LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS PARAMOS MAŽAI APRŪPINTOMS ŠEIMOMS IR KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ LENGVATŲ
1992 m. spalio 23 d. Nr. 794
Vilnius
Atsižvelgdama į tai, kad pabrango maisto produktai bei komunalinės paslaugos, ir siekdama didinti valstybės paramą mažai aprūpintoms šeimoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Mokėti nuo 1992 m. lapkričio 1 dienos:
1.1. nedirbantiems pensininkams – pensiją ir valstybės socialinę priemoką, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 4000 talonų ir einamojo mėnesio pensijos, jeigu ji yra ne didesnė kaip 3750 talonų per mėnesį. Valstybės socialinę priemoką skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo valdybos miestų ir rajonų skyriai iš perduotų jiems savivaldybių biudžetų lėšų;
1.2. visiems šeimos nariams (tiek vaikams, tiek pilnamečiams asmenims) tų gyventojų kategorijų, kurios numatytos Socialinės apsaugos ministerijos 1992 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintuose Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, – socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 4000 talonų ir pastarųjų trijų mėnesių vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, jeigu šios pajamos yra ne didesnės kaip 3750 talonų per mėnesį.
2. Nustatyti, kad:
2.1. atskira šeima socialinei pašalpai gauti laikomi sutuoktiniai, sugyventiniai, našliai nepriklausomai nuo to, ar jie turi vaikų (išlaikytinių), taip pat globėjai su globotiniais ir viengungiai (vieniši) asmenys. Pensininkai (išskyrus pensijas gaunančius vaikus invalidus ir maitintojo netekusius vaikus) laikomi atskira šeima nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai, ar savo vaikų (globotinių) šeimose. Valstybinių dieninių mokymo įstaigų viengungiai moksleiviai ir studentai laikomi jų tėvų (globėjų) šeimų nariais. Į tėvų šeimos sudėtį taip pat įskaitomi ir vyresni kaip 18 metų moksleiviai bei studentai nepriklausomai nuo to, ar jie gauna stipendijas. Tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai (prievolininkai), pensionuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi asmenys į šeimos sudėtį neįskaitomi. Taip pat į jos sudėtį neįskaitomi iki teismo suimti ir atliekantys bausmę asmenys;
2.2. socialinė pašalpa mokama 1.2 punkte nurodytų kategorijų šeimoms, jeigu kitas sutuoktinis dirba, mokosi atsitraukęs nuo darbo arba nedirba dėl šių priežasčių:
2.2.2. yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje kaip aktyviai ieškantis darbo ir gaunantis bedarbio pašalpą (perkvalifikavimo metu – stipendiją) arba Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo nustatyta tvarka jam pasibaigė bedarbio pašalpos (perkvalifikavimo metu – stipendijos) mokėjimo laikas, bet darbo birža toliau ieško jam darbo ir nesiūlo viešųjų darbų;
2.2.3. yra ne mažiau kaip mėnesį užsiregistravęs darbo biržoje kaip aktyviai ieškantis darbo ir jam Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo nustatyta tvarka negali būti mokama bedarbio pašalpa, bet darbo birža jam ieško darbo ir nesiūlo viešųjų darbų ar persikvalifikuoti;
2.2.5. yra pripažintas laikinai nedarbingu arba pasiųstas gydytis (ne trumpiau kaip mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą;
2.3. socialinė pašalpa taip pat mokama:
2.3.1. šeimoms, kuriose abu sutuoktiniai, vienintelis esąs iš sutuoktinių arba viengungis (vienišas) asmuo nesimoko ir nedirba dėl svarbių priežasčių, nurodytų 2.2.2, 2.2.3, 2.2.5, 2.2.7 ir 2.2.8 punktuose;
2.3.2. nėščiosioms, negaunančioms Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatyme numatytos nėštumo ir gimdymo pašalpos. Socialinė pašalpa joms mokama įstatymų nustatytą ikigimdyminį ir pogimdyminį laikotarpį;
3. Nustatyti, kad:
3.1. skiriant socialinę pašalpą, į šeimų, kuriose yra nedirbančių pensininkų, pajamas įskaitoma kiekvienam pensininkui išmokėta per pastaruosius tris mėnesius pensijos suma, pridėjus trigubą valstybės socialinę priemoką prie pensijos to mėnesio, nuo kurio bus pradėta mokėti socialinė pašalpa;
3.2. socialinė pašalpa jos gavėjams išmokama pateikus bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar kitą atitinkamą dokumentą (pagal registracijos vietą) apie tai, jog sumokėti komunalinių paslaugų mokesčiai už praėjusį mėnesį;
4. Pavesti Socialinės apsaugos ministerijai prireikus teikti papildomus aiškinimus dėl šiame nutarime numatytos socialinės pašalpos mokėjimo.
