LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VIJURKŲ PIEVŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2013 m. vasario 11 d. Nr. D1-118
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409; 2012 Nr. 33-1561), 27 punktu:
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-118
VIJURKŲ PIEVŲ GAMTOTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vijurkų pievų gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt /gamtotvarka.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, yra Šiaulių apskrities Kelmės rajono savivaldybės Kukečių seniūnijoje ir patenka į Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje esantį Vijurkų geomorfologinį draustinį (toliau – Draustinis) bei užima 74 ha plotą iš bendro 396 ha Draustinio ploto.
Teritorijos augalijos dangą sudaro įvairaus drėgnumo pievos, žemapelkės ir miškai. Dauguma gamtos vertybių susitelkę tarp dviejų vandens vagų – Dubysos senvagės ir Dubysos–Ventos kanalo (perkaso). Vijurkų pievos yra vienos iš didžiausių Kurtuvėnų regioninio parko natūralių pievų.
Vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Vijurkų pievos (toliau – Vijurkų pievos) yra įtrauktos į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) (toliau – Buveinių direktyva) I priedą: 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 6120* Karbonatinių smėlynų pievos, 6270* Rūšių turtingi smilgynai, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. 6120* Karbonatinių smėlynų pievos ir 6270* Rūšių turtingi smilgynai yra prioritetinės Europos Bendrijos buveinės, todėl jų apsaugai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.
2.1. 2007 ir 2010 metais atliktų botaninių tyrimų duomenimis teritorijoje aptikti visi septyni Buveinių direktyvos I priedo buveinių tipai:
2.1.1. 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės. Buveinės plotas aptiktas Vijurkų pievų centrinėje dalyje. Nustojus buveinės teritorijoje ganyti, šio tipo buveinės labai sparčiai kinta į pievų augalijos buveines, o vėliau gali pavirsti į menkaverčius pušynus. Todėl būtinas jų tvarkymas. Buveinės plotas – 1,14 ha;
2.1.2. 6120* Karbonatinių smėlynų pievos. Nedideliais plotais jos plyti tarpuose tarp akumuliacinių smėlio kalvų arba jų šlaituose ir užima ekotoninę padėtį tarp tipingų pievų bendrijų ir nesusivėrusių žemyninių smiltpievių. Nustojus buveinės teritorijoje ganyti, ilgainiui ji užaugs menkaverčiais krūmynais. Todėl reikalingos tvarkymo priemonės. Šio tipo buveinių bendras plotas – 0,31 ha;
2.1.3. 6270* Rūšių turtingi smilgynai. Vienas buveinės plotas yra centrinėje Vijurkų pievų dalyje, kitas – šiaurinėje, Ventos–Dubysos perkaso kairėje pusėje, gūbryje. Bendras jų plotas yra 1,56 ha. Buveinės būklė yra blogėjanti dėl nepakankamai intensyvios ūkinės veiklos (šienavimo, ganymo);
2.1.4. 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai. Buveinės telkiasi upės potvynių įtakos zonoje. Jos aptinkamos įvairiose teritorijos vietose, kur paprastai sudaro kompleksus su 6450 Aliuvinių pievų buveinių plotais. Šių buveinių kompleksas teritorijoje užima apie 10 ha. Buveinių būklė yra gera;
2.1.5. 6450 Aliuvinės pievos. Buveinė yra upės potvynių įtakos zonoje, ypač dideli jų plotai pietinėje Vijurkų pievų dalyje. Dažnai sudaro mozaiką su 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų ir 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinėmis. Kartu su jomis užima apie 20 ha. Buveinių būklė gera. Tik kai kur yra pavienių karklų (Salix spp.), jaunų baltalksnių (Alnus incana) ir tokiems plotams reikalingos tvarkymo priemonės;
2.1.6. 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Buveinės plotai aptinkami aukštesnėse slėnio vietose. Vietomis su 6450 Aliuvinių pievų buveinių plotais sudaro mozaiką, užimančią 8,9 ha. Grynų 6510 buveinių tipo pievų yra tik 1,57 ha. Buveinei išlikti ypač svarbi ūkinė veikla – šienavimas ir ganymas. Apleisti šių pievų plotai pradeda apaugti sumedėjusiais augalais, todėl jiems reikalingos tvarkymo priemonės;
