LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL 2004-2006 METŲ EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PATVIRTINIMO
2004 m. lapkričio 17 d. Nr. 1458
Vilnius
Atsižvelgdama į 2004 m. birželio 29 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2004) 2541, patvirtinantį Bendrijos iniciatyvos programą, skirtą kovai su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje (EQUAL) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrąjį programavimo dokumentą (pridedama).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1458
2004–2006 metų Europos bendrijų iniciatyvos Equal bendrasis programavimo dokumentas
Turinys
1. ĮŽANGA IR GLAUSTA SANTRAUKA 5
2. DARBO RINKA 8
2.1. Įžanga 8
2.2. Bendra apžvalga 10
2.3. Nelygybė ir diskriminacija darbo rinkoje 15
3. POLITINĖ EQUAL PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO APLINKA 39
3.2. Europos politinė aplinka 40
3.2.1. Europos užimtumo strategija, Bendrasis vertinimo dokumentas ir Bendrasis socialinės aprėpties memorandumas 40
3.3. Nacionalinės politikos apžvalga 44
3.3.1. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa ir jos ryšys su Europos užimtumo gairėmis 45
4. PRIORITETINĖS TEMOS 51
5. EQUAL PROGRAMOS PARAMA VYSTYMO BENDRIJOMS 76
5.4. Vystymo bendrijų kūrimas, bendros strategijos ir veiklos plano parengimas, pritarimas tarptautinio bendradarbiavimo sutarčiai (pirmasis etapas) 80
6. POVEIKIS POLITIKAI IR PRAKTIKAI 82
7. TECHNINĖ PAGALBA 85
8. EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL ĮGYVENDINIMAS 90
8.1. Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL administruojančios institucijos ir jų funkcijos 91
8.2. Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo priežiūra 94
8.5. Papildomumas ir suderinamumas su Europos Bendrijų politikos kryptimis 97
9. FINANSAVIMAS 106
11. VERTINIMAS 111
1. ĮŽANGA IR GLAUSTA SANTRAUKA
1.1. Kas yra EQUAL
Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL yra dalis Europos užimtumo strategijos, kurios tikslas – sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų ir užtikrinti darbo rinkos atvirumą. Finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis EQUAL ieškos ir bandys taikyti naujus kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje būdus. Ši programa suteikia galimybę plėtoti naujas idėjas ir priemones, daryti poveikį užimtumo ir mokymo politikai ir praktikai. Programos sėkmei didelę reikšmę turės tarptautinis bendradarbiavimas ir pasikeitimas patirtimi.
EQUAL skirtas dėmesys ir naujiems prieglobsčio prašytojų socialinės ir profesinės integracijos būdams.
1.2. Dokumento paskirtis
Šis dokumentas yra Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo pagrindas Lietuvoje. Jame nustatyti EQUAL iniciatyvos uždaviniai, prioritetai ir įgyvendinimo mechanizmas Lietuvoje. 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrasis programavimo dokumentas (EQUAL BPD) papildytas priedu, kuriame detaliau aptariamas programos įgyvendinimas.
1.3. Programavimo eiga
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL BPD rengtas atsižvelgiant į išsamią diskriminacijos ir nelygybės Lietuvos darbo rinkoje analizę, Lietuvos ir ES užimtumo politikos prioritetus ir konsultacijų rezultatus. Pagrindinis programavimo ir konsultacijų ypatumas – platus atstovavimas. Stengtasi įtraukti visas susijusias institucijas, organizacijas ir tikslines grupes.
1.3.1. Konsultacijos
EQUAL BPD ir jo priedas rengtas su PHARE finansuojamo Lietuvos ir Švedijos Dvynių projekto (SPP III Nr. LT/220/IB-SPP-01) parama, apėmusia konsultacijas administracinės struktūros ir gebėjimų ugdymo klausimais, o vėlesniuose etapuose ir sąveiką su SPP III Techninės pagalbos informacinės veiklos priemone. Pagal Dvynių projektą teikta parama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai EQUAL programai rengti. Finansų ministerija atliko Dvynių projekto koordinavimo funkciją. Ministerijoms padėjo vidutinės trukmės ekspertai, dirbantys šakinėse ministerijose, ir papildomi konsultantai. Dvynių projekto vykdytojai nuolat bendradarbiavo su SPP II Dvynių projekto vykdytojais, rengiančiais Lietuvos pirmojo tikslo BPD ir jo priedą.
Konsultacijos pradėtos seminaru–konferencija „Kaip EQUAL programa gali padėti spręsti mūsų problemas“. Seminarą–konferenciją organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir PHARE Dvynių projektas (SPP III). Konferencija buvo rengiama plataus atstovavimo pagrindu. Dalyvauti konferencijoje pakviestos svarbiausioms tikslinėms grupėms atstovaujančios, formuojančios ir įgyvendinančios politiką institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai partneriai.
Seminaras–konferencija turėjo 2 pagrindinius tikslus – pristatyti EQUAL iniciatyvą potencialiems partneriams, susijusiems su EQUAL įgyvendinimu, suteikti galimybę partneriams pareikšti nuomonę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir pradėti dialogą programavimo procese. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, priimdama sprendimus, atsižvelgė į partnerių nuomonę, ypač atrinkdama prioritetines temas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2003 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu sudaryta plataus atstovavimo darbo grupė iš darbo rinkos ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių socialinėje srityje, atstovų. EQUAL BPD rengimo darbo grupė buvo padalyta į BPD rengimo grupę ir darbo rinkos ekspertų grupę. BPD rengimo grupė tiesiogiai dalyvavo rengiant BPD. BPD rengimo grupę daugiausiai sudarė politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų atstovai. Į darbo rinkos ekspertų grupę įėjo profsąjungų ir darbdavių asociacijų, tikslinėms grupėms atstovaujančių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Šios grupės nariams buvo suteikta galimybė teikti pasiūlymus ir pastabas BPD rengimo grupei.
EQUAL BPD rengimo darbo grupėje buvo atstovaujamos šios institucijos ir organizacijos (ši darbo grupė buvo padalyta į 2 grupes):
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
Švietimo ir mokslo ministerija;
Finansų ministerija;
Ūkio ministerija;
Žemės ūkio ministerija;
Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas;
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Valstybinė jaunimo reikalų taryba;
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;
Lietuvos pramonininkų konfederacija;
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija;
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija;
Lietuvos darbo federacija;
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“;
Lietuvos ir Švedijos PHARE Dvynių projektas (SPP III Nr. LT/220/IB-SPP-01) „Pasirengimas Bendrijos iniciatyvos programoms ir struktūrinių fondų bei Sanglaudos fondo panaudojimo gebėjimų Lietuvoje stiprinimas“.
1.3.2. Išankstinis vertinimas
Pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 40 straipsnį privaloma atlikti visų struktūrinių fondų programų, įskaitant Bendrijų iniciatyvas, išankstinį vertinimą.
Išankstinį EQUAL programos Lietuvoje vertinimą 2003 metų spalio–gruodžio mėnesiais atliko Strategijos ir vertinimo paslaugų centro nepriklausomų vertintojų grupė, padedama vietos konsultanto. Darbas atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakingos už vertinimo proceso priežiūrą ir koordinavimą, užsakymu.
Įvertintas EQUAL BPD ir jo priedas, išanalizuotas išorinis ir vidinis programavimo dokumentų darnumas, nustatyta, kiek atspindėta esama būklė pagrindinių EQUAL tikslinių grupių ir jų padėties darbo rinkoje analizėje. Papildomi tikslai – iš naujo apsvarstyti, ar tinkamai pasirinktos prioritetinės temos per konsultacijas, surengtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (padedant Dvynių projektui), išnagrinėti patirtį, įgytą įgyvendinant PHARE programą ir kitas prieš stojimą vykdytas priemones, pvz., ACCESS programą (nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimas). Taip siekta nustatyti, kiek ankstesni socialinės partnerystės mechanizmai Lietuvoje galėtų padėti įgyvendinti EQUAL programą ir kurti vystymo bendrijas.
Išsamiau bendradarbiavimas su vertintojais ir jų indėlis nagrinėjami 11.1 skyriuje.
1.4. Programos trukmė
ES struktūrinių fondų parama Lietuvoje numatyta 2004–2006 metams.
Esminė Europos Bendrijos iniciatyvos EQUAL finansuojamų vystymo bendrijų veiklos ypatybė – tarptautinis bendradarbiavimas. Taigi svarbu, kad konkursų ir finansavimo datos būtų suderintos visose valstybėse narėse. Kvietimas teikti paraiškas Lietuvoje paskelbtas 2004 m. balandžio 16 dieną.
Programos išlaidos yra tinkamos nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 dienos.
2. DARBO RINKA
2.1. Įžanga
2 skyriuje pateikta bendra Lietuvos ekonomikos apžvalga, Lietuvos darbo rinkos tyrimas, išsami pažeidžiamiausių socialinių grupių būklės analizė, numatyta, kokių veiksmų reikia imtis, kad asmenims, priklausantiems šioms grupėms, nebūtų užkirstas kelias į darbo rinką. Darbo rinkos tyrimas ir 3 skyriuje aprašyti Lietuvos ir ES užimtumo politikos prioritetai – EQUAL temų ir temų priemonių nustatymo pagrindas.
4 skyriuje aprašyta strategija, kaip bus siekiama spręsti nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje problemas.
2.1.1. Įvadas – Lietuvos ekonomikos apžvalga
Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos ūkis sparčiai augo. Ekonomikos plėtros, kuriai sutrukdė tik 1998–1999 metų Rusijos finansinė krizė, dešimtmetis sutapo su struktūriniais ūkio pokyčiais, privatizavimu ir kitomis būtinomis rinkos reformomis, padėjusiomis pereiti iš komandinės ekonomikos į pilnavertę rinkos ekonomiką, kurioje vyrauja privatus paslaugų ir pramonės sektorius ir prekyba su ES, tačiau svarbi išlieka ir prekyba su NVS valstybėmis.
Šiuo metu Lietuvos ekonomikai būdingas makroekonominis stabilumas, spartus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, maža infliacija ir su euru susieta stabili valiuta. Iš tikrųjų Lietuvą dabar galima pavadinti Baltijos valstybių tigru – oficialiose Europos Komisijos BVP augimo prognozėse, paskelbtose 2003 metų lapkritį, teigiama, kad 2003–2005 metais Lietuvos ūkio plėtra bus sparčiausia iš visų 25 ES valstybių narių. Tačiau užimtumo būklė nėra tokia gera ir nedarbas išlieka didelis, o ypač kai kuriuose miestuose ir apskrityse vykstant struktūriniams pokyčiams ir modernizavimui smuko tokie ūkio sektoriai, kuriuose tradiciškai dirbo daug žmonių, tai sukėlė ekonominius sunkumus, didelį nedarbą kai kuriose bendruomenėse, ypač nukentėjo darbo rinkoje pažeidžiamiausios socialinės grupės.
Nors ir patyrusi ūkio nuosmukį 1998–1999 metais, Lietuvos ekonomika sparčiai auga, o BVP kasmet didėjo 5–7 procentais. Lietuvoje vyksta svarbūs struktūriniai pokyčiai, todėl labai kinta užimtumo struktūra ir darbo rinka. Lietuvos, tapusios ES nare, ūkio struktūra, kurioje vyrauja paslaugų ir pramonės sektoriai (žemės ūkis vaidina vis dar svarbų vaidmenį, tačiau šis vaidmuo mažėja), labiau supanašės su Vakarų Europos valstybių ūkio struktūra.
Staigus augimas būdingas ne visam Lietuvos ūkiui. Šiuo metu vykstantis ekonomikos restruktūrizavimas, kintanti santykinė įvairių sektorių svarba (dėl to dažnai netenkama darbo) kai kuriuos regionus paveikė labiau. Nors šalies mastu nedarbas didelis: 2002 metais – per 13,1 procento (pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“.), kai kuriuos Lietuvos regionus ir miestus nedarbo problemos palietė ypač skaudžiai. Kaip ir kitose Europos valstybėse, Lietuvoje nuo nedarbo labiausiai kenčia asmenys, priklausantys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
2.1.2. Lietuvos darbo rinka ir socialinės rizikos grupės
Nors kai kuriuose Lietuvos regionuose dėl vis dar vykstančio ekonomikos restruktūrizavimo ir struktūrinių pokyčių galimybių įsidarbinti nedaug, tam tikros socialinės grupės, norėdamos patekti į darbo rinką, susiduria su kur kas didesniais sunkumais. Šio reiškinio priežastys įvairios, tačiau plačiąja prasme problemas galima suskirstyti į 3 grupes: tiesioginė diskriminacija; netiesioginė diskriminacija; situacija, kai pažeidžiamiausios socialinės grupės susiduria su daugybe sunkumų, iš dalies susijusių su socialine atskirtimi, todėl joms sunku pasinaudoti užimtumo galimybėmis, pvz., norintiesiems įgyti išsilavinimą ir profesiją trūksta pasitikėjimo savimi, motyvacijos ir panašiai.
Tiesioginė diskriminacija – nevienodas požiūris į priimamus į darbą asmenis dėl išankstinių darbdavių ir darbuotojų nuostatų kartais tampa problema ieškantiems darbo asmenims, kurie priklauso tam tikroms socialinėms grupėms, – pvz., kitokios lytinės orientacijos asmenims, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, sveikstantiems narkomanams, buvusioms prekybos žmonėmis aukoms ir panašiai. Tiesioginė diskriminacija darbo rinkoje atsiranda dėl teisinės apsaugos, kurios reikia asmenims iš socialinės rizikos grupių, stokos, atsiradusios sovietiniais laikais. Teisinė sistema pasikeitė priėmus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą – dalį Lietuvos įsipareigojimų laikytis lygybės principų, įtvirtintų EB sutartyje ir reikalaujamų pagal acquis communautaire.
Kai kurios socialinės grupės susiduria su netiesiogine diskriminacija. Pavyzdys galėtų būti neįgalieji. Tik labai nedaug darbdavių rūpinasi neįgalių darbuotojų priėmimu į darbą ir atitinkamu darbo vietų pertvarkymu. Dažnai neįgalių įsidarbinimo galimybės ribotos. Lietuvos darbdavių nenorą taikyti lanksčias darbo formas galima laikyti netiesiogine daugelio moterų diskriminacija – moterų, auginančių vaikus arba prižiūrinčių pagyvenusius giminaičius, nes joms sunku dirbti visą darbo dieną.
Asmenims iš socialinės rizikos grupių kur kas sunkiau nei kitiems pasinaudoti užimtumo galimybėmis ir dėl kitų priežasčių. Daugelis asmenų iš socialiai nuskriaustų grupių, išvardytų EQUAL BPD 2.3 skyriuje, menko išsilavinimo ir žemos kvalifikacijos. Kiti patyrę socialinį nepriteklių, ilgalaikį nedarbą, o skurdas taip pat jiems kliudo patekti į darbo rinką. Kita problema yra ta, kad asmenų, patiriančių didelę socialinės atskirties riziką, pasitikėjimas savimi ir motyvacija dažnai labai menki, o tai irgi neigiamai veikia darbo rinką. Aišku, kai kurios socialinės rizikos grupės, norėdamos patekti į darbo rinką, susiduria su specifiniais sunkumais, pvz., jauni bedarbiai dažnai neturi darbo patirties ir reikiamų bendravimo įgūdžių, o vyresniųjų turimi įgūdžiai, kvalifikacija ir patirtis nebeatitinka darbo rinkos reikalavimų, todėl juos būtina tobulinti. EQUAL remiamos socialinės rizikos grupės apibūdintos 2.3 skyriuje.
2.2. Bendra apžvalga
2.2.1. Lietuvos ūkio plėtros bendrosios tendencijos
Pagrindinės Lietuvos ūkio tendencijos – stabili makroekonominė aplinka, kuriai būdingas spartus BVP augimas, maža infliacija, privataus sektoriaus plėtra, didėjančios įmonės, siekiant pereiti į masto ekonomiką ir įgyti didesnį konkurencingumą. Kitos tendencijos – didėjanti paslaugų sektoriaus įtaka, apdirbamosios pramonės svarba, sąlyginis žemės ūkio sektoriaus įtakos mažėjimas (bent jau pagal BVP ar pridėtinės vertės dalis, nes žemės ūkyje vis dar dirba daugiausiai gyventojų). Struktūrinės reformos ir visos pramonės, ypač apdirbamosios, modernizavimas lėmė spartų darbo produktyvumo didėjimą. Pasikeitė įvairių eksporto rinkų svarba – nuo buvusių NVS valstybių į ES.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje BVP 2002 metais išaugo 5,9 procento ir sudarė 50,679 mlrd. litų einamosiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui per metus tenkanti BVP dalis 2002 metais siekė 14609 litus. BVP vienam gyventojui sudarė 38 procentus 15 ES valstybių narių vidurkio.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įregistravo vidutinės metinės infliacijos sumažėjimą nuo 1,3 procento 2001 metais iki 0,3 procento 2002 metais. Nuo 2002 metų gegužės iki 2003 metų gegužės įregistruota nedidelė defliacija, kurią lėmė atpigusios transporto grupės prekės ir paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų mažėjimą iš dalies kompensavo padidėjusios alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, drabužių ir avalynės grupių prekių ir paslaugų kainos.
Užsienio ir vidaus skola stabili ir pagal tarptautinius standartus nedidelė. Finansų ministerijos duomenimis, visa valstybės skola per metus padidėjo 259,2 mln. litų ir 2002 metų pabaigoje buvo 13,163 mlrd. litų. Visa užsienio skola sudarė 69,7 procento visos valstybės skolos, o užsienio skola sudarė 18,1 procento BVP. Visa ilgalaikė skola 2002 metų gruodžio pabaigoje buvo 12,451 mlrd. litų ir sudarė 94,6 procento visos valstybės skolos.
Galutiniai Finansų ministerijos duomenys patvirtina, kad 2002 metais pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus viršytas nacionalinio biudžeto pajamų planas, perteklinių pajamų gavo savivaldybių biudžetai, o Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nepriteklius simboliškas ir mažiausias nuo 1997 metų. 2002 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas gavo 2,56 mlrd. litų daugiau nei 2001 metais.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ūkio struktūra labai pakito ir pasidarė panašesnė į 15 ES valstybių narių ūkio struktūrą. Žemės ūkyje dirbančių darbuotojų sumažėjo nuo 24,2 procento visų darbuotojų 1996 metais iki 17,1 procento 2001 metais (pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“, 195 psl.), bet jų vis dar gerokai daugiau už ES vidurkį (4,2 procento visų darbuotojų).
Paskutiniai privatizavimo žingsniai toliau spartino privataus sektoriaus plėtrą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkis vis labiau susijęs su ES valstybių narių ekonomika, nuo 2002 m. vasario 2 d. litas susietas su euru pagal pastovų keitimo kursą. Užsienio investicijos skatina Lietuvos ūkio modernizavimą. Toliau vyksta ekonominė integracija į ES. Nors Rusija ir NVS valstybės vis dar vaidina svarbų vaidmenį ekonomikoje, labai padidėjo užsienio prekyba su 15 ES valstybių narių ir valstybėmis kandidatėmis, ir tai dabar sudaro daugiau nei 50 procentų viso Lietuvos eksporto (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų duomenimis).
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2003 m. sausio 1 d. sudarė 131838 mln. litų, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 23,7 procento. Vienam Lietuvos gyventojui tiesioginių investicijų gerokai padaugėjo – nuo 3068 litų 2002 m. sausio 1 d. iki 3808 litų 2003 m. sausio 1 dieną.
Pasaulio ekonomikos forumo metinės konkurencijos analizės duomenimis, Lietuva pagal konkurencijos didėjimą 2002 metais užėmė 36 vietą ir pralenkė daugelį Vidurio ir Rytų Europos valstybių kandidačių į ES.
Nors ūkis sparčiai augo, tačiau didėjo regioniniai skirtumai, ypač pagal investicijas, BVP ir užimtumą. Akivaizdūs miesto ir kaimo regionų skirtumai. BVP dalys, tenkančios vienam gyventojui, nacionalinį vidurkį viršijo tik Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, o kitose apskrityse BVP dalys, tenkančios vienam gyventojui, buvo kur kas mažesnės. Savivaldybėse šie skirtumai dar didesni.
2.2.2. Darbo rinka: užimtumas, nedarbas, darbo organizavimas ir įgūdžiai
Nors BVP sparčiai augo, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų finansavimas atsiliko nuo BVP augimo, o kartais netgi sumažėjo (žr. 1 grafiką).
1 grafikas. Realus BVP, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų augimo lygis (procentais)
Sparti Lietuvos ūkio plėtra neturėjo didelio poveikio vidutiniam gyvenimo lygio rodikliui, ypač kaimo regionuose, kuriuose vidutinės namų ūkio pajamos beveik trečdaliu mažesnės už miesto gyventojų namų ūkio pajamas. Skurdžiausiai gyvena bedarbiai ir asmenys, kurių vienintelis pajamų šaltinis – socialinės pašalpos, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, ūkininkų namų ūkiai. Pagal ES metodologiją skaičiuojamas skurdo rizikos lygis 2001 metais sudarė 17,2 procento.
Sumažėjęs dalyvavimas darbo rinkoje pastaruosius penkerius metus ir apskritai sumažėję darbo jėgos ištekliai neigiamai atsiliepė šalies ekonomikai. Darbo jėgos emigracija, mažas gimstamumas ir šalies gyventojų senėjimas tik išryškino šią tendenciją. Lietuvos ir 15 ES valstybių narių darbo rinkų analizė rodo didelius struktūrinius trūkumus ir skirtumus (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Lietuvos ir ES valstybių narių darbo rinkos ir užimtumo skirtumai, procentais
| Rodiklis |
Lietuvoje 2001 metais |
ES vidurkis 2001 metais |
Skirtumo įvertinimas |
Lietuvoje 2002 metais* |
| Nedarbas |
16,1 |
7,4 |
didelis |
13,1 |
| Jaunimo nedarbas |
30,2 |
14,9 |
didelis |
21,4 |
| Ilgalaikių bedarbių (iš visos darbo jėgos) |
9 |
3,3 |
didelis |
7 |
| Moterų nedarbas |
13,8 |
8,7 |
didelis |
13 |
| Vyrų nedarbas |
18,4 |
6,4 |
didelis |
13,3 |
| Užimtumo lygis (iš visų 15–64 metų gyventojų) |
58,4 |
63,9 |
vidutinis |
59,9 |
| Užimtumas pagal sektorius: |
|
|
|
|
| žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė |
17,1 |
4,2 |
didelis |
- |
| pramonė, statyba |
27,2 |
26,4 |
mažas |
- |
| paslaugos |
55,7 |
69,4 |
didelis |
- |
* Pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“, 195 ir 173 puslapiai.
Nedarbas 2002 metais sumažėjo iki 13,1 procento (palyginti su ES vidurkiu atitinkamais metais – 7,4 procento, išliko labai didelis), o darbo jėgos aktyvumas šiek tiek padidėjo – iki 69,6 procento. Per pirmuosius tris 2003 metų ketvirčius nedarbas toliau mažėjo, o užimtumas didėjo. Tačiau išlieka struktūrinis nedarbas, kuriame vyrauja ilgalaikiai bedarbiai ir jaunimas.
Jaunimo nedarbas Lietuvoje kaip ir kitose valstybėse kur kas didesnis už vidutinį šalies nedarbo lygį. Eurostato duomenimis, Lietuvoje vidutinis metinis jaunimo iki 25 metų nedarbas 2001 metais buvo 30,2 procento, 15–24 metų – 33,6 procento vyrų ir 25,8 procento moterų (pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“, 173 ir 195 psl.). Darbo jėgos tyrimo duomenys rodo, kad jaunimo nedarbas mažės.
Darbo jėgos tyrimo duomenimis, ilgalaikis nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį: 2001 metais ilgalaikis nedarbas ES sudarė 3,3 procento, Lietuvoje – 9 procentus visos darbo jėgos. Didžiausias ilgalaikis nedarbas tarp asmenų, vyresnių nei 50 metų.
Be to, tam tikros socialinės grupės laikomos ypač socialiai pažeidžiamomis. Vyrų ir moterų, neįgaliųjų, jaunimo ir pagyvenusiųjų padėties darbo rinkoje analizė rodo, kad susiduriama su dideliais tokių grupių integravimo arba reintegravimo į darbo rinką sunkumais, kuriuos didina vykstantys struktūriniai Lietuvos ūkio ir spartūs visuomenės pokyčiai (taip pat žr. 2.2.2 skyrių).
Darbo rinkos būklė Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, nėra ypač sunki. Kai kurie Lietuvos rodikliai yra geri, palyginti su ES vidurkiu. Pavyzdžiui, Lietuvoje moterų aktyvumas darbo rinkoje 2001 metais sudarė 66,5 procento, palyginti su 15 ES valstybių narių jis tebuvo 60,2 procento (pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“, 173 ir 195 psl.). Moteris derėtų skatinti dar aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, tai turėtų spartinti Lietuvos plėtrą.
Užimtumo struktūra
Nors esminis Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimas tam tikra prasme jau eina prie pabaigos, tačiau tradicinėse ekonomikos šakose, kuriančiose mažą pridėtinę vertę, vis dar daug sunkumų. Menkai išplėtota technologijų pramonė, o apdirbamojoje ir stambiojoje pramonėje vis dar gausu mažai arba vidutiniškai kvalifikuotų darbuotojų. Praėjusį dešimtmetį labai sparčiai plėtotas paslaugų sektorius, užimtumas jame vis didėjo ir dabar sudaro beveik 55,7 procento.
2001 metais žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje dirbo 17,1 procento (21,2 procento vyrų ir 13,1 procento moterų), pramonėje ir statyboje – 27,2 procento (33,3 procento vyrų ir 21,2 procento moterų) ir paslaugų sektoriuje – 55,7 procento (45,5 procento vyrų ir 65,7 procento moterų) darbuotojų. Labiausiai nuo ES skiriasi žemės ūkio sektorius, kurio dalis užimtumo struktūroje yra beveik 4 kartus didesnė nei ES. Užimtumas paslaugų sektoriuje 2001 metais Lietuvoje buvo 55,7 procento, ES – 69,4 procento (pagal Eurostato ataskaitą „Užimtumas Europoje 2003“), skirtumas gana nedidelis. Labai stokojama įgūdžių, ypač informacijos technologijų srityje.
Skirtinguose sektoriuose vyrų ir moterų užimtumas nevienodas. Pirminiame ir antriniame sektoriuose (žemės ūkyje ir apdirbamojoje pramonėje) vyrų gerokai daugiau nei moterų, tačiau moterys vyrauja paslaugų sektoriuje.
Didžiumoje rajonų daug registruotų darbuotojų dirba žemės ūkyje – dažniausiai verčiasi menkai produktyvia žemės ūkio veikla (patys save išlaikančiuose ūkiuose).
Netradicinės ir lanksčios darbo organizavimo formos
Lietuvoje netradicinės užimtumo formos plėtojamos lėtai. Dažniau taikomas darbas ne visą darbo laiką, tačiau daugumos Lietuvos politikos formuotojų nuomone, šis procesas per lėtas. Palyginti mažai savarankiškai dirbančių asmenų, ypač moterų. Tai gali būti iš dalies susiję su susiklosčiusiu kultūriniu ir istoriniu veiksnių deriniu, taip pat su tuo, kad aplinka nėra ganėtinai palanki verslui plėtoti. 2001 metais 60,2 procento dirbančių asmenų sudarė samdomi darbuotojai, 30,5 procento – savarankiškai dirbantys asmenys (vyrų – 35,4 procento, moterų – 25,5 procento) ir 3,2 procento – neapmokami šeimų verslo darbuotojai, ypač žemės ūkyje save išlaikančiuose ūkiuose (2,8 procento vyrų ir 3,5 procento moterų).
2001 metais 9,7 procento dirbančių asmenų dirbo ne visą darbo laiką, iš jų 8,5 procento vyrų ir 10,9 procento moterų. Toks darbas Lietuvoje paplitęs kur kas mažiau nei ES, kur tokių darbuotojų vidutiniškai 18 procentų. Dirbantys ne visą darbo dieną asmenys pagal Lietuvos įstatymus turi būti traktuojami taip pat kaip dirbantys visą darbo laiką. Dirbantys ne visą darbo laiką asmenys turi tokias pat teises į pensiją ir socialines teises kaip ir tie, kurie dirba visą darbo laiką. Lietuvoje ne visą etatą dirba tik 11 procentų moterų, o ES – 34 procentai. Darbas ne visą darbo laiką skiriasi įvairiuose ūkio sektoriuose. Iš darbo ne visą darbo dieną gaunama per mažai pajamų, tai riboja šios darbo organizavimo formos plėtrą.
Kitos lanksčios darbo organizavimo formos diegiamos per lėtai, pavyzdžiui, teledarbas, lankstus darbo laikas, darbo vietų rotacija ir kita. Nepalanki teisinė, socialinė ir ekonominė aplinka, deramai nesureguliuoti teisiniai aspektai (nors 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas sudaro teisines sąlygas plėtoti lanksčias darbo formas) neskatina taikyti lanksčių darbo organizavimo formų.
Nacionaliniu ir regioniniu lygiu jau veikia trišalės užimtumo tarybos, kurios, tikimasi, skatins socialinės partnerystės plėtrą.
Išsilavinimas ir įgūdžiai
Lietuvoje sudarytas gana geras šiuolaikinės švietimo sistemos ir socialinės partnerystės plėtros teisinis pagrindas. Oficialiais statistikos duomenimis, Lietuvoje darbuotojų išsilavinimas palyginti geras. Asmenys, turintys pilną vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą, sudaro 80 procentų visos darbo jėgos.
Darbo jėga Lietuvoje išsilavinusi, tačiau daugiau nei trečdalis 15–24 metų asmenų neturi jokios profesinės kvalifikacijos (gyventojų užimtumo tyrimo 2001 metų duomenys). Pagrindinio išsilavinimo neturi gerokai daugiau 15–24 metų asmenų (21 procentas) negu 25–49 metų asmenų (1 procentas). Taip atsitiko todėl, kad pasikeitus socialinei-ekonominei aplinkai padaugėjo anksti švietimo sistemą paliekančio jaunimo (vadinamasis nubyrėjimas iš mokyklų). Išsamios ir patikimos statistikos apie šį reiškinį nėra, bet nemažai 15–16 metų asmenų, neįgijusių pagrindinio išsilavinimo, išeina iš mokyklų (žr. 2 grafiką), o kiti dėl įvairių priežasčių jį įgyja po vienerių ar daugiau metų.
2 grafikas. Įgijusieji pagrindinį išsilavinimą penkiolikmečiai (procentais)
* Nebuvo laidos dėl perėjimo prie 10-mečio pagrindinio ugdymo.
** Šešiolikmečių skaičius.
Pagrindiniai konkurencingumo ir efektyvumo didinimo uždaviniai gali būti išspręsti tik plėtojant šiuolaikinį švietimą ir profesinį mokymą. Lietuvoje yra išplėtota profesinio mokymo, švietimo ir mokymo sistema, tačiau ji atsilieka nuo struktūrinių ekonomikos pokyčių, o mokymo programos nevisiškai atitinka rinkos poreikius. Įgijus gerą šiuolaikinės švietimo ir mokymo sistemos plėtros ir socialinės partnerystės struktūros steigimo teisinį pagrindą, situacija turėtų pagerėti. Sukurta profesinio mokymo sistema, skirta rengti tarptautiniu mastu akredituotiems profesinio mokymo ir švietimo standartams. Kuriant profesinio mokymo programų sistemą, aktyviai dalyvauja darbdaviai, siekdami užtikrinti, kad programos geriau atitiktų darbo rinkos reikalavimus. 2000 metais sukurta kolegijų sistema, turinti užpildyti spragą tarp vidurinio ir universitetinio švietimo.
Lietuva turi aktyvią užimtumo politiką, kuria siekiama spręsti nedarbo problemas ir didinti užimtumą. Darbo rinkos politikai įgyvendinti sukurtas Lietuvos darbo biržos ir nacionalinis 46 teritorinių darbo biržų tinklas, kuris turi padėti bedarbiams tobulinti turimus įgūdžius ir grįžti į darbo rinką. Steigiant darbo vietas gyventojams, darbo birža veikia kaip tarpininkas, įgyvendina aktyvias darbo rinkos priemones – organizuoja viešuosius darbus, darbo klubus, vykdo profesinį mokymą ir panašiai. Tačiau dėl išteklių stokos per mažai bedarbių dalyvauja aktyviose darbo rinkos priemonėse. Įkurta 14 darbo rinkos mokymo centrų, kurie padeda apmokyti 20000 bedarbių per metus.
Darbo rinkos ir profesinio mokymo sistema skirta aktyvesnei ir darbingai gyventojų daliai, kuri gali lengvai pasirengti darbo rinkai. Socialinės rizikos grupių poreikiai šioje srityje nėra tinkamai tenkinami, nes tam reikia didelių investicijų ir tradicinių pažiūrų kaitos.
Sparčiai plėtojamas suaugusiųjų mokymas, ugdoma mokymosi visą gyvenimą kultūra. Tačiau mokymosi visą gyvenimą sąlygos nėra pakankamai išplėtotos. Profesinio ir aukštesniojo mokymo sistemos daugiau pritaikytos vykdyti formalųjį mokymą ir mokyti pirmą kartą patenkančiuosius į mokymo sistemą. Darbdaviai per mažai investuoja į darbuotojų mokymą, tobulinimąsi ir perkvalifikavimą – ypač pirminiame ir antriniame sektoriuose. Išteklių stoka ir nelanksti mokymo sistema neskatina suaugusiųjų dalyvauti tęstinio mokymo procese. Socialinės rizikos grupių galimybės mokytis visą gyvenimą dar mažesnės.
2.3. Nelygybė ir diskriminacija darbo rinkoje
Atsižvelgiant į bendrą ekonomikos būklę ir anksčiau pateiktą užimtumo analizę, galima išskirti pagrindines grupes, patiriančias nelygybę ir diskriminaciją darbo rinkoje. Nustačius šių tikslinių grupių susidarymo priežastis, jų atskirties mastą, bus galima numatyti veiklos sritis, tikslus ir priemones esamai nelygybei ir diskriminacijai panaikinti.
2.3.1 Neįgalieji
Pagal Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą neįgaliuoju laikomas bet kurio amžiaus asmuo, kuris dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.
Į teritorines darbo biržas 2002 metais kreipėsi 5880 asmenų su negalia, t. y. 1,5 tūkstančio daugiau nei 2001 metais. Neįgalūs bedarbiai sudaro 2,4 procento visų bedarbių. Įregistruotų asmenų su negalia per paskutinius 6 metus pagausėjo daugiau kaip 2 kartus.
Tarp dirbančių ir dalyvaujančių užimtumo programose asmenų su negalia daugiausia –turinčiųjų III grupę (lengvą invalidumo laipsnį). Sunkesnę negalią turintys asmenys negali lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Didžiuma (55 procentai) darbo biržose įregistruotų asmenų su negalia – vyrai (moterų – 45 procentai). 34 procentai asmenų su negalia – vyresni nei 50 metų, 11 procentų – jaunimas iki 25 metų. 30 procentų visų įsiregistravusių ieškančių darbo asmenų – kaime gyvenantys asmenys su negalia. Daugiau kaip pusė darbo biržose įregistruotų asmenų su negalia menko išsilavinimo, nekvalifikuoti, nedirbę.
Pagal susirgimo pobūdį 72 procentams asmenų invalidumas suteiktas dėl vidaus organų susirgimų, 14 procentų dėl judėjimo sutrikimų, 5,5 procento dėl psichikos susirgimų, 4,5 procento dėl regėjimo sutrikimų, 4 procentams dėl klausos sutrikimų. Sunkiausia įdarbinti arba užimti sutrikusios psichikos, regėjimo, klausos negalią ir pirmą invalidumo grupę turinčius asmenis, o dirbančių asmenų su negalia pajamos dažnai minimalios.
2003 metais tirta, kaip Lietuvos gyventojai vertina aklųjų, kurčiųjų, judėjimo ir psichinę negalią turinčių asmenų įvairias gyvenimo sąlygas. Absoliuti respondentų dauguma visų tiriamų grupių darbo sąlygas įvertino blogai ir siūlė neįgaliesiems skirti daugiau biudžeto lėšų.
Tyrimas parodė, kad gyventojai į psichiškai neįgaliuosius žiūri ne taip tolerantiškai kaip į kitus neįgaliuosius. Per 50 procentų respondentų siūlė griežčiau izoliuoti psichiškai neįgalius asmenis, plačiau jiems taikyti priverstinį gydymą.
Asmenų su negalia užimtumą riboja šie veiksniai: nepakankamai prieinamas aukštasis ir aukštesnysis išsilavinimas, nepritaikyta viešoji ir darbinė aplinka, profesinės reabilitacijos sistemos nebuvimas, darbdaviai per mažai skatinami įdarbinti asmenis su negalia.
Šiuo metu asmenų su negalia profesinis mokymas, permokymas ir perkvalifikavimas vykdomas per darbo rinkos mokymo tarnybas, specialius mokymo centrus, profesinio mokymo mokyklas ir yra prieinamas asmenims su lengvesne negalia. Nepakankamas, sunkiai prieinamas, mažai pritaikytas ir su vietos darbo rinkos poreikiais nesusietas profesinis mokymas, perkvalifikavimas tampa viena iš asmenų su negalia nedarbo priežasčių. Nėra profesinių įgūdžių (išlikusių, įgytų) įvertinimo metodikų, pagal kurias būtų galima spręsti apie profesinės reabilitacijos galimybę ir veiksmingumą. Profesinės reabilitacijos sistema silpna, be to, nėra ryšio su kitomis reabilitacijos sistemos dalimis, o tai sunkina esamą nepalankią asmenų su negalia profesinės reabilitacijos sistemos būklę.
Asmenims su negalia svarbi ne tik socialinės apsaugos priemonių plėtra, bet ir neįgalių vaikų integracija į švietimo, mokymo įstaigas, jaunų žmonių su negalia teisės į mokslą įgyvendinimas, suaugusiųjų su negalia neformalus ugdymas, informacijos ir komunikacijų prieinamumas, socialinių paslaugų plėtra bendruomenės lygiu. Asmenų su negalia specialiųjų poreikių tenkinimas lengvatas keičiant alternatyviomis socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros priemonėmis yra pagrindinė visų paslaugų sistemos, skatinančios tokių asmenų socialinę integraciją, plėtros kryptis.
Neįgaliesiems nepritaikytos bendrojo lavinimo mokyklų, aukštųjų ir aukštesniųjų mokymo įstaigų mokymo programos ir metodikos, neužtikrintos specialiosios priemonės, paslaugos, technika, specialistų pagalba.
Pagrindiniai neįgaliųjų integracijai skirti dokumentai yra: Užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529, numatanti priemones neįgaliųjų profesiniam pasirengimui gerinti; pagal Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą, priimtą Lietuvos Respublikos Seimo 1991 m. lapkričio 28 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 1992 metų įgyvendina Valstybinę invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programą, kurios pagrindinės kryptys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 253 (nuo 2003 metų – Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850). Ši programa – valstybės veiksmų planas dešimčiai metų. Lietuvos invalidų reikalų taryba, atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsakinga už šios programos koordinavimą ir įgyvendinimą.
Ši programa yra ilgalaikio sėkmingo nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo pavyzdys. Nuo 1992 metų daugiau kaip 30 Lietuvos nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų (ir didžiuma jų teritorinių padalinių) pagal programą gauna iš tarybos finansavimą savo projektams įgyvendinti. Tarybos prioritetai: reabilitacija (profesinė, medicininė, psichosocialinė) savarankiškumo ugdymui, specialūs poreikiai ir socialinės paslaugos, fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumas, mokymas, integracija į darbo rinką, lygiavertis dalyvavimas kultūrinėje, sportinėje ir rekreacinėje veikloje, informacijos sklaida.
2.3.2 Priešpensinio amžiaus asmenys
Priešpensinio amžiaus asmenų užimtumas mažesnis už vidutinį, o šio amžiaus moterų užimtumas mažesnis nei vyrų.
2002 metais asmenų, sulaukusių 55–64 metų, užimtumas buvo mažesnis už bendrą užimtumo lygį ir sudarė 41,6 procento, 2003 m. liepos 1 d. darbo biržose įregistruota 17,4 tūkstančio vyresnių negu 55 metų ieškančių darbo asmenų. Jie sudaro 11,4 procento visų įregistruotų bedarbių. Tokio amžiaus moterų užimtumas – tik 46,7 procento, o vyrų – gerokai aukštesnis – 58,2 procento.
Priešpensinio amžiaus asmenų užimtumą riboja šie pagrindiniai veiksniai: šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimų neatitinkanti kompetencija ir neigiamas darbdavių požiūris į šio amžiaus asmenis.
Daugumos vyresnio amžiaus darbuotojų turima kompetencija neatitinka dabartinių darbo rinkos poreikių, praeityje įgyta profesinė kvalifikacija per daug specializuota, mokymosi metu jiems nebuvo išugdyti bendrieji gebėjimai. Be to, vyresnio amžiaus darbuotojai nenoriai siunčiami į kvalifikacijos tobulinimo kursus, mokytis. Aiškinama, kad investuoti į vyresnius darbuotojus tiesiog neapsimoka. Tokiems darbuotojams mokyti paprastai reikia daugiau laiko ir lėšų. Vyresnio amžiaus asmenys, ypač moterys, vengia dirbti kompiuteriu, mat dažniausiai neturi galimybių išmokti juo naudotis, o jeigu ir turi, tai mokymo metodikos jiems nepritaikytos.
