LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJOS (LAA)
Visuotinio narių susirinkimo (VNS)
SPRENDIMAS
DĖL JŪRINIO ARBITRAŽO TEISMO ĮSTEIGIMO IR TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO BEI NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO BENDRO ABIEM JIEMS I PRIEDO: „VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA JŪRINIO ARBITRAŽO TEISME“ PATVIRTINIMO
2011 m. balandžio 22 d. Nr. 1-2
Vilnius
Remdamasis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 39-961) 3 str. ir Lietuvos arbitražo asociacijos įstatais, LAA Visuotinis narių susirinkimas nusprendžia:
1. Patvirtinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo ir Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos 2011-04-13 sudarytą Partnerystės sutartį dėl Jūrinio arbitražo teismo įsteigimo ir pavesti jį įsteigusioms institucijoms vykdyti šio teismo steigėjų ir administratorių funkcijas.
2. Patvirtinti Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (Žin., 2007, Nr. 99-4049) ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (Žin., 2007, Nr. 99-4050) bendrą abiem jiems I Priedą: „Verslo ginčų sprendimo tvarka Jūrinio arbitražo teisme“.
3. Pateikti aukščiau nurodytų reglamentų bendrą abiem jiems I Priedą paskelbti oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ ir interneto tinklalapyje.
4. Nustatyti, kad aukščiau nurodytų reglamentų bendras abiem jiems I Priedas įsigalioja nuo 2011 m. liepos 1 d.
5. Pripažinti netekusiais galios LAA Visuotinio narių susirinkimo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 9 patvirtintą Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento I Priedą (Žin., 2009, Nr. 50-2032) ir tos pačios dienos VNS sprendimu Nr. 10 patvirtintą Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento I Priedą (Žin., 2009, Nr. 50-2033).
LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJA
LIETUVOS LAIVŲ STATYTOJŲ IR REMONTININKŲ ASOCIACIJA
TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO I PRIEDAS
NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO I PRIEDAS
PATVIRTINTA
Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS) 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-2 ir Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos (LLSRA) 2011 m. gegužės 27 d. bendru Tarybos sprendimu
VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA JŪRINIO ARBITRAŽO TEISME
Galioja nuo 2011 m. liepos 1 d.
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Jūrinis arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos (toliau – LLSRA) įsteigtas bei abiejų šių institucijų partnerystės pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) trečiųjų teismas, vykdantis valstybės įstatymais ir sandorių (ginčų) šalių arbitražiniais susitarimais deleguojamas tarptautinių ir vidinių (nacionalinių) verslo (ūkinių-komercinių) ginčų, kylančių laivyboje, jūrinėje prekyboje ir kitose su jūra susijusiose veiklos srityse, nagrinėjimo ir išsprendimo funkcijas (toliau, trumpinant – jūrinė veikla, jūrinis verslas, jūrinio verslo ginčas).
1.2. Tarptautiniu jūrinės veiklos (verslo) ginču laikomas nesutarimas, kilęs iš šiai arba su ja susijusiai veiklai sudaromo sandorio (jūrinės sutarties, čarterio, konosamento, kontrakto ir kt.), arba iš nesutartinio (deliktinio ir kt.) su jūreivyste susijusio civilinio teisinio santykio, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) atitinka kitus Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 39-961) 4 str. numatytus tarptautinio arbitražo atvejus.
1.3. Vidaus (nacionaliniu) jūrinės veiklos (verslo) ginču laikomas nesutarimas, kilęs iš šiai arba su ja susijusiai veiklai sudaromo sandorio (laivo ar jo dalies frachtavimo, statybos, remonto ar kt. sutarties), arba iš nesutartinio (deliktinio ar kt.) su jūreivyste susijusio civilinio teisinio santykio, kurio abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos teisės subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.
1.4. Arbitražo teismas (arbitras), sudarytas (paskirtas) konkrečiam tarptautiniam jūrinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi teisingumo, kitais geros moralės principais ir sandorio (ginčo) šalių pasirinktos taikytinos teisės – konkrečios valstybės teisinės sistemos materialinės teisės nuostatomis, o nesant šalių susitarimo dėl taikytinos teisės, taip pat sprendžiant vidaus (nacionalinėje) jūrinio verslo rinkoje kylančius ginčus – vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymu (Žin., 1996, Nr.101-2300), kitais Lietuvos nacionaliniais, Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės jūrų teisės aktais (jūrinėmis sutartimis, konvencijomis ir kt.), reglamentuojančiais jūrinės veiklos srityse (jūrinio verslo rinkose) veikiančių ūkio subjektų civilinius teisinius santykius.
1.5. Arbitražo teismas (arbitras), spręsdamas konkretų tarptautinį arba vidinį (nacionalinį) jūrinio verslo ginčą, savo arbitražinėje-procesinėje veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (CPK), Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu, taip pat vienu iš taikytinų konkrečiam ginčui išspręsti Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu bei oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtu arbitražo procedūros reglamentu: Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu (Žin., 2007, Nr. 99-2049) bei šiuo jo I Priedu, kai ginčas yra tarptautinis, arba Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu (Žin., 2007, Nr. 99-2050) bei šiuo jo I Priedu, kai ginčas yra vidinio (nacionalinio) pobūdžio.
1.6. Jūrinėje veikloje kylantiems verslo ginčams nagrinėti ir išspręsti LAA ir LLSRA rekomenduoja arbitrais nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius jūrų teisės specialistus ir jūrinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (laivybos įmonių administratorius, vadybininkus, laivų kapitonus, šturmanus ir kt.), turinčius arba turėjusius jūrinio verslo įmonėse ar su jomis susijusiose institucijose darbo patirtį, iš patirties žinančius jūrinėje veikloje kylančių ginčų ypatumus, jų sureguliavimo būdus ir metodus.
2. Ginčų teismingumas
2.1. Jūrinio arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai jūrinės veiklos srityse kylantys verslo ginčai, išskyrus tuos iš jų, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba sandorių šalių susitarimais nustatyta kitokia, nei arbitražinė, jų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka.
2.2. Šis Jūrinis arbitražo teismas kompetentingas nagrinėti ir išspręsti jūrinio verslo ginčus, kylančius iš Lietuvos ūkio subjektų – juridinių ir fizinių asmenų bei jų jungtinių darinių – tarpusavyje ir su užsienio partneriais bei kitais verslo (ūkio) subjektais sudaromų šių rūšių ir kategorijų sandorių (sutarčių, kontraktų):
4) ginčus, kylančius iš keleivių ir krovinių vežimo jūrinio ir mišraus (jūrinio-upinio) transporto priemonėmis sandorių;
5) ginčus, kylančius iš jūrinės laivybos suvaržymų, laivo sulaikymo ar arešto, įkeitimo, jūrinio draudimo sandorių;
6) ginčus, kylančius iš jūrinio turizmo, laivų panaudojimo moksliniams tyrimams, hidrotechniniams ir kitiems jūriniams darbams sandorių;
7) ginčus, kylančius iš laivų, baržų ir kitų plaukiojančių objektų buksiravimo, bendrosios laivo avarijos, dispašo, laivų ir kitokio nuskendusio turto iškėlimo sandorių;
8) ginčus, kylančius iš prekių į laivus ir iš jų krovos, laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo sandorių;
9) ginčus, kylančius dėl laivų įplukdymo ar išplukdymo iš uostų (locijos), kitokių laivų aptarnavimo paslaugų;
10) ginčus, kylančius dėl uostų gilinimo ar valymo darbų, prieplaukų ir kitokių navigacinių įrenginių remonto, renovacijos ar rekonstrukcijos sandorių;
12) ginčus, kilusius dėl žvejų tinklų, uostų arba jūrinių navigacinių įrenginių sugadinimo teisinių santykių;
13) ginčus, kilusius dėl jūros ar uostų vandens užteršimo arba kitaip jūrinei ekosistemai padarytos žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarkos;
2.3. Jūrinio arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus, priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai, taip pat ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių tol, kol jie neišnagrinėjami įstatymų nustatyta privaloma išankstine ne teismo tvarka vartotojų teisių apsaugos institucijose, o pastarųjų priimti sprendimai nevykdomi arba vykdomi netinkamai.
3. Ieškinio nagrinėjimo Jūrinio arbitražo teisme teisinė prielaida
3.1. Ieškinys dėl konkretaus (realaus) jūrinės veiklos (verslo) ginčo išsprendimo Jūrinio arbitražo teisme priimamas nagrinėjimui visais atvejais, kai sandorį įforminančioje sutartyje (kontrakte) ar su tuo sandoriu susijusiame kitame dokumente įrašoma arbitražinė išlyga, deleguojanti šiam teismui teisę spręsti iš to sandorio kylančius ginčus.
3.2. Jūrinės veiklos ūkio subjektams – tarptautinių sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota Jūrinio arbitražo teismui, pasirašomuose kontraktuose (jūrinio verslo sutartyse) siūloma įrašyti šią tarptautinio jūrinio sandorio tipinę Jūrinio arbitražo teismo išlygą:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kartu su Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija administruojamam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo I Priede nustatyta jūrinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.3. Esant tarptautinio jūrinio verslo sandorio šalių pageidavimui bei savitarpiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Jūrinio arbitražo teismo išlygos sandorį įforminančiame kontrakte (jūrinėje sutartyje) gali būti įrašoma šio pavyzdžio tarptautinio jūrinio sandorio alternatyvios arbitražo institucijos išlyga:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai, pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą, arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kartu su Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija administruojamam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo I Priede nustatyta jūrinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.4. Jūrinės veiklos ūkio subjektams – vidinių (nacionalinių) sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota Jūrinio arbitražo teismui, pasirašomose sutartyse siūloma įrašyti šią vidinio jūrinio sandorio tipinę Jūrinio arbitražo teismo išlygą:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kartu su Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija administruojamam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo I Priede nustatyta jūrinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.5. Esant vidinio (nacionalinio) jūrinio verslo sandorio šalių pageidavimui bei savitarpiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Jūrinio arbitražo teismo išlygos sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio vidaus jūrinio sandorio alternatyvios teisminės jurisdikcijos (teismo arba arbitražo) išlyga:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybiniam teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo kartu su Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija administruojamam Jūrinio arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo I Priede nustatyta jūrinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.6. Arbitražinio susitarimo tarp jūrinio verslo sandorio arba su jūreivyste susijusio nesutartinio (deliktinio ir kt.) civilinio teisinio santykio šalių valia ir jų paliepimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę Vilniaus arbitražo kartu su LLSRA administruojamam Jūrinio arbitražo teismui, gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma, arba atsakovo praktiniais veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas šiame specializuotame nevalstybiniame Jūrinio arbitražo teisme.
4. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka
4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo teismų, sudaromų konkretiems jūrinėje veikloje kylantiems verslo ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas.
4.2. Sekretoriatui įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai tarptautiniam jūrinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti nustatyti Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 12 punkte, o ieškinio formos ir turinio reikalavimai analogiškam vidaus verslo ginčui išspręsti – aptarti Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 12 punkte.
4.3. Prie ieškinio tarptautiniam jūrinės veiklos (verslo) ginčui išspręsti pridedamos Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10.5 punkte nurodytų dokumentų kopijos, o prie ieškinio analogiškam vidaus verslo ginčui išspręsti – Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10.5 punkte nurodytų dokumentų kopijos.
4.4. Prieš įteikiant Sekretoriatui ieškinį, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių (Žin., 2007, Nr. 99-2051) 2 punkte nustatyto dydžio ieškinio registravimo (žyminį) mokestį, o vėliau, po arbitrų paskyrimo, sumoka arbitravimo-administravimo mokestį, apskaičiuojamą pagal tų Taisyklių 3 punkte pateiktoje lentelėje nustatytus rodmenis.
4.5. Formos ir turinio reikalavimai pareiškimo, įteikiamo Sekretoriatui dėl piniginės skolos ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka ir arbitražo teismo įsakymo skolos išieškojimui išdavimo, aptarti Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 48.1 punkte.
4.6. Prie aukščiau (4.5 punkte) nurodyto pareiškimo pridedamos Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 48.2 punkte išvardintų dokumentų kopijos.
4.7. Prieš įteikiant Sekretoriatui aukščiau (4.5 punkte) nurodytą pareiškimą, ieškovas-pareiškėjas įmoka bendru (vienkartiniu-neskaidomu) įnašu į 4.4 punkte nurodytą Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke minėtų Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 2 punkte nustatytą 100 EUR (arba ekvivalentinę sumą litais) pareiškimo registravimo (žyminį) mokestį ir tų Taisyklių 3 punkte nustatytą arbitravimo-administravimo mokestį, apskaičiuojant pastarąjį pagal tame punkte pateiktoje lentelėje nustatytus rodmenis bei išskyrus iš gautos sumos vieną ketvirtadalį lėšų, reikiamų minėtai įmokai atlikti.
4.8. Sudarant arbitražo teismą (kolegialų ar vienasmenį) konkrečiam tarptautiniam jūrinės veiklos (verslo) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, vadovaujamasi Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III dalies nuostatomis, o sudarant analogišką teismą vidaus jūrinės veiklos (verslo) ginčui išspręsti – vadovaujamasi Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III dalies nuostatomis, jeigu abiem atvejais sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip.
4.9. Sudarant vienasmenį arbitražo teismą (skiriant arbitrą) išnagrinėjimui pareiškimo dėl piniginės skolos ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka, vadovaujamasi Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 49.5 punkto nuostatomis.
4.10. Bylos nagrinėjimo Jūrinio arbitražo teisme procesas vyksta vadovaujantis minėto LR komercinio arbitražo įstatymo V skyriaus ir atitinkamo, taikytino konkrečiam ginčui išspręsti (tarptautinio arba nacionalinio) arbitražo procedūros reglamento IV dalies taisyklėmis.
4.11. Bylos bendrąja arbitražinio proceso tvarka išnagrinėjimui Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitrų kolegijai (vienasmeniam arbitrui) dienos. Esant bendram abiejų ginčo šalių pageidavimui, šis bendras bylai išnagrinėti nustatytas terminas gali būti sutrumpinamas iki 30 dienų, skaičiuojant jį nuo bylos įteikimo arbitražo teismui, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.
4.12. Arbitras, paskirtas išnagrinėti 4.5 punkte nurodytą pareiškimą, jį nagrinėjant vadovaujasi CPK XXIII skyriaus ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento VI dalies taisyklėmis. Įsakymas skolai išieškoti įforminamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims ne vėliau kaip per 5 dienas po nagrinėjimo procedūros užbaigimo.
4.13. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus ir taikytino konkrečiam ginčui išspręsti arbitražo procedūros reglamento (tarptautinio arba nacionalinio) V dalies nuostatomis.
4.14. Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių teismų sprendimai, priimti dėl išnagrinėtų ir išspręstų tarptautinių verslo (ūkinių-komercinių) ginčų, užsienyje priverstinai (esant reikalui) įvykdomi vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencija „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimo vykdymo šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimai dėl išspręstų vidaus (nacionalinių) verslo ginčų priverstinai (esant reikalui) įvykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka.
5. Sutaikinimo būdu išspręsto verslo ginčo įforminimo tvarka
5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimas nedelsiant nutraukiamas ir (esant šalių pageidavimui) ginčo sureguliavimo sąlygos aptariamos (įforminamos) rašytiniame sutaikinimo susitarime (taikos sutartyje), patvirtinamame arbitražo teismo sprendimu.
5.2. Ginčo šalių sutaikinimo žodinio susitarimo (taikos sutarties) atveju arbitražo teismo sprendime nurodomos šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas ginčo šalių pasiekto susitarimo ir jų tarpusavyje suderintų sąlygų pagrindu.
5.3. Jūrinio arbitražo teismas atsisako tvirtinti sutaikinimo susitarimą (taikos sutartį), jeigu jo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.
5.4. Jūrinio arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinamas ginčo šalių sudarytas rašytinis sutaikinimo susitarimas (taikos sutartis) bei jų tarpusavyje suderintos susitaikymo sąlygos, turi atitikti taikytino konkrečiam ginčui išspręsti arbitražo procedūros reglamento 43 punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus.
6.Ginčo sureguliavimo galimybės tarpininkavimo-sutaikinimo (meditacijos) būdu
6.1. Realaus ginčo ar potencialaus konflikto atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui arba poreikiui greičiau gera valia (be teismo ir arbitražo) pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant ir bylinėjimosi išlaidų), tuo suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražinio susitarimo) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (meditacijos) būdu.
6.2. Taikinamosios procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) savo siūlymą kitai šaliai, kuriame kartu gali būti nurodomas siūlomas nesutarimui pašalinti taikinamosios procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) parengtas, Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikyti praktikoje komerciniams ginčams spręsti UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), arba bet koks kitas abiem šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.
6.3. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, taikinamąją procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį pareiškimą, kuriame gali būti nurodomas (šalių abipusiu sutarimu pasirinktas) taikinamosios procedūros reglamentas ir įvardintas jų bendru sutarimu paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kai kuriose šalyse vadinamas ombudsmenu), arba įrašomas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.
6.4. Įregistravęs pareiškimą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja sutaikinimo procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame taikinamosios procedūros reglamente nustatytus formalumus.
6.5. Jeigu taikinamosios procedūros eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimą, jo sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.
6.6. Jeigu kita ginčo šalis atmeta taikinamosios procedūros siūlymą arba šios procedūros eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimo (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama, kad ginčas būtų išspręstas privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.