STATISTIKOS DEPARTAMENTO GENERALINIO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2011 METŲ VISUOTINIO GYVENTOJŲ IR BŪSTŲ SURAŠYMO LAPO (VIENKARTINIO) FORMOS PATVIRTINIMO
2010 m. rugsėjo 29 d. Nr. DĮ-183
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 80 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“ (Žin., 2010, Nr. 11-535) nuostatas ir atsižvelgdama į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų (OL 2008 L 218, p. 14):
1. Tvirtinu pridedamą Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo lapo (vienkartinio) formą.
2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. DĮ-278 „Dėl 2010 m. bandomojo gyventojų ir būstų surašymo lapo formos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 144-6421).
Lietuvos Respublikos
2011 metų visuotinio gyventojų ir
būstų surašymo lapo (vienkartinio)
1 priedas
INFORMACIJA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2011 METŲ VISUOTINIO GYVENTOJŲ IR BŪSTŲ SURAŠYMO
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų (OL 2008 L 218, p. 14); Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 80 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo“ (Žin., 2010, Nr. 11-535). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atliekamas apklausiant gyventojus, naudojant administracinius duomenis ir suteikiant galimybę gyventojams dalyvauti elektroniniame surašyme. Apklausiami visi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atliekamas 2011 metų kovo–gegužės mėnesiais. Įrašomi 2011 m. kovo 1 d. duomenys. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos gyventojų skaičių ir pasiskirstymą gyvenamosiose vietovėse ir administraciniuose teritoriniuose vienetuose bei gauti statistinę informaciją apie gyventojų demografinę, socialinę-ekonominę sudėtį, duomenis apie būstus ir jų kokybę. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo išankstinius pagrindinius rezultatus numatyta paskelbti iki 2011 m. gruodžio 30 d. Statistikos departamento interneto svetainėje www.stat.gov.lt. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis: „Fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jeigu tai nustato įstatymai arba Oficialiosios statistikos darbų programa.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
Lietuvos Respublikos
2011 metų visuotinio gyventojų ir
būstų surašymo lapo (vienkartinio)
2 priedas
PAAIŠKINIMAI, KAIP PILDYTI LIETUVOS RESPUBLIKOS 2011 METŲ VISUOTINIO GYVENTOJŲ IR BŪSTŲ SURAŠYMO LAPĄ
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinis gyventojų ir būstų surašymas (toliau – surašymas) atliekamas 2011 metų kovo–gegužės mėnesiais. Įrašomi 2011 m. kovo 1 d. 00 val. (toliau – surašymo momentas) duomenys.
2. Surašymo vienetai – nuolatinis gyventojas, namų ūkis, būstas:
2.1. Nuolatinis gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvos teritorijoje arba esantis užsienyje iki vienų metų; užsienietis, gavęs nuolatinį leidimą gyventi, nuolat gyvenantis Lietuvos teritorijoje; užsienietis, gavęs laikiną leidimą gyventi vieniems metams ar ilgesniam laikotarpiui.
2.2. Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis. Giminystės ar santuokiniai ryšiai tarp namų ūkio narių nebūtini.
2.3. Būstas – vieno buto namas, butas gyvenamajame name ir negyvenamajame pastate, atskiras (-i) kambarys (-iai) su bendrojo naudojimo patalpomis ar patalpa, kuri neskirta žmogui gyventi, tačiau surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Būstas turi atskirą įėjimą iš lauko arba pastato bendrosios erdvės (laiptinės, koridoriaus) ar kitos bendrojo naudojimo patalpos.
3. Atsakymai įrašomi žodžiais, skaičiais arba žymimi S. Jeigu vardijamos alternatyvos, žymimas vienas atsakymas (jei nenurodyta kitaip).
4. Popierinė Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo lapo (vienkartinio) (toliau – surašymo lapas) forma pildoma juodu ar mėlynu rašikliu. Į langelius rašoma didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, kur nėra langelių – rašytinėmis raidėmis. Raidės ir skaičiai rašomi langeliuose iš kairės į dešinę, tarp žodžių paliekamas vienas tuščias langelis. Keliant žodį į kitą eilutę, brūkšnelis nededamas.
5. Valstybės pavadinimą galima įrašyti trumpąjį, pvz., LATVIJA, VOKIETIJA, NYDERLANDAI, RUSIJA. Darbovietės pavadinimas rašomas be kabučių.
6. Suklydus rašant ar žymint, surašymo lapo negalima trinti, tepti korektūros skysčiu. Klaidinga žyma užtušuojama (rašiklis stipriai nespaudžiamas) ir pažymimas teisingas atsakymas. Neteisingas įrašas užbraukiamas ir šalia rašoma teisinga raidė, žodis, skaičius. Jei nėra tuščių langelių, rašoma virš klaidingo įrašo.
II. SURAŠYMO LAPO I DALIS. BŪSTO DUOMENYS
7. Surašymo lapo I dalis Būsto duomenys (toliau – surašymo lapo I dalis) pildoma kiekvienam būstui, institucijai ar benamiui. Atsakymus į surašymo lapo I dalies klausimus pateikia būsto savininkas ar kitas suaugęs būsto gyventojas, nuomojantis būstą asmuo ar benamis.
8. I. ADRESAS / GYVENAMOJI VIETA:
8.1. Pildant įrašomas nuolatinės gyvenamosios vietos adresas. Nuolatinė gyvenamoji vieta – tai vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena, nepaisant laikinųjų nebuvimų išvykus poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis.