Siekdama spręsti priešpensinio amžiaus asmenų nedarbo problemas, valstybė vykdo aktyvias darbo politikos programas, tačiau teisinė bazė skatina priešpensinio amžiaus darbuotojus anksti palikti darbo rinką.
Vyresniems negu 55 metų bedarbiams sudaromi įsidarbinimo planai, kuriuose numatomos konkrečios integracijos į darbo rinką, darbinės ir profesinės motyvacijos didinimo, dalyvavimo įvairiose užimtumo programose priemonės. Šiems asmenims plačiai taikoma darbo vietų subsidijavimo programa. Vyresnio amžiaus bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai, steigiamos darbo vietos, jeigu jie per 3 mėnesius nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos neįsidarbina. Daugiausia naujų darbo vietų steigiama privačiame sektoriuje. Darbdaviams, įdarbinusiems bedarbius į subsidijuojamas vietas, mokamos subsidijos darbo vietų steigimo išlaidoms padengti.
Kalbant apie vietinių užimtumo iniciatyvų programą, paminėtina, kad priimant sprendimą dėl jos finansavimo pirmenybė teikiama tiems projektams, pagal kuriuos įdarbinama daugiausia sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų, ypač vyresnių nei 55 metų. Vyresnio amžiaus asmenims taip pat parengtos specializuotos mokymo ir perkvalifikavimo, darbo klubų, praktinių įgūdžių atnaujinimo, bedarbių užimtumo gebėjimų didinimo programos, jie siunčiami į Užimtumo fondo remiamus darbus.
Į aktyvias darbo rinkos politikos programas 2002 metais nusiųsta 5 tūkstančiai priešpensinio amžiaus bedarbių, per 2003 metų pirmąjį pusmetį įdarbinta 2,7 tūkstančio, per 2002 metus – 4,3 tūkstančio, per 2003 metų pirmąjį pusmetį – 2,6 tūkstančio priešpensinio amžiaus bedarbių. 2002 metais priešpensinio amžiaus asmenys aktyviausiai dalyvavo viešųjų darbų programoje (51,4 procento), ne taip aktyviai – darbo klubų renginiuose (45 procentai), o mokymo ir remiamų darbų programose – tik apie 3 procentus.
Siekiant pagerinti priešpensinio (55+) amžiaus bedarbių socialinę apsaugą, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A1-64 patvirtintas priešpensinio amžiaus bedarbių užimtumo ir socialinės apsaugos gerinimo 2003–2004 metais priemonių planas. Šiame plane numatytos priešpensinio amžiaus bedarbių užimtumo plėtojimo, užimtumo garantijų išsaugojimo, prevencijos priemonių taikymo ir socialinių garantijų plėtojimo priemonės.
Paminėtini teisės aktai, sudarantys sąlygas vyresnio amžiaus darbuotojams išeiti iš darbo ir toliau jo neieškoti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnyje numatyta, kad teisėta priežastimi atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva gali būti darbuotojo pensinis amžius. Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatyta, kad priešpensinio amžiaus bedarbiai, nenorintys dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, turi teisę gauti priešpensinę bedarbio pašalpą. Ši pašalpa mokama asmenims, kai jiems iki senatvės pensijos amžiaus lieka ne daugiau kaip 2 metai. Priešpensines bedarbio pašalpas 2003 m. liepos 1 d. gavo 13,5 tūkstančio asmenų.
Priešpensinio amžiaus asmenys savarankiškai buriasi į atstovaujančias jų interesams organizacijas, kurios galėtų būti kvalifikuoti partneriai rengiant jiems skirtas užimtumą skatinančias programas.
Pagrindinės organizacijos – nevyriausybinių organizacijų, dirbančių pagyvenusiems žmonėms, tinklas: Sambūris „Gabija“ (Kaunas), Lietuvos Respublikos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija. Europos vyresniosios kartos sąjungos (EURAG) Lietuvos sekcija pasiūlė galimybę įgyti bendravimo su tarptautiniais partneriais patirties. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia Lietuvos pensininkų reikalų taryba. Pensinio amžiaus moterų interesams atstovauja Pagyvenusios moters veiklos centras (Kaunas).
2.3.3 Jaunimas
Darbo jėgos tyrimo duomenimis, 2002 metais jaunimo iki 25 metų nedarbas buvo didesnis nei kitokio amžiaus asmenų – 22,9 procento. 2002 metais 78 procentai visų per teritorines darbo biržas ieškančių darbo niekada nedirbusių asmenų buvo jaunimas iki 25 metų (2001 metais – 84 procentai). Aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų absolventai sudarė 36 procentus (12,1 tūkstančio asmenų) niekada nedirbusių darbo biržose registruotų asmenų. Iš 2,6 tūkstančio, arba 21 procentas, yra baigę aukštąsias mokyklas, 3,5 tūkstančio, arba 29 procentai, – aukštesniąsias mokyklas ir 6 tūkstančiai, arba 50 procentų – profesines mokyklas.
15–24 metų vyrų užimtumas 2002 metais buvo didesnis nei moterų (atitinkamai 27,1 ir 20,6 procento). Tyrimo „Užimtumas Europoje 2003“ duomenimis, 2002 metais vyrų užimtumas buvo 27,1 procento, moterų – 20,5 procento.
Pagrindinė jaunimo integravimosi į darbo rinką kliūtis – išsilavinimo stoka, nes gana daug Lietuvos jaunuolių palieka švietimo sistemą, neįgyja pagrindinio ir (arba) vidurinio išsilavinimo ir tai trukdo jiems mokytis toliau formalaus mokymo įstaigose. Neturėdami pagrindinio išsilavinimo ir nepajėgdami įgyti darbo rinkoje paklausą turinčios profesijos, jie gali tikėtis tik menkai apmokamo, nekvalifikuoto darbo, o daugumai Lietuvoje kuriamų darbo vietų vis dažniau reikia žinių ir įgūdžių.
Jauniems žmonėms dažnai trūksta specialios kompetencijos ir socialinių įgūdžių, kurių vis dažniau pageidauja darbdaviai. Jaunimo kvalifikacija žemesnė nei vyresniųjų, nes palyginti daug jaunų žmonių nebaigia pagrindinio mokslo.
Galima išskirti konkrečias jaunimo grupes, turinčias didesnių patekimo į darbo rinką sunkumų: našlaičiai, iš pagrindinių mokyklų išėję moksleiviai, kaimo jaunimas, nepilnamečiai tėvai ir jaunos šeimos. Ypač sunku asmenims, priskiriamiems keletui iš nurodytųjų grupių (ir našlaitis, ir nepilnametis tėvas). Tačiau šiuo metu nėra tikslios statistikos apie asmenis, sudarančius jaunimo grupių pogrupius.
Našlaičiai be tėvų priežiūros ir paramos, be socialinių ryšių dažnai neturi galimybės įgyti gerą išsilavinimą. Dažniausiai jie paliekami vieni konkuruoti darbo rinkoje, kol sukanka 18 metų. Metę mokyklas asmenys negali įsigyti profesijos profesinio (ir aukštesniojo) mokymo įstaigose. Kaimo jaunimas irgi turi mažiau galimybių įgyti išsilavinimą. Kaimo vietovėse sunkiau įsigyti gerą kokybės išsilavinimą, o studijų ir gyvenimo didesniuose ir didžiuosiuose miestuose išlaidos neleidžia daugeliui jaunų žmonių studijuoti.
Nors našlaičiams, anksti palikusiems mokyklą, ir kaimo jaunimui trūksta reikiamo išsilavinimo, pagrindinė jų problema – noro stoka, kurią apsunkina neigiama socialinė aplinka. Taigi, jeigu socialinės rizikos grupėms priklausantiems jauniems žmonėms ir būtų suteiktos anksčiau išvardytos galimybės, jie nebūtinai toliau mokytųsi ir norėtų jomis pasinaudoti.
Nepilnamečiai tėvai – vieni iš mažiausiai ginamų ir institucijų dėmesio susilaukiančių asmenų, nes dėl šeimos sukūrimo, vaiko gimimo arba priežiūros priversti mesti arba nutraukti mokslą. Tai nėra dažnas reiškinys, tačiau tokiems asmenims reikia paramos, kad jie galėtų toliau mokytis arba įsidarbinti. Nepilnamečiai tėvai, kaip ir daugelis jaunų šeimų, susiduria su rimtomis problemomis, norėdami patekti į darbo rinką. Nors yra laisvų darbo vietų, pvz., siuvimo ir mažmeninės prekybos įmonėse, darbo ne visą etatą galimybės labai ribotos. Lankstesnių darbo formų taikymas leistų nepilnamečiams tėvams geriau suderinti šeimos pareigas ir karjeros galimybes.
Valstybės vykdoma politika, aktyviomis darbo rinkos priemonėmis siekiama sumažinti socialinę jaunimo atskirtį. Stengiamasi padėti jauniems žmonėms įgyti naujų įgūdžių ir plėtoti turimus, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Paremta keletas iniciatyvų, padedančių jauniems žmonėms įgyti socialinių ir bendravimo įgūdžių, be kurių į darbo rinką nepateksi. Lietuvos darbo birža (atsakinga už bedarbių gražinimą į darbo rinką) taiko aktyvias darbo rinkos politikos priemones jaunimo užimtumo problemoms spręsti, įgyvendindama Pirmojo žingsnio, Talentų banko ir Karjeros vystymo programas.
Pirmojo žingsnio darbo rinkoje programos tikslas – parengti ir integruoti į darbo rinką ieškančius darbo asmenis, kurie pirmą kartą pradeda darbinę veiklą. Programa pradėta įgyvendinti 2002 metų II ketvirtį. Daug dėmesio šioje programoje skiriama motyvacijai ir profesiniam orientavimui, įtraukiant nekvalifikuotus asmenis į intensyvaus konsultavimo ir informavimo mokymą darbo klubuose.
Talentų banko programos tikslas – sudaryti geresnes įsidarbinimo galimybes studijuojančiam jaunimui ir aukštos kvalifikacijos specialistams, padėti darbdaviams greičiau susirasti pageidaujamą darbuotoją. Programa pradėta įgyvendinti 2000 metų II ketvirtį – informacinėje sistemoje DBIRZA-I sukurta aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazė. Talentų banke 2002 m. sausio 1 d. registruota 1,9 tūkstančio, 2003 m. sausio 1 d. – jau 2,9 tūkstančio dalyvių. Patikslinta Talentų banko programa nuolat pristatoma aukštųjų mokyklų studentams, studentų organizacijoms. Aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos studentų sąjunga, padedančia vykdyti programos sklaidą.
Karjeros vystymo programa, pradėta įgyvendinti 2002 metų III ketvirtį, skirta aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų absolventams, kuriems norima sudaryti sąlygas įgyti karjeros planavimo ir siekimo įgūdžių. Karjeros vystymo programos mokymas 2002 metais rengtas Vilniaus ir Utenos darbo biržose. Per 6 mėnesius Karjeros planavimo programos paskaitas išklausė 767 absolventai, iš jų 366 (48 procentai) iki 2002 m. gruodžio 31 d. įsidarbino.
Nuo 1999 metų įsteigti 3 jaunimo darbo centrai. Jaunimo darbo centrai turi padėti jaunimui – bedarbiams arba tiems, kurie dar mokosi, – geriau pažinti darbo rinką, greičiau susirasti tinkamą darbą ar profesinio mokymo įstaigą, gerinti jaunimo socialinę ir darbo adaptaciją, teikti atviro informavimo, įdarbinimo tarpininkavimo, konsultavimo, profesinio orientavimo, socialinės-psichologinės reabilitacijos ir kitas savitarnos būdu teikiamas paslaugas.
Prie jaunimo darbo centrų funkcijų priskiriamas ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais organizavimas, klientų poreikių ir galimybių tyrimas, jaunimo darbo centrų paslaugų tyrimas ir vertinimas, projektinės veiklos organizavimas ir dalyvavimas joje, naujų paslaugų ir netradicinių darbo formų diegimas ir plėtra, informacijos, susijusios su jaunimo problemomis, kaupimas ir sklaida, bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi su tokiais pat centrais šalyje ir užsienyje, visuomenės informavimas apie jaunimo darbo centrų veiklą.
Jaunimo darbo centrai turi koordinavimo tarybas, į kurias įeina pagrindinių suinteresuotų šalių atstovai; centrai yra sudarę bendradarbiavimo sutartis su daugeliu jaunimo nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje ir užsienyje. Darbo centrų veikla yra geras bendradarbiavimo pavyzdys, ypač sprendžiant jaunimo problemas pagal EQUAL programą. Jaunimo darbo klubai aktyviai dalyvavo stojimo programose, remiančiose žmogiškųjų išteklių plėtrą.
Lietuvoje yra daug nevyriausybinių organizacijų, padedančių jauniems žmonėms įgyti bendravimo, socialinių įgūdžių dalyvaujant visuomeninėje, nevyriausybinėje veikloje, neformaliame ugdyme, savanoriškoje veikloje. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) yra nepriklausoma nacionalinė savanoriška organizacija, vienijanti nevyriausybines jaunimo organizacijas ir nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjungas. Ji yra visateisė Europos jaunimo forumo ir Baltijos jaunimo forumo narė, siekia skatinti jaunimo iniciatyvas ir informacinės visuomenės plėtrą. Taryba turi pusę visų vietų Valstybinėje jaunimo reikalų taryboje, kiti nariai atstovauja valstybės institucijoms.
Nuo 1997 metų taryba kasmet teikia valstybinę paramą jaunimo organizacijų projektams. Kaimo jaunimo programa ypač rėmė kaimo savivaldybėse veikiančių jaunimo nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas. Pagal šią programą 2001 metais taryba parėmė 156 projektus (156700 litų), 2002 metais – 114 projektų (100000 litų) ir 2003 metais – 111 projektų (90000 litų). Projektai atrenkami ir įgyvendinami bendradarbiaujant tarybai, konkrečiai savivaldybei (taip pat svarbus bendro finansavimo šaltinis) ir vietos nevyriausybinėms organizacijoms. Jau įgyvendinti projektai labai padėjo ugdyti kaimo jaunimo įgūdžius ir didinti motyvaciją. Šios veiklos praktinė patirtis ir žinios tikrai pravers kuriant vystymo bendrijas kaimo vietovėse ir įgyvendinant EQUAL programą.
2.3.4. Grįžę iš įkalinimo vietų asmenys (buvę kaliniai)
Viena iš opiausių problemų – buvusių kalinių socialinė integracija. 2003 metų sausį buvo 9414 nuteistųjų, atliekančių bausmę laisvės atėmimo įstaigose, iš jų 96,1 procento vyrų. Didžiuma buvusių kalinių – aktyviausio ir darbingiausio amžiaus: 85 procentai – iki 40 metų asmenys. 45 procentai kalinių turi vidurinį ir 46 procentai – žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Laisvės atėmimo įstaigose tik 8 procentai visų kalinių gauna mokslo baigimo pažymėjimus, mažiau nei 25 procentai kalinių turi galimybę dirbti. Nemažai iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų vėl nusikalsta, nes būna praradę kvalifikaciją, darbinius ir socialinius įgūdžius. Taigi viena aktualiausių buvusių kalinių socialinės integracijos problemų – jų grįžimas į darbo rinką.
Teritorinėse darbo biržose 2002 metais įsiregistravo 4,8 tūkstančio grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų (iš jų 919 moterų). Asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, – sunkiai integruojama į darbo rinką bedarbių grupė. Daugiau nei pusė įregistruotų darbo biržoje asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, – nuo 18 iki 29 metų, tik vienas iš dešimties turi profesiją ar profesinę kvalifikaciją, kas antras nebuvo pradėjęs darbinės veiklos. Valstybės veiksmai tik iš dalies išsprendžia asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, socialinės integracijos problemas. Dauguma grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Kad šie asmenys neįsidarbina, kaltas ne vien tik neigiamas darbdavių požiūris į juos. Dauguma tokių asmenų patys neieško darbo, nedidina savo įsidarbinimo galimybių arba tiesiog nemoka bendrauti su darbdaviu. Taigi galima daryti išvadą, kad asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, reikia papildomos motyvacijos didinimo, adaptavimosi darbo rinkoje programos.
Grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų interesams atstovaujama labai mažai – nėra veikiančių asociacijų arba nevyriausybinių organizacijų, galinčių padėti jiems grįžti į darbo rinką. Šiuo metu vykdoma Grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų profesinio mokymo ir įdarbinimo 2002 metų programa, kurios tikslas – integruoti asmenis, grįžusius iš laisvės atėmimo įstaigų. Siekiant padėti tokiems asmenims, 2002 m. sausio 10 d. pasirašyta Lietuvos darbo biržos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos abipusio bendradarbiavimo sutartis, parengtas šios sutarties įgyvendinimo veiksmų planas. Įgyvendinant programą, pasiekta teigiamų rezultatų: kas ketvirtas asmuo, grįžęs iš įkalinimo įstaigų ir užsiregistravęs darbo biržoje, dalyvavo aktyvios darbo rinkos programose, iš jų 19 procentų įsidarbino, 159 asmenims pasiūlytos profesinio mokymo programos, 130 asmenų, paleistų iš įkalinimo įstaigų, įgijo profesiją ir kvalifikaciją, iš jų 52 iš karto susirado darbą, 73 asmenys, baigę mokymo programas lapkritį ir gruodį, tikėjosi įsidarbinti 2003 metų I ketvirtį. Vis dėlto būtina pažymėti, kad asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, reikia specialios darbo motyvacijos skatinimo ir adaptavimosi darbo rinkoje programos, taip pat specialios individualios psichologinės pagalbos – konsultacijų.
2.3.5. Asmenys, sergantys priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis
Asmenys, sergantys priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, sudaro didėjančią socialinės rizikos grupę. Sergančiųjų šiomis ligomis palaipsniui daugėja. Jeigu 2001 metais pirmą kartą dėl gydymo kreipėsi 783 asmenys, iš jų 81 procentą sudarė vyrai, tai 2002 metais jau buvo 831 toks asmuo (iš jų vyrai sudarė 82 procentus). 2002 metais gydėsi 2250 ligonių (iš jų 80,7 procento vyrai). Reikia kompleksinių jų integracijos į socialinį ir profesinį gyvenimą priemonių. Esamos reabilitacijos programos ir centrai netenkina poreikių: kai kuriuose rajonuose tokių centrų visai nėra, kitur – net keli. Reabilitacijos centrų personalui trūksta žinių, įgūdžių. Reabilitacijos tikslas – narkotikus vartojančio asmens fizinio, psichologinio, emocinio, ekonominio ir socialinio statuso kūrimas, o daugumoje reabilitacijos centrų reabilitacija suprantama ir atliekama daug siauriau, apsiribojama tik socialine izoliacija ir darbo terapija. Nėra bendros, pakopinės pagalbos paaugliams sistemos: motyvacija – reabilitacija – integracija į visuomenę, todėl jie dažnai nebaigia reabilitacijos kurso, o baigusiems reabilitaciją kyla reintegravimosi į mokymosi procesą ar integravimosi į darbinę veiklą problemų.
Valstybės politika ne visada tinkamai padeda spręsti šios tikslinės grupės asmenų grįžimo į darbo rinką problemas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programa, kurios tikslas – atsižvelgiant į narkomanijos mastą, nustatyti svarbiausias narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos problemas ir numatyti narkotikų politikos uždavinius ir priemones jiems spręsti. Įgyvendindama šią programą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2000 metais konkurso būdu atrinko ir parėmė 84 projektus, kuriuos pateikė įvairios nevyriausybinės ir valstybinės organizacijos, atliekančios narkomanijos prevenciją ir narkomanų reabilitaciją. Siekiat užtikrinti projektuose numatytų priemonių veiksmingumą, daugumą jų būtina vykdyti toliau. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1447 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas nurodytasis nutarimo projektas. Programoje numatoma, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir toliau rems projektus, pagal kuriuos teikiamos narkomanų reabilitacijos paslaugos ir tobulinami darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos grupėmis, įgūdžiai. Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, integravimas į darbo rinką – svarbus klausimas, nes nedarbas šalyje – gana didelis ir netgi sveikiesiems nelengva įsidarbinti. Dauguma asmenų, baigusių reabilitacijos kursą sveikstančių narkomanų bendruomenėse, vėliau patys dirba patarėjais priklausomybės klausimais arba studijuoja socialinį darbą.
2.3.6. Tautinės mažumos
Perkėlus į nacionalinę teisę Tarybos direktyvas, susijusias su Tarybos kompetencijos išplėtimu antidiskriminavimo srityje, kaip numatyta EB steigimo sutarties 13 straipsnyje, sustiprintas teisinis kovos su diskriminacija dėl tautybės pagrindas. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose įsidarbinimą, darbo santykius, neleidžiama daryti jokių apribojimų arba teikti privilegijų tautybės pagrindu. Neseniai Lietuvos Respublikos Seime priimtas naujasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, kuriame išplėsta lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija, apimanti įvairią diskriminaciją, taip pat tautiniu pagrindu. Tai leis lygių galimybių kontrolieriui stebėti lygių galimybių įgyvendinimą ir nagrinėti skundus dėl kitų formų diskriminacijos, taip pat rinkti patikimus duomenis apie diskriminacijos apraiškas, kadangi tokių duomenų Lietuvoje dabar nėra.
Tautinės mažumos sudaro apie 16,6 procento Lietuvos gyventojų (žr. 2 lentelę). Įvairių tautybių užimtumo rodikliai skiriasi, kai kurios tautinės mažumos socialiai labiau pažeidžiamos. Gyventojų užimtumo tyrimų 2002 metų duomenimis, nedarbas dviejose didžiausiose tautinėse mažumose – rusų ir lenkų – didesnis už vidutinį. Kai bendras nedarbas sudarė 13,8 procento, neturinčių darbo lietuvių buvo 12,8 procento (vyrų – 13,9 procento, moterų – 11,6 procento), rusų – 20,3 procento (vyrų –20,6 procento, moterų –19,9 procento), lenkų – 17,8 procento (vyrų –15,5 procento, moterų – 19,9 procento), kitų tautybių asmenų – 17,4 procento (vyrų –19,1 procento, moterų – 15,8 procento).
2 lentelė. Tautinės mažumos Lietuvoje 2001 metais
|
|
Gyventojų skaičius |
Gyventojų tautinė sudėtis, procentais |
| Iš viso |
3483972 |
100 |
| Lietuvių |
2907293 |
83,45 |
| Lenkų |
234989 |
6,74 |
| Rusų |
219789 |
6,31 |
| Baltarusių |
42866 |
1,23 |
| Ukrainiečių |
22488 |
0,65 |
| Žydų |
4007 |
0,12 |
| Vokiečių |
3243 |
0,09 |
| Totorių |
3235 |
0,09 |
| Latvių |
2955 |
0,08 |
| Romų |
2571 |
0,07 |
| Armėnų |
1477 |
0,04 |
| Kitų tautybių asmenų |
6138 |
0,18 |
| Asmenys, nenurodę tautybės |
32921 |
0,94 |
Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Gyventojų ir namų ūkių surašymo 2001 metų duomenys)
Nėra duomenų, kiek lietuvių ir tautinių mažumų atstovų užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai susiję su tautinių mažumų diskriminavimu (tiesioginiu arba netiesioginiu) darbo rinkoje, todėl būtini tolesni tyrimai. Vertinant EQUAL, pirmiausia reikia atlikti tyrimus, leidžiančius surinkti pagrindinę statistiką. Tokia informacija labai padėtų kurti vystymo bendrijas ir vertinti kiekvienos jų veiksmingumą.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodo tokias didesnio tautinių mažumų atstovų nedarbo priežastis:
kai kurios tautinės mažumos susitelkusios Lietuvos regionuose, šiuo metu patiriančiuose didelį ekonominį nuosmukį, pvz., lenkų kilmės gyventojai Šalčininkų rajone (2003 metų viduryje nedarbas siekė 20 procentų) ir rusakalbiai Visagino miesto gyventojai (labai priklausomi nuo didžiausio darbdavio – Ignalinos atominės elektrinės, kurią rengiamasi uždaryti). Šie regionai ne tokie patrauklūs privatiems verslininkams, todėl jų gyventojai susiduria su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis;
tautinių mažumų išsilavinimas skirtingas. Neseniai vykusio gyventojų surašymo duomenimis, kai kurių tautinių mažumų, įskaitant rusus ir lenkus, išsilavinimas menkesnis už kitų tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje. Lietuviai nėra geriausiai išsilavinę, bet turi geresnį išsilavinimą nei, pvz., rusų tautinė mažuma;
valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas irgi labai svarbus veiksnys, tačiau tik kai kurioms profesijoms. Vyresnės kartos ne lietuvių tautybės gyventojai, ypač rusai, prasčiau moka lietuvių kalbą.
2001 metų gyventojų ir gyventojų būsto surašymo duomenimis, Lietuvos romų bendruomenę sudarė 2571 narys. Šios tautinės mažumos socialinė ir darbo rinkos atskirtis ypač sudėtinga. Šioje bendruomenėje beveik 18 procentų vyrų ir 35 procentai moterų neraštingi. Apie 50 procentų vyrų ir 70 procentų moterų romų šeimose apibūdina save kaip nedirbančius.
Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 759, prisidėjo prie romų bendruomenės integravimo. Daug dėmesio skiriama jaunosios kartos švietimui. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės glaudžiai bendradarbiauja su romų bendruomenės centru ir kitomis romų nevyriausybinėmis organizacijomis (iš viso 16), teritorinėmis darbo biržomis, siekdamas padėti spręsti romų socialinės atskirties klausimus ir skatinti užimtumą. Be to, keletas nevyriausybinių organizacijų, iš jų Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos vaikų fondas, Švietimo kaitos fondas, siekia pagerinti nelengvą romų bendruomenės būklę, tačiau šis darbas ypač sudėtingas dėl romų bendruomenės uždarumo, tradicinio gyvenimo būdo ir vaidmenų modelio, taip pat bendruomenės lyderių nebuvimo. Su šia problema dažnai susiduria ir kitos ES narės ir kandidatės.
272 nevyriausybinės organizacijos, sukurtos bendruomeniniu principu, atstovauja tautinėms mažumoms Lietuvoje ir vykdo kultūrinės veiklos, paveldo apsaugos ir tautinio tapatumo puoselėjimo projektus. Kai kurios tautinės bendruomenės aktyviai dalyvauja politinėje veikloje (pvz., Lenkų rinkimų akcija) ir yra atstovaujamos savivaldybių tarybose ir Lietuvos Respublikos Seime.
Tautinės mažumos Lietuvoje gauna ES paramą nuo pat 1990 metų – PHARE programos įgyvendinimo pradžios. Parama teikiama per įvairias negrąžintinos paramos schemas, taikomas pagal PHARE programą (taip pat Pilietinės visuomenės (Civil Society), LIEN, Bendradarbiavimo abipus sienos (Cross-Border Co-operation) ir Mažųjų projektų (Small Projects) programas). Be to, tautinės mažumos paramą gavo ir pagal kitus stojimo instrumentus, pvz., ACCESS programą (nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimas). Patirtis, įgyta vykdant įvairias programas ir projektus, užmegzti bendradarbiavimo ryšiai bus naudingi įgyvendinant EQUAL programą.
2.3.7. Diskriminacija dėl lytinės orientacijos
Lietuvos darbo rinka homofobiška. Tai rodo negausūs tyrimai, atspindintys visuomenės požiūrį į netradicinę lytinę orientaciją, ir pačių seksualinių mažumų atstovų apklausos. Nėra pakankamai duomenų, kurie padėtų tiksliai nustatyti seksualinių mažumų padėtį darbo rinkoje. Šioje srityje trūksta valstybės programų ir priemonių būklei pagerinti.
Vyrų krizių ir informacijos centro 2002 metų tyrimo „Vyro vaidmens krizė Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvos vyrai homofobiškesni nei moterys. 39 procentai Lietuvos vyrų, sužinojusių apie visuomenėje žinomo asmens homoseksualumą, nuomonė apie tą asmenį nepasikeistų, o 41 procento vyrų – pablogėtų; 48 procentų moterų nuomonė nesikeistų, o 35 procentų – pablogėtų. Tyrimo duomenimis, netolerantiškiausiai į homoseksualius visuomenės atstovus žiūri didžiausių miestų vyrai.
Lietuvos gėjų lygos 2002 metais atlikto tyrimo duomenimis (apklausti 185 netradicinės lytinės orientacijos respondentai, iš kurių moterų – 30 procentų, vyrų – 70 procentų), 88 procentai respondentų niekada neatskleidė savo lytinės orientacijos dirbdami visus arba kai kuriuos darbus. Netradicinės lytinės orientacijos atskleidimas gali būti didžiausia kliūtis gauti darbą ar atleidimo iš darbo priežastis. Su dauguma darbe neslepiančių savo lytinės orientacijos respondentų elgiamasi netinkamai.
Aktyvi pagalba lengviau integruotis į darbo rinką dėl lytinės orientacijos diskriminuojamiems asmenims ir visuomenės tolerancijos ugdymas labai prisidėtų prie šios tikslinės grupės problemų sprendimo valstybės mastu. Šiuo metu šios grupės interesams atstovauja tik Lietuvos gėjų lyga.
2.3.8. Moterų padėtis darbo rinkoje ir lyčių lygybės užtikrinimas
Lyčių lygybei Lietuvoje skiriama nemažai dėmesio. Parengta nemažai teisinių dokumentų, įsteigtos institucijos, padedančios įgyvendinti lyčių lygybės principą ir lygias galimybes darbo rinkoje, tačiau šis tikslas dar nepasiektas.
Moterų nedarbas mažesnis negu vyrų (2002 metų gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, atitinkamai 12,9 ir 14,6 procento), tačiau užimtumo lygis kur kas mažesnis (atitinkamai 55 procentai ir 45,6 procento). Moterys sudarė 42 procentus visų darbdavių ir savarankiškai dirbančių asmenų.
Ypač opi vyresnio amžiaus ir grįžtančių į darbo rinką po ilgesnės pertraukos moterų integracijos į darbo rinką problema. 2002 metais 50–64 metų moterų užimtumo lygis buvo 46,7 procento, o to paties amžiaus vyrų – 58,2 procento, tačiau reikia pripažinti, kad ir vyresnio amžiaus moterims, ir vyrams įsidarbinti šiuo metu ypač sunku.
Moterų įsidarbinimo galimybes lemia dar gajus stereotipinis požiūris į moters ir vyro socialinį vaidmenį, nors Lietuvos teisės aktai numato vienodas teises ir lygias galimybes tiek moterims, tiek vyrams dalyvauti darbo rinkoje. Nuostata dėl paramos ir tėvų vienodų pareigų šeimai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o sutuoktinių teisės šeimoje lygios, tačiau vyrams lengviau gauti darbą, nes manoma, kad už šeimos išlaikymą pirmiausia atsako jie. Pagal susiformavusius stereotipus vyrai – ne tik šeimos maitintojai: darbdavių požiūriu, jie kompetentingesni, labiau jaučia atsakomybę, priima racionalesnius sprendimus.
Tradicinis požiūris į moterų ir vyrų pareigas atsispindi sociologinių tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikto tyrimo respondentų atsakymuose apie tai, kas turėtų išlaikyti šeimą: 57,2 procento vyrų teigia, kad tai – tik jų pareiga, tos pat nuomonės 51,4 procento moterų. Taigi akivaizdu, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų šį vaidmenį priskiria vyrams.
Auginančioms vaikus moterims motinystė ir šeima – didžiausia kliūtis išlaikyti darbo vietą ar ieškoti kitos. Auginančios vaikus moterys patiria darbe įvairių sunkumų. Neišspręsta kvalifikacijos atnaujinimo po motinystės atostogų problema. Jaunesnėms moterimis gana dažnai iš darbdavių tenka išgirsti, kad darbo jos negaus todėl, kad turi (ar gali susilaukti) vaikų.
Moterų darbo užmokestis sudaro 90 procentų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, o vyrų – 111,3 procento. Nors pastaruoju metu moterų vidutinis darbo užmokestis didėjo kiek sparčiau nei vyrų, tačiau ir dabar jis siekia tik 81 procentą vyrų atlyginimo (2002 metų IV ketvirčio duomenys). Tokius moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus lemia ilgesnė vyrų apmokamo darbo laiko trukmė, vertikali darbo rinkos segregacija (vyrai sparčiau kopia profesinės karjeros laiptais), tiesioginė moterų diskriminacija, kai už tą patį darbą joms mokamas mažesnis atlyginimas, mažesnis darbo užmokestis feminizmuotose profesinės veiklos srityse.
Svarbus moterų užimtumo veiksnys – dalyvavimas versle. Moterims imtis verslo ir jį plėtoti ypač sunku. Vis daugiau moterų imasi verslo, tačiau susiduria su gausybe kliūčių. Moteriai, turinčiai vaikų, sunkiau pradėti verslą, nes dažnai tik ji turi rūpintis vaikų priežiūra. Moterims sunku tapti lygiavertėmis vyrų verslininkų partnerėmis, nes šie skeptiškai žiūri į moterį verslininkę. Moterys susiduria ir su kitais sunkumais, taip pat verslo įgūdžių, informacijos stoka. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginėse kryptyse ir plėtros priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175, siekiama spręsti moterų verslininkių problemas, be to, verslininkės skatinamos teikti pasiūlymus, kaip šias problemas spręsti. Pagal jų pasiūlymus minėtosios plėtros priemonės galėtų būti papildytos. Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad moterims sunkiau negu vyrams gauti kreditus verslui plėtoti. Lietuvoje nėra duomenų, kiek verslininkių yra gavusios kreditus verslui plėtoti.
Vis dėlto derinti šeimos pareigas ir profesinę karjerą moterims sunku.
Gimstamumo mažėjimas, skyrybų gausėjimas silpnina šeimą. Manoma, kad darnesnė vyro ir moters implikacija šeimyniniame gyvenime irgi užtikrintų visos šeimos gerovę.
Stereotipai, mažesnis moterų darbo užmokestis, mažesnės galimybės daryti karjerą verčia Lietuvoje moteris atsisakyti profesinio gyvenimo ir prižiūrėti vaikus ar kitus asmenis.
Esamos pagalbos sąlygos nesuteikia tinkamų galimybių derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, prižiūrint namuose priklausomą asmenį.
Formaliai Lietuvos teisės aktai, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato galimybes dirbti sutrumpintą darbo laiką, kitas lengvatas toms moterims, kurios prižiūri namuose priežiūros reikalingus asmenis (ikimokyklinio amžiaus vaikus, senelius, invalidus, ligonius). Kadangi netirta, kiek moterų naudojasi šiomis lengvatomis, negalima nustatyti šių priemonių veiksmingumo.
Vis daugiau darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje, kuriame daugiausiai dirba moterys. Tačiau net ir čia darbdaviai darbą siūlo jaunoms moterims. Jie nurodo pageidaujamą kandidatų amžių darbo skelbimuose laikraščiuose, taip ribodami kitų asmenų galimybes kreiptis dėl darbo. Nuo 2002 m. liepos 3 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimai, draudžiantys reikalauti iš asmens, priimamo į darbą arba mokytis, pateikti duomenis apie lytį, šeiminę padėtį, asmeninį gyvenimą ir amžių. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2002 metais pareikalavo iš 126 įmonių (viena iš jų – valstybinė įstaiga) paaiškinimų dėl diskriminuojamųjų skelbimų – 63 skelbimai diskriminavo dėl amžiaus ir 62 – dėl lyties.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 712 patvirtinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programa, kurioje, be kita ko, vyrai skatinami imti vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogas. Tyrimų duomenimis, tik 1 procentas tėvų, imančių šias atostogas, – vyrai.
Darbo ir socialinių tyrimų institutas yra atlikęs ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigų ir kitų paslaugų šeimai poreikio ir jo tenkinimo sąlygų tyrimus. Pagal pirmojo tyrimų etapo ataskaitą vidutiniškai visoje šalyje ikimokyklinio ugdymo paslauga potencialiai gali naudotis tik 53,7 procento vaikų.
Priklausomų asmenų priežiūros galimybės ir šių paslaugų prieinamumas sudarant sąlygas šeimos nariams ir ypač moterims nenutraukti profesinio gyvenimo arba grįžti į jį kol kas taip pat ribotos. Daugiau nei pusė visų paslaugų – invalidų ir senyvo amžiaus asmenų stacionari priežiūra (senelių namai ir asmenų su proto negalia globos namai). Nors šių paslaugų tinklas šalies teritorijoje nevienodas, vidutiniškai reikia laukti ne daugiau kaip 2 mėnesius, kad būtų galima šiuose namuose apgyvendinti priežiūros reikalingą asmenį. Trūksta įvairesnių socialinių paslaugų (dienos namų, pagalbos į namus ir kitų), kurios sudarytų sąlygas prižiūrintiesiems asmenims dieną dirbti.
Lietuvoje vaiko priežiūros atostogomis pagal įstatymus gali naudotis tiek moterys, tiek vyrai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, iš 2002 metais motinystės (tėvystės) atostogomis pasinaudojusių apie 17,8 tūkstančio asmenų tik 179 (apie 1 procentą) buvo vyrai. Tai lemia tradicinis požiūris: vaikų priežiūra – ne vyro darbas.
Moterų nevyriausybinės organizacijos labai aktyviai kovoja už moterų lygias galimybes visuomenėje ir darbo rinkoje. Šalia akademinės organizacijos – Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro – egzistuoja daug kitų, pvz., skėtinė organizacija Moterų informacijos centras, kurios duomenų bazėje yra 61 nevyriausybinė organizacija.
Lyčių lygybė yra horizontalus klausimas, kuris EQUAL programoje bus nagrinėjamas atskirai pagal kiekvieną socialinės rizikos grupę.
2.3.9 Ilgalaikiai bedarbiai
Bendrajame aprėpties memorandume teigiama, kad Lietuvoje labai didelis ilgalaikis nedarbas. Darbo jėgos tyrimų duomenimis, 2002 metais 55 procentai bedarbių neturėjo darbo daugiau nei 12 mėnesių. Pagrindinės ilgalaikio nedarbo priežastys – sumažėjusi žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbininkų paklausa, vyresnio amžiaus bedarbių sunkumai įsidarbinant.
Nedarbas pagal trukmę (metinis vidurkis)
(tūkst.)
|
|
2000 metais |
2001 metais |
2002 metais |
| Iš viso |
273,7 |
284 |
224,4 |
| Mažiau nei mėnesį |
13 |
16,6 |
15,8 |
| Nuo 1 iki 2 mėnesių |
33,2 |
23,5 |
17,7 |
| Nuo 3 iki 5 mėnesių |
44,9 |
33,9 |
28,4 |
| Nuo 6 iki 11 mėnesių |
40,4 |
43 |
39,4 |
| 1 metus ir daugiau |
142,2 |
167 |
123,3 |
2.3.10. Prekybos žmonėmis aukos
Darbo rinkoje itin pažeidžiama moterų grupė – prekybos žmonėmis aukos, kurioms vėl įsidarbinti ypač sunku. Joms dažnai grasinama, prieš jas smurtaujama, jos gali vėl pakliūti į skriaudikų rankas ir būti dar kartą parduotos. Su šia problema daugiausiai susiduria moterys.
Nuo 2002 metų Lietuvoje įgyvendinama Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62. Pagal šią programą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija remia nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialinę paramą prekybos žmonėmis aukoms. Be to, 2003 m. liepos 1 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta Prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų psichologinės reabilitacijos, profesinio orientavimo ir užimtumo (6 savivaldybėse) 2003–2004 metų programa, apimanti bandomąją veiklą 6 savivaldybėse, kuri turi padėti prekybos žmonėmis aukoms integruotis į darbo rinką. Tikimasi, kad pagal programą į darbo rinką sugrįš 25 buvusios prekybos žmonėmis aukos.
Dėl įvairių priežasčių sunku gauti oficialios statistikos duomenų apie prekybą žmonėmis ir prostituciją, tačiau Tarptautinės migracijos organizacijos ir kitų šaltinių duomenimis, vien tik Vilniuje yra daugiau nei 3000 prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos aukų, o duomenų apie kitus Lietuvos miestus nėra. Dauguma prekybos žmonėmis aukų neturi profesijos, įgūdžių arba kvalifikacijos, kai kurios iš jų suvokia, kad jų turimi įgūdžiai arba kvalifikacija neatitinka šiandieninių reikalavimų. Dėl šių ir kitų priežasčių buvusioms prekybos žmonėmis aukoms gerokai sunkiau vėl įsidarbinti. Anksčiau minėta programa remia veiklą, kuri skatina prekybos žmonėmis aukų ryžtą grįžti į darbo rinką ir suteikia joms galimybes įgyti profesinę kvalifikaciją, leisiančią greičiau įsidarbinti. Vis dėlto esamų galimybių ir veiklos nepakanka, kad visiškai būtų patenkinti šios grupės poreikiai.
