Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 111

CIVILINĖS SAUGOS TRENIRUOČIŲ IR PRATYBŲ RENGIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka nustato civilinės saugos treniruočių ir pratybų tikslus ir uždavinius, rūšis, dalyvius, planavimą, rengimą, vedimą, apibendrinimą, įvertinimą ir finansavimą.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos (toliau vadinama – pajėgos) – aprūpintos transportu, specialia technika, prietaisais, apsaugos priemonėmis bei inventoriumi organizuotos žmonių grupės, atliekančios gelbėjimo, žmonių paieškos ir kitus neatidėliotinus darbus;

civilinės saugos treniruotės (toliau vadinama – treniruotės) – ministerijų, kitų valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų rengimas, kai mokomasi tiksliai vykdyti savo funkcijas esant ekstremaliai situacijai, pagal pateiktas sąlygas vertinti aplinkybes, priimti reikiamus sprendimus, tobulinti valdymo įgūdžius; pajėgos, naudodamos turimą techniką, įrangą, prietaisus, per treniruotes mokosi atlikti praktinius veiksmus;

civilinės saugos pratybos (toliau vadinama – pratybos) – kompleksinis valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, pajėgų ir gyventojų mokymas, kai tariamomis ekstremaliomis sąlygomis tobulinami valdymo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti žmonių ir turto apsaugą nuo ekstremalių situacijų poveikio ir atlikti gelbėjimo bei padarinių šalinimo darbus;

planinės treniruotės ir pratybos – iš anksto numatytos reguliarios tam tikros trukmės treniruotės ir pratybos, per kurias teorinės žinios taikomos praktiškai, tobulinamas įvairių valdymo grandžių ir pajėgų veiksmų koordinavimas, kad susidarius ekstremaliai situacijai visos valdymo grandys ir pajėgos galėtų sklandžiai dirbti, organizuoti ir vykdyti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus;

parodomosios treniruotės ir pratybos – iš anksto numatytos bei parengtos konkrečios trukmės treniruotės ir pratybos, siekiant nustatyti bendrą vadovų požiūrį į treniruočių ir pratybų rengimo bei vedimo metodiką ir parodyti tinkamiausius valdymo, gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų atlikimo metodus ir būdus;

kontrolinės treniruotės ir pratybos – aukštesniojo lygio civilinės saugos valdymo institucijos numatytos treniruotės ir pratybos, per kurias patikrinama ir nustatoma žemesniojo lygio civilinės saugos institucijų parengtis, valdymo organų gebėjimas vadovauti pavaldžioms pajėgoms, organizuoti bendrus veiksmus su kitomis struktūromis bei kariuomenės padaliniais, kai mokomasi organizuoti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus bei jiems vadovauti;

pradiniai duomenys – treniruočių ir pratybų tema, tikslai ir uždaviniai, etapai, mokymo klausimai, dalyviai, treniruočių ir pratybų trukmė bei materialinių išteklių poreikiai;

sąlyga – nauji tariamos kintančios ekstremalios situacijos duomenys, kuriuos pateikia treniruočių ar pratybų vadovas jų dalyviams ir kuriais toliau būtina remtis per treniruotes ar pratybas;

treniruočių ir pratybų rengimo grupė (toliau vadinama – rengimo grupė) – treniruočių ir pratybų vadovo įsakymu sudaryta įvairių sričių civilinės saugos specialistų grupė, kuri atsako už treniruočių ir pratybų dokumentų parengimą laiku ir jų kokybę.

3. Treniruočių ir pratybų rengimo ir vedimo metodines rekomendacijas rengia Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Civilinės saugos departamentas).

II. TRENIRUOČIŲ IR PRATYBŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Treniruočių tikslas – tobulinti ir praktiškai įtvirtinti valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, pajėgų valdymo ir veiksmų esant ekstremaliai situacijai įgūdžius, taip pat vadovavimo metodus.

5. Treniruočių uždaviniai:

5.1. patikrinti valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų pasirengimą dirbti esant ekstremaliai situacijai, jų vadovų gebėjimą užtikrinti nepertraukiamą vadovavimą civilinės saugos ir gelbėjimo operacijoms;

5.2. tobulinti valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų darbuotojų įgūdžius atlikti savo funkcijas esant ekstremaliai situacijai, šių institucijų bendrus veiksmus organizuojant civilinės saugos veiklą, geriau koordinuoti veiksmus, kai reikia nustatyti ir šalinti ekstremalių situacijų padarinius, taip pat gerinti informacijos perdavimą įvairiomis ryšio priemonėmis;

5.3. mokyti valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų vadovus ir vadovaujančiuosius darbuotojus vertinti susidariusią situaciją, numatyti galimus jos padarinius, priimti reikiamus sprendimus, rinkti ir perduoti informaciją, rengti būtinus dokumentus ir sprendimus, o pajėgas – atlikti atskirus praktinius veiksmus.

6. Pratybų tikslas – parengti valstybės valdymo ir savivaldybių institucijas, ūkio subjektus, pajėgas praktiškai organizuoti žmonių ir turto apsaugą nuo ekstremalių situacijų poveikio ir atlikti gelbėjimo bei padarinių šalinimo darbus.

7. Pratybų uždaviniai:

7.1. tobulinti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos valdymą esant ekstremaliai situacijai, taip pat jos funkcijų atlikimą;

7.2. mokyti valdyti ekstremalias situacijas, koordinuoti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų darbą, numatyti ir įvertinti ekstremalių situacijų padarinius, praktiškai organizuoti ir vykdyti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus, analizuoti ir įvertinti susidariusią situaciją, priimti reikiamus sprendimus pagal savo kompetenciją;

7.3. ugdyti pajėgų moralinį psichologinį pasirengimą.

III. TRENIRUOČIŲ IR PRATYBŲ RŪŠYS

8. Treniruotės ir pratybos yra:

8.1. pagal lygį:

8.1.1. valstybinės;

8.1.2. apskrities;

8.1.3. savivaldybės;

8.1.4. ūkio subjektų;

8.1.5. pajėgų;

8.2. pagal paskirtį:

8.2.1. planinės;

8.2.2. parodomosios;

8.2.3. kontrolinės.

IV. TRENIRUOČIŲ IR PRATYBŲ DALYVIAI

9. Treniruočių ir pratybų dalyviai:

9.1. valstybinių – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, Ekstremalių situacijų valdymo centras, Civilinės saugos departamentas, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, ministerijos bei kitos valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir pajėgos;

9.2. apskrities – apskričių ekstremalių situacijų valdymo centrai, apskričių civilinės saugos departamentai, apskričių teritorijoje esančių savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir pajėgos;

9.3. savivaldybės – savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai, civilinės saugos skyriai (poskyriai, tarnybos), civilinės saugos darbuotojai, ūkio subjektai ir pajėgos;

9.4. ūkio subjektų – vadovai, civilinės saugos darbuotojai, specialistai, pajėgų vadai;

9.5. pajėgų – vadai, personalas.

10. Visų lygių pratybose dalyvauja ir gyventojai.

V. TRENIRUOČIŲ IR PRATYBŲ PLANAVIMAS, RENGIMAS, VEDIMAS IR APIBENDRINIMAS

11. Treniruotės ir pratybos pradedamos planuoti rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą, investicinius projektus, ūkio subjektų metinę išlaidų sąmatą.

12. Numatytos treniruotės ir pratybos nurodomos metiniuose civilinės saugos darbo planuose.

13. Valstybines treniruotes ir pratybas rengia Civilinės saugos departamentas.

14. Apskrities treniruotes ir pratybas rengia apskrities viršininkas.

15. Savivaldybės treniruotes ir pratybas rengia rajono (miesto) meras.

16. Ūkio subjektų treniruotes rengia subjekto vadovas.

17. Pajėgų treniruotes ir pratybas rengia institucijos, ūkio subjekto, sudariusio pajėgas, vadovas.

18. Treniruočių ir pratybų vadovas:

18.1. valstybinių – Civilinės saugos departamento direktorius arba kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo;

18.2. apskrities – apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas ar kitas šio centro narys;

18.3. savivaldybės – rajono (miesto) meras arba jo paskirtas savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas ar kitas šio centro narys;

18.4. ūkio subjektų – subjektų vadovai;

18.5. pajėgų – institucijos, ūkio subjekto, sudariusio pajėgas, vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

19. Treniruočių ir pratybų vadovas:

19.1. teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip 4 – 6 mėnesiai (ūkio subjektų, pajėgų – 2 mėnesiai) iki treniruočių ir pratybų pradžios priima sprendimą dėl jų rengimo, kuriame skiriama rengimo grupė ir nurodomi pradiniai duomenys, kurių reikia treniruočių ir pratybų planams sudaryti;

19.2. atsako už treniruočių ir pratybų parengimą laiku ir jų kokybę;

19.3. vadovauja pagrindinių treniruočių ir pratybų dokumentų rengimui (rengia darbo grupė);

19.4. vadovauja treniruotėms ir pratyboms;

19.5. rengia treniruočių ir pratybų analizę, apibendrinimą bei įvertinimą, numato priemones trūkumams pašalinti.

20. Treniruočių ir pratybų rengimo grupę sudaro:

20.1. valstybinių – Civilinės saugos departamento specialistai;

20.2. apskrities – apskričių civilinės saugos departamentų specialistai;

20.3. savivaldybės – civilinės saugos tarnybų specialistai arba civilinės saugos darbuotojai;

20.4. ūkio subjektų – atsakingi už civilinę saugą darbuotojai;

20.5. pajėgų – institucijos, ūkio subjekto, sudariusio pajėgas, vadovo paskirti specialistai.

21. Atskiriems treniruočių ir pratybų klausimams rengti gali būti kviečiami atitinkamos srities konsultantai.

22. Rengimo grupė rengia treniruočių ir pratybų užduotį, organizacinius nurodymus, treniruočių ir pratybų planą, imitacijos planą (esant praktiniams veiksmams), sąlygų pateikimo planą ir kitus dokumentus (sąmatą, materialinio techninio aprūpinimo planą, treniruočių ir pratybų organizavimo ir valdymo schemą, pajėgų, dalyvaujančių treniruotėse ar pratybose, skaičiuotę, asmeninius pratybų vadovo ir stebėtojų planus, terminuotų pranešimų lenteles, pranešimo ir valdymo signalus, praktinių priemonių vykdymo planą, saugaus praktinių priemonių vykdymo instrukciją).

23. Treniruočių ir pratybų rengimo ir vykdymo dokumentai rengiami pagal Civilinės saugos departamento patvirtintas treniruočių ir pratybų organizavimo metodines rekomendacijas.

24. Treniruočių ir pratybų vadovo ataskaita teikiama aukštesniojo lygio civilinės saugos valdymo institucijos vadovui.

25. Civilinės saugos departamentas kontroliuoja visų treniruočių ir pratybų planavimą, rengimą, vedimą ir apibendrinimą.

VI. TRENIRUOČIŲ IR PRATYBŲ RENGIMO PERIODIŠKUMAS IR TRUKMĖ

26. Treniruotės ir pratybos rengiamos:

26.1. valstybinės:

26.1.1. treniruotės – kartą per metus, trukmė – iki 4 valandų;

26.1.2. pratybos – kas treji metai, trukmė – iki 2 dienų;

26.2. apskrities:

26.2.1. treniruotės – du kartus per metus, trukmė – iki 4 valandų;

26.2.2. pratybos – kas treji metai, trukmė – iki 2 dienų;

26.3. savivaldybės:

26.3.1. treniruotės – du kartus per metus, trukmė – iki 4 valandų;

26.3.2. pratybos – kas dveji metai, trukmė – iki 2 dienų;

26.4. ūkio subjektų:

26.4.1. treniruotės – du kartus per metus, trukmė – iki 4 valandų;

26.4.2. pratybos – kas dveji metai, trukmė – iki 2 dienų;

26.5. pajėgų:

26.5.1. treniruotės – ne rečiau kaip du kartus per metus, trukmė – iki 4 valandų;

26.5.2. pratybos – kartą per trejus metus, trukmė – iki 2 dienų.

27. Prireikus treniruotės ir pratybos gali būti rengiamos dažniau.

VII. TRENIRUOČIŲ IR PRATYBŲ FINANSAVIMAS

28. Valstybinės, apskričių, savivaldybių ir pajėgų treniruotės ir pratybos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

29. Ūkio subjektų treniruotės ir pratybos, rengiamos valstybės valdymo institucijų iniciatyva, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Ūkio subjekto organizuojamos treniruotės ir pratybos gali būti finansuojamos ūkio subjekto lėšomis.

______________