8.2. Gyvenamosios vietovės pavadinimas įrašomas su sutrumpinimu: M – miestas, MST – miestelis, K – kaimas, VS – viensėdis. Prie gatvės pavadinimo gali būti sutrumpinimas: PR – prospektas, AL – alėja, SKG – skersgatvis, A – aikštė, PL – plentas, SKV – skveras, KEL – kelias, TAK – takas.
8.3. Jei kaime nėra gatvių pavadinimų ir (ar) namų numerių, įrašoma ir būsto savininko vardas, pavardė. Jei būstas priklauso keliems savininkams, įrašoma vieno iš jų vardas ir pavardė.
8.4. Jei nuolat gyvenama name sodininkų bendrijos teritorijoje, bet sklypo adresas nėra įregistruotas, nurodomi ir būsto savininko vardas, pavardė, sodininkų bendrijos pavadinimas, sodo sklypo Nr.
8.5. Jei gyvenama kitoje patalpoje (vagonėlyje ar pan.), pritaikytoje gyventi ir surašymo momentu buvusioje nors vieno asmens nuolatine gyvenamąja vieta, nurodomi ir būsto savininko vardas, pavardė.
8.6. Jei gyvenama instituciniuose namuose (ilgalaikio gydymo ligoninėje, vaikų ar senelių globos, nakvynės namuose, specialiojoje mokykloje, kalėjime, vienuolyne ir kt.), pažymima ir kuri tai institucija. Pildant surašymo lapą gyvenantiems instituciniuose namuose, nepildomi duomenys apie pastatą, būstą ir būsto valdos statusą.
9. II. PASTATAS:
9.1. Pastatymo metai – metai, kai pastatas, kuriame yra būstas, buvo baigtas statyti (pripažintas tinkamu naudoti) arba rekonstrukcijos metai, kuriais pastatas perstatytas, išplėstas.
9.2. Jei apgyvendintas būstas yra nebaigtame statyti pastate, neinventorizuotame ir teisiškai neįregistruotame, nurodomi metai, kuriais būstas buvo apgyvendintas.
9.3. Jei gyventojas tiksliai nežino ar neprisimena pastato pastatymo metų, nurodomas vienas iš išvardytųjų laikotarpių.
10. III. BŪSTAS:
10.1. Būsto tipas:
10.1.1. vieno buto namas – būstas vieno buto name (turintis atskirą stogą ir įėjimą iš lauko), tai gali būti ir sodyba ar gyvenamasis namas sodininkų bendrijos teritorijoje;
10.1.2. butas daugiabučiame name – būstas daugiabučiame (trijų ar daugiau butų) name ar gyventojų privatizuotame (-uose) bendrabučio kambaryje (-iuose);
10.1.3. butas negyvenamajame pastate – būstas pastate, kurio didžioji bendrojo ploto dalis yra negyvenamosios paskirties, t. y. paslaugų, prekybos, administracinės, mokslo ar panašios patalpos;
10.1.4. bendrabutis – būstas daugiabučio namo, priklausančio įmonei, organizacijai, kambaryje (-iuose);
10.1.6. kita patalpa – jei gyvenama gyventi ištisus metus nepritaikytame sodo namelyje, vagonėlyje, t.y. patalpoje, neskirtoje žmogui gyventi, tačiau surašymo momentu buvusioje nors vieno asmens nuolatine gyvenamąja vieta.
10.2. Būsto apgyvendinimas:
10.2.2. naudojamas kaip antrasis būstas arba gyvenama sezono metu – jei tai yra antras būstas, tinkamas gyventi visus metus ar būstas skirtas gyventi sezono metu;
10.2.3. neapgyvendintas – jei būste niekas negyvena, bet jis gali būti nuolatine gyvenamąja vieta ir jame galima gyventi ištisus metus. Neapgyvendintiems būstams nepriskiriami tie, kuriuose gyvenama nuolat, bet surašymo momentu gyventojai buvo laikinai išvykę (atostogauti, į svečius, gydytis į ligoninę ar pan.).
10.3. Būsto nuosavybė – būsto savininko teisė savo nuožiūra valdyti jam priklausantį būstą, juo naudotis ir disponuoti:
10.3.1. privati fizinių asmenų – jei būstas yra gyventojų nuosavybė, taip pat jei privatiems asmenims priklausantis būstas yra išnuomotas arba jame gyvenama nemokant nuomos mokesčio (pvz., asmuo (-enys) gyvena giminių ar draugų bute šiems sutikus ar pan.);
10.3.2. privati juridinių asmenų – jei būstas yra įmonės, organizacijos, religinės bendruomenės ar pan. nuosavybė;
10.4. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių, kitų šildomų patalpų (virtuvių, vonios kambarių, tualetų, koridorių ir kitų pagalbinių patalpų), verslo patalpų bute plotų suma (kvadratiniais metrais). Plotas įrašomas sveikaisiais skaičiais. Jei pirmas skaitmuo po kablelio yra mažesnis už 5, tai apvalinant paskutinis sveikosios dalies skaitmuo nekeičiamas, o jei pirmasis skaitmuo po kablelio yra 5 arba daugiau, tai paskutinis sveikosios dalies skaitmuo didinamas vienetu (pvz., esant plotui 35,50, įrašoma suapvalinta ploto reikšmė 36, o esant plotui 35,49, įrašoma suapvalinta reikšmė 35).
