EUROPOS KONVENCIJA DĖL ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ APSAUGOS

 

1976 m. kovo 10 d. Strasbūras

 

Šią Konvenciją pasirašiusios Europos Tarybos valstybės narės,

manydamos, kad būtina priimti bendras ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, ypač šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose, nuostatas,

susitarė:

 

I skyrius – Bendrieji principai

 

1 straipsnis

 

Ši Konvencija yra taikoma gyvūnų laikymui, priežiūrai ir jų gyvenimo sąlygoms, ypač gyvūnams šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose. Šioje Konvencijoje „gyvūnai“ – tai gyvūnai, veisiami ar laikomi maistui, vilnai, odai arba kailiams gauti ar kitais ūkininkavimo tikslais; „šiuolaikinės intensyvaus gyvūnų auginimo sistemos“ – tai sistemos, kuriose naudojami daugiausia techniniai įrenginiai, dažniausiai turintys automatinį valdymą.

 

2 straipsnis

 

Kiekviena Susitariančioji Šalis taiko šios Konvencijos 3–7 straipsniuose nustatytus gyvūnų gerovės principus.

 

3 straipsnis

 

Gyvūnams sudaromos tokios gyvenimo sąlygos ir jie taip aprūpinami pašaru bei vandeniu ir prižiūrimi, kad, atsižvelgiant į jų rūšį bei išsivystymą, prisitaikymą prie aplinkos sąlygų ir prijaukinimą, pagal nusistovėjusią patirtį ir mokslą būtų tenkinami jų fiziologiniai ir etologiniai poreikiai.

 

4 straipsnis

 

1. Atsižvelgiant į gyvūno rūšį ir nusistovėjusią patirtį bei mokslo laimėjimus, jam būdinga judėjimo laisvė neturi būti ribojama taip, kad jis dėl to be reikalo kentėtų ar būtų žalojamas.

2. Jeigu gyvūnas yra nuolat ar paprastai rišamas arba laikomas aptvare, jam paliekama tiek erdvės, kad būtų tenkinami jo fiziologiniai ir etologiniai poreikiai pagal nusistovėjusią patirtį ir mokslą.

 

5 straipsnis

 

Apšvietimas, temperatūra, oro drėgnumas, oro cirkuliacija, vėdinimas ir kitos aplinkos sąlygos, kaip antai dujų koncentracija ar triukšmo intensyvumas toje vietoje, kurioje yra laikomas gyvūnas, atsižvelgiant į jo rūšį ir išsivystymą, prisitaikymą prie aplinkos ar prijaukinimą, turi būti tokie, kad atitiktų jo fiziologinius ir etologinius poreikius pagal nusistovėjusią patirtį ir mokslą.

 

6 straipsnis

 

Jokiam gyvūnui neturi būti duodama pašaro ar skysčio ir tokiame pašare ar skystyje neturi būti medžiagų, dėl kurių jis be reikalo kentėtų ar būtų žalojamas.

 

7 straipsnis

 

1. Gyvūnų būklė ir sveikata turi būti kruopščiai tikrinama kas tiek laiko, kad jie be reikalo nekentėtų, o šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose turi būti tikrinama bent vieną kartą per dieną.

2. Šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose naudojama techninė įranga turi būti kruopščiai tikrinama bent kartą per dieną, ir bet koks aptiktas gedimas kuo greičiau šalinamas. Jeigu gedimo nedelsiant pašalinti negalima, tuojau pat imamasi visų laikinų priemonių, užtikrinančių gyvūnų gerovę.

 

II skyrius – Išsamus įgyvendinimas

 

8 straipsnis

 

1. Per metus nuo šios Konvencijos įsigaliojimo įsteigiamas Nuolatinis komitetas.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę į Nuolatinį komitetą paskirti savo atstovą. Kiekviena Europos Tarybos valstybė narė, kuri nėra šios Konvencijos Susitariančioji Šalis, turi teisę, kad jai Komitete atstovautų stebėtojas.

3. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius Nuolatinį komitetą sušaukia kada mano esant būtina ir bet kuriuo atveju, kai jį prašo sušaukti Susitariančiųjų Šalių atstovų dauguma arba Europos ekonominės bendrijos, kaip Susitariančiosios Šalies, atstovas.

4. Susitariančiųjų Šalių atstovų dauguma sudaro kvorumą Nuolatinio komiteto posėdžiui rengti.

5. Nuolatinis komitetas sprendimus priima balsavusių atstovų balsų dauguma, tačiau balsavusių atstovų balsų vieningumas yra būtinas:

a) priimant 9 straipsnio 1 dalyje numatytas rekomendacijas;

b) priimant sprendimą įsileisti kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, stebėtojus;

c) tvirtinant 13 straipsnyje nurodytą ataskaitą; šioje ataskaitoje prireikus gali būti pateiktos skirtingos nuomonės.

6. Atsižvelgdamas į šios Konvencijos nuostatas, Nuolatinis komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

 

9 straipsnis

 

1. Nuolatinis komitetas yra atsakingas už tai, kad Susitariančiosioms Šalims būtų parengtos ir priimtos rekomendacijos, kuriose pateikiamos išsamios nuostatos dėl šios Konvencijos I skyriuje išdėstytų principų, pagrįstų naujausiais mokslo laimėjimais apie įvairias gyvūnų rūšis, įgyvendinimo.

2. Kad galėtų vykdyti šio straipsnio 1 dalyje išdėstytus įpareigojimus, Nuolatinis komitetas atsižvelgia į mokslinių tyrimų ir gyvulininkystėje taikomų naujų metodų rezultatus.

3. Jeigu Nuolatinis komitetas nenustato ilgesnio laikotarpio, rekomendacija, kai ją priima Komitetas, įsigalioja po šešių mėnesių. Nuo rekomendacijos įsigaliojimo dienos kiekviena Susitariančioji Šalis arba rekomendaciją įgyvendina, arba informuoja Komitetą pranešdama Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui apie priežastis, dėl kurių šalis nusprendė, kad ji negali ar jau nebegali rekomendacijos įgyvendinti.

4. Jeigu dvi ar daugiau Susitariančiųjų Šalių arba Europos ekonominė bendrija, pati būdama Susitariančiąja Šalimi, pagal šio straipsnio 3 dalį praneša apie savo sprendimą neįgyvendinti ar jau nebeįgyvendinti rekomendacijos, ši rekomendacija netenka galios.

 

10 straipsnis

 

Nuolatinis komitetas deda visas pastangas, kad būtų sudaryta galimybė draugiškai spręsti visus ginčus, kurie tarp Susitariančiųjų Šalių gali kilti dėl šios Konvencijos įgyvendinimo.

 

11 straipsnis

 

Nuolatinis komitetas Susitariančiosios Šalies prašymu gali pareikšti patariamąją nuomonę bet kuriuo su gyvūnų apsauga susijusiu klausimu.

 

12 straipsnis

 

Kiekviena Susitariančioji Šalis gali paskirti vieną ar daugiau institucijų, į kurias Nuolatinis komitetas gali kreiptis jo darbui reikalingos informacijos ir konsultacijos. Susitariančiosios Šalys tų institucijų pavadinimus ir adresus praneša Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

 

13 straipsnis

 

Nuolatinis komitetas, praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo ir vėliau kas treji metai, Europos Tarybos Ministrų Komitetui pateikia savo veiklos ir Konvencijos įgyvendinimo ataskaitą, kurioje, jeigu Komitetas mano tai esant būtina, išdėsto pasiūlymus dėl Konvencijos dalinio pakeitimo.

 

III skyrius – Baigiamosios nuostatos

 

14 straipsnis

 

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti Europos Tarybos valstybės narės ir Europos ekonominė bendrija. Ji turi būti ratifikuojama, priimama arba patvirtinama. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

2. Ši Konvencija įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo ketvirto Europos Tarybos valstybės narės ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo dienos.

3. Šią Konvenciją pasirašiusiai, bet ją po šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos ratifikavusiai, priėmusiai arba patvirtinusiai Šaliai ji įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo jos ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo dienos.

 

15 straipsnis

 

1. Šiai Konvencijai įsigaliojus, Europos Tarybos Ministrų Komitetas gali tokiomis sąlygomis, kurias jis laiko tinkamomis, pakviesti bet kurią nare nesančią valstybę prie jos prisijungti.

2. Toks prisijungimas atliekamas Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui deponuojant prisijungimo dokumentą ir įsigalioja per šešis mėnesius nuo jo deponavimo dienos.

 

16 straipsnis

 

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms ši Konvencija taikoma.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą arba bet kada vėliau, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuota deklaracija gali išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kuriai kitai deklaracijoje nurodytai teritorijai ar teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga arba kurių vardu ji yra įgaliota prisiimti įsipareigojimus.

3. Kiekviena deklaracija pagal šio straipsnio pirmesnę dalį kiekvienai tokiame pareiškime nurodytai teritorijai gali būti atšaukta šios Konvencijos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

17 straipsnis

 

1. Bet kuri Susitariančioji Šalis Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali, kiek ji su ja yra susijusi, denonsuoti šią Konvenciją.

2. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pranešimą.

 

18 straipsnis

 

Europos Tarybos Generalinis Sekretorius Tarybos valstybėms narėms ir kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, kuri nėra Tarybos narė, praneša apie:

a) kiekvieną pasirašymą;

b) kiekvieną ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimą;

c) kiekvieną šios Konvencijos įsigaliojimo datą pagal jos 14 ir 15 straipsnius;

d) kiekvieną rekomendaciją, nurodytą 9 straipsnio 1 dalyje, ir jos įsigaliojimo datą;

e) kiekvieną pranešimą, gautą pagal 9 straipsnio 3 dalies nuostatas;

f) kiekvieną informacinį pranešimą, gautą pagal 12 straipsnio nuostatas;

g) kiekvieną deklaraciją, gautą pagal 16 straipsnio 2 ir 3 dalis;

h) kiekvieną pranešimą, gautą pagal 17 straipsnio nuostatas, ir denonsavimo įsigaliojimą datą.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

 

Priimta 1976 m. kovo 10 d. Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyvuose. Abu tekstai yra vienodos juridinės galios. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius patvirtintas kopijas nusiunčia kiekvienai šią Konvenciją pasirašiusiai ar prie jos prisijungusiai Šaliai.

______________