LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
ĮSAKYMAS
1993 m. kovo 31 d. Nr. 180
Vilnius
DĖL VEISLINIŲ ARKLIŲ IR AVIŲ AUGINTOJŲ
FERMŲ ĮVERTINIMO
Siekiant vykdyti kryptingą selekciją ir išsaugoti turimų arklių ir avių veislių genofondą, gerinti jų veislines savybes, kad būtų išauginamas ir parduodamas geros kokybės veislinis prieauglis:
1. Patvirtinti „Arklių ir avių veislynų bei veislinių arklių ir avių bandų vertinimo taisykles“ (Priedas Nr. 1).
2. Tarprajoninių veislininkystės įmonių direktoriams vadovaujantis „Arklių ir avių veislynų bei veislinių arklių ir avių bandų vertinimo taisyklėmis“ organizuoti žemės ūkio įmonių, bendrovių ir ūkininkų, auginančių veislinius arklius ir avis, fermų įvertinimą.
3. Įvertinimo aktus iki 1993 m. birželio 1 d. pateikti Žemės ūkio ministerijos Gyvulių veislininkystės skyriui.
Žemės ūkio ministerijos 1993 m.
kovo 31 d. įsakymo Nr. 180
1 PRIEDAS
Arklių ir avių veislynų bei veislinių arklių ir avių
bandų įvertinimo taisyklės
Bendrieji reikalavimai
1. Pagrindinis arklių ir avių veislininkystės tikslas yra auginti geros veislinės vertės arklius, visų pirma, eržilus reproduktorius, sportinius žirgus ir darbo veislių arklius vidaus ir užsienio rinkai, selekcijos būdu gerinti avių veislines ir produktyviąsias savybes bei vislumą.
2. Arklių ir avių augintojas-ūkininkas, žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio įmonė, norėdami, kad jų ūkiai būtų pripažinti arklių ir avių veislynu ar veislinių arklių ir avių banda, turi paduoti pareiškimą rajono vyriausiajam gyvulių veislininkystės inspektoriui.
3. Rajono vyriausiasis valstybinis gyvulių veislininkystės inspektorius kartu su zonos vyriausiuoju valstybiniu gyvulių veislininkystės inspektoriumi ir rajono valstybiniu veterinarijos specialistu, apžiūrėję pareiškėjo fermą, gyvulius ir nustatę, kad yra sąlygos auginti veislinius arklius ir avis, surašo apžiūros aktą, kurio vieną egzempliorių siunčia Žemės ūkio ministerijos Gyvulių veislininkystės skyriui.
4. Pasiūlymai dėl arklių ir avių veislynų bei veislinių arklių ir avių bandų kūrimo pateikiami Žemės ūkio ministerijos Gyvulių veislininkystės skyriui iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.
7. Parduodamam veisliniam arkliui ir aviai turi būti išrašytas nustatytos formos kilmės pažymėjimas. Kilmės pažymėjimas išrašomas kiekvienam veisliniam arkliui ir aviai, remiantis veislininkystės apskaitos dokumentais. Jį išrašo augintoją aptarnaujantis ir veislininkystės apskaitą tvarkantis specialistas.
8. Įrašų tikslumą kilmės pažymėjimuose patikrina ir tvirtina parašu ir antspaudu rajono vyriausiasis valstybinis gyvulių veislininkystės inspektorius ir zonos vyriausiasis valstybinis gyvulių veislininkystės inspektorius. Patvirtinti kilmės pažymėjimai registruojami specialiame žurnale, nurodant kilmės pažymėjimo numerį, gyvulių kilmės duomenis bei savininką.
10. Kilmės pažymėjimo sudarytojas ir tvirtintojas atsako už gyvulio kilmės duomenų teisingumą. Kai abejojama dėl gyvulio kilmės, rajono vyriausiasis valstybinis gyvulių veislininkystės inspektorius arba zonos vyriausiasis valstybinis gyvulių veislininkystės inspektorius turi teisę pareikalauti iš laikytojo-pardavėjo patikslinti prieauglio kilmę imunogenetikos metodu.