Prekyba žmonėmis tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu vis plačiau pripažįstama svarbia problema, taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir tarptautinės organizacijos jai skiria prioritetinį dėmesį. Europos lygmeniu šiam klausimui irgi skiriama vis daugiau dėmesio, jo svarba pabrėžiama greitai pasirodysiančioje 2003 m. spalio 20 d. Tarybos Rezoliucijoje dėl iniciatyvų kovoje su prekyba žmonėmis, ypač moterimis (OJ C 260, 29.10.2003, p. 4) (seksualinio išnaudojimo tikslais), kurioje Komisija ir valstybės narės raginamos pasinaudoti Bendrijos iniciatyva EQUAL socialinei ir profesinei integracijai skatinti. Šalia didėjančio politikų dėmesio prekybos žmonėmis aukoms ir toliau visomis priemonėmis reikia kovoti su šia sudėtinga problema, pasitelkus įvairiapusišką požiūrį. Taigi EQUAL programa turi atlikti svarbų papildomą vaidmenį – skatinti pagrindines institucijas, pvz., ministerijas ir nevyriausybines organizacijas, bendromis jėgomis spręsti šią problemą.
2.3.11. Prieglobsčio prašytojai
Bendrosios prieglobsčio suteikimo politikos parengimas, įskaitant bendruosius Europos susitarimus dėl prieglobsčio suteikimo, – sudėtinė dalis ES tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą tiems, kurie aplinkybių verčiami teisėtai ieško apsaugos ES. Pabėgėlių integracija į visuomenę tos valstybės, kurioje jie įsikuria, – vienas iš Ženevos konvencijos tikslų, todėl ES remia valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama skatinti jų socialinę ir ekonominę integraciją tiek, kiek tai prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos. Be struktūrinių fondų remiamų ir kitų Bendrijos priemonių švietimo ir profesinio mokymo srityje, 2000 metais įkurtas Europos pabėgėlių fondas, kuris remia ir skatina valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius, perkeltuosius asmenis ir prisiimti su tuo susijusią atsakomybę. Kalbant apie prieglobsčio prašytojus, o ypač priėmimo ir prieglobsčio prašymo procedūras, Europos pabėgėlių fondo veikla apima infrastruktūrą arba apgyvendinimo paslaugas, materialinės paramos teikimą, sveikatos priežiūrą, socialinę paramą arba pagalbą tvarkant administracinius ir teisinius formalumus, įskaitant teisinę pagalbą.
Prieglobsčio prašytojų temos įtraukimas į EQUAL programą tuo metu, kai ES sprendė klausimą dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (kaip apibrėžta direktyvoje dėl bendrųjų reikalavimų priėmimo sąlygoms (2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB dėl bendrųjų minimalių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, įgyvendinimas – ne vėliau kaip iki 2005 m. birželio 2 d.), padėjo geriau suvokti skirtumus tarp valstybių narių ir jų nacionalinės politikos, susijusios su prieglobsčio prašytojų galimybe patekti į darbo rinką, gauti išsilavinimą, mokytis. Tarptautinis vystymo bendrijų dialogas gausina praktines žinias, nes panašūs iššūkiai visoje ES.
Naujosioms ES valstybėms narėms EQUAL suteikia galimybę dirbti kartu su senosiomis valstybėmis narėmis, kad įgytų patirties, susijusios su socialine ir profesine prieglobsčio prašytojų integracija. Nors šiuo metu prieglobsčio prašytojų Lietuvoje palyginti nedaug, padėtis gali pasikeisti, kadangi Lietuva tapo ES nare.
Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojais laikomi asmenys, kurie kreipiasi dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Atlikus administracines prieglobsčio suteikimo procedūras, prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas arba leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių). Asmuo, kuriam leidimas nesuteikiamas, grąžinamas į jo kilmės valstybę.
Suteikiant prieglobstį, laikomasi lyčių lygybės principo. Prieglobsčio prašančios moterys traktuojamos taip pat, kaip prieglobsčio prašantys vyrai. Ir vyrai, ir moterys gali prašyti prieglobsčio visos šeimos vardu.
1997–2002 metais gauta 1818 prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašymų iš lėto gausėja (2002 metais gauti 546 prašymai). Kadangi Lietuva įstojo į ES ir įgyvendina ES imigracijos ir užimtumo politiką, tokių prašymų turėtų daugėti, nors didelės jų gausos nesitikima. Tyrimų duomenų ar oficialių prognozių, kiek ateityje galėtų būti prieglobsčio prašytojų, nėra.
Demografinis prieglobsčio prašytojų susiskirstymas toks: 43 procentai vyrų, 23 procentai moterų, 29 procentai nepilnamečių šeimos narių ir 5 procentai nelydimų vaikų. 2002 metais priimta 380 sprendimų dėl prašymų suteikti prieglobstį. 288 (75,8 procento) išnagrinėti prašymai patenkinti, 37 atmesti, 55 nagrinėjimas nutrauktas.
2002 metais 92 prašymai (maždaug 25 procentai visų nagrinėtų prašymų) suteikti prieglobstį atmesti. Didžiuma asmenų, kuriems suteiktas prieglobstis dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, neketina nuolat likti Lietuvoje. Taigi labai svarbu skirti daugiau dėmesio jų profesinių įgūdžių, kurie jiems praverstų jų kilmės ar kitose valstybėse, plėtojimui.
Iš visų patenkintų prašymų 232 (80,6 procento) prašymai buvo Rusijos piliečių, kurių didžiuma kilusi iš Šiaurės Kaukazo ir šalies pietvakarių. Lietuvoje jau gyvena gan didelė minėto regiono atstovų bendruomenė. Kitos didžiausios grupės – Afganistano ir Somalio piliečiai (atitinkamai 4,2 ir 3,5 procento).
Prieglobsčio prašytojų išsilavinimas menkas ir neatitinka Lietuvos darbo rinkos reikalavimų. Absoliuti jų dauguma turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Apie 70 procentų Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų yra įgiję tam tikrą specialybę kilmės valstybėse, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų.
80 procentų užsieniečių – tikintys. 63 procentai Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų – musulmonai.
Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos arba Pabėgėlių priėmimo centre. Jiems teikiamos minimalius jų poreikius tenkinančios paslaugos, taip pat teisinės konsultacijos ir vertėjo paslaugos. Vaikams teikiamos švietimo paslaugos. Visiems Pabėgėlių priėmimo centro gyventojams organizuojami Lietuvos visuomenės supratimo kursai (istorija, geografija, ekonomika, kultūra, teisinė sistema). Prieglobsčio prašytojams specialiai skirtų švietimo, mokymo ar socialinių programų šiuo metu nėra.
Užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, apgyvendinami savivaldybėse. 2003 metų I ketvirtį 234 prieglobstį gavusiems asmenims buvo teikiama valstybės parama. Kadangi parama teikiama tam tikrą laiką, vėliau jie netenka visų socialinių garantijų, o jų galimybės įsidarbinti labai ribotos (dėl išsilavinimo stokos, kalbinio barjero), taigi integruotis į Lietuvos visuomenę jiems labai sunku.
2.4. Išvados
Socialine partneryste pagrįstų projektų – tiek nacionalinių programų (pvz., Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa), tiek stojimo programų (pvz., PHARE programos ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) dimensija), įgyvendinimas suteikia vertingos patirties.
Parengta keletas veiksmingų partneryste pagrįstų priemonių, skirtų socialinės rizikos asmenų (ir socialinių grupių) problemoms darbo rinkoje spręsti. Esančios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje 46 teritorinės darbo biržos, vadovaudamosi socialinės partnerystės principu, dažnai atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant tam tikrus projektus ir priemones. Visos teritorinės darbo biržos yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis (įskaitant nevyriausybines organizacijas), sprendžiančiomis įvairių socialinės rizikos grupių (neįgaliųjų, vyresnių nei 55 metų asmenų, jaunimo, iš įkalinimo vietų grįžusių asmenų, tautinių mažumų ir moterų) problemas, savivaldybėmis, įmonėmis ir institucijomis, teikiančiomis profesinio švietimo ir mokymo paslaugas.
Tokia partneryste siekiama skatinti socialinę adaptaciją ir reabilitaciją (pvz., siunčiant klientus pas specializuotus paslaugų teikėjus, kad jie galėtų imtis tolesnių integravimo arba reintegravimo į darbo rinką veiksmų), didinti socialinės rizikos grupių gebėjimus įsidarbinti ir adaptuotis (pvz., profesinis švietimas ir mokymas), garantuoti darbo vietas (pvz., subsidijuojamos įdarbinimo schemos), teikti informaciją ir stebėti darbo rinkos tendencijas, pasinaudoti papildomomis finansavimo galimybėmis vietinėms užimtumo iniciatyvoms vykdyti (pvz., savivaldybių finansuojamos įdarbinimo programos). Ši skirtingo pobūdžio partnerystė – geras jau veikiančių Lietuvoje socialinės partnerystės mechanizmų pavyzdys, pagal kurį galima kurti vystymo bendrijas, vadovaujantis EQUAL programa.
Daug ko išmokta įgyvendinant PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) programą, kuri pirmiausiai išbandyta trijuose tiksliniuose regionuose (PHARE 2000 ESS), o vėliau išplėtota visoje Lietuvoje. Šios programos finansuojami projektai (žmogiškųjų išteklių plėtra, profesinio mokymo priemonės, daug dėmesio skiriant socialinės rizikos grupėms) dažnai buvo naujoviški, skatinantys veikti išvien naujas struktūras. Naujoviškumas buvo vienas iš oficialių atrankos konkursų kriterijų, kadangi paraiškų gauta gerokai daugiau nei tikėtasi.
Dauguma partnerių pateikė paraiškas gauti finansavimą iš PHARE ESS 2001 programos ir tikisi toliau rengti naujas bendro darbo priemones, skirtas kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Viena vertingiausių PHARE programos veiklos sričių – mokomieji vizitai į kitas ES valstybes nares, kurių metu dalijamasi ir keičiamasi patirtimi, užmezgami nauji ryšiai, plėtojama partnerystė su panašiomis organizacijomis tarptautiniu mastu. Tikimasi, kad EQUAL tarptautinis matmuo įsitvirtins.
PHARE ACCESS programą (stojimo instrumentą), kurioje daugiausia dėmesio skiriama nevyriausybinėms organizacijoms ir tvirtam tarptautiniam matmeniui), galima laikyti svarbiu pasirengimo EQUAL programai pagrindu. Pagal šią programą suteikta parama Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms su socialiai atskirtomis ir socialinės rizikos grupėmis (tautinėmis mažumomis, neįgaliaisiais, gatvės vaikais, bedarbiais, alkoholikais ir narkomanais mažuose miesteliuose ir kaimuose, kaliniais bei asmenimis, užsikrėtusiais ŽIV). Tarptautinis matmuo skatina aktyvesnį senųjų ir naujųjų ES valstybių bendradarbiavimą, padeda skleisti naujoviškus darbo metodus.
Daugeliui PHARE projektų trūksta institucinio tęstinumo, todėl dažnai buvo sunku į nacionalines programas įtraukti naujus darbo metodus ir priemones.
EQUAL programa turėtų padėti pasinaudoti iki šiol pasiekta pažanga įgyvendinant nacionalines programas ir stojimo instrumentus, išbandyti naujoviškas priemones ir įtraukti jas į nacionalinę užimtumo ir socialinės aprėpties politiką.
2.5. Stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė
Lietuvos darbo rinkos būklės analizė
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Darbo jėgos, patyrusios nuosmukį po to, kai atkurta nepriklausomybė, dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai šiuo metu neblogi, palyginti su ES vidurkiu (ypač moterų). Gerai išsilavinusi darbo jėga – daugiau kaip 80 procentų baigusiųjų vidurines mokyklas arba aukštesnes mokslo institucijas. Darbdaviai aktyviai prisidėjo prie profesinio mokymo programų rengimo, siekdami užtikrinti, kad mokymas geriau atitiktų darbo rinkos poreikius. Šiuo metu veikia trišalės užimtumo tarybos tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu. 2000 metais sukurta kolegijų mokymo sistema, siekiant užpildyti spragą tarp vidurinio ir aukštojo universitetinio išsilavinimo. Sparčiai plėtojamas suaugusiųjų mokymas, ugdoma mokymosi visą gyvenimą kultūra. Visoje šalyje veikiančios 46 teritorinės darbo biržos siekia padėti bedarbiams tobulinti įgūdžius ir sugrįžti į darbo rinką. Įsteigta 14 mokymo centrų, kad 20 tūkstančių bedarbių kasmet mokytųsi. Sukurta gera modernios mokymo sistemos plėtros ir socialinės partnerystės struktūrų kūrimo teisinė bazė. |
Dalyvavimas darbo rinkoje per pastaruosius penkerius metus mažėjo (sumažėjo ir darbo jėgos). Darbo jėgos migracija, mažas gimstamumas ir senstantys gyventojai spartino šią tendenciją. Nors darbo jėga išsilavinusi palyginti gerai, tačiau yra gana daug palikusių mokyklą ir mokymo sistemą asmenų, kurie neturi vidurinio išsilavinimo atestato. Tokių asmenų mažėja, bet problema išlieka. Įgūdžių stoka, ypač tokiose srityse kaip informacinės technologijos. Nors situacija gerėja, profesinio lavinimo sistema dar neišsprendė visų klausimų, susijusių su profesinio ir lavinamojo mokymo prieinamumu ir kokybe. Sistema nebuvo pritaikyta prie struktūrinių Lietuvos ekonomikos pokyčių, neatitiko kintančios darbo rinkos poreikių. Labai daug nekvalifikuotos darbo jėgos (ypač pirminiame ir antriniame sektoriuose). Ji daugiau kenčia nuo ilgalaikio nedarbo. Ši tendencija didės ir ateityje, vykstant struktūriniams Lietuvos ekonomikos pokyčiams. Struktūrinis nedarbas išlieka, kaip pateikta nedarbo registre, kuriame vyrauja ilgalaikiai bedarbiai ir jaunimas. Lėtai plinta netradicinės užimtumo formos (darbas puse etato), tai kliudo pasiekti didesnį aktyvumą darbo rinkoje. Darbdaviai per mažai investuoja į savo darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, kartotinį mokymą ir įgūdžių gerinimą – ypač pirminiame ir antriniame sektoriuose. Didelis nedarbas mažiau išsivysčiusiuose rajonuose, didelis skurdas ir mažos gyventojų pajamos daugelyje kaimo vietovių. Neįgaliųjų profesinis mokymas ir perkvalifikavimas neatitinka poreikio, jiems beveik neprieinami, blogai pritaikyti, netenkina darbo rinkos poreikių. |
| Galimybės |
Grėsmės |
| Nors paskutiniuosius penkerius metus didelį nedarbą lėmė tiek išorės ekonominiai veiksniai (pvz., Rusijos ekonominė krizė 1998–1999 metais), tiek struktūriniai Lietuvos ekonomikos pokyčiai, šiuo metu jis mažėja. BVP sparčiai didėja dėl didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – ekonominio augimo. Naujos užimtumo galimybės atsiranda dėl nuolatinio ekonomikos augimo ir struktūrinių fondų investicijų. Perėjimas iš pasyvios darbo rinkos politikos į aktyvią darbo rinkos politiką ir Europos užimtumo politikos, vykdymas turėtų padėti darbo jėgai geriau prisitaikyti prie greitai kintančių darbo rinkos reikalavimų. |
Mažėja dalyvavimas darbo rinkoje. Bendras rinkos ir laisvo žmonių judėjimo ypatumas – darbo jėgos emigracija gali tapti gerokai didesne problema dabar, įstojus į ES, nes gyventojai ieškos geriau apmokamo darbo kitose valstybėse. Didėja regioniniai kaimo ir miesto skirtumai (nedarbo, pajamų ir užimtumo). Didžiumos darbuotojų, ypač vyresnių, įgūdžiai ir kvalifikacija pasenę. Jeigu tokie darbuotojai nėra greitai perkvalifikuojami arba pakartotinai mokomi, jie gali atsidurti socialinėje atskirtyje, kuri mažintų Lietuvos konkurencingumą. Kaip ir didžiumoje ES valstybių, Lietuvoje gausėja senstančių gyventojų ir mažėja gimstamumas. Kaimo gyventojų mažėjimas ir žemės ūkio restruktūrizavimas rodo, kad daugelyje kaimo vietovių stokojama naujų užimtumo galimybių. |
Toliau pateikiama pagrindinių EQUAL BPD 2.3 skyriuje išvardytų socialinės rizikos grupių privalumų ir trūkumų analizė. Remiantis daugelio ES valstybių narių praktika, lentelėse pateikti kiekvienos socialinės rizikos grupės privalumai ir trūkumai, o ne galimybės ar grėsmės (jos ne tokios svarbios).
Pirmoji socialinės rizikos grupė – neįgalieji
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia pirmenybę neįgaliųjų problemoms darbo rinkoje (Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas numato įsidarbinimo galimybes neįgaliesiems). Teritorinėse darbo biržose registruojama vis daugiau neįgaliųjų, tai rodo, kad į darbo rinką neįgaliųjų ateina irgi daugiau. Neįgaliųjų interesams atstovauja daug nevyriausybinių organizacijų, kurių instituciniai gebėjimai palyginti stiprūs. |
Daug neįgaliųjų neturi tinkamų įgūdžių ir kvalifikacijos, kad patektų į darbo rinką. Neįgaliųjų darbininkų pajamos mažos, daugelis gauna tik minimalųjį užmokestį. Įstaigos prastai pritaikytos neįgaliesiems. Požiūris į asmenis su proto negalia vis dar neigiamas, tai jiems labai trukdo patekti į darbo rinką. Išsilavinimo ir reabilitacijos sistema menkai išplėtota, neefektyviai sprendžiami šie neįgaliųjų poreikiai. Neįgaliųjų profesinis lavinimas ir perkvalifikavimas neatitinka poreikio, jiems beveik neprieinamas, blogai pritaikytas, netenkina darbo rinkos poreikių. |
Antroji socialinės rizikos grupė – asmenys, vyresni nei 50 metų (priešpensinio amžiaus asmenys)
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Lietuvoje sukurtas kovos su diskriminacija dėl amžiaus teisinis pagrindas. Teisinę apsaugą instituciniu lygiu remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta Pensininkų klausimų taryba. Priešpensinio amžiaus darbininkų interesams atstovauja tam tikros nevyriausybinės organizacijos. Daugelis jų pačios rodo iniciatyvą. Kadangi vyresni nei 50 metų asmenys ne tokie veiklūs, pasiūlymai aktyviau dalyvauti darbinėje veikloje suteikia galimybę padidinti bendrus dalyvavimo darbo rinkoje rodiklius ir pagerinti Lietuvos konkurencingumą. |
Priešpensinio amžiaus asmenų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai žemi (tokio amžiaus moterų – dar žemesni). Didžiuma pagyvenusių darbininkų neturi reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos, atitinkančių didėjančius darbo reikalavimus. Lietuvoje istoriškai profesinė specializacija per menka, todėl daug vyresnių darbininkų stokoja pagrindinių šiuolaikiško darbo įgūdžių, kurie būtini moderniose darbo vietose (pvz., informacijos technologijų išmanymas, užsienio kalbų mokėjimas). Nemažai darbdavių vis dar neigiamai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus. Darbo rinkoje egzistuoja diskriminacija dėl amžiaus. |
Trečioji socialinės rizikos grupė – jaunimas
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Teritorinėse darbo biržose įsteigta keletas jaunimo darbo centrų. Teritorinės darbo biržos turi specializuotas programas jaunimui. Nemažai nevyriausybinių organizacijų dirba su jaunimu arba atstovauja jų interesams. Atstovavimo gebėjimai gana stiprūs. Sudaryta nemažai jaunimui atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų partnerystės sutarčių. |
Didelis struktūrinis jaunimo nedarbas. Daug jaunų asmenų stokoja profesinės patirties, dėl to jiems sunku susirasti darbą. Pirmaisiais nepriklausomybės metais daug moksleivių metė mokyklas, taigi negavo vidurinės mokyklos baigimo atestato. Nedirbantys jauni asmenys dažnai neturi tinkamos kvalifikacijos ir įgūdžių (bendravimo, darbo su informacijos technologijomis). Tam tikrų jaunimo grupių (našlaičių, kaimo jaunimo, paauglių tėvų) padėtis ypač prasta. |
Ketvirtoji socialinės rizikos grupė – buvę kaliniai
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas numato paramą buvusiems kaliniams, kad jie gautų terminuotas vidutinės trukmės darbo vietas. Didžiuma buvusių kalinių – jauni, todėl jiems būtina reabilitacija ir galimybė grįžti į darbo rinką. Kai kuriuose kalėjimuose kaliniams sudarytos mokymosi ir darbo sąlygos, jie įgyja įgūdžių, žinių ir darbo patirties, tai jiems padeda susirasti darbą išėjus iš įkalinimo įstaigos ir vėl nenusikalsti. Teritorinės darbo biržos padeda buvusiems kaliniams, norintiems mokytis profesijos ir (ar) dirbti. |
Buvę kaliniai dažnai stokoja reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos ir negali grįžti į darbo rinką. Be pagrindinių įgūdžių (pvz., darbo su informacijos technologijomis), daugelis kalinių stokoja bendravimo įgūdžių. Tai ypač kliudo buvusių kalinių socialinei integracijai. Kalėjimuose maža galimybių mokytis ir studijuoti. Kalėjimuose, kuriuose galima įgyti profesiją, mokytis ir (ar) dirbti, šiomis galimybėmis nesinaudojama, nes trūksta noro. Per maža nevyriausybinių organizacijų, sprendžiančių buvusių kalinių problemas. |
Penktoji socialinės rizikos grupė – asmenys, priklausomi nuo narkotikų
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Nevyriausybinės organizacijos yra įsteigusios narkomanų reabilitacijos centrų, padedančių narkomanams sugrįžti į visuomenę ir darbo rinką. Įgyvendinta keletas paramos esamiems ir buvusiems narkomanams programų. |
Narkomanų daugėja, ypač vyrų. Regionuose trūksta reabilitacijos centrų. Stokojama patyrusio personalo, todėl būtina gerinti dirbančių su narkomanais asmenų kvalifikaciją. Reabilitacija apsiriboja socialinės atskirties ir darbo terapija; trūksta daugiapakopių, laipsniškos pagalbos ir integracijos programų (ypač paaugliams). |
Šeštoji socialinės rizikos grupė – tautinės mažumos
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Priimti nediskriminuojantys įstatymai, suformuota nacionalinė politika. Tautinių mažumų atstovams organizuojamas kryptingas profesinis mokymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtos specifinės programos skirtos padėti didžiausios socialinės rizikos grupėms priklausančioms tautinėms mažumoms, romų bendruomenei (Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų programa). Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – pagrindinė institucija, ginanti tautinių mažumų interesus Lietuvoje. Tautinių mažumų bendrijos paprastai gerai organizuotos ir aktyvios. Keletas nevyriausybinių organizacijų atstovauja skirtingų tautinių mažumų interesams. |
Kai kurios tautinės mažumos susiduria su palyginti didele socialine rizika darbo rinkoje. Ankstesni tyrimai rodo, kad šio reiškinio priežastys sudėtingos. Susiduriama su diskriminacija dėl tautybės, esama rasizmo ir netolerancijos apraiškų. Romų bendruomenė neįtraukta į programas, skirtas tautinių mažumų poreikiams tenkinti. Tautinių mažumų organizacijos ir vietos valdžios institucijos stokoja patirties rengti ir plėtoti projektus, skirtus tautinėms mažumoms. |
Septintoji socialinės rizikos grupė – seksualinės mažumos
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi suformavusi bendrą nediskriminavimo politiką. Į Lietuvos teisės sistemą turi būti perkeltos Tarybos direktyvos pagal EK sutarties 13 straipsnį, užkertančios kelią diskriminacijai užimtumo srityje dėl lytinės orientacijos (šalia kitų priežasčių). Tai neleis diskriminuoti seksualinių mažumų bent jau užimtumo ir mokymo srityse. Lietuvos gėjų lyga, nevyriausybinės organizacijos aktyviai gina skirtingos lytinės orientacijos asmenų interesus. |
Kai kurie faktai rodo, kad Lietuvos darbo rinka homofobiška (vyrai labiau homofobiški už moteris), tačiau išsamių duomenų nėra. Valdžios institucijos galėtų skirti daugiau dėmesio seksualinių mažumų problemoms. |
Aštuntoji socialinės rizikos grupė – prieglobsčio prašytojai
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Prieglobsčio prašytojams taikomos vienodos ir nediskriminuojančios procedūros. Sudaryta institucinė struktūra, sprendžianti prieglobsčio prašytojų klausimus. Pradėtos įgyvendinti specifinės programos, skirtos spręsti socialinėmis ir užimtumo problemomis, su kuriomis susiduria prieglobsčio prašytojai. |
Prieglobsčio prašytojams, kurie gauna leidimus gyventi Lietuvoje, dažnai būna sunku susirasti darbą, nes jie neturi tinkamos kvalifikacijos, nemoka užsienio kalbos ir nesusigaudo kultūrinėje aplinkoje. Didžiuma prieglobsčio prašytojų skirtingos kultūrinės ir religinės kilmės, todėl jiems sunku integruotis į Lietuvos darbo rinką. Socialinės integracijos priemonės nepajėgia patenkinti poreikių asmenų, gavusių pabėgėlio statusą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. |
Devintoji socialinės rizikos grupė – moterys darbo rinkoje (lyčių lygybės klausimas)
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Lyčių lygybė – vienas iš nacionalinių prioritetų. Siekiant didesnės lyčių lygybės, įvyko nemažai poslinkių politikos ir instituciniu lygiu, įtvirtintas teisinis pagrindas. Moterų užimtumo rodikliai, palyginti su ES vidurkiu, dideli; moterų, neturinčių darbo, mažiau negu vyrų. Moterų nevyriausybinės organizacijos labai aktyviai gina moterų interesus visuomenėje ir darbo rinkoje. |
Tyrimai rodo, kad vyrai Lietuvoje uždirba maždaug 20 procentų daugiau nei moterys. Trūksta tinkamų (ir finansiškai prieinamų) vaiko priežiūros galimybių, tai rodo, kad didžiumai moterų sunku auginti vaikus ir dirbti (didesnių vaikų priežiūros galimybių problema iš dalies išspręsta per Moterys – dažniausios prekybos žmonėmis seksualinės eksploatacijos tikslais aukos (dešimtoji socialinės rizikos grupė). |
Dešimtoji socialinės rizikos grupė – prekybos žmonėmis aukos
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo specifines bandomąsias programas, skirtas spręsti prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų grąžinimo į darbo rinką problemoms. |
Daug buvusių prekybos žmonėmis aukų neturi įgūdžių, kvalifikacijos ar profesinio išsilavinimo, darbo patirties. Menkas prekybos žmonėmis aukų išsilavinimas. Turintieji išsilavinimą ir kvalifikaciją dažnai per ilgai niekur nedirba, taigi jų įgūdžiai ir kvalifikacija pasenę arba prarasti. |
Vienuoliktoji socialinės rizikos grupė – ilgalaikiai bedarbiai
Ilgalaikiai bedarbiai – specifinė socialinės rizikos grupė pagal Lietuvos EQUAL programą. Ilgalaikis nedarbas būdingas visoms anksčiau išvardytoms socialinės rizikos grupėms.
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Pagal Europos užimtumo strategiją Lietuvoje pereinama nuo aktyvių užimtumo politikos priemonių prie pasyvių. Vykdydamos aktyvią darbo rinkos politiką, teritorinės darbo biržos siekia įdarbinti bedarbius, sudarydamos jų įsidarbinimo planus arba siųsdamos juos mokytis ir įgyti profesiją. Kai kurie ilgalaikiai bedarbiai (iš jų – vieniši tėvai arba motinos, turintys vaikų iki 14 metų, neįgalieji ir buvę kaliniai) gali gauti darbą pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą. |
Ilgalaikis struktūrinis nedarbas būdingas didžiumai socialinių grupių – ypač asmenims, vyresniems nei 50 metų ir jaunesniems nei 25 metų. Asmenų, vyresnių nei 50 metų, įgūdžiai ir kvalifikacija dažnai pasenę dėl per didelės specializacijos, o darbo rinkos reikalavimai pastarąjį dešimtmetį greitai kito. Ilgalaikiai bedarbiai turi gerokai mažesnį išsilavinimą ir žemesnę kvalifikaciją už tuos, kurie neturi darbo trumpesnį laiką, tai sunkina jų grįžimą į darbo rinką. |
3. POLITINĖ EQUAL PROGRAMos ĮGYVENDINimo APLINKA
3.1. Įvadas
Užimtumo didinimas, skurdo mažinimas, investicijos visų pirma į žmogų – vienas pagrindinių Lietuvos užimtumo politikos tikslų.
Lietuvos pagrindiniai užimtumo dokumentai yra Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Komisijos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas, kurio nuostatoms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 189, Lietuvos Respublikos bendrasis socialinės aprėpties memorandumas ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentas.
Šie dokumentai svarbus žingsnis Lietuvai, kuri rengiasi prisidėti prie Europos užimtumo politikos koordinavimo. Kita vertus, strateginiuose užimtumo politikos dokumentuose numatyti tokie užimtumo ir žmogiškųjų išteklių politikos prioritetai, kurie įgyvendinami ar bus įgyvendinami ne tik per nacionalines priemones, bet ir naudojant Europos socialinio fondo ir EQUAL investicijas.
3.2. Europos politinė aplinka
3.2.1. Europos užimtumo strategija, Bendrasis vertinimo dokumentas ir Bendrasis socialinės aprėpties memorandumas
Europos užimtumo strategija
Svarbūs ES žingsniai sprendžiant užimtumo ir nedarbo problemas žengti 1997 metais Amsterdame įvykusiame ES valstybių vadovų susitikime. EB sutartis papildyta užimtumo skyriumi, kuris numato suformuoti ir įgyvendinti bendrą Europos užimtumo strategiją. Vienas reikšmingiausių Amsterdamo susitikimo rezultatų yra tai, kad pirmą kartą ES lygiu glaudžiai susieta ekonominė politika ir užimtumo politika, siekiant sukurti darbo vietų ir įgyvendinti užimtumo didinimo tikslus. Užimtumo problema suvokiama kaip bendra ES valstybių interesų sritis, ir nors kiekviena ES valstybė atsako už jos vykdomą politiką, bet ta politika turi atitikti bendrą Europos strategiją ir būti koordinuojama pagal kasmet Europos Tarybos nustatomas užimtumo gaires.
Pagrindinis Europos užimtumo strategijos tikslas – visiškas užimtumas, kuris didintų žinių ekonomikos konkurencingumą, stiprintų socialinę sanglaudą ir lengvintų tvarią plėtrą. ES valstybės narės siekia užimtumo strategijos tikslų per nacionalines užimtumo programas. Atviro koordinavimo procese Europos Taryba kasmet tikslina užimtumo gaires. Šių gairių pagrindu valstybės narės papildo savo metinius nacionalinius užimtumo veiksmų planus, nurodydamos, kaip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis arba programomis įgyvendins užimtumo gaires.
Iki 2002 metų buvo numatytos 4 užimtumo gairių kryptys:
4. Lygios moterų ir vyrų galimybės.
Bendrijų iniciatyvos EQUAL tikslas – skatinti Europos užimtumo strategijos ir nacionalinių užimtumo veiksmų planų išbaigtumą. Šiuo tikslu nustatytos EQUAL temos, praktiškai susijusios su 4 kryptimis (temos išsamiai aprašytos 4 skyriuje).
Komisija ir valstybės narės 2002 metais šias gaires pakeitė atsižvelgdamos į patirtį, įgytą vykdant Europos užimtumo strategiją per paskutinius penkerius metus. Įgyta patirtis patvirtino, kad Europos užimtumo strategija suvaidino svarbų vaidmenį siekiant rezultatų, kurie jau buvo matomi darbo rinkoje pastarąjį laikotarpį, nors ekonominiai, socialiniai ir demografiniai pokyčiai, globalizacija, modernios ekonomikos būtinybė ir ES plėtra daro rimtus iššūkius užimtumui. Naujų gairių tikslas – sukurti tinkamą Europos užimtumo strategijos restruktūrizavimo pagrindą, atsiliepiant į šiuos padidėjusios ES iššūkius. Skiriant daugiausia dėmesio vidutinio laikotarpio (iki 2010 metų) tikslų, numatytų Lisabonoje, įgyvendinimui, gairės ilgainiui nebus taip dažnai keičiamos. Naujojoje strategijoje bus stipriai orientuojamasi į rezultatus, tai leis valstybėms narėms papildyti atitinkamus veiksmų planus.
Naujosios gairės pagrįstos trimis tarpusavyje glaudžiai susijusiais ir vienas kitą papildančiais tikslais:
siekti visiško užimtumo;
gerinti darbo kokybę ir našumą;
stiprinti socialinę sanglaudą ir socialinę aprėptį.
Šių tikslų turi būti pasiekta atsižvelgiant į 10 specifinių gairių:
veikiančios ir prevencijos priemonės bedarbiams ir neaktyviems asmenims;
darbo vietų kūrimas ir verslumo ugdymas;
reakcija į darbo rinkos pokyčius, gyventojų gebėjimo prisitaikyti ugdymas, darbo jėgos mobilumo skatinimas;
žmogiškųjų išteklių ir mokymosi visą gyvenimą plėtra;
darbo jėgos išteklių didinimas ir vyresnio amžiaus asmenų aktyvaus gyvenimo būdo skatinimas;
lyčių lygybės užtikrinimas;
socialiai nuskriaustų asmenų integracija ir kova su jų diskriminacija darbo rinkoje;
darbo užmokesčio progresyvumo didinimas, siekiant darbą daryti patrauklesnį;
nedeklaruojamo darbo transformavimas į nuolatinį užimtumą;
regioninių užimtumo skirtumų naikinimas.
Nors naujosios gairės daugiau nebus pagrįstos ankstesnių 4 krypčių struktūra, Bendrijų iniciatyvos EQUAL pagrindas – temos, susijusios su 4 kryptimis. Specifinių gairių ryšys su EQUAL temomis nurodytas lentelėje:
Užimtumo gairių ir EQUAL temų ryšys
| Gairės |
EQUAL temos (temos, kurios bus įgyvendintos Lietuvoje, išsamiai išdėstytos 4 skyriuje) |
| Veikiančios ir prevencijos priemonės bedarbiams ir neaktyviems asmenims |
A B |
| Darbo vietų kūrimas ir verslumo ugdymas |
C D |
| Reakcija į darbo rinkos pokyčius, gyventojų gebėjimo prisitaikyti darbo rinkoje ugdymas, darbo jėgos mobilumo skatinimas |
E F |
| Žmogiškųjų išteklių ir mokymosi visą gyvenimą plėtra |
E F |
| Darbo jėgos išteklių didinimas ir vyresnio amžiaus asmenų aktyvaus gyvenimo būdo skatinimas |
I E |
| Lyčių lygybės užtikrinimas |
G H horizontali |
| Socialiai nuskriaustų asmenų integracija ir kova su jų diskriminacija darbo rinkoje |
horizontali |
| Darbo užmokesčio progresyvumo didinimas siekiant darbą padaryti patrauklesnį |
|
| Nedeklaruojamo darbo transformavimas į nuolatinį užimtumą |
E |
| Regioninių užimtumo skirtumų naikinimas |
|
Naujosiose užimtumo gairėse pabrėžiamas institucinių struktūrų prieinamumas įgyvendinant užimtumo politiką ir partnerystės principą, įtraukiant į šią veiklą vietos ir regionų subjektus. Šis tikslas atitinka partnerystės principą – pagrindinį EQUAL principą. Taigi programos įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo įvairių organizacijų bendradarbiavimo, vietos subjektų ir susijusių šalių dalyvavimo.
Lietuvos EQUAL programoje numatytos šios gairės:
5. Integracija į darbo rinką ir kova su diskriminacija.
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumento išvados ir rekomendacijos
Vadovaudamasi Stojimo partnerystės nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Europos Komisijos užimtumo ir socialinių reikalų generaliniu direktoratu parengė bendrą Lietuvos užimtumo ir darbo rinkos politikos artimiausio laikotarpio prioritetų įvertinimą. Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentą 2002 m. vasario 12 d. pasirašė Europos Komisija ir Socialines apsaugos ir darbo ministerija. Šiame dokumente nustatyti suderinti užimtumo ir darbo rinkos tikslai, siekiant spartinti šalies darbo rinkos pokyčius ir toliau pertvarkyti užimtumo sistemą Užimtumo strategijos tikslams įgyvendinti.
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente išdėstytos opiausios užimtumo problemos, kurios visų pirma susijusios su būtinybe pripažinti, kad darbo rinka turi atspindėti dinamiškos rinkos ekonomikos – bendros rinkos dalies poreikius, o darbo jėga turi būti mobili, gebanti prisitaikyti ir kvalifikuota. Be to, turi būti suformuota tam tikra politika ir įsteigtos institucijos, padedančios plėtoti lanksčią darbo rinką. Tai apima ir poreikį ugdyti į ateitį orientuotą požiūrį į pramonės restruktūrizavimą, siekiant prisitaikyti prie žinių ekonomikos ir spręsti demografines problemas.
Šiame dokumente pateikta darbo rinkos, darbo užmokesčio, mokesčių, žmogiškųjų išteklių plėtros, lygių galimybių analizė, apibrėžtos prioritetinės sritys, kuriose būtina pažanga ir kurias būtina nuolat stebėti atsižvelgiant į užimtumo politikos peržiūros nuostatas:
siekti sėkmingai įgyvendinti švietimo reformą, rūpintis, kad mažėtų palikusiųjų vidurinę mokyklą, didinti profesinio mokymo prieinamumą, gerinti jo kokybę, didinti svarbą sukurti ir įgyvendinti nacionalinę mokymosi visą gyvenimą strategiją;
skatinti darbuotojams palankius darbo užmokesčio pokyčius, šiuo tikslu remti kolektyvinio susitarimo sistemą, atsižvelgti į diferencijuoto minimalaus atlyginimo poreikį, ypač jaunimui;
reformuoti bedarbio pašalpų ir socialinės paramos bedarbiams skyrimą – didinti jų aprėptį, šalinti neskatinančius ieškoti darbo veiksnius ir raginti aktyviai ieškoti darbo, o ne gyventi iš pašalpų;
parengti priemones įdarbinimo tarnybai reformuoti, taip pat jos ištekliams didinti, kad ji galėtų aktyviau prisidėti prie bedarbių integravimo;
plėtoti aktyvias darbo rinkos programas – taikyti mokymo ir kitas su ilgalaikiu įdarbinimu susijusias priemones, šiuo tikslu mažinti laikinojo įdarbinimo programų.
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie Europos užimtumo politikos koordinavimo. Antra vertus, tai vienas iš pagrindinių strateginių užimtumo politikos dokumentų, nustatantis tuos užimtumo ir žmogiškųjų išteklių politikos prioritetus, kurie įgyvendinami ir bus įgyvendinami ne tik per nacionalines priemones, bet ir naudojant Europos socialinio fondo investicijas.
Bendrasis aprėpties memorandumas
Pastarųjų metų ES veiklos prioritetas – kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Europos Komisija ir Lietuvos Respublika 2003 m. gruodžio 18 d. pasirašė Bendrąjį aprėpties memorandumą.
Bendrojo aprėpties memorandumo parengimas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie socialinės aprėpties veiklos, taikant atvirąjį metodą ir derinant socialinius ES tikslus su nacionaline politika.
Pagrindinis šio dokumento tikslas – valstybės institucijų kompetencijos stiprinimas ir kitų suinteresuotų šalių, aktyviai kovojančių su skurdu ir socialine atskirtimi, telkimas. Dokumente įvertintas skurdo ir socialinės atskirties lygis, nurodytos pagrindinės skurdo ir socialinės atskirties problemos, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir socialinę šalies būklę. Memorandume numatyti svarbiausieji neatidėliotini ir ilgalaikiai uždaviniai, susiję su socialine atskirtimi. Daug dėmesio skiriama dalyvavimui įgyvendinant tam tikras priemones, padedančias gauti stabilų ir gerą darbą, taip pat aktyvios darbo rinkos politikos skatinimui, atskirties darbe prevencijai. Numatytos galimybės pasinaudoti ištekliais, teisėmis, prekėmis ir paslaugomis. Numatyta socialinė apsauga, skirta skurdui mažinti, nurodytos minimalios pajamos, skurdo paplitimas įvairiose socialinėse grupėse, aktualūs kovai su skurdu švietimo, sveikatos apsaugos ir būsto klausimai. Pateikta trumpa skurdo mažinimo politikos prioritetų apžvalga.
Dokumente taip pat aptarti viešųjų institucijų telkimo ir jų veiklos koordinavimo visais lygiais, socialinių paslaugų teikimo, socialinio dialogo ir partnerystės, bendros socialinės atsakomybės, izoliuotų asmenų dalyvavimo ir saviraiškos klausimai. Lyčių lygybe pagrįsti praktiškai visi numatomi kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmai.
3.2.2. EQUAL programos atitiktis Bendrijos prioritetiniams tikslams
Visa Lietuvos Respublikos teritorija – pirmojo tikslo regionas, vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų.
3.3. Nacionalinės politikos apžvalga
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų veiklos programos vienas iš pagrindinių tikslų – didinti užimtumą ir mažinti skurdą, prioritetai – investicijos į žmogų, spartesnis informacinės ir žinių visuomenės kūrimas, mokslo ir technologijų plėtra.