10.5. Būsto gyvenamųjų kambarių skaičius:
10.5.1. Kambarys – gyvenamoji patalpa, apribota perdangomis, sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto.
10.6. Virtuvė:
10.7. Patogumai:
10.7.1. Jei būste patogumais laikinai nesinaudojama (sugedę, remontuojami, dėl skolų nutrauktas elektros energijos tiekimas ar kt.), laikoma, kad būste patogumai yra.
10.8. Vandens tiekimas:
10.8.2. centralizuotas – jei vandeniu aprūpinama centralizuotai iš bendrosios aprūpinimo vandeniu sistemos;
10.9. Nuotekų tvarkymas (kanalizacija):
10.9.1. Būste nuotekų tvarkymo įrenginys (kanalizacija) įrengtas, jei yra ūkinio fekalinio vandens surinkimo įrenginiai.
10.9.2. centralizuotas – jei įrenginiai sujungti su gyvenamosios vietovės nuotekų surinkimo tinklais;
10.9.3. individualus su valymo įrenginiais – jei įrenginiai sujungti su individualiais nuotekų valymo įrenginiais, kuriuose nuotekos išvalomos ir išleidžiamos į aplinką;
10.10. Pagrindinis būsto šildymo būdas:
10.10.1. centrinis šildymas iš šilumos tinklų – jei šiluma tiekiama iš šilumos tinklų. Jei name yra įvestas centrinis šildymas iš šilumos tinklų, bet būsto gyventojai atsisakę jį naudoti, tai žymimas tas, kuris naudojamas;
10.10.2. centrinis šildymas iš vietinio šilumos šaltinio – jei šildoma iš vietinio šilumos šaltinio, t. y. pastate (name) ar būste sumontuotos centrinio šildymo sistemos. Nurodoma, kokia energijos rūšis naudojama. Jei naudojami keli energijos šaltiniai, jie numeruojami skaičiais pagal dažniausiai naudojamą.
12. Būsto gyventojų sąrašas pagal namų ūkį (-ius):
12.1. Į Būsto gyventojų sąrašą pagal namų ūkį (-ius) (toliau – būsto gyventojų sąrašas) įrašomi visi nuolatiniai gyventojai pagal namų ūkius ir laikinai atvykęs, t. y. nuo surašymo momento iki apklausos gyvenęs asmuo – po visų nuolatinių būsto gyventojų. Pirmuoju asmeniu namų ūkyje siūloma įrašyti suaugusį namų ūkio narį, dviejų kartų namų ūkyje – vieną iš tėvų, trijų kartų namų ūkyje – viduriniosios kartos atstovą. Pirmiausia įrašomas pirmojo asmens namų ūkyje vardas, pavardė. Paskui eilės tvarka įrašomi sutuoktinio (sugyventinio), vaikų, kitų giminaičių, namų ūkio narių, giminystės ryšiais nesusietų su asmeniu, užrašytu pirmuoju, vardai ir pavardės.
12.2. Skiltyje Asmens eilės Nr. eilės tvarka sunumeruojami į būsto gyventojų sąrašą įtraukti asmenys.
12.4. Skiltyje Ryšys su asmeniu, užrašytu pirmuoju namų ūkyje pirmajam namų ūkyje įrašytam asmeniui įrašomas 1. Kitiems namų ūkio nariams įrašomas tinkamas kodas iš išvardytųjų po būsto gyventojų sąrašu.
12.5. Jei namų ūkyje surašyti sutuoktiniai, sugyventiniai, asmens (-ų) motina ir (ar) tėvas, pildomos skiltys: sutuoktinio (-ės), sugyventinio (-ės), motinos ir (ar) tėvo asmens eilės Nr. , į kurias įrašomi numeriai iš skilties Asmens eilės Nr. Skiltyse motinos ar tėvo asmens eilės Nr. motinos (tėvo) eilės numeris įrašomas, jeigu asmens motina (tėvas) yra to paties namų ūkio narė (-ys) (įskaitant atvejus, kai asmuo įvaikintas). Moteris (vyras), kuri (-is) yra vaiko tėvo (motinos) sutuoktinė (-is) ar sugyventinė (-is), bet neįvaikino vyro (moters) ar sugyventinio (-ės) vaiko, neįrašoma (-s) kaip vaiko motina (tėvas).
12.6. Laikinai išvykęs – asmuo, kuris nuolat gyvena būste, bet surašymo momentu buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietovės (dirbti laikino ar sezoninio darbo, į komandiruotę, atostogų, į svečius ar pan.). Laikinai išvykusiu nelaikomas nuolat būste gyvenantis asmuo, surašymo momentu nebuvęs namuose, bet buvęs toje pačioje gyvenamojoje vietovėje (dirbęs naktinėje pamainoje ar darbą, trunkantį visą parą ar pan.).
12.7. Laikinai atvykęs – nuo surašymo momento iki apklausos (balandžio–gegužės mėnesiais) būste gyvenantis asmuo, atvykęs iš kitos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje. Šiam asmeniui nepildomos Namų ūkio Nr. ir Ryšių tarp namų ūkio narių skiltys.
12.8. Asmenys, atvykę laikinai paviešėti, tačiau neišbuvę būste nuo surašymo momento iki apklausos, taip pat asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje, nelaikomi laikinai atvykusiais.
