LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO DEVINTUOJU, DEŠIMTUOJU SKIRSNIAIS IR PRIEDU

Į S T A T Y M A S

2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2173

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581)

1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas 3 dalimi

Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi:

„3. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.“

2 straipsnis.         2 straipsnio 1, 11 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 15, 16, 17, 18 dalimis

1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą su verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Ryšio priemonių operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kurie, vykdydami savo verslą, teikia vieną ar kelias ryšių paslaugas, kuriomis gali pasinaudoti pardavėjas ar paslaugų teikėjas prekių pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčiai su vartotoju sudaryti.“

3. Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:

„15. Pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis – vartotojo ir finansinių paslaugų teikėjo sudaryta finansinių paslaugų teikimo sutartis, apimanti laikui bėgant atliekamas to paties pobūdžio viena po kitos einančias arba atskiras operacijas.“

4. Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:

„16. Finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos bei Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.“

5. Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi:

„17. Patvarioji laikmena – priemonė, kuri vartotojui suteikia galimybę saugoti jam skirtą informaciją taip, kad informacija reikiamą laiką būtų prieinama ateityje ir kad nepakitusią saugomą informaciją būtų galima atgaminti (kompiuterio diskelis, skaitomos atminties kompaktinis diskas (CD-ROM), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), vartotojo kompiuterio standusis diskas, kuriame yra įrašytas elektroninis paštas ir kita, tačiau tai neapima interneto puslapių, kol jie neatitinka požymių, įtvirtintų patvariosios laikmenos sąvokoje).“

6. Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi:

„18. Finansinių paslaugų teikimo sutartis, sudaroma ryšio priemonėmis – vartotojo ir paslaugų teikėjo finansinių paslaugų teikimo sutartis, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias).“

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

4 straipsnyje vietoj žodžio „devintajame“ įrašyti žodį „vienuoliktajame“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Vartotojų švietimas

Valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos ir visuomeninės vartotojų teisių gynimo organizacijos, nurodytos šio įstatymo vienuoliktajame skirsnyje, ir kitos institucijos, kurių veikla susijusi ir su vartotojų teisių apsauga:

1) rengia ir įgyvendina vartotojų švietimo bei mokymo programas;

2) rengia ir leidžia specialius leidinius vartotojų teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais, kitais būdais supažindina vartotojus su jų teisėmis.“

4 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju devintuoju skirsniu

Papildyti Įstatymą nauju devintuoju skirsniu:

„DEVINTASIS SKIRSNIS

finansinių paslaugų teikimAS PAGAL SUTARTIS, SUDAROMAS

RYŠIO PRIEMONėmis

28¹ straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina finansinių paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos ryšio priemonėmis, taisykles.

2. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai finansinės paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis, taip pat kai sudarant sutartis dalyvauja tarpininkas. Finansinių paslaugų teikimo santykiams, kurių šio skirsnio nuostatos nenustato, taikomas Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą.

3. Tuo atveju, kai finansinių paslaugų sandorį sudaro pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis, o ją sudarius laikui einant yra atliekamos to paties pobūdžio viena po kitos vykdomos operacijos ar atskirų operacijų grupė, šio skirsnio nuostatos taikomos tik pradinei finansinių paslaugų teikimo sutarčiai.

4. Kai pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis nesudaroma, tačiau tos pačios sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio vieną po kitos vykdomas ar atskiras finansines operacijas, šis straipsnis taikomas tik tada, kai atliekama pirmoji operacija. Tačiau jei ilgiau negu vienerius metus to paties pobūdžio operacija neatliekama, kita operacija bus laikoma pirmąja operacija ir jai taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

5. Finansinių paslaugų teikėjas iki sutarties sudarymo privalo ryšio priemonėmis pateikti vartotojui tinkamą informaciją. Informacijoje privalo būti nurodyta:

1) Finansinių paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos ryšio priemonėmis, taisyklėse nustatyti paslaugos teikėjo duomenys;