5. Suteikti miestų ir rajonų valdyboms teisę:
5.1. prireikus spręsti klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo mažai aprūpintoms šeimoms, kurioms ji nėra numatyta šiame nutarime, taip pat kai kuriais atvejais neskirti pašalpos arba sustabdyti jos mokėjimą šeimoms, turinčioms papildomų pajamų, kurių jos nedeklaravo prašydamos skirti socialinę pašalpą;
5.2. savo iniciatyva arba įmonių, įstaigų ir organizacijų teikimu sustabdyti socialinių ir kitų pašalpų, skiriamų iš savivaldybių biudžetų lėšų, mokėjimą grynais pinigais šeimoms, kurios jas naudoja ne pagal paskirtį ir ne vaikų reikmėms, ir suteikti tokioms šeimoms galimybę gauti atitinkamą valstybės paramą kita forma.
6. Panaikinti nuo 1992 m. lapkričio 1 d. minimalią socialinę pašalpą, kuri buvo mokama neatsižvelgiant į šeimos pajamas.
7. Pradėti mokėti nuo 1992 m. lapkričio 1 d. iš savivaldybių biudžetų lėšų minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpą neturintiems lėšų našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, pasibaigus jų buvimo pas globėją ar valstybinėje vaikų įstaigoje laikui, taip pat kitiems negaunantiems valstybės arba artimųjų paramos našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams jų mokymosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose metu ir laikotarpiu po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 d., jeigu jie tuo metu nedirba, bet ketina toliau mokytis. Šiems vaikams paliekama teisė gauti ir socialinę pašalpą.
8. Suteikti miestų ir rajonų valdyboms teisę atidėti socialiai remtinų šeimų prašymu dalies (iki 50 procentų) mokesčio už buto šildymą ir komunalines paslaugas (karšto ir šalto vandens tiekimą, liftą bei dujas) mokėjimą. Kiekvieno mėnesio įsiskolinimas turi būti grąžintas (sumokėtas) ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Atidėtų mokesčių sumos komunalines paslaugas teikiančioms ir šilumą tiekiančioms įmonėms dengiamos iš savivaldybių biudžetų lėšų Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
9. Nustatyti, kad nuo 1992 m. lapkričio 1 dienos:
9.1. šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 16 (studentus ir moksleivius – iki 21) metų, už trečiąjį ir kiekvieną paskesnį vaiką mokestis už gamtines dujas, naudojamas maistui ruošti, skaičiuojamas taikant 50 procentų nustatyto tarifo;
10. Rekomenduoti miestų ir rajonų valdyboms:
10.1. didinti paramą šeimoms, atsidūrusioms ypač sunkioje materialinėje būklėje, skirti joms papildomas vienkartines arba terminuotas pašalpas būtiniausiems namų apyvokos reikmenims, maistui, drabužiams, avalynei, kurui pirkti, būstui remontuoti, komunalinėms paslaugoms apmokėti ir kitoms būtiniausioms šeimų išlaidoms iš dalies kompensuoti, kai šeimos dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų minimaliems poreikiams. Šiam reikalui panaudoti savivaldybių biudžetų bei labdaros lėšas ir Lietuvos valstybės biudžeto subvencijas;
10.2. pasirengti mokėti nuo 1992 m. gruodžio 1 d. socialines pašalpas jos gavėjams, dirbantiems ne valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose;
11. Pavesti Finansų ministerijai kompensuoti savivaldybėms iš Lietuvos valstybės biudžeto papildomas lėšas, kurių reikia numatytai šiame nutarime socialinei pašalpai mokėti.
12. Pripažinti netekusiais galios nuo 1992 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 252 „Dėl lengvatų už komunalines paslaugas teikimo socialiai remtiniems asmenims bei laidojimo paslaugų lengvatų“ (Žin., 1992, Nr. 17-488) 1 ir 3.3 punktus.