VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS 2010 M. RUGSĖJO 30 D. ĮSAKYMO Nr. 1S-139 „DĖL SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SKATINIMO DALYVAUTI VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. spalio 11 d. Nr. 1S-191
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2011, Nr. 123-5813) 82 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
p a k e i č i u Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 120-6167), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139
(Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1S-191
redakcija)
SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SKATINIMO DALYVAUTI VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE REKOMENDACIJOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) tikslas – padėti perkančiosioms organizacijoms, atliekant viešuosius prekių, paslaugų ar darbų pirkimus (toliau – pirkimai), skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų (toliau – tiekėjai) dalyvavimą bei padidinti su jais sudarytų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – pirkimo sutartis) dalį.
2. Rekomendacijose vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (Žin., 1998, Nr. 109-2993; 2007, Nr. 132-5354) nustatytas sąvokas.
3. Siekdama paskatinti tiekėjus dalyvauti pirkimuose, perkančioji organizacija turėtų:
3.7. siekti mažiausiomis sąnaudomis įsigyti labiausiai jos poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus, o ne teikti prioritetą mažiausios kainos pasiūlymams;
3.9. nustatyti proporcingus reikalavimus pasiūlymo galiojimo ir (ar) pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui;
II. TIEKĖJŲ SKATINIMAS DALYVAUTI PIRKIMUOSE
4. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkimuose, perkančiajai organizacijai rekomenduojama:
4.1. skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis. Mažesnis pirkimo dalių dydis suteiks galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o pirkimo dalių turinys labiau atitiks tiekėjų pajėgumus. Tokiu atveju pirkimų skaidymas į dalis, sudarantis sąlygas didelės apimties pirkimuose dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui, paskatins konkurenciją rinkoje. Pavyzdžiui, pirkimo objektas yra 5 mokyklų renovacijos darbai. Šiuo atveju tikslinga pirkimą suskaidyti į 5 dalis, tiekėjams leidžiant pateikti pasiūlymą tiek vienai daliai, tiek kelioms dalims, tiek visoms dalims kartu. Perkančioji organizacija gali neskaidyti didelės apimties pirkimo į dalis tais atvejais, kai ji pagrįstai mano, kad pirkimo skaidymas lems techniškai sudėtingesnį ir (ar) brangesnį pirkimo sutarties vykdymą ir pan. Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams turi būti nustatomi proporcingai atskiroms pirkimo dalims, o ne visoms joms kartu. Pavyzdžiui, pirkimo objektas, kurio vertė yra 2 000 000 Lt, skaidomas į 6 dalis, o pirkimo dokumentuose yra nustatytas reikalavimas tiekėjui būti įvykdžiusiam bent vieną sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 1 400 000 Lt. Šis reikalavimas yra keliamas neatsižvelgiant į tai, ar tiekėjas teiks pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo objekto dalims. Nors reikalavimas yra pagrįstas ir proporcingas pasiūlymą teikiant visoms dalims, jį teikiant vienai daliai, tas pats reikalavimas bus neproporcingas. Atsižvelgiant į tai, kad esant 6 pirkimo objekto dalims, kiekviena jų yra kaip atskiras pirkimo objektas, tai suponuoja nelygiateisę tiekėjų padėtį esant skirtingoms situacijoms, t. y. tiekėjas, kuris teikia pasiūlymą vienai pirkimo objekto daliai, ir tiekėjas, kurio pasiūlymas apima visas 6 pirkimo objekto dalis, turi atitikti tą patį techninį pajėgumą įrodantį reikalavimą;
4.2. visais atvejais identifikuoti pirkimo objektą dirbtinai jo nestambinant. Pavyzdžiui: perkančioji organizacija skelbia vieną statinio projektavimo, rekonstrukcijos darbų ir statinio projekto vykdymo priežiūros pirkimą. Tačiau, siekdama paskatinti tiekėjų dalyvavimą pirkimuose, ji turėtų organizuoti du atskirus pirkimus: vieną statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros bei kitą rekonstrukcijos darbų pirkimą; perkami pastato renovacijos darbai kartu su standartiniais biuro baldais, kurių įmontavimui nėra jokių specialių reikalavimų. Kadangi šiuo atveju baldai nėra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu (pastato renovacijos darbais), jie turi būti perkami atskiru pirkimu. Pirkimo objekto nedalumo vertinimas turėtų remtis techniniais ir ekonominiais kriterijais, nes perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę tiekėjams pateikti pasiūlymą kiekvienam iš perkamų savarankišką ekonominę ar techninę funkciją atliekančių objektų atskirai;