Siekdama šių tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numačiusi daugiau dėmesio skirti nedarbo mažinimui ir prevencijai, skatinti investicijas, labiau remti regionų verslą, rūpintis darbo jėgos kvalifikacija ir orientavimu į vietinę rinką, aktyvinti darbo rinkos politiką, plėtoti profesinį ir darbo rinkos mokymą, profesini orientavimą, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus asmenims, moterims, įvairioms rizikos grupėms, didinti viešųjų ir remiamų darbų apimtį ir derinti juos su mokymu, didinti darbdavių ir darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių. Darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, socialinės partnerystės plėtra – taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės užimtumo ir darbo politikos prioritetai.
Užimtumo politika pagrįsta teisine baze, kurią sudaro įstatymai, reguliuojantys paramą bedarbiams, profesinį mokymą, lygias moterų ir vyrų teises, darbo sutartis, asmens pajamų apsaugą ir valstybinį socialinį draudimą. Lietuvos situacijos ypatumas tas, kad Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatytos teisinės užimtumo garantijos tam tikroms gyventojų grupėms – asmenims iki 18 metų, moterims (ir vienišiems tėvams), auginantiems vaikus iki 14 metų, asmenims, kuriems liko mažiau nei 5 metai iki pensijos, ką tik išėjusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims ir neįgaliesiems. Be to, numatyta nustatyti teisiškai taikomas šių kategorijų asmenų įdarbinimo privačiame sektoriuje kvotas.
Darbo rinkos institucijos
Svarbiausia nacionalinio lygmens institucija, sprendžianti užimtumo politikos klausimus, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau ir kitų ministerijų (Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos) programos ir politika daro didelį poveikį užimtumui.
Svarbiausios už darbo rinkos politikos ir programų įgyvendinimą atsakingos institucijos yra Lietuvos darbo birža (įsteigta 1991 metais) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (įsteigta 1992 metais). Šios institucijos veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Darbo birža atlieka tarpininkavimo funkcijas ir administruoja keletą veikiančių darbo rinkos programų. Be to, ji atsakinga už teisinių užimtumo garantijų užtikrinimą gyventojų grupėms, numatytoms Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme. Visoje Lietuvoje yra 46 teritorinės darbo biržos, o dideliuose centruose – 26 papildomi šių darbo biržų punktai.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba atsako už darbo rinkos profesinį mokymą ir permokymą, profesinį orientavimą ir konsultavimą, vykdo valstybinę darbo rinkos profesinio mokymo priežiūrą. Jai pavaldūs 6 regioniniai padaliniai, organizuojantys mokymą, konsultacijas ir rekomendacijų teikimą suaugusiesiems ir jaunimui. Be to, ši institucija reguliuoja 14 darbo rinkos mokymo centrų veiklą. Šie centrai dabar yra uždarosios akcinės bendrovės, pačios finansuojančios savo veiklą iš mokymo paslaugų pardavimo įplaukų.
3.3.1. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa ir jos ryšys su Europos užimtumo gairėmis
Pagrindinis strateginis Lietuvos užimtumo dokumentas – Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, kurią parengė darbo grupė, vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529. Tai programinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentas, apibrėžiantis valstybės užimtumo ir darbo rinkos politikos strategiją, jos vidutinės trukmės prioritetinius tikslus ir veiksmus, kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės valdymo institucijos numato imtis didindamos gyventojų užimtumą. Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa sukonkretina jau minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos pagrindines nuostatas dėl ekonomikos, darbo, socialinės, švietimo politikos ir kitų veiklos sričių, kurios daro poveikį gyventojų užimtumui. Strateginiai Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos tikslai yra šie:
įveikti neigiamas struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikio pasekmes gyventojų užimtumui ir darbo rinkai;
didinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą ir subalansuoti darbo rinką;
pasirengti prisidėti prie ES užimtumo strategijos koordinavimo.
Siekiant šių tikslų, per trumpą laiką (iki 2002 metų pradžios) pavyko sustabdyti nedarbo didėjimą. Numatoma ir toliau nuosekliai mažinti registruotą nedarbą iki 7–8 procentų. Programos įgyvendinimo laikotarpiu turi būti sudarytos palankios sąlygos plėtoti verslą ir investuoti, tai užtikrintų 110–120 tūkstančių naujų darbo vietų sukūrimą, leistų toliau didinti gyventojų užimtumą iki ES valstybių narių vidutinio lygio ir siekti visiško užimtumo.
Be šių tikslų, per Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programą siekiama pasirengti prisidėti prie bendros ES užimtumo strategijos koordinavimo. Programa parengta atsižvelgiant į 1997 metais Amsterdame įvykusio ES valstybių vadovų susitikimo metu numatytas pagrindines nuostatas dėl bendros užimtumo politikos strategijos rengimo ir įgyvendinimo, ES Tarybos rekomendacijas valstybėms narėms dėl užimtumo gairių, pagal kurias ES valstybėse narėse rengiami kasmetiniai nacionaliniai užimtumo didinimo veiksmų planai.
Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa turiniu ir forma yra atsakas į Europos užimtumo strategiją. Būtina pažymėti, kad rengiant Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programą nuodugniai nesivadovauta Europos užimtumo gairėmis, tačiau iš esmės programos struktūra ir turinys atitinka šių gairių 4 kryptis, nors kai kuriais atvejais krypčių seka ir turinys šiek tiek skiriasi. Paminėtinas faktas, kad Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje numatyta ir 5-oji kryptis, susijusi su būtinybe šiuo metu plėtoti šalies institucijų sistemą ir stiprinti administracinius gebėjimus. Pagal šią kryptį numatoma tobulinti užimtumo ir darbo rinkos politikos valdymo sistemą.
3.3.2. Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento žmogiškųjų išteklių plėtros prioritetas ir jo ryšys su nacionaline užimtumo politika
Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente numatomos Europos socialinio fondo investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą remia ir papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomą užimtumo politikos strategiją, kurios tikslai ir uždaviniai nustatyti jau minėtuose dokumentuose: Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente ir Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje.
Vadovaujantis situacijos analize ir užimtumo politikos strateginiuose dokumentuose nustatytais prioritetais, Europos socialinio fondo investicijos numatomos šiems pagrindiniams tikslams pasiekti:
didinti darbo jėgos kompetenciją ir gebėjimus prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;
gerinti švietimo ir profesinio rengimo kokybę ir prieinamumą;
mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti platesnę socialinę integraciją.
Šių tikslų bus siekiama investuojant į 5 priemones:
5. Žmogiškųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas.
Europos socialinio fondo parama apims 5 politikos sritis, nurodytas Europos socialinio fondo nuostatuose, atsižvelgiant į nacionalinės užimtumo politikos prioritetus. Aišku, kad pirmosios 4 priemonės svarbios EQUAL programai – kai kur tarpusavyje persipina. Vis dėlto jos viena kitą labiau papildys, nei dubliuos.
Moterų padėties darbo rinkoje gerinimas
Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje numatytos šios priemonės:
tobulinti teisės aktus, reguliuojančius moterų ir vyrų lygių galimybių principą;
siekti vienodo moterų ir vyrų dalyvavimo visose ekonominės veiklos srityse, vienodo atlyginimo už tokį pat darbą;
remti moterų smulkų ir vidutinį verslą, ekonominį savarankiškumą ir iniciatyvą susikurti darbo vietą;
sudaryti sąlygas motinoms ir tėvams suderinti darbo ir šeimos pareigas (lanksčios darbo organizavimo formos, prieinamos ir geros kokybės vaikų priežiūros paslaugos, socialinė parama šeimoms ir kita);
detalizuoti ir įgyvendinti specialias moterų pasirengimo grįžti į darbą po ilgesnės pertraukos mokymo programas, rengti verslo organizavimo pagrindų mokymą, didinti nedirbančių moterų, siekiančių savarankiško užimtumo, sąmoningumą.
Siekiant užtikrinti lygias galimybes abiem tėvams derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 11, 13, 14, 16, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatyme (įsigaliojusiame nuo 2002 m. sausio 9 d.) nustatyta, kad moteris ar vyras, auginanti (-s) vaiką iki 8 metų, turi vienodas teises į įstatymo nustatytą papildomą užimtumo rėmimą ir bedarbio pašalpą.
Šiuo metu rengiamos Valstybinės nacionalinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programos pataisos, numatančios papildomas priemones, užtikrinančias lygias galimybes įgyti išsilavinimą, tobulinti darbo kvalifikaciją, daryti karjerą, gauti vienodą darbo užmokestį, organizuoti privatų verslą.
Europos socialinio fondo finansuojama veikla, skirta moterų padėčiai darbo rinkoje gerinti, įtraukta į Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą kaip priemonė, numatanti:
pagalbą moterims, norinčioms grįžti po pertraukos į darbo rinką: mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, derinami su profesiniu konsultavimu ir orientavimu;
konsultavimą ir mokymą moterų, ketinančių pradėti savo verslą.
Vykdant šią veiklą, bus remiamos inovacijos priemonės, stiprinama vietinė partnerystė, pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios moterų interesams darbo rinkoje, tai turėtų papildyti Bendrijų iniciatyvą EQUAL.
Plėtros perspektyva
Lietuvos 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente numatyti ne tik šio laikotarpio, bet ir ilgalaikiai plėtros prioritetai: „2015 metais Lietuva turėtų pasiekti labiau išsivysčiusių ES valstybių lygį pagal pagrindinius socialinius-ekonominius rodiklius. Lietuvos žmonės galės džiaugtis aukštu gyvenimo lygiu, kuris remsis modernia, žiniomis pagrįsta ekonomika, išnaudojančia unikalius šalies privalumus“.
Perspektyva pagrįsta šiais reikšmę EQUAL turinčiais elementais:
plėtra turės būti tvari ir suderinta su aplinkosaugos ir socialinės aprėpties principais;
Lietuvos piliečiams atsivers platesnės galimybės įsidarbinti, lavintis, mokytis ir tai leis siekti norimų tikslų.
Žmogiškųjų išteklių plėtros prioriteto užtikrinimas pagal pirmojo tikslo programą labai prisidės prie ilgalaikės perspektyvos siekimo. Gerai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga – būtina sąlyga siekti ekonomikos augimo ir gerovės. Europos socialinio fondo remiamos mokymo schemos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant gebėjimus. Mokymas ir išsilavinimas turės labiau atitikti darbo jėgos rinkos, ypač pagrindinių sektorių, poreikius. Ekonomikos augimas, išsilavinimo ir profesinio mokymo gerinimas turėtų mažinti nedarbą. Auganti ekonomika, didėjantys atlyginimai, specialiosios priemonės, skatinančios integraciją į darbo rinką, didins darbo jėgos aktyvumą. Asmenys, nebaigę vidurinės mokyklos, turės galimybę lankyti profesinio mokymo kursus (ar būti perkvalifikuoti, jeigu prireiks), mokytis visą gyvenimą. Didesnis darbo jėgos aktyvumas ir vykdomos aktyvios darbo rinkos priemonės padės mažinti socialinę atskirtį.
Europos užimtumo strategijos tikslams – tobulinti užimtumo gebėjimus, prisitaikymą, verslininkystę ir lygias galimybes – siekti prireiks nemažų investicijų į aktyvią užimtumo politiką, kad būtų galima grąžinti į darbą bedarbius ir pagerinti užimtumo gebėjimus tų, kurie jau dalyvauja užimtumo veikloje (investicijos į mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, siekiant padėti darbuotojams susidoroti su naujais darbo rinkos reikalavimais).
Siekiant Lisabonoje numatyto užimtumo tikslo iki 2010 metų ir norint užtikrinti naujas geresnes užimtumo galimybes visiems, tam tikri veiksmai bus remiami Europos socialinio fondo per pirmojo tikslo programą. Naudojantis naujais EQUAL programos partnerystės mechanizmais, siekiant šalinti kliūtis patekti į darbo rinką asmenims iš socialinės rizikos grupių ir mažinti jų socialinę atskirtį, bus remiami asmenys, nebaigę vidurinės mokyklos (metę mokyklą), jaunimas ir asmenys, vyresni nei 50 metų. Tik didindama užimtumą (socialinės rizikos grupių), Lietuva gali didinti šalies socialinę gerovę ir ekonominį konkurencingumą. Iš tiesų ankstesni tyrimai parodė, kad yra glaudus ryšys tarp naujų užimtumo galimybių teikimo ir socialinės atskirties mažinimo.
EQUAL programa papildys Europos socialinio fondo ir nacionalines kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje strategijas ir taip padės mažinti socialinę atskirtį. Europos socialinio fondo priemonėse pagal pirmąjį tikslą daugiausia dėmesio skirta specifinei veiklai, susijusiai su pagalba socialinės rizikos grupėms (profesinis mokymas ir konsultavimas norintiesiems pradėti savo verslą arba savarankiškai dirbti), o EQUAL dėmesio centre – socialinės partnerystės skatinimas ir naujo požiūrio į specifinių socialinių grupių problemų darbo rinkoje sprendimą ugdymas. Sėkmingai pagal EQUAL įgyvendinti projektai bus įtraukti į pirmojo tikslo Europos socialinio fondo priemones ir ateinančio programavimo laikotarpio veiklą. Pateiktose 4.2 skyriuje lentelėse matyti, kaip EQUAL programa ir Lietuvos bendrojo programavimo dokumento pirmojo tikslo žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės tarpusavyje susijusios ir papildo viena kitą.
3.4. EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje
Siekiant nustatyti, ar EQUAL programa atitinka Lietuvos socialinės ir užimtumo politikos nuostatas (ypač dėl kliūčių socialinės rizikos grupėms patekti į darbo rinką) ir priemones socialinei atskirčiai mažinti, visų pirma reikia apžvelgti pagrindinius politikos raidos etapus, aprašytus 3.1 skyriuje.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuva žengė tam tikrus žingsnius, stiprindama šalies socialinės ir užimtumo politikos struktūrą ir derindama nacionalinę politiką su ES politikos tikslais. To reikia siekiant visateisės narystės ES ir atitikties Europos užimtumo strategijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Europos Komisijos užimtumo generalinis direktoratas 2002 metų vasarį pasirašė Bendrąjį užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentą, kuriame numatytos darbo rinkos tendencijos, pagrindiniai socialinės ir užimtumo politikos plėtros etapai, reikiami tolesni žingsniai ir reformos, siekiant parengti Lietuvos darbo rinką stoti į ES ir įgyvendinti Europos užimtumo strategiją.
Su dabartinėmis ES valstybėmis narėmis Lietuvą sieja bendros darbo rinkos tendencijos – perėjimas nuo pasyvios darbo rinkos politikos prie aktyvios, t. y. mokslo ir profesinio mokymo galimybių suteikimas bedarbiams, siekiant jiems padėti tobulinti kvalifikaciją ir didinti pasitikėjimą savimi, įgyti naujos darbo patirties ir sugrįžti į darbo rinką.
Tobulinta ir Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kad bedarbiai būtų skatinami grįžti į darbo rinką, o ne gyventi iš valstybės bedarbio pašalpos. Pavyzdžiui, sumažinti mokesčiai ir padidintos neapmokestinamosios pajamos mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Siekiant mažinti socialinės rizikos grupių socialinę atskirtį, Lietuvoje priimtas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas, skirtas toms socialinėms grupėms, kurios susiduria su dideliais sunkumais darbo rinkoje. Įstatyme numatytos užimtumo garantijos konkrečioms grupėms – asmenims iki 18 metų, moterims (vienišiems tėvams), auginančioms vaikus iki 14 metų, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos likę ne ilgiau kaip 5 metai, iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems asmenims ir neįgaliesiems, taip pat numatyta nustatyti privataus sektoriaus darbdaviams užimtumo kvotas čia minimoms socialinėms grupėms. Įmonėms, kurios kreipiasi su prašymu leisti įdarbinti asmenis iš socialinės rizikos grupių, teikiamos užimtumo subsidijos. Šitaip nurodytieji asmenys įgyja darbo patirties tikroje darbo aplinkoje ir naujų įgūdžių, kurie jiems padeda susirasti darbą.
Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje numatyta 2001–2004 metais sukurti apie 110000–120000 naujų darbo vietų, taip pat specifinių socialinės rizikos grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų ar moterų, užimtumo didinimo priemonės (taip pat įtraukta į EQUAL), sudarančios profesinio išsilavinimo ir mokymo sąlygas.
Parengta ir keletas vietos užimtumo iniciatyvų, kurios iš esmės – socialinės teritorinių darbo biržų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir vietos darbdavių, kurie mėgina teikti užimtumo galimybes asmenims, priklausantiems socialinės atskirties rizikos grupėms (ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems ir kitiems) partnerystės mechanizmas. Iniciatyvų rengimo tikslas – skatinti vietos bendruomenes spręsti nedarbo ir socialinės atskirties problemas partnerystės būdu.
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrasis vertinimo dokumentas (BVD) nustato tam tikrus užimtumo politikos prioritetus, susijusius su EQUAL programa: mažinti nedarbą ir spręsti struktūrinio nedarbo klausimus (pvz., ilgalaikių bedarbių ir bedarbių, vyresnių nei 50 ir jaunesnių nei 25 metų), sustabdyti dalyvavimo darbo rinkoje rodiklių mažėjimą ir pertvarkyti švietimo ir profesinio mokymo sistemą taip, kad daugiau dėmesio būtų skiriama darbo rinkos poreikiams. Pagrindinis prioritetas – mažinti socialinę atskirtį, suteikti darbą ir organizuoti profesinį mokymą socialinės rizikos asmenims. BVD pažangos ataskaitos duomenys nurodyti lentelėje:
Pažanga, padaryta įgyvendinant BVD prioritetus
Aktyvioms darbo rinkos priemonėms vykdyti skiriama daugiau išteklių (12 procentų, 2001 metais – 8 procentai). Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio – 20 procentų.
Patobulinta mokesčių ir socialinės paramos sistema – bedarbiai skatinami grįžti į darbo rinką.
Padidintas neapmokestinamas minimumas mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Pakeistos finansinės paramos teikimo taisyklės, siekiant padėti mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vienišiems asmenims.
Rengiama nacionalinė strategija, skatinanti mokymąsi visą gyvenimą.
Spręsti struktūrinio nedarbo klausimai. Pakeistas įstatymas leidžia imtis aktyvios darbo rinkos politikos, siekiančios remti 16–25 metų asmenis ir ilgalaikius bedarbius (neturinčius darbo daugiau kaip 2 metus).
Instituciniu lygiu rengiamasi įgyvendinti Europos socialinio fondo priemones.
Siekiant remti 16 bandomųjų vietinių užimtumo iniciatyvų projektų, parengta Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų plėtros 2002–2004 metų strategija.
Šaltinis: BVD pažangos ataskaitos trumpa apžvalga, 2002 metų birželis.
Pirmojo tikslo programa apims ir socialinės rizikos grupes, kurioms bus teikiama pagalba per EQUAL programą. Pirmoji priemonė – bendra bedarbių ir ilgalaikių bedarbių užimtumo gebėjimų plėtra – greičiausiai leis sėkmingiau spręsti socialinės atskirties klausimus, pavyzdžiui, nedirbančio jaunimo ir asmenų, vyresnių nei 50 metų. Antroji priemonė – inter alias – turėtų skatinti socialinę partnerystę pramonės šakose ir sektoriuose. Trečioji priemonė, skirta socialinės atskirties klausimams spręsti, taip pat mažins socialinę atskirtį pagrindinių socialinės rizikos grupių – neįgaliųjų, jaunimo ir tautinių mažumų, asmenų, gyvenančių provincijoje, kuriems sunkiai prieinamas išsilavinimas ir profesinis mokymas. Ketvirtoji priemonė irgi skirta padėti specifinėms pažeidžiamoms grupėms – jaunimui, metusiam mokyklą ir dėl to negavusiam vidurinės mokyklos baigimo atestato. Ši problema buvo ypač skaudi pirmaisiais nepriklausomybės metais.
Žmogiškųjų išteklių plėtra (priemonės, pagrindinės problemos ir numatomas poveikis)
| Antrasis prioritetas |
Problemos (esama padėtis) |
Tikėtinas poveikis darbo rinkai |
| Pirmoji priemonė Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas |
struktūrinis nedarbas (jaunimas ir ilgalaikiai bedarbiai), didelis asmenų, vyresnių nei 50 metų, nedarbas, menkas bedarbių išsilavinimas, didelis regioninis ir tarpregioninis užimtumo rodiklių skirtumas |
sumažėtų šalyje nedarbas (ypač struktūrinis), tarpregioniniai užimtumo rodiklių skirtumai, didėtų bedarbių užimtumo gebėjimai |
| Antroji priemonė Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas |
įgyti įgūdžiai ir kvalifikacija neatitinka darbo rinkos reikalavimų, tinkamo mokymo stoka, mažai taikomos lanksčios darbo organizavimo formos |
investicijos į mokymą ir įgūdžių ugdymą didintų Lietuvos verslo konkurencingumą, darbuotojai geriau prisitaikytų prie darbo rinkos pokyčių |
| Trečioji priemonė Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija |
darbo rinkoje per maža darbo jėgos iš socialinės rizikos grupių, kliūtys darbo jėgai patekti į darbo rinką (pvz., darbo vietos sunkiai pasiekiamos periferijos gyventojams, stinga darbo vietų, pritaikytų neįgaliesiems, ir panašiai), tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, dideli regioniniai ir tarpregioniniai dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai, nedarbo rodikliai ir socialinės atskirties lygis, daugėja kalinių |
daugiau asmenų iš socialinės rizikos grupių patektų į darbo rinką, sumažėtų pagrindinių socialinės rizikos grupių (pvz., neįgaliųjų, jaunimo, tautinių mažumų ir kitų) socialinė atskirtis, didėtų išsilavinimo ir profesinio mokymo galimybės, daugėtų užimtumo paslaugų regionų gyventojams |
| Ketvirtoji priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas |
visą gyvenimą trunkančio mokymosi kultūros stoka, daug metusių mokyklą asmenų (kuriems nepavyko įgyti vidurinės mokyklos baigimo atestato), mažai taikomos lanksčios darbo organizavimo formos (ne visa darbo diena, teledarbas ir kitos) |
sumažėtų asmenų, metusių mokyklą, daugiau asmenų siektų gauti vidurinės mokyklos baigimo atestatą, susiformuotų lankstesnė darbo rinka, skatinanti darbdavius diegti lanksčias darbo organizavimo formas, populiarėtų mokymasis visą gyvenimą |
4. PRIORITETINĖS TEMOS
4.1. EQUAL principai
Prioritetinės temos
EQUAL iniciatyvoje 9 temos, pagal kurias ES valstybės narės tarptautinį bendradarbiavimą laiko būdu, kaip tobulinti nacionalinę užimtumo ir socialinės aprėpties politiką. Orientavimasis į konkrečias temas palengvins bendradarbiavimą, rezultatų vertinimą ir sklaidą, poveikį politikai ir praktikai.
Novatoriškumas
EQUAL skirta išbandyti, plėtoti ir įteisinti naujiems politikos formavimo ir įgyvendinimo metodams vietiniu, nacionaliniu ir ES lygiu, vadovautis įgyta patirtimi vykdant bendrą darbo rinkos politiką ir konkrečius veiksmus (nauji sprendimai, metodologijos, didinantys politikos įgyvendinimo efektyvumą). Inovacijos nacionaliniu lygiu gali būti naujas esamų elementų derinys arba gerokai atnaujinti esamų elementų įgyvendinimo būdai.
Partnerystė
EQUAL siekia įgyvendinti Europos užimtumo strategiją vietiniu ir regioniniu lygiu (miestuose ir kaimo vietovėse), spręsti bendras regionų problemas. EQUAL bendrai finansuoja vystymo bendrijų veiklą, kuri prisidės prie naujų priemonių išbandymo ir patvirtinimo. Vystymo bendrijos:
strategijos rengimo ir plėtros etapo pradžioje suburia visus suinteresuotus partnerius ir siekia formuoti bendrą požiūrį į problemas, kartu nustato problemų priežastis, suvienija pastangas ir išteklius, ieško kuo naujesnių bendrų problemų sprendimo būdų;
savo veiklą grindžia nuoseklia strategija, apibrėžiančia bendrą požiūrį į diskriminacijos ir socialinės atskirties prigimtį ir priežastis, įveiktinas kliūtis, bendrą viziją ir tikslus, kiekvieno partnerio indėlį, įgyvendintų veiksmų monitoringo ir vertinimo metodiką;
užtikrina, kad būtų įtraukti visi partneriai, tiek stambieji, tiek smulkieji, kaip antai valstybinės valdžios institucijos, darbo birža, nevyriausybinės organizacijos, verslo sektorius (ypač mažosios ir vidutinės įmonės) ir socialiniai partneriai. Vietinės ir (arba) regioninės valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos į vystymo bendrijos veiklą, siekiant užtikrinti planuojamos veiklos ir teritorijos plėtros poreikių sąsają.
Galimybių suteikimas
Galimybių suteikimas – pagrindinis vystymo bendrijų kūrimo elementas, reiškiantis, kad:
vystymo bendrijų partneriai ir visi dalyvaujantieji jų veikloje turės galimybę prisidėti prie gebėjimų ugdymo, bendrojo mokymosi proceso ir sprendimų priėmimo;
vystymo bendrijos turi skatinti telkti turimus išteklius, plėtoti įgūdžius, leidžiančius patiems aktyviai kurti savo ateitį, o partnerius – bendradarbiauti nuo vystymo bendrijų strategijos rengimo pradžios;
vystymo bendrijų valdymas turi būti atviras ir skaidrus.
Poveikis politikai ir praktikai
EQUAL iniciatyva siekia veikti ir keisti vietinės, nacionalinės ir net europinės reikšmės su užimtumu susijusios politikos vykdymą – skleisti novatoriškus sprendimus ir organizuotai siūlyti (perduoti) juos politikos kūrėjams ir kitiems susijusiems subjektams (poveikis politikai ir praktikai). Šį procesą sudaro problemų nustatymo patirtis, supažindinimas su teigiamus rezultatus lėmusiais naujoviškais elementais, jų sklaida, pripažinimas ir diegimas. Dar tiksliau – poveikis politikai ir praktikai taip pat apibrėžia perdavimo etapą ir būdą, kaip kiti subjektai vertina vienos ar kelių vystymo bendrijų veiklą ir pasiektus rezultatus. Siekdamos užtikrinti kuo didesnį poveikį, ES valstybės narės turi sukurti veiksmingus visų vystymo bendrijų rezultatų vertinimo ir lyginimo mechanizmus, skleisti gerą praktiką visais lygiais ES valstybėse narėse.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinis bendradarbiavimas – esminis EQUAL iniciatyvos elementas, skatinantis keistis patirtimi vystymo bendrijas ir valstybes nares. Dalijantis novatoriškos vystymo bendrijos veiklos rezultatais nacionaliniu lygiu, tarptautinis bendradarbiavimas suteiks pridėtinę vertę politikos plėtrai nacionaliniu ir Europos lygiu. EQUAL iniciatyva struktūriškai sudaryta taip, kad skatintų ir remtų veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę.
Pagal EQUAL iniciatyvą tarptautinis bendradarbiavimas plėtojamas trimis lygmenimis:
vystymo bendrijų.
Tarptautinis bendradarbiavimas vienys kelių ES valstybių narių vystymo bendrijas. Norint pasiekti tarptautinio bendradarbiavimo rezultatų, būtinas bendras požiūris į specifines problemas, panašių ir (arba) vienas kitą papildančių strategijų, požiūrių ir tikslų nustatymas, sutarimas dėl bendros veiklos prioritetų;
vystymo bendrijų nacionalinių teminių tinklų.
Vystymo bendrijos tvirtina, skleidžia ir veikia politiką ir praktiką, vadovaudamosi savo patirtimi ir rezultatais, ne tik per teminius tinklus nacionaliniu lygiu, bet ir Europos lygiu (kai veiklą koordinuos Europos Komisija), siekdamos palengvinti:
pasiektų rezultatų ir sukurtų strategijų temines peržiūras;
patirties, kuri turi atsispindėti nacionaliniame užimtumo didinimo veiksmų plane ir nacionaliniame aprėpties procesų veiksmų plane, nustatymą;
Europoje vykstančiuose diskusijų forumuose skleisti teigiamą patirtį;
atsakingų nacionalinių valdžios institucijų ir svarbiausių susijusių subjektų visoje ES.
Bendrojo programavimo dokumentuose atsakingos vadovaujančiosios institucijos yra įsipareigojusios aktyviai bendradarbiauti ir mokytis. To bus siekiama rengiant darbo grupių ir Europos Komisijos koordinuojamus susitikimus ir plėtojant tiesioginį valstybių narių bendradarbiavimą. Dalyvauti bus kviečiami kiti svarbūs nacionalinio lygmens veikėjai.
4.2. Temų pasirinkimas
2003 metų Europos Komisijos komunikatas COM (2003)840 pateikia EQUAL antrojo etapo įgyvendinimo gaires ir 9 temas, kurias valstybės narės patvirtino kaip sritis, kuriose tarptautinis bendradarbiavimas gali pagerinti jų nacionalinės politikos įgyvendinimą. Devintoji tema „Parama prieglobsčio prašytojų integracijai“ privaloma.
Lietuvos prioritetai nustatyti vadovaujantis nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje analize, Lietuvos ir ES užimtumo politikos prioritetais ir konsultacijų rezultatais. Nustatytos tikslinės grupės ir pagrindinės nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje priežastys, atsižvelgta į pagrindinius strateginius užimtumo politikos dokumentus – Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programą, Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentą, Lietuvos Respublikos bendrojo socialinės aprėpties memorandumo ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektus.
Nustatant Lietuvos prioritetus, konsultuotasi su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis. Konsultacijos pradėtos 2003 metų birželį. Nuo to laiko vyksta suinteresuotų institucijų ir organizacijų dialogas. Liepos mėnesį surengtas bendras PHARE Dvynių projekto „Pasirengimas Bendrijų iniciatyvų programoms Lietuvoje (SPP III)“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos seminaras-konferencija „Kaip EQUAL programa gali padėti spręsti mūsų problemas“. Konferencija surengta siekiant sudaryti plataus atstovavimo konsultavimo procese sąlygas, todėl pakviesti pagrindinėms tikslinėms grupėms atstovaujančių, politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių atstovai.
Seminaras-konferencija turėjo 2 pagrindinius tikslus – pristatyti EQUAL iniciatyvą potencialiems partneriams ir dalyviams, kurie Lietuvoje gali prisidėti prie EQUAL rengimo ir įgyvendinimo, ir suteikti partneriams galimybę pareikšti nuomonę, kokios EQUAL prioritetinės temos Lietuvai aktualiausios. Partnerių nuomonė padėjo geriau suvokti kovos su diskriminacija ir nelygybe Lietuvos darbo rinkoje prioritetus, į ją atsižvelgta atrenkant 2 EQUAL prioritetines temas.
Nustačius esmines nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje problemas programavimo ir konsultacijų procese, numatyti nacionaliniai programos prioritetai, tikslai ir įgyvendinimo būdas. Prioritetinių temų pasirinkimas įformintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A1-126 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos prioritetinių 2004–2006 metams temų nustatymo Lietuvoje“.
Lietuvoje bus įgyvendinamos šios EQUAL temos:
A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones.
I tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
Kadangi 2004–2006 metais Lietuva pirmą kartą įgyvendina EQUAL, po konsultacijų sutarta, kad temų reikia sumažinti iki dviejų (iš pradžių numatytos keturios). Komisija pritarė sprendimui sutelkti dėmesį tik į keletą temų – tai aiškinama trumpu programavimo laikotarpiu, nors buvo galima patvirtinti ir daugiau papildomų temų, pavyzdžiui, mokymąsi visą gyvenimą. Siekiant, kad programa būtų kuo lengviau valdoma, sutarta, be privalomosios prieglobsčio prašytojams skirtos temos, patvirtinti tik dvi papildomas temas. Be to, buvo žinoma, kad mokymosi visą gyvenimą ir kitos potencialios EQUAL temos jau remiamos pagal Europos socialinio fondo priemones, taikomas pagal pagrindinę pirmojo tikslo programą.
EQUAL programa skirta ieškoti naujų būdų, kaip kovoti su diskriminacija ir nelygybe užimtumo srityje, kurią patiria dirbantys ir ieškantys darbo asmenys. Nuo kitų ES struktūrinių fondų finansuojamų programų EQUAL skiriasi tuo, kad yra bandomoji, specifinė laboratorija, skirta išbandyti ir plėtoti naujoms idėjoms ir metodams, ateityje galėsiantiems daryti poveikį užimtumui, mokymo politikai ir praktikai. Todėl bus remiami inovaciniai veiksmai ir eksperimentai. Programos sėkmę visų pirma lems įvairiapusės visateisių partnerių vystymo bendrijos sukūrimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir pasikeitimas patirtimi.
Lietuvoje EQUAL skatins vyrų ir moterų lygiateisiškumą. Ypač daug dėmesio lyčių lygybei bus skiriama programą planuojant, įgyvendinant, atliekant jos vykdymo priežiūrą ir vertinimą. Kiekvienoje temoje bus akcentuotos lygios galimybės.
EQUAL BPD nesiekiama nustatyti baigtinį galimų priemonių sąrašą. Tai prieštarautų inovacijos principui, ribotų vystymo bendrijų galimybes pateikti kuo įvairesnius projektus. Neparengus baigtinio veiksmų sąrašo, galima tikėtis kitų diskriminacijos, socialinės atskirties ir nelygybės formų, kurios dar neaptartos viešose diskusijose. Kiekviena tema turi padėti spręsti diskriminacijos ir nelygybės darbo rinkoje problemas.
A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
Ankstesniuose skyriuose pateikti diskriminacijos ir nelygybės darbo rinkoje tyrimų rezultatai rodo, kad patekimas ir grįžimas į darbo rinką – didžiausia diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančių visuomenės grupių problema.
Atsižvelgiant į didelį nedarbą Lietuvoje apskritai ir statistiškai gerokai didesnį už bendrą šalies nedarbą pažeidžiamiausių visuomenės grupių narių nedarbą, užimtumo gebėjimų tobulinimas ir atviros darbo rinkos skatinimas – svarbiausia nacionalinė EQUAL veiklos sritis.
Nedarbo mažinimas ir Lietuvos gyventojų užimtumo didinimas – Lietuvos užimtumo politikos prioritetinis tikslas, minimas Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje ir visuose kituose strateginiuose užimtumo dokumentuose.
Lietuvos bendrojo socialinės aprėpties memorandumo projekte nurodyta, kad darbo rinkos prieinamumo didinimas – vienas svarbiausių uždavinių. Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas – ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento remiama priemonė.
EQUAL rems ir papildys Lietuvos užimtumo gebėjimų tobulinimo politiką, susijusią su atviros visiems darbo rinkos skatinimu, atsižvelgdama į visas diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančias grupes, remdama naujoviškus jų problemų sprendimo būdus ar esamų priemonių įgyvendinimą taikant naujus metodus.
EQUAL programa skirta didžiausioms socialinės rizikos darbo rinkoje grupėms, kurių problemos pagal valstybės programas dažnai sprendžiamos nepakankamai. Taigi ieškoma naujų šių grupių problemų sprendimo būdų, ir čia gelbsti tarptautinis bendradarbiavimas. Šiuo požiūriu A temai – nacionaliniam EQUAL programos prioriteto įgyvendinimui didžiulę reikšmę turi tarptautinis bendradarbiavimas ir jo teikiamos galimybės. Renkantis atviros visiems darbo rinkos skatinimą kaip nacionalinį EQUAL programos prioritetą, atsižvelgta į tai, kad visos valstybės narės pasirinko šią temą. Po pirmojo konkurso apie 500 vystymo bendrijų visoje ES veikia pagal A temą, visos valstybės narės šiai temai skiria daugiausiai biudžeto lėšų. Taigi bus galima pasisemti gausios ir įvairiapusiškos tarptautinės patirties, vystymo bendrijos lengvai ras tinkamus tarptautinius partnerius.
A tema pasirinkta ir dėl plačios bendro pobūdžio jos formuluotės. Ji iš esmės apima ir kitas EQUAL temas, leidžia spręsti visų diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančių grupių problemas. Ši tema suteikia galimybę vykdant programą nustatyti specifines naujas tikslines grupes, šių grupių poreikius, kurti ir bandyti grupių paramos darbo rinkoje mechanizmus.
Pagal A temą bus siekiama šių tikslų:
pirmasis tikslas: didinti darbo rinkos prieinamumą – kovoti su socialinės rizikos grupių atstovų patiriama diskriminacija, skatinti lygybę;
antrasis tikslas: kurti, išbandyti ir taikyti patekimo ar grįžimo į darbo rinką paramos mechanizmus.
Tikslų bus siekiama pagal specifinius EQUAL principus ir metodus. Veiksmai turės būti naujoviški arba eksperimentiniai. Bus remiamas partnerystės įvairiapusiškumas, partnerių visateisiškumas, kryptingas tarptautinis bendradarbiavimas.
Vadovaujantis per konsultacijas gautais pasiūlymais ir ankstesniuose skyriuose pateikta analize, pagal temas nustatytos tokios galimos priemonės:
visų diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje patiriančių grupių nustatymas, jų poreikių, diskriminacijos ir nelygybės darbo rinkoje priežasčių analizė;
informacijos apie tikslines grupes parengimas ir sklaida, siekiant, kad būtų pripažintas jų pažeidžiamumas darbo rinkoje, suvokti jų poreikiai ir pažeidžiamumo priežastys;
europinės patirties taikymas ir sklaida socialiniams partneriams, institucijoms ir organizacijoms, darbuotojams ir darbdaviams;
darbas su socialiniais partneriais, siekiant palengvinti tikslinių grupių atstovų įdarbinimą;
mokymo, profesinio orientavimo, konsultavimo ir kitų paramos sistemų prieinamumo visoms diskriminaciją ir nelygybę patiriančios grupėms didinimas;
mokymo, profesinio orientavimo, konsultavimo ir kitokios paramos paslaugas tikslinėms grupėms teikiančio personalo mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas;
diskriminaciją ir nelygybę patiriančių grupių poreikius atitinkantis mokymas, profesinis orientavimas, konsultavimas ir kitos paramos paslaugos;
tikslinių grupių atskirties informacijos ir ryšių technologijų srityje mažinimas;
naujų paramos sistemų kūrimas ir išbandymas, esamų tobulinimas siekiant padėti specifinių sunkumų turintiems asmenims patekti ar grįžti į darbo rinką;
diskriminaciją ir nelygybę patiriančių grupių motyvacijos ir pasitikėjimo savimi skatinimas;
gajaus darbdavių neigiamo požiūrio į tikslinių grupių atstovus keitimas.
Kaip minėta, priemonių sąrašas nėra baigtinis.
G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones.
Lyčių lygybės skatinimas – vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomos užimtumo politikos prioritetų minimas šiuose dokumentuose: Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje ir Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente. Moterų padėties darbo rinkoje gerinimas – Bendrojo programavimo dokumento remiama priemonė.
Kad šeimos ir profesinio gyvenimo derinimui Lietuvoje neskiriamas deramas dėmesys, rodo didelis Lietuvos atotrūkis nuo ES – Lietuvoje kur kas mažiau gyventojų dirba ne visą darbo laiką (2001 metais – atitinkamai 9,8 procento ir 18 procentų, moterų – atitinkamai 11 procentų ir 34 procentai), gerokai mažiau paplitusios kitos lanksčios darbo organizavimo formos.
Programavimo metu ir per konsultacijas pabrėžta, kad parama šeimai, plačiau taikant lankstesnes darbo formas, taip pat parama vyrams ir moterims, palikusiems darbo rinką, į ją grįžti per maža. Vykusioje 2003 m. liepos 16 d. konferencijoje-seminare „Kaip EQUAL gali padėti spręsti mūsų problemas“ G tema sulaukė daugiausia konferencijos dalyvių dėmesio.
Būtinas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Lygių galimybių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos suinteresuotos bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir perimti ES patirtį.
ES Adapt ir Employment programų projektų patirtis rodo, kad sėkmingai spręsti šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo problemą galima nedidelėmis sąnaudomis. Tai labai aktualu turint galvoje esamą Lietuvos ekonomikos būklę ir ribotas potencialių G temos projektų rengėjų finansines išgales.
EQUAL rems ir papildys Lietuvos užimtumo gebėjimų tobulinimo politiką skatinant atvirą visiems darbo rinką ir įgyvendinant lyčių lygybės strategiją, tai padės derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, grąžinti į darbo rinką iš jos iškritusius asmenis pagal G temos uždavinius.
Lietuvos bendrajame socialinės aprėpties memorandume numatytos šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo priemonės. Šiame dokumente nustatyti prioritetai bus tarp EQUAL programos remiamų priemonių.
Pagal G temą bus siekiama šių tikslų:
pirmasis tikslas: rengti ir įgyvendinti šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo priemones;
antrasis tikslas: sudaryti galimybę padaryti pertrauką profesinėje karjeroje ir padėti grįžti į darbo rinką.
Tikslų bus siekiama pagal specifinius EQUAL principus ir metodus. Veiksmai turės būti naujoviški arba eksperimentiniai. Bus remiamas partnerystės įvairiapusiškumas, partnerių visateisiškumas, kryptingas tarptautinis bendradarbiavimas.
