LIETUVOS RESPUBLIKOS

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 23, 55, 67, 115, 136, 181 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

1999 m. kovo 25 d. Nr. VIII-1106

Vilnius

(Žin., 1969, Nr. 21-186; 1993, Nr. 56-1077)

1 straipsnis. 23 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Atsižvelgdamas į vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę bendro turto dalį. Dalijant sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų turtinius interesus.“

2 straipsnis. 55 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio 2 ir 3 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„55 straipsnis.     Vaiko kilmės nustatymas, kai nėra bendro tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, pareiškimo

Jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę.

Teismas, priėmęs sprendimą nustatyti tėvystę, privalo įsiteisėjus sprendimui nusiųsti sprendimo nuorašą ieškovo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai (organui) tėvystės nustatymui įregistruoti.“

3 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„67 straipsnis. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tėvams gyvenant skyrium

Tėvams gyvenant skyrium, jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas tėvų susitarimu. Jeigu tėvai tarpusavyje nesusitaria, ginčą sprendžia teismas, vadovaudamasis vaiko interesais; teismas išklauso vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų, arba jaunesnį vaiką, gebantį išreikšti savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi.

Pasikeitus aplinkybėms ar kai vienas iš tėvų, su kuriuo gyventi vaikui buvo nustatyta, atiduoda vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.“

4 straipsnis. 115 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

Pakeisti 115 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„Įvaikinant vaiką, sulaukusį dešimties metų, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinimas negalimas.

Įvaikinamas vaikas iki dešimties metų, jei jis geba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausomas teisme. Priimdamas sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja paties vaiko interesams.“

5 straipsnis. 136 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 136 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Globa (rūpyba) steigiama auklėti nepilnamečiams vaikams, kurie dėl tėvų mirties, tėvystės teisių atėmimo iš tėvų, tėvų ligos ar kitų priežasčių liko be tėvų globos (rūpybos), taip pat ginti asmeninėms ir turtinėms šių vaikų teisėms bei interesams. Steigiant nepilnamečiams vaikams globą (rūpybą), turi būti siekiama sudaryti sąlygas jiems gyventi kartu su broliais ir seserimis.“

6 straipsnis. 181 straipsnio 1 dalies papildymas

181 straipsnio 1 dalį papildyti antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikoje gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje (organe). Vaikai, gimę Lietuvos Respublikoje, turi būti registruojami civilinės metrikacijos įstaigose (organuose) visais atvejais, neatsižvelgiant į tėvų pilietybę, jeigu tarptautinės sutartys nenumato kitaip.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________