12.9. Įrašoma laikinai išvykusio ar atvykusio asmens išvykimo ar atvykimo trukmė, mėnesių skaičius, t. y. laikotarpis nuo asmens išvykimo ar atvykimo iki surašymo momento. Jei asmuo yra išvykęs ar būste gyvena trumpiau kaip keturias savaites, įrašoma 0, jei ilgiau kaip keturias savaites, įrašomas mėnesių skaičius (sveikasis skaičius). Pvz., asmuo išvykęs ar atvykęs 5 savaites, įrašoma 1; 9 savaites – įrašoma 2. Nurodoma laikinai išvykusio ar atvykusio asmens Išvykimo ar atvykimo priežastis (D – dirbti, M – mokytis, S – šeiminė priežastis, K – kita). Jei asmuo išvykęs į užsienį, įrašomas valstybės pavadinimas.
13. Būsto valdos statusas pagal namų ūkį (-ius):
13.1. Namų ūkio Nr. – įrašomas iš būsto gyventojų sąrašo kiekvieno namų ūkio numeris ir nurodomas būsto valdos statusas.
III. SURAŠYMO LAPO II DALIS. ASMENS DUOMENYS
15. Duomenis apie asmenį gali teikti kitas suaugęs būsto gyventojas. 15 metų ir vyresnis vaikas (atsiklausus tėvų, kito suaugusio gyventojo) gali atsakyti į klausimus apie save.
16. Kiekvienoje surašymo lapo II dalyje įrašomas Surašymo lapo I dalies Nr. ir Asmens eilės Nr. iš būsto gyventojų sąrašo.
17. Vardas, pavardė, asmens kodas. Jei asmuo turi kelis vardus ar kelias pavardes, įrašomi visi. Jei vardai ar pavardės netelpa, įrašomas pirmas vardas ir (ar) pavardė. Jei kūdikiui nėra išrinktas vardas, įrašoma tik pavardė. Įrašomas asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos institucijose.
18. Gimimo data. Nurodoma gimimo data ir iki surašymo momento sukakusių metų skaičius. Jei asmeniui buvo 74 metai ir 9 mėnesiai, rašoma 74. Jei vaikui dar nesukako vieni metai, rašoma 0.
19. Gimimo vieta. Jei asmuo gimė Lietuvoje, nurodomas toks gyvenamosios vietovės statusas, koks buvo asmens gimimo metu, nesvarbu, ar metams bėgant kaimo vietovė tapo miestu arba atvirkščiai. Jei asmuo gimė užsienyje, įrašomas valstybės pavadinimas pagal dabartines sienas.
20. Kokia Jūsų santuokinė padėtis? 15 metų ir vyresnio asmens klausiama apie teisinę santuokinę padėtį. Jei asmuo buvo registruotoje santuokoje, įrašomi pirmosios santuokos įregistravimo metai (net jei gyveno antroje ar paskesnėje registruotoje santuokoje).
21. Kiek Jūs pagimdėte vaikų? 15 metų ir vyresnės moters klausiama apie pagimdytų vaikų skaičių ir pirmojo gimdymo metus. Pagimdytų vaikų skaičius – tai visi moters pagimdyti vaikai, nesvarbu, ar surašymo momentu jie gyveno su motina, ar kitur. Jei moteris gimdė, bet pagimdė negyvą kūdikį, tai rašoma 0. Į pagimdytų vaikų skaičių neįskaičiuojamas įvaikintas (įsūnytas, įdukrinta) ar globojamas vaikas, sutuoktinio (sugyventinio) vaikas.
22. Kokia Jūsų pilietybė? Jei asmuo turi Lietuvos Respublikos pasą ar asmens tapatybės kortelę, nurodoma Lietuvos Respublikos. Jei vaikui nėra išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, bet jo abu tėvai arba vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai (-is) (nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvoje, ar už jos ribų) arba tėvai yra asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje ir vaikas gimė Lietuvoje, žymima Lietuvos Respublikos. Jei vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę, žymima ta vaiko pilietybė, kurią nurodo tėvai.
23. Kur Jūs gyvenote vieni metai iki surašymo (2010 m. kovo 1 d.)?
23.2. toje pačioje gyvenamojoje vietovėje – jei asmuo vieni metai iki surašymo momento gyveno toje pačioje vietovėje, neatsižvelgiant į tai, ar jis keitė adresą to paties miesto ar kaimo teritorijoje, buvo išvykęs atostogų, ilsėtis, gydytis, dirbti pagal terminuotas darbo sutartis;
23.3. kitoje gyvenamojoje vietovėje Lietuvoje – jei asmuo vieni metai iki surašymo momento gyveno kitoje gyvenamojoje vietovėje Lietuvoje. Jei gyveno mieste, įrašomas miesto pavadinimas, jei kaime – savivaldybės ir seniūnijos pavadinimai.
23.4. Ar kada nors Jūs gyvenote užsienyje vienus metus ar ilgiau? Jei asmuo atsako, kad jis gyveno užsienyje be pertraukos vienus metus ar ilgiau, nurodoma iš kurios valstybės atvyko ar grįžo, kada atvyko ar paskutinį kartą grįžo, kokia pagrindinė išvykimo į užsienį ir grįžimo ar atvykimo priežastis.
24. Kokia Jūsų tautybė? Vaiko tautybę nurodo tėvai. Jei tėvai nesutaria dėl vaiko tautybės, pirmenybė teikiama motinos tautybei.