2.1.7. 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Buveinė išsivysčiusi Dubysos slėnio senvagėse. Dalis ploto apaugusi karklų krūmais ir jaunais baltalksniais, kuriuos reikia šalinti. Išskirti du tarpinių pelkių ploteliai, kurie užima 0,77 ha;
2.1.8. teritorijoje aptikta Paupinio usnyno bendrija (Cirsietum rivularis Novinski) yra Lietuvos augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin. 1998, Nr. 108-2976), III kategorijos (reta) bendrija. Geriausiai išreikšta ir didžiausius plotus ji užima Vijurkų pievų pietinėje ir centrinėje dalyse. Bendrijos užimamas plotas yra 2,39 ha;
2.2. teritorijoje aptikta 14 rūšių, įrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949) (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), iš jų 9 yra ir Europos Bendrijos svarbos:
2.2.1. šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris L.). Saugomų rūšių sąrašo 2 (V) kategorija. 2010 m. birželį Vijurkų pievų centrinėje dalyje, Dubysos senvagės dešinėje pusėje (dviejose vietose) rasta apie 30 žydinčių individų populiacija. Senvagės pakraštyje žydintys augalai iš dalies užgožti baltalksnių;
2.2.2. baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver) Saugomų rūšių sąrašo 5(Rs) kategorija. Aptinkama Vijurkų pievų centrinėje ir pietinėje dalyse, 6450 Aliuvinių pievų buveinėje ar jos pakraščiuose ir 6510 Šienaujamų mezofitų pievų bei 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų buveinėse. Augalai augo pavieniui arba grupelėmis po 2–6 individus. Iš viso Vijurkų pievų teritorijoje buvo kartografuota apie 30 baltijinės gegūnės santalkų ir suskaičiuota apie 200 individų;
2.2.3. raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata L.) Soó. Saugomų rūšių sąrašo 5(Rs) kategorija. Aptikta tik Vijurkų pievų pietvakarinėje dalyje. Auga 6510 Šienaujamų mezofitų pievų bei 6450 Aliuvinių pievų buveinės pakraščiuose. Augalai aptikti 5 santalkose pavieniui ar grupelėmis po 2–3 individus;
2.2.4. žaliasis laumžirgis (Aeshna viridis). Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorija, Buveinių direktyvos IV priedas. Vijurkų pievų senvagių plotai su šių laumžirgių lervoms svarbiais augalais – alavijiniais aštriais (Stratiotes aloides) yra nedideli, todėl žirgelių populiacija maža – vienu metu matomi vos keli skraidantys individai;
2.2.5. šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis). Saugomų rūšių sąrašo 4 (I) kategorija, Buveinių direktyvos II ir IV priedai. Aptikta 11-oje vietų – nuo kelių iki keliolikos individų, stebimų vienu metu vienoje senvagėje;
2.2.6. dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus). Saugomų rūšių sąrašo 4 (I) kategorija, Buveinių direktyvos II ir IV priedai. Dubysos senvagėje sugautas vienas individas;
2.2.7. juodasis apolonas (Parnasius mnemosyne). Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorija, Buveinių direktyvos IV priedas. Pavieniai drugiai stebėti besimaitinantys pievose;
2.2.8. didysis auksinukas (Lycaena dispar). Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorija, Buveinių direktyvos II priedas. Sutinkamas pavieniui arba grupelėmis po kelis išilgai viso Dubysos senslėnio pelkiapievėse su rūgštyne gudažole (Rumex hydrolapathum) ir vandenine rūgštyne (Rumex aquaticus). Dėl mažos mitybinių augalų gausos didžiojo auksinuko individų tankis taip pat nedidelis;
2.2.9. tamsioji šaškytė (Melitaea diamina). Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategorija. Vijurkų pievų teritorijoje sutinkama retai, nors buveinės tinkamos. Trijose vietose matyta po vieną drugį. Tol, kol bus išsaugota dabartinė buveinių būklė, Vijurkų pievose šiai rūšiai ypatingų grėsmių nėra;