2) paslaugos pagrindinės savybės;

3) paslaugos kaina, įskaitant rinkliavas, išlaidas, įmokas, mokesčius;

4) paslaugos apmokėjimo ir vykdymo tvarka;

5) ikisutartiniams santykiams ir sutarčiai taikoma teisė;

6) sutarties galiojimo terminas;

7) vartotojo teisės atsisakyti sutarties pagal šio įstatymo 28^{(2 )}straipsnio nuostatas įgyvendinimo tvarka;

8) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka;

9) informacijos pateikimo ir sutarties kalba;

10) naudojimosi ryšio priemonėmis įkainiai, kai jie skaičiuojami kitaip, negu yra įprasta;

11) laikotarpis, kurį pasiūlymas ir kaina galioja;

12) pažeistų vartotojo teisių gynimo būdai;

13) kituose įstatymuose numatyta informacija.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos komercinis pobūdis turi būti aiškiai bei suprantamai išreikštas ir atitikti naudojamas ryšio priemones, atsižvelgiant į sutartiniams santykiams taikomus sąžiningumo bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsaugą užtikrinančius principus.

7. Iki sutarties sudarymo vartotojas turi gauti šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą informaciją raštu ar kitoje vartotojui prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

8. Jei vartotojo prašymu sutartis sudaroma tokiomis ryšio priemonėmis, kuriomis neįmanoma pateikti informacijos pagal šio straipsnio 7 dalies reikalavimus, paslaugos teikėjas nedelsdamas informaciją pateikia po sutarties sudarymo.

9. Pareiga įrodyti, kad informacija buvo pateikta vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo valią sudaryti sutartį ir kad sutartis vykdoma tinkamai, tenka paslaugos teikėjui.

10. Bet kokia sutarties sąlyga, numatanti, kad pagal šį skirsnį finansinės paslaugos teikėjui privalomų įsipareigojimų ar jų dalies pažeidimo faktą turėtų įrodyti vartotojas, yra nesąžininga nuostata.

28² straipsnis. Vartotojo teisė atsisakyti finansinių paslaugų sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, ar ją nutraukti

1. Vartotojas turi teisę atsisakyti finansinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, pranešdamas apie tai raštu paslaugos teikėjui per 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nenumatyta kitaip.

2. Vartotojas turi teisę atsisakyti gyvybės draudimo arba pensijų kaupimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, pranešdamas apie tai raštu paslaugos teikėjui per 30 dienų. Pensijų kaupimo sutarčių atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos. Gyvybės draudimo sutarčių atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai vartotojas informuojamas, kad sutartis yra sudaryta.

3. Jei vartotojas gauna informaciją pagal šio įstatymo 28¹ straipsnio 5 ar 6 dalį po sutarties sudarymo arba vėliau negu pranešimą, kad sutartis sudaryta, atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo informacijos gavimo dienos.

4. Draudžiama šiame straipsnyje numatytą vartotojo teisę atsisakyti sutarties suvaržyti papildomais įpareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus.

5. Vartotojas negali pasinaudoti šiame straipsnyje nustatyta teise atsisakyti sutarties dėl:

1) finansinių paslaugų, kurių kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali įvykti per nustatytą sutarties atsisakymo terminą, ir jų nekontroliuoja paslaugos teikėjas;

2) kelionių ir bagažo draudimo sutarčių ar panašių draudimo sutarčių, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo;

3) sutarčių, kurias vartotojo prašymu abi šalys yra visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui.

6. Šis straipsnis netaikomas vartojimo kredito sutartims, nutrauktoms pagal šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalį arba 22 straipsnio 3 dalį.

7. Vartotojas gali bet kuriuo metu nutraukti sutartį be papildomų įsipareigojimų tuo atveju, kai paslaugos teikėjas nesilaiko šio skirsnio nuostatų.