11. Už veislininkystės darbo pažeidimus (apskaitos, numeracijos netikslumai, veislinio darbo planų nesilaikymas ir kt.) rajono vyriausiasis valstybinis gyvulių veislininkystės inspektorius arba zonos vyriausiasis valstybinis gyvulių veislininkystės inspektorius gali uždrausti parduoti veislinius gyvulius.
Veislinių arklių ir avių augintojų fermų klasifikacija ir
pagrindiniai reikalavimai
1. Veislinių arklių augintojų ūkiai, fermos, atsižvelgiant į laikomų gyvulių veislines savybes, laikymo ir šėrimo sąlygas skirstomi į tokias kategorijas:
2. Veislinių arklių augintojų ūkiai, fermos vertinami ir klasifikuojami atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:
2.1. arklių veislynuose turi būti auginama ne mažiau kaip 50 grynaveislių, būdingų tai veislei kumelių. Visi eržilai - reproduktoriai ir nemažiau kaip 60 procentų kumelių turi atitikti elito klasės reikalavimams. Likusieji 40 procentų kumelių turi atitikti pirmosios klasės reikalavimams. Iš 100 kumelių gaunama ne mažiau kaip 70 kumeliukų. Nemažiau kaip 70 procentų grynakraujų jojamų, rusų ristūnų, arabų, trakėnų, Honoverio, Lietuvos sunkiųjų veislių arklių ir nemažiau 50 procentų žemaitukų veislės arklių realizuojamo ir pakaitinio prieauglio turi atitikti elito klasės reikalavimams.
2.2. Veislinių arklių bandose turi būti auginami grynaveisliai, būdingi toms veislėms arkliai. Visi eržilai- reproduktoriai ir nemažiau kaip 40 procentų kumelių turi atitikti elito klasės reikalavimams, likusieji 60 procentų kumelių turi atitikti pirmosios klasės reikalavimams. Iš 100 kumelių gaunama ne mažiau kaip 60 kumeliukų. Ne mažiau 40 procentų realizuojamo ir pakaitinio prieauglio turi atitikti elito klasės reikalavimams.
3. Veislinių avių augintojų ūkiai, fermos, atsižvelgiant į laikomų gyvulių veislines savybes, laikymo ir šėrimo sąlygas skirstomi į tokias kategorijas:
4. Veislinių avių augintojų ūkiai, fermos vertinami ir klasifikuojami atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:
4.1. Avių veislynuose turi būti auginama ne mažiau kaip 600 grynaveislių ėriavedžių. Visi avinai – reproduktoriai ir ne mažiau kaip 60 procentų ėriavedžių turi atitikti elito klasės reikalavimams. Likusieji 40 procentų ėriavedžių turi atitikti pirmosios klasės reikalavimams. Iš 100 ėriavedžių turi būti gaunama ne mažiau kaip 140 ėriukų, o nuo 1-os avies vidutiniškai prikerpama ne mažiau kaip po 3,4 kg vilnos. Ne mažiau kaip 60 procentų realizuojamo ir pakaitinio avių prieauglio turi atitikti elito klasės reikalavimams.
4.2. Veislinių avių bandose turi būti auginamos grynaveislės, būdingos tai veislei avys. Visi avinai - reproduktoriai ir ne mažiau kaip 40 procentų ėriavedžių turi atitikti elito klasės reikalavimams. Likusieji 60 procentų ėriavedžių turi atitikti pirmosios klasės reikalavimams. Iš 100 ėriavedžių turi būti gaunama ne mažiau kaip 130 ėriukų. Nuo 1-os avies vidutiniškai kerpama ne mažiau kaip po 3,2 kg vilnos. Ne mažiau kaip 40 procentų realizuojamo ir pakaitinio prieauglio turi atitikti elito klasės reikalavimams.
5. Arklių ir avių veislynuose bei veislinių arklių ir avių bandose turi būti teisingai tvarkoma reikiama veislininkystės apskaita. Laikomasi veterinarinių sanitarinių reikalavimų, laiku atliekamos profilaktinės ir priešepizootinės priemonės. Arklių ir avių laikymo patalpos turi atitikti zoohigieninius reikalavimus. Sudarytos geros šėrimo ir laikymo sąlygos.