2.2.10. juodasis gandras (Ciconia nigra). Saugomų rūšių sąrašo 2 (V) kategorija, taip pat įrašytas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) (OL 2010 L 20, p.7) (toliau – Paukščių direktyva) I priedą. Paukščiai labai retai stebimi ties Dubysos ir Šventupio santaka;
2.2.11. griežlė (Crex crex). Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategorija, Paukščių direktyvos I priedas. 2007 m. gegužę ir 2007 m. birželį vienas patinas registruotas Dubysos senvagės pievoje;
2.2.12. pilkoji gervė (Grus grus). Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategorija, Paukščių direktyvos I priedas. 2010 m. gegužės mėnesį nuolat laikėsi Dubysos senvagės užmirkusiuose plotuose. Stebėta nuo 1 iki 4 paukščių;
2.2.13. ūdra (Lutra lutra). Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategorija, Buveinių direktyvos II ir IV priedai. Laikosi Ventos–Dubysos atkarpoje ties Deivių kaimu, kur žvejoja gilesniuose duburiuose;
2.3. be išvardintų saugomų rūšių, teritorijoje sutinkami į Paukščių direktyvos I priedą įrašyti baltieji gandrai (Ciconia ciconia), juodosios meletos (Dryocopus martius), lygutės (Lullula arborea), paprastosios medšarkės (Lanius collurio), gyvena į Buveinių direktyvos IV priedo saugomų rūšių sąrašus įrašytos mažosios kūdrinės (Rana lessonae) ir smailiasnukės varlės (Rana arvalis), vikrieji driežai (Lacerta agilis) bei Buveinių direktyvos V priedą įrašyti bebrai (Castor fiber). Nors dalis Vijurkų pievų gamtinių vertybių prarandama dėl natūralių sukcesinių procesų, tačiau pagrindinės gamtosauginės problemos susijusios su tradicinio ūkininkavimo (ganymo ir šienavimo) nutrūkimu didžiojoje teritorijos dalyje, dėl ko keičiasi buveinių struktūra, mažėja augalų rūšių įvairovė, įsivyrauja monodominantinės stipresnės rūšys, skverbiasi invazinės augalų rūšys, didėja atvirų plotų užaugimas sumedėjusia augalija. Pievų tvarkymą apsunkina ir komplikuotas teritorijos pasiekiamumas dėl blogos tiltų, nutiestų per Ventos–Dubysos kanalą ir Dubysos senvagę, būklės. Dalis seklių senvagių stipriai užauga helofitiniais ir hidrofitiniais augalais, seklėja ir jose kaupiasi dumblas, nyksta saugomų vandens vabzdžių buveinės. Šalia teritorijoje esančio medžiotojų bokštelio nebenaudojamoje medžiojamųjų žvėrių šėrykloje dėl susikaupusio organinės kilmės medžiagų pertekliaus gali keistis Europos Bendrijos svarbos buveinė 6120 *Karbonatinių smėlynų pievos. Šios buveinės būklę taip pat blogina šalia šėryklos esančios įvairios šiukšlės;
2.4. dalis vertingų Europos Bendrijos svarbos buveinių: 6270* Rūšių turtingi smilgynai, 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos ir 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, kurie užima apie 4 ha, ribojasi su Vijurkų pievų teritorija, tačiau šis plotas neįtrauktas į Vijurkų pievų teritoriją. Gamtiniu požiūriu tai to pačio komplekso dalis. Šioms buveinėms gresia struktūros pokyčiai dėl nenaudojimo, užaugimas sumedėjusia augalija, ruderalinės ir kitokios nebūdingos augalijos skverbimasis. Norint jas išsaugoti, būtina tvarkyti ir sustiprinti apsaugą;
2.5. žemės ūkio paskirties žemė užima 58,44 proc. Vijurkų pievų teritorijos. Likusieji 41,56 proc. priskiriami miško paskirties žemei, nors ne visur ji padengta mišku (miškotvarkos projekte Gamtotvarkos plano rengimo metu ji buvo daug kur inventorizuota kaip atviros miško aikštelės). Daugiau negu pusė – 61,69 proc. miško ūkio paskirties žemės yra valstybinė. 72 proc. žemės ūkio paskirties žemės yra privati. Bendras privačių valdų plotas, įskaitant miško ir žemės ūkio paskirties žemes, sudaro 57,93 proc. viso Vijurkų pievų ploto.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Gamtotvarkos plano tikslai:
3.1. užtikrinti gerą šių Europos Bendrijos svarbos natūralių gamtinių buveinių apsaugos būklę: 2330 Nesusivėrusių žemyninių smiltpievių –ne mažesniame kaip 1 ha plote, 6120* Karbonatinių smėlynų pievų – ne mažesniame kaip 0,2 ha plote, 6270* Rūšių turtingų smilgynų – ne mažesniame kaip 1,2 ha plote, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų – ne mažesniame kaip 4,5 ha plote, 6450 Aliuvinių pievų – ne mažesniame kaip 9,5 ha plote, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų – ne mažesniame kaip 6 ha plote, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų – ne mažesniame kaip 0,6 ha plote; išsaugoti šias buveines su joms būdinga struktūra bei rūšine sudėtimi ne mažesniame kaip 23 ha bendrame plote;
3.2. užtikrinti teritorijoje rastų į Saugomų rūšių sąrašą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių, jų buveinių bei saugomų augalų bendrijų gerą apsaugos būklę: baltijinės gegūnės – ne mažiau kaip 200 augalų, raudonosios gegūnės – ne mažiau kaip 15 augalų, šalmuotosios gegužraibės – ne mažiau kaip 20 augalų, didžiojo auksinuko buveinės – ne mažiau kaip 6 ha plote, dvijuostės nendriadusės buveinės – ne mažiau kaip 0,05 ha, šarvuotosios skėtės buveinės – ne mažiau kaip 1,5 ha, paupinio usnyno bendrijos – ne mažiau kaip 2 ha plotą.
4. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:
4.1. atkurti ir palaikyti geros būklės 7 tipų (2330 Nesusivėrusias žemynines smiltpieves, 6120* Karbonatinių smėlynų pievas, 6270* Rūšių turtingus smilgynus, 6430 Aukštuosius eutrofinius žolynus, 6450 Aliuvines pievas, 6510 Šienaujamas mezofitų pievas, 7140 Tarpines pelkes ir liūnus) Europos Bendrijos svarbos buveines, baltijinės ir raudonosios gegūnių bei šalmuotosios gegužraibės populiacijas; išsaugoti paupinio usnyno bendriją ir didžiojo auksinuko buveines;
4.3. siekiant pagerinti Europos Bendrijos svarbos buveinės 6120 *Karbonatinių smėlynų pievos būklę pašalinti medžioklės įrenginius (bokštelį bei žvėrių šėryklą) ir šiukšles;
4.4. sustabdyti svetimžemių augalų skverbimąsi į saugomas Europos Bendrijos svarbos buveines: 2330 Nesusivėrusias žemynines smiltpieves, 6120 *Karbonatinių smėlynų pievas, 6270 *Rūšių turtingus smilgynus, 6510 Šienaujamas mezofitų pievas;
4.5. išsaugoti geros būklės dvijuostės nendriadusės ir šarvuotosios skėtės gyvenamąsias bei migracines buveines;
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Vijurkų pievose koordinuoja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Kurtuvėnų regioninio parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos plane numatytus veiksmus. Paskirtasis asmuo turi imtis viso organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo: bendrauti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis (VĮ Šiaulių miškų urėdija, Kelmės rajono savivaldybės administracija, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu, Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūra ir kt.), ieškoti lėšų numatytiems darbams atlikti, rangovų vienai ar kitai veiklai atlikti, vykdyti atliktų darbų kontrolę ir supažindinti visuomenę su Gamtotvarkos plano įgyvendinimo eiga.
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija organizuoja Gamtotvarkos plano 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 3.1, 4.1, 5.3, 5.4, 6.1, 6.2, 6.3 priemonių įgyvendinimą.
VĮ Šiaulių miškų urėdija atsakinga už valstybinių miškų tvarkymą ir naudojimą. Todėl Kurtuvėnų regioninio parko direkcija kartu su VĮ Šiaulių miškų urėdija yra atsakingos už 1.1, 1.2, 1.3, 5.1, 5.2 priemonių įgyvendinimą, taip pat už išskirtų tvarkymo plotų ribų esančių miško sklypų priežiūrą.
Visos nurodytos institucijos privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta saugomų buveinių būklės blogėjimo.
V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.
VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai tikslinamas apsvarstant, ar priemonės iš tiesų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir / ar rūšių buveinių kokybės, dydžio ar rūšių skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
9. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.