Vadovaujantis per konsultacijas gautais pasiūlymais ir ankstesniuose skyriuose pateikta analize, pagal šią temą nustatytos tokios galimos priemonės:
padėties tyrimai, poreikių nustatymas, rekomendacijų ir programų šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo klausimais parengimas;
informacijos apie šeimai palankių darbo organizavimo formų skatinimą ir naudą klausimais sklaida socialiniams partneriams;
europinės patirties taikymas ir sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams;
rengimas praktinių priemonių, kurios padėtų taip pertvarkyti darbą (ypač darbo laiką), kad būtų galima derinti šeimos ir profesinį gyvenimą;
vaikų ir kitų išlaikomų priklausomų asmenų (ypač neįgalių ir vyresnio amžiaus asmenų) naujų priežiūros paslaugų organizavimas, išbandymas ar esamų tobulinimas, šių paslaugų prieinamumo, lankstumo didinimas, kokybės gerinimas, jas teikiančio personalo mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas;
naujų būdų ir metodų kūrimas ir išbandymas siekiant nustatyti kliūtis, kurios trukdo padaryti pertrauką profesinėje karjeroje, ir galimybes;
specialių moterų ir vyrų pasirengimo grįžti į darbą po ilgesnės pertraukos (ypač po vaiko priežiūros atostogų), mokymo ir darbo rinkos poreikius atitinkančios kvalifikacijos keitimo programų rengimas, išbandymas ir įgyvendinimas;
vyrų skatinimas imti vaiko priežiūros atostogas ir vienodos atsakomybės už šeimą suvokimo ugdymas;
tradicinio požiūrio į vyrų ir moterų vaidmenį šeimoje keitimas.
Kaip minėta, priemonių sąrašas nėra baigtinis.
I tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
Didžiuma prieglobsčio prašytojų – Rusijos piliečiai (79,7 procento visų pateiktų ir 80,6 procento visų patenkintų prašymų 2002 metais). Dauguma – atvykėliai iš Čečėnijos. Daugiau kaip 60 procentų prieglobsčio prašančių ir jį gavusių asmenų – musulmonai. Dauguma jų menko išsilavinimo. Absoliuti prieglobsčio prašytojų dauguma turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą, tačiau yra įgiję kokią nors specialybę kilmės valstybėje. Didžiuma neturi išsilavinimą ar profesiją patvirtinančių dokumentų, o ir pats išsilavinimas neatitinka Lietuvos rinkos reikalavimų.
Švietimo priemonės tarp prieglobsčio prašytojų nėra labai populiarios dėl nepakankamo dabartinės situacijos ir ateities perspektyvų suvokimo.
EQUAL programa suteikia galimybę kurti ir išbandyti įvairias priemones, leidžiančias prieglobsčio prašytojams savarankiškai planuoti savo veiksmus tuo atveju, jeigu prieglobstis Lietuvoje jiems būtų suteiktas. Pavyzdžiui, kol nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį, prieglobsčio prašytojams rengiami gana išsamūs kursai, kaip geriau pažinti Lietuvos visuomenę. Tą galima atlikti pagal esamas panašių kursų programas, skirtas asmenims, kuriems jau suteiktas prieglobstis ir kurie gyvena Pabėgėlių priėmimo centre. Kursų klausytojai turėtų būti išsamiai supažindinami su priimančiosios valstybės galimybėmis užtikrinti jų socialinę integraciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 572 „Dėl Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos tvarkos patvirtinimo“), darbo rinkos poreikiais. Tai padėtų prieglobsčio prašytojams suvokti savo galimybes, skatintų juos dalyvauti tolesnėse priemonėse. Be to, galima taikyti išsamaus profesinio konsultavimo priemones, kurios leistų suteikti ir pradinį profesinį mokymą. Tai sudarytų galimybę įgyvendinti individualią socialinės integracijos programą, apimančią ir reikiamą tolesnį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą. Atsižvelgiant į esamą Lietuvos ekonomikos būklę, reikia skirti deramą dėmesį verslo rėmimui.
Tikimasi, kad pagal EQUAL programą rengiamos ir išbandomos priemonės padės Lietuvoje prieglobstį gavusiems asmenims visiškai pasirengti dalyvauti tolesnėse socialinės integracijos priemonėse, kurios numatytos anksčiau minėtame nutarime. Jiems bus suteikta galimybė įvertinti esamą situaciją, savo galimybes ir pagalvoti apie savarankišką gyvenimą be valstybės paramos.
Pasiekti teigiamų rezultatų būtų sunku be kvalifikuoto personalo, dirbančio su prieglobsčio prašytojais, ypač pradiniame etape. Taigi dalis EQUAL lėšų turėtų būti skirta atitinkamų įstaigų personalo kvalifikacijai tobulinti, kad jis geriau suvoktų skirtingas kultūras. Tiksliai nustatyti prieglobsčio prašytojų problemas, poreikius ir atskleisti jiems jų galimybes naujoje visuomenėje galima vartojant jiems suprantamas kategorijas.
Pagal I temą bus siekiama šio tikslo – parengti prieglobsčio prašytojus (2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatanti minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo reikalavimus) socialinei ir profesinei integracijai.
Prieglobsčių prašytojais pagal šią EQUAL temą bus laikomi asmenys, pateikę prašymą suteikti prieglobstį. Asmenų, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar kurie yra gavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, I tema neapima.
Tikslų bus siekiama pagal specifinius EQUAL principus ir metodus. EQUAL finansuojami veiksmai turės būti naujoviški ar eksperimentiniai, jie papildys Europos pabėgėlių fondo remiamas priemones (EQUAL vadovaujančioji institucija, konsultuodamasi su Migracijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris administruoja Europos pabėgėlių fondą, turi pašalinti bet kokią finansavimo iš Europos pabėgėlių fondo dubliavimosi galimybę). Bus remiamas partnerystės įvairiapusiškumas, kryptingas tarptautinis bendradarbiavimas.
Vadovaujantis per konsultacijas gautais pasiūlymais ir ankstesniuose skyriuose pateikta analize, pagal šią temą nustatytos tokios galimos priemonės:
naujų Lietuvos visuomenės pažinimo kursų organizavimo būdų rengimas, išbandymas ir kursų tobulinimas siekiant palengvinti prieglobsčio prašytojų socialinę integraciją;
rengimas ir išbandymas naujų būdų, kaip tobulinti su pabėgėliais dirbančių atitinkamų institucijų personalo kvalifikaciją, ypač kultūrinės įvairovės srityje (ši priemonė netaikoma personalui, dirbančiam Užsieniečių registravimo centre, tokia apimtimi, kiek šį centrą rems Europos pabėgėlių fondas);
išbandymas veiksmingų priemonių, skirtų skleisti vietos bendruomenėms informaciją apie prieglobsčio ieškojimo priežastis, prieglobsčio prašytojų kultūrą, religiją, tradicijas ir problemas, su kuriomis jie susiduria siekdami gerai sugyventi su vietos bendruomenėmis;
prieglobsčio prašytojų, neturinčių kvalifikaciją ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, kvalifikacijos pripažinimo mechanizmų sukūrimas siekiant nustatyti šių asmenų profesinę kvalifikaciją ir išsilavinimą, išduoti jiems atitinkamus pažymėjimus;
individualus prieglobsčio prašytojų mokymas pagal jiems pritaikytas programas, profesinis orientavimas, konsultavimas, įvadiniai įvairių profesijų kursai ir profesinių įgūdžių tobulinimas;
socialinė parama specialius poreikius turintiems prieglobsčio prašytojams (išskirtinis dėmesys bus skiriamas moterims musulmonėms, kurios patiria psichologinį diskomfortą). Ši priemonė netaikoma prašantiesiems prieglobsčio, kurie gyvena Užsieniečių registravimo centre, tokia apimtimi, kiek šį centrą rems Europos pabėgėlių fondas.
Kaip minėta anksčiau, priemonių sąrašas nėra baigtinis.
Lyginamoji Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (toliau – pirmojo tikslo BPD) Europos socialinio fondo prioritetų ir EQUAL BPD analizė
Toliau pateiktose lentelėse apžvelgiamos 4 susijusios Europos socialinio fondo finansuojamos žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės. Šios priemonės bus remiamos pagal Lietuvos pirmojo tikslo BPD antrąjį prioritetą. Apžvelgta veikla, kuri bus remiama pagal kiekvieną iš keturių žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių, pagrindinės tikslinės grupės. Toliau nagrinėjama, kaip priemonės, remiamos pagal EQUAL BPD nustatytas A, G ir I temas, susijusios su priemonėmis, kurias remia pirmojo tikslo BPD. Apibrėžtos sritys, kurios gali persipinti tarp įvairių tikslinių grupių ir priemonių. Taip pat nustatyta, kiek jos susietos: ar dubliuoja viena kitą, ar papildo.
Akcentuojamos sritys, į kurias daugiau dėmesio turi atkreipti institucijos (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra EQUAL vadovaujančioji institucija, Finansų ministerija – pirmojo tikslo programos vadovaujančioji institucija; įgyvendinančioji institucija, atsakinga už EQUAL ir Europos socialinį fondą, yra Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas), įgyvendinančios Europos socialinio fondo priemones pagal 2004–2006 metų pirmojo tikslo programą ir EQUAL, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir užtikrinta, kad programos viena kitą papildytų.
Būtina pažymėti, kad priemonių, kurioms įgyvendinti būtų teikiama parama, sąrašai ir pirmojo tikslo BPD, ir EQUAL BPD atveju yra induktyvūs. Abiejose programose potencialiai remtinų priemonių sąrašai gana bendro pobūdžio, siekiant palikti daugiau galimybių programą įgyvendinti lanksčiau. Taigi remtinų priemonių sąrašas nėra baigtinis.
| Antrojo prioriteto pirmoji priemonė (pirmojo tikslo BPD) |
Pirmojo tikslo BPD nustatytos problemos |
Priemonės, skirtos pirmojo tikslo BPD nustatytoms problemoms spręsti |
EQUAL BPD nustatytos problemos |
Priemonės, skirtos EQUAL BPD nustatytoms problemoms spręsti |
Pirmojo tikslo BPD ir EQUAL BPD sąsajos (papildymo ir dubliavimosi galimybė) |
| Pirmoji priemonė Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas |
Struktūrinis nedarbas (jaunimo ir ilgalaikis), didelis nedarbas asmenų, vyresnių nei 50 metų, menkas ilgalaikių bedarbių išsilavinimas Regioniniai ir tarpregioniniai nedarbo lygio skirtumai Daug asmenų, nebaigusių mokyklos Vis daugiau iš laisvės atėmimo vietų grįžusių asmenų (ypač jaunų), kuriuos reikia sugrąžinti į darbo rinką Pasenusi vyresnių darbuotojų kvalifikacija, jų sugebėjimai neatitinka reikalavimų, jie turi tobulinti kvalifikaciją, kad galėtų integruotis į darbo rinką Neįgaliesiems sunku įsidarbinti, darbo vietos dažniausiai nepritaikytos asmenims su fizine negalia Tikslinės grupės: bedarbiai, ypač ilgalaikiai, asmenys, vyresni nei 50 ir jaunesni nei 25 metų (ypač atkreiptinas dėmesys į nebaigusius vidurinės mokyklos) |
Bedarbių profesinis švietimas ir mokymas Bazinių žinių teikimas (kalbų mokymas, informacinio raštingumo ugdymas) Mokymo kokybės ir veiksmingumo gerinimas Profesinės informacijos, orientavimo ir konsultavimo plėtra Aktyvi darbo rinkos politika bedarbiams, pavyzdžiui, mokymas darbe ir susijusių paramos paslaugų teikimas Bedarbių skatinimas susirasti darbą per individualius įsidarbinimo planus Prevencijos programa, skirta asmenims, kurie atleidžiami dėl įmonių restruktūrizavimo ir (arba) technologijų atnaujinimo, sumažėjusio darbo jėgos poreikio |
Struktūrinis nedarbas (jaunimo, ilgalaikis, asmenų, vyresnių nei 50 metų) Daug asmenų, nebaigusių mokyklos Daugėja priklausomų nuo narkotikų asmenų Vis daugiau iš laisvės atėmimo vietų grįžusių asmenų (ypač jaunų), kuriuos reikia grąžinti į darbo rinką Vyresnio amžiaus darbuotojų kvalifikacija ir profesiniai įgūdžiai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių Prieglobsčio prašytojams sunku įsidarbinti dėl to, kad jų įgūdžiai ir kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių Neįgaliesiems sunku įsidarbinti, darbo vietos dažniausiai nepritaikytos asmenims su fizine negalia Darbdaviai (darbuotojai) neigiamai žiūri į tikslinėms grupėms priklausančius asmenis (ypač narkomanus, psichiškai neįgaliuosius, buvusius kalinius) Daug prekybos žmonėmis aukų, ypač moterų Daug tikslinėms grupėms priklausančių asmenų turi atnaujinti žinias ir kvalifikaciją, antraip ilgai neras darbo Tikslinės grupės: ilgalaikiai bedarbiai, asmenys, vyresni nei 50 ir jaunesni nei 25 metų, neįgalieji, iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys, prekybos žmonėmis aukos, prieglobsčio prašytojai, buvę narkomanai |
A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais Diskriminaciją darbe patiriančių grupių nustatymas Tikslinių grupių nustatymas, nelygybės priežasčių ir kliūčių įvairių tikslinių grupių asmenims patekti į darbo rinką analizė Galimybių mokytis, gauti profesines konsultacijas sudarymas tikslinių grupių atstovams ir patiriantiems nelygybę asmenims Informacijos apie EQUAL tikslines grupes skleidimas darbdaviams, siekiant juos supažindinti su problemomis, su kuriomis susiduria kai kurios į darbo rinką patekti norinčios socialinės grupės Darbas su socialiniais partneriais, siekiant didinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įsidarbinimo galimybes Europinės geros praktikos sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams Neigiamo darbdavių (darbuotojų) požiūrio į tikslines grupes keitimas Pasitikėjimo savimi ir motyvacijos ugdymas diskriminaciją patiriantiems asmenims Vyrų ir moterų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas, išbandymas ir įgyvendinimas siekiant palengvinti grįžimą į darbo rinką po ilgos pertraukos Tikslinių grupių atskirties mažinimas informacijos ir komunikacijos technologijų srityje |
EQUAL daugiau dėmesio skirs tam tikrų tikslinių grupių poreikių nustatymui, o Bendrasis programavimo dokumentas antrojo prioriteto pirmoji priemonė skirta padėti bedarbiams grįžti į darbą ir daugiau dėmesio skiria praktinėms priemonėms, pavyzdžiui, remia profesinį švietimą ir mokymą, konsultavimą karjeros klausimais ir panašiai Tikėtina, kad bus remiamos panašios tikslinės grupės, tačiau paramą gaus skirtingos iniciatyvos. EQUAL akcentuos naujų kovos su nedarbu metodų išbandymą ir keitimąsi geros praktikos patirtimi Europos lygmeniu |
| Antrojo prioriteto antroji priemonė (pirmojo tikslo BPD) |
Pirmojo tikslo BPD nustatytos problemos |
Priemonės, skirtos pirmojo tikslo BPD nustatytoms problemoms spręsti |
EQUAL BPD nustatytos problemos |
Priemonės, skirtos EQUAL BPD nustatytoms problemoms spręsti |
Pirmojo tikslo BPD ir EQUAL BPD sąsajos (papildymo ir dubliavimosi galimybės) |
| Antroji priemonė Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas |
Darbo jėgos kompetencija neatitinka greitai kintančių darbo rinkos reikalavimų, ypač vyresnio amžiaus darbuotojų Tinkamo profesinio mokymo, amato įgijimo ir stažavimosi galimybių jaunimui stoka Lietuvoje mažai diegiamos lanksčios darbo formos (pvz., darbas ne visą darbo dieną), dauguma darbdavių nenoriai siūlo lanksčias darbo sąlygas esamiems ir potencialiems darbuotojams, taigi būtina skatinti Lietuvos verslo įmones pripažinti, kad lankstus darbo grafikas verslui naudingas Tikslinė grupė – darbuotojai |
Įmonių, kurios planuoja įdiegti naujas technologijas (naujus produktus), vadovų ir darbuotojų mokymas ir parama jiems Darbuotojų bazinių žinių ugdymas Studentų ir nedirbančių jaunuolių stažuotės ir mokymas pramonėje ir versle Asmenų, dirbančių srityse, kuriose vyksta struktūrinės reformos (ar anksčiau valstybei priklausiusių objektų privatizavimas), perkvalifikavimas (kvalifikacijos tobulinimas) Naujos darbo organizavimo įmonėse formos Socialinės partnerystės stiprinimas pramonės (šakos) sektoriaus lygiu, mokymas, informacijos socialiniams partneriams skleidimas |
Kliūtys, su kuriomis susiduria tikslinių grupių atstovai, siekiantys geresnių darbo sąlygų, pavyzdžiui, neįgalūs darbuotojai dažnai gauna tik minimalų atlyginimą Vyresnių darbuotojų kvalifikacija ir įgūdžiai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių Į darbo rinką grįžusioms moterims reikia ypač padėti persikvalifikuoti, kad jų kvalifikacija ir įgūdžiai atitiktų darbo rinkos reikalavimus Lanksčių darbo organizavimo formų stoka trukdo moterims (ypač auginančioms vaikus ar slaugančioms vyresnius giminaičius) įsidarbinti Tikslinės grupės: jaunesni nei 25 ir vyresni nei 50 metų bedarbiai, neįgalieji, moterys (lankstaus darbo formų atveju –moterys, grįžtančios į darbo rinką po ilgos pertraukos) |
Taikytina ir A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais ir G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones Europinės patirties sklaida socialiniams partneriams, institucijoms, darbdaviams ir darbuotojams Galimybių mokytis, gauti profesines konsultacijas sudarymas tikslinių grupių atstovams ir patiriantiems nelygybę asmenims Darbuotojų, teikiančių mokymo, profesinio švietimo, konsultavimo ir kitas paslaugas, taip pat paramą tikslinėms grupėms, sugebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimas Situacijos analizė, poreikių nustatymas, rekomendacijų ir programų rengimas siekiant suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą Darbas su socialiniais partneriais, siekiant palengvinti tikslinių grupių atstovų įdarbinimą ir išsilaikymą darbe Pagal G temą bus remiamos priemonės, skatinančios platesnį lankstesnių darbo organizavimo formų diegimą Lietuvos versle, įrodančios naudą verslui, informacija bus skleidžiama per vystymo bendrijas Galimybių sugrįžti į darbą suteikimas vaikus auginančioms moterims ar asmenims, kurie rūpinasi vyresnio amžiaus giminaičiais Vaikų, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros galimybių plėtra ir išbandymas Darbdavių skatinimas suteikti galimybę darbuotojams daryti pertraukas karjeroje, kuriant ir išbandant naujus būdus Vyrų skatinimas skirti daugiau dėmesio vaikų priežiūrai ir eiti tėvystės atostogų |
Tam tikras dalinis sutapimas įmanomas, nes ir pagal pirmąjį tikslą, ir pagal EQUAL numatoma remti socialinės partnerystės stiprinimą Jeigu pagal pirmąjį tikslą daugiausiai bus remiami bedarbiai apskritai (ir dirbantys asmenys), EQUAL socialinės partnerystės priemonės daugiau skirtos tam tikroms tikslinėms grupėms remti – kurti naujus metodus, kurie padėtų spręsti šių grupių nedarbo problemas EQUAL vadovaujančioji institucija imsis priemonių, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi, šiuo tikslu bus glaudžiai bendradarbiaujama su institucijomis, dirbančiomis su pagrindiniais Europos socialinio fondo projektais |
| Antrojo prioriteto trečioji priemonė (pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas) |
Pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas nustatytos problemos |
Priemonės, skirtos pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas nustatytoms problemoms spręsti |
EQUAL Bendrasis programavimo dokumentas nustatytos problemos |
Priemonės, skirtos EQUAL Bendrasis programavimo dokumentas nustatytoms problemoms spręsti |
Pirmojo tikslo Bendrasis programavimo dokumentas ir EQUAL Bendrasis programavimo dokumentas sąsajos (papildymo ir dubliavimosi galimybės) |
| Trečioji priemonė Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija |
Darbo rinkoje dalyvauja labai nedaug tikslinių grupių atstovų, tam trukdo praktinės kliūtys (pvz., įsidarbinimo kliūtys regionuose, trūksta tinkamai įrengtų darbo vietų neįgaliesiems ir panašiai) Tiesioginės (netiesioginės) diskriminacijos formos, dideli regioniniai (tarpregioniniai) užimtumo ir nedarbo skirtumai Daugelis tikslinių grupių patiria socialinę atskirtį Tikslinės grupės: visos pagrindinės socialinės rizikos grupės Lietuvoje (neįgalieji, moterys, jaunimas, tautinės mažumos, iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys, kaliniai ir buvę narkomanai) |
Profesinio švietimo ir mokymo užtikrinimas visoms pažeidžiamoms grupėms Mokymo ir švietimo prieinamumo tikslinių socialinių grupių nariams gerinimas Specifinės priemonės, skirtos gerinti moterų padėčiai darbo rinkoje Parama moterims, grįžtančioms į darbo rinką po ilgos pertraukos Parama vyresnėms moterims, kurios susiduria su integracijos į profesinį gyvenimą sunkumais Parama moterims, ketinančioms pradėti savo verslą Konsultacinės paramos teikimas ir galimybių įgyti profesiją ir mokytis suteikimas kitoms pagrindinėms tikslinėms grupėms, kurioms nustatyta didelė atskirties rizika (iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems asmenims, buvusiems narkomanams ir neįgaliesiems) siekiant palengvinti jų profesinę ir darbo reabilitaciją Specialistų mokymas dirbti su neįgaliaisiais ir jų profesinės kvalifikacijos tobulinimas |
Darbo rinkoje dalyvauja labai nedaug tikslinių grupių atstovų, tam trukdo praktinės kliūtys (pvz., įsidarbinimo kliūtys regionuose, trūksta tinkamai įrengtų darbo vietų neįgaliesiems ir panašiai) Deramai nesinaudojama potencialiomis lankstaus darbo organizavimo galimybėmis, kurios padėtų grąžinti į darbo rinką iš motinystės atostogų grįžtančias moteris ar asmenis, prižiūrinčius priklausomus giminaičius Prieglobsčio prašytojai dažnai neturi Lietuvos darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių ar kvalifikacijos Kaliniai dažnai neturi reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos, leidžiančių patekti (grįžti) į darbo rinką, su šia problema susiduria ir prekybos žmonėmis aukos, kurioms, be profesinio švietimo ir mokymo, dar reikia ir konsultacijų paslaugų Tikslinės grupės: pagrindinės socialinės rizikos grupės – neįgalieji, jaunimas, vyresnio amžiaus asmenys, tautinės mažumos, iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys, narkomanai ir prekybos žmonėmis aukos |
A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais ir G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones Situacijos analizė, poreikių nustatymas, rekomendacijų ir programų rengimas, siekiant derinti šeimos ir profesinį gyvenimą Vaikų, vyresnio amžiaus ir kitų remtinų asmenų (pvz., neįgaliųjų) priežiūros ir globos paslaugų išbandymas ir plėtra Priemonės, skirtos moters ir vyro vaidmens šeimoje stereotipui šalinti siekiant skatinti moters integraciją į darbo rinką Darbuotojų, teikiančių konsultacijas, mokymo, profesinio švietimo ir kitas paslaugas, taip pat paramą tikslinėms grupėms, įgūdžių ir kvalifikacijos tobulinimas Priemonės, skirtos užtikrinti, kad tikslinės grupės nepatirtų informacinės izoliacijos ir galėtų naudotis visomis informacijos ir komunikacijos technologijų teikiamomis galimybėmis Naujų iniciatyvų, skirtų padėti tikslinių grupių atstovams, kuriems sunku patekti (grįžti) į darbo rinką (kaliniams, moterims), į ją patekti ar sugrįžti, plėtra ir išbandymas Pasitikėjimo savimi ir motyvacijos ugdymas diskriminaciją patiriantiems asmenims Neigiamo darbdavių (darbuotojų) požiūrio į tikslines grupes keitimas |
Iš visų žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių pagal tikslines grupes trečioji priemonė artimiausia EQUAL. Remiama veikla gali iš dalies sutapti. Tiesa, sutampančios priemonės viena kitą tik papildys. EQUAL daugiausia dėmesio skirta naujų metodų išbandymui ir socialinės partnerystės stiprinimui siekiant spręsti įsidarbinimo problemas, su kuriomis susiduria pagrindinės tikslinės grupės, po to šie sprendimai bus integruoti pagal pirmąjį tikslą Vadovaujančioji institucija turi užtikrinti, kad visi remiami veiksmai vienas kitą papildytų ir nesidubliuotų. Be to, bus nustatyta, kad vystymo bendrijos negali būti finansuojamos ir pagal Europos socialinio fondo pirmąjį tikslą, ir EQUAL Būtina užtikrinti, kad už EQUAL ir Europos socialinį fondą atsakingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai glaudžiai bendradarbiautų, taip pat turėtų bendradarbiauti už Europos socialinio fondo pirmąjį tikslą ir EQUAL atsakingi skyriai bendradarbiavimą įgyvendinančioje institucijoje |
| Antrojo prioriteto ketvirtoji priemonė (pirmojo tikslo BPD) |
Pirmojo tikslo BPD nustatytos problemos |
Priemonės, skirtos pirmojo tikslo BPD nustatytoms problemoms spręsti |
EQUAL BPD nustatytos problemos |
Priemonės, skirtos EQUAL BPD nustatytoms problemoms spręsti |
Pirmojo tikslo BPD ir EQUAL BPD sąsajos (papildymo ir dubliavimosi galimybės) |
| Ketvirtoji priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas |
Nėra mokymosi visą gyvenimą kultūros, ir vis dar daug negavusiųjų vidurinio išsilavinimo (nors jų mažėja) Vis dar nedaug suaugusiųjų mokosi toliau (nors jų daugėja) Tikslinės grupės: asmenys, kurie mokosi, nebaigę mokyklos |
Mokymosi visą gyvenimą kokybės užtikrinimo sistemos kūrimas Investicijos į aukštesniojo mokslo mokytojų rengimą, siekiant tobulinti sektoriaus žmogiškųjų išteklių gebėjimus ir gerinti mokymosi visą gyvenimą sistemos kokybę Mokymuisi visą gyvenimą reikalingos medžiagos rengimas ir leidyba Mechanizmų, mažinančių mokyklos nebaigusių asmenų, kūrimas Tyrimų atlikimas siekiant užtikrinti optimalią mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų plėtrą Žinių ir kompetencijos vertinimo sistemos kūrimas Įvairesnių mokymo ir mokymosi formų diegimas Duomenų bazių, skirtų mokymosi visą gyvenimą sistemos monitoringui atlikti, kūrimas Parama projekto rengimui |
Daug mokyklos nebaigusių asmenų, kurie nėra įgiję pagrindinio išsilavinimo Moterims, kurios po ilgos pertraukos grįžta į darbo rinką, būtina suteikti galimybę šviestis profesiniu požiūriu ir lavintis, daugeliui aukštesnysis (suaugusiųjų) mokslas svarbesnis už aukštąjį mokslą Vyresnio amžiaus darbuotojų kvalifikacija dažnai pasenusi, gebėjimai neatitinka darbo rinkos poreikių, jie turi tobulinti kvalifikaciją, kad galėtų patekti į darbo rinką Kitos tikslinės grupės (pvz., neįgalieji) turi atnaujinti kvalifikaciją, kad galėtų įsidarbinti Tikslinės grupės: į darbą grįžtančios moterys, neįgalieji, vyresni nei 50 ir jaunesni nei 25 metų asmenys, prekybos žmonėmis aukos ir mokyklos nebaigę asmenys |
Mokymasis visą gyvenimą – viena iš EQUAL temų, kurią ketinta įgyvendinti Lietuvoje 2004–2006 metais, tačiau ji atmesta nusprendus, kad gali sutapti su pirmuoju tikslu. Tiesa, kai kurios EQUAL priemonės gali netiesiogiai prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą rėmimo, iš jų: darbuotojų, teikiančių mokymo, profesinio švietimo, konsultavimo ir kitas paslaugas, taip pat paramą tikslinėms grupėms, gebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimas galimybių nelygybę ir diskriminaciją darbe patiriančioms grupėms pasinaudoti profesinio švietimo ir konsultavimo paslaugomis didinimas |
EQUAL tiesiogiai neremia mokymosi visą gyvenimą. Tačiau daug EQUAL programos bandomųjų priemonių (pvz., bendradarbiavimas su jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis) skatins pagrindinių socialinių tikslinių grupių atstovus grįžti mokytis. Tačiau remiamos priemonės bus viena kitą papildančios, o ne dubliuojančios |
4.3. Programos tikslų kiekybinė išraiška, rodikliai, monitoringas ir vertinimas
Europos Komisijos 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, nurodyta, kad struktūrinių fondų ir Europos Bendrijų iniciatyvų programos tikslai visais įmanomais atvejais turi būti išreikšti kiekybiškai. Kiekybiškai išreiškiant EQUAL programos lėšomis remiamų priemonių rezultatus, neišvengiamai iškyla sunkumų, nes daugelis tikslų ir poveikių yra neapčiuopiami. Antai keblu būtų įvertinti socialinės partnerystės mechanizmų stiprinimą skatinant bendradarbiavimą tarp pagrindinių institucijų nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, privataus sektoriaus (ypač mažų ir vidutinių įmonių), nevyriausybinių organizacijų ir visuomeninių grupių.
Taip pat sunku kiekybiškai įvertinti informacinio ir reklaminio pobūdžio kampanijų poveikį seminarų dalyviams ar asmenims, gaunantiems EQUAL programos lėšomis finansuojamą medžiagą (pvz., straipsniai apie problemas, su kuriomis susiduria darbo ieškančios socialinės rizikos grupės, straipsniai apie lankstaus darbo organizavimo naudą verslui ir t. t.). Tarptautinė EQUAL programos dimensija sukurs akivaizdžią pridėtinę vertę viešajam, privačiam ir visuomeniniam sektoriui, tačiau įvertinti jos poveikį kiekybiškai bus sudėtinga. Galiausiai išbandyti nacionaliniu lygiu EQUAL programos poveikį geros praktikos politikai neabejotinai bus naudinga, tačiau vėlgi įvertinti šį poveikį kiekybiškai bus sunku.
Apibendrinant reikia pažymėti, kad daugelis EQUAL programos poveikių labiausiai tinka kokybei vertinti, nes daugelis jų yra neapčiuopiamo pobūdžio. Remiantis 15 ES valstybių senbuvių patirtimi, sukaupta įgyvendinant EQUAL programą, galima teigti, kad kiekybiškai įvertinti Europos Bendrijų iniciatyvų programų tikslus dėl jų novatoriškumo yra sudėtingiau nei tradiciškesnių sruktūrinių fondų intervencijų atveju.
Kalbant apie EQUAL programos poveikį Lietuvos kontekste, galima remtis kitų valstybių patirtimi, parodančia, kad EQUAL programa sukuria pridėtinę vertę pirmiausia sprendžiant bendras problemas, kaupiant patirtį ir dalijantis ja su tomis institucijomis ar organizacijomis, kurios tradiciškai dar nebuvo glaudžiai bendradarbiavusios, antra, išbandant novatoriškus metodus, kai sprendžiami: a) užimtumo galimybių klausimai; b) socialinės atskirties problemos, vyraujančios tarp socialinės rizikos grupių. Nors rengiant EQUAL BPD buvo identifikuota nemažai sėkmingos socialinės partnerystės mechanizmų ir bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau išankstinio (ex ante) vertinimo tyrimas rodo, kad Lietuvoje vykstantis bendradarbiavimas tarp viešojo, privataus bei visuomeninio sektoriaus iki šiol nėra pakankamas. EQUAL programa turėtų būti labai svarbi propaguojant skirtingų suinteresuotų grupių bendradarbiavimo (partnerystės) kultūrą. Tai yra būtina sąlyga sprendžiant nedarbo problemą, su kuria susiduria socialiai remtinos grupės, ir šalinant ar bent švelninant kitas opias socialines problemas.
Nors minėtieji veiksniai rodo, kad programos tikslų kiekybinė išraiška yra sunkiai įmanoma, vis dėlto galima kiekybiškai įvertinti pagrindinius programos „indėlius“ ir „rezultatus“ net tuo atveju, jeigu kiekiams interpretuoti ir realiam poveikiui įvertinti reikėtų kokybinio pagrindimo. Antai galima nustatyti sektoriniu ir teritoriniu pagrindu sudarytų vystymo bendrijų skaičių. Taip pat galima nustatyti vystymo bendrijų surengtų informacinių ir informacijos platinimo seminarų skaičių.
Europos Komisijos gairėse dėl žmogiškųjų išteklių iniciatyvos EQUAL 2000–2006 metais priežiūros ir vertinimo nuo 2000 metų liepos rekomenduojama naudoti minimalius programos indėlių bei rezultatų rodiklius, atitinkamai palyginus juos su EQUAL programos veiklų apimtimi. Remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, pateikiami rodikliai, kurių reikės Lietuvoje įgyvendinamos EQUAL programos priežiūros sistemai.
Lietuvoje įgyvendinamos EQUAL 2004–2006 metų programos indėlio ir rezultatų rodikliai
Lentelė
A tema (Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais) – rodikliai
Finansavimas (mln. eurų)
Išlaidos tarptautiniam bendradarbiavimui (partnerystei) vystymo bendrijai (TB/VB) sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Asmenų, dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialiai remtinas grupes ir lytis
Asmenų, dalyvavusių motyvacijos ir pasitikėjimo savimi skatinimo priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes
Darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame mokyme ir įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius (vienetais)
Finansuojamų priemonių neigiamiems stereotipams įveikti skaičius (vienetais)
Informacijos platinimo renginių integracijai į darbo rinką skatinti ir darbdaviams supažindinti su socialinės rizikos grupių poreikiais skaičius – suklasifikuoti pagal renginių temas (vienetais)
Asmenų, gavusių naudos iš veiksmų, skirtų padėti jiems patiems spręsti savo problemas, skaičius
G tema (Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones) – rodikliai
Finansavimas (mln. eurų)
Išlaidos TB/VB sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Asmenų, dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes ir lytis
Išbandytų priemonių ir sukurtų iniciatyvų, kuriomis siekiama suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, skaičius (pvz., vaikų priežiūros schemos, pagyvenusių ir neįgalių žmonių priežiūros schemos ir t. t.); priemonių skaičius, tenkantis vienai vystymo bendrijai (vienetais)
Darbuotojų, dirbančių su socialiai remtinų grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame mokyme bei įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius
Informacijos apie darbo laiko balansą ir lanksčias darbo organizavimo formas platinimo renginių skaičius – suklasifikuoti pagal renginių temas (vienetais)
I tema (Parama prieglobsčio prašytojų integracijai) – rodikliai
Finansavimas (mln. eurų)
Išlaidos TB/VB sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Asmenų, dalyvaujančių vystymo bendrijų veikloje, skaičius – suklasifikuoti pagal lytis
Prieglobsčio prašytojams surengtų kursų, kuriais siekiama palengvinti jų socialinę integraciją į Lietuvos visuomenę bei darbo rinką, skaičius (vienetais)
Darbuotojų, išėjusių mokymą institucijose, kurios rūpinasi prieglobsčio ieškančiais asmenimis, skaičius
Finansavimo lygis – pirmasis kiekvienos temos rodiklis – yra indėlio rodiklis, kiti rodikliai yra rezultatų rodikliai.
Sulyginus monitoringo duomenis su anksčiau išvardytais formaliais rodikliais, toliau renkami smulkesni priežiūros duomenys įvairiais aspektais, pvz., dalyvių charakteristika ir vystymo bendrijų veikla. Pastarąja siekiama visapusiškiau parodyti tam tikrų vystymo bendrijų poveikį Lietuvoje, kas bus atitinkamai įvertinta atlikus Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje galutinį (ex post) vertinimą.
Atsiskaitymo dažnumas, t. y. kokiu dažnumu vystymo bendrija privalo pateikti nacionalinio lygmens priežiūros duomenis EQUAL programos įgyvendinančiajai institucijai, bus aprašytas EQUAL BPD Priede. Kitų valstybių patirtis rodo, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp to, kas siekiama renkant EQUAL programos priežiūros duomenis, ir pernelyg neapsunkinti papildomu administraciniu darbu pačių vystymo bendrijų.
Ankstesnio vertinimo pamokos (ypač atsižvelgiant į Europos socialinio fondo antrąjį tikslą) rodo, kad numatyti galimas klaidas tikslinėje aplinkoje gali būti labai keblu. Todėl aukščiau pateiktoje lentelėje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išvardijo kiekybinius rodiklius, remdamasi prieš stojimą į ES programų paraiškų skaičiumi (ypač PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos programos žmogiškųjų išteklių plėtros dimensija ir nevyriausybinėms organizacijoms skirta ACCESS programa). Vis dėlto neįmanoma tiksliai numatyti būsimų vystymo bendrijų skaičiaus ir rūšies.
Nagrinėjant poveikius, svarbu pažymėti, kad EQUAL programos poveikius galima atitinkamai įvertinti tik kokybiškai. Vienas svarbiausių poveikių, kuriems daug dėmesio bus skiriama atliekant būsimuosius EQUAL programos Lietuvoje vertinimus, yra poveikio nacionalinei socialinei ir užimtumo politikai mastas. Kadangi EQUAL programa iš esmės finansuos inovacinės ir eksperimentinės plėtros priemones, vertinti poveikį tradiciniais būdais nebus racionalu (pvz., pagal įsidarbinusių dalyvių skaičių, kitus teigiamus rezultatus, pradėjusių dirbti savarankiškai ar įgijusių naują kvalifikaciją asmenų skaičių).
Bendros vertinimo sistemos kontekste taip pat gali būti svarbu įvertinti ir mažesnius rezultatus. Daugelis socialinės rizikos grupių bedarbių patiria įvairių sunkumų, dažnai susijusių su diskriminacija ir išankstiniu priešišku nusistatymu, todėl tradiciniai veiklos rodikliai (tokie kaip dalyvių, įgijusių naują kvalifikaciją arba išėjusių formalųjį mokymą, skaičius) gali netikti. Ir tai galima paaiškinti tuo, kad tie asmenys, kuriems teikiamas mokymas, arba tie, kurie ieško darbo, galbūt bus priversti nueiti labai ilgą kelią prieš integruodamiesi arba reintegruodamiesi į darbo rinką (pvz., asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų; asmenys, priklausę nuo psichotropinių medžiagų; buvusios prekybos žmonėmis aukos). Antai Jungtinėje Karalystėje nacionalinė Europos socialinio fondo grupė pabandė plačiau įvertinti sėkmingą EQUAL programos plėtros partnerysčių veiklą, jos žodžiais tariant, „pažangą, kurią padarė asmenys, pagal jų pačių nusistatytus tikslus projekte, nuo nueito kelio pradžios iki integracijos į darbo rinką“. Daugelis pripažįsta: nors socialinės rizikos grupių dalyvių nueito kelio įvertinimas galėtų būti naudingas vystymo bendrijų priežiūrai, tačiau praktiškai tai pasiekti yra sunku. Kita vertus, vystymo bendrijoms Lietuvoje bus svarbu orientuotis ne tik į pasiektus rezultatus, bet ir į kokybės aspektą, pagrindžiant pažangą, kurią pasiekė tam tikri dalyviai bandomuosiuose paprojekčiuose.
4.4. Laukiamas EQUAL poveikis kai kurioms socialinės rizikos grupėms
EQUAL programa Lietuvoje suvaidins svarbų katalizatoriaus vaidmenį, stiprins socialinės partnerystės mechanizmus tarp institucijų ir organizacijų, dirbančių su socialinės rizikos grupėmis, nurodytomis EQUAL BPD. Išbandydama instituciniu lygiu naujus metodologinius būdus, kaip šalinti kliūtis darbo rinkoje, EQUAL programa taip pat turės tiesioginį ir netiesioginį poveikį pagrindinių socialinės rizikos grupių atstovams, įgyvendinantiems bandomąsias schemas ir veiklas, kurias remia vystymo bendrijų veiklos programos.
Veiklos rūšys, duodančios tiesioginės naudos asmenims, galėtų apimti vystymo bendrijas, kuriomis siekiama pagerinti socialinės rizikos asmenų užimtumo galimybes (pavyzdžiui, suteikti jiems galimybes mokytis, dalyvauti profesiniame orientavime ir rengti individualius užimtumo planus).
Socialinės rizikos grupių atstovai iš EQUAL programos gaus ir netiesioginės naudos. Antai parama bus teikiama pagal A ir G temas – bus siekiama patobulinti kvalifikaciją bei įgūdžius tų žmonių, kurie rengia profesinį mokymą, organizuoja profesinį orientavimą ir kitas socialinės rizikos grupių konsultavimo formas. Tai neabejotinai turės tiesioginį ryšį su paslaugų, teikiamų bedarbiams viešajame sektoriuje, daugiausia teritorinėse darbo biržose, kokybe. Pagerėjusi paslaugų kokybė, taip pat geresnis poreikių ir problemų, su kuriomis susiduria pagrindinės socialiai remtinos grupės, siekdamos įveikti darbo rinkos kliūtis, suvokimas – tai didžiausia netiesioginė nauda socialinės rizikos grupėms. Netiesioginį naudingą poveikį nelygybei pašalinti turėtų ir priemonės, kurios skirtos neigiamiems stereotipams, susijusiems su socialinės rizikos grupėmis, įveikti (jos orientuotos į darbdavius ir darbuotojus).