4.3. užtikrinti visos tiekėjams svarbios informacijos pateikimą bei jos pasiekiamumą:
4.3.1. rekomenduojama perkančiajai organizacijai siekti kuo daugiau pirkimų atlikti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis, užtikrinant, kad tokie pirkimai kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos pirkimų bendrosios vertės;
4.3.2. perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma, pateikiant elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), taip pat atsakymus į tiekėjų klausimus skelbiant CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, taip užtikrinant efektyvų bendravimą tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų;
4.3.3. suteikiant daugiau informacijos apie mažos vertės pirkimus, rekomenduojama:
4.3.3.1. CVP IS ir perkančiosios organizacijos tinklalapyje skelbiamoje planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų suvestinėje pateikti ir duomenis apie planuojamus atlikti mažos vertės pirkimus;
4.4. nustatant terminus paraiškoms ir (ar) pasiūlymams pateikti, užtikrinti, kad šie terminai būtų pakankami. Perkančiosios organizacijos nustatyti paraiškų ir (ar) pasiūlymų pateikimo terminai negali būti trumpesni nei minimalūs Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyti terminai pasiūlymams ar paraiškoms parengti. Pavyzdžiui, supaprastintiems pirkimams Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnis nustato minimalų 7 darbo dienų terminą paraiškoms ar pasiūlymams pateikti. Tačiau perkančioji organizacija turėtų atsižvelgti į tai, kad minimalus terminas ne visada yra pakankamas, kad tiekėjai suspėtų laiku parengti paraiškas ar pasiūlymus. Perkančioji organizacija taip pat turi užtikrinti pakankamus terminus paraiškoms ir (ar) pasiūlymams pateikti, kai Viešųjų pirkimų įstatymas minimalaus pateikimo termino nenustato, pavyzdžiui, neskelbiamų derybų atveju. Nustatant šiuos terminus rekomenduojama atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, pirkimo sudėtingumą, kad tiekėjai turėtų pakankamai laiko parengti konkurencingus pasiūlymus;
4.5. tais atvejais, kai pasinaudojama galimybe sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, užtikrinti, kad išankstiniame skelbime būtų pateikta pakankama informacija, kad tiekėjai suspėtų laiku parengti pasiūlymus;
4.6. taikyti kuo mažesnius administracinius reikalavimus. Jei perkančioji organizacija reikalauja pateikti tam tikrus duomenis ir juos pagrindžiančius dokumentus, ji turėtų reikalauti iš tiekėjų šių dokumentų kopijų, pasilikdama teisę pareikalauti originalų, ypač tai atvejais, kai pirkimai atliekami CVP IS priemonėmis. Perkančioji organizacija taip pat gali pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nustatyta teise vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų prašyti tiekėjų pateikti jos nustatytos formos pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaraciją, o kvalifikacijos reikalavimus pagrindžiančių dokumentų reikalauti tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu (iki pasiūlymų eilės nustatymo);
4.7. atsižvelgti į kokybinius sprendinius – pasiūlymus vertinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi. Šis vertinimas ypač tinka tada, kai svarbu pasiekti, kad perkamas objektas (prekės, paslaugos ar darbai) būtų kuo kokybiškesnis, t. y. būtų kuo funkcionalesnis, estetiškesnis, pigesnis aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnis siekiant tų tikslų, kuriems perkančioji organizacija juos numato panaudoti, kad saugotų aplinką, kad būtų kuo trumpesni pristatymo ar atlikimo terminai ir ilgesnis garantijos laikotarpis;
4.8. leisti tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Perkančiosios organizacijos dažnai gali nežinoti kokias prekes ir paslaugas gali pasiūlyti tiekėjai, todėl alternatyvių pasiūlymų pateikimas gali paskatinti inovatyvių sprendimų taikymą. Prašydama pateikti alternatyvius pasiūlymus perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi numatyti minimalius alternatyvių pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimus.
5. Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, turėtų atsižvelgti į tai, kad:
5.1. pernelyg aukšti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai nesuteikia galimybės pirkimuose dalyvauti didelei daliai tiekėjų. Pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) yra sėkmingai įvykdęs bent 3 informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugų sutartis, kurių kiekvienos vertė yra 2 kartus didesnė už pirkimo objekto vertę, gali riboti tiekėjų konkurenciją. Rekomenduojama, kai tikrinama tiekėjų kvalifikacija, nustatyti proporcingus pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, pavyzdžiui, reikalauti, kad tiekėjas būtų sėkmingai įvykdęs bent vieną informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės (pasiūlymo vertės), arba dar vykdomos panašių paslaugų sutarties sėkmingai įvykdyta dalis būtų ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės (pasiūlymo vertės). Siekdama įvertinti techninius ir profesinius pajėgumus, perkančioji organizacija turi pasirinkti tokius kriterijus, kurie suteikia galimybę nustatyti, ar tiekėjas turi konkrečiai pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamus gebėjimus, ir vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui, arba ta įtaka labai nedidelė. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad bus atsižvelgiama tik į patirtį viešajame sektoriuje, paprastai neturi didelės įtakos pirkimo objektui ir yra ribojantis konkurenciją. Rekomenduojama perkančiosioms organizacijoms kvalifikacijos reikalavimuose dėl tiekėjo patirties dažniau nurodyti ne įmonės, o jos darbuotojų patirtį – įmonei keliama patirtis gali eliminuoti neseniai pradėjusius savo veiklą tiekėjus, kurie turi kvalifikuotus darbuotojus;
5.2. prireikus konkretaus pirkimo atveju, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Perkančioji organizacija neturėtų riboti tiekėjo teisės remtis kitų asmenų pajėgumais pasirinktu būdu – dalyvaujant pirkime kartu su jungtinės veiklos sutarties partneriais, pasitelkiant subtiekėjus, subteikėjus, subrangovus (toliau – subtiekėjai) arba kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais ketinama remtis, tačiau pirkimo sutarties vykdyme jie nedalyvauja tiesiogiai. Tokiu atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį jis galės disponuoti pasitelkiamais finansiniais, techniniais, žmogiškaisiais ar kitais ištekliais. Įrodymui tiekėjas gali pateikti sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį;
5.3. jungtinės veiklos pagrindu veikiantys tiekėjai kooperuoja savo turtą, darbą ir (ar) žinias, todėl jų pajėgumai turėtų būti sumuojami ir vertinami kartu. Perkančioji organizacija į pirkimo dokumentus neturėtų įtraukti tokio reikalavimo, kuris nustatytų, kad „tuo atveju, kai pasiūlymą pateikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti tiekėjų grupė, kiekvienas jungtinės veiklos dalyvis turi tenkinti visus kvalifikacijos reikalavimus“. Tik pagrįstais atvejais perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus atitiktų kiekvienas jungtinės veiklos narys atskirai. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, pirkdama pavojingų atliekų tvarkymo paslaugas, turi nustatyti, kad kiekvienas jungtinės veiklos narys, kuris tiesiogiai teiks šias paslaugas (pavyzdžiui, pavojingas atliekas surinks, saugos, šalins), privalo turėti atitinkamą licenciją;
5.4. apribojimai subrangos mastui riboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkimuose. Tuo atveju, kai tiekėjas negali dalyvauti pirkime kaip pagrindinis dalyvis (neturi reikalaujamos įvykdytų sutarčių patirties, pakankamų žmogiškųjų išteklių ar pan.) ir negali sudaryti jungtinės veiklos sutarties, tiekėjas turi galimybę dalyvauti pirkime kaip subtiekėjas. Perkančioji organizacija turėtų užtikrinti palankias sąlygas subtiekėjams ir, tais atvejais, kai subtiekėjams yra keliami kvalifikacijos reikalavimai, rekomenduojama jiems nustatyti tik proporcingus subtiekėjų ketinamai vykdyti pirkimo daliai kvalifikacijos reikalavimus. Pavyzdžiui, perkant statybos darbus perkančioji organizacija galėtų pirkimo dokumentuose nustatyti, kad, jei bus pasitelkiami subrangovai, jie turės atitikti ne visus kvalifikacijos reikalavimus, o tik tuos, kurie būtini atlikti konkrečią darbų dalį, pavyzdžiui, nustatyti kvalifikacijos reikalavimą subrangovui, pasitelkiamam statomame pastate įrengti elektros inžinerines sistemas, turėti statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo atestatą. Šiuo atveju šis reikalavimas neturėtų būti taikomas ir tiekėjui.
6. Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimus pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad tarptautinės vertės pirkimams ji gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (išskyrus rankpinigius). Supaprastintų pirkimų atvejais pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo klausimus perkančioji organizacija sprendžia pagal pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, tačiau ji, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 6 punkto nuostatomis, kai pirkimo sutartis sudaroma raštu, turi nustatyti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus (išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus). Vengiant nepagrįsto tiekėjų finansinės naštos padidėjimo, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis (nurodomas absoliučiu ar proporciniu, skaičiuojamu nuo pirkimo sutarties kainos, dydžiu) turėtų būti proporcingas pirkimo svarbai ir tikėtinoms neigiamoms prievolių neįvykdymo pasekmėms. Siekiant skatinti tiekėjų dalyvavimą pirkimuose, rekomenduojama pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui pirkimo sutartyje nustatyti netesybas. Rekomenduojama tik didelės vertės ir (ar) pirkimų, turinčių esminės įtakos perkančiosios organizacijos veiklos rezultatams, atvejais nustatyti reikalavimą tiekėjui pateikti laidavimą, laidavimo draudimą ar garantiją.
7. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija planuoja sudaryti preliminariąją sutartį, rekomenduojama ją sudaryti su kuo didesniu tiekėjų skaičiumi, šioje sutartyje numatant atnaujinto varžymosi galimybę. Tokiu būdu būtų skatinama konkurencija tarp tiekėjų, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, ir užtikrinamas racionalesnis perkančiosios organizacijos lėšų naudojimas. Preliminariąją sutartį su keliais tiekėjais rekomenduojama sudaryti, kai pirkimo objekto apimtis yra didelė, pavyzdžiui, pirkimo sutartis sudaroma 3 metų laikotarpiui ir yra perkamas didelis prekių kiekis, o vienas tiekėjas gali neužtikrinti reikiamo prekių kiekio pristatymo laiku; kai pirkimo objektas nėra aiškiai apibrėžtas, pavyzdžiui, įsigyjant kelionių organizavimo paslaugas, kai nėra žinomi visi būsimi kelionių maršrutai, o tik keli pagrindiniai, kuriais įprastai vykstama ir pan.
8. Vykdydama savo prievolę dėl sutartinių mokėjimų, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad sutartiniai mokėjimai būtų atliekami laiku, ne vėlesniais terminais, nei nustatyta Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (Žin., 2003, Nr. 123-5571; 2012, Nr. 127-6389), išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į pirkimo sutarties pobūdį ar ypatumus, ir jeigu bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9. Pasikeitus Rekomendacijose nurodytų norminių teisės aktų nuostatoms, norminiams teisės aktams netekus galios arba įsigaliojus naujiems norminiams teisės aktams, kurie kitaip reguliuoja Rekomendacijose aptariamus aspektus, Rekomendacijomis vadovaujamasi tiek, kiek jos neprieštarauja norminiams teisės aktams, kartu atsižvelgiant į pasikeitusį, norminiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.