10. Gamtotvarkos plano peržiūrėjimo ir tikslinimo tikslais svarbu vykdyti ir ūkinės veiklos bei rūšių ir buveinių būklės stebėseną:
10.1. pievų buveinėse (2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 6120 Karbonatinių smėlynų pievos, 6270 Rūšių turtingos ganyklos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos) kasmet, o pelkinėje buveinėje (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai) ne rečiau kaip kas trejus metus (prieš pat kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą) turi būti įvertinama, ar ūkinės veiklos pobūdis ir intensyvumas yra tinkami saugomų gamtos vertybių atžvilgiu. Ūkinės veiklos stebėsenos apimtys nurodytos Pagrindžiamojoje informacijoje;
10.2. tikslinių ir kitų teritorijoje saugomų gamtos vertybių rūšių ir buveinių būklės stebėsena įgyvendinant Gamtotvarkos planą turi būti vykdoma jų radavietėse pagal individualias stebėsenos metodikas, kurios pateiktos Pagrindžiamojoje informacijoje;
10.3. visų tikslinių šio Gamtotvarkos plano vertybių būklės stebėsena: pievinių ir pelkinių buveinių būklės stebėsena, didžiojo auksinuko, taip pat Dubysos senvagėje dvijuosčių nendriadusių ir šarvuotųjų skėčių gausos stebėsena turi būti atliekama prieš pat kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą – ne rečiau kaip kas trejus metus;
10.4. šalmuotosios gegužraibės, raudonosios gegūnės, baltijinės gegūnės augavietės periodiškai kartografuojamos ir nustatomi populiacijų dydžiai. Šie stebėsenos darbai turi būti atlikti patvirtinus Vijurkų pievų gamtotvarkos planą ir kartojami taip pat ne rečiau kaip kas trejus metus – prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą;
11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, vėliau, atsižvelgiant į Vijurkų pievų saugomų gamtinių vertybių unikalumą, peržiūrimas ir tikslinamas ne rečiau nei kas trejus metus parengiant peržiūros ataskaitą vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593; 2011, Nr. 113-5273), 3 priede pateiktomis Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitos rekomendacijomis.
12. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino rūšių ir buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengta peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
13.5. saugomų buveinių ir rūšių bei jų buveinių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;
14. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet, esant reikalui, ir papildymas naujais duomenimis. Tuo atveju, kai gamtotvarkos planas pakeičiamas, jis turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su pakeitimais) turi būti informuojamos apie Gamtotvarkos plano pakeitimus.
Vijurkų pievų gamtotvarkos plano
priedas
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingos institucijos |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai* |
Galimos alternatyvos |
| 1. Atkurti ir palaikyti geros būklės 7 tipų (2330 Nesusivėrusias žemynines smiltpieves, 6120* Karbonatinių smėlynų pievas, 6270* Rūšių turtingus smilgynus, 6430 Aukštuosius eutrofinius žolynus, 6450 Aliuvines pievas, 6510 Šienaujamas mezofitų pievas, 7140 Tarpines pelkes ir liūnus) Europos Bendrijos svarbos buveines, baltijinės ir raudonosios gegūnių bei šalmuotosios gegužraibės populiacijas; išsaugoti paupinio usnyno bendriją ir didžiojo auksinuko buveines |
1.1. organizuoti medžių bei krūmų iškirtimą ir pašalinimą (tvarkymo plotuose Nr. 4, 5, 8, ir 16 – pašalinti visus; Nr. 20, 22 – palikti vyresnių nei 15 metų medžių ne daugiau kaip 5 proc.; Nr. 21 – palikti 10 proc. tvarkomo ploto projekcinės lajos padengimą) |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija |
I įgyvendinimo metais |
I |
|
| 1.2. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (tvarkymo plotai Nr. 4, 5, 8, 20, 22) |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija |
Ne rečiau kaip II, III, V ir VIII įgyvendinimo metais |
II |
|
|
| 1.3. organizuoti reguliarų pievų šienavimą (tvarkymo plotai Nr.1–10, 12–14, 16–18, 21–23, 25–27, 29–33) |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija |
I–III, toliau ne rečiau kaip V, VII, IX įgyvendinimo metais |
I |
