LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2004 m. birželio 8 d. Nr. IX-2265
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos veterinarijos akademijos senato 2004 m. gegužės 12 d. sprendimą, nutaria:
3 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. VIII-2044 „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 90-2782).
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. birželio 8 d.
nutarimo Nr. IX-2265
1 priedėlis
Lietuvos VETERINARIJOS AKADEMIJOS
STATUTAS
Lietuvos veterinarijos akademijos ištakos – 1936 m. rugpjūčio 25 d. Respublikos Prezidento paskelbtas Veterinarijos akademijai įsteigti ir laikyti įstatymas. Juo vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Veterinarijos akademija Kaune.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos veterinarijos akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė universitetinė aukštoji mokykla, turinti juridinio asmens teises. Akademija yra pelno nesiekianti įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą specialų statusą.
3. Akademija – studijų, gyvulininkystės ir veterinarijos mokslo valstybės įstaiga, kurioje vyrauja universitetinės studijos, dauguma studentų studijuoja pagal universitetines studijų programas.
4. Akademijos oficialus pavadinimas lietuvių kalba – Lietuvos veterinarijos akademija, anglų kalba – Lithuanian Veterinary Academy.
II. Misija ir tikslai
7. Akademijos misija – kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, kultūros vertybes, mokyti ir ugdyti visuomenės narius, puoselėti demokratiją ir gerovę; šia savo veikla skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę.
8. Akademijos tikslai ir uždaviniai:
1) rengti veterinarijos, gyvulininkystės ir maisto saugos specialistus, atsižvelgiant į šalies poreikius, visuomenės ir darbo rinkos tendencijas, nūdienos poreikius, Lietuvos plėtros strategiją ir Europos integracijos procesus;
2) rengti aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kelti jų kvalifikaciją, kurti tarptautinio lygio mokslo padalinius ir centrus, skatinti tarptautinę mokslo veiklą;
4) vykdyti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse;
5) sudaryti sąlygas studijuojantiems asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;
8) skleisti mokslo ir biotechnologijos idėjas, rengti ir leisti mokslo žurnalus, monografijas, vadovėlius, mokymo knygas, kitas mokymo priemones bei leidinius;
III. STRUKTŪRA
9. Akademiją sudaro fakultetai, institutai ir centrai, katedros, mokslo laboratorijos, mokslo institutai, stambiųjų gyvulių klinika, Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika, praktinio mokymo ir bandymų centras, biblioteka, leidykla, administracijos ir kiti padaliniai. Akademijos struktūrą pagal Akademijos tarybos siūlymus tvirtina ir keičia Senatas. Akademijos padalinių paskirtį, veiklos sritį ir kompetenciją nustato Senato patvirtinti padalinio nuostatai.
IV. SAVIVALDA IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
10. Akademija turi autonomiją, apimančią studijų, mokslo, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo ir šio statuto. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų, kuriuos ji valdo patikėjimo teise, priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą, arba Seimas, jeigu Senatas nesutinka.
11. Akademija turi savo antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, atskirą balansą ir sąskaitas bankuose.
12. Akademijos veiklos valstybinį reguliavimą vykdo Vyriausybės įgaliota ministerija (toliau – Ministerija).
13. Akademija turi šias teises:
8) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems įstatymams;
11) vykdyti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, verstis taikomąja moksline veikla;
12) Akademija ir jos padaliniai bendriems studijų, mokslo, ūkio ir socialiniams uždaviniams spręsti įvairių formų nuolatiniais arba laikinais ryšiais Senato tvirtinamomis sutartimis gali jungtis su kitomis institucijomis;
14) kurti darbuotojų, absolventų, doktorantų, studentų organizacijas, kurių įstatai neprieštarauja įstatymams, šiam statutui ir yra įregistruoti nustatyta tvarka;
14. Įstatymų nustatyta tvarka Akademija savo reikmėms gali steigti įvairius padalinius, taip pat viešąsias įstaigas.
15. Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai, tarnautojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi, jeigu nepažeidžia kitų asmenų teisių, įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų.
16. Visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Akademijos taryba (toliau – Taryba). Taryba:
3) teikia siūlymus Senatui dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;
5) likus 2 mėnesiams iki Senato ar rektoriaus kadencijos pabaigos, taip pat kai įstatymų numatytais atvejais Senato ar rektoriaus įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus kadencijai, skelbia Senato, rektoriaus rinkimus;
6) svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
8) vertina, kaip naudojamas Akademijos turtas, jam skirtos valstybės ir kitos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Akademijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
17. Taryba turi teisę gauti iš Akademijos ir Ministerijos informaciją, būtiną jos funkcijoms atlikti. Tarybos nariai gali dalyvauti Akademijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose.
18. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 12 narių. 4 tarybos narius skiria Akademijos senatas; 4 Tarybos narius (ne Akademijos darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras; kiti 4 Tarybos nariai skiriami bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų Tarybos narių turi būti rektorius ir bent vienas studentų atstovas, deleguotas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Akademijos darbuotojas.
19. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei Ministerijos darbuotojai.
20. Taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Taryba priima sprendimus visų Tarybos narių balsų dauguma.
21. Jeigu Senatas nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas Senatui yra privalomas.
22. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo reglamente nustatytas pareigas, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką.
V. SAVIVALDOS INSTITUCIJOS
24. Aukščiausia Akademijos savivaldos institucija yra Senatas. Jo nutarimai privalomi visiems Akademijos darbuotojams ir studentams.
25. Svarbiausiems Akademijos veiklos klausimams aptarti šaukiamas Akademijos bendruomenės susirinkimas. Akademinės bendruomenės susirinkimų šaukimo tvarką nustato Senatas.
26. Senatas 5 metų kadencijai sudaromas iš Akademijos ir mokslo institutų mokslininkų, kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir Akademijos studentų.
27. Akademijos senato sudarymo principai:
1) Akademijos fakultetų mokslininkų susirinkimai į Senatą slaptu balsavimu renka vieną atstovą nuo penkių mokslininkų, mokslo institutai renka vieną atstovą nuo dešimties mokslininkų. Fakultetų mokslininkų susirinkimai gali rinkti Senato narius ir iš kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, šie nariai turi eiti profesoriaus arba vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas;
2) studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Studentų atstovus deleguoja Akademijos studentų atstovybė;
3) profesoriaus arba vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys mokslininkai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų Senato narių;
29. Savo kadencijos laikotarpiui Senatas išsirenka pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Senato pirmininku ir rektoriumi negali būti tas pats asmuo. Senatui vadovauja pirmininkas.
30. Senato pirmininkas pirmame naujai išrinkto Senato posėdyje renkamas iš Senato narių, kuriems Akademija yra pagrindinė darbovietė. Pirmininko kandidatūrą siūlo Senato nariai.
31. Senato pirmininko pavaduotojas ir sekretorius renkami iš Senato narių, kuriems Akademija yra pagrindinė darbovietė. Pavaduotojo ir sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas.
32. Pirmininkas, pavaduotojas ir sekretorius renkami slaptu balsavimu Senato narių balsų dauguma. Senatas gali slaptu balsavimu ne mažiau kaip 2/3 Senato balsų pareikšti nepasitikėjimą jais ir skelbti naujus rinkimus.
33. Senato posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti kviečiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo Senato pirmininkui. Šiuo atveju pirmininkauja to posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys.
34. Senato nutarimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Nutarimas priimamas posėdžio dalyvių balsų dauguma.
35. Rinkdami Akademijos ir jos padalinių vadovus bei tvirtindami asmenis etatinėms pareigoms, Senato nariai balsuoja slaptai. Asmuo išrenkamas (patvirtinamas) pusės visų Senato narių balsų dauguma, atšaukiamas 2/3 visų Senato narių balsų.
36. Pasikeitus personalo sudėčiai, gali būti pakeista ir Senato sudėtis. Nauji nariai renkami iki Senato kadencijos pabaigos. Jei Senato narys netinkamai vykdo nuostatuose nustatytas pareigas, pirmininkas turi teisę prašyti Senatą atšaukti šį narį. Senato narys atšaukiamas 2/3 visų Senato narių balsų.
37. Senato nutarimai ir rektoriaus įsakymai sustabdomi arba atšaukiami, kai jiems pritaria ne mažiau 2/3 Senato narių.
38. Rektorius gali laikinai sustabdyti Senato nutarimų vykdymą, apie tai raštu pranešęs Senato pirmininkui. Gavęs tokį pranešimą, Senatas per mėnesį (kitame posėdyje) išklauso rektorių, aptaria sustabdytą nutarimą ir balsuoja, ar pritarti rektoriaus pareikštiems argumentams, ar palikti ankstesnį Senato nutarimą. Pakartotinai priimtas Senato nutarimas įsigalioja ir turi būti vykdomas.
39. Senatas kartą per metus išplėstiniame Senato posėdyje atsiskaito už savo veiklą akademinei bendruomenei.
40. Senatas atlieka šias funkcijas:
4) rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, kitų statute numatytų padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus į pareigas Statute nustatyta tvarka;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
6) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais teisės aktais, nustato ir tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareiginius kvalifikacinius reikalavimus;
8) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas, atsižvelgdamas į Tarybos siūlymus tvirtina struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti;
10) svarsto Akademijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Tarybos išvada;
11) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Tarybos išvadą, jas tvirtina;
12) tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles ir akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
15) sustabdo Akademijos padalinių tarybų nutarimų, taip pat rektoriaus ir kitų vadovų įsakymų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Statutui ar kitiems galiojantiems norminiams aktams;
16) sudaro Senato nuolatines ir laikinąsias komisijas, darbo grupes, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;
17) išklauso ir tvirtina dekanų, mokslo institutų direktorių metines ataskaitas, katedrų vedėjų 5 metų darbo ataskaitas;
41. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, taip pat profesoriaus emerito vardą.
43. Svarbiausias studijų organizavimo padalinys yra fakultetas ar analogiškas funkcijas atliekantis padalinys.
44. Fakulteto taryba yra aukščiausiasis fakulteto valdymo organas. Jos nutarimai privalomi fakulteto darbuotojams ir studentams.
45. Fakulteto taryba:
3) sustabdo dekano ir fakulteto padalinių vadovų sprendimų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Akademijos statutui ir kitiems norminiams aktams;
46. Fakulteto tarybos formavimą ir jos veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto tarybos nuostatai.
47. Priežiūros ir etikos kolegija (toliau – Kolegija) yra Statuto laikymosi priežiūros bei Akademijos darbuotojų ir administracijos nesutarimų nagrinėjimo institucija. Kolegiją Senato kadencijos laikotarpiui sudaro Senatas. Kolegijos pirmininką renka Kolegijos nariai, tvirtina – Senatas. Kolegija vadovaujasi Senato patvirtintu veiklos reguliaminu.
48. Kolegija:
1) prižiūri, kad Akademijoje būtų laikomasi Statuto, tiria Statuto pažeidimus, siūlo Senatui jų pašalinimo būdus;
2) nagrinėja darbuotojų ir administracijos nesutarimus bei konfliktus, rekomenduoja jų sprendimo būdus;
3) nagrinėja Akademijos valdymo institucijų ir atskirų padalinių nesutarimus, siūlo, kaip juos pašalinti;
49. Ginčų nagrinėjimo komisija:
1) sudaroma iš 3 rektorato ir 3 studentų atstovybės deleguotų asmenų. Komisijos nuostatus ir jos pirmininką tvirtina Senatas, posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja komisijos pirmininkas;
50. Studentai turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu jie nepatenkinti Akademijos ar jos padalinio vadovo ar jų įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba jeigu atsakymo negavo per 30 dienų.
51. Atsižvelgdamas į ginčų komisijos išvadas ir pasiūlymus, sprendimą dėl kilusių ginčų priima rektorius. Jei apskundžiami rektoriaus veiksmai, galutinį sprendimą priima Senatas.
VI. VALDYMAS
53. Akademijos veiklai vadovauja, jos vardu veikia, jai atstovauja ir už darbo rezultatus atsako rektorius. Rektoriaus įsakymai privalomi visiems Akademijos darbuotojams, studentams ir klausytojams.
54. Rektorių 5 metų kadencijai, ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Senatas. Konkurse į rektoriaus pareigas gali dalyvauti tik mokslininkas, turintis profesoriaus vardą. Rektoriaus rinkimai vyksta pagal Senato parengtus ir patvirtintus rinkimų nuostatus.
55. Rektorius:
1) atsako už tai, kad Akademijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Akademijos statutą, kitus teisės aktus;
5) skelbia konkursus pareigoms eiti. Remdamasis konkursų rezultatais ir vadovaudamasis įstatymais bei nuostatais, skiria, atleidžia ir perkelia į kitas pareigas Akademijos darbuotojus;
7) viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metinę Akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
10) teikia Senatui tvirtinti prorektorių, fakultetų dekanų, katedrų vedėjų ir kitų padalinių vadovų kandidatūras;
11) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
12) viešai paskelbia ir teikia Senatui, Tarybai ir Ministerijai metinę akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
56. Rektorius dalį savo funkcijų gali perduoti prorektoriams. Prorektorių skaičių ir jų funkcijas rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Išrinkus naują rektorių, prorektoriai atsistatydina ir rektorius siūlo Senatui prorektorių kandidatūras naujai kadencijai. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.
57. Jei visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama Akademijos rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, Senatas rektorių gali atšaukti. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Statutą, Senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui.
58. Rektoriui Akademiją valdyti padeda rektoratas – rektoriaus vadovaujamas kolegialus patariamasis organas. Rektoratą sudaro rektoriaus skirti Akademijos darbuotojai. Rektoratas įgyvendina Senato ir Tarybos priimtus nutarimus.
59. Dekanas, remdamasis šiuo statutu, Senato ir fakulteto tarybos nutarimais, vadovauja fakultetui ir atsako už jo darbo rezultatus. Dekanas veikia fakulteto vardu ir fakultetui atstovauja. Dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto nuostatai. Rektoriaus teikimu dekaną tvirtina Senatas 5 metų kadencijai. Fakulteto dekanas kasmet atsiskaito už savo veiklą Senatui. Jeigu fakulteto taryba 2/3 visų tarnybos narių balsų pareiškia nepasitikėjimą dekanu, jo atstatydinimo klausimą sprendžia Senatas.
60. Katedros vedėjas vadovauja katedros veiklai, atsako už jos mokomąjį ir mokslinį darbą. Katedros vedėjo pareigas gali eiti atitinkamos mokslo krypties mokslininkas, jei jo kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Rektoriaus teikimu katedros vedėją 5 metų kadencijai tvirtina Senatas.
VII. STUDIJOS IR MOKSLAS
62. Akademijoje mokslas ir studijos neatsiejami. Mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas tvirtina Senatas. Mokslinė veikla plėtojama Akademijos katedrose, klinikose, universitetiniuose mokslo institutuose, kituose padaliniuose. Akademija skatina darbuotojų ir studentų mokslinę iniciatyvą.
63. Akademijoje vykdomi fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, metodiniai darbai, plėtojama kita mokslinė veikla. Mokslinę veiklą – tiek finansuojamą iš valstybės biudžeto, tiek vykdomą pagal sutartis su Lietuvos ar kitų valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis – reglamentuoja Senato patvirtinti dokumentai ir kiti teisės aktai.
64. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla turi suteikti studentams mokslinio tyrimo įgūdžių, kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas papildyti dėstomus dalykus naujausiomis mokslo ir praktikos žiniomis.
65. Universiteto mokslo institutas:
1) Akademija kartu su Ministerija turi teisę teikti Vyriausybei prašymą dėl juridinio asmens teises turinčio universiteto mokslo instituto steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;
2) universiteto mokslo institutas yra Vyriausybės įsteigta juridinio asmens statusą turinti pelno nesiekianti mokslo įstaiga. Institutas veikia vadovaudamasis statutu;
3) universiteto mokslo instituto statutą, parengtą pagal Vyriausybės patvirtintus universiteto mokslo instituto nuostatus, bendru Senato ir universiteto mokslo instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė;
67. Universitetinės nuosekliosios studijos yra trijų pakopų: pagrindinės, vientisosios, magistrantūros, specialiosios profesinės, rezidentūros ir doktorantūros:
1) asmenims, baigusiems pirmąją pakopą (pagrindinės studijos), suteikiamas bakalauro laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija;
2) asmenims, baigusiems antrąją pakopą (magistrantūrą arba specialiąsias profesines studijas), suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija;
68. Akademijoje gali būti organizuojamos ir neuniversitetinės nuosekliosios studijos, leidžiančios įgyti tik profesines kvalifikacijas.
69. Asmenims, baigusiems neuniversitetines aukštojo mokslo studijas, Akademijoje gali būti organizuojamos išlyginamosios studijos, leidžiančios per trumpesnį laiką baigti universitetines studijas.
70. Akademijoje klausytojams organizuojamos nenuosekliosios studijos – atskirų dalykų ar jų ciklų studijos, skirtos profesinei kvalifikacijai kelti ar keisti, taip pat profesiniam ar bendrajam išsilavinimui gerinti. Nenuosekliųjų studijų formas nustato fakulteto tarybos, tvirtina – Senatas.
71. Akademija organizuoja tęstines studijas specialistams perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti, taip pat gali būti organizuojamos ir kitokios studijos. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas.
72. Akademijos studijų formą, tvarką ir studijų kokybės priežiūrą nustato Senato patvirtintas Studijų reguliaminas ir nustatyta tvarka patvirtinti studijų krypties reglamentai.
73. Studijų programos rengiamos ir tvirtinamos Studijų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
75. Akademijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti Senato pritarimu įstatymų nustatytais atvejais.
VIII. STUDENTAI
77. Akademijoje studijuoja nuosekliųjų studijų studentai, doktorantai ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Priėmimo taisykles, vadovaudamasis teisės aktais, nustato ir tvirtina Senatas, skelbia – rektorius.
78. Studentų priėmimas:
1) į pirmosios pakopos nuosekliąsias arba vientisąsias studijas priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą;
2) į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos arba kitas studijas, leidžiančias pagal galiojančius teisės aktus stoti į antrąją pakopą;
79. Studentų studijų ir jų finansavimo sąlygas nustato Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Klausytojų studijų ir jų finansavimo sąlygos nustatomos Akademijos ir klausytojo studijų sutartyje.
80. Studentams gali būti skiriamos stipendijos, pašalpos ir premijos. Stipendijų, pašalpų ir premijų skyrimo taisykles tvirtina rektorius, laikydamasis stipendijų steigėjų nustatytos tvarkos. Studentai gali gauti valstybės paskolas Vyriausybės nustatyta tvarka.
81. Akademijos studentų interesams atstovauja Akademijos studentų atstovybė. Ji sudaroma ir veikia pagal Akademijos studentų konferencijoje priimtus įstatus, suderintus su Akademijos statutu, kitais teisės aktais ir įregistruotus nustatyta tvarka.
83. Visi studentai turi teisę naudotis Akademijos auditorijomis, biblioteka, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis, gauti su studijomis susijusią informaciją ir dalyvauti vertinant bei tobulinant studijų procesą.
84. Studentai turi teisę reikšti savo mintis ir pažiūras, burtis į klubus, draugijas ir kitas studentų visuomenines organizacijas.
86. Studentai ir klausytojai privalo laikytis Statuto, Senato patvirtintų Studijų nuostatų, Akademijoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių ir studentų etikos nuostatų; vykdyti studijų programas, Akademijos savivaldos institucijų, rektoriaus ir dekanų sprendimus.
87. Už studento statuso ir pareigų pažeidimus Akademija gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, pašalinti iš Akademijos. Nuobaudų skyrimo tvarką nustato Senatas.
88. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.
IX. PERSONALAS
90. Akademijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
91. Dėstytojai, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose – mokslinėje ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje.
93. Profesoriaus pareigas gali eiti habilituotas daktaras arba daktaras, atitinkantis profesoriaus pareiginius reikalavimus ir įvykdęs Vyriausybės nustatyta tvarka habilitacijos reikalavimus. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose Lietuvos ir kitų šalių mokslo leidiniuose.
94. Docento pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis docento pareiginius reikalavimus. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, atlikti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
95. Lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, rengti mokymo metodikos priemones.
96. Asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams darbams (laboratoriniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), dirbti metodinį darbą, padėti atlikti mokslinius tyrimus.
97. Akademijos mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas.
98. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti habilituotas daktaras arba daktaras, atitinkantis šios pareigybės reikalavimus ir įvykdęs Vyriausybės nustatyta tvarka habilitacijos reikalavimus. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, nustatyti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
99. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
100. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
101. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gal eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinius tyrimus, rengtis doktorantūros studijoms.
102. Akademija turi administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat tarnautojų, reikalingų akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Akademijos ir jos padalinių vadovai bei jų pavaduotojai. Administracijos ir kitų tarnautojų pareigas ir funkcijas nustato Akademijos padalinių nuostatai ir tarnautojų pareiginės instrukcijos.
103. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai.
104. Likus 2 mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas į šias pareigas. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pareiginius reikalavimus, atestacijos ir konkurso tvarką, vadovaudamasis Vyriausybės nutarimais, parengia ir tvirtina Senatas.
105. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai ir jo kvalifikacija atitinka profesoriaus pareigybės reikalavimus, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Akademijoje, iki jam sueis 65 metai, turėdamas visas pagal konkursą išrinkto profesoriaus teises.
106. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
107. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Akademijoje, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta darbo sutartis ne ilgiau kaip 3 metams. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
108. Į Akademijos, jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami ar skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina Akademijos ar jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, Statuto 106 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.
109. Rektorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti mokslo darbuotoją dirbti mokslinį darbą ar dėstytoją dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems mokslo darbuotojams ir dėstytojams taikomi atitinkamų pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai.
110. Akademija gali ne ilgesniam kaip įstatymų nustatytam laikotarpiui kviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma pareigybių nuostatuose nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.
111. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams ir vyriausiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ar pedagoginį darbą Akademijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar studijoms Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos mokslinėje ir kitoje veikloje. Profesoriui emeritui mokama Senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
X. AKADEMIJOS TURTAS
113. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Akademijos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai, žemė ir kitos vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) ir kitas teisėtai įgytas turtas. Valstybės ir savivaldybės perduotą turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.
114. Turtą, įsigytą iš nebiudžetinių lėšų, gautą dovanų, priimtą kaip palikimą ar įgytą kitu teisėtu būdu, Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
115. Turto, kuris Akademijai priklauso nuosavybės teise, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Senatas.
116. Valstybinė žemė Akademijai suteikta naudotis neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti Seimas. Akademijos teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos bei kiti ūkio subjektai negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarijų likvidavimo darbus) be rektoriaus ar jo įgalioto asmens leidimo.
XI. LĖŠOS IR JŲ VALDYMAS
118. Akademijos lėšas sudaro:
a) pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo metodiką studijų ir mokslinių tyrimų procesams finansuoti;
119. Akademijos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, mokančių už studijas visą kainą, pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos Akademijos specialiosioms programoms finansuoti. Šias lėšas Akademija valdo, naudoja ir jomis disponuoja savarankiškai.
120. Lėšas, gautas kaip parama, taip pat kitas negrąžintinai suteiktas lėšas Akademija naudoja jas suteikusios institucijos ar asmens nurodyta tvarka šiame Statute numatytai veiklai finansuoti ir, jei lėšas suteikusi institucija ar asmuo pageidauja, laiko atskiroje banko sąskaitoje.
121. Akademija įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti paramą, pirkti, nuomoti ir išsinuomoti turtą. Nuosavybės teise valdomą turtą Akademija turi teisę parduoti, įkeisti, taip pat juo laiduoti ar garantuoti savo įsteigtų subjektų prievolių įvykdymą.
122. Pajamas ir išlaidas Akademija tvarko pagal Senato patvirtintas sąmatas. Už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka. Akademija atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo finansavimą, jei jos to pageidauja.
XII. ATRIBUTAI
XIII. STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. birželio 8 d.
nutarimo Nr. IX-2265
2 priedėlis
Lietuvos veterinarijos akademijai
patikėjimo teise perduotų valdyti pastatų ir žemės
sąrašas
| Eil. Nr. |
Objekto pavadinimas |
Indeksas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| Kauno miestas |
||||
| 1. |
Centriniai rūmai |
1C2p |
Tilžės g. 18 |
2674,37 |
| 2. |
Anatomikumas |
2C2p |
Tilžės g. 18 |
673,09 |
| 3. |
Vivariumas |
3C2p |
Tilžės g. 18 |
416,14 |
| 4. |
Specialiosios zootechnikos rūmai |
4C2p |
Tilžės g. 18 |
1005,31 |
| 5. |
Klinikos ir priklausiniai |
5C2p |
Tilžės g. 18 |
3247,61 |
| 6. |
Mokomoji kalvė ir dirbtuvės |
7C1p |
Tilžės g. 18 |
1106,82 |
| 7. |
Garažas |
8G1p |
Tilžės g. 18 |
96,63 |
| 8. |
Epizootologinis korpusas ir priklausiniai |
9C2p |
Tilžės g. 18 |
1172,06 |
| 9. |
Ūkio skyriaus pastatas |
10C1p |
Tilžės g. 18 |
161,37 |
| 10. |
Ūkio pastatas – garažas |
12I1p |
Tilžės g. 18 |
433,76 |
| 11. |
Stalių dirbtuvės |
13C1p |
Tilžės g. 18 |
79,96 |
| 12. |
Garažas |
14C1p |
Tilžės g. 18 |
130,07 |
| 13. |
Mokomasis gamybinis korpusas |
18C3p |
Tilžės g. 18 |
5276,37 |
| 14. |
Mechanizacijos mokomasis korpusas |
20C5p |
Tilžės g. 18 |
6921,19 |
| 15. |
Veterinarijos klinika |
19C1p |
Tilžės g. 18 |
610,83 |
| 16. |
Sporto katedra |
21C2p |
Tilžės g. 18 |
4510,17 |
| 17. |
Bendrabutis Nr. 4 |
2A5p |
Sąjungos a.5a |
2624 |
| 18. |
Bendrabutis Nr. 5 |
1N5p |
Radvilų dvaro g. 33 |
1696 |
| 19. |
Bendrabutis Nr. 6 |
3N5p |
Lampėdžių g. 17 |
2627,25 |
| 20. |
Bendrabutis Nr. 7 |
4N1p |
Lampėdžių g. 15 |
2625,58 |
| Neringa |
||||
| 21. |
Preilos poilsio namai ir priklausiniai |
1A1m |
Preilos 71, Preila |
170,31 |
| Kauno rajonas |
||||
| 22. |
Administracinis pastatas |
1B2p |
Giraitės km. |
516,26 |
| 23. |
Sandėlis |
2F1g |
Giraitės km. |
486,75 |
| 24. |
Grūdų sandėlis |
3F2p |
Giraitės km. |
1140,51 |
| 25. |
Grūdų sandėlis |
4F3p |
Giraitės km. |
1634,73 |
| 26. |
Naftos bazė |
5F1b |
Giraitės km. |
101,15 |
| 27. |
Chemikalų sandėlis |
6F1p |
Giraitės km. |
37,21 |
| 28. |
Dispečerinis punktas |
7B1p |
Giraitės km. |
81,61 |
| 29. |
Garažas |
8G1b |
Giraitės km. |
1393,23 |
| 30. |
Garažas |
9G1p |
Giraitės km. |
1824,69 |
| 31. |
Techninio aptarnavimo punktas |
10G1p |
Giraitės km. |
451,43 |
| 32. |
Dirbtuvės |
11G2p |
Giraitės km. |
1504,82 |
| 33. |
Garažas |
12G1p |
Giraitės km. |
678,94 |
| 34. |
Garažas |
13G1p |
Giraitės km. |
558,92 |
| 35. |
Garažas |
14G1p |
Giraitės km. |
476,96 |
| 36. |
Arklidė |
16G1p |
Giraitės km. |
628,19 |
| 37. |
Karvidė |
17G1p |
Giraitės km. |
1087,05 |
| 38. |
Mėšlidė |
18F1b |
Giraitės km. |
828,00 |
| 39. |
Daržinė |
20F1m |
Giraitės km. |
1216,68 |
| 40. |
Pašarų sandėlis |
21F1p |
Giraitės km. |
241,40 |
| 41. |
Veršidė |
22G1p |
Giraitės km. |
972,11 |
| 42. |
Veršidė |
23G1p |
Giraitės km. |
455,17 |
| 43. |
Veršelių stovykla |
24G1m |
Giraitės km. |
714,12 |
| 44. |
Kiaulidė |
25G1p |
Giraitės km. |
2324,37 |
| 45. |
Svarstyklės |
26G1p |
Giraitės km. |
92,28 |
| 46. |
Lentpjūvė |
27G1p |
Giraitės km. |
109,30 |
| 47. |
Prekybos sandėlis |
15P1pg |
Giraitės km. |
930,32 |
| 48. |
Veršidė |
1G1p |
Sausinės km. |
901,65 |
| 49. |
Veršidė |
1G1p |
Užliedžių km. |
859,22 |
| 50. |
Mėšlidė |
2F1b |
Užliedžių km. |
550,44 |
| 51. |
Daržinė |
3F1m |
Užliedžių km. |
1196,99 |
| 52. |
Bulidė |
4G1p |
Užliedžių km. |
1200,46 |
| 53. |
Karvidė |
5G1p |
Užliedžių km. |
1721,70 |
| 54. |
Šakniavaisių sandėlis |
6F1p |
Užliedžių km. |
908,44 |
| 55. |
Veršidė |
7G1p |
Užliedžių km. |
2760,66 |
| 56. |
Kiaulidė |
8G1p |
Užliedžių km. |
2034,95 |
| 57. |
Karvidė |
1G1p |
Muniškių km. |
2303,15 |
| 58. |
Sandėlis |
2F1p |
Muniškių km. |
957,10 |
| 59. |
Veršidė |
3G1p |
Muniškių km. |
924,62 |
| 60. |
Arklidė |
4G1p |
Muniškių km. |
136,32 |
| 61. |
Žemės ūkio mašinų pastogė |
5G1p |
Muniškių km. |
645,54 |
| 62. |
Bitininko namelis |
1G1m |
Kudrėnų km. |
161,54 |
Žemės sklypai
| Eil. Nr. |
Adresas |
Bendras plotas |
| 1. |
Preilos 71, Preila, Neringa (poilsio namai) |
0,12 ha |
| 2. |
LVA Praktinio mokymo ir bandymų centras, Kauno raj. Giraitės, Užliedžių, Muniškių, Sausinės ir Kudrėnų km. |
Iš viso: 815 ha |