LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO BEI URBANISTINIŲ SODMENŲ APSKAITOS TVARKOS

2002 m. birželio 12 d. Nr. 309

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 punktu,

1. Tvirtinu Miško bei urbanistinių sodmenų apskaitos tvarką (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus 2000 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 124 „Dėl miško sodmenų nurašymo tvarkos“ ir 2001 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 64 „Dėl sodmenų įvertinimo ir atvaizdavimo apskaitoje tvarkos“.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 309

MIŠKO BEI URBANISTINIŲ SODMENŲ APSKAITOS TVARKA

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka nustato miško ir urbanistinių sodmenų įvertinimą, įtraukimą į nebaigtos gamybos apskaitą, jų auginimo išlaidų perkėlimą iš nebaigtos gamybos į pagamintą produkciją bei nurašymą.

2. Ši tvarka privaloma valstybės įmonėms miškų urėdijoms ir gali būti taikoma kitiems juridiniams asmenims, auginantiems miško ir urbanistinius sodmenis savo reikmėms ir pardavimui.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

3. Sodmenys – sumedėję augalai, skirti miško ir urbanistinių želdinių veisimui.

4. Sėjinukai – sodmenys, išauginti iš sėklų ir nebuvę persodinti.

5. Sodinukai – sodmenys, išauginti vieną ar kelis kartus persodinus sėjinukus.

6. Nebaigtą gamybą sudaro visos sodmenų auginimo faktinės išlaidos, kurios kaupiamos per visą auginimo laikotarpį iki sodmenų iškasimo miškui sodinti arba realizuoti kitiems vartotojams.

7. Pagaminta produkcija – iškasti sodmenys, atitinkantys nustatytos kokybės reikalavimus, skirti miškui sodinti arba realizuoti kitiems vartotojams.

8. Natūralūs sodmenų auginimo nuostoliai – sėjinukų ir sodinukų kiekio sumažėjimas dėl išmirkimo, nudžiūvimo, nušalimo, priežiūros, rūšiavimo, iškasimo bei ento-fitokenkėjų poveikio.

9. Netekimai – stichinių nelaimių metu žuvę auginti vyresni nei vienerių metų tos pačios medžių rūšies, amžiaus ir kilmės sodmenys.

KIEKINĖ SODMENŲ APSKAITA

10. Sodmenų kiekinė apskaita atliekama pagal auginimo sąlygas (atvirame grunte ir šiltnamyje), šaknų sistemas (uždaroji arba atviroji), medžių ir krūmų rūšis, amžių ir paskirtį (miškui ar urbanistiniams želdiniams).

11. Sodmenų apskaita tvarkoma sodmenų apskaitos žiniaraštyje, kurio duomenys metų pabaigoje tikslinami remiantis inventorizacijos duomenimis. Pirmais metais pasėti pasėlių plotai apskaitomi 0,001 ha tikslumu. Daigynuose sėjinukų kiekiai skaičiuojami nuo pirmais metais inventorizacijos metu nustatyto sudygusių sėjinukų kiekio. Sodinukų kiekiai medelynuose skaičiuojami nuo persodintų sėjinukų kiekio.

12. Sodmenų apskaitos žiniaraštyje apskaitomi:

• sėjinukai miškų veisimui – 0,001 ha ir 1000 vnt. tikslumu;

• sėjinukai urbanistiniams želdiniams – 0,0001 ha ir 100 vnt. tikslumu;

• sodinukai, skirti veisti miško, taip pat urbanistiniams želdiniams – 0,001 ha ir 100 vnt. tikslumu.

13. Miško sodmenys inventorizuojami vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta metodika, o urbanistiniai – miškų urėdo įsakymu nustatyta tvarka.

14. Natūralūs sodmenų auginimo nuostoliai gali sudaryti:

• daigynuose – nuo pirmais metais inventorizuotų sudygusių sėjinukų kiekio iki jų realizavimo arba persodinimo tolesniam auginimui: pušiai – iki 15 %, eglei ir kitoms medžių ir krūmų rūšims – iki 20 %, ąžuolui – iki 25 %;

• medelynuose – visoms medžių ir krūmų rūšims – iki 20 % nuo persodintų sėjinukų kiekio.

15. Stichinių nelaimių metu žuvę auginti vyresni nei vienerių metų tos pačios medžių rūšies, amžiaus ir kilmės sodmenys (neįskaitant natūralių auginimo nuostolių) nurašomi be apribojimų.

16. Peraugusių sodmenų nurašomas kiekis negali viršyti 10 % einamais metais bendro realizuotų ir miškui atkurti sunaudotų sodmenų kiekio.

17. Nurašant šios tvarkos 14 punkte nurodytus sodmenų kiekius, surašomas aktas, kurį pasirašo padalinio vadovas ir patvirtina miškų urėdas.

18. Nurašant šios tvarkos 15 punkte nurodytus sodmenų kiekius, surašomas aktas, kurį pasirašo miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija, atsižvelgdama į Miško apsaugos stoties specialisto pateiktas išvadas bei patvirtina miškų urėdas.

19. Nurašant šios tvarkos 16 punkte nurodytus sodmenų kiekius, surašomas aktas, kurį pasirašo miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija ir patvirtina miškų urėdas.

NEBAIGTOS GAMYBOS IR PAGAMINTOS PRODUKCIJOS SAVIKAINOS APSKAIČIAVIMAS

20. Sodmenų nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija apskaitoma pagal šiuos dokumentus:

• paskyras-aktus, darbų priėmimo-perdavimo aktus;

• vidaus priėmimo-perdavimo dokumentus;

• sodmenų apskaitos žiniaraščius;

• inventorizacijos aprašus.