Ganymas specialių veislių galvijais |
|
| 2. Pagerinti galimybes patekti į Vijurkų pievose esančius tvarkymo plotus |
2.1. organizuoti vieno medinio tilto rekonstrukcijos ir dviejų naujų tiltų bei vienos pralaidos per Dubysos upę ir Ventos–Dubysos kanalą techninių projektų parengimą |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
I, II įgyvendinimo metais |
I–II |
|
| 2.2. organizuoti vieno medinio tilto rekonstrukciją |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
I, II įgyvendinimo metais |
I |
|
|
| 2.3. organizuoti dviejų naujų tiltų per Dubysos upę ir Ventos–Dubysos kanalą statybą |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
III įgyvendinimo metais |
II |
|
|
| 2.4. organizuoti pralaidos per Dubysos upę įrengimą |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
I, II įgyvendinimo metais |
I |
|
|
| 3. Siekiant pagerinti Europos Bendrijos svarbos buveinės 6120 *Karbonatinių smėlynų pievos būklę pašalinti medžioklės įrenginius (bokštelį bei žvėrių šėryklą) ir šiukšles |
3.1. organizuoti medžioklės bokštelio ir žvėrių šėryklos pašalinimą bei šiukšlių iš buvusios laukinių žvėrių šėryklos ir teršalų surinkimą bei išvežimą (tvarkymo plotas Nr. 26) |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
I įgyvendinimo metais |
II |
|
| 4. Sustabdyti svetimžemių augalų skverbimąsi į saugomas Europos Bendrijos svarbos buveines: 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 6120* Karbonatinių smėlynų pievos, 6270* Rūšių turtingi smilgynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos |
4.1. organizuoti gausialapio lubino židinių naikinimą pirmais metais iškasant su šaknimis, vėliau nuolat šienaujant (tvarkymo plotai Nr. 14, 16, 17, 18) |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
I, II–IV įgyvendinimo metais 2 kartus per sezoną, vėliau ne rečiau kaip kas dvejus metus |
II |
|
| 5. Išsaugoti geros būklės dvijuostės nendriadusės bei šarvuotosios skėtės gyvenamąsias bei migracines buveines |
5.1. organizuoti sumedėjusios augalijos kirtimą Dubysos upės pakrantėje paliekant po vieną medį ar krūmą 5-iems metrams kranto linijos (tvarkymo plotai Nr. 11, 19, 28, 34) |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija |
I, II įgyvendinimo metais |
II |
|
| 5.2. organizuoti iškirstos Dubysos pavaginės augmenijos atžalų šalinimą (tvarkymo plotai Nr. 11, 19, 28, 34) |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija |
Ne rečiau kaip II, IV, VII, X įgyvendinimo metais |
II |
|
|
| 5.3. organizuoti Dubysos senvagės gilinimo darbų techninio projekto parengimą |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
III įgyvendinimo metais |
III |
|
|
| 5.4. organizuoti Dubysos upės senvagės gilinimo darbus centrinėje ir šiaurinėje Vijurkų pievų dalyse (tvarkymo plotai Nr. 24, 35) |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
III įgyvendinimo metais |
III |
|
|
| 6. Siekiant užtikrinti tinkamą ūkininkavimą teritorijoje suaktyvinti vietos ūkininkų dalyvavimą Kaimo plėtros programos paramos priemonėse |
6.1. vykdyti bendras konsultacijas ir organizuoti paskaitą apie galimybes dalyvauti Kaimo plėtros programos paramos priemonėse ir gauti išmokas |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
I–X įgyvendinimo metais |
I |
Individualūs pokalbiai su privačios žemės savininkais, naudotojais |
| 6.2. organizuoti lankstukų, informuojančių žemės savininkus apie galimybes dalyvauti Kaimo plėtros programos paramos priemonėse ir gauti išmokas, parengimą, leidybą ir platinimą (150 vnt.) |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
I–X įgyvendinimo metais |
II |
Nupirkti ir perduoti vietos ūkininkams gyvulius ar žemės ūkio techniką už tai įpareigojant vykdyti ilgalaikę pievų priežiūrą |
|
| 6.3 organizuoti informacinio stendo apie Vijurkų pievų vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones, galimybes vietos gyventojams prisidėti prie gamtosaugos bei apie lankymosi taisykles parengimą ir pastatymą prie rekonstruoto tilto |
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija |
I įgyvendinimo metais |
II |
|
* Priemonių svarba: I – labai svarbios, II – svarbios, III – mažiau svarbios.