Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 M. GEGUŽĖS 29 D. NUTARIMO NR. 486 „DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. spalio 14 d. Nr. 1310
Vilnius
Pakeisti Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 486 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 61-2197):
1. Išdėstyti 3 punktą taip:
„3. Kultūros paveldo objektų apsaugos zonas nustatantys planai rengiami, svarstomi, derinami, tvirtinami ir keičiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų kultūros ministro ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), nustatyta tvarka.“
2. Išdėstyti 7 punktą taip:
„7. Kultūros paveldo objektų apsaugos zonos nustatomos plano rengimo metu surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, atliktus tyrimus, parengus apskaitos ir apsaugos dokumentus, atlikus nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizę, surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, šiais duomenimis pagrindus kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ir apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių nustatymo būtinybę ir apsaugai užtikrinti būtinus pozonių dydžius, įvertinus plano sprendinių padarinius, planą apsvarsčius, suderinus su suinteresuotomis institucijomis ir jį patvirtinus.“
3. Išdėstyti 13.1 punktą taip:
„13.1. archeologinio, povandeninio, istorinio, mitologinio, kultūrinės raiškos, memorialinio, sakralinio, etnokultūrinio, architektūrinio, istorinių želdynų vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objektams – iki 50 metrų pločio; archeologinio pobūdžio objektams, kurių tikslių ribų nustatyti neįmanoma remiantis tyrimų duomenimis, – iki 120 metrų pločio;“.