25. Kokia Jūsų gimtoji (-osios) kalba (-os)?
25.1. Gimtoji kalba gali nesutapti su asmens tautybe. Jei gyventojas neapsisprendžia, kuri kalba yra jo gimtoji, pažymima ar įrašoma ta, kurią jis geriausiai moka ar kuri paprastai vartojama šeimoje, arba – dvi gimtosios kalbos (pvz., skirtingų tautybių tėvų).
25.2. Kūdikio ar mažamečio asmens gimtąją kalbą nurodo tėvai. Jeigu tėvai abejoja, įrašoma ta, kuria dažniausiai kalbama šeimoje, motinos gimtoji kalba arba dvi gimtosios kalbos.
26. Kurias kitas kalbas Jūs mokate, t. y. galite kalbėti ir (ar) rašyti?
26.1. Kalbos mokėjimas – asmens gebėjimas kalbėti ir (ar) rašyti kokia nors kalba. Jei asmuo kokia nors kalba gali perteikti informaciją taip, kad ji būtų lengvai suprantama, nuosekliai ir rišliai dėsto savo mintis, supranta buitinę kalbą, gali atsakyti į paprasčiausius klausimus, užpildyti dokumentą, parašyti trumpą tekstą, laikoma, kad asmuo moka kalbą. Nurodoma, neatsižvelgiant į amžių.
27. Kuriai religinei bendruomenei Jūs save priskirtumėte? Neatsižvelgiant į amžių pažymima viena iš tradicinių Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ar įrašoma kita religinė bendruomenė, kuriai save priskirtų gyventojas. Vaikų tikėjimą nurodo tėvai. Iškilus nesutarimui tarp tėvų, pirmenybė teikiama motinos nuomonei.
28. Ar Jūs mokotės aukštojoje, profesinėje arba bendrojo lavinimo mokykloje? Klausiama 6–64 metų asmens:
28.1. taip – jei asmuo mokosi aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto doktorantūroje, valstybinėje ar valstybės pripažintoje nevalstybinėje aukštojoje mokykloje (akademijoje, universitete, kolegijoje), profesinio mokymo įstaigoje, bendrojo lavinimo mokykloje (vidurinėje, pagrindinėje, pradinėje); nesimoko, tačiau formaliai nėra nutraukęs ryšių su mokykla (išėjęs akademinių atostogų ir pan.);
29. Ką Jūs baigėte?
29.1. Klausiama 10 metų ir vyresnio asmens apie valstybinės, valstybės pripažintos nevalstybinės ar užsienio mokymo įstaigos baigimą. Nurodoma mokymo įstaiga, kurioje asmuo įgijo aukščiausią išsilavinimą, remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu ar pan. Jei asmuo mokosi 11 ar 12 klasėje, nurodoma, kad baigė pagrindinę mokyklą, jei 5–10 klasėje – pradinę mokyklą, jei 1–4 klasėje – nebaigė pradinės mokyklos.
29.3. universitetą (akademiją, institutą, seminariją ar pan.) – jei asmuo baigė aukštąją mokyklą, kurioje studijavo pagal universitetines studijų programas (bakalauro, magistrantūros, rezidentūros);
29.4. kolegiją – jei asmuo baigė aukštąją mokyklą (kolegiją), kurioje studijavo pagal koleginių studijų programas;
29.5. aukštesniąją mokyklą – jei asmuo baigė (iki 2007 m. rugpjūčio 1 d.) aukštesniąją mokyklą, kurioje studijavo pagal aukštesniųjų studijų programą;
29.6. specialiąją vidurinę (technikumą) – jei asmuo baigė (iki 1995 m.) technikumą arba kitą specialiąją vidurinę mokyklą (pedagoginę, medicinos, kultūros ir pan.), kur mokėsi pagal specialiąją vidurinio mokymo programą;
29.7. profesinę mokyklą po vidurinės mokyklos – jei asmuo, turintis vidurinį išsilavinimą, baigė profesinę mokyklą, kurioje mokėsi pagal profesinio mokymo programą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją;
29.8. vidurinę mokyklą, gimnaziją – jei asmuo įgijo vidurinį išsilavinimą, t. y. baigė 12 arba tam tikrais metais 11, 10 vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos klasių, ar gimnaziją, kur mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą;
29.9. profesinę mokyklą, į kurią įstojote baigęs pagrindinę mokyklą ir kartu su profesija įgijote vidurinį išsilavinimą – jei asmuo, turintis pagrindinį išsilavinimą, baigė profesinę mokyklą, kurioje mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, suteikiančią vidurinį išsilavinimą (gavo brandos atestatą) ir profesinio mokymo programą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją;
29.10. profesinę mokyklą, į kurią įstojote baigęs pagrindinę mokyklą ir įgijote tik profesiją – jei asmuo, turintis pagrindinį išsilavinimą, baigė profesinę mokyklą, kurioje mokėsi pagal profesinio mokymo programą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją;
29.11. profesinę (amatų) mokyklą, į kurią įstojote nebaigęs pagrindinės mokyklos ir kartu su profesija įgijote pagrindinį išsilavinimą – jei asmuo, neturintis pagrindinio išsilavinimo, baigė profesinę mokyklą, kurioje mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą, suteikiančią pagrindinį išsilavinimą ir pagal profesinio mokymo programą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją;
29.12. profesinę (amatų) mokyklą, į kurią įstojote nebaigęs pagrindinės mokyklos ir įgijote tik profesiją – jei asmuo, neturintis pagrindinio išsilavinimo, baigė profesinę mokyklą, kurioje mokėsi pagal profesinio mokymo programą, suteikiančią tik profesinę kvalifikaciją;
29.13. pagrindinę mokyklą – jei asmuo įgijo pagrindinį išsilavinimą, t. y. baigė 10 arba tam tikrais metais 9, 8, 7 bendrojo lavinimo mokyklos klases, kur mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą;
29.14. pradinę mokyklą – jei asmuo įgijo pradinį išsilavinimą, t. y. baigė 4 ar tam tikrais metais 3 klases, kur mokėsi pagal pradinio ugdymo programą;
29.15. nebaigėte pradinės mokyklos – jei asmuo neturi pradinio išsilavinimo, bet lanko ar lankė pradinę mokyklą ir moka skaityti ir rašyti kuria nors kalba arba tik skaityti, nors ir lėtai;
29.16. esate raštingas (nelankėte mokyklos) – jei asmuo nelankė mokyklos, bet moka skaityti (suprasdamas tekstą) ir (ar) gali parašyti paprastus sakinius kasdienio gyvenimo temomis;
30. Kokie buvo Jūsų pragyvenimo šaltiniai per metus iki surašymo (2010 m. kovo–2011 m. vasario mėn.)?
30.1. Pragyvenimo šaltiniai – tai pajamos ne tik grynaisiais pinigais, bet ir išmokos natūra (maisto produktai, drabužiai, kuras ir pan.).
30.2. Klausiama kiekvieno asmens. Prašoma nurodyti ne daugiau kaip tris per 12 mėnesių iki surašymo momento turėtus pragyvenimo šaltinius, numeruojant juos pagal pajamų dydį. Jei per šį laikotarpį pragyvenimo šaltinis (-iai) keitėsi (asmuo išėjo į pensiją, susirado nuolatinį darbą, išėjo vaiko priežiūros atostogų ir pan.), gyventojas pats nurodo, kuris šaltinis jam buvo pagrindinis.
30.3. darbo užmokestis – jei asmuo dirbo pagal raštišką ar žodinę sutartį su darbdaviu. Tai samdomasis įmonių, bendrovių, valstybės institucijų, privačių darbdavių darbuotojas, kurio darbas galėjo būti nuolatinis, laikinas ar sezoninis;
30.4. pajamos iš savo ar šeimos verslo – jei asmuo užsiėmė savo ar šeimos verslu ir gavo iš jo pajamų. Tai pajamos iš verslo, amatų, laisvosios profesinės veiklos, t. y. individualios įmonės savininko, pagal verslo liudijimą dirbusio, nuolat pagal užsakymus dirbusio asmens (siuvėjo, baldų gamintojo ir pan.), gydytojo, advokato, notaro, architekto, menininko pajamos. Šiai grupei nepriklauso pajamos, kurias asmuo gavo iš žemės ūkio veiklos.
30.5. pajamos iš žemės ūkio veiklos – jei asmuo gavo pajamų iš žemės ūkio, pvz., ūkininkas, sodininkas ir pan.;
30.6. pajamos iš nuosavybės ar investicijų – jei asmuo gavo pajamų išnuomojęs ar pardavęs nekilnojamąjį turtą (žemes, mišką, patalpas) ir kilnojamąjį turtą, gavo dividendų už akcijas, palūkanų iš bankų, privačių įmonių ar asmenų;
30.7. pensija – jei asmuo gavo senatvės, išankstinę senatvės, invalidumo, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo), šalpos (socialinę), nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų, Lietuvos Respublikos I ir II laipsnio valstybinę pensiją. Pensija – asmens, kuriam ji buvo skirta, pragyvenimo šaltinis. Pvz., jei motinai (tėvui ar globėjui) buvo pervedama vaiko pensija, ji nurodoma kaip vaiko pragyvenimo šaltinis (ar vienas iš pragyvenimo šaltinių);
30.8. pašalpa – jei asmuo gavo bedarbio, motinystės (tėvystės), šeimų, auginančių vaikus, nepasiturinčių šeimų, profesinės reabilitacijos ir kt. pašalpas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokas, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijas. Pašalpa – asmens, kuriam ji buvo skirta, pragyvenimo šaltinis. Jei pašalpa buvo skiriama šeimai, ji nurodoma kaip kiekvieno šeimos nario pragyvenimo šaltinis;
30.9. stipendija – jei asmuo gavo stipendiją (pvz., mokinys, studentas, doktorantas, asmuo, lankęs perkvalifikavimo kursus, jei stipendiją mokėjo darbdavys, siuntęs asmenį mokytis);
30.10. valstybės išlaikomas (-a) – jei asmuo yra išlaikomas valstybės (kūdikių, vaikų, senelių ir neįgaliųjų globos, nakvynės namuose gyvenęs asmuo, specialiosios mokyklos auklėtinis, asmuo, gyvenęs pataisos įstaigoje, ir pan.). Jei asmuo gyveno valstybiniuose globos namuose, pensionate ar pan. ir mokėjo už išlaikymą, vienu iš jo pragyvenimo šaltinių nurodomas ir valstybės išlaikymas;
30.11. šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomas (-a) – jei asmuo gyveno iš šeimos narių ir (ar) kitų asmenų lėšų. Pvz., vaikas, asmuo, gaunantis alimentus, bedarbis, negavęs bedarbio pašalpos;
32. Ar Jūs turėjote darbą savaitę iki surašymo (2011 m. vasario 22–28 d.)?
32.1. taip – jei 15 metų ir vyresnis asmuo per nurodytą savaitę ne trumpiau kaip vieną valandą dirbo bet kokį darbą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais arba išmokas natūra (maisto produktais ar kitais gaminiais) ar turėjo pelno (pajamų). Taip nurodoma irtais atvejais, jei dirbo mokinys, studentas ar pensininkas arba jei asmuo nurodytą savaitę nedirbo dėl pamaininio darbo, prastovų, sirgo, streikavo, atostogavo, buvo išėjęs nemokamų atostogų darbdavio iniciatyva ar vaiko priežiūros atostogų, bet nebuvo nutraukęs oficialių darbo ryšių su darboviete (buvo užtikrintas grįžimas į darbą); jei darbingo amžiaus žemdirbys, neturintis kito pragyvenimo šaltinio, išskyrus žemę, joje užaugintus produktus ar dalį jų pardavė, taip gaudamas pajamų, ar naudojo savo reikmėms ir šie produktai sudarė svarbią namų ūkio suvartojimo dalį; jei žemdirbio pensininko pajamos iš žemės ūkio veiklos buvo didesnės nei gaunama pensija;
33. Kuris (-i) iš šių nedirbančių asmenų Jūs buvote?
33.1. bedarbis (-ė)– jei darbingo amžiaus asmuo nedirbo jokio darbo, už kurį gautų darbo užmokestį pinigais, išmokas natūra, ar neturėjo pelno (pajamų); per paskutines keturias savaites aktyviai ieškojo darbo (kreipėsi į valstybinę ar privačią darbo biržą, kreipėsi tiesiogiai į darbdavius, kreipėsi pagalbos į draugus, gimines, reguliariai sekė skelbimus žiniasklaidoje, dalyvavo įdarbinimo konkursuose ar pokalbiuose, ieškojo patalpų, įrenginių savo verslui, bandė gauti verslo liudijimą, licenciją, kreditą); radęs darbą per artimiausias dvi savaites galėjo pradėti dirbti. Jei nebuvo bent vienos iš minėtų sąlygų, tai asmuo buvo kitas iš nedirbančių asmenų, bet ne bedarbis. Bedarbiams priskiriamas ir mokinys (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė) ir kitas nedirbantis gyventojas, kuris paskutines keturias savaites aktyviai ieškojo darbo ir buvo pasirengęs per artimiausias dvi savaites pradėti dirbti. Asmuo gyvenantis kaime, turintis žemės ir dalį joje užaugintų produktų parduodantis ar naudojantis savo reikmėms, bedarbiams nepriskiriamas;
33.2. mokinys (-ė), studentas (-ė) – jei 15 metų ir vyresnis asmuo mokėsi valstybinėje ar valstybės pripažintoje nevalstybinėje mokymo įstaigoje, kad įgytų tam tikrą išsilavinimą;
33.3. pensininkas (-ė) – jei asmuo gavo senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją arba sulaukęs pensinio amžiaus gavo kitą pensiją (invalidumo, šalpos, našlių ar pan.);
33.4. dėl negalios nedirbantis asmuo – jei asmuo gavo invalidumo, netekto darbingumo ar šalpos pensiją ikipensiniame amžiuje; jei asmuo nepajėgė dirbti, nors darbingumo lygis nenustatytas;
34. Ar anksčiau Jūs dirbote? Jei asmuo savaitę (2011 m. vasario 22–28 d.) iki surašymo momento turėjo darbą ar buvo bedarbis ir anksčiau dirbo, pildomi likusieji klausimai apie darbovietę. Jei asmuo dirbo keliose darbovietėse, atsakoma apie pagrindinę darbovietę, kurioje dirbta daugiausia laiko.
35. Kuris (-i) iš šių dirbančių asmenų Jūs buvote? Klausiama 15 metų ir vyresnio asmens:
35.1. samdomasis (-oji) darbuotojas (-a) – jei asmuo dirbo už darbo užmokestį ar atlyginimą pagal raštišką ar žodinę darbo sutartį su darbdaviu. Už darbą jam galėjo būti sumokėta ne tik grynaisiais pinigais, bet ir išmokomis natūra, t. y. prekėmis, nemokamai suteikiant gyvenamąjį plotą ir pan. Asmuo, savininko vardu vadovavęs įmonei pagal raštišką ar žodinę darbo sutartį, priskiriamas samdomųjų darbuotojų grupei. Šiai grupei taip pat priskiriamas asmuo, dirbęs privatiems asmenims pagal žodinį susitarimą (pvz., prižiūrėjo vaikus, atliko įvairius smulkius darbus namų ūkyje ir gavo už tai darbo užmokestį). Samdomųjų darbuotojų grupei priskiriamas valstybės samdomas, paskirtas ar išrinktas darbuotojas (Seimo narys, valstybinės įstaigos, organizacijos vadovas, asmuo, dirbęs ginkluotose pajėgose, ir pan.);
35.2. savarankiškai dirbantis ir samdantis darbuotojus asmuo – jei asmuo dirbo nuosavoje įmonėje ar ūkyje, nuolat samdė vieną ar daugiau darbuotojų ir mokėjo jiems darbo užmokestį. Tai asmuo, kuris už darbą negavo darbo užmokesčio, bet iš jo turėjo pelno ar pajamų;
35.3. savarankiškai, be samdomųjų darbuotojų dirbantis asmuo – jei asmuo dirbo savarankiškai vienas arba su partneriais ar šeimos nariais nuosavoje įmonėje ir neturėjo nuolatinių samdomųjų darbuotojų. Tokio asmens veikla remiasi individualiu arba šeimos narių darbu. Šiai grupei priskiriamas ir asmuo, dirbęs pagal verslo liudijimą. Tai savarankiškai dirbęs gamintojas, siuvėjas, kirpėjas, statybininkas, prekybininkas, muzikantas, menininkas, dailininkas, rašytojas, asmuo, nepriklausęs jokiai įmonei, taip pat ūkininkas ar žemdirbys, nesinaudojęs nuolatiniu samdomųjų asmenų darbu, bet galėjęs samdyti nepastoviam darbui;
36. Kurioje vietovėje Jūs dirbote?
36.1. toje pačioje vietovėje, kur ir gyvenote – jei asmuo dirbo toje pačioje gyvenamojoje vietovėje: mieste, miestelyje, kaime, viensėdyje ar pan., kurioje ir gyveno;
37. Koks Jūsų darbovietės pavadinimas ir adresas?
37.1. Jei asmuo dirbo įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar pan., įrašomas darbovietės pavadinimas ir adresas.
38. Apibūdinkite darbovietės pagrindinę ekonominę veiklą (kokias prekes gamino ar paslaugas teikė):
38.1. Nurodoma, kokią produkciją gamino ar kokias paslaugas teikė įmonė (duonos kepimas, viršutinių drabužių siuvimas, medienos pjaustymas ir obliavimas, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, krovininis kelių transportas, restoranų ir pagaminto valgio tiekimas, bendroji viešojo valdymo veikla, ikimokyklinis ugdymas, bendrasis vidurinis mokymas, ligoninių veikla, bendrosios praktikos gydytojų veikla, kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla ir pan.), arba kokį samdomą darbą atliko gyventojas privačiame namų ūkyje.
38.2. Jei asmuo dirbo žemės ūkyje ar miškininkystėje, tai ekonominė veikla galėjo būti pieninių galvijų, grūdinių kultūrų, daržovių, miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla, medienos ruoša ir pan. Jei ūkio specializacija įvairi, tai ekonominė veikla galėjo būti mišrusis žemės ūkis.
38.3. Jei asmuo per nurodytą savaitę dirbo įvairius nekvalifikuotus darbus (dažė langus, kapojo malkas, kasė žemę ar pan.), tai nurodoma namų ūkių, samdančių namų ūkio personalą, veikla.
39. Kokios buvo Jūsų pareigos, profesija ar atliekamas darbas?
39.1. Jei asmuo dirbo valstybinėje įstaigoje, jis turėtų nurodyti tikslų savo pareigų pavadinimą: ministras, mero padėjėjas, departamento direktorius, skyriaus vedėjas, vyriausiasis specialistas ar pan.
39.2. Jei asmuo dirbo sveikatos priežiūros įstaigoje, rašoma: šeimos gydytojas, gydytojas chirurgas, vaikų gydytojas odontologas, bendrosios praktikos slaugytojas ar pan.
39.3. Jei asmuo dirbo švietimo įstaigoje, rašoma dėstytų (mokytų) dalykų kryptis: aukštosios mokyklos dėstytojui nurodoma – filologijos, užsienio kalbos, teisės, matematikos dėstytojas ir pan., bendrojo lavinimo ar specialiosios mokyklos – lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, aklųjų ir silpnaregių mokytojas; profesinės mokyklos – augalininkystės, sodininkystės, maisto produktų gamybos, elektronikos ir automatikos mokytojas ar pan.
39.4. Jei asmuo dirbo vadybininku, nurodoma kurioje srityje, pvz., turizmo, pardavimo, finansų ar verslo paslaugų vadybininkas. Jei asmuo dirbo statybų srityje darbininku, nurodoma ar jis dailidė, tinkuotojas, mūrininkas ir pan. Jei dirbo vairuotoju – lengvojo automobilio, sunkvežimio, autobuso ar troleibuso vairuotoju.
39.5. Jei asmuo dirbo žemės ūkyje, priklausomai nuo ūkio specializacijos, rašoma, pvz., ūkininkas kultūrinių lauko augalų augintojas, ūkininkas galvijų augintojas, kiaulių augintojas, sodininkas, daržininkas, bitininkas ar pan.
39.6. Asmens, dirbusio nekvalifikuotus darbus, profesija nurodoma detaliai, pvz., viešbučio kambarinė, nekvalifikuotas pienininkystės ūkio darbininkas, nekvalifikuotas statybos darbininkas, arklių šėrikas, darbininkas, dirbantis įvairius žemės ir namų ūkio darbus, ir pan.
40. Trumpai apibūdinkite savo darbą:
40.1. Jei darbo pobūdis aiškus iš atsakymo į ankstesnį klausimą (pvz., savivaldybės meras, įmonės direktorius, architektūros dėstytojas, veterinarijos gydytojas, moterų kirpėjas, krovikas, laiškanešys ir pan.), šis klausimas nepildomas.