Apžvelgsime potencialų EQUAL programos poveikį kiekvienai iš pagrindinių socialinės rizikos grupių. Poveikio analizė yra neišvengiamai hipotetinė, kadangi neįmanoma tiksliai nustatyti, kokios priemonių ir veiklos rūšys bus remiamos per vystymo bendrijas. Vienas iš ryškiausių EQUAL programos požymių yra tai, kad ši programa suteikia galimybę vystymo bendrijoms pačioms imtis iniciatyvos ir ieškoti novatoriškų problemų sprendimo būdų, todėl neįmanoma iš anksto numatyti, koks bus vystymo bendrijų veiklos programos pobūdis.
Neįgalieji
Lietuvos teritorinėse darbo biržose įregistruojama vis daugiau neįgaliųjų. EQUAL BPD nurodoma nemažai problemų, su kuriomis susiduria neįgalieji (pvz., mažos pajamos –dažnai tik minimalus atlyginimas), nustatyti su neįgaliaisiais, turinčiais proto negalią, susiję stereotipai, dėl kurių jie negali integruotis į darbo rinką, pažymima, jog darbdaviai stokoja sąmoningumo ir supratimo apie neįgaliųjų poreikius darbovietėje darbo vietos pritaikymo atžvilgiu, kad pastarieji galėtų patekti į pastatus ir t. t. Neįgalieji, galėdami dalyvauti mokyme, profesiniame orientavime, turės ne tik tiesioginės naudos, jie taip pat gaus ir netiesioginės naudos per priemones, turinčias padėti įveikti išankstinį priešišką nusistatymą ir neigiamus stereotipus, be to, bus dedamos pastangos stiprinti nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgaliųjų interesams, institucinius gebėjimus. Kai kurios ES valstybės narės jau yra toli pažengusios spręsdamos neįgaliųjų problemas darbo vietose. Tarptautinė partnerystė leis pasinaudoti šia patirtimi ir gerąja praktika.
Priešpensinio amžiaus asmenys
Priešpensinio amžiaus asmenų užimtumas yra mažesnis nei šalies gyventojų užimtumo vidurkis, o šios socialinės rizikos grupės moterų užimtumas – dar mažesnis nei vyrų. Pagrindiniai veiksniai, ribojantys priešpensinio amžiaus asmenų darbinę veiklą, yra tai, kad šių asmenų kompetencija neatitinka dabartinės darbo rinkos poreikių ir įsigalėjęs darbdavių neigiamas požiūris, nenoras investuoti į priešpensinio amžiaus žmones. Priešpensinio amžiaus asmenys gaus tiesioginės naudos iš A temos, skirtos patekimui į darbo rinką lengvinti. Įgyvendinus bandomąsias priemones, priešpensinio amžiaus asmenys turės geresnes galimybes mokytis visą gyvenimą. Tačiau svarbiausi yra netiesioginiai poveikiai, iš kurių pagrindinis – tai silpnėjantis išankstinis darbdavių nusistatymas prieš žmones, kuriems per 50 metų, ir darbo rinkoje vyraujantys stereotipai.
Jaunimas
Iš skirtingo amžiaus grupių didžiausias yra jaunimo nedarbo lygis. Specifinės jaunimo grupės – tai našlaičiai, metę mokyklą paaugliai, kaime gyvenantis jaunimas, nepilnamečiai tėvai, jaunos šeimos. Jie, palyginti su kito amžiaus grupėmis, dažnai neturi vidurinio išsilavinimo, jų mažesnės galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje, jų socialinė aplinka tam nėra palanki.
Jaunimas turėtų gauti naudos iš EQUAL programos pagal A ir G temas. A tema turėtų padėti sudaryti geresnes sąlygas socialinės rizikos jaunimui ir jį motyvuoti, kad šis įgytų bent bazinį išsilavinimą ir turėtų galimybę dalyvauti profesiniame mokyme, o vėliau įgytų darbo rinkoje paklausią profesiją. Tikimasi, kad G tema turės teigiamą poveikį jauniems tėvams bei šeimoms, kadangi bus sukurtos naujos galimybės, būdai ir metodai, kaip palengvinti šeimyninį gyvenimą, atsiras poreikis įgyti vidurinį bei aukštesnį išsilavinimą, siekti karjeros darbo rinkoje.
Buvę kaliniai
Viena iš opiausių problemų yra buvusių kalinių integracija į visuomenę. Daugelis asmenų, kalinčių įkalinimo įstaigose, yra jauni vyrai nuo 18 iki 29 metų. Moterys kalinės sudaro ganėtinai nedidelę bendro kalinių skaičiaus dalį. Daug kalinių, grįžtančių iš įkalinimo įstaigų, yra linkę vėl nusikalsti, kadangi jie prarado kvalifikaciją, socialinius įgūdžius, o svarbiausia – motyvaciją keisti gyvenimo būdą. Darbdavių požiūris į buvusius nusikaltėlius taip pat yra neigiamas, ir tai apsunkina šių integraciją į darbo rinką.
A temos vystymo bendrijos, sprendžiančios buvusių kalinių problemas, turėtų išbandyti buvusiems kaliniams skirtas paramos schemas, kurių tikslas – keisti ir stimuliuoti šių asmenų motyvaciją, gerinti jų galimybes mokytis, palengvinti integraciją į darbo rinką. Netiesioginis EQUAL programos poveikis – geresni žmonių, padedančių kaliniams ir buvusiems kaliniams integruotis į visuomenę ir darbo rinką, įgūdžiai, bent kiek pasikeitęs darbdavių požiūris (tai sumažintų šios grupės diskriminaciją darbo rinkoje).
Tautinės mažumos
Tautinės mažumos, ypač romų bendruomenė, yra socialinės rizikos grupė darbo rinkoje. Tai lemia požiūris į mokymąsi ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio skirtumai. Kai kurios tautinių mažumų bendruomenės gyvena susispaudusios regionuose, kur yra didelis ekonominis nuosmukis. Tai sąlygoja bendrą jų nedarbo statistiką. Būtina atlikti papildomą tyrimą, kad būtų nustatytas ryšys tarp diskriminacijos darbo rinkoje ir aukštesnio už vidurkį įvairių tautinių mažumų nedarbo lygio.
Vystymo bendrijos, susijusios su tautinių mažumų problemomis, turėtų padėti nagrinėti socialinės rizikos darbo rinkoje priežastis, pasiūlyti priemones, kurios turėtų daryti įtaką darbo rinkos politikai ir praktikai. Daug dėmesio reikėtų skirti Lietuvos romų bendruomenei, gerinti jos narių (bent vaikų) motyvaciją siekti išsilavinimo ir mokymosi visą gyvenimą, padėti jiems integruotis į darbo rinką, ypač – įveikti darbdavių išankstinį nusistatymą prieš romus.
Lytinė orientacija
Darbo vietose pasitaiko problemų, susijusių su skirtingą lytinę orientaciją turinčiais asmenimis. Jos apima tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją ir priekabiavimą. Statistikos duomenų apie tai nedaug esama, tačiau įsigalėjusi nuomonė, kad homofobija egzistuoja daugelyje darboviečių (ir, žinoma, kur kas plačiau – visuomenėje).
Kitokios, nei įprasta, lytinės orientacijos žmonės, gaus netiesioginės naudos iš EQUAL programos įvairiais būdais. Bus sustiprinti nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių homoseksualams, gebėjimai. Be to, priemonės, skirtos neigiamiems darbdavių stereotipams įveikti ir jų tolerancijai skatinti, turėtų padėti homoseksualiems žmonėms patogiau jaustis dėl savo lytinės orientacijos ir atvirai ją deklaruoti.
Prieglobsčio prašytojai
Pagrindinė problema integruojant prieglobsčio prašytojus į Lietuvos darbo rinką yra tai, kad daugelis šių asmenų neturi profesinės kvalifikacijos arba jų įgūdžiai bei kvalifikacija negali būti tinkamai pritaikyti Lietuvos darbo rinkoje, kurios poreikiai sparčiai kinta. Kita problema yra kalbos barjeras – daugelis prieglobsčio prašytojų prastai moka lietuvių kalbą.
I tema „Prieglobsčio prašytojai“ yra privaloma tema EQUAL 2000–2006 metų programoje. Tik 3 procentai EQUAL programos Lietuvoje išteklių bus skirta prieglobsčio prašytojams, tačiau papildomi ištekliai turėtų gerokai jiems padėti tiek patiems pasirengti integruotis į darbo rinką, tiek lavinti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją tų asmenų, kurie tiesiogiai dirba su prieglobsčio prašytojais instituciniu lygiu. Netiesiogiai prieglobsčio prašytojai turėtų gauti naudos iš informacinių kampanijų, kurių paskirtis – įveikti išankstinį priešišką nusistatymą ir neigiamus stereotipus apie prieglobsčio prašytojus, skirtingas kultūras ir religijas. Tai svarbu, nes daugelis prieglobsčio prašytojų iš Rusijos Federacijos ar buvusios Sovietų Sąjungos šalių yra musulmonai.
Šiuo metu išankstinis (ex ante) vertinimas rodo, kad nėra nevyriausybinių organizacijų, tiesiogiai dirbančių su prieglobsčio prašytojais. Tačiau EQUAL programa suteikia galimybę kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms, ypač toms, kurios atstovauja nacionalinių mažumų interesams, įgyvendinti bandomąsias schemas, skirtas darbui su prieglobsčio prašytojais.
Moterys darbo rinkoje
Nors moterų dalyvavimo Lietuvos darbo rinkoje lygis, palyginti su ES vidurkiu, yra aukštas, o moterų nedarbo lygis, palyginti su vyrų nedarbu Lietuvoje, žemesnis, daugelis moterų dirba mažai apmokamus darbus. Papildomos problemos, nurodytos EQUAL BPD, yra vaiko priežiūros priemonių, padedančių moterims grįžti į darbo rinką, nebuvimas ir menkai Lietuvos darbdavių taikoma lankstaus darbo organizavimo praktika. Tai riboja daugelio moterų įsidarbinimo galimybes, ypač tų, kurios augina vaikus ar prižiūri kitus išlaikytinius (pvz., pagyvenusius giminaičius). Kitas svarbus, bet atskirai nagrinėtinas klausimas yra tų moterų, kurios tapo prekybos žmonėmis aukomis.
Moterys neabejotinai turės naudos iš G temos „Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimas“. Bandomosiomis programomis numatoma skatinti darbdavius siūlyti darbuotojams lanksčias darbo organizavimo formas – darbą ne visą darbo dieną, darbą studijų laikotarpiu, profesinės veiklos pertraukas ir t. t.
Papildoma parama bus teikiama pagal persikvalifikavimo programas moterų reintegracijai po ilgos nedarbo pertraukos (šalia kitų veiksnių – ir dėl vaikų priežiūros). Parama taip pat bus teikiama priemonėms, leidžiančioms įveikti neigiamus stereotipus, susijusius su moterų ir vyrų vaidmeniu auginant vaikus, skatinti tėvus labiau rūpintis augančiais vaikais ir imti tėvystės atostogas. Tarptautinė EQUAL programos dimensija neabejotinai teiks didžiulę naudą, gerins Lietuvos moterų dalią. Daugelyje valstybių (pvz., Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje) yra puikių geros praktikos pavyzdžių, kaip užtikrinama lyčių lygybė darbo vietoje, taip pat specifinių priemonių, kurių imasi darbdaviai, siekdami išlaikyti moteris (joms suteikiamos lanksčios darbo organizavimo sąlygos), ir veiksmų, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad užimtumo politika, praktika ir procedūros būtų neutralios lyčių atžvilgiu.
Moterys turėtų gauti naudos ir iš A temos „Integracijos ir reintegracijos į darbo rinką palengvinimas“. Daug moterų galbūt nebuvo darbo rinkoje dėl vaikų auginimo, todėl jos turės tiesioginės naudos iš profesinio mokymo, profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų.
Galiausiai bandomosios priemonės, sukurtos pagal abi temas, turėtų padėti sustiprinti nevyriausybinių organizacijų gebėjimus nagrinėti moterų klausimus. Tai gali duoti ypač teigiamą poveikį toms visuomenės grupėms, kurios sprendžia moterų – prekybos žmonėmis aukų – problemą.
Prekybos žmonėmis aukos
Prekybos žmonėmis aukomis (tikslas – seksualinis išnaudojimas) dažniausiai tampa moterys. Moterys, tapusios prekybos žmonėmis aukomis, buvo įtrauktos į EQUAL BPD kaip socialinės rizikos grupė su aiškiai diferencijuotais poreikiais ir problemomis. EQUAL BPD nurodyta nemažai problemų, su kuriomis susiduria aukos (iš jų minėtinas psichologinių konsultacijų poreikis). Daug šių moterų ilgą laiką nebuvo darbo rinkoje, todėl anksčiau įgyti įgūdžiai ir kvalifikacija dabar gali būti pasenę arba prarasti. Daug jų niekada nėra buvusios formalioje darbo rinkoje, todėl joms reikia padėti stiprinti pasitikėjimą savimi, lavinti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją.
Prekybos žmonėmis aukos turės tiesioginės naudos iš A temos „Integracijos ir reintegracijos į darbo rinką palengvinimas“ per profesinį orientavimą, patarimus, informavimą ir profesinį mokymą. Taip pat moterims – prekybos žmonėmis aukoms gali būti pritaikytos schemos, į kurias įeitų psichologinio konsultavimo dimensija. Atsižvelgiant į problemos mastą, reikėtų tiksliau nustatyti, su kokiais sunkumais susiduria šios moterys, norėdamos patekti į darbo rinką. Bus remiami poreikių nustatymo tyrimai ir tolesni tyrimai, susiję su buvusiomis prekybos žmonėmis aukomis.
Daugelis savivaldybių, siekdamos reintegruoti buvusias prekybos žmonėmis aukas į visuomenę, paskatinti jų mokymąsi ir užimtumą, pradėjo kurti bandomąsias programas. Tokios iniciatyvos – galbūt bendradarbiaujant su moterų nevyriausybinėmis organizacijomis – gali būti remiamos EQUAL programos lėšomis, ir tai neabejotinai turėtų teigiamą netiesioginį poveikį buvusių prekybos žmonėmis aukų likimui, pagerinti jų galimybes darbo rinkoje.
Ilgalaikiai bedarbiai
Europos Komisijos prašymu ilgalaikiai bedarbiai buvo įtraukti kaip atskira socialinės rizikos grupė. Neabejotinai visos socialinės rizikos grupės, aprašytos EQUAL BPD 2.3 skyriuje, daugiau ar mažiau kenčia nuo ilgalaikio nedarbo. Todėl šis klausimas gali būti suprantamas tiek kaip atskiras ir nepriklausomas, tiek kaip horizontalus klausimas, turintis įtakos visoms socialinės rizikos grupėms, kurioms dėmesį skiria EQUAL programa. Lietuvos kontekste struktūrinis nedarbas buvo nustatytas Bendrame užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumente, kaip ypač svarbi problema, būdinga asmenims iki 25 metų ir asmenims per 50 metų. Ypač verta susirūpinti metusiais vidurinę mokyklą jaunuoliais, kurie sudaro didelę asmenų iki 25 metų amžiaus grupės dalį.
Neabejotinai A tema turės didžiausią poveikį kovai su ilgalaikiu nedarbu, nes remia priemones, skirtas gerinti visų socialinės rizikos grupių užimtumo galimybes. Kai kurioms vystymo bendrijoms pradinis veiklos taškas galėtų būti poreikių analizės parengimas siekiant nustatyti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria socialinės rizikos grupės. Tai bus naudinga, padės geriau suprasti dinamiką, sąlygojančią ilgalaikį nedarbą, būdingą skirtingoms socialinėms grupėms. Šioms grupėms bus organizuojami įvairūs mokymo kursai, profesinis orientavimas, konsultacijos, kad pagerėtų užimtumo galimybės. Antai ilgą laiką nedirbančiam jaunimui sunkumų dažniausiai iškyla dėl kvalifikacijos stokos, darbo patirties ir praktikos neturėjimo. Ilgalaikiams bedarbiams, kuriems per 50 metų, sunku įsidarbinti dėl to, kad jų įgūdžiai ir kvalifikacija yra pasenę. Kad veiksmingiau būtų didinamos bedarbių užimtumo galimybės Lietuvoje, būtina suvokti skirtingus socialinės rizikos grupių poreikius, nagrinėjamus EQUAL programoje.
Ilgalaikiai bedarbiai taip pat turėtų gauti naudos iš priemonių, kurios skirtos darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos grupėmis, įgūdžiams ir kvalifikacijai tobulinti, taip pat iš bandomųjų priemonių, skirtų mokymui, profesiniam orientavimui ir konsultavimui karjeros klausimais pritaikyti kuo tiksliau nustatytiems socialinės rizikos grupių poreikiams.
Asmenys, sergantys priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis
Priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligos Lietuvoje nėra plačiai paplitusios, tačiau ši socialinė problema darosi vis opesnė ir kur kas labiau veikia vyrus: jie sudaro per 80 procentų visų sergančiųjų šiomis ligomis. Kenčiantiems nuo priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis ligų neabejotinai reikia specialistų pagalbos, kad jie galėtų sugrįžti į visuomenę ir darbo rinką. Lietuvoje veikia nemažai narkomanijos klinikų, tačiau kai kuriose vietovėse jų trūksta. Kita vertus, narkomanų reabilitacijos centrų darbuotojams reikia tobulinti savo įgūdžius ir žinias. Be to, pažymėtina, jog paaugliams dažnai nepavyksta baigti reabilitacijos kurso.
Asmenys, sergantys priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, kaip socialinės rizikos grupė turėtų gauti naudos iš EQUAL programos keliais būdais. EQUAL programa pirmiausia turės naudingą poveikį, nes padės sustiprinti administracinius ir institucinius gebėjimus tų, kurie dirba su asmenimis, sergančiais priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis. Nevyriausybinių organizacijų ir viešojo sektoriaus organizacijų grupė rūpinasi asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitacija, vykdo psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos kampanijas, organizuoja pažintinį mokymą. Gana glaudi partnerystė tarp tokių organizacijų Lietuvoje bus naudinga ir palengvins dalijimąsi novatoriškais priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų problemų sprendimo metodais, pagerins asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitaciją.
Tarptautinė EQUAL programos dimensija turėtų suteikti galimybę mokytis iš kitų šalių gerosios patirties, palyginti ją su veiksmingomis asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitacijos strategijomis. Kaip rodo ankstesnė patirtis, tai labiau apima holistinį, nei šiuo metu Lietuvoje taikomą, metodą, verčiantį sutelkti dėmesį į asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, pasitikėjimo bei motyvacijos atkūrimą, reabilitaciją platesne prasme – fizinę, psichologinę, emocinę ir socialinę – ir galiausiai reintegraciją į visuomenę.
Viena iš trijų temų – A tema – turėtų būti naudingiausia asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis. Nustatyta nemažai potencialiai remiamų veiklų, kurios gali duoti tiesioginės ar netiesioginės naudos šiems asmenims: tai tyrimai pagrindinių socialinės rizikos grupių poreikiams ir problemoms, su kuriomis jos susiduria integruodamosi į darbo rinką, nustatyti, priemonės dalyvavimui profesiniame mokyme palengvinti, profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugoms tenkinti. Potencialios naudos galima tikėtis ir iš priemonių, skirtų darbo ieškančių asmenų motyvacijai ir pasitikėjimui savimi skatinti, jeigu vertinant esamą būklę pasitikėjimo stiprinimas bus pripažintas svarbiu žingsniu į asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, reabilitaciją.
Vystymo bendrijos, kurios daug dėmesio skirs asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, kaip socialinės rizikos grupei, taip pat gali ieškoti novatoriškų metodų, kaip vykdyti psichotropinių medžiagų naudojimo prevencijos veiklą, skatinti supratimą apie psichotropinių medžiagų keliamą pavojų. Be to, sunku numatyti, kokį poveikį (jeigu toks būtų) turės EQUAL programa atvirkštinių psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijų atžvilgiu, nes daugiausia dėmesio visų pirma bus skiriama pagalbai asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, ir jų reabilitacijai.
4.5. Programos lėšų paskirstymas
Lietuvoje įgyvendinamoje EQUAL programoje numatyti finansiniai asignavimai bus paskirstyti pagal atrinktų prioritetų temas taip:
A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais. Šiai temai bus skirta 69 procentai programos lėšų.
G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones. Šiai temai bus skirta 20 procentų programos lėšų.
I tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai. Šiai temai bus skirta 3 procentai programos lėšų.
Finansiniai asignavimai numatomi remiantis šio dokumento 4.1 poskyryje pateikta analize, taip pat parengiamųjų darbo grupių nustatytų problemų svarba ir apimtimi. Prognozuojama, kad bus sukurta apie 30 vystymo bendrijų: 21 bendrija – A temai, 6–8 bendrijos – G temai ir 1 bendrija – I temai. Šie skaičiai yra indikatyvūs. Kiti 8 procentai bendrų EQUAL programai skirtų biudžeto asignavimų numatomi techninei pagalbai.
5. EQUAL PROGRAMOS PARAMA VYSTYMO BENDRIJOMS
5.1. Bendrosios nuostatos
EQUAL finansuos strateginių bendrijų, vadinamų vystymo bendrijomis, veiklos įgyvendinimą. Partnerystės tikslas, nurodytas EQUAL programoje, – suburti suinteresuotas organizacijas, kurios bendradarbiautų vystymo bendrijoje, siektų išplėtoti kompleksinį požiūrį į įvairias diskriminacijos problemas, bendromis pastangomis ir ištekliais ieškotų novatoriškų sprendimo būdų, įgyvendintų bendrus tikslus.
Todėl į veiklą įsitrauks įvairios suinteresuotos organizacijos. Jos taip pat dalyvaus sprendimų priėmimo procese pagal sutartinį (ir rašytinį) veiklos planą kartu su partneriais iš kitų ES valstybių narių.
EQUAL vystymo bendrijos suburia iš esmės skirtingas anksčiau tarpusavyje nebendradarbiavusius partnerius, sutelkia jų gebėjimus ir išteklius.
EQUAL finansuos trijų rūšių veiklą:
vystymo bendrijų sukūrimas, bendros strategijos ir veiklos plano parengimas, pritarimas tarptautinio bendradarbiavimo sutarčiai – tai parengiamieji darbai, vadinami pirmuoju etapu;
vystymo bendrijų veiklos planų įgyvendinimas – antrasis etapas;
teminių tinklų sukūrimas, gerosios patirties sklaida ir poveikis nacionalinei politikai – trečiasis etapas.
5.2. Projektų atrankos procedūra
EQUAL finansavimui gauti bus surengta projektų atranka. Ji remsis bendra paraiška, kurią pateiks tam tikras organizacijų (vystymo bendrijos iniciatorių) skaičius. Šioje paraiškoje turėtų būti nurodyta:
partneriai, kurie dalyvaus vystymo bendrijoje nuo pradžios; susitarimai, užtikrinantys, kad visi projekto dalyviai aktyviai dalyvaus vystymo bendrijos veikloje, ypač atitinkamos mažos organizacijos; susitarimai dėl administracinės ir finansinės atsakomybės;
bendrijos pagrindas, tikslus sprendžiamos problemos apibūdinimas ir bendrijos tikslai;
sprendžiamos problemos aktualumo įvertinimas ir galimo sprendimo patikrinimas, paaiškinimas, kaip numatoma spręsti diskriminacijos ir nelygybės klausimą, planas, kaip išplatinti rezultatus, kaip juos perkelti į politiką ir praktiką;
ko tikimasi iš tarptautinio bendradarbiavimo;
numatytų veiksmų, įskaitant ir numatytą biudžetą (sąmatą), planas, skirtas naujoviškam požiūriui plėtoti ir patikrinti darbo metu;
išsamus planas, metodika ir valdymo priemonės vystymo bendrijos sutarčiai sudaryti ir užbaigti (įskaitant biudžetą).
Lentelėje pateikiamas Lietuvos institucijų ir organizacijų, galinčių dalyvauti vystymo bendrijose, sąrašas. Jis nėra galutinis. Organizacijos čia suskirstytos į keletą kategorijų: valstybės institucijos, regioninės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir privataus verslo įmonės.
Lietuvos institucijų ir organizacijų, galinčių dalyvauti vystymo bendrijose, pavyzdžiai
| Organizacijos kategorija |
Pavyzdžiai |
| Valstybės institucijos |
Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
| Regioninės ir savivaldybių institucijos |
apskričių viršininkų administracijos ir savivaldybių administracijos |
| Viešosios įstaigos, valstybės įstaigos ir įmonės |
Lietuvos darbo rinkos mokymo centras ir 6 regioninės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos. Lietuvos darbo birža ir jai priklausančios 46 teritorinės darbo biržos, socialinės, sveikatos apsaugos ir reabilitacijos institucijos, veterinarinės tarnybos, darbo rinkos mokymo ir konsultavimo institucijos, kolegijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, kitos institucijos, teikiančios viešąsias paslaugas socialinės rizikos grupėms darbo rinkoje |
| Socialiniai partneriai |
darbdavių organizacijos, darbuotojų organizacijos |
| Nevyriausybinės organizacijos (NVO) |
įvairios nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir draugijos, atstovaujančios socialinės rizikos grupių interesams darbo rinkoje, bendruomenių centrai |
| Privataus verslo įmonės |
privataus verslo įmonės, kurios teikia socialinės rizikos grupėms užimtumo, įdarbinimo ar pagalbos paslaugas darbo rinkoje; privačios konsultavimo institucijos, kurios specializuojasi socialinės rizikos grupių integravimo į darbo rinką srityje |
Už vystymo bendrijų atranką atsako vadovaujančioji institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atrankos kriterijai atspindės bendruosius EQUAL principus ir reikiamą paraiškų kokybę. Vadovaujančioji institucija užtikrins, kad atrankos procese nebūtų interesų konflikto. Atmetamų prašymų pateikėjai bus informuojami apie atmetimo priežastis ir galimybę apskųsti sprendimą.
EQUAL programą įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – vadovaujančioji institucija, kuri bus atsakinga už kvietimą teikti paraiškas, finansuotinų vystymo bendrijų atrankos procedūrą, taip pat už EQUAL bendros duomenų bazės (EBDB), kurioje nurodomi atrinktų finansuoti vystymo bendrijų duomenys, užpildymą. Duomenys apie vystymo bendrijas bus įvesti į duomenų bazę iki 2005 m. sausio 1 d., kad visos vystymo bendrijos turėtų lygias galimybes susirasti tarptautinius partnerius ir pasirašyti vystymo bendrijų sutartį.
5.3. Atrankos kriterijai
Vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į Projektų atrankos komiteto rekomendacijas, atlieka projektų atranką EQUAL finansinei paramai gauti. EQUAL įgyvendinimas paremtas vystymo bendrijų veikla. Iš atrinktų vystymo bendrijų bus reikalaujama įgyvendinti numatytus uždavinius pagal veiklos planus. Kiekvieno uždavinio įgyvendinimą įvertins įgyvendinančioji institucija, o tvirtins vadovaujančioji institucija. Pirmojo etapo uždavinių neįvykdymas reikštų projekto pašalinimą iš EQUAL finansuojamų projektų ir tolesnių išlaidų netinkamumą.
Antrojo etapo uždaviniai yra susiję su veiklos plano įgyvendinimo peržiūra, kaip nustatyta vystymo bendrijos sutartyje. Atsiradus finansinių sunkumų dėl veiklos nevykdymo, vadovaujančioji institucija gali atitinkamai perskirstyti biudžetą. Šiuos patikrinimus reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių vykdys įgyvendinančioji institucija.
EQUAL iniciatyva yra susijusi su Europos užimtumo strategija ir jos gairėmis, taip pat su Lietuvos Respublikos užimtumo veiksmų (kuriuos ji papildo ir remia) planu. Kiekviena vystymo bendrija privalėtų atsižvelgti į minėtuosius dokumentus.
Vystymo bendrijos turi įrodyti EQUAL finansavimui gauti būtinus gebėjimus tenkinti strateginių ir operacinių kriterijų suformuluotus reikalavimus. Papildomai bus taikomi horizontalieji kriterijai, kad būtų užtikrintas regioninis ir teminis vientisumas.
Vystymo bendrijų atranka remiasi nacionaliniais prioritetais, kurių laikantis įgyvendinama EQUAL iniciatyva ir visoms ES valstybėms narėms bendri principai. Atrankos kriterijai yra suskirstyti į šias grupes:
Strateginiai kriterijai:
novatoriškumas (kokybės rodiklis);
partnerystė (kokybės rodiklis);
tarptautinė partnerystė;
sklaida, bendradarbiavimas tinkle ir poveikis (kokybės rodiklis);
galimybių suteikimas;
lyčių lygios galimybės;
politikos reikalingumas ir tinkamumas.
Operaciniai kriterijai:
vystymo bendrijų strateginis planas;
operacinė struktūra;
biudžetas;
kiekvieno partnerio vaidmuo (kokybės rodiklis);
įvertinimas (kokybės rodiklis).
Horizontalieji kriterijai:
regioninis paplitimas;
teminis paplitimas;
socialinės rizikos grupių aprėptis.
Atrankos procedūra turi būti paprasta, skaidri, lengvai suprantama ir pritaikyta programai. Kokybės perspektyva akivaizdžiai matoma novatoriškumo, sklaidos, vystymo bendrijų profilio, koordinatoriaus kompetencijos ir vertinimo atžvilgiu.
Siekiant išvengti sudėtingo atrankos proceso, kriterijų skaičius ribojamas. Sprendimams skirtas patikrinimų sąrašas pagrindžia kiekvieną atrankos kriterijų. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas, bus užtikrintas atrankos kriterijų viešumas.
Išsamesnė informacija apie atrankos procedūras pateikiama EQUAL BPD priede.
5.4. Vystymo bendrijų sukūrimas, bendros strategijos ir veiklos plano parengimas, pritarimas tarptautinio bendradarbiavimo sutarčiai (pirmasis etapas)
Sėkmingai praėjus atrankos procesą, išlaidos tampa tinkamos, ir iš vystymo bendrijų bus reikalaujama įgyvendinti pagrindinius projekto uždavinius.
Pirmasis uždavinys (pirmasis etapas) yra sukurti ar konsoliduoti stabilią ir veiksmingą vystymo bendriją ir jos strategiją, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą, kuris suteiks projektui realią pridėtinę vertę. Šiam tikslui skirtas laikas bus apibrėžtas veiklos efektyvumu, ar sparčiai kiekviena vystymo bendrija sugebės sudaryti sutartis su visais partneriais pagal vystymo bendrijos sutarties projektą. Vystymo bendrijos sutarties projektas turi būti nedelsiant pateikiamas vadovaujančiajai institucijai.
Vystymo bendrijos privalo nurodyti bent vieną partnerį iš kitos ES valstybės narės. Bendra taisyklė yra tai, kad įgyvendinant EQUAL programą turi būti bendradarbiaujama ir su kitomis vystymo bendrijomis; toks bendradarbiavimas taip pat gali būti išplėstas į kitus panašius projektus, remiamus ne ES valstybėse narėse, tinkamose finansuoti pagal PHARE, TACIS MEDA ar CARDS programas.
Vystymo bendrijos sutarties projektas įregistruoja partnerių susitarimą ir pateikia jų bendrą, nuoseklią ir aiškią strategiją, nurodo pagrindines vystymo bendrijų sėkmės sąlygas. Toks projektas turi apimti:
specifinių spręstinų problemų, susijusių su atskirtimi, diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje, tikslų apibūdinimą ir įvertinimą;
suinteresuotų organizacijų analizę; nustatymą ir aptarimą tų žmonių, grupių ir organizacijų interesų bei siekių, kurie gali daryti poveikį ar būti veikiami sprendimo, kuris bus išbandytas ir ištobulintas projekte, taip pat atitinkamų suinteresuotų organizacijų vaidmenų aprašymą vystymo bendrijų veikloje;
tikslus ir strategiją, kaip juos pasiekti atsižvelgiant į patirtį, įgytą pirmojo EQUAL įgyvendinimo etapo metu, ir kitus atitinkamus veiksmus;
prielaidų, rizikos ir lankstumo reikalavimų apibūdinimą;
išsamų veiklos planą kartu su realiu biudžetu, suskirstytu į nacionalinės ir tarptautinės veiklos išlaidas;
kiekvieno partnerio vaidmens nustatymą, įskaitant susitarimus dėl bendrijos priežiūros, valdymo ir finansinės paramos administravimo (pageidautina pagal sutartą bendrą sistemą);
tarptautinio bendradarbiavimo sutartį, kuri turi nurodyti bendrus interesus, tarptautinės veiklos pridėtinę vertę, tarptautinį veiklos planą ir biudžetą. Taip pat turi būti nustatytas kiekvieno tarptautinio partnerio indėlis ir vaidmuo, sprendimų priėmimo metodai, organizaciniai susitarimai dėl bendros veiklos plano įgyvendinimo, bendri veiksmų valdymo ir vertinimo metodai. Tarptautinio bendradarbiavimo sutartis turi būti pateikta pagal bendrą Tarptautinio bendradarbiavimo vadove apibūdintą formą, ji turi būti įvesta į bendrą EQUAL tarptautinio bendradarbiavimo internetinį modulį (ETCIM). Popierinė duomenų bazės įrašo versija turi būti pridėta prie vystymo bendrijos sutarties projekto;
veiksmų ir pasiekimų nuolatinio vertinimo metodiką ir mechanizmą, įskaitant patikrinamų rodiklių apibūdinimą, kurie parodo, kaip bus vertinami ir matuojami tikslai, rezultatai ir pajėgumai;
atitinkamą tarptautinio bendradarbiavimo vykdant bendrą veiklą priežiūros bei vertinimo metodiką ir mechanizmus;
vystymo bendrijų ir jų tarptautinių partnerių įsipareigojimus siekiant bendradarbiauti ir darant įtaką politinei veiklai tiek šalies, tiek Europos mastu;
strategiją ir mechanizmus, kaip integruoti lyčių lygių galimybių aspektą.
Vystymo bendrijos sutarties projektas taip pat turi parodyti, kad vystymo bendrija atitinka šias sąlygas:
skaidrumą. Rezultatai turi būti viešai prieinami (produktai, priemonės, metodai ir t. t.);
gebėjimų kūrimą ir įgalinimą. Vystymo bendrija privalo gebėti mobilizuoti įvairius žmones veiksmingai dirbti kartu pagal pasirinktą strategiją. Daug dėmesio bus skiriama susitarimams, kad visi susiję subjektai (valstybės institucijos, valstybinės užimtumo tarnybos, nevyriausybinės organizacijos, verslo sektorius, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, ir socialiniai partneriai) galėtų dalyvauti bendrijoje jos gyvavimo metu. Vystymo bendrija privalo parodyti, kad visi partneriai dalyvavo sudarant ir planuojant vystymo bendrijos sutartį;
mokymosi dvasią. Labai svarbūs yra gebėjimas ir pasiryžimas mokytis iš kitų, aktyviai bendradarbiauti tinkle, skleisti ir daryti įtaką politinei ir praktinei veiklai tiek šalies, tiek Europos mastu.
Įgyvendinančioji institucija vadovaujančiosios institucijos pavedimu teiks paramą, kad vystymo bendrija galėtų kuo sparčiau ir geriau parengti vystymo bendrijos sutarties projektą. Nepateikusi šio projekto vystymo bendrija bus išbraukta iš atrankos proceso antrojo etapo metu, ir išlaidos nebus tinkamos.
5.5. Vystymo bendrijos veiklos plano įgyvendinimas (antrasis etapas)
Gavusi vystymo bendrijos sutarties projektą, vadovaujančioji institucija paprastai per 8 savaites patvirtina vystymo bendrijos dalyvavimą antrajame etape, įskaitant daugiametį biudžetą veiklos planui įgyvendinti (antrasis etapas).
Tolesni vystymo bendrijos uždaviniai, susiję su veiklos plano įgyvendinimu, nurodomi vystymo bendrijos sutartyje. Neįvykdžius numatyto veiklos plano, galimi finansiniai padariniai: vadovaujančioji institucija gali atitinkamai perskirstyti biudžetą. Vystymo bendrijos veiklos patikrinimai bus vykdomi ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
Vystymo bendrijos veiklos plano įgyvendinimas galėtų būti numatytas ne ilgiau kaip 3 metams.
5.6. Teminių tinklų sukūrimas, gerosios patirties sklaida ir poveikis nacionalinei politikai (trečiasis etapas)
Kita privaloma vystymo bendrijos veikla bus dalyvauti teminiame tinkle, skleisti gerąją patirtį, daryti poveikį nacionalinei politikai ir praktikai. Parama darbui teminiame tinkle, gerosios patirties sklaidai ir poveikiui nacionalinei politikai (trečiasis etapas) prasidės iš karto, kai vadovaujančioji institucija nuspręs, kad yra pakankamai poreikių, patirties ir rezultatų pradėti darbą šiame tinkle, skleisti gerąją patirtį, veikti nacionalinę politiką ir praktiką. Išsamesnė informacija bus pateikta Poveikio politikai ir praktikai strategijoje (žr. šio dokumento 6.1 poskyrį).
Norint padidinti poveikį politikai ir praktikai, inovacijų integravimui į politiką ir praktiką (trečiasis etapas) ir gavus iš vystymo bendrijų (kurios veikia pavieniui, su grupėmis ar ad hoc vystymo bendrijų partnerių konsorciumuose) grupių ir ekspertų pasiūlymą, vadovaujančioji institucija gali finansuoti papildomą veiklą, siekdama įvertinti, pateikti ir skatinti gerąją patirtį šalies ar Europos mastu, įskaitant:
inovacijos patvirtinimą;
inovacijos palyginimą su egzistuojančiais šalies ir kitų ES valstybių narių požiūriais;
inovacijos sklaidą tarp kitų dalyvių, norinčių įveikti konkrečią diskriminacijos formą;
gerosios patirties sklaidą, perdavimą ir patariamąjį (konsultacinį) darbą;
įgytos patirties ir pamokų, išmoktų už EQUAL ribų, integravimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, taip pat gali finansuoti papildomą vystymo bendrijos poveikio politikai ir praktikai veiklą (trečiasis etapas) – bendradarbiavimo tarp Europos teminių tinklų dalį.
6. POVEIKIS POLITIKAI IR PRAKTIKAI
Viena iš Europos Bendrijų iniciatyvų, kartu ir EQUAL programos tikslų, yra dirbti laboratorijos, kurioje parengiami ir išbandomi novatoriški politikos metodai, principu. Numatoma, kad sėkmės atveju šie nauji politikos metodai ir geroji patirtis turėtų daryti poveikį politikai ir praktikai.
Viena iš Europos Bendrijų iniciatyvų ir vienas iš ypač svarbių EQUAL programos tikslų yra poveikio politikai ir praktikai koncepcija. Svarbu pastebėti skirtumą tarp gerosios patirties sklaidos per vystymo bendrijas, jų tarptautinio bendradarbiavimo ir naujų inovacinių metodologijų arba politikos požiūrių, sudarytų ir išbandytų per EQUAL programą, poveikio nacionalinei socialinei ir užimtumo politikai.
2003 metų Europos Komisijos Komunikatas COM (2003) 840 (toliau vadinama – EQual Komunikatas) taip pat parodo skirtumą tarp horizontaliojo ir vertikaliojo poveikių politikai ir praktikai. Horizontaliuoju poveikiu politikai ir praktikai siekiama užtikrinti, kad išmoktos pamokos būtų taikomos nacionalinėje socialinėje ir užimtumo politikoje. Vertikalusis poveikis politikai ir praktikai – tai būdas, nusakantis, kaip EQUAL veikia politiką ir praktiką, t. y. nuo politikos lygmens iki tam tikros vystymo bendrijos, jos remiamų bandomųjų priemonių, veiksmų ir nuo vystymo bendrijos gerosios patirties sukaupimo, išbandymo, patvirtinimo iki politikos ir praktikos.
EQUAL Komunikato revizijoje nustatyta, kad už poveikį politikai ir praktikai, teminius tinklus, gerosios patirties sklaidą ir informavimo funkciją atsako vadovaujančioji institucija. Vadovaujančioji institucija įtraukia socialinius partnerius į kiekvieną iš šių veiklos sričių. 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL BPD įgyvendinimo priežiūros komitetas yra atsakingas už poveikio politikai ir praktikai strategijos nustatymą ir patvirtinimą tiek horizontaliuoju (t. y. tarp organizacijų, veikiančių panašiose teminėse srityse), tiek vertikaliuoju lygiu (nacionalinis, regioninis ir vietos politinis lygis). Poveikio politikai ir praktikai strategija remsis Lietuvos vystymo bendrijų patirtimi, rezultatais, todėl sieks:
nustatyti veiksnius, lemiančius nelygybę ir diskriminaciją darbo vietoje ir neleidžiančius pasinaudoti darbo rinkos galimybėmis;
prižiūrėti ir analizuoti vystymo bendrijos įtaką ar potencialią įtaką politikos prioritetams, kaip numatyta Lietuvos Respublikos užimtumo veiksmų plane, ir skirtingoms grupėms, patiriančioms diskriminaciją ar nelygybę darbo rinkoje;
nustatyti, įvertinti ir įtvirtinti gerosios patirties veiksnius;
skleisti gerąją patirtį (tiek horizontaliai, tiek vertikaliai).
