EUROPOS KONVENCIJA DĖL ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ APSAUGOS
1976 m. kovo 10 d. Strasbūras
manydamos, kad būtina priimti bendras ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, ypač šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose, nuostatas,
susitarė:
I skyrius – Bendrieji principai
1 straipsnis
Ši Konvencija yra taikoma gyvūnų laikymui, priežiūrai ir jų gyvenimo sąlygoms, ypač gyvūnams šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose. Šioje Konvencijoje „gyvūnai“ – tai gyvūnai, veisiami ar laikomi maistui, vilnai, odai arba kailiams gauti ar kitais ūkininkavimo tikslais; „šiuolaikinės intensyvaus gyvūnų auginimo sistemos“ – tai sistemos, kuriose naudojami daugiausia techniniai įrenginiai, dažniausiai turintys automatinį valdymą.
2 straipsnis
3 straipsnis
4 straipsnis
1. Atsižvelgiant į gyvūno rūšį ir nusistovėjusią patirtį bei mokslo laimėjimus, jam būdinga judėjimo laisvė neturi būti ribojama taip, kad jis dėl to be reikalo kentėtų ar būtų žalojamas.
5 straipsnis
Apšvietimas, temperatūra, oro drėgnumas, oro cirkuliacija, vėdinimas ir kitos aplinkos sąlygos, kaip antai dujų koncentracija ar triukšmo intensyvumas toje vietoje, kurioje yra laikomas gyvūnas, atsižvelgiant į jo rūšį ir išsivystymą, prisitaikymą prie aplinkos ar prijaukinimą, turi būti tokie, kad atitiktų jo fiziologinius ir etologinius poreikius pagal nusistovėjusią patirtį ir mokslą.
6 straipsnis
7 straipsnis
1. Gyvūnų būklė ir sveikata turi būti kruopščiai tikrinama kas tiek laiko, kad jie be reikalo nekentėtų, o šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose turi būti tikrinama bent vieną kartą per dieną.
2. Šiuolaikinėse intensyvaus gyvūnų auginimo sistemose naudojama techninė įranga turi būti kruopščiai tikrinama bent kartą per dieną, ir bet koks aptiktas gedimas kuo greičiau šalinamas. Jeigu gedimo nedelsiant pašalinti negalima, tuojau pat imamasi visų laikinų priemonių, užtikrinančių gyvūnų gerovę.
II skyrius – Išsamus įgyvendinimas
8 straipsnis
2. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę į Nuolatinį komitetą paskirti savo atstovą. Kiekviena Europos Tarybos valstybė narė, kuri nėra šios Konvencijos Susitariančioji Šalis, turi teisę, kad jai Komitete atstovautų stebėtojas.
3. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius Nuolatinį komitetą sušaukia kada mano esant būtina ir bet kuriuo atveju, kai jį prašo sušaukti Susitariančiųjų Šalių atstovų dauguma arba Europos ekonominės bendrijos, kaip Susitariančiosios Šalies, atstovas.
5. Nuolatinis komitetas sprendimus priima balsavusių atstovų balsų dauguma, tačiau balsavusių atstovų balsų vieningumas yra būtinas:
9 straipsnis
1. Nuolatinis komitetas yra atsakingas už tai, kad Susitariančiosioms Šalims būtų parengtos ir priimtos rekomendacijos, kuriose pateikiamos išsamios nuostatos dėl šios Konvencijos I skyriuje išdėstytų principų, pagrįstų naujausiais mokslo laimėjimais apie įvairias gyvūnų rūšis, įgyvendinimo.
2. Kad galėtų vykdyti šio straipsnio 1 dalyje išdėstytus įpareigojimus, Nuolatinis komitetas atsižvelgia į mokslinių tyrimų ir gyvulininkystėje taikomų naujų metodų rezultatus.
3. Jeigu Nuolatinis komitetas nenustato ilgesnio laikotarpio, rekomendacija, kai ją priima Komitetas, įsigalioja po šešių mėnesių. Nuo rekomendacijos įsigaliojimo dienos kiekviena Susitariančioji Šalis arba rekomendaciją įgyvendina, arba informuoja Komitetą pranešdama Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui apie priežastis, dėl kurių šalis nusprendė, kad ji negali ar jau nebegali rekomendacijos įgyvendinti.
10 straipsnis
11 straipsnis
12 straipsnis
13 straipsnis
Nuolatinis komitetas, praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo ir vėliau kas treji metai, Europos Tarybos Ministrų Komitetui pateikia savo veiklos ir Konvencijos įgyvendinimo ataskaitą, kurioje, jeigu Komitetas mano tai esant būtina, išdėsto pasiūlymus dėl Konvencijos dalinio pakeitimo.
III skyrius – Baigiamosios nuostatos
14 straipsnis
1. Šią Konvenciją gali pasirašyti Europos Tarybos valstybės narės ir Europos ekonominė bendrija. Ji turi būti ratifikuojama, priimama arba patvirtinama. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.
2. Ši Konvencija įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo ketvirto Europos Tarybos valstybės narės ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo dienos.
15 straipsnis
1. Šiai Konvencijai įsigaliojus, Europos Tarybos Ministrų Komitetas gali tokiomis sąlygomis, kurias jis laiko tinkamomis, pakviesti bet kurią nare nesančią valstybę prie jos prisijungti.
16 straipsnis
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms ši Konvencija taikoma.
2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą arba bet kada vėliau, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuota deklaracija gali išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kuriai kitai deklaracijoje nurodytai teritorijai ar teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga arba kurių vardu ji yra įgaliota prisiimti įsipareigojimus.
17 straipsnis
1. Bet kuri Susitariančioji Šalis Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali, kiek ji su ja yra susijusi, denonsuoti šią Konvenciją.
18 straipsnis
Europos Tarybos Generalinis Sekretorius Tarybos valstybėms narėms ir kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, kuri nėra Tarybos narė, praneša apie:
h) kiekvieną pranešimą, gautą pagal 17 straipsnio nuostatas, ir denonsavimo įsigaliojimą datą.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta 1976 m. kovo 10 d. Strasbūre anglų ir prancūzų kalbomis vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyvuose. Abu tekstai yra vienodos juridinės galios. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius patvirtintas kopijas nusiunčia kiekvienai šią Konvenciją pasirašiusiai ar prie jos prisijungusiai Šaliai.