Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4393, LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIP-4394, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ teisės pažeidimų kodekso 17318, 184, 224 ir 2591 straipsnių PAKEITIMO ir kodekso papildymo 17323 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4395, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4396, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4397, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 3, 4, 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4398, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4399, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4400, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4401, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4402, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4403, LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO 2, 4, 6, 10, 17, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4423
2012 m. lapkričio 14 d. Nr. 1385
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. SV-S-1628 4–15 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-4393 (toliau – Projektas) keičiamo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 43-1495) (toliau – Įstatymas) teisinio reguliavimo tikslams – „užtikrinti visuomenės ir asmenų, ypač nepilnamečių, apsaugą nuo lošimų galimų neigiamų padarinių, taip pat viešosios tvarkos apsaugą, apsaugoti lošimus nuo nusikalstamų įtakų, nesąžiningo elgesio, užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, lošimų paklausos ir pasiūlos tvarų reguliavimą, visuomenės kultūrinių ir etinių vertybių apsaugą“, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti su minėtais Projekto tikslais susijusias teisinio reguliavimo priemones pagal šias pastabas ir siūlymus:
1.1. Vienas iš Projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnyje nustatytų lošimų reguliavimo principų yra diferencijuoto lošimų reguliavimo principas, tačiau Projektu keičiamame Įstatyme siūloma leisti skirtingų rūšių lošimų (lošimo stalų, lošimo automatų, lažybų įrenginių) organizavimą vienoje lošimo vietoje: lošimo namuose (kazino) – siūloma leisti organizuoti stalo lošimus, lošimus lažybų įrenginiais ir lošimus A kategorijos lošimo automatais (Projektu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir 46 straipsnio 1 dalis), lošimo automatų salonuose – siūloma leisti organizuoti lošimus B kategorijos lošimo automatais ir lažybų įrenginiais (Projektu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis ir 53 straipsnio 1 dalis), lažybų arba totalizatoriaus statymo punktuose – siūloma leisti organizuoti lažybas ar totalizatorių, lošimus lažybų įrenginiais ir pavieniais B1 kategorijos riboto lošimo automatais (Projektu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Kai įvairūs lošimai organizuojami kartu, neatsižvelgiant į jų skirtumus ir keliamą riziką, yra paneigiamas diferencijuoto lošimų reguliavimo principas, kadangi tampa neaišku, kokius reikalavimus (dėl lošėjų amžiaus, lošimo vietos) taikyti lošimų vietai, kurioje organizuojami kelių skirtingų rūšių lošimai. Organizuojant juos atskirai, galėtų būti taikomas skirtingas reglamentavimas. Pažymėtina, kad skirtingų rūšių lošimai gali kelti skirtingą riziką lošėjams. Paprastai kuo ilgesnis laikas tarp statomos sumos įmokėjimo ir lošimo rezultato nustatymo, tuo lošimas mažiau patrauklus ir azartiškas ir priešingai – kuo trumpesnis laikas tarp statomos sumos įmokėjimo ir lošimo rezultato nustatymo, tuo lošimas yra azartiškesnis ir keliantis didesnę riziką įsitraukti į lošimą (pavyzdžiui, lažindamasis dėl sporto varžybų rezultatų lošėjas įmoka statomą sumą ir laukia varžybų rezultatų, o lošiant lažybų įrenginiais, kuriuos naudojant atsitiktinai nustatoma objektyviai neįvyksiančio (nerealaus) šunų ir žirgų sporto lažybų įvykio baigtis, galimas intervalas tarp statymų yra ne trumpesnis kaip 240 sekundžių (Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 32 dalis). Tas pats pasakytina ir apie statomos sumos ir vienkartinio didžiausio laimėjimo dydį – kuo jie didesni, tuo lošimas yra patrauklesnis ir azartiškesnis (pavyzdžiui, Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad automatų salonuose, be lošimų B kategorijos lošimų automatais, galima organizuoti ir lošimus lažybų įrenginiais, kurių didžiausia vienos vietos statoma suma ne didesnė kaip 70 litų (Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 32 dalis), t. y. net 70 kartų didesnė, nei nustatyta B kategorijos automatams (Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 6 dalis). Taigi skirtingų rūšių lošimams taikomas reglamentavimas turėtų skirtis – azartiškiausiems lošimams turėtų būti nustatyti griežtesni amžiaus ir vietų, kuriose galima organizuoti tokius lošimus, apribojimai, todėl siūlytina lošimus lažybų įrenginiais organizuoti lošimo namuose (kazino).
1.2. Suderinti Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1, 6, 15, 19, 20, 21, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 52, 60, 63, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 72 ir 73 (sąvoka „žetonas“) dalyse nustatytas sąvokas ir jų apibrėžtis su Lietuvos Respublikos terminų banke esančiomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotomis sąvokomis ir jų apibrėžtimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 36, 46, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 69 ir 73 (sąvoka „žirgų sporto totalizatorius“) dalyse apibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo (Žin., 2004, Nr. 7-129) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
1.3. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje apibrėžtą lošėjo sąvoką – nurodyti, kad lošėjas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią naudotis ar naudojasi lošimų paslauga siekdamas tenkinti savo asmeninį poreikį lošti. Priešingu atveju lošėju nebus laikomas asmuo, atėjęs į lošimo vietą ir pareiškęs valią lošti, bet dar neatlikęs statymo, ir toks asmuo neturės teisės iš lošimų organizatoriaus reikalauti informacijos apie teikiamą lošimo paslaugą ir susipažinti su lošimo reglamentu.
1.4. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 46 ir 60 dalis ir 6 straipsnį. Teikiamoje sąvokos „ne automatų salonas“ apibrėžtyje nurodoma, kad lošimų riboto lošimo automatais organizavimo vieta gali būti ir statymo punktai, tačiau teikiamoje sąvokos „statymo punktas“ apibrėžtyje nurodoma, kad tai vieta, kur gali būti organizuojamos tik lažybos ir totalizatoriai. Keičiamo Įstatymo 6 straipsnyje nurodoma, kad statymo punktuose lošimai gali būti organizuojami ir lažybų įrenginiais.
1.5. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 49 dalį, kurioje nurodoma, kad nuotolinio lošimo paslaugos – paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis. Tačiau sąvokos „elektroninės priemonės“ Projektu keičiamame Įstatyme pateikta nėra, o jo 3 straipsnio 40 dalyje pateikiama sąvoka „ryšio priemonės“ (ši sąvoka nurodyta ir Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 50 ir 51 dalyse).
1.6. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 52 dalį, nes joje nurodyta pažyma realiai negalėtų būti išduota (asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai galėtų patvirtinti sutrikimą – Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) apibrėžtas patologinis potraukis azartiniams lošimams (kodas F63.0).
1.7. Projektu keičiamame Įstatyme siūloma įpareigoti lošimo organizatorius parengti Atsakingo lošimo praktikos kodeksą ir juo vadovautis (Projektu keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 22 straipsnis). Ši priemonė yra gera, skatinanti lošimų organizatorių atsakingumą ir sąmoningumą, tačiau abejonių kelia jos efektyvumas, kadangi realios sankcijos lošimų organizatoriams, pažeidusiems minėtą kodeksą, nenumatytos. Ši priemonė galėtų būti tik papildoma. Jeigu nebus numatyta galimybė lošėjui parašyti prašymą lošimų organizatoriui arba Lošimų priežiūros tarnybai savanoriškai apriboti savo galimybę patekti į lošimų organizavimo vietas ir lošti, asmenys, negalintys kontroliuoti savo potraukio lošti, neteks vienintelės šiuo metu esančios realios pagalbos priemonės. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (šiuo metu – Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) 2004 metais pradėjo vykdyti lošėjų savęs ribojimo programą, pagrįstą savanoriškumo principais, todėl joje dalyvauja ne visi lošimų organizatoriai. Kai kurie lošimų organizatoriai nutraukė bendradarbiavimą su Lošimų priežiūros tarnyba ir nebevykdo savęs ribojimo programos argumentuodami tuo, kad jie vadovausis savo parengtu ir patvirtintu Atsakingo lošimo praktikos kodeksu. Tačiau šiuo metu nei savęs ribojimo programa, nei vadovavimasis Atsakingo lošimo praktikos kodeksu yra teisiškai nereglamentuoti, todėl lošimų organizatoriams, pažeidusiems minėtus susitarimus, atsakomybė nenumatyta. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, iki šių metų rugsėjo 30 d. buvo gauti 2 574 asmenų prašymai apriboti jų patekimą į lošimų organizavimo vietas. Todėl siūloma Įstatyme reglamentuoti tiek Atsakingo lošimo praktikos kodeksą ir realias sankcijas už jo pažeidimus, tiek lošėjų savęs ribojimo programą, reglamentuojančią asmenų (jų pačių prašymu) apribojimą patekti į lošimų organizavimo vietas.
1.8. Tarpusavyje suderinti Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 4 ir 7 dalis (papildoma ūkinė komercinė veikla lošimų organizavimo vietose draudžiama, išskyrus numatytą papildomą ūkinę komercinę veiklą lošimo vietose lošiant tik B1 kategorijos automatais arba žirgų sporto totalizatoriumi; atliekama lošimų bendrovės turto nuoma, subnuoma, pardavimas) ir 46 straipsnio nuostatas, numatančias, kad „lošimų namuose (kazino) gali būti vykdoma barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinė veikla, mažmeninė prekyba iš prekinių automatų (maisto produktai, gėrimai), profesinio mokymo ir valiutos keitimo veikla“.
1.9. Tikslinti Projektu keičiamą Įstatymą atsižvelgiant į tai, kad Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje ir 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas licencijos perregistravimas, tačiau Projektu keičiamame Įstatyme perregistravimo procedūra nenumatyta.
1.10. Atsisakyti Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 14 dalies kaip perteklinės, nes visi ūkio subjektai, ne tik lošimų bendrovės, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus privalo taip vykdyti ir užtikrinti savo veiklą, kad nebūtų mokestinių nepriemokų ar skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Projektu keičiamame Įstatyme turėtų būti reglamentuojama tolesnė lošimų bendrovės veikla, jeigu ji turi mokestinių nepriemokų, įsiskolinimų ir panašiai, o ne suponuojama bendroji pareiga laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.
1.11. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatantį, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įtariamas ar pripažintas kaltu dėl tam tikrų nusikalstamų veikų padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Reikėtų atsieti nuostatas dėl turimo teistumo ir pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (vietoj „ir“ įrašyti „arba“), nes, to nepadarius, visais atvejais nepriekaištingos reputacijos kriterijai bus siejami su pakartotiniu nusikalstamos veikos padarymu (turi teistumą ir vėl pripažintas kaltu).
1.12. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 12 straipsnį – aiškiai nurodyti, kokio amžiaus asmenys gali lošti lošimus lošimo automatų salonuose, B1 kategorijos lošimo automatais, dalyvauti lažybose, totalizatoriuje, žirgų totalizatoriuje. Papildyti Projektu keičiamą Įstatymą nuostatomis, kad asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, draudžiama būti lošimo automatų salonuose, statymo punktuose, o lošimų organizatoriams draudžiama asmenis, jaunesnius kaip 18 metų, įleisti į lošimo automatų salonus, statymo punktus ir asmenims, jaunesniems kaip 21 metų, draudžiama būti lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salone, o lošimų organizatoriams draudžiama asmenis, jaunesnius kaip 21 metų, įleisti į lošimo namus (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salonus.
1.13. Projektu keičiamame Įstatyme siūloma nustatyti, kad lošimų organizatorius lošimo automatų salonuose, statymo punktuose ir vietose, kur organizuojami lošimai pavieniais riboto lošimo automatais, lošėjo asmens tapatybę privalėtų patikrinti tik esant abejonėms, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų (Projektu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalys). Jeigu nebus numatytas privalomas lošėjų tapatybės nustatymas visose Projektu keičiamo Įstatymo 6 straipsnyje išvardytose lošimų organizavimo vietose ir aiškiai 12 straipsnyje nustatyta, kokio amžiaus asmenys kokiuose 4 straipsnyje nurodytuose lošimuose gali dalyvauti, lošimai taps prieinamesni ir nebus užtikrinta nepilnamečių asmenų ir asmenų, kuriems draudžiama lošti, prevencija visose lošimo vietose.
1.14. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 5 dalį – numatyti lošimų organizatoriui prievolę nustatyti visų asmenų (tarp jų ir dalyvavusių nuotoliniuose lošimuose), gavusių piniginius laimėjimus, tapatybes ir juos registruoti. Siūloma Projektu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 5 dalies redakcija padarytų sudėtingesnę mokesčių mokėjimo kontrolę.
1.15. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 7 dalį ir 72 straipsnio 7 dalį – numatyti 10 metų dokumentų saugojimo terminą, kadangi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskaičiuoti ir perskaičiuoti mokestį tam tikrais atvejais galima ir už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį.
1.16. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnį nauja dalimi – numatyti, kad lošimo patalpos turi atitikti saugaus eksploatavimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 73 straipsnį – numatyti tokius pat patalpų, kuriose yra įrengti nuotolinio lošimo įrenginiai ar programinė įranga, skirta nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimus.
1.17. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad visi lošimuose naudojami lošimo įrenginiai turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba valdomi tik pagal išperkamosios nuomos ar lošimo įrenginių pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Atitinkamai tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį – nurodyti, kad lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama nuomoti ar subnuomoti lošimo įrenginius. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 73 straipsnio 1 dalį – numatyti tokius pačius lošimų organizatorių naudojamų nuotolinio lošimo įrenginių ar programinės įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytos įrangos reikalavimus.
1.18. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį ir 73 straipsnio 3 dalį – nurodyti, kad lošimo įrenginių atitikties šio įstatymo ir Lošimų priežiūros tarnybos nustatytiems ir patvirtintiems techniniams reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik Lošimų priežiūros tarnybos pripažintos pagal Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 92-2542; 2011, Nr. 40-1919) ir kitus teisės aktus akredituotos įstaigos. Akredituotų įstaigų pripažinimo tvarką nustato Lošimų priežiūros tarnyba.
1.19. Papildyti Projektu keičiamą Įstatymą straipsniu, reglamentuojančiu Lietuvos lošimo įrenginių registrą, – nurodyti, kad Lietuvos lošimo įrenginių registras yra valstybės registras, taip pat nurodyti šio registro valdytoją. Lietuvos lošimo įrenginių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 2003, Nr. 40-1849), 3 punkte nurodyta, kad registro objektai yra lošimo įrenginių tipai, lošimo įrenginiai, lošimo stalai ir juridiniai asmenys, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka eksploatuojantys ar norintys eksploatuoti (taip pat ir mokymo tikslams) šiame registre registruotinus lošimo įrenginius. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu keičiamo Įstatymo 15 straipsnyje nurodyta tik informacija apie patvirtintų lošimo įrenginių tipų registravimą Lietuvos lošimo įrenginių registre, papildomai siūloma įvertinti kitus minėto registro objektus ir atitinkamai Projektu keičiamą Įstatymą patikslinti.
1.20. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį – nurodyti, kad lošimo reglamente turi būti nurodomas lošimo vietos (vietų), kurioje (kuriose) galioja lošimo reglamentas, adresas (adresai).
1.21. Projektu keičiamame Įstatyme siūloma liberalizuoti lošimų veiklos reglamentavimą, palyginti su šiuo metu galiojančiu, – leisti išorinę lošimų reklamą (18 straipsnis), susiaurinti vietų, kuriose draudžiama organizuoti lošimus, sąrašą (7 straipsnis) – atsisakyti draudimo organizuoti lošimus parduotuvėse, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose, pašto įstaigose, prekybos centruose. Pažymėtina, kad Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas galutinis reklamos ribojimų sąrašas negarantuos nepilnamečių ir asmenų, turinčių problemų dėl lošimo, apsaugos nuo neigiamo lošimų organizavimo poveikio (nepilnamečiai masinio susibūrimo vietose (pavyzdžiui, parduotuvėje, pašte) vis tiek matys lošimų reklamą, nors ji bus skirta vyresniems nei 18 metų asmenims, o asmenys, turintys problemų dėl lošimų, susipažinę (pavyzdžiui, transporto stotyse, pašto įstaigose, prekybos centruose) su lošimų reklama (nors ji ir nebus susieta su sveikatos pagerėjimu, praturtėjimu, socialine sėkme), bus priversti atkreipti dėmesį į atsiradusį lošimų reklamos kiekį ir taip gali būti paskatinti lošti). Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos neužtikrins nepilnamečių ir asmenų, turinčių problemų dėl lošimo, apsaugos lošimų prevencijos srityje. Įstatymu vidinė lošimų reklama bus leidžiama lošimų organizavimo licenciją turinčios bendrovės interneto svetainėje. Tačiau internetas yra viešoji vieta, kurioje aktyviausiai ir lankosi nepilnamečiai asmenys. Be to, pagal Projektu keičiamą Įstatymą reklama nebus laikoma lošimų organizatorių siūlomi lošimų lažybų koeficientai, lošimų sutarties sudarymo premija nuotoliniuose žaidimuose. Pritarus minėtoms nuostatoms, lošimų veikla taptų patrauklesnė, prieinamesnė ir būtų susilpninta lošėjų, ypač nepilnamečių ir turinčių problemų dėl lošimo asmenų, apsauga. Todėl, siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei ir asmeniui, Projektu keičiamame Įstatyme būtina išlaikyti griežtą ir aiškų azartinių lošimų reklamos reglamentavimą, t. y. drausti bet kokia forma, bet kokiomis priemonėmis, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią lošti reklamą.
1.22. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą – atsisakyti nuostatos, kad licencijų turėtojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (firmų vardai), lošimų vietų pavadinimai, licencijų turėtojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai, lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai nelaikomi lošimų reklama, kadangi, įteisinus Projektu siūlomą nuostatą, licencijų turėtojų pavadinimų, lošimo vietų pavadinimų ar paslaugų (prekių) ženklų pateikimas ant pastato nebūtų laikomas išorine reklama ir jai įrengti nereikėtų įsigyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1937) nustatyto leidimo įrengti išorinę reklamą. Tuo būtų sudarytos nepagrįstai išskirtinės sąlygos lošimų veiklą vykdantiems asmenims.
1.23. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalį – nustatyti, kad draudžiama išorinė reklama, išskyrus lošimo vietų pavadinimus, nurodytus veiklos leidime, kai jie pateikiami ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimo vieta, ar ant šio pastato fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo vietą ir ant lošimo organizatorių valdomo transporto. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš nurodytos minėto straipsnio dalies nėra aišku, kur įstatyme ar kitame teisės akte ir kieno bus nustatytos išimtys leisti išorinę lošimų reklamą, jos skleidimą uždraustose vietose, numatytose Projektu keičiamo Įstatymo 7 straipsnyje.
1.24. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnį – numatyti visišką draudimą skatinti dalyvauti lošimuose. Pažymėtina, kad Projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnyje aprašant skatinimo dalyvauti lošimuose ribojimą vartojama per daug vertinamųjų, abstraktaus pobūdžio sąvokų (pavyzdžiui, „įkyriai siūlant“, „nurodant tariamai didelį laimėjimą“, „parduodant už simbolinę kainą“, „galima skatinti dalyvauti lošime aprašant lošimų organizavimo reglamente dalyvavimo renginyje sąlygas ir tvarką“), kurios skirtingų asmenų gali būti traktuojamos ir suprantamos nevienodai, todėl tokių teisės normų pažeidimų nustatymas ir kontrolė tampa nebeįmanomi. Esant vertinamojo pobūdžio teisės normų traktavimui, iškyla reali grėsmė nepaisyti jokių draudimų skatinti asmenis dalyvauti lošimuose.
1.25. Išbraukti Projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, numatančią draudimą skatinti lošimuose dalyvauti asmenis, jaunesnius kaip 18 metų. Atsižvelgiant į keičiamo Įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas, asmenims iki 18 metų visais atvejais draudžiama lošti ir dalyvauti lošimuose, todėl toks skatinimas iš viso yra neįmanomas. Be to, asmenys lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salonuose gali lošti tik sulaukę 21 metų, todėl būtų visiškai nesuprantamas tokių asmenų galimas teisėtas (neuždraustas) skatinimas dalyvauti lošimuose, kuriuose jiems uždrausta dalyvauti.
1.26. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis – prieš žodžius „lošimų organizavimo vietose“ įrašyti žodžius „prie įėjimo į lošimų organizavimo vietas ir pačiose“, 1 dalyje išbraukti žodį „nesaikingai“.
1.27. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 21 straipsnį – suderinti 1, 2, 3 ir 4 dalis, nes Projektu keičiamo Įstatymo 21 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad laimėjimai išmokami iš karto arba ne vėliau kaip per 24 valandas, arba ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, o to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piniginiai laimėjimai išmokami per 30 kalendorinių dienų nuo lošimo rezultatų nustatymo.
1.28. Siekiant užtikrinti faktinių duomenų apie lošimo sektorių surinkimą, Projektu keičiamo Įstatymo 23 straipsnyje numatyta vykdyti ilgalaikę lošimų ir jų poveikio žmonių sveikatai stebėseną, kas 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekant išsamius, moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius lošimų paplitimo tyrimus. Abejotina, ar vadovaujantis lošimų paplitimo tyrimu galima bus daryti išvadas apie lošimų poveikį žmonių sveikatai. Siūloma tikslinti 23 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Siekiant užtikrinti faktinių duomenų apie lošimo sektorių surinkimą, vykdoma ilgalaikė lošimų stebėsena, kas 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekami išsamūs, moksliškai pagrįsti, socialiai reprezentatyvūs lošimų paplitimo ir lošimų poveikio žmonių sveikatai tyrimai“. Atitinkamai siūloma tikslinti 87 straipsnio 5 ir 7 dalis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projektu keičiamo Įstatymo 23 straipsnyje numatyta atlikti lošimų poveikio žmonių sveikatai stebėseną, lošimų paplitimo tyrimus, o 43 straipsnio 15 punkte – rengti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas, tačiau Projekto aiškinamajame rašte nenurodytas lėšų šioms priemonėms įgyvendinti poreikis. Siūloma papildyti Projekto aiškinamąjį raštą ir nurodyti pinigų sumas.
1.29. Išbraukti Projektu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kurioje siūloma įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kas 5 metus atlikti lošimų poveikio visuomenei auditą. Auditas yra ūkio subjekto patikrinimas, analizė, įvertinimas, todėl neaišku, kaip turėtų būti audituojamas lošimų poveikis visuomenei. Be to, Projektu keičiamo Įstatymo 23 straipsnyje jau yra numatyta lošimų stebėsena. Atitinkamai turi būti išbrauktas 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
1.30. Suderinti Projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad Vyriausybė patvirtina lošimų licencijavimo tvarkos aprašą, su Projektu keičiamo Įstatymo 27 straipsniu, kuriame nurodyta, kad Vyriausybė tvirtina lošimų licencijavimo taisykles.
1.31. Atsisakyti Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo bendrovei pateikti dokumentus apie mokestinių nepriemokų biudžetams nebuvimą, kadangi, vadovaujantis Projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Lošimų priežiūros tarnyba kreipiasi į nustatytas institucijas dėl informacijos apie bendrovės, kuri siekia gauti licenciją, skolas nustatytiems biudžetams, ir Projektu keičiamo Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba neišduoda licencijos, jei gauna teigiamą atsakymą iš nustatytų institucijų dėl bendrovės įsiskolinimo nurodytiems biudžetams, šią informaciją Lošimų priežiūros tarnyba gali gauti pati.
1.32. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį – pateikti nuorodą ne į Projektu keičiamo Įstatymo 30 straipsnį, o į 29 straipsnio 5 dalį.
1.33. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnį – nustatyti Lošimų priežiūros tarnybai pareigą informuoti pareiškėją apie gautus dokumentus.
1.34. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą – numatyti, kad informaciją apie bendrovės mokestines nepriemokas Lošimų priežiūros tarnybai turėtų teikti ne teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pagal duomenų teikimo sutartį, nes Mokesčių apskaitos departamentas, Nepriemokų administravimo departamentas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos struktūriniai padaliniai.
1.35. Projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnyje įteisinama nuostata, kad, nagrinėdama bendrovės prašymą dėl licencijos išdavimo, Lošimų priežiūros tarnyba gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informaciją apie mokestines nepriemokas ir skolas valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams. Bendrovė, siekdama gauti licenciją, gali tuo metu padengti mokestines nepriemokas, tačiau, gavus veiklos leidimus ir licencijas, mokestinė nepriemoka gali vėl susidaryti. Projektu keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad licencija organizuoti lošimus išduodama neribotam laikui, todėl siūloma papildyti Projektu keičiamą Įstatymą ir numatyti, kokiomis priemonėmis Lošimų priežiūros tarnyba kontroliuos, ar bendrovė neturi mokestinių nepriemokų.
1.36. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 5 dalį – nurodyti, kad ne sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją yra priimamas, bet licencija bendrovei yra išduodama per 30 dienų.
1.37. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 30 straipsnį, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 90-4697) 3.5 punktu, informacija apie išduodamas licencijas turi būti skelbiama ir portale www.verslovartai.lt.
1.38. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 30 straipsnį nuostata, kad licencija išduodama elektroniniu būdu, taip pat 35 straipsnį nuostata, kad leidimas išduodamas elektroniniu būdu.
1.39. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 30 straipsnio 8 dalį – išbraukti trečiąjį sakinį kaip perteklinį, kartojantį antrojo sakinio nuostatas, ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės rinkliavos mokėjimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484) 5 straipsnio 4 dalyje ir yra ne šio teisės akto reguliavimo dalykas. Taip pat turėtų būti patikslinta Projektu keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 10 dalis.
1.40. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, kadangi ši dalis reglamentuoja licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo procedūrą, tačiau šios dalies antrajame sakinyje nustatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, praneša licencijos turėtojui licencijos galiojimo sustabdymo priežastis ir galiojimo sustabdymo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra pranešimas apie licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimą, o ne apie patį sustabdymą, manytina, kad šioje dalyje nustatytas pranešimas apie licencijos galiojimo sustabdymo priežastis ir sustabdymo terminą yra perteklinis.
1.41. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 33 straipsnį – išbraukti 7 dalį, nes mokestinės prievolės ir jų vykdymo tvarka turėtų būti reglamentuojamos atitinkamuose mokesčių įstatymuose, o ne Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, kuris nelaikytinas mokesčių įstatymu. Analogiškai turėtų būti panaikintos ir kitos Projektu keičiamo Įstatymo nuostatos, kuriose yra įtvirtintas minėtas mokesčio nemokėjimo mechanizmas (pavyzdžiui, 39 straipsnio 7 dalis).
1.42. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punktą – nurodyti, kokią informaciją apie lošimų organizavimo vietą turi pateikti bendrovė, siekianti gauti leidimą.
1.43. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 35 straipsnį – nustatyti terminą, per kurį bendrovė gali pateikti patikslintą informaciją ar nepateiktus dokumentus leidimui gauti.
1.44. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą – nurodyti, kad Lošimų priežiūros tarnyba atsisako išduoti leidimą, jei bendrovė pateikė ne visą, netikslią informaciją, ne visus, netinkamai įformintus dokumentus ir per nustatytą terminą trūkumų neištaisė.
1.45. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 38 straipsnį – aiškiai nurodyti, kokiais atvejais leidimas turi būti papildomas, o kokiais patikslinamas, ir, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas leidimo pakeitimas, atitinkamai patikslinti straipsnio pavadinimą.
1.46. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 38 straipsnio 2 dalį – detalizuoti, kokius duomenis ir dokumentus, be prašymo, turi pateikti bendrovė, siekianti papildyti leidimą.
1.47. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 38 straipsnio 3 dalį – nurodyti terminą, per kurį Lošimų priežiūros tarnyba turi informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą.
1.48. Atsisakyti Projektu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes minėta nuostata sutampa su to paties straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata.
1.49. Projektu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimo galiojimas gali būti laikinai sustabdytas, jei lošimų organizatoriaus lošimo vietoje naudojama vaizdo įrašymo sistema neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Vienintelis vaizdo įrašymo sistemos reikalavimas yra nurodytas Projektu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir pakartotas 79 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Projektu keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarką nustato Lošimų priežiūros tarnyba. Kadangi tinkama vaizdo įrašymo sistema yra susijusi su sankcija – leidimo galiojimo sustabdymu, siekiant teisinio aiškumo, būtina Projekte aiškiai apibrėžti privalomus vaizdo įrašymo sistemos reikalavimus.
1.50. Projektu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad leidimo galiojimas gali būti laikinai sustabdomas, jei lošimų organizatorius jam priklausančioje lošimo vietoje nesilaiko šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų. Kadangi ši nuostata apibendrina visas kitas Projektu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, siūlytina arba šios nuostatos atsisakyti, arba ją palikti, bet naikinti kitas minėtoje dalyje įtvirtintas nuostatas.
1.51. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta, kad leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas nuo Lošimų priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo dienos, tačiau asmeniui pranešama per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal siūlomą nuostatą asmuo 3 darbo dienas gali nežinoti, kad jo teisė užsiimti veikla yra atnaujinta. Projektu keičiamo Įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad „licencijos galiojimo laikinas sustabdymas atleidžia lošimo organizatorių nuo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už laikinai nenaudojamus lošimo įrenginius“. Remiantis siūloma 39 straipsnio 10 dalies nuostata, gali kilti neaiškumų dėl to, kaip bus vertinamas įrenginių statusas minėtas 3 darbo dienas, nes asmuo jau turės teisę vykdyti veiklą, bet gali apie tai nežinoti ir įrenginių nenaudoti, t. y. gali susiklostyti situacija, kai asmuo neuždirba, tačiau mokesčius turi mokėti. Ši pastaba taikoma ir 33 straipsnio 7 dalies nuostatoms.
1.52. Projektu keičiamo Įstatymo 41 straipsnyje siūloma nustatyti, kad lošimus organizuojančių subjektų veiklą prižiūri įstaiga prie Ūkio ministerijos – Lošimų priežiūros tarnyba. Projekto aiškinamajame rašte argumentuojama analogija, kad už alkoholio ir tabako gamybos ir prekybos reguliavimą ir viešosios politikos formavimą šiose srityse yra atsakinga Ūkio ministerija. Šiuo metu Lošimų priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Finansų ministerijos, o už loterijų ir lošimų valdymo sritį yra atsakingas finansų ministras. Lošimų ir loterijų veiklos reguliavimas apima ne vieną sritį: pinigų plovimo prevenciją, viešosios tvarkos užtikrinimą, sveikatos apsaugą, mokesčių mokėjimą, todėl lošimų ir loterijų veiklos reguliavimo politika apima kelių ministerijų – Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos – valdymo sritis ir galėtų būti priskirtina vienai iš šių ministerijų. Atsižvelgiant į tai, abejonių kelia siūlymas Lošimų priežiūros tarnybos pavaldumą perduoti Ūkio ministerijai, kurios valdymo sritis tiesiogiai nesusijusi su lošimų veikla. Šios srities priskyrimą skirtingų ministrų valdymo sritims patvirtina ir kitų valstybių patirtis (pavyzdžiui, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje už lošimų reguliavimą atsakingos finansų ministerijos, Danijoje – Mokesčių ministerija, Suomijoje, Prancūzijoje – vidaus reikalų ministerijos, Airijoje, Olandijoje, Šveicarijoje – teisingumo ministerijos, Belgijoje – Ekonomikos ministerija, Norvegijoje – Kultūros ir bažnyčios reikalų ministerija). Be to, remiantis Valstybės valdymo tobulinimo komisijos rekomendacijomis, buvo parengtas ir 2011 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 4, 8, 10, 11, 13, 15, 16, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas Nr. IX-325 (Žin., 2011, Nr. 119-5611), kuriuo nuo 2012 m. kovo 1 d. buvo pertvarkyta Valstybinė lošimų priežiūros komisija iš įstaigos, kurios steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, į Lošimų priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos ir panaikintos šešių Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narių pareigybės. Atitinkamai Finansų ministerija turėjo sutelkti ir skirti papildomų administracinių išteklių, kad būtų sklandžiai perimtas pavaldumas ir toliau užtikrinta pavaldžios įstaigos priežiūra ir kontrolė.
1.53. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį – vietoj žodžio „kontrolę“ įrašyti žodį „priežiūrą“, 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą – vietoj žodžio „kontroliuoja“ įrašyti žodį „prižiūri“ (atitinkamai ir kitur), kadangi, atsižvelgiant į galiojančias Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros, Lošimų priežiūros tarnyba turėtų būti ne kontroliuojanti, o prižiūrinti įstaiga.
1.54. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 14 punktą, numatantį, kad Lošimų priežiūros tarnyba turi kas 5 metus organizuoti moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius tyrimus apie lošimų paplitimą, nes 23 straipsnis numato, kad „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ kas 5 metus turi būti atliekami moksliškai pagrįsti, socialiai reprezentatyvūs lošimų paplitimo tyrimai.
1.55. Išbraukti Projektu keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto antrąjį sakinį, kadangi Projektu keičiamame Įstatyme visos Lietuvoje leidžiamų lošimų rūšys yra išvardytos ir jų požymiai aiškiai apibrėžti, todėl Lošimų priežiūros tarnyba turės visas galimybes, išanalizavusi lošimo požymius, nustatyti, kokiai konkrečiai lošimo rūšiai lošimo įrenginys priskirtinas ir ar jis gali būti eksploatuojamas Lietuvoje. Taip pat nėra aiškiai reglamentuota, kaip vyks 90 kalendorinių dienų lošimo įrenginio išbandymas – ar lošimo įrenginį bandys tik Lošimų priežiūros tarnybos specialistai, ar bus leidžiama lošti visiems lošėjams, kur tas lošimo įrenginys bus įrengtas bandomuoju laikotarpiu, ar bus mokami mokesčiai už bandomą lošimo įrenginį ir panašiai.
1.56. Projektu keičiamo Įstatymo 45 straipsnyje siūloma įsteigti kolegialią lošimų politikos formavimo ir vertinimo patariamąją instituciją – Lošimų rinkos koordinavimo tarybą, kurią sudarytų tiek valstybės institucijų, tiek verslo atstovai, nustatoma jos sudėtis ir kompetencija, tačiau nėra aiškiai nustatyta Lošimų rinkos koordinavimo tarybos vieta valstybės lošimų politikos formavimo ir priežiūros valstybės institucijų sistemoje. 41 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Lošimų priežiūros tarnyba kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką lošimų srityje ir vykdo lošimų kontrolę“, o Lošimų rinkos koordinavimo taryba „stebi ir analizuoja lošimų rinkos plėtrą ir teikia pasiūlymus dėl jos reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės; analizuoja ir vertina lošimo, pinigų plovimo, nelegalaus lošimo ir kitus rodiklius, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine bei ekonomine politika lošimų srityje ir informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, padeda nustatyti aktualius lošimų rinkos reglamentavimo prioritetus; teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl lošimų reguliavimo politikos įgyvendinimo priemonių tobulinimo, visuomenės sveikatos ir edukacinių programų lošimų srityje įgyvendinimo; stebi ir analizuoja Priežiūros tarnybos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl jos veiklos; teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl teisės aktų, įgyvendinančių šį įstatymą, priėmimo ir keitimo“ (Projektu keičiamo Įstatymo 45 straipsnis). Įvertinus siūlymus, taip pat atsižvelgiant į Lošimų priežiūros tarnybos ir Lošimų rinkos koordinavimo tarybos funkcijas, darytina išvada, kad nepakankamai aišku, kas Lietuvoje būtų atsakingas už valstybės politikos įgyvendinimą lošimų srityje – ar Lošimų priežiūros tarnyba, ar Lošimų rinkos koordinavimo taryba. Taip pat neaiškūs Lošimų rinkos koordinavimo tarybos ir ministro, atsakingo už lošimų valdymo sritį, santykiai teisėkūros procese ir atsakomybės už lošimų valdymo sritį pasidalijimas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 38 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus turi teisę teikti Ministras Pirmininkas, ministrai, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai, o pagal Projektu keičiamo Įstatymo nuostatas teisė teikti siūlymus Vyriausybei dėl lošimų veiklą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo ir keitimo taip pat suteikiama Lošimų rinkos koordinavimo tarybai. Kadangi Azartinių lošimų rinkos koordinavimo taryba būtų kolegiali institucija, sudaryta tiek iš valstybės institucijų atstovų, tiek iš lošimų verslo atstovų, kurių tikslai reglamentuojant lošimų veiklą yra skirtingi, abejonių kelia minėtos tarybos gebėjimas priimti konstruktyvius sprendimus.
1.57. Projektu keičiamo Įstatymo 48, 54 ir 61 straipsniuose siūloma nustatyti ribotą lošimo vietų skaičių: Lietuvos Respublikoje siūloma leisti įsteigti ne daugiau kaip 20 lošimo namų (kazino), o lošimo automatų salonai ir statymo punktai galėtų būti steigiami atsižvelgiant į savivaldybės, kurioje numatoma organizuoti lošimus, teritorijos gyventojų skaičių – 20 000 gyventojų galėtų būti steigiamas vienas lošimo automatų salonas, 15 000 gyventojų galėtų būti steigiamas vienas statymo punktas. Projekto aiškinamajame rašte nepagrįsta, kokiais kriterijais remiantis ir kodėl būtent tokie lošimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykiai yra nustatyti. Taip pat nepaaiškinta, kokiais kriterijais remiantis Projektu keičiamo Įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytas lošimo vietų, kurias turi būti įsteigęs lošimų organizatorius, norintis gauti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, skaičius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pritarus siūlomam reglamentavimui, esamiems lošimų organizatoriams bus sudarytos palankios sąlygos – jie bus apsaugoti nuo galimos konkurencijos ateityje, kadangi šiuo metu beveik pasiektas Projektu keičiamu Įstatymu siūlomas maksimalus lošimo vietų skaičius. Lošimo vietų skaičius gali būti reguliuojamas kitomis priemonėmis: didinant lošimo vietoje naudojamų lošimo įrenginių minimalų skaičių, plečiant vietų, kuriose draudžiama organizuoti lošimus, sąrašą. Europos Sąjungoje tik vienoje valstybėje – Lenkijoje – yra nustatytas lošimo vietų skaičiaus ribojimas atsižvelgiant į gyventojų skaičių.
1.58. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, nes, atsižvelgiant į 48 straipsnio 2 ir 5 dalis, neaišku koks subjektas, kaip, kokia tvarka gali tikslinti Projektu keičiamame Įstatyme nustatytą didžiausią leistiną lošimo namų (kazino) skaičių. Didžiausias lošimo namų (kazino) skaičius (20) yra numatytas Projektu keičiamame Įstatyme ir gali būti keičiamas tik keičiant Įstatymo nuostatas, o viršyti Įstatymo nustatytą skaičių pagal Įstatymo reikalavimus draudžiama.
1.59. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektu keičiamo Įstatymo 23 straipsnį moksliškai pagrįsti, socialiai reprezentatyvūs lošimų paplitimo tyrimai gali būti atliekami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
1.60. Projektu keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad po šio įstatymo įsigaliojimo Lošimų priežiūros tarnybai nustačius, kad veikiančių lošimo namų (kazino) skaičius neatitinka šiame įstatyme nustatyto skaičiaus (20), veikiančių lošimo namų (kazino) skaičius nekeičiamas, tačiau nauji leidimai atidaryti lošimo namus (kazino) neišduodami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju automatiškai suponuojamas kitoks, nei Įstatyme numatytas, teisinis reguliavimas ir lošimo namų (kazino) skaičius neatitiks numatytojo Įstatyme. Analogiška pastaba taikoma ir dėl teisinio reguliavimo, numatyto Projektu keičiamo Įstatymo 54, 61 ir 70 straipsniuose.
1.61. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuostatomis, kad lošimo namuose (kazino) esanti vaizdo įrašymo sistema turi nepertraukiamai filmuoti įėjimą į lošimo namus (kazino), lošimo namų (kazino) kasą ir lošimą (lošimo procesą). Lošimo namuose (kazino) vaizdo kameros turi būti įrengtos taip, kad būtų aiškiai matyti asmenys, įeinantys į lošimo namus (kazino), lošimo įrenginiai, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų ir darbuotojų, lošimo namuose (kazino) atliekančių operacijas su grynaisiais pinigais, veiksmai (tarp jų atliekami keičiant grynuosius pinigus į lošimo žetonus, lošimo žetonus – į grynuosius pinigus ir pajamuojant į kasą grynuosius pinigus, gautus iš lošėjų) ir lošimas (lošimo procesas) prie lošimo stalų.
1.62. Projektu keičiamo Įstatymo 55 straipsnyje siūloma nustatyti, kad organizuoti automatų salonų veiklą leidžiama tik vietose, kurios įrašytos į automatų salonų organizavimo vietų sąrašą, o minėtą sąrašą tvarko Lošimų priežiūros tarnyba. Iš Įstatymo redakcijos neaišku, ar Lošimų priežiūros tarnyba pirmiausia turės sudaryti konkrečių vietų, kuriose leidžiama organizuoti lošimus automatų salonuose, sąrašą ir po to į jį įrašyti licencijas ir veiklos leidimus gavusias bendroves, ar bendrovė, gavusi licenciją ir veiklos leidimą atidaryti lošimo vietą, bus automatiškai įrašoma į minėtą sąrašą. Analogiška pastaba taikoma ir dėl Projektu keičiamo Įstatymo 62 straipsnio. Neaišku, kodėl lošimo namai (kazino) neįrašomi į analogišką lošimo namų (kazino) vietų sąrašą. Siūloma Projektu keičiamą Įstatymą tikslinti.
1.63. Papildyti Projektu keičiamą Įstatymą nuostatomis, užtikrinančiomis Projektu keičiamo Įstatymo 64 straipsnio nuostatų, pagal kurias asmenims draudžiama dalyvauti lažybose ir totalizatoriuje, kuriuose atliekami statymai dėl sporto varžybų ar kitų įvykių, kuriuose jie patys dalyvauja arba gali turėti įtakos sporto varžybų ar kito įvykio rezultatams, įgyvendinimą, kadangi pagal siūlomą reglamentavimą neaišku, kaip bus užtikrinamas minėtas reikalavimas, jeigu lažybų ir (ar) totalizatoriaus organizatoriams nenustatyta prievolė nei parduodant lažybų ar totalizatorius korteles, nei išmokant laimėjimą tikrinti lošėjų asmens tapatybę.
1.64. Išbraukti Projektu keičiamo Įstatymo 69 straipsnį, kuriame siūloma nustatyti, kad lošimų organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo 8 procentus lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų skirti paramai sportinių žirgų asociacijoms, kurios turi turėti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818) nustatytą paramos gavėjo statusą. Šio straipsnio nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatyto paramos teikimo savanoriškumo principo (jam prieštarauja).
1.65. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 76 straipsnį ir nustatyti kriterijus, ar nelegaliais lošimais bus laikomi visi kitose valstybėse įsisteigusių asmenų organizuojami lošimai, ar tik tam tikri nelegalūs lošimai, kurie vienaip ar kitaip orientuoti į Lietuvos rinką. Paminėtina, kad jungtinėse bylose C-585/08, C-144/09 Pammer/Alpenhof Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nagrinėjo ginčą dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 42) 15 straipsnio 1 dalies c punkto ir 3 straipsnio išaiškinimo ir, priimdamas sprendimą, pasisakė, kokiais kriterijais remiantis gali būti nustatyta, kad vieno ar kito paslaugų teikėjo veikla yra orientuota į kitos valstybės, negu jo įsisteigimo vieta, asmenis.
1.66. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 4 dalį nuostata, kad komercinio pokerio reglamente turi būti nurodytas komercinio pokerio turnyro organizavimo vietos adresas.
1.67. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo II skyrių skirsniu „Privaloma ginčo tarp lošėjo ir lošimų organizatoriaus išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka“, kuriame būtų išsamiai reglamentuota lošėjo kreipimasis į lošimų organizatorių, Lošimų priežiūros tarnybą, pasirengimas nagrinėti ginčą, lošėjo ir lošimų organizatoriaus ginčo nagrinėjimas Lošimų priežiūros tarnyboje, Lošimų priežiūros tarnybos galimi sprendimai išnagrinėjus ginčą, viešas Lošimų priežiūros tarnybos nutarimo paskelbimas ir kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą.
1.68. Papildyti Projektu keičiamo Įstatymo IV skyrių skirsniu „Lošimų priežiūros tarnybos atliekami patikrinimai“, išsamiai nustatančiu, kokius patikrinimus atlieka Lošimų priežiūros tarnyba, tikrintojų teises ir pareigas atliekant patikrinimą, patikrinimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimą, patikrinimo pabaigimą, patikrinimo medžiagos nagrinėjimą, Lošimų priežiūros tarnybos sprendimus išnagrinėjus patikrinimo medžiagą, Lošimų priežiūros tarnybos taikomas poveikio priemones ir poveikio priemonių taikymo terminus.
1.69. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatytą Įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti visus reikiamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, numatytus Projektu keičiamo Įstatymo 87 straipsnyje.
1.70. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 87 straipsnį – nurodyti visus teisės aktus, kuriuos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės parengti iki Projektu keičiamo Įstatymo įsigaliojimo (pavyzdžiui, nėra nurodyti tvarkos aprašai, reikalavimai, taisyklės, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nurodyti Projektu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, 15 straipsnyje, 48 straipsnio 3 dalyje, 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 2 dalyje, 69 straipsnio 2 dalyje, 71 straipsnio 1 dalyje, 73 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 76 straipsnio 7 dalyje). Atkreipti dėmesį į tai, kad Projektu keičiamo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5– 7 punktuose nurodyti parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai tiesiogiai nesusiję su Projektu keičiamo Įstatymo nuostatomis, jų reguliuojamais santykiais, teisės normomis, todėl neaišku, kokius santykius, kaip ir kodėl turės reglamentuoti šios teisės normos, o Projektu keičiamo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas įpareigoja parengti lošimų reguliavimo principų turinį, nors jis yra aprašytas 2 straipsnio nuostatose.
1.71. Tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio punktų numeraciją; 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „bendrovės įstatinis“ įrašyti žodžius „bendrovės įstatinis kapitalas“; 35 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nuotolinius lošimus ryšio priemonėmis“ įrašyti žodžius „nuotolinius lošimus“; 35 straipsnio 4 dalies 14 punkte vietoj žodžių „nepilnamečiai asmenys“ įrašyti žodžius „nepilnamečiai ar ne jaunesni kaip 21 metų asmenys (lošimo namuose (kazino) ar komercinio pokerio turnyro salonuose)“; tikslinti 67 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį loginiu aspektu ir apibrėžti „objektyviai neįvyksiančių (ne realių) lošimų lažybų įrenginiais“ sąvoką.
1.72. Parengti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą atsižvelgiant į tai, kad Projektu keičiamame Įstatyme yra keičiamos pagrindinės sąvokos.
2. Nepritarti Projekto teisinio reguliavimo tikslui – nustatyti ir vykdyti lošimų nuosaikiai, darniai, saugiai ir tolygiai plėtrai palankią politiką, pripažįstančią lošimus laisvalaikio ir pramogų paslauga, dėl šių priežasčių:
2.1. Pritarimas minėtam tikslui ir Projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nustatytam vienam iš lošimų reglamentavimo politikos principų – lošimų svarbos valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei pripažinimo principui, reikštų, kad valstybė įpareigojama remti, skatinti veiklą, kuri gali sukelti neigiamų padarinių (priklausomybė nuo lošimų, finansinės išlaidos, socialinė žala ir kita) tiek visuomenei, tiek pavieniam asmeniui. Neigiamas azartinių lošimų poveikis asmeniui įrodytas moksliniais tyrimais, Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) nurodyta, kad patologinis potraukis lošti priskiriamas prie įpročių ir potraukių sutrikimų (kodas F63.0), be to, lošimai ir lažybos, kaip tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas, priskirtini prie problemų, susijusių su gyvenimo būdu (kodas Z72.6), todėl valstybė šią veiklą turi protingai riboti ir kontroliuoti.
2.2. Projektu keičiamame Įstatyme (3 straipsnio 7, 38, 46 ir 56 dalys, 5 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 56 straipsnio 1 dalis ir kita) siūloma įteisinti pavienius B1 kategorijos riboto lošimo automatus, kuriais lošiant vienkartinis laimėjimas neviršija 100 litų, ir leisti eksploatuoti po du tokius riboto lošimo automatus aludėse, baruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo, kėglių, boulingo ir naktiniuose klubuose, statymo punktuose. Pritarus minėtai nuostatai, būtų išplėstas lošimo vietų skaičius ir kartu padidintas šios lošimo rūšies prieinamumas, lošimo įrenginiai būtų naudojami masinio susibūrimo vietose, kuriose, be kita ko, lankosi ir nepilnamečiai, be to, dalyvavimas šiuose lošimuose kainuotų mažiau nei lošimai B kategorijos automatais, o tai taip pat padidintų galimybes nepilnamečiams asmenims dalyvauti minėtuose lošimuose. Nepilnamečių asmenų ir probleminių lošėjų lošimo prevencija taptų sunkiai įgyvendinama, kadangi, nepaisant Projektu keičiamo Įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nustatyto reikalavimo, kad lošimų organizatoriai lošimų organizavimo vietose privalo paskirti atsakingą asmenį ir nustatyti tvarką, skirtą užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, pritarus Projektu keičiamam Įstatymui jie turėtų galimybę stebėti lošiančius asmenis ar per kitus suaugusius asmenis mėginti dalyvauti lošimuose. Į tai, kad pavienių riboto lošimo automatų įteisinimas gali turėti įtakos nuo azartinių lošimų priklausomų asmenų skaičiaus didėjimui ir nepilnamečių asmenų įtraukimo į azartinius lošimus skatinimui, dėmesį atkreipė ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2012 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktoje išvadoje Nr. 4-001-3623 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 ir su juo susijusių įstatymų projektų antikorupcinio vertinimo“. Pasaulinių tyrimų duomenimis, išplėtus lošimo automatų ne lošimo namuose (kazino) skaičių, sparčiau didėja nuo lošimų priklausomų asmenų skaičius, pavyzdžiui, 2009 m. studijoje „Rūkymo, gėrimo ir lošimų reguliavimas ir apmokestinimas Europos Sąjungoje“, kurią atliko nepriklausomas Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuras, pateikiama informacija, kad Australijoje ir Kanadoje, leidus įrengti atskirus lošimo automatus prie klubų, viešbučių, išaugo asmenų, turinčių problemų dėl lošimų, skaičius (Australijoje yra didžiausias probleminių lošėjų skaičius – 10 procentų visų lošėjų). Be to, vienas svarbiausių valstybės lošimų reguliavimo politikos uždavinių – riboti vaikų ir paauglių lošimą, o riboto lošimo automatai yra daugiau orientuoti į jaunesnius lošėjus. Kaimyninėse valstybėse – Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje – neleidžiama eksploatuoti pavienių lošimo automatų. Latvijoje ir Lenkijoje buvo leidžiami eksploatuoti pavieniai lošimo automatai, tačiau nuo 2010 metų teisės aktais tokių automatų eksploatavimas uždraustas. Atsižvelgiant į tai, kad lošimo vietų skaičiaus didinimas gali lemti nuo lošimų priklausomų asmenų skaičiaus didėjimą ir su tuo susijusias neigiamas socialines ir kitas pasekmes, siūloma Projektu keičiamame Įstatyme atsisakyti visų nuostatų, susijusių su pavieniais B1 kategorijos riboto lošimo automatais.
3. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktoje išvadoje Nr. XIP-4393 dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktoje išvadoje dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir kitų susijusių projektų Nr. XIP-4393?XIP-4403, XIP-4423, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktoje išvadoje Nr. 4-01-3623 dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393 ir su juo susijusių įstatymų projektų Nr. XIP-4394–4402 antikorupcinio vertinimo išdėstytoms pastaboms.
4. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įvertinti Lietuvos Vyskupų Konferencijos Generalinio sekretoriaus padėjėjo 2012 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 1-393/12 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4393“ Ministro Pirmininko tarnybai pateiktą pasiūlymą papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį 9 punktu, nustatančiu draudimą organizuoti lošimus ir įrengti lošimo vietas šalia maldos namų atstumu, kurį nustato Lošimų priežiūros tarnyba, suderinusi su religinėmis bendruomenėmis, ir siūlymą papildyti Projektu keičiamo Įstatymo 55 straipsnio 1 dalį nuostata, kad, rengdama automatų salonų organizavimo vietų sąrašą, Lošimų priežiūros tarnyba atsižvelgtų į atstumą iki maldos namų.
5. Atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 227 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3447, Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3449, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3450, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3451, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3452, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 3, 4, 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3453, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, Darbo sutarties įstatymo, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3454, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3455, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3456, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3457 ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3458“ (Žin., 2012, Nr. 29-1305) iš esmės pritarė tą pačią sritį reglamentuojančiam Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3447 (toliau – projektas Nr. XIP-3447), todėl siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projektą svarstyti kartu su projektu Nr. XIP-3447 ir pasirinkti vieną alternatyvą.
6. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2, 4, 6, 10, 17, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4423 tikslui ir teisinio reguliavimo priemonėms ir patikslinti projektą Nr. XIP-4423 atsižvelgiant į šio nutarimo 1.51 punkte išdėstytą pastabą dėl Lošimų priežiūros tarnybos pavaldumo.
7. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4394 (toliau – projektas Nr. XIP-4394) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti projektą Nr. XIP-4394 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
7.1. Siekiant aiškumo ir konkretumo administruojant loterijų ir lošimų mokestį, tikslinti projektu Nr. XIP-4394 keičiamo įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Loterijų ir lošimų mokestį moka asmenys, Lietuvos Respublikoje organizuojantys loterijas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, ir lošimus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme.“
7.2. Tikslinti projektu Nr. XIP-4394 keičiamo įstatymo 3 straipsnį ir palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad loterijų ir lošimų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis, kadangi mokestinio laikotarpio sutrumpinimas, numatytas projektu Nr. XIP-4394 keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, padidintų mokesčio administravimo naštą tiek mokesčio mokėtojams, tiek mokesčių administratoriui.
7.3. Projektu Nr. XIP-4394 keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūloma organizuojant žirgų totalizatorių nustatyti kitą loterijų ir lošimų mokesčio bazę, negu organizuojant kitų rūšių totalizatorius. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto Nr. XIP-4394 5 straipsnio 2 dalyje nustačius vienodą 15 procentų mokesčio tarifą visų rūšių totalizatoriams, organizuojančių žirgų totalizatorių asmenų mokestinė našta bus didesnė, todėl siūloma papildyti Projekto aiškinamąjį raštą ir pagrįsti skirtingos mokesčio bazės nustatymą tai pačiai lošimo rūšiai – totalizatoriui.
7.4. Tikslinti projektu Nr. XIP-4394 keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį – numatyti, kad organizuojant lošimus lošimų automatais ir stalo lošimus loterijų ir lošimų mokesčio bazė yra atitinkamame lošimų organizatoriui teisę vykdyti veiklą suteikiančiame leidime nurodytas, taip pat kiekvienas minėtame leidime nenurodytas arba be to leidimo naudojamas lošimo įrenginys, atsižvelgiant į tai, kad praktiškai sunku įrodyti, ar lošimo įrenginys naudojamas, ar nenaudojamas.
7.5. Projekto Nr. XIP-4394 aiškinamajame rašte pagrįsti siūlymą nustatyti skirtingus loterijų ir lošimų mokesčio dydžius B ir B1 kategorijos lošimų automatams, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad loterijų ir lošimų mokesčio esminė paskirtis – dėl lošimų atsirandančių socialinių išlaidų kompensavimas, ir įvertinus tai, kad projektu Nr. XIP-4393 keičiamame Įstatyme numatytas geresnis B1 kategorijos lošimų automatų prieinamumas, taip pat švelnesnės lošiančių asmenų tapatybės nustatymo, taigi ir amžiaus patikrinimo sąlygos, neaišku, kodėl B1 kategorijos lošimų automatams siūlomas mažesnis fiksuoto loterijų ir lošimų mokesčio dydis.
7.6. Tikslinti projekto Nr. XIP-4394 2 straipsnyje nustatytą projektu Nr. XIP-4394 keičiamo įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (mokestinių įstatymų pakeitimai įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos) ir į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) 12 straipsnį (mokestiniai įstatymai priimami ne vėliau kaip tų metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas).
8. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4396, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4397, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 3, 4, 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4398, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4400, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4401, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4402, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4403 ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti minėtus įstatymų projektus pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
8.1. Tikslinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4403 1 straipsnį – nurodyti, kad yra keičiama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 83 dalis (žalingo įpročio sąvokos apibrėžtis), o ne 2 straipsnio 68 dalis. Lyginamajame įstatymo projekto variante nuoroda pateikta teisingai.
8.2. Tikslinti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4396, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto nauja redakcija.
8.3. Tikslinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4401 pavadinimą – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas 2011 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. XIP-1772 išdėstytas nauja redakcija ir pasikeitė įstatymo pavadinimas.
9. Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4399 (toliau – projektas Nr. XIP-4399) teisinio reguliavimo tikslui numatyti baudžiamąją atsakomybę už nuotolinių lošimų neteisėtą organizavimą dėl šių priežasčių:
9.1. Projektu keičiamo Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato stalo lošimų ir lošimų A kategorijos automatais, riboto lošimo automatais, lažybų ir totalizatoriaus, komercinio pokerio, nuotolinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. Neaišku, kodėl reguliuojant atsakomybės klausimą baudžiamąją atsakomybę siūloma nustatyti tik už nuotolinių lošimų neteisėtą organizavimą, t. y. kokiu pagrindu būtent ši lošimų rūšis išskiriama iš kitų lošimų. Siūlymas numatyti baudžiamąją atsakomybę už nuotolinių lošimų neteisėtą organizavimą kelia abejonių ir dėl to, kad Azartinių lošimų įstatymo projekto 76 straipsnyje numatomos priemonės prieš nelegalius nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus. Todėl neaišku, kada Lošimų priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalus lošimų veiklos vykdytojas organizuoja nuotolinius lošimus, galės imtis atitinkamų Azartinių lošimų įstatymo projekte numatytų priemonių, o kokiais atvejais už neteisėtą nuotolinių lošimų organizavimą bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
9.2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio dispozicijoje nurodytos ūkinė, komercinė, finansinė ir profesinė veiklos rūšys, manytina, kad nuotolinių lošimų organizavimo sąvoka yra perteklinė ir patenka į veiklos rūšis, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnyje, nepaisant to, ar lošimai organizuojami tradiciniu ar nuotoliniu būdu.
9.3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, jei tokia veikla verčiamasi versliškai ar stambiu mastu. Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio redakcija numato, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla atsiranda tik tada, kai asmens veikloje yra požymių, būtinų veikai kvalifikuoti (versliškumas ir stambus mastas), manytina, kad pasiūlymas papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį alternatyvia veika „arba neteisėtai organizavo nuotolinius lošimus“ neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio konteksto ir šiame straipsnyje numatytų veikų pavojingumo masto. Abejonių kelia ir tai, kad pagal projektą Nr. XIP-4399 ta pati sankcija numatyta tiek už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla versliškai ar stambiu mastu, tiek vien už neteisėtą nuotolinių lošimų organizavimą (baudžiamajai atsakomybei atsirasti nereikia nustatyti papildomų požymių).
9.4. Pasiūlymas keisti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir jame numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą nuotolinių lošimų organizavimą nesuderintas su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17318, 184, 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 17323 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-4395 (toliau – projektas Nr. XIP-4395) nuostatomis. Projekte Nr. XIP-4395 administracinė atsakomybė numatoma už lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą (17318 straipsnis), už draudimo dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje pažeidimą (17323 straipsnis) bei už lošimus ir būrimą (184 straipsnis). Pagal siūlomas projekto Nr. XIP-4395 nuostatas tik nuotoliniu būdu organizuojamos lažybos arba nuotoliniu būdu organizuojamas totalizatorius užtraukia administracinę atsakomybę. Jeigu nuotoliniu būdu organizuojamas kitoks lošimas, visais atvejais pagal siūlomas nuostatas turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Kita vertus, lošimai, kurie organizuojami neteisėtai ne nuotoliniu, bet tradiciniu būdu, užtraukia administracinę atsakomybę.
10. Atkreipti dėmesį į projekto Nr. XIP-4399 teisės techniką: Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416), 25.1 punkte nurodyta – jei įstatyme keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios keli įstatymo straipsniai, nurodomas pirminis šio įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiami ar pildomi šie įstatymo straipsniai, oficialaus paskelbimo šaltiniai. Atsižvelgiant į tai, iš projekto Nr. XIP-4399 oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašo brauktinos nuorodos: „Žin., 2003, Nr. 74-3423; 2005, Nr. 81-2945; 2010, Nr. 1-1; 2011, Nr. 49-2374, Nr. 81-3959“.
11. Iš esmės pritarti projektui Nr. XIP-4395 ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti pasirinktas teisinio reguliavimo priemones pagal šias pastabas ir siūlymus:
11.1. Projekto Nr. XIP-4395 2 straipsnyje, siekiant numatyti atsakomybę už draudimo dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje pažeidimą, vartojamos sąvokos „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto Nr. XIP-4395 lydimuosiuose dokumentuose nėra apibrėžta, ką šios sąvokos apima, reikėtų tikslinti minėtą projektą šiuo aspektu.
11.2. Projekto Nr. XIP-4395 3 straipsnyje siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 184 straipsnio sankciją, t. y. už lošimą iš pinigų, daiktų ir kitokių vertybių viešosiose, tam nenustatytose vietose, taip pat už būrimą viešosiose vietose numatyti baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Projekto aiškinamajame rašte nepateikiami paaiškinimai, kokiais motyvais remiantis siūloma padidinti baudą keliasdešimt kartų (apatinę ribą – 25 kartus, viršutinę – 30 kartų). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 184 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, o ne lošimų organizavimo tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso skyriuje, reglamentuojančiame administracinės atsakomybės nuostatas už viešosios tvarkos pažeidimus, nėra numatyta tokio dydžio piniginių sankcijų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomi baudų dydžiai yra neadekvatūs ir neproporcingi padarytam pažeidimui.
11.3. Suderinti tarpusavyje projekto Nr. XIP-4395 2 straipsnyje vartojamą sąvoką „lažybų baigtis“ su Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnyje pateikiamomis sąvokomis „lažybų įvykis“ ir „lažybų įvykio baigtis“.
11.4. Patikslinti projektą Nr. XIP-4395 teisės technikos požiūriu:
11.4.1. Projekto Nr. XIP-4395 oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas neatitinka teisės technikos reikalavimų (neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17318 ir 184 straipsnių pakeitimus).
LAIKINAI EINANTIS MINISTRO PIRMININKO
PAREIGAS ANDRIUS KUBILIUS
LAIKINAI EINANTI FINANSŲ MINISTRO
PAREIGAS INGRIDA ŠIMONYTĖ