Komunikatas apibūdina poveikį politikai ir praktikai kaip „naujų idėjų ir požiūrių integravimą ir įtraukimą į politiką“. EQUAL Komunikato revizijoje nurodyta: nors EQUAL teikia poveikio politikai ir praktikai palengvinimo struktūrą ir priemones, bet pats poveikis politikai ir praktikai yra kiekvienos vystymo bendrijos (teritorinis arba konkretaus klausimo lygis), ES valstybės narės (nacionalinis lygis) ir Europos Komisijos (Europos lygis) atsakomybė.
Tarptautinė EQUAL dimensija taip pat turėtų numatyti poveikį politikai ir praktikai. Atrodo, kad kitų valstybių gerąją patirtį dažnai bus galima perkelti į Lietuvos kontekstą, nors, matyt, tai turės būti pritaikyta prie nacionalinių, regioninių ir vietos aplinkybių bei poreikių.
6.1. Poveikio politikai ir praktikai strategija
EQUAL BPD įgyvendinimo priežiūros komitetas (toliau vadinama – Priežiūros komitetas) pritars poveikio politikai ir praktikai strategijai tiek horizontaliuoju (organizacijų, veikiančių tokioje pačioje ar panašioje srityje), tiek vertikaliuoju lygiu (regioninės ir nacionalinės politikos lygis). Strategija bus įtraukta į EQUAL BPD priedą. Ši strategija nustatys rezultatų patvirtinimo, jų perkėlimo į politiką ir praktiką tikslus, mechanizmus ir išteklius. Poveikio politikai ir praktikai strategija remsis kitų ES valstybių narių patirtimi, išankstinio (ex ante) vertinimo rezultatais ir sieks:
nustatyti veiksnius, lemiančius nelygybę ir diskriminaciją, stebėti ir analizuoti vystymo bendrijų poveikį ar galimą poveikį nacionaliniams prioritetams, kaip numatyta Lietuvos Respublikos užimtumo veiksmų plane, ir poveikį skirtingoms grupėms, patiriančioms diskriminaciją ar nelygybę darbo rinkoje;
nustatyti, įvertinti ir įtvirtinti gerosios patirties veiksnius;
skleisti gerąją patirtį.
Įgyvendinančioji institucija rems poveikio politikai ir praktikai strategijos, kuriai pritarė Priežiūros komitetas, plėtrą ir įgyvendinimą ar atnaujinimą
6.2. Teminiai ir horizontalieji tinklai
Darbas teminiame tinkle yra svarbiausias sėkmės laidas. Šis darbas lemia naujus politinius požiūrius ir metodologijas, kuriuos ilgainiui bus galima perkelti į nacionalinę socialinę ir užimtumo politiką. Remdamasi EQUAL Komunikatu, vadovaujančioji institucija įkurs teminių tinklų grupes nacionaliniu lygiu. Šių grupių atstovai taip pat atstovauja Europos lygio teminėse grupėse, siekdami aktyviai dalyvauti šiose ES lygiu įsteigtose praktinėse mokymo programose.
Teminės darbo grupės Lietuvoje bus sudarytos nacionaliniu lygiu. Tikimasi viešojo, privataus ir savanoriško vystymo bendrijose dalyvaujančių sektorių aktyvios veiklos. Teminių tinklų veikla, atsakomybė, organizaciniai ir finansiniai aspektai bus nurodyti EQUAL BPD priede.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aktyviai rems ir skatins dalyvavimą tiek teminėse, tiek horizontaliosiose darbo grupėse, kad Lietuva, dalyvaudama EQUAL programoje, gautų kuo daugiau naudos. Teminės grupės Lietuvoje bus susietos su Europos teminėmis grupėmis. Tai įgalins pasidalyti patirtimi Europos lygiu ir padės sustiprinti gerosios patirties poveikį politikai ir praktikai.
Nors teminės bei horizontaliosios darbo grupės ir vadovaujančioji institucija (t. y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) darys didelį poveikį politikai ir praktikai, skleisdamos gerąją patirtį, tačiau ir pačios vystymo bendrijos aktyviai bendradarbiaus tinkluose, skleisdamos gerąją patirtį, novatorišku požiūriu veiks Lietuvos nacionalinę užimtumo ir socialinės integracijos politiką ir strategiją.
6.3. Lyčių aspekto integravimas
Lyčių aspekto integravimas pagal EQUAL programą Lietuvoje bus taikomas siekiant vyrų ir moterų lygybės, nebus apsiribojama vien specifinėmis paramos moterims priemonėmis. Lyčių aspekto integravimas visuomet turi prasidėti vykstant planavimo etapui, turi būti atsižvelgiama į galimą priemonių poveikį vyrų ir moterų lygybei (lyčių perspektyva). Tai reiškia nuolatinį priemonių ir politikos tyrimą, galimo jų taikymo poveikio numatymą (COM (96)67 galutinis: Vyrų ir moterų lygių galimybių integracija į įvairiapusę Bendrijos politiką ir veiklą).
EQUAL programa Lietuvoje remia specialiąsias priemones, sudarančias sąlygas moterims patekti į darbo rinką, skatinančias jų dalyvavimo darbo rinkoje tobulinimą, lyčių įtakos įvertinimą. Visose priemonėse turi būti atsižvelgta į vyrų ir moterų lygias galimybes.
Vadovaujančioji institucija imsis veiksmų, siekdama užtikrinti, kad į lyčių perspektyvą ir lygių galimybių skatinimą būtų atsižvelgiama atrenkant, vertinant ir įgyvendinant vystymo bendrijas ir atrenkant gerąją patirtį. Nacionaliniai ekspertai teiks konsultacijas lyčių aspekto integravimo klausimais vystymo bendrijoms, Projektų atrankos komitetui, vadovaujančiajai institucijai, įgyvendinančiajai institucijai ir vertintojams. Vystymo bendrijoms bus patariama savo darbo planuose atsižvelgti į lyčių perspektyvą. Vystymo bendrijos prisidės prie lyčių lygybės įgyvendinimo, ir tai atrankos proceso metu bus labai svarbus veiksnys. Lyčių balanso bus siekiama ir sudarant EQUAL BPD įgyvendinimo priežiūros komitetą, kitas EQUAL paramos struktūras. Intervencijos įtakos turinio rodikliai bus taikomi pagal lytis. Pateikiant poveikio politikai ir praktikai rezultatus, itin daug dėmesio bus skiriama gerajai patirčiai, kaip užtikrinti lyčių lygybę.
Lyčių lygybės klausimai aprašyti šio dokumento 2.3.8 skirsnyje, o 4.4 poskyryje aprašomas laukiamas EQUAL programos poveikis šiuo aspektu.
7. TECHNINĖ PAGALBA
Techninė pagalba daugiausia teikiama EQUAL įgyvendinančiajai institucijai – programos įgyvendinimui Lietuvoje remti.
EQUAL programa Lietuvoje įgyvendinama pirmą kartą. EQUAL programa rems novatoriškas visuomenės bendradarbiavimo formas, ypač paskatins dirbti tas organizacijas ir institucijas, kurios padeda patiriantiems socialinę atskirtį ir diskriminaciją asmenims ir jų grupėms integruotis į darbo rinką.
Bus įgyvendinamos informacinės ir viešumo priemonės, rengiami seminarai, organizuojamas potencialių vystymo bendrijų partnerių ir iniciatorių mokymas.
Specifiniai EQUAL programos bruožai, atsispindintys jos principuose (tarptautiškumas, novatoriškumas, poveikis politikai ir praktikai, galimybių suteikimas, partnerystė), ir teminis požiūris sąlygoja didelės darbuotojų, administruojančių EQUAL programą, kompetencijos ir įgūdžių poreikį, įskaitant:
kompetenciją ir bendruosius įgūdžius, susijusius su įgyvendinančiosios institucijos vaidmeniu ir uždaviniais, leidimu darbuotojams vesti derybas ir vadovauti grupėms, atlikti visuomeninio administravimo procedūras, bendradarbiauti su asmenimis, darančiais poveikį politikai ir praktikai, įgyvendinimo mechanizmams, organizuoti bendradarbiavimą su kitomis ES valstybėmis narėmis;
kompetenciją ir specifinius įgūdžius, susijusius su Europos socialinio fondo administravimu, įskaitant finansinę veiklą, priežiūrą ir kontrolę pagal ES teisės aktus, ypač ES struktūrinių fondų reglamentus (išlaidų tinkamumo taisyklės, mokėjimų procedūros, audito seka), viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisykles;
specifinius EQUAL programai reikalingus įgūdžius, susijusius su administravimu ir eksperimentinės programos patirties kaupimu (pvz., pagalbą tarptautiniame bendradarbiavime plėtojant veiksmingą partnerystę, pranešant apie rezultatus ir pastarųjų poveikį politikai, praktikai ir politikos strategijai arba kvietimų teikti paraiškas valdymą ir teminių tinklų organizavimą).
Be to, Lietuvoje EQUAL programavimo laikotarpis yra gana trumpas, programai skirtų išteklių kiekis ribotas, tačiau formalūs įgyvendinimo reikalavimai (pvz., ataskaitos, finansinis valdymas, tarptautiškumas) yra tokie pat kaip ir ES valstybėms senbuvėms.
Todėl techninei pagalbai turi būti skiriama atitinkama biudžeto dalis, visų pirma struktūroms ir institucijoms stiprinti, reikiamų valdymo struktūrų ir kitų programos dalyvių gebėjimams ugdyti.
Techninės pagalbos finansavimas padės įgyvendinti EQUAL BPD, taip pat padės vadovaujančiajai ir įgyvendinančiajai institucijoms teikti profesionalias paslaugas vystymo bendrijoms. Atsižvelgiant į kompleksinį ir novatorišką EQUAL aspektą, kylantį iš pagrindinių šios programos principų – partnerystės, galimybių suteikimo, poveikio politikai ir praktikai, – veiksminga techninė pagalba daug prisidės prie EQUAL programos sėkmės Lietuvoje.
7.1. Techninės pagalbos užduočių apimtis
Techninė pagalba skiriama EQUAL BPD įgyvendinimui remti.
Specifines Europos socialinio fondo tinkamumo techninės pagalbos veiklai taisykles reglamentuoja 2000 m. liepos 28 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1685/2000, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo, 2003 m. birželio 27 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1145/2003, iš dalies keičiantis Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1685/2000 dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo taisyklių, ir Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1145/2003 priedo 11 taisyklė.
Techninės pagalbos finansinis asignavimas (8 procentų) paskirstomas taip: pirmajai priemonei skiriami 5 procentai, antrajai priemonei – 3 procentai bendros techninei pagalbai skirtos sumos.
Išlaidų grupės ir veiklos rūšys išdėstytos lentelėje „Techninės pagalbos išlaidų grupės“. Aprašytos veiklos rūšys apima visas reikiamas išlaidų rūšis (atlyginimai, kelionės išlaidos, einamosios išlaidos, nedidelės vertės turtas, išorinių paslaugų išlaidos, biuro telekomunikacijos paslaugos ir pridėtinės išlaidos).
Techninės pagalbos išlaidų grupės
| Išlaidų grupės |
Veiklos pobūdis* |
Numatytas biudžetas, procentais |
| Veikla, remianti pagrįstą programos įgyvendinimą pagal Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1145/2003 priedo 11 taisyklės 2 punktą Išlaidos, susijusios su paramos ir veiklos parengimu, atranka, vertinimu ir priežiūra (išskyrus kompiuterizuotų valdymo, priežiūros ir vertinimo sistemų įsigijimo ir įdiegimo išlaidas) Priežiūros komiteto ir jo pakomitečių susirinkimų išlaidos, susijusios su pagalbos įgyvendinimu Išlaidos, susijusios su pagalba kiekvienai vystymo bendrijai techninėje, metodologinėje ir teminėje srityje Išlaidos, susijusios su auditu ir patikromis vietose |
EQUAL programos monitoringo sistemos sukūrimas Priežiūros komiteto ir jo vertinimo priežiūros grupės posėdžių organizavimas (sekretoriato ir ekspertizės išlaidos) pagalba Projektų atrankos komitetui tvarkant, vertinant paraiškas ir komiteto posėdžių organizavimas (sekretoriato ir ekspertizės išlaidos) vystymo bendrijų mokymas, susijęs su jų veiklos planų valdymu ir įgyvendinimu metodinės medžiagos rengimas, susijęs su vystymo bendrijomis, valdymo, įgyvendinimo, priežiūros, poveikio politikai ir praktikai, tarptautinio bendradarbiavimo aspektais gairių vystymo bendrijoms, kuriančioms partnerystę, įgyvendinančioms veiklos planų tarpinius tikslus, rengimas pagalba vystymo bendrijoms tarptautinei partnerystei užmegzti ir veiksmingam tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti parama vystymo bendrijų planavimui, strategijos rengimui, monitoringui, jų veiklos ir pasiekimų vertinimui parama vystymo bendrijų finansinei ir organizacinei veiklai parama horizontaliesiems ir vertikaliesiems vystymo bendrijų veiksmams; mokėjimo paraiškų tikrinimas auditas ir patikros vietose dokumentacijos rengimas išorinių ekspertų samdos konkursams metinių ataskaitų Komisijai rengimas informacijos kaupimas Komisijos ar nacionalinės administracijos prašymu |
5 |
| Kita techninės pagalbos veikla pagal Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1145/2003 priedo 11 taisyklės 3 punktą Tyrimai, seminarai, informaciniai renginiai, patirties ir rezultatų rinkimas, apdorojimas ir sklaida Pagalba teminio tinklo veiklai, sklaidos, rezultatų pristatymui, poveikio nacionalinei politikai ir praktikai priemonių sukūrimui Bendradarbiavimas su Europos teminiais tinklais, keitimosi informacija su kitomis ES valstybėmis narėmis ir Europos Komisija užtikrinimas Įvertinimas Kompiuterinių sistemų, skirtų programos valdymui, priežiūrai ir vertinimui, įsigijimo ir instaliavimo išlaidos |
bendros informacijos apie EQUAL programą parengimas ir sklaida seminaruose, leidiniuose, visuomenės informavimo priemonėse pagal EQUAL informacijos ir viešumo strategiją gairių ir kitos pagalbinės medžiagos vystymo bendrijoms rengimas pagalba priemonėms, skirtoms nacionalinės politikos ir praktikos įtakai, jų sklaidai ir priežiūrai (ar monitoringui) seminarų, darbo grupių ir konferencijų organizavimas siekiant užtikrinti gerosios patirties identifikavimą, patikrinimą ir sklaidą pagalba nacionaliniams teminiams tinklams sukurti ir jų veiklai konferencijų, susijusių su nacionalinės politikos ir praktikos įtaka, organizavimas dalyvavimas europiniuose susitikimuose keitimasis informacija, vizitų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu organizavimas parama atliekant lyginamąją pasiektų rezultatų analizę, apžvalgas ir įgyvendinant užsibrėžtus tikslus parama išoriniam programos vertinimui kompiuterinės įrangos ir kompiuterinių sistemų, skirtų programos valdymui, priežiūrai ir vertinimui, įsigijimas ir instaliavimas |
3 |
–––––––––––––––
*Sąrašas nėra baigtinis.
7.2. Techninės pagalbos paslaugų teikėjo atranka
Atsižvelgiant į tikslą, kurio siekdamos Švietimo ir mokslo ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įkūrė ne pelno organizaciją Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondą, taip pat į kompetenciją ir patirtį, kurią šis fondas įgijo atlikdamas įgyvendinančiosios PHARE projektų organizacijos funkcijas žmogiškųjų išteklių plėtros srityje, šiam fondui pavedamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos atliekant daugelį aukščiau aprašytų techninės pagalbos uždavinių.
Remiantis 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/ EEB 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A1-144 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimo schemos Lietuvoje patvirtinimo“, Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas buvo paskirtas įgyvendinančiąja institucija, kuriai suteikta išskirtinė teisė vykdyti specifinę veiklą, susijusią su technine pagalba pagal anksčiau aprašytas išlaidų grupes, išskyrus išorinį programos vertinimą, kurio reikalauja Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatos.
Jeigu techninės pagalbos paslaugą teiks kiti ekspertai ar organizacijos pagal sutartį su įgyvendinančiąja institucija, reikės taikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus.
7.3. Įgyvendinančioji institucija
Finansavimas pagal techninės pagalbos priemonę apskritai skiriamas Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondo teikiamoms paslaugoms remti. Tai gali būti apibūdinama kaip:
pagalba vadovaujančiajai institucijai veikloje, susijusioje su Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimu, priežiūra ir kontrole;
kvietimo teikti paraiškas paskelbimas ir tolesnio darbo organizavimas (įskaitant pirminį paraiškų tikrinimą);
pagalbos, konsultacijų ir nurodymų teikimas vystymo bendrijai planuojant, įgyvendinant ir vertinant savo veiklą, partnerystės principą, teminius klausimus, tarptautinį bendradarbiavimą, teminę sklaidą ir darbo tinkle klausimus;
vystymo bendrijų mokėjimo paraiškų tikrinimas;
nacionalinės EQUAL priežiūros sistemos sukūrimas ir priežiūros duomenų pasidalijimo organizavimas Europos lygiu (per bendrą EQUAL duomenų bazę ir t. t.);
viešumo ir informacinių akcijų organizavimas;
parama visoms sklaidos, rezultatų pristatymo, poveikio politikai ir praktikai priemonėms;
dalyvavimas EQUAL veikloje Europos lygiu.
Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, įgyvendinančioji institucija:
kuria EQUAL paramos mechanizmus, skirtus teikti konsultacijas ir paramą potencialiems partneriams, dalyvaujantiems EQUAL programoje, vystymo bendrijoms ir jų tinklams;
plėtoja poveikio politikai ir praktikai strategiją ir padeda ją įgyvendinti;
sudaro ir įgyvendina EQUAL visuomenės informavimo planą;
organizuoja su EQUAL susijusius tyrimus ir kitus renginius;
kuria geros kokybės valdymo sistemą techninės pagalbos paslaugoms.
EQUAL programos teminiame tinkle numatytus gerosios patirties sklaidos ir poveikio nacionalinei politikai veiksmus (trečiasis etapas) organizuoja vadovaujančioji institucija. EQUAL programos įgyvendinančioji institucija (Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas) padeda tobulinti, prižiūrėti ir įgyvendinti labiausiai pritaikytą poveikio politikai ir praktikai strategiją.
Įgyvendinančioji institucija dirba pagal metinį darbo planą, kurį po konsultacijų su Priežiūros komitetu patvirtina vadovaujančioji institucija. Planas turi užtikrinti tinkamą užduočių vykdymą, o tai savo ruožtu leis sukurti tinkamą dokumentų rengimo sistemą, patvirtinti realias sąnaudas ir išlaidas remiantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl ES struktūrinių fondų, 32 straipsnio nuostatomis.
Vadovaujančioji institucija užtikrino, kad įgyvendinančioji institucija laiku pradėtų savo darbą.
Siekiant užtikrinti profesionalių paslaugų teikimą, įgyvendinančioji institucija skiria darbuotojus, turinčius reikiamų įgūdžių ir gebėjimų, organizuoja nuolatinį mokymą, skatina mokomuosius vizitus ir trumpalaikes komandiruotes į kitų ES valstybių narių įgyvendinančiąsias institucijas, kartu su vadovaujančiąja institucija aptaria teikiamų paslaugų kokybės kontrolės sistemą.
8. EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL ĮGYVENDINIMAS
Vadovaudamasi 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1784/1999 dėl Europos socialinio fondo, taip pat Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A1-144 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimo schemos Lietuvoje patvirtinimo“, Lietuvos vadovaujančioji institucija sukūrė patikimą Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo administravimo ir kontrolės sistemą. Pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės, 5 straipsnį ši sistema dokumente bus aprašyta išsamiau.
Minėtieji reglamentai nustato EQUAL programavimo, įgyvendinimo, priežiūros, kontrolės ir administravimo struktūrą, konkrečiai nurodydami kiekvienos EQUAL programos įgyvendinime dalyvaujančios institucijos tikslus, atsakomybę ir teises.
Pagal EQUAL administravimo Lietuvoje schemą bus vadovaujamasi šiais nurodymais ir aprašomi konkretūs dalyvaujančiųjų institucijų tikslai bei atsakomybė, taip pat EQUAL administravimo procedūros.
8.1. Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL administruojančios institucijos ir jų funkcijos
Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL administruojančios institucijos Lietuvoje yra vadovaujančioji institucija, įgyvendinančioji institucija, Priežiūros komitetas ir mokėjimo institucija.
Vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, šis EQUAL BPD apibrėžia bendrąsias minėtų institucijų funkcijas. Jų atsakomybė, tikslai ir tarpusavio sąryšis bus aprašyti programos priede.
8.1.1. Vadovaujančioji institucija
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL vadovaujančioji institucija Lietuvoje yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji vykdys vadovaujančiosios institucijos funkcijas, numatytas 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (toliau šiame skirsnyje vadinama – Reglamentas), 34 straipsnyje.
Vadovaujančioji institucija atlieka šias pagrindines funkcijas:
organizuoja ir vadovauja EQUAL BPD rengimui ir jo įgyvendinimo priežiūrai (įskaitant programos priedo rengimą ir įgyvendinimą) pagal Reglamento 34 straipsnio 1 dalies b punktą;
teikia Priežiūros komitetui pasiūlymus dėl EQUAL BPD pakeitimų, Priežiūros komiteto arba savo iniciatyva tikslina programos priedą ir jį patvirtinus Priežiūros komitetui informuoja apie tai Komisiją pagal Reglamento 34 straipsnio 3 dalį;
atsako už patikimą ir veiksmingą Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL finansavimo valdymą ir užtikrina pagal šią iniciatyvą finansuojamų operacijų teisingumą, konkrečiai vykdydama vidaus kontrolės veiksmus, numatytus Reglamento 34 straipsnio 1 dalies f punkte;
planuoja Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo finansavimo poreikius;
teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Priežiūros komiteto institucinę sudėtį, organizuoja ir vadovauja Priežiūros komiteto darbui;
sukuria ir teikia administracinę paramą Projektų atrankos komitetui, organizuoja jo darbą ir pirmininkauja posėdžiams, turi balso teisę;
tvirtina Projektų atrankos komiteto pateiktą rekomenduojamų finansuoti vystymo bendrijų sąrašą;
bendromis pastangomis su kitomis atsakingomis institucijomis rengia Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL procedūrų vadovus, išsamiai apibrėžiančius administravimo funkcijų vykdymo taisykles ir procedūras;
tikrina ir tvirtina mokėjimo institucijai teikiamas mokėjimo paraiškas, parengtas vystymo bendrijų ir teikiamas įgyvendinančiosios institucijos;
organizuoja Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo metinių ir galutinės ataskaitų rengimą, teikia šias ataskaitas tvirtinti Priežiūros komitetui, taip pat bendradarbiauja su Europos Komisija, vykdydama galutinį vertinimą pagal Reglamento 34 straipsnio 1 dalies c punktą;
atlieka panaudotų lėšų vidaus auditą, rengia grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitas;
planuoja ir administruoja Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL techninės pagalbos priemones ir šiame kontekste apibrėžia EQUAL įgyvendinančiosios institucijos uždavinius, tvirtina jos metinį darbo planą, tikrina jos darbo kokybę ir galutinį rezultatą;
sukuria patikimą sistemą, įgalinančią atlikti finansinių srautų monitoringą ir vertinti programą (tai nustato Reglamento 42 ir 43 straipsniai), perduoda duomenis, kaip numatyta ES valstybės narės ir Europos Komisijos susitarime;
planuoja ir prižiūri vystymo bendrijų nuolatinį vertinimą;
užtikrina Bendrijos politikos ir taisyklių laikymąsi (tokių kaip dėl lyčių lygių galimybių, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų);
planuoja ir įgyvendina visuomenės informavimo priemones pagal Reglamento 46 straipsnį ir 34 straipsnio 1 dalies h punktą;
garantuoja EQUAL ir Europos socialinio fondo priemonių papildomumą, kontroliuoja, kad nesikartotų tos pačios veiklos finansavimas;
rengia poveikio politikai ir praktikai strategiją, apibrėžiančią EQUAL rezultatų tikrinimo struktūrą ir mechanizmus, jos perkėlimą į politiką ir praktiką, užtikrina, kad EQUAL atitiktų politikos poreikius.
Vadovaujančioji institucija taip pat užtikrins, kad būtų sukurta sistema, įgalinanti kaupti patikimą finansinę ir statistinę informaciją, susijusią su priežiūros rodiklių monitoringu ir programos vertinimu, būtų pildoma EBDB, kaip numato Reglamento 34 straipsnio 1 dalies a punktas. Taip pat užtikrins, kad paramos valdyme ir įgyvendinime dalyvaujančios institucijos turėtų atskirą apskaitos sistemą pagal Reglamento 34 straipsnio 1 dalies e punktą.
Vadovaujančioji institucija atsakinga už Europos Bendrijos politikos laikymąsi, įskaitant konkurencijos taisykles ir viešųjų sutarčių pasirašymą, kaip numatyta Reglamento 12 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalies g punkte.
Jeigu Komisija teikia rekomendacijas remdamasi metinėmis ataskaitomis, vadovaujančioji institucija privalo į jas atsižvelgti (pagal Reglamento 34 straipsnio 2 dalį).
Vadovaujančioji institucija turi teisę teikti gaires, patarimus ir nurodymus kitoms struktūrinių fondų teikiamos paramos įgyvendinime dalyvaujančioms institucijoms, siekdama užtikrinti, kad lėšos būtų valdomos laikantis patikimų finansinio valdymo principų ir kad šios institucijos atliktų savo funkcijas, kaip numatyta 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, ir 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento EB Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, reikalavimuose.
8.1.2. EQUAL įgyvendinančioji institucija
Kaip buvo minėta šio dokumento 7.2 skirsnyje, remdamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A1-144 ir 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB 6 straipsniu, vadovaujančioji institucija įpareigojo Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondą vykdyti EQUAL įgyvendinančiosios institucijos funkcijas.
8.1.3. Regioniniai konsultantai
Teritorinėse darbo biržose dirbantys valstybės tarnautojai taip pat bus atsakingi už bendros informacijos apie struktūrinių fondų teikiamą paramą sklaidą. Teritorinėse darbo biržose dirbantys pareigūnai taip pat teiks bendrą informaciją ir konsultacijas potencialioms vystymo bendrijoms ir jų rėmėjams apie EQUAL ir EQUAL BPD tikslus, glaudžiai bendradarbiaus su vadovaujančiąja institucija ir EQUAL įgyvendinančiąja institucija, atsakinga už atitinkamo mokymo organizavimą.
Nors atlyginimai šiems konsultantams mokami iš nacionalinio biudžeto, EQUAL padengs išlaidas, susijusias su mokymu, informacinės medžiagos rengimu ir platinimu.
8.1.4. Tarnyba, atliekanti audito ir kontrolės funkciją
ES finansinė parama Lietuvoje bus naudojama pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas, pagal šią sutartį priimtus teisės aktus ir kitus ES politikos reikalavimus.
Atskirų institucijų, administruojančių EQUAL, kai tai susiję su vystymo bendrijų finansavimu, atsakomybė už audito ir kontrolės sistemas apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr. A1-144, kuris nustato analogišką administravimo modelį, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl struktūrinės paramos administravimo ir įgyvendinimo, ir vadovaujasi atitinkamais ES reglamentais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – vadovaujančioji institucija – privalo sukurti EQUAL programos lėšų panaudojimo valdymo ir kontrolės sistemą, siekti užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą, vadovautis patikimo finansinio valdymo principais. Šiuo tikslu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija privalo parengti audito ir kontrolės vadovus, kuriuose būtų nustatytos sistemų ir projektų kontrolės procedūros.
Vadovaujančiajai institucijai ir jos Vidaus audito tarnybai tenka pirminė atsakomybė, susijusi su auditu, jo kokybe ir informacija apie audito rezultatus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito tarnyba atliks privalomą 5 procentų tinkamų išlaidų patikrinimą ir sistemos auditą. Pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 10 straipsnį vadovaujančioji institucija turės atlikti operacijų patikrinimus, kad įsitikintų esamų valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumu ir pasirinktinai, remdamasi rizikos analize, patikrintų išlaidų deklaracijas, pateiktas įvairiais lygiais. Tai bus daroma atsižvelgiant į būtinybę patikrinti atitinkamas įvairių rūšių ir dydžio operacijas ir kiekvieną iki tol nustatytą rizikos veiksnį. EQUAL įgyvendinančioji institucija ir vystymo bendrijos turėtų būti patikrintos nors kartą prieš baigiant vykdyti programą.
Pagal nacionalinius ir ES teisės aktus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus audito tarnyba atsakinga už privalomus 5 procentų tinkamų išlaidų patikrinimus ir sistemos auditą, taip pat už savo darbo koordinavimą su Komisijos tarnybomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius atsakingas už grąžintų ir grąžintinų lėšų ataskaitų rengimą ir pateikimą mokėjimo institucijai.
Šios tarnybos funkcijos atskirtos nuo valdymo ir mokėjimo funkcijų. Kontrolė vykdytina vadovaujantis metiniais audito darbo planais, parengtais rizikos analizės pagrindu. Jeigu būtina, vadovaujančioji institucija gali įgalioti išorės instituciją ar konkrečią įstaigą atlikti auditą.
Svarbiausia informacija apie atliktą auditą ir jo rezultatus turi būti įvesta į integruotą informacijos sistemą. Šiuo metu kuriama sistema kaups duomenis apie struktūrinę paramą ir nacionalines bendro finansavimo lėšas, kontrolę, projektų priežiūrą ir vertinimą. Finansų ministerija tvarkys šią sistemą, apimsiančią visą struktūrinę paramą, išskyrus EQUAL, kurios analogišką integruotą informacinę sistemą valdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Valstybės kontrolė, kuri yra aukščiausioji audito institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, užtikrins šios programos užbaigimą (angl. winding-up).
Institucijų, atsakingų už valdymą, kontrolę ir auditą, atsakomybės ir užduočių sričių paskirstymas (įskaitant audito sekos aprašymą) bus smulkiau aprašytas vadovaujantis 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 5 straipsniu ir pateiktas Komisijai po EQUAL BPD patvirtinimo.
8.2. Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo priežiūra
8.2.1. Priežiūros komitetas
Pagrindines Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo priežiūros funkcijas atlieka Priežiūros komitetas. Priežiūros komiteto institucinę sudėtį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2004 m. spalio 5 d. ir pavedė vadovaujančiajai institucijai patvirtinti Priežiūros komiteto personalinę sudėtį.
Įgyvendinant 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 35 straipsnį, Priežiūros komitetas buvo sudarytas iškart po EQUAL BPD patvirtinimo Europos Komisijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje kvietimas teikti paraiškas Europos Bendrijų iniciatyvai EQUAL buvo paskelbtas 2004 metų balandį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 metų balandį buvo įsteigusi laikinąjį EQUAL priežiūros komitetą.
Priežiūros komitete pakviestos dalyvauti nacionalinės valdžios institucijos ir kitos suinteresuotos organizacijos. Jis atstovauja valstybiniam ir privačiam sektoriams (pvz., Vyriausybės institucijoms ir akademinėms institucijoms, darbdavių konfederacijoms ir profesinėms sąjungoms, savivaldybių ir regioninėms institucijoms), taip pat asociacijoms, įskaitant tas, kurios atstovauja interesams asmenų, susiduriančių su diskriminacija ir nelygiomis galimybėmis darbo rinkoje. Siekiama lygiaverčio abiejų lyčių atstovavimo.
Be to, Priežiūros komiteto veikloje kviečiami dalyvauti atstovai iš valstybinių institucijų, atsakingų už Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimą, pagrindiniai socialiniai partneriai ir pagrindinių organizacijų, kovojančių su diskriminacija ir lyčių nelygybe, atstovai.
Priežiūros komitete atstovaujamos šios institucijos ir organizacijos:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
Finansų ministerija;
Švietimo ir mokslo ministerija;
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
Valstybinė jaunimo reikalų taryba;
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Lietuvos savivaldybių asociacija;
Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas;
Lygių galimybių plėtros centras;
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba;
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija;
Lietuvos pramonininkų konfederacija;
Lietuvos darbo federacija;
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija;
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Vadovaujančioji institucija pirmininkauja Priežiūros komitetui ir tvirtina jo darbo reglamentą, organizuoja Priežiūros komiteto darbą ir jam vadovauja, atlieka sekretoriato funkcijas, teikia jam informaciją ir ataskaitas.
Priežiūros komitetas atlieka šias funkcijas:
tvirtina EQUAL BPD priedą ir jo pakeitimus, teikia pasiūlymus vadovaujančiajai institucijai dėl EQUAL BPD pataisų, aptaria kitų institucijų pateiktus pasiūlymus;
tvirtina EQUAL finansuojamų vystymo bendrijų atrankos kriterijus;
vertina Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo pažangą;
nagrinėja Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo rezultatus;
svarsto ir pritaria Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimo metinėms ir galutinei ataskaitoms, pateikia komentarus apie vertintojų ataskaitas, tvirtina poveikio politikai ir praktikai planą, atlieka šio plano pažangos monitoringą ir būtinus pakeitimus;
svarsto ir tvirtina pasiūlymus keičiant Komisijos sprendimo dėl fondų įnašo turinį;
turi teisę siūlyti vadovaujančiajai institucijai keisti ar peržiūrėti EQUAL, jeigu tai gali padėti pasiekti 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 1 straipsnyje išdėstytus uždavinius ar pagerinti BPD valdymą, įskaitant finansinį valdymą. Paramos pakeitimai gali būti atliekami tik vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 34 straipsnio 3 dalimi.
Priežiūros komiteto darbo reglamentas bus pridėtas prie EQUAL BPD Priedo.
8.2.2. Priežiūra nacionaliniu lygiu
Vienas iš pirmųjų EQUAL įgyvendinančiosios institucijos tikslų – sukurti EQUAL programos Lietuvoje priežiūros struktūrą. Ši struktūra bus grindžiama Komisijos parengtomis Priežiūros ir vertinimo sistemų gairėmis Žmogiškųjų išteklių iniciatyvai EQUAL 2000–2006 m., taikomomis nuo 2000 metų liepos, ir šio dokumento 4 skyriaus nuostatomis. Priežiūros sistema užtikrins minimalius sąnaudų ir rezultatų rodiklius, kurių reikia patikimam BPD valdymui užtikrinti. Ji taip pat teiks gaires vystymo bendrijoms dėl veiksmingiausio jų vykdomos veiklos, pasiekimų ir rezultatų monitoringo.
Nacionalinės priežiūros sistemos dalis – duomenų, kuriais bus dalijamasi su kitomis Europos valstybėmis, rinkimas (plačiau apie tai – šio dokumento 8.7 poskyryje).
EQUAL BPD Priede bus nustatytos priežiūros nacionaliniu lygiu detalės.
8.3. Mokėjimo institucija
Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos, finansuojamos iš Europos socialinio fondo, mokėjimo institucijos funkcijas atliks Finansų ministerija.
Mokėjimo institucija atliks savo pareigas pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 32 ir 33 straipsnius, taip pat pagal kitus ES finansinio administravimo reikalavimus.
Vykdydama savo pareigas, mokėjimo institucija:
tvarko struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų apskaitą;
dalyvauja planuojant struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų poreikį ir rengiant Europos Komisijai išmokų dydžio prognozes;
teikia mokėjimo paraiškas Europos Komisijai;
tvirtina lėšų išmokėjimo vystymo bendrijoms tvarką;
tikrina išlaidų deklaracijas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą.
Mokėjimo institucija turi teisę duoti nurodymus ir patarimus EQUAL programos vadovaujančiajai institucijai, kad ši užtikrintų lėšų administravimą pagal patikimo finansinio administravimo principus ir atliktų savo funkcijas pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, ir 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, reikalavimus.
8.4. Vystymo bendrijos
EQUAL programą įgyvendins į grupes susibūrusios atviroje darbo rinkoje veikiančios suinteresuotos organizacijos (juridiniai asmenys), vadinamos vystymo bendrijomis.
Tipinė vystymo bendrija įtrauks atstovus iš nacionalinės valdžios institucijų, vietos institucijų, kitų viešųjų įstaigų, privačių struktūrų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, akademinių ar mokymo institucijų.
Vystymo bendriją kuria ne mažiau kaip 3 ar 4 partneriai. Partneriai privalo gebėti planuoti, įgyvendinti, prižiūrėti projekto eksperimentinę veiklą, vertinti pasiektus rezultatus ir prisidėti prie veiklos politinio ir praktinio poveikio.
Remiantis išankstinių skaičiavimų duomenimis, tikimasi, kad susikurs apie 30 vystymo bendrijų, kurių projekto finansavimas bus vidutiniškai 400–450 tūkst. eurų.
EQUAL įgyvendinančioji institucija taip pat teiks priemones ir metodus vystymo bendrijos strategijai ir veiklai planuoti, stebėti ir vertinti. Ji teiks gaires apie patikimus organizacinius modelius kuriant vystymo bendrijas, konsultuos administraciniais, teisiniais, mokesčių ir atsakomybės klausimais.
8.5. Papildomumas ir suderinamumas su Europos Bendrijų politikos kryptimis
8.5.1. Papildomumas pagal kitas paramos programas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (vadovaujančioji institucija) ir Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas (įgyvendinančioji institucija) aktyviai dirbs propaguodami EQUAL programos ir Europos socialinio fondo priemonių papildomumą pagal pirmojo tikslo programą (2004–2006 m.). Šios dvi institucijos užtikrins, kad nebūtų dvigubo projektų finansavimo, kad veikla, finansuojama pagal EQUAL programą, papildytų Europos socialinio fondo pirmojo tikslo priemonių remiamą veiklą. Tas pats taikytina ir veiklai, finansuojamai pagal kitas Europos Bendrijų iniciatyvas (konkrečiai URBAN ir INTERREG) ir iš Europos pabėgėlių fondo.
Žmogiškųjų išteklių plėtros priemonių, kurios finansuojamos pagal pirmąjį tikslą ir EQUAL, papildomumas nustatytas šio dokumento 4.2 poskyryje. Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL pagrindinis uždavinys – ieškoti novatoriškų ir eksperimentinių būdų, kaip spręsti problemas, susijusias su atskirtimi darbo rinkoje ir socialine atskirtimi, diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje. Nors dažnai rizikos grupės yra panašios, vystymo bendrijų vykdomos veiklos būdai skirsis nuo priemonių, remiamų Europos socialinio fondo (atrinktos EQUAL temos papildys Europos socialinio fondo priemones: bus ieškoma naujų kovos su diskriminacija ir lyčių nelygybe darbo rinkoje metodų). Be to, svarbu užtikrinti, kad esant panašioms remiamos veiklos rūšims veiktų papildomumą garantuojantys mechanizmai ir būtų išvengta funkcijų kartojimosi.
Papildomumas bus pasiektas:
įtraukus į gaires pareiškėjams teiginį, patvirtinantį, kad pagal EQUAL finansuojama veikla negali būti remiama pagal kurią nors kitą Europos Bendrijų programą ar veiksmus (ir atvirkščiai) ir kad dvigubas finansavimas draudžiamas;
konsultuojantis projektų atrankos metu, kad būtų išvengta vystymo bendrijų dvigubo finansavimo;
abipusiu atstovavimu programose ir (ar) projektų atrankos komitetuose (taikytina Europos socialiniam fondui ir Europos pabėgėlių fondui);
užtikrinus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos socialinio fondo skyriaus darbuotojų, atsakingų už EQUAL ir Europos socialinio fondo priemones, reguliarų bendradarbiavimą. Reguliarūs darbo ryšiai būtini ir tarp Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondo darbuotojų, atsakingų už EQUAL ir Europos socialinio fondo priemones. Glaudūs ryšiai bus palaikomi tarp ministerijos ir Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondo;
dalijantis kas ketvirtį arba 6 mėnesius (laikotarpis bus nustatytas) informacija apie patvirtintas paraiškas ir projektus (pagrindinės informacijos santraukomis), kad būtų išvengta projektų dubliavimo;
prioritetą teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondo darbuotojų, atsakingų už Europos socialinį fondą ir už EQUAL įgyvendinimą, veiklos koordinavimui, kad EQUAL sukurtų pridėtinę vertę ir būtų išvengta programų dubliavimo. Tarp remiančių prieblobsčio prašytojus ministerijų – Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – bus įsteigti veiksmingi koordinavimo mechanizmai, turintys užtikrinti EQUAL papildomumą atsižvelgiant į Europos pabėgėlių fondo veiklą, taip pat į veiklą, susijusią su narkomanų integracija ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110.
8.5.2. Suderinamumas su ES politikos kryptimis
8.5.2.1. Viešieji pirkimai
EQUAL programa Lietuvoje bus vykdoma laikantis tiek ES viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, tiek atitinkamų nacionalinių teisės aktų. Šie dokumentai bus taikomi:
atrenkant institucijas techninės pagalbos paslaugoms teikti. Atrenkant EQUAL įgyvendinančią instituciją, bus laikomasi 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/ EEB 6 straipsnio nuostatos, pritaikančios išlygą ir leidžiančios Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondui suteikti išskirtinę teisę teikti visas techninės pagalbos paslaugas (išskyrus nepriklausomą vertinimą) ir taikyti valstybės pagalbos taisykles;
atrenkant nepriklausomą vertintoją programos lygiu;
visoms kitoms paslaugoms, kurias iš išorės teikėjų užsakys vadovaujančioji institucija, EQUAL įgyvendinančioji institucija ir vystymo bendrijos, jeigu dėl numatytų ribinių verčių reikia skelbti konkursą.
Pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 12 straipsnį priemonės, finansuojamos iš struktūrinių fondų, Žemės ūkio orientavimo finansinio instrumento ir EQUAL, turi atitikti Europos Bendrijos steigimo sutarties, Europos Bendrijos teisės aktų ir jos politikos krypčių nuostatas. Šis suderinamumas bus tikrinamas nagrinėjant projektų paraiškas, taip pat įgyvendinant programos priemones. Atitinkamai bus stebimas minėtų nuostatų vykdymas.
Programa taip pat atitiks naujus kovos su diskriminacija teisės aktus pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį ir dvi susijusias Tarybos direktyvas (2000/43/EB ir 2000/78/EB. Jos perkeliamos į nacionalinę teisę).
8.5.2.2. Suderinamumas su valstybės pagalbą reguliuojančiais teisės aktais
Bendra struktūra
EQUAL iniciatyvos veiklą vykdys vystymo bendrijos, t. y. konsorciumai ar kelių partnerių teisinis darinys, galintis apimti ir privačias įmones. Atsižvelgiant į struktūrinių fondų sandarą, vystymo bendrijos yra galutinės naudos gavėjos, kaip jas apibrėžia 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų.
Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnis draudžia ES valstybei narei iš jos išteklių teikti kokią nors paramą, kuri iškreipia ar gali iškreipti konkurenciją, sudarydama palankesnes sąlygas konkrečioms įmonėms arba tam tikrų produktų gamybai. Tačiau Europos Bendrijos steigimo sutartis taip pat numato išimtį, leidžiančią teikti valstybės pagalbą, kai siūlomos pagalbos schemos gali turėti teigiamą poveikį visai Europos Sąjungai.
Todėl vadovaujantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 12 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsnio 2 dalimi, vadovaujančioji institucija turės užtikrinti, kad visos pagal EQUAL BPD finansuojamos operacijos atitiktų Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas dėl valstybės pagalbos.
Pagal bendrą tvarką negrąžintinos subsidijos, suteiktos įgyvendinant EQUAL, nėra traktuotinos kaip Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba, kadangi jas daugiausia sudarys nedidelės sumos (kurioms bus taikoma „de minimis“ taisyklė (2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių numatytos „de minimis“ taisyklės valstybės pagalbai). Jeigu šios negrąžintinos subsidijos traktuotinos kaip valstybės pagalba, jomis siekiama palengvinti darbo prieinamumą arba sumažinti rizikingas įdarbinimo situacijas rizikos grupėms. Todėl daugeliui iš jų bus pritaikyta bendra išlyga, taikoma smulkiam ir vidutiniam verslui (2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (pakeistas 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 364/2004), jų užimtumo (2002 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui) ar mokymo paramai (2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai mokymo paramai (pakeistas 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 363/2004).
Atsakomybė
Kad veikla atitiktų Europos Bendrijų politikos kryptis, bus tikrinama 5 lygiais:
1. Visos EQUAL programoje finansiškai dalyvaujančios įmonės fiksuos visas jų gautas viešąsias lėšas ir rinks atitinkamus jas pagrindžiančius dokumentus. Todėl prireikus jos galės pritaikyti „de minimis“ taisyklę.
2. Kiekvienu atveju už vystymo bendrijos viešųjų lėšų administravimą atsakinga institucija nustatys, ar įmonės ketina gauti finansinę paramą iš EQUAL, surinks iš jų atitinkamą informaciją, atliks pirminį patikrinimą, kaip finansavimas atitinka valstybės pagalbos taisykles (bendrąsias išlygas), ir pridės prie kiekvienos paraiškos vadovaujančiajai institucijai pagrindžiančią išvadą apie numatomas negrąžintinas subsidijas.
3. Vadovaujančioji institucija, remdamasi 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 34 straipsnio 1 dalies g punktu, užtikrins, kad negrąžintinos subsidijos vystymo bendrijoms būtų suteiktos šiomis sąlygomis:
paraiškose gauti finansavimą ar kiekvieno negrąžintinos subsidijos iš EQUAL pakeitimo atveju vystymo bendrijos turi pateikti visą informaciją, būtiną minėtam patikrinimui atlikti;
įmonėms teiktinos negrąžintinos subsidijos sąlygos turi atitikti bendrąsias išlygas, taikomas užimtumo, smulkaus ir vidutinio verslo, mokymo paramai, arba atitikti „de minimis“ taisyklės nuostatas, arba negrąžintina subsidija turi būti oficialiai patvirtinta pagal tarpinį mechanizmą (aprašytą 2003 m. Stojimo į Europos Sąjungą sutarties IV.3 priede), jeigu jis taikytinas, arba ji turi būti patvirtinta Komisijos, kaip numato Europos Bendrijos Steigimo sutarties (toliau vadinama – EB Steigimo sutartis) 88 straipsnis ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Steigimo sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles;
tais atvejais, kai taikytina „de minimis“ taisyklė, prieš suteikiant negrąžintiną subsidiją įmonė turi būti informuojama, kad teikiama parama yra „de minimis“ pobūdžio ir įmonė turi tai patikslinti ir patvirtinti, kad visa kita jos gauta „de minimis“ parama neviršys nustatytos maksimalios ribos, o vadovaujančioji institucija – įsitikinti, kad tai neviršys per atitinkamą 3 metų laikotarpį gautos visos „de minimis“ paramos aukščiau leistinos maksimalios „de minimis“ sumos, arba centrinis registras (jeigu jis buvo įsteigtas) turi patvirtinti, kad maksimali suma nebuvo viršyta.
4. Vadovaujančiosios institucijos priežiūros sistemai priklauso rinkti visą informaciją apie įmonėms suteiktas negrąžintinas subsidijas. Ši sistema leis patikrinti, ar gauta informacija atitinka „de minimis“ taisyklę ir bendrąsias išlygas. Tais atvejais, kai šių išlygų negalima taikyti (t. y., kai atskiros suteiktos negrąžintinos subsidijos yra parama, suteikta pagal EB Steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalį), apie tokį finansavimą būtina pranešti kaip apie valstybės pagalbą ir teikti tvirtinti Europos Komisijai.
5. Vadovaujančioji institucija sukurs oficialų konsultacinį mechanizmą drauge su Konkurencijos tarnyba (šios tarnybos Valstybės pagalbos skyriumi), kuri yra įsteigusi atitinkamas valstybės pagalbos kaupimo kontrolės priemones.
Finansavimas iš EQUAL programos suteikiamas įmonėms, kurioms netaikoma išlygos sąlyga arba Komisijos pritarimas yra neteisėti, taip pat priklausomai nuo padarinių, nurodytų valstybės pagalbos procedūrinėse taisyklėse, arba jeigu dalinis įmonių finansavimas traktuojamas kaip taisyklių nesilaikymas pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 38 ir 39 straipsnius.
Komisija nepriims tarpinių ir galutinių mokėjimo paraiškų pagal Reglamento 32 straipsnį dėl priemonių, iš dalies finansuojamų iš pirmąkart suteiktos arba pakeistos valstybės pagalbos, kaip buvo apibrėžta procedūrinėse taisyklėse dėl valstybės pagalbos, kuri buvo suteikta pagal esamas paramos schemas ar suteikta individualiais atvejais, tol, kol apie tokią pagalbą bus oficialiai pranešta Komisijai, kuri ją patvirtins.
Valstybės pagalbos taisyklės
Lentelėje pateiktos pagrindinės taisyklės, kurių laikomasi tikrinant, ar valstybės pagalba atitinka teisės aktus. Lentelė apibendrina tik pagrindines nuostatas. Konkretesnės nuostatos yra apibrėžtos anksčiau minėtuose dokumentuose.
Valstybės pagalbos taisyklių lentelė
| Bendra išlyga |
Įmonės pobūdis |
Išlygos apimtis ir taikymas EQUAL veiklos rūšims |
Maksimalus paramos intensyvumas EQUAL programai Lietuvoje, kuriai taikoma išlyga |
Maksimali paramos suma, kuriai taikoma išlyga |
Tolesnės išlygos taikymo sąlygos |
| „De minimis“ taisyklė |
visos įmonės, tačiau netaikoma transporto sektoriui ir tam tikrų žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybai, perdirbimui ar rinkodarai |
be apribojimų |
100 procentų |
100 tūkst. eurų per 3 paeiliui einančių metų laikotarpį |
Komisijos informuoti nebūtina. Lietuva turi įsteigti „de minimis“ paramos registrą arba informuoti įmones ir patikrinti, ar papildoma parama neviršija maksimalios leistinos sumos |
| Pagalba mokymui |
visos įmonės |
mokymo veikla naudinga įmonėms, nes sumažina jų darbuotojų mokymo išlaidas naujiems įgūdžiams įgyti. Išlaidos, kurioms taikoma išlyga: išlaidos mokytojų personalui, mokytojų ir kursų dalyvių kelionės išlaidos, kitos einamosios išlaidos (medžiagos, atsargos ir panašiai), išimtinai tik minėtam mokymui naudojamų įrankių ir įrenginių nusidėvėjimo, taip pat orientavimo, konsultavimo ir personalo išlaidos |
konkretus mokymas: 35 procentai (25+10; EB Steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktas) tolesnis padidinimas: mažos ir vidutinės įmonės: 10 procentų rizikos grupėms priklausantys darbuotojai:10 pro-centų bendro pobūdžio mokymas: 60 pro-centų (50+10; EB Steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktas) tolesnis padidinimas: mažos ir vidutinės įmonės: 20 procentų rizikos grupėms priklausantys darbuotojai: 10 procentų |
1 mln. eurų |
Komisiją būtina informuoti per 20 darbo dienų |
| Pagalba užimtumui |
visos įmonės |
darbo vietų sukūrimas, rizikos grupėms priklausančių darbuotojų ar neįgaliųjų samdymas, neįgaliųjų priėmimas į darbą (tik papildomos išlaidos). Rizikos grupėms priklauso jaunimas, jaunesnis kaip 25 metų ar ne anksčiau kaip prieš 2 metus baigęs stacionarias studijas, imigrantai, tautinių mažumų atstovai, vieniši suaugusieji, prižiūrintys vaikus, ilgalaikiai bedarbiai, neturintys profesinių įgūdžių ar pernelyg mažo išsilavinimo, vyresni asmenys, nedirbę ir nesimokę pastaruosius 2 metus dėl šeimyninių priežasčių asmenys ir kaliniai. Į sąlygas įtrauktas darbo vietų pagausėjimas, maksimali paramos trukmė |
darbo vietų sukūrimas: regionui maksimali suma smulkus ir vidutinis verslas: regionui maksimali suma +15 procentų rizikos grupėms priklausančių asmenų samdymas: 50 procentų neįgaliųjų samdymas: 60 procentų parama už papildomas išlaidas įdarbinus neįgaliuosius: 100 procentų |
15 mln. eurų per 3 metus vienai įmonei |
Komisiją būtina informuoti per 20 darbo dienų. Kitoms su darbu susijusioms paramos rūšims išlyga netaikoma (parama už pakaitinį darbą, parama kitoms rizikos grupių darbuotojų kategorijoms) |
| Pagalba smulkiam ir vidutiniam verslui |
mažos ir vidutinės įmonės |
materialios (žemė, pastatai, gamykla arba gamybos įrengimai) ir nematerialios investicijos (technologijų perkėlimo išlaidos) ir lengvatinė parama mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taip pat išorinių konsultantų suteiktų paslaugų tinkamos išlaidos ir pirmojo įmonės dalyvavimo mugėje ar parodoje išlaidos |
išorės konsultantų paslaugos ir dalyvavimas mugėse: iki 50 procentų investicijos: regionui maksimali paramos suma +15 procentų |
|
Komisiją būtina informuoti per 20 darbo dienų |
EQUAL BPD teikia viešą finansavimą 3 priemonėms. Jeigu įmonė dalyvauja vystymo bendrijoje, vadovaujančioji institucija užtikrins, kad kiekviena negrąžintina subsidija tokiai įmonei atitiktų lentelėje pateiktas taisykles.
Valstybės pagalbos lentelė
| Priemonės aprašymas |
Bendros išlygos |
Kiti atvejai |
|||
| A tema. Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais |
pagalba užimtumui |
pagalba mokymui |
mažos ir vidutinės įmonės |
„de minimis“ taisyklė |
specialus pranešimas |
| G tema. Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones |
parama užimtumui |
parama mokymui |
mažos ir vidutinės įmonės |
„de minimis“ taisyklė |
specialus pranešimas |
| I tema. Parama prieglobsčio prašytojų integracijai |
parama užimtumui |
parama mokymui |
mažos ir vidutinės įmonės |
„de minimis“ taisyklė |
specialus pranešimas |
Vykdydama savo pareigas, numatytas 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 34 straipsnio 1 dalies g punkte, vadovaujančioji institucija reguliariai atnaujins šios lentelės duomenis ir informuos Komisiją apie visus jos pakeitimus.
8.6. Ataskaitos
Šiame poskyryje kalbama apie metines įgyvendinimo ataskaitas (1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 37 straipsnis).
Tam tikras homogeniškumo lygis pageidautinas skirtingų ES valstybių narių metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kad būtų užtikrintas kruopštesnis iniciatyvos įgyvendinimo monitoringas ir geriau koordinuojamas bendradarbiavimas nacionaliniu ir ES lygiais.
Bendri minimalūs kiekybiniai duomenys, kurie turės būti siunčiami įgyvendinimo ataskaitos pristatymo laiku, bus perduodami EQUAL bendrai duomenų bazei (EQUAL BPD priedas). Į metines įgyvendinimo ataskaitas taip pat bus įtraukiami ir kiti aktualūs būklės, rezultatų ar poveikio indikatoriai, kurie numatyti EQUAL BPD.
Kadangi EQUAL bus įgyvendinama laipsniškai, bendro ataskaitos turinio ir apimties negalima nustatyti iš anksto. Bendra įgyvendinimo ataskaitų struktūra bus formuojama kasmet, tinkamu laiku, glaudžiai bendradarbiaujant Europos Komisijai ir vadovaujančiųjų institucijų atstovams. Tačiau ši bendra struktūra jokiu būdu nekliudys vadovaujančiajai institucijai ir Priežiūros komitetui prireikus ataskaitą papildyti reikiamais elementais.
Vadovaudamasi reglamentų nuostatomis, vadovaujančioji institucija teiks Europos Komisijai programos įgyvendinimo metines ir galutinę ataskaitas. Į jas įtraukti duomenys bus derinami su Komisija. Prieš išsiunčiant ataskaitas Komisijai, jas nagrinės ir tvirtins Priežiūros komitetas, atsižvelgdamas į šio dokumeto 6.8.3 skirsnio nuostatas. Šios ataskaitos taip pat bus panaudotos renkant informaciją Lietuvos užimtumo veiksmų planui.
8.7. Keitimasis duomenimis Europos lygiu
Lietuva keisis konkrečia priežiūros informacija, dalyvaudama bendroje elektroninėje duomenų kaupimo sistemoje, kurią įsteigė Komisija EQUAL iniciatyvos valdymui ir kuri pavadinta EQUAL bendra duomenų baze (EBDB). Šios bazės uždavinys – palengvinti vystymo bendrijų tarptautinį bendradarbiavimą, skatinti teminį bendradarbiavimą tarp pagrindinių suinteresuotų organizacijų Europoje ir atspindėti šio bendradarbiavimo rezultatus bei pasiekimus.
Komisijos ir ES valstybių narių pasirašytomis sutartimis buvo nustatytos konkrečios sritys. Jos nurodytos šio dokumento 2 priede. Šios sritys sudaro baigtinį (išskyrus finansinę informaciją, įtrauktą į Struktūrinių fondų planų ir programavimo dokumentą „Vademecum“; ši informacija bus renkama struktūrinių fondų centrinėje duomenų bazėje) sąrašą bendrų kiekybinių duomenų, kuriuos reikia perduoti Europos lygiu. Be priežiūros duomenų, kuriais keičiamasi Europoje, vystymo bendrijos privalo perduoti kitus priežiūros duomenis, kurių reikia programos valdymui šalies mastu. Tai nustato šio dokumeto 4.2 ir 11.2 poskyriai. Duomenys, kuriais keičiamasi EQUAL lygiu, pateikti šio dokumento 2 priede.
Vadovaujančioji institucija imsis reikiamų veiksmų, kad teksto laukeliai būtų išversti bent į anglų kalbą (be teksto lietuvių kalba).
Vadovaujančioji institucija iš vystymo bendrijų fizinius duomenis rinks pagal Lietuvoje naudojamus duomenų kaupimo metodus. Ji perduos su vystymo bendrijomis susijusius duomenis, taip pat programos lygiu kaupiamus duomenis ir teiks EBDB, vadovaudamasi Komisijos nustatytais techniniais protokolais. Šiuos duomenis vadovaujančioji institucija reguliariai atnaujins ir persiųs Komisijai mažiausiai kartą per savaitę.
Vadovaujančioji institucija perduos su EQUAL BPD metine ataskata susijusius duomenis mažiausiai kartą per metus (vėliausiai – einamųjų metų birželio 30 dieną) po ataskaitinių metų.
Pasitelkdama atitinkamą informacinių technologijų sistemą, Komisija internete pateiks informaciją (remiantis derinimo būdu priimtais sprendimais, gali būti ribojamos galimybės prieiti prie kai kuriuose laukuose esančios informacijos), kurią perduos visos ES valstybės narės.
8.8. Informavimas ir viešumas
Vadovaujančioji institucija atsako už 2000 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1159/2000 dėl informavimo ir viešumo priemonių, kurias ES valstybės narės turi įgyvendinti dėl paramos iš struktūrinių fondų, ir 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 46 straipsnio, reguliuojančių struktūrinių fondų informacijos ir viešumo įgyvendinimą, nustatytų normų vykdymą.
Vadovaujančioji institucija bus atsakinga už Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos viešumą, už galutinių paramos gavėjų, prekybos ir profesinių organizacijų, ekonominių ir socialinių partnerių, organizacijų (institucijų), skatinančių lyčių lygias galimybes, ir nevyriausybinių organizacijų informavimą apie EQUAL teikiamas galimybes, taip pat už visuomenės informavimą apie Europos Bendrijų vaidmenį teikiant šią paramą ir jos rezultatus. Vadovaujančioji institucija užtikrins tinkamos ir veiksmingos metinės informavimo strategijos, kurioje turės būti išsamiai išdėstytos informavimo priemonės, parengimą. Ši strategija bus derinama su Priežiūros komitetu.
EQUAL įgyvendinančioji institucija (Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas) ir vystymo bendrijos turės vykdyti informavimo priemones. Informavimo priemonės bus įgyvendinamos kiekvieno programos etapo metu: pasirengimo, įgyvendinimo ir priežiūros, sklaidos ir dalijimosi patirtimi metu.
Bus naudojamos šios informacijos sklaidos priemonės: oficialūs pranešimai ir kvietimai teikti paraiškas, informaciniai ir mokomieji renginiai, susitikimai, seminarai ir konferencijos, interneto teikiamos informavimo galimybės, spaudiniai ir kitos įvairios publikacijos, žiniasklaida, išorinio ženklinimo priemonės.
Vadovaujančioji institucija konsultuosis su Komisija ir kasmet informuos ją apie taikomas informavimo ir viešumo priemones. Remiantis 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 18 straipsnio 3 dalies d punktu, į EQUAL BPD Priedą įtrauktame visuomenės informavimo plane bus išsamiai aprašytos programos laikotarpiu vykdomos viešumo ir informavimo priemonės.
Informavimo ir viešumo strategija bus išsamiai aprašyta EQUAL BPD Priede.
8.9. Bendradarbiavimas su kitomis ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis
Pirmojo parengiamojo etapo pabaigoje kiekviena vystymo bendrija turi sudaryti tarptautinio bendradarbiavimo sutartį su viena ar keliomis kitos ES valstybės narės vystymo bendrijomis. Tarptautinis bendradarbiavimas vystymo bendrijų lygiu pagal šio dokumento nuostatas gali būti vykdomas ir pagal panašius projektus, kurie remiami ES nepriklausančioje šalyje ir yra finansuojami pagal PHARE, TACIS, MEDA arba CARDS programas.
Išskirtiniu ir tinkamai pagrįstu pagrindu į bendradarbiavimą gali būti įtrauktas ir papildomas partneris su sąlyga, jeigu galima pridėtinė vertė yra aiški ir šis asocijuotasis partneris gali įrodyti esąs pajėgus padengti savo paties išlaidas šiam bendradarbiavimui. Partneriai, esantys už EQUAL ribų, bus vadinami asocijuotaisiais partneriais. Vadovaujančioji institucija tvirtins jų dalyvavimo numatytose priemonėse teisę.
Kiekviena dalyvaujanti tarptautiniame bendradarbiavime vystymo bendrija sutartiniais pagrindais yra susijusi su vadovaujančiąja institucija, kuriai ji yra atskaitinga. Be to, skirtingos vystymo bendrijos tarpusavyje yra susijusios tarptautinio bendradarbiavimo sutartimi, kuri nustato jų tarptautinio bendradarbiavimo ir partnerystės tikslus ir bendros veiklos metodus. Šiuo tikslu Komisija pateiks savo interneto tinklalapiuose reikiamas priemones skirtingoms tarptautinio bendradarbiavimo sutartims pristatyti, atnaujinti, jų papildymams patvirtinti.
9. FINANSAVIMAS
9.1. Finansinis planas
EQUAL programai Lietuvoje įgyvendinti iš viso paskirtas 15,821 mln. eurų biudžetas, iš kurių 3,955 mln. eurų yra Lietuvos biudžeto skirtos lėšos, o 11,866 mln. eurų sudaro Europos socialinio fondo (ESF) skirtos lėšos.
EQUAL BPD 1 priede nurodytas lėšų paskirstymas pagal prioritetus ir metus.
Europos socialinio fondo lėšos pagal atskirus prioritetus yra skirstomos taip:
A temai – 69 procentai;
G temai – 20 procentų;
I temai – 3 procentai.
8 procentai visų EQUAL programos lėšų skiriama techninei pagalbai.
9.2. Bendras finansavimas
Lietuva, įgyvendinanti pirmąjį tikslą, turi teisę gauti Europos socialinio fondo pagalbą, kuri galėtų padengti 75 procentus visų tinkamų EQUAL įgyvendinimo išlaidų. Pagal bendro finansavimo principą valstybė nacionalinio biudžeto lėšomis padengia 25 procentus tinkamų išlaidų.
Finansų ministerija perveda bendro finansavimo lėšas, kurių reikia vystymo bendrijų veiklai ir techninei pagalbai bendrai finansuoti.
1. Vadovaujančioji institucija/įgyvendinančioji institucija su vystymo bendrija sudaro paramos skyrimo sutartį. Ši sutartis sudaroma su vienu iš vystymo bendrijos partnerių, kuris veikia savo ir kitų vystymo bendrijos partnerių vardu (kaip konsorciumo lyderis).
2. Kiekvienai vystymo bendrijai priskiriama organizacija (jeigu tokia organizacija nėra vystymo bendrijos partnerė, vystymo bendrija turės pasirinkti ją pagal viešiesiems pirkimams taikomus reikalavimus), kuri bus atsakinga už skirtų iš valstybės biudžeto lėšų administravimą. Tokiai organizacijai vadovaujančioji institucija teikia konsultacijas ir išsamų jos funkcijų aprašymą. Ši organizacija surenka duomenis apie visas išlaidas ir tikrina, kaip jie atitinka tinkamumo reikalavimus. Reguliariai, kaip numatyta paramos skyrimo sutartyje, ji teikia įgyvendinančiajai institucijai ataskaitas apie išlaidas ir mokėjimo prašymus.
Tarpinių mokėjimų ir galutinio mokėjimo prašymai teikiami kartu su išlaidų deklaracija ir atitinkamomis sąskaitomis faktūromis, kaip nurodyta 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 32 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
3. Įgyvendinančioji institucija priima ir tikrina vystymo bendrijų teikiamas išlaidų (vystymo bendrijai gali prireikti pateikti papildomai finansuoti veiklas įgyvendinant valstybės pagalbos reikalavimus) ataskaitas ir mokėjimo prašymus.
4. Vadovaujančioji institucija tikrina išlaidų ataskaitas. Ši institucija taip pat tikrina įgyvendinančiosios institucijos mokėjimo paraiškas jos pačios veiklos išlaidoms padengti. Vadovaujančioji institucija šiuos dokumentus pateikia mokėjimo institucijai.
5. Mokėjimo institucija, remdamasi 2000 m. kovo 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 643/2000, konvertuoja nacionaline valiuta išreikštas sumas į eurus. Mokėjimo institucija sukaupia visas patikrintas mokėjimo paraiškas ir teikia paraišką Europos Komisijai. Mokėjimo institucija taip pat užtikrina, kad visi mokėjimai iš valstybės biudžeto lėšų laiku būtų pervedami vystymo bendrijoms.
6. Europos Komisija patikrina mokėjimo paraiškas ir perveda atitinkamas Europos socialinio fondo lėšas į Valstybės iždą.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato lėšas, kurių reikia bendram finansavimui, ir užtikrina jų pervedimą į Valstybės iždą.
8. Mokėjimo institucija perveda atitinkamas lėšas vystymo bendrijoms.
Išsamiau finansiniai srautai yra aprašomi pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 5 straipsnio nuostatas ir EQUAL BPD Priede.
Pateiktoje diagramoje parodyta mokėjimų srautų schema.
Faktiškai patirtos išlaidos turi atitikti galutinių paramos gavėjų vykdomus mokėjimus, kuriuos patvirtina gautos sąskaitos faktūros ir atitinkami apskaitos dokumentai, nurodantys suteiktas paslaugas pagal EQUAL programoje ir jos Priede apibrėžtus kriterijus.
Pagal vystymo bendrijų mokėjimo prašymus (įgyvendinančioji institucija tikrina vystymo bendrijų mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą) įgyvendinančioji institucija rengia mokėjimo paraiškas vadovaujančiajai institucijai.
Vadovaujančioji institucija tikrina ir tvirtina mokėjimo paraiškas, kurios teikiamos Mokėjimo institucijai. Šių paraiškų pagrindu Mokėjimo institucija rengia mokėjimo paraišką Komisijai. Mokėjimo institucija perveda lėšas tiesiogiai į vystymo bendrijų sąskaitas.
9.4. Veiklos tinkamumas
Veikla, kuri gali būti finansuojama pagal EQUAL programą arba gauti kitokią paramą iš Europos socialinio fondo, yra apibrėžta 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1784/1999 dėl Europos socialinio fondo ir Tinkamumo reglamente (Nr. 1685/2000, su pakeitimais Nr. 1145/2003).
Vystymo bendrijų veikla, kuri finansuojama iš Europos socialinio fondo, iš esmės yra 3 rūšių:
Pagalba asmenims: švietimas ir profesinis mokymas, gamybinės stažuotės, pagrindinių įgūdžių atnaujinimas, įsidarbinimo darbo rinkoje galimybes skatinančios priemonės, pagalba mokymui, užimtumui, naujos darbo vietos ir t. t.
Pagalba struktūroms ir sistemoms: mokymas ir jo sistemų tobulinimas, mokymo paslaugų modernizavimas, ryšių tarp mokymo ir darbo rinkos užmezgimas, mokslinio tyrimo institucijos, kvalifikacinių poreikių nustatymo sistemų kūrimas ir t. t.
Papildomos priemonės: informuotumo didinimas, globos paslaugų teikimas, švietimo ir socialinio ugdymo skatinimas, kad lengviau būtų patekti į darbo rinką, ir t. t.
Gali būti finansuojama ir tokia veikla, kuri paprastai nėra siejama su Europos socialiniu fondu, tačiau laikoma tinkama pagal ERDF (Europos regioninės plėtros fondo) reglamentą (1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1783/1999 dėl Europos regioninės plėtros fondo), EAGGF (Žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo) reglamentą (1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999, priimtas dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis kai kuriuos reglamentus) ir FIFG (Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento) reglamentą (1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1263/1999 dėl Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento). Taigi veikla, kuri tinkama finansuoti iš kitų struktūrinių fondų, gali būti EQUAL finansuojama su tam tikrais apribojimais, jeigu tai padės įgyvendinti programą. Tačiau tokios išlaidos galimos tik išimtiniais atvejais ir negali pakeisti Europos socialinio fondo, kaip žmogiškųjų išteklių plėtrą remiančio finansinio instrumento, tikslo.
Tinkamos vystymo bendrijų ir tarptautinės veiklos išlaidos.
Komisijos parengtame Tarptautinio bendradarbiavimo vadove aprašytos tarptautinio valstybinių biudžeto tvarkymo procedūros ir tinkamos vystymo bendrijų veiklos išlaidos pagal 2003 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1145/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1685/2000 dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo taisyklių.
Konkrečios tarpvalstybinės veiklos tinkamos išlaidos gali būti šios:
dalyvavimas (kelionė, apgyvendinimas, maitinimas) dalykiniuose susitikimuose, renginiuose ir informaciniuose vizituose, kita tarptautinio bendradarbiavimo sutarties veiklos plane numatyta veikla;
išlaidos ryšių ir vertimo paslaugoms, kurios būtinos keičiantis informacija ir patirtimi;
dalyvių (mokytojai, mokiniai, darbuotojai, pagrindiniai dalyviai ir kt.) aptarnavimo išlaidos, įtrauktos į tarptautinio bendradarbiavimo sutarties veiklos planą;
tarptautinio bendradarbiavimo sutarties veiklos plane nurodytų prekių ir paslaugų bendro kūrimo išlaidos;
susitikimų, renginių, informacinių vizitų ir aptarnavimo išlaidos, įskaitant išlaidas susitikimų patalpoms, vertimo, priėmimų, vertimo į susitarime numatytą darbinę (-es) kalbą (-as) išlaidos;
bendros veiklos, paslaugų kūrimo išlaidos;
tarptautinio bendradarbiavimo koordinavimo sekretoriato (jeigu nutariama, kad jis reikalingas) veiklos išlaidos, konsultantų, padėjėjų, ekspertų, bendrų apžvalgų, bendro darbo įvertinimo išlaidos ir panašiai.
10. EQUAL BPD priedas
EQUAL BPD Priede (toliau vadinama – Priedas) procedūros ir įgyvendinimo sąlygos aprašomos išsamiau negu pačiame EQUAL BPD, tačiau jam neprieštarauja. Priedas parengiamas pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 9 straipsnį. Priedas, kuriam pritaria Priežiūros komitetas, siunčiamas Komisijai susipažinti.
Priedas išsamiau apibrėžia šiuos aspektus:
1. Už EQUAL BPD įgyvendinimą atsakingų institucijų funkcijas, užduotis ir sąsajas tarp jų, jų priežiūrą ir kontrolę – kaip nustatyta šio dokumento 8 skyriuje.
4. Nuolat vykdomo vertinimo strategiją ir jos įgyvendinimo modalumus – kaip nustatyta šio dokumento 11.3 poskyryje.
7. Nacionalinės EQUAL įgyvendinimo monitoringo sistemą – kaip nustatyta šio dokumento 8.2.2 skirsnyje.
11. VERTINIMAS
11.1. Išankstinis (ex ante) vertinimas
1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 40 straipsnis įpareigoja vykdyti visų struktūrinių fondų programų, įskaitant Europos Bendrijos iniciatyvas, išankstinį vertinimą.
EQUAL BPD metų išankstinį vertinimą 2003 metų spalio–gruodžio mėnesiais atliko nepriklausomų vertintojų grupė iš Strategijos ir vertinimo paslaugų centro (CSES), padedama vietinių konsultantų (iš jų – Rimanto Dumčiaus). Darbas buvo atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu, kuri buvo atsakinga už darbo priežiūrą ir vertinimo proceso koordinavimą.
Tokio išankstinio vertinimo užduotis buvo įvertinti Lietuvoje įgyvendinamos EQUAL BPD ir BPD Priedą, išnagrinėti programos dokumentų vidaus ir išorės sąsajas, nustatyti, kaip pagrindinis vertinimas atspindėjo esamą būklę, ypač analizuojant EQUAL tikslines grupes ir jų padėtį darbo rinkoje. Papildomai buvo nustatytos užduotys peržiūrėti temas, kurios buvo pasirinktos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotų konsultacijų metu (padedant Švedijos Dvynių programai), įvertinti patirtį, sukauptą įgyvendinant ankstesnius PHARE projektus ir kitus pasirengimo ES narystei instrumentus, pvz., ACCESS programas (nevyriausybinių organizacijų gebėjimų kūrimas), taip pat įvertinti anksčiau įgyvendintų socialinių partnerysčių mechanizmų pavyzdžius, kad būtų galima panaudoti kaip pagrindą įgyvendinant EQUAL ir kuriant vystymo bendrijas.
Peržiūrėjęs 2003 metų rugsėjo mėnesį parengtą EQUAL BPD projektą, CSES pateikė pasiūlymus ir rekomendacijas, kaip būtų galima pagerinti esamos būklės analizę, ir būtinus akcentuoti su programos įgyvendinimu susijusius aspektus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apsvarstė ir priėmė visus pasiūlymus ir rekomendacijas. Po Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Europos Komisijos atstovų susitikimo Briuselyje CSES daugiau dėmesio skyrė nebe programos dokumentų komentarams, o stengėsi pateikti konkrečias pastabas ir pasiūlymus, kurie padėtų parengti EQUAL BPD projektą.
Vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis dėl išankstinio vertinimo procedūros, procesas buvo interaktyvus: CSES susitiko su pagrindinių institucijų ir kitų suinteresuotų institucijų (Lietuvos darbo biržos, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kalėjimų sistemos ir t. t. atstovais. Be to, vertinimo grupės narys lankėsi nevyriausybinių organizacijų atstovams rengtame seminare apie EQUAL programą. Šiame seminare buvo aptartos pagrindinės problemos, susijusios su įvairiomis rizikos grupėmis. Išankstinio vertinimo grupės atstovai aptarė įvairius EQUAL programos klausimus su Švedijos Dvynių programą įgyvendinančiais ekspertais.
Išankstinis vertinimas buvo baigtas 2003 metų gruodį.
11.2. Rodikliai
EQUAL programa yra apibrėžusi bendrus pagrindinius tikslus ir kitus bendrus klausimus. Apibrėžiant kiekvieną temą, numatomi konkretesni tikslai, kuriuos būtina pasiekti. Priežiūros komitetas tvirtina EQUAL BPD priedą, kuriame, greta bendrų minimalių Europos rodiklių, nustatomi ir specialieji rodikliai, pagal kuriuos vertinama vystymo bendrijos veikla ir EQUAL programos įgyvendinimo eiga. Specialieji rodikliai yra šie:
finansiniai rodikliai, kurie parodo išteklių panaudojimą;
fiziniai rodikliai, pagal kuriuos vertinama EQUAL veikla;
rezultatų rodikliai, pagal kuriuos matuojami tiesioginiai rezultatai;
poveikio rodikliai, pagal kuriuos vertinamas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis.
Lietuvoje įgyvendinamos EQUAL 2004–2006 metų programos indėlio ir rezultatų rodikliai
Lentelė
A tema (Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais) – rodikliai
Finansavimas (mln. eurų)
Išlaidos tarptautiniam bendradarbiavimui (partnerystei) vystymo bendrijai (TB/VB) sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Asmenų, dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialiai remtinas grupes ir lytis
Asmenų, dalyvavusių motyvacijos ir pasitikėjimo savimi skatinimo priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes
Darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame mokyme ir įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius (vienetais)
Finansuojamų priemonių neigiamiems stereotipams įveikti skaičius (vienetais)
Informacijos platinimo renginių integracijai į darbo rinką skatinti ir darbdaviams supažindinti su socialinės rizikos grupių poreikiais skaičius – suklasifikuoti pagal renginių temas (vienetais)
Asmenų, gavusių naudos iš veiksmų, skirtų padėti jiems patiems spręsti savo problemas, skaičius
G tema (Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusiems vyrams ir moterims reintegruotis, plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones) – rodikliai
Finansavimas (mln. eurų)
Išlaidos TB/VB sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Asmenų, dalyvavusių vystymo bendrijų remiamame profesiniame mokyme ir švietimo priemonėse, skaičius – suklasifikuoti pagal socialinės rizikos grupes ir lytis
Išbandytų priemonių ir sukurtų iniciatyvų, kuriomis siekiama suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, skaičius (pvz., vaikų priežiūros schemos, pagyvenusių ir neįgalių žmonių priežiūros schemos ir t. t.); priemonių skaičius, tenkantis vienai vystymo bendrijai (vienetais)
Darbuotojų, dirbančių su socialiai remtinų grupių atstovais, kurie dalyvavo profesiniame mokyme bei įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, skaičius
Informacijos apie darbo laiko balansą ir lanksčias darbo organizavimo formas platinimo renginių skaičius – suklasifikuoti pagal renginių temas (vienetais)
I tema (Parama prieglobsčio prašytojų integracijai) – rodikliai
Finansavimas (mln. eurų)
Išlaidos TB/VB sudaryti (mln. eurų)
Sudarytų TB/VB skaičius (vienetais)
TB/VB partnerių skaičius (vienetais), partnerių apibūdinimas pagal sektorių
Nacionalinių renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Europos masto renginių, kuriuose dalyvavo vystymo bendrijos, skaičius per metus (vienetais)
Asmenų, dalyvaujančių vystymo bendrijų veikloje, skaičius – suklasifikuoti pagal lytis
Prieglobsčio prašytojams surengtų kursų, kuriais siekiama palengvinti jų socialinę integraciją į Lietuvos visuomenę bei darbo rinką, skaičius (vienetais)
Darbuotojų, išėjusių mokymą institucijose, kurios rūpinasi prieglobsčio ieškančiais asmenimis, skaičius
11.3. Nuolatinis vertinimas
1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 40–43 straipsniai apibrėžia Lietuvoje įgyvendinamos Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL vertinimui taikomus reikalavimus.
Atliekant Lietuvos EQUAL BPD vertinimą, pirmiausia būtina atsižvelgti į eksperimentinį šios Europos Bendrijų iniciatyvos pobūdį. Todėl taikomi ne tik klasikiniai vertinimo aspektai – svarba, efektyvumas, veiksmingumas, naudingumas ir tvarumas. Įvertinami ir procesas, paramos struktūrų veikla, politikos įgyvendinimo sistemos.
Norint veiksmingai pasinaudoti EQUAL programos metu įgyta ir patikrinta praktika ir ją susisteminti, vertinimas turi būti atliekamas vykdant visus EQUAL numatytus etapus, taip pat apibūdintų išanalizavus kitur sukauptą integravimo teoriją ir praktiką.
Todėl Lietuva turi:
pareikalauti, kad visos vystymo bendrijos parengtų metodologiją ir taikytų atitinkamus savo veiklos ir pasiekimų vertinimo mechanizmus, aprašytų patikrinamus rodiklius, kuriais galima parodyti, kaip matuojami ir vertinami tikslai, sąnaudos ir rezultatai, taip pat apibūdintų atitinkamus pagal tarptautinį bendradarbiavimą vykdomos bendros veiklos kontrolės ir vertinimo mechanizmus;
vykdyti nepriklausomą nuolatinį vertinimą BPD lygmeniu, platesniu mastu nei formaliai pagal reglamentą vykdomas vertinimas siekiant išryškinti veiksnius, kurie padeda pasiekti inovacijų sėkmę (nesėkmę), apibendrinti rezultatus ar užtikrinti rezultatų tvarumą.
EQUAL programa yra susijusi su mokymusi. Įgyvendindama EQUAL programą, Lietuva įžengs į naują valdymo, politikos klausimų sprendimo ir politikos kūrimo etapą. Nuolatinis vertinimo procesas sudarys galimybes visoms suinteresuotoms šalims mokytis ir padėti kurti reikiamus pajėgumus valstybiniame sektoriuje. Įgyvendinant tokią inovacinę ir tarptautinę programą kaip EQUAL, labai svarbu 2004–2006 metais sukurti ir plėtoti pajėgumus, kurie būtini norint tinkamai įvertinti programos įgyvendinimo eigą ir išmokti pamokas, kurios bus svarbios kitu programavimo laikotarpiu.
Todėl vadovaujančioji institucija nustato ir įgyvendina nuolatinio vertinimo, kuris vyksta per visą laikotarpį, planą, daugiausia dėmesio skirdama gebėjimų stiprinimo pamokoms, teminio tinklo kūrimo, lyčių lygybės užtikrinimo, mažumų aprėpties ir tarptautinio bendradarbiavimo sritims.
Išsamesnis aprašymas pateiktas EQUAL BPD Priede.
Vadovaujančioji institucija, apibrėždama nuolatinio vertinimo kriterijus ir vykdymo tvarką, visų pirma vadovaujasi EQUAL priežiūros ir vertinimo sistemų gairėmis, suderina ataskaitų teikimo terminus ir taiko bendrą metodologinę strategiją (Priežiūros ir vertinimo sistemų gairės žmogiškųjų išteklių iniciatyvai EQUAL 2000–2006 m.“, parengtos Užimtumo ir socialinių reikalų generalinio direktorato 2000 metų liepos mėnesį, atnaujintos EQUAL BPD vidutinio laikotarpio vertinimo ES valstybėse narėse versija Užimtumo ir socialinių reikalų generalinio direktorato 2001 m. rugsėjo 3 dieną). Daug dėmesio turi būti skiriama bendriesiems klausimams, kurie padės geriausiai pasinaudