LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKŲ PLĖTROS KONCEPCIJOS
2003 m. liepos 18 d. Nr. 963
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 62 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 963
MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKŲ PLĖTROS KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Konkurencingumo didinimas yra pagrindinis Lietuvos ūkio plėtros politikos tikslas. Lietuvos – mažos, gausių gamtos išteklių neturinčios valstybės nacionalinės ekonomikos plėtra ir socialinė gerovė labai priklauso nuo sugebėjimo gaminti ir pateikti rinkai konkurencingas prekes ir paslaugas, kurioms labiausiai reikia ne žaliavų, o aukštųjų technologijų. Siekiant sukurti konkurencingą šalies ūkį, jo struktūra turi būti orientuota į kvalifikuotos darbo jėgos reikalingus, aukštųjų technologijų bei mokslo ir žinių pagrindu plėtojamus sektorius, kuriuose gaminami sudėtingesni arba didesnę pridėtinę vertę turintys produktai.
2. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vyko esminiai ūkio struktūros pokyčiai, tačiau konkurencingumas didėjo nepakankamai sparčiai. 2001 metais atlikta Lietuvos pramonės analizė parodė, kad į žinias, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą orientuotos pramonės dalis sudaro tik 5,5 procento (ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse – 20–30 procentų). Tai gali labai apsunkinti sėkmingą šalies ūkio plėtrą ar net esamo lygio išlaikymą ateityje, kai pasaulyje vis labiau ima vyrauti žinių pagrindu plėtojama ekonomika.
3. Vieni svarbiausių veiklos, skatinančios konkurencingumą, principų yra verslininkystei palankios aplinkos kūrimas, investicijų į darbuotojų kompetenciją, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą didinimas, verslo paslaugų sektoriaus ir jo infrastruktūros plėtojimas.
4. Šiuo metu daugelis ekonomiškai išsivysčiusių valstybių ypač daug dėmesio skiria mokslo ir technologijų parkų (toliau vadinama – parkai) plėtrai. Kiekvienoje valstybėje parkų plėtra grindžiama esamu moksliniu ir technologiniu potencialu, vyriausybės, savivaldybės institucijų, privačių subjektų ir bendruomenės palaikymu, jų finansine parama. Remdamos parkų veiklą, valstybės skatina mokslo ir technologijų pažangą, ūkio struktūros pokyčius, didina konkurencingumą, sprendžia socialines ir užimtumo problemas.
5. Užsienyje veikiančius parkus galima suskirstyti į viešuosius (ne pelno siekiančius), privačius ir mišriuosius:
5.1. Viešuosius parkus steigia ir jų veiklą remia įvairios vyriausybės ir savivaldybių institucijos, mokslo įstaigos, kitos ne pelno siekiančios organizacijos.
5.2. Parkus, kuriuose vyrauja tik privatus kapitalas, dažniausiai steigia nekilnojamojo turto nuoma, licencijų pardavimu ir technologijų perdavimu besiverčiančios įmonės. Tokias struktūras dažniausiai remia vadinamieji „verslo angelai“, vietos bendruomenės ir filantropų fondai.
6. Ši Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija) ir jos pagrindu priimti ekonominiai bei politiniai sprendimai turi skatinti parkų, o kartu atskirų Lietuvos regionų ir visos valstybės ekonomikos plėtrą, sudaryti sąlygas sparčiau diegti ūkyje inovacijas, skatinti glaudesnį studijų, mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, didinti užimtumą.
II. SAMPRATA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
7. Parkai steigiami įmonėms, veikiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje, remti, taip pat mokslo ir studijų įstaigų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatams komercializuoti, mokslinių tyrimų ir ūkio ryšiams skatinti. Parko ir jo remiamų įmonių tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse.
8. Pagrindiniai parkų tikslai:
9. Pagrindiniai parko uždaviniai:
9.1. skatinti didelių įmonių, smulkaus ir vidutinio verslo subjektų bendradarbiavimą modernizuojant naudojamas technologijas;
9.2. sukurti inovacijoms plėtoti ir inovacijų įmonėms steigti palankią aplinką (parama verslo pradžiai, verslo rizikos ir verslo plėtros išlaidų mažinimas, rinkodaros paslaugų teikimas);
9.3. pritraukti į regioną užsienio ir vidaus kapitalo investicijas, didinant regione aukštųjų technologijų įmonių koncentraciją;
10. Sėkmingą parkų veiklą dažniausiai lemia šie jų infrastruktūros elementai:
10.1. pakankamo dydžio žemės teritorija ir pastatai, skirti parko remiamoms įmonėms įsikurti ir sudarantys palankias sąlygas bendradarbiauti mokslo ir verslo visuomenei;
10.2. glaudūs ryšiai su aukštosiomis mokyklomis ir valstybinėmis arba privačiomis mokslinių tyrimų įstaigomis, suinteresuotomis technologijų perdavimu ir tyrimų rezultatų komercializavimu;
10.3. organizacijos, teikiančios teisines, konsultavimo ir kitas paslaugas parke įsteigtoms įmonėms;
11. Viena svarbiausių sėkmingos parkų veiklos sąlygų – darbo jėgos ištekliai regione. Parkuose ir juose įsteigtose įmonėse turi dirbti naujausių žinių turintys aukščiausiosios klasės specialistai. Parkai turi būti atviri naujausioms iniciatyvoms ir įsilieti į to regiono ir visos Lietuvos mokslo, verslo ir administracinę infrastruktūrą.
III. STEIGĖJAI IR TEISINĖ FORMA
12. Lietuvoje parkų steigėjai gali būti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau pageidautina, kad nors vienas iš steigėjų būtų aukštoji mokykla arba mokslinių tyrimų įstaiga.
13. Įgyvendindami savo tikslus ir uždavinius, parkai turi tenkinti viešuosius interesus, todėl priimtiniausia steigiamų parkų teisinė forma – viešoji įstaiga.
14. Pagal įstatymą viešoji įstaiga – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinio asmens teises turintis subjektas, kurio veiklos tikslas – ne pelno siekimas. Gauto pelno ji negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui). Ši sąlyga netrukdo parkams gauti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, tačiau nėra patraukli privataus kapitalo investuotojams, kurių dalyvavimas parkų steigime ir veikloje padeda mokslininkams pajusti rinkos poreikius, didinti taikomųjų tyrimų dalį, stiprinti mokslo, pramonės ir verslo ryšius. Nepaisant to, kiekvieno parko veiklos efektyvumas ir sėkmė priklauso ne nuo dalininkų sudėties, o nuo to, kaip parko tikslai atitinka regiono socialinės ir ekonominės struktūros ypatybes, o labiausiai – nuo kiekvieno parko vadybos kokybės.
15. Lietuvoje mokslo ir technologijų plėtros neapibrėžia joks įstatymas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos suteikia jai ypač didelę reikšmę plėtojant Lietuvos ekonomiką. Iš esmės šių sąlygų pakanka parkams steigti ir plėtoti, todėl šiuo metu atskiro parkų veiklą reglamentuojančio įstatymo rengti netikslinga.
IV. VEIKLOS FORMOS
16. Parko administracija rūpinasi parko teritorijos ir pastatų priežiūra, eksploatavimu, apsauga ir patalpų nuoma, teikia organizacinę pagalbą, interneto, telekomunikacijų, kopijavimo ir kitas paslaugas parkų įsteigtoms įmonėms, skatina jas bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, padeda surasti reikiamų kontaktų aukštosiose mokyklose, mokslinių tyrimų įstaigose, finansų srityje.
17. Parkuose įsteigtoms ar ketinamoms steigti įmonėms taip pat siūlomos specialiosios paslaugos:
17.1. konsultacijų ir rinkodaros paslaugos, padedančios spręsti įvairius teisinius, finansinius klausimus, rengti verslo planus, inovacijų projektus, dokumentus, kurių reikia projektų finansavimui iš įvairių fondų ir programų gauti;
17.2. priėjimas prie įvairių duomenų bazių, elektroninių bibliotekų, kitos verslui svarbios informacijos;
18. Parkų plėtrai labai svarbūs regioniniai ir tarptautiniai ryšiai, leidžiantys veiksmingai keistis turimomis žiniomis, geros praktikos pavyzdžiais, gerinti žmonių išteklių kokybę. Taigi Lietuvos parkai turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir stengtis palaikyti glaudžius ryšius su tokiomis pat kitų valstybių organizacijomis, siekdami prisijungti prie tarptautinių parkų tinklų.
V. FINANSAVIMAS IR VALSTYBĖS PARAMA
19. Kad parkai skatintų spartesnę Lietuvos ūkio plėtrą, veiklą jie turi pradėti nuo modernios infrastruktūros sukūrimo.
20. Valstybės parama parkams steigti ir plėtoti teikiama įgyvendinant pramonės ir ūkio plėtros, kitas programas.
21. Remiant parkų steigimą ir plėtrą, valstybės ir savivaldybės institucijų lėšomis gali būti subsidijuojama parko pastatų statyba, rekonstravimas, remontas, patalpų ir inžinerinių tinklų įrengimas, ilgalaikio turto įsigijimas ir paslaugų parko remiamoms įmonėms teikimas.
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytuosius kriterijus atitinkantiems parkams, kurių vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija, gali būti panaudos pagrindais perduotas valstybės ir savivaldybių turtas.
23. Valstybės parama parkams steigti ir plėtoti nuo paramos verslo inkubatoriams skiriasi tuo, kad per paramą verslo inkubatoriams remiamos pradedančios veiklą įmonės, o per paramą parkams – inovacijai ir technologijų plėtrai reikalinga infrastruktūra.
24. Parkų steigimas ir plėtra gali būti bendrai finansuojami PHARE ir kitų Europos Sąjungos programų ir fondų lėšomis.
VI. PLĖTROS STEBĖSENA
26. Stebėsenos (monitoringo) tikslas – sukurti patikimą pagrindą, kuris leistų koordinuoti parkų plėtrą, nustatyti prioritetus, tinkamiausiai paskirstyti valstybės paramos priemones.
27. Kuriant stebėsenos sistemą, numatomos priemonės ir stebėseną atliekantys asmenys, nustatoma parkų plėtros kiekybinių rezultatų rodiklių sistema, ataskaitų turinys ir detalumas.
28. Stebėseną turi koordinuoti už parkų plėtrą atsakinga institucija, o stebėsenai atlikti reikalingas ataskaitas rengti kiekvieno parko administracija. Siekiant didžiausio efekto, parkuose įsteigtos įmonės turi būti skatinamos aktyviai dalyvauti stebėsenos procese (teikti informaciją, atlikti įvairius specialius tyrimus).
29. Atliekant parkų plėtros stebėseną, siūloma naudoti šiuos parkų veiklos rezultatus atspindinčius rodiklius:
29.1. parko teritorijos dydis ir bendras patalpų plotas, parko remiamoms įmonėms nuomoti skirtų patalpų plotas ir išnuomotų patalpų dalis;