8. Finansinės paslaugos teikėjas sutartį, nepasibaigus numatytam sutarties atsisakymo terminui, gali pradėti vykdyti tik vartotojui sutikus. Kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, jis per sutartyje numatytą terminą sumoka už faktiškai suteiktą finansinę paslaugą, kurią finansinės paslaugos teikėjas jam suteikė pagal sutartį.

9. Vartotojas už faktiškai suteiktą finansinę paslaugą moka, jei jis buvo informuotas pagal šio įstatymo 28¹ straipsnio 5 dalies 7 punktą. Finansinės paslaugos teikėjas negali reikalauti už suteiktą finansinę paslaugą mokėti, jei jis be išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti sutartį nepasibaigus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytam sutarties atsisakymo terminui.

10. Finansinių paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui pagal sutartį gautus pinigus (ir (ar) turtą), išskyrus nurodytus šio straipsnio 8 dalyje. Vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, ne vėliau kaip per 30 dienų, nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą išsiuntimo dienos, grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal sutartį gautus pinigus (ir (ar) turtą).

28³ straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas be vartotojo sutikimo

1. Draudžiama teikti finansines paslaugas vartotojui be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama mokėti.

2. Jeigu vartotojui buvo suteiktos finansinės paslaugos be jo sutikimo, vartotojas gali naudotis jomis savo nuožiūra neatlygintinai.

28⁴ straipsnis. Šiame skirsnyje numatytų vartotojų teisių gynimas

1. Vartotojų prašymus (skundus) dėl paslaugų teikėjų veiksmų, kuriais finansinių paslaugų teikėjas pažeidžia šio skirsnio reikalavimus ir (ar) vartotojo teisėtus interesus, nagrinėja finansinių paslaugų teikėjas. Finansinių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti rašytinius vartotojo prašymus (skundus) ir raštu atsakyti vartotojui per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Vartotojų prašymus (skundus) finansinių paslaugų teikėjas nagrinėja nemokamai.

2. Jeigu finansinių paslaugų teikėjo atsakymas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vartotojo prašymą (skundą) netenkina vartotojo ar jam nebuvo atsakyta per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, vartotojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vartotojo prašymo (skundo) pateikimo finansinių paslaugų teikėjui dienos turi teisę kreiptis į Tarybą. Vartotojo kreipimasis į Tarybą neatima teisės kreiptis į teismą.

3. Taryba vartotojo skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo skundo pateikimo dienos. Taryba į savo posėdžius turi teisę kviesti valstybės institucijų, finansinių paslaugų teikėjo atstovus ir kitus asmenis, kurių kompetencija arba interesai susiję su svarstomu klausimu.

4. Tarybos priimti sprendimai finansinių paslaugų teikėjui privalomi, jeigu finansinių paslaugų teikėjas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos šio sprendimo neapskundė teismui.

5. Bet kokiu atveju, jeigu finansinių paslaugų teikėjas ir vartotojas nesusitaria, jie turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

6. Taryba turi teisę savo iniciatyva kontroliuoti šio skirsnio reikalavimų laikymąsi.

7. Taryba, kontroliuodama finansinių paslaugų teikimą vartotojams pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis, už šiame skirsnyje numatytų reikalavimų ir (ar) vartotojų teisėtų interesų pažeidimą finansinių paslaugų teikėjams gali skirti nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų baudą, o tais atvejais, kai pažeidimai padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 3 procentų finansinių paslaugų teikėjų bendrųjų metinių pajamų. Tais atvejais, kai yra pažeidimą lengvinančių aplinkybių, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio skirsnio saugomiems vartotojų interesams, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti įspėjimą, neskirdama finansinių paslaugų teikėjams baudos.

8. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimas yra mažareikšmis, finansinių paslaugų teikėjas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

9. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansinių paslaugų teikėjas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei vartotojams buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus.“

5 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju dešimtuoju skirsniu

Papildyti Įstatymą nauju dešimtuoju skirsniu:

„DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VARTOTOJŲ VIEŠO INTERESO GYNIMAS

28⁵ straipsnis. Šio skirsnio taikymo ribos

1. Šio skirsnio nuostatos taikomos siekiant uždrausti veiksmus, pažeidžiančius vartotojų viešą interesą šiose srityse:

1) vartojimo kredito, daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose, nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, daiktų pardavimo pagal sutartis, sudaromas ryšio priemonėmis, teisės tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo, daiktų kokybės ir pirkėjo teisių, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas;

2) klaidinančios reklamos;

3) finansinių paslaugų teikimo pagal sutartis, sudaromas ryšio priemonėmis;

4) turistinės kelionės organizavimo (turizmo paslaugų rinkinio);

5) televizijos programų transliavimo;

6) elektroninės komercijos;

7) vaistų reklamos.

2. Šio skirsnio nuostatos taikomos tuo atveju, kai Lietuvoje veikiantis prekių ar paslaugų pardavėjas (teikėjas) pažeidžia kitos Europos Sąjungos valstybės narės vartotojų teises arba kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiantis prekių ar paslaugų pardavėjas (teikėjas) pažeidžia Lietuvos vartotojų teises.

3. Šio straipsnio reikalavimai neriboja vartotojo teisių pačiam ginti pažeistas teises.

28⁶ straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių institucijų ar organizacijų teisė pareikšti ieškinį Lietuvoje ginant vartotojų viešą interesą

1. Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos, kurias Europos Komisija įtraukia į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus numatytą sąrašą ir jas paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, turi teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti ieškinį dėl įpareigojimo prekių ar paslaugų pardavėjui (teikėjui) nutraukti vartotojų viešą interesą pažeidžiančius veiksmus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pareikšti ieškinį Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei prieš tai raštu kreipėsi į pardavėją ar paslaugų teikėją dėl vartotojų viešą interesą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir jų prašymas per 2 savaites nuo kreipimosi dienos nebuvo patenkintas.

3. Taryba praneša Europos Komisijai apie Lietuvoje priimtą išankstinių konsultacijų procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje.

28⁷ straipsnis. Vartotojų viešo intereso gynimas Europos Sąjungos valstybėse narėse

1. Taryba turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešo intereso pažeidimus.

2. Taryba gali įgalioti kitas vartotojų teises ginančias institucijas ar organizacijas, turinčias teisę ginti vartotojų viešą interesą, kreiptis į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešo intereso pažeidimus.

3. Taryba praneša Europos Komisijai įgaliotų pagal šio straipsnio 2 dalį institucijų ir organizacijų pavadinimus bei jų įgaliojimų mastą.“

6 straipsnis. Buvusio devintojo skirsnio numeracijos pakeitimas

Buvusį devintąjį skirsnį „Vartotojų teisių gynimo institucijos ir atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus“ laikyti vienuoliktuoju skirsniu.

7 straipsnis. 30 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas

30 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „ir aštuntajame“ įrašyti žodžius „aštuntajame ir devintajame“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) nagrinėja vartotojų skundus dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir dėl šio įstatymo penktajame, šeštajame, septintajame, aštuntajame ir devintajame skirsniuose numatytų vartotojų teisių pažeidimų;“.

8 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu

Papildyti Įstatymą priedu:

„Lietuvos Respublikos

vartotojų teisių gynimo

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose.

2. 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/7/EB).

3. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1995 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu 96/32/EB).

4. 1994 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/47/EB dėl pirkėjų apsaugos, susijusios su teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais pirkimo sutarčių tam tikrais aspektais.

5. 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB).

6. 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas.

7. 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB).

8. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų.

9. 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB.“

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šio Įstatymo 4 straipsnis įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.

10 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Vyriausybė iki 2004 m. rugsėjo 1 d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS                                      ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________