LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMO NR. 86 „DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2008 m. sausio 16 d. Nr. 43

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18¹, 18³, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 132-5346) 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-284; 2002, Nr. 38-1385; 2003, Nr. 33-1381; 2005, Nr. 16-495, Nr. 101-3743; 2006, Nr. 105-4009):

1.1. Išdėstyti 3 punktą taip:

„3. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys nurodyti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje.“

1.2. Išdėstyti 5 punktą taip:

„5. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.“

1.3. Išdėstyti 6 punktą taip:

„6. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje ir šių Nuostatų nustatyta tvarka.“

1.4. Išdėstyti 7 punktą taip:

„7. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, (toliau vadinama – vaiko priežiūros atostogos) pradžios mėnesį, 5 dydžių sumos.“

1.5. Išdėstyti 8 punkto pirmąją pastraipą taip:

„8. Jeigu laikotarpiu, iš kurio draudžiamųjų pajamų Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui nustatyti, apdraustasis buvo nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, nauja pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa.“

1.6. Išdėstyti 9 punktą taip:

„9. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 64-2569) perkeltas poilsio dienas.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuojamas 6 iš eilės mėnesių, buvusių iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.“

1.7. Išdėstyti 10 punkto pirmąją ir antrąją pastraipas taip:

„10. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 5 dydžių sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.

Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusias einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, ligos pašalpai – šių pajamų ketvirtadalį, o motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms – šių pajamų trečdalį dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas.“

1.8. Išdėstyti 12 punktą taip:

„12. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis.“

1.9. Išbraukti 16 punkte žodžius „nuo 1 iki 3 metų“.

1.10. Papildyti šiuo 17.6 punktu:

„17.6. motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), turinčiam teisę gauti ligos pašalpą ir prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, bet šis dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti.“

1.11. Išdėstyti 19.2 punktą taip:

„19.2. prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 19.3 ir 19.4 punktuose;“.

1.12. Papildyti šiuo 19.3 punktu:

„19.3. iki laikinojo nedarbingumo pradžios yra iki 26 metų ir šių Nuostatų 19.2 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių;“.

1.13. Papildyti šiuo 19.4 punktu:

„19.4. iki laikinojo nedarbingumo pradžios šių Nuostatų 19.2 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių.“

1.14. Papildyti 23 punktą šia antrąja pastraipa:

„Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą (šių Nuostatų 19 punktas) motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Ligos pašalpa šiuo laikotarpiu mokama, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti. Sprendimą dėl asmens sveikatos būklės priima gydantis gydytojas.“

1.15. Įrašyti 27 punkte vietoj žodžio „punkte“ žodžius „punkto pirmojoje pastraipoje“.

1.16. Išdėstyti 35.3 punktą taip:

„35.3. tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.“

1.17. Išdėstyti 36 punkto antrąją pastraipą taip:

„Jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros laikotarpiu, nustatytu šių Nuostatų 17.6 punkte, dirba ir dėl ligos, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros nepraranda darbo pajamų arba elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros trukmę, ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Šiuos pažeidimus gali nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija.“

1.18. Išdėstyti 38.3 punktą taip:

„38.3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šių Nuostatų 38.4 ir 38.5 punktuose nurodytus atvejus.“

1.19. Papildyti šiuo 38.4 punktu:

„38.4. iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios yra iki 26 metų ir šių Nuostatų 38.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių;“.

1.20. Papildyti šiuo 38.5 punktu:

„38.5. iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios šių Nuostatų 38.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių.“

1.21. Išdėstyti 39 punktą taip:

„39. Motinystės pašalpa mokama šių Nuostatų 38 punkte nurodytoms moterims Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio

1–4 dalyse nustatyta tvarka.

Apdraustajam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės pašalpa mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“

1.22. Išdėstyti 40 punktą taip:

„40. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Jeigu gimė daugiau negu vienas vaikas, pateikus vaikų gimimo liudijimus (civilinės metrikacijos skyriaus išduotą dokumentą, kai vaiko gimimo liudijimas (liudijimai) neišduodamas), išmokama motinystės pašalpa, padidinta atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.). Jeigu gimė daugiau negu vienas vaikas, o motinystės pašalpa jau buvo išmokėta iki šių vaikų gimimo, išmokamas jau išmokėtos pašalpos ir motinystės pašalpos, padidintos atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, skirtumas.“

1.23. Išdėstyti 42 punkto pirmąją pastraipą taip:

„42. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2271) nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šių Nuostatų 38.3 punkte nurodytą draudimo stažą arba neįgijusiai reikiamo stažo dėl aplinkybių, nurodytų šių Nuostatų 38.4 ir 38.5 punktuose, motinystės pašalpa mokama šių Nuostatų 39 punkte nustatyta tvarka.“

1.24. Išdėstyti 42¹.3 punktą taip:

„42¹.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba neįgijo reikiamo stažo dėl aplinkybių, nurodytų šių Nuostatų 42¹.5 ir 42¹.6 punktuose;“.

1.25. Išdėstyti 42¹.4 punktą taip:

„42¹.4. pripažįsta tėvystę;“.

1.26. Papildyti šiuo 42¹.5 punktu:

„42¹.5. iki tėvystės atostogų pradžios yra – ne vyresnis kaip 26 metų ir šių Nuostatų 42¹.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotos aukštosios, profesinės, bendrojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jis tapo apdraustuoju asmeniu, neviršija 3 mėnesių;“.

1.27. Papildyti šiuo 42¹.6 punktu:

„42¹.6. iki tėvystės atostogų pradžios šių Nuostatų 42¹.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiamas kaip asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių.“

1.28. Išdėstyti 43 punktą taip:

„43. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:

43.1. apdraustas šios rūšies draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse;

43.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus atvejį, numatytą Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje;

43.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šių Nuostatų 13–16 punktais, išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 43.4 ir 43.5 punktuose;

43.4. iki vaiko priežiūros atostogų pradžios yra iki 26 metų ir šių Nuostatų 43.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotos aukštosios, profesinės arba bendrojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jis tapo apdraustuoju asmeniu, neviršija 3 mėnesių;

43.5. iki vaiko priežiūros atostogų pradžios šių Nuostatų 43.3 punkte nurodyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiamas kaip asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos ir motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių.“

1.29. Išdėstyti 44 punktą taip:

„44. Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, šių atostogų laikotarpiu. Ši pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, iki vaikui sukanka dveji metai, įskaitant vaiko gimimo dieną. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį.“

1.30. Išdėstyti 46 punktą taip:

„46. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios pašalpos.“

1.31. Išdėstyti 48 punktą taip:

„48. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 100 procentų, kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis.

Jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra visų šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.). Tačiau, jeigu dviejų vaikų priežiūrai vaiko priežiūros atostogos suteikiamos abiem tėvams atskiriems vaikams prižiūrėti, – motinystės (tėvystės) pašalpa mokama kiekvienam iš tėvų bendra tvarka, t. y. nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, – 100 procentų, kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu gimė trys ir daugiau vaikų ir priežiūros atostogos suteikiamos abiem tėvams, kiekvienam iš jų mokamos pašalpos dydis nustatomas pagal vaikų, kurių priežiūrai suteiktos atostogos, skaičių, bet negali viršyti bendro vienu metu gimusių vaikų skaičiaus.

Kai apdraustasis asmuo dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį visose darbovietėse (į kompensuojamąjį uždarbį įskaitomos visos socialinio draudimo pašalpos). Jeigu apdraustasis asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose, įsidarbina kitoje darbovietėje ir šioje darbovietėje jam suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, motinystės (tėvystės) pašalpa iš naujo neskiriama.“

1.32. Papildyti šiuo 48¹ punktu:

„48¹. Kai apdraustasis asmuo, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam mokamas apskaičiuotos pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Šiuo atveju į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuojamos priskaičiuotos motinystės, motinystės (tėvystės) ir tėvystės pašalpos.

Minėtas skirtumas nemokamas, jeigu kitam iš tėvų suteikiamos to paties vaiko priežiūros atostogos ir jis pradeda gauti motinystės (tėvystės) pašalpą.“

1.33. Išdėstyti 49 punktą taip:

„49. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų ir gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa mokama ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo, išskyrus šių Nuostatų 48¹ punkte numatytą atvejį.

Tais atvejais, kai šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytam asmeniui atleidimo iš darbo dieną išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas tęsiamas neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.

Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, turintis šių Nuostatų 43.3 punkte nurodytą draudimo stažą, buvo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, jam motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šių Nuostatų 44, 45 ir 47 punktuose nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo, išskyrus šių Nuostatų 48¹ punkte numatytą atvejį.“

1.34. Išdėstyti 52 punkto antrąją pastraipą taip:

„Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas. Ne viso mėnesio pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas.“

1.35. Išdėstyti 53 punktą taip:

„53. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal draudimo laikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arba gautos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo išmokos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir/ar darboviečių pateiktas pažymas.“

1.36. Išdėstyti 55 punktą taip:

„55. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų skiria ir moka teritorinis skyrius.

Pašalpoms gauti turi būti pateikti:

ligos pašalpai – prašymas ir nedarbingumo pažymėjimas. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 19.3 punkte, taip pat turi pateikti ir mokslo baigimą įrodantį dokumentą, o asmenys, nurodyti 19.4 punkte, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pabaigą. Šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau vadinama – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius);

profesinės reabilitacijos pašalpai – prašymas ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas;

motinystės pašalpai – prašymas, taip pat nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 38.4 punkte, taip pat turi pateikti ir mokslo baigimą įrodantį dokumentą, o asmenys, nurodyti 38.5 punkte, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pabaigą. Šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius. Kai kreipiamasi dėl pašalpos didinimo pagal šių Nuostatų 40 punktą, pateikiami vaikų gimimo liudijimai (civilinės metrikacijos skyriaus išduotas dokumentas, kai vaiko gimimo liudijimas (liudijimai) neišduodamas);

tėvystės pašalpai – prašymas, įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo nuorašas, vaiko gimimo liudijimas arba vaiko gimimo pažymėjimas ir santuokos liudijimas, o jeigu vaiko tėvai nesusituokę, – vaiko gimimo liudijimas. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 42¹.5 punkte, taip pat turi pateikti mokslo baigimą įrodantį dokumentą, o asmenys, nurodyti 42¹6 punkte, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pabaigą. Šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius;

motinystės (tėvystės) pašalpai – prašymas, vaiko gimimo liudijimas ir įsakymo (potvarkio) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo nuorašas. Asmenys, nurodyti šių Nuostatų 43.4 punkte, taip pat turi pateikti mokslo baigimą įrodantį dokumentą, o asmenys, nurodyti 43.5 punkte, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pabaigą. Šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius.

Kai apdraustasis asmuo kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos paskyrimo gimus dviem ir daugiau vaikų, pateikiami šių vaikų gimimo liudijimai ir įsakymo (potvarkio) dėl šių vaikų priežiūros atostogų suteikimo nuorašas (nuorašai).

Vaiko priežiūros atostogų laikotarpis motinystės (tėvystės) pašalpai mokėti nustatomas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis arba pagal apdraustojo pateiktą įsakymo (potvarkio) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo nuorašą.

Kai į teritorinį skyrių dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpų kreipiasi asmuo, atleistas iš darbo nėštumo metu ar nėštumo ir gimdymo atostogų arba vaiko priežiūros atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavęs vaiko priežiūros atostogų, papildomai turi būti pateikti dokumentai, įrodantys atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo (potvarkio) dėl atleidimo iš darbo nuorašas, darbo sutarties nuorašas, potvarkio nuorašas ir panašiai).

Kreipiantis dėl pašalpos skyrimo, būtina pateikti reikiamų dokumentų originalus, išskyrus įsakymą (potvarkį) dėl tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo arba dokumentą, įrodantį atleidimo iš darbo pagrindą. Dokumentus atitinkamai pašalpai skirti priėmęs pareigūnas privalo patvirtinti pateiktų dokumentų nuorašus ir grąžinti dokumentų originalus pateikusiam asmeniui.

Jeigu prašymas skirti pašalpą siunčiamas paštu, prie jo pridedami visų reikiamų dokumentų nuorašai, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.“

1.37. Papildyti šiuo 55¹ punktu:

„55¹. Šių Nuostatų 48¹ punkte nurodyti asmenys, kreipdamiesi į teritorinį skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dalies mokėjimo, iki einamojo mėnesio 15 dienos pateikia praėjusio mėnesio darbo užmokesčio, gauto visose darbovietėse, pažymą (pažymas). Motinystės (tėvystės) pašalpos dalis mokama už praėjusį mėnesį. Asmenims, nepateikusiems praėjusio mėnesio darbo užmokesčio, gauto visose darbovietėse, pažymų, motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas sustabdomas. Teikiant ilgesnio nei vieno mėnesio laikotarpio darbo užmokesčio pažymas, turi būti nurodytas kiekvieno kalendorinio mėnesio darbo užmokestis atskirai.

Iš šiems asmenims paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio atimamos tą patį mėnesį, už kurį mokama motinystės (tėvystės) pašalpos dalis, priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, nurodytos šių Nuostatų 48¹ punkte. Motinystės (tėvystės) pašalpos dalis mokama tuo atveju, kai priskaičiuotos draudžiamosios pajamos mažesnės nei paskirtoji motinystės (tėvystės) pašalpa. Jeigu priskaičiuotos draudžiamosios pajamos didesnės už paskirtąją motinytės (tėvystės) pašalpą, ši pašalpa nemokama.“

1.38. Papildyti šiuo 55² punktu:

„55². Sprendimas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dalies mokėjimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo teritoriniame skyriuje dienos. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pašalpos dalis pervedama į gavėjų asmeninę sąskaitą.“

1.39. Išbraukti 68 punkte žodžius „iki vienerių metų“.

2. Nustatyti, kad:

2.1. Asmenims, kurie teisę į motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas įgijo iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2008 m. sausio 1 d., pašalpos nuo 2008 m. sausio 1 d. perskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18¹, 18³, 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas taip:

2.1.1. motinystės socialinio draudimo pašalpos dalis, priklausanti už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį po 2008 m. sausio 1 d., perskaičiuojama pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 40 punktą ir už šį laikotarpį išmokama susidariusi nepriemoka (pateikus prašymą ir vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (liudijimus) arba civilinės metrikacijos skyriaus išduotą dokumentą, kai vaiko gimimo liudijimas (liudijimai) neišduodamas). Ši nuostata taikoma ir minimalioms motinystės socialinio draudimo pašalpoms, kurių dalis, priklausanti už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį po 2008 m. sausio 1 d., taip pat padidinama pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 40 punktą;

2.1.2. motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. perskaičiuojamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 48 punktą, atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (pateikus prašymą ir vaikų gimimo liudijimus). Jeigu apdraustasis augina kelis vaikus, kuriems dar nėra sukakę dveji metai, už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. jam taip pat atitinkamai taikomos Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 46 punkto nuostatos;

2.1.3. asmenims, kuriems iki 2008 m. sausio 1 d. motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos buvo mokamos kartu su darbo užmokesčiu iš kitų darboviečių, iš kurių jis nebuvo išleistas vaiko priežiūros atostogų, viso dydžio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa mokama iki 2008 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka, t. y. iki vaikui sukaks vieneri metai. Kai vaikui sukanka vieneri metai, ši pašalpa pradedama mokėti pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, įsigaliojusias 2008 m. sausio 1 dieną.

2.2. Asmenims, kuriems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) sukako vieneri metai, ir, remiantis darbdavio įsakymu dėl vaiko priežiūros atostogų, kol jam sukaks treji metai, suteikimo ir/ar Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, vaiko priežiūros atostogos tęsiasi, nuo 2008 m. sausio 1 d. motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos mokėjimas tęsiamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 48 punkte nustatyta tvarka (be prašymo pateikimo) iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks dveji metai.

2.3. Asmenims, kuriems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) sukako vieneri metai ir/ar apdraustasis nutraukė vaiko priežiūros atostogas ir sugrįžo į darbą, bet po 2008 m. sausio 1 d. vaiko priežiūros atostogos jam suteikiamos iš naujo, šios pašalpos mokėjimas atnaujinamas nuo suteiktų iš naujo vaiko priežiūros atostogų pradžios.

2.4. Tuo atveju, kai moteris nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu įgyja teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko, iki jam sukaks dveji metai, jai mokamos abi pašalpos.

2.5. Asmenims, kuriems motinystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos buvo mokamos vadovaujantis iki 2008 m. sausio 1 d. galiojusiomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2, 3 dalių ir 19 straipsnio 4, 5 dalių nuostatomis, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos mokėjimas pratęsiamas pateikus Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 55 punkte nurodytus dokumentus, kurių reikia motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpai paskirti.

Ministras Pirmininkas                                                                                                Gediminas Kirkilas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                                       Vilija Blinkevičiūtė