21. Apskaičiuojant nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos savikainą, sodmenys grupuojami į šias grupes:

• I grupė – visų medžių ir krūmų rūšių sėjinukai miško veisimui auginami šiltnamyje ir atvirame grunte nepriklausomai nuo jų amžiaus;

• II grupė – visų medžių rūšių sodinukai miško veisimui nepriklausomai nuo jų amžiaus;

• III grupė – urbanistiniai sodmenys nepriklausomai nuo jų amžiaus.

22. Nebaigtos gamybos likučiai ir pagaminta produkcija įkainojama faktine savikaina, į kurią įskaitomos tiesioginės gamybos išlaidos.

23. Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos išlaidos, kurias tiesiogiai iš pirminių išlaidų dokumentų galima priskirti gaminamai produkcijai. Šias išlaidas sudaro:

• medelyno personalo išlaikymo išlaidos;

• naujų daigynų ir medelynų įrengimo išlaidos;

• pirktų sėklų įsigijimo vertė, savos gamybos sėklų savikaina;

• sėjimo, sodinimo ir persodinimo, priežiūros išlaidos (darbo užmokestis, soc. draudimas);

• trąšos, mechanizmų darbas ir kt.;

• kovos priemonių su ligomis ir kenkėjais daigynuose ir medelynuose išlaidos;

• kitos išlaidos (laistymo sistemos bei šiltnamių įrengimas ir išlaikymas);

• sodmenų iškasimo ir supakavimo išlaidos.

24. Nebaigtos gamybos savikaina laikotarpio pabaigoje apskaičiuojama prie nebaigtos gamybos likučio laikotarpio pradžioje pridėjus ataskaitinio laikotarpio išlaidas ir atėmus ataskaitiniu laikotarpiu parduotų ir persodintų sodmenų vertę.

Sėjinukų savikainos ir nebaigtos gamybos apskaičiavimo pavyzdys:

Eil. Nr.	Rodikliai	Sėjinukų kiekis, tūkst. vnt.	Faktinė savikaina, Lt
1	Likutis laikotarpio pradžiai (inventorizacijos duomenys)	1500	30000
2	Sudygusių sėjinukų kiekis	1000	20000
3	Iš viso (1 eil. + 2 eil.)	2500	50000
4	1000 vnt. sėjinukų vertė (50000 Lt: 2500 tūkst. vnt.)	X	20
5	Natūralūs auginimo nuostoliai (200 tūkst. vnt. *20 Lt)	200	4000
6	Netekimai dėl sėjinukų žūties (150 tūkst. vnt. *20 Lt)	150	3000
7	Nurašomi peraugę sėjinukai (50 tūkst. vnt.*20 Lt)	50	1000
8	Vienerių metų amžiaus žuvę sėjinukai	X	500
9	Iš viso netekimų (5 eil.+6 eil.+7 eil.+8 eil.)	400	8500
10	Parduotų sėjinukų savikaina (500 tūkst. vnt.*20 Lt) + (8500 Lt*0,55 koef.)	500	14675
11	Į medelyną persodinti sėjinukai (150 tūkst. vnt.*20 Lt) + (8500 Lt*0,17 koef.)	150	4445
12	Miškui veisti sunaudoti sėjinukai (250 tūkst. vnt.*20 Lt) + (8500 Lt*0,28 koef.)	250	7380
13	Iš viso sunaudota sėjinukų (10 eil.+11 eil.+12 eil.)*	900	26500
14	Likutis laikotarpio pabaigai (inventorizacijos duomenys)	1200	23500,00

• Parduotų sėjinukų savikaina (lentelės 10 eil. 2 grafa) apskaičiuojama: parduotų sėjinukų kiekį (lentelės 10 eil. 1 grafa) dauginant iš sėjinukų vertės (lentelės 4 eil. 2 grafa) ir pridedant bendrą netekimų vertę (lentelės 9 eil. 2 grafa), padaugintą iš procentinio santykio tarp parduotų (lentelės 10 eil. 1 grafa) ir panaudotų sėjinukų kiekio (lentelės 13 eil. 1 grafa),

• tokia pat tvarka apskaičiuojami miškų įveisimui skirtų sodinukų ir urbanistinių sodmenų vertė.

25. Nesudygusių pirmais metais pasėlių plotų (plotų dydį nustato miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija, dalyvaujant Miško apsaugos stoties specialistui, ir patvirtina miškų urėdas) paruošimo ir sėjimo išlaidos faktine savikaina nurašomos į tais pačiais metais pagamintos produkcijos vertę.

26. Nurašant didesnį, negu tvarkos 16 punkte nurodyta, peraugusių sodmenų kiekį, patirtos sąnaudos priskiriamos netekimams (sąnaudoms, didinančioms apmokestinamąjį pelną) ir ta dalimi mažinama nebaigta gamyba.

27. Miškų urėdijų vadovai raštiškai informuoja Generalinę miškų urėdiją ir prideda nurašymo aktų kopijas, nurašant:

• nesudygusių pirmais metais pasėlių plotų paruošimo ir sėjimo išlaidas, kurių suma viršija – 10000 Lt,

• stichinių nelaimių metu žuvusius sodmenis, kurių vertė viršija 20000 Lt,

• peraugusių sodmenų kiekį ir vertę.

28. Nebaigtos gamybos pagal atskiras sodmenų grupes sumažėjimas ir pagamintos produkcijos padidėjimas fiksuojamas tuo laikotarpiu, kai sodmenys iškasami miškui sodinti arba realizuoti kitiems vartotojams.

______________