisei dirbti samdomąjį darbą įgyvendinti Susitariančiosios valstybės suteikia teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams kuo palankesnę padėtį, kokia paprastai suteikiama bet kurios užsienio valstybės piliečiams tomis pačiomis aplinkybėmis (1951 metų konvencija dėl pabėgėlių statuso, IV skyrius, 17 straipsnis, I dalis).
Realizuodamos teisę savarankiškai verstis žemės ūkiu, pramone, amatais ir prekyba, taip pat kurti prekybos ir gamybos bendroves, Susitariančiosios valstybės teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams suteikia kuo palankesnę teisinę padėtį, bet ne mažesnio palankumo už tą, kuria paprastai naudojasi užsieniečiai tomis pačiomis aplinkybėmis (1951 metų konvencija dėl pabėgėlių statuso, IV skyrius, 18 straipsnis).
36. Pabėgėliai turi teisę verstis bet kuria darbine arba ūkine veikla, jeigu jos nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai ir jeigu verstis ja nėra numatyta būtina sąlyga – Lietuvos Respublikos pilietybė (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“ 16 straipsnis). Pabėgėliai įdarbinami tokia pat tvarka, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu ir Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu.
37. Atsižvelgdamos į situaciją darbo rinkoje, teritorinės darbo biržos savivaldybių (nevyriausybinių organizacijų) tarpininkavimu pabėgėliui pasiūlo:
38. Pabėgėlis įdarbinimo klausimais gali kreiptis į privačias darbo biržas, už paslaugas apmokėdamas savo lėšomis.
39. Savivaldybės, atsižvelgdamos į savo teritorijos darbo rinkos poreikius, skatina pabėgėlius steigti individualiąsias (personalines) bei kitokias įmones. Pabėgėliui, parengusiam verslo planą arba kūrybinės veiklos programą, gali būti suteikta lengvatinė paskola, laikantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintos Paskolos bedarbiams savo verslui organizuoti suteikimo tvarkos.
40. Teritorinės darbo biržos per darbo rinkos mokymo tarnybas gali organizuoti pabėgėlių profesinį mokymą pagal specialias programas. Pabėgėliams įdarbinti gali būti kuriamos naujos darbo vietos, organizuojami Užimtumo fondo remiami darbai. Specialiųjų mokymo programų įgyvendinimą bei naujų darbo vietų kūrimą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš pabėgėlių socialinei integracijai skirtų lėšų ministerijos nustatyta tvarka.
41. Teisę į bedarbio pašalpą pabėgėliai įgyja, jeigu nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos dirbo su darbo biržos siuntimu viešuosius darbus arba Užimtumo fondo remiamus darbus, baigė profesinį mokymą ir bendra šių darbų bei mokymosi trukmė buvo ne mažesnė kaip 180 kalendorinių dienų (arba tiek laiko, kiek trūksta iki reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo, jeigu tai sudaro ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų). Pabėgėliams nustatytąja tvarka mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa. Bedarbio pašalpą iš Užimtumo fondo lėšų moka teritorinė darbo birža kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Jeigu pasibaigus bedarbio pašalpos mokėjimo laikui teritorinė darbo birža pabėgėliui nepasiūlo darbo, jam dar iki 6 mėnesių mokama bedarbio pašalpa iš Socialinės integracijos fondo lėšų.
Švietimas
Pradiniam mokslui įgyti Susitariančiosios valstybės pabėgėliams suteikia tokią pat teisinę padėtį, kaip ir piliečiams.
Kitų pakopų mokslui, išskyrus pradinį, įgyti, t. y. turėti galimybę mokytis, naudotis užsienio mokyklų atestatais, diplomais ir mokslo laipsniais, nemokėti mokesčių už mokslą bei rinkliavų ir gauti stipendijas, Susitariančiosios valstybės suteikia pabėgėliams kuo palankesnę teisinę padėtį, bet ne mažesnio palankumo už tą, kuria paprastai naudojasi užsieniečiai tomis pačiomis aplinkybėmis (1951 metų konvencija dėl pabėgėlių statuso, IV skyrius, 22 straipsnis).
42. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“ 22 straipsnį pabėgėliai, kaip nuolat gyvenantys užsieniečiai Lietuvos Respublikoje, turi vienodas su Lietuvos Respublikos piliečiais teises į mokslą, kuriomis naudojasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
43. Savivaldybių švietimo skyriai organizuoja pabėgėliams lietuvių kalbos mokymą pagal specialiai parengtas programas.
44. Pirminis lietuvių kalbos mokymas prasideda pabėgėliams gyvenant Pabėgėlių priėmimo centre. Kursų organizavimu rūpinasi Pabėgėlių priėmimo centro administracija.
45. Išvykus pabėgėliui iš Pabėgėlių priėmimo centro į nuolatinę gyvenamąją vietą, lietuvių kalbos jis gali būti mokomas dviem būdais:
46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 314 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų“, pabėgėliams organizuojami valstybinės kalbos mokėjimo I kvalifikacinės kategorijos nemokami kursai (iki 96 valandų).
Mokant individualiai ir samdant lietuvių kalbos mokytoją, savivaldybės paskirtas pabėgėlio kuratorius derina apmokėjimo už mokymą tarifą su savivaldybės švietimo skyriumi. Mokymas įforminamas sutartimi tarp savivaldybės ir mokytojo arba lietuvių kalbos kursus organizuojančios įstaigos.
Pabėgėliui, neišlaikiusiam valstybinės kalbos mokėjimo I kvalifikacinės kategorijos egzamino, papildomai lėšų mokymuisi neskiriama.
47. Pabėgėliams, pageidaujantiems geriau išmokti lietuvių kalbos, gali būti organizuojami II kvalifikacinės kategorijos kursai, už kuriuos moka patys pabėgėliai, arba už kursus mokama iš lėšų, gautų paramos būdu.
48. Pabėgėlių vaikai gali pradėti lankyti bendrojo lavinimo mokyklą nustatytąja tvarka, kai įgyja pakankamų lietuvių kalbos praktinių įgūdžių. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių vaikų mokymo procesas turi savo ypatumų, prireikus socialinės integracijos lėšomis gali būti organizuojamos papildomos lietuvių kalbos, etikos, etninės kultūros, pilietinio ugdymo pamokos.
Kai kuriais atvejais pabėgėlių vaikai gali pradėti lankyti bendrojo lavinimo mokyklas dar gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre.
Socialinė rūpyba
50. Socialinės integracijos laikotarpiu pabėgėlio šeimai kas mėnesį išmokama piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms (maistui, vietinės reikšmės visuomeniniam transportui ir kt.) iš pabėgėlių socialinei integracijai skirtų lėšų. Skiriamos pašalpos dydis sudaro 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio. Pašalpa socialinės integracijos laikotarpiu mokama tol, kol pabėgėlis pats neturi jokių lėšų (savarankiško gyvenimo šaltinio). Jeigu pabėgėlis ar jo šeimos narys turi savarankiško gyvenimo šaltinį, kurio dydis yra mažesnis negu nustatytosios valstybės remiamos pajamos, pašalpa pabėgėlių šeimai sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio ir vidutinių mėnesinių pabėgėlių šeimos pajamų (pagrindas – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo III skyriaus 10 straipsnis).
Sveikatos apsauga
52. Pabėgėlių sveikatos priežiūros srityje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu.
53. Pabėgėliams nustatytąja tvarka teikiamos visuomenės sveikatos paslaugos (mokymo, ekspertizės, informacijos). Pabėgėliams teikiama svarbiausia informacija apie mitybą ir maisto kokybę, gyvenamosios vietos ir būsto ypatumus, darbo, mokymosi bei poilsio sąlygas, aiškinama alkoholio, tabako ir narkotikų žala, taip pat jie supažindinami su higienos normomis, užkrečiamųjų ligų profilaktika, galimybėmis užsikrėsti ar užkrėsti kitus užkrečiamosiomis ligomis. Šias paslaugas teikia apskričių ir miestų sveikatos mokymo centrai, teritoriniai visuomenės sveikatos centrai bei kitos sveikatos priežiūros įstaigos pagal savo kompetenciją.
54. Pabėgėliams teikiamos būtinosios, neatidėliotinos, pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Būtinąją, neatidėliotiną bei pirminę medicinos pagalbą teikia vietinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos – medicinos punktai, ambulatorijos, poliklinikos; antrinę pagalbą – ligoninės, specializuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Prireikus tretinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros, pabėgėliai siunčiami į respublikines gydymo ar reabilitacijos įstaigas.
55. Pabėgėliai, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, atvykę į nuolatinę gyvenamąją vietą, kreipiasi į savivaldybę, kuri sudaro sutartį su teritorine ligonių kasa dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš pabėgėlių socialinei integracijai skirtų lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos nustatomos tokio pat dydžio, kaip ir biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (kurias kasmet nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą).
Pabėgėliams, už kuriuos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, teritorinė ligonių kasa išduoda sveikatos draudimo pažymėjimus, ir jie gali pasirinkti savo teritorijoje pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.
Palankios viešosios nuomonės formavimas
57. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija palaiko nuolatinį ryšį su žiniasklaidos priemonėmis – teikia informaciją apie pabėgėlių situaciją šalyje, rengia spaudos konferencijas pabėgėlių socialinės integracijos klausimais ir panašiai.
58. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Pabėgėlių reikalų taryba bei savivaldybėmis rengia susitikimus su vietos gyventojais, partijomis bei visuomeninėmis organizacijomis ir diskutuoja juose įvairiais pabėgėlius liečiančiais klausimais, taip pat leidžia bei platina įvairius leidinius (informacinius biuletenius, brošiūras, lankstinukus ir panašiai) apie pabėgėlius.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
60. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kitomis pabėgėlių socialinę integraciją kuruojančiomis institucijomis, kasmet parengia išankstinius skaičiavimus, kiek reikės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pabėgėlių socialinės integracijos procesui užtikrinti.
61. Užsienio valstybės ir tarptautinės organizacijos paramą gali teikti dvišalių arba daugiašalių susitarimų pagrindu. Tarptautiniuose susitarimuose Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Gavus finansinę bei kitokią paramą iš užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų, taupomos valstybės lėšos.
62. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 20 procentų pabėgėlių Socialinės integracijos fondo lėšų gali skirti savivaldybių poreikiams šioje srityje tenkinti (pirmiausia integracijos programai administruoti).
63. Finansinė parama, skirta pabėgėlio socialinei integracijai, gali būti sumažinta arba nutraukta, jeigu pabėgėlis:
63.2. atsisako darbo biržos siūlomo profesinio mokymo arba darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę;
63.5. po 6 mėnesių integracijos laikotarpio nerodo pastangų integruotis ir pradėti gyventi savarankiškai (nelanko lietuvių kalbos kursų, neieško darbo ir t. t.);
64. Šios tvarkos 63 punkte nurodytais atvejais sprendimą sumažinti arba nutraukti finansavimą priima Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir informuoja apie tai Pabėgėlių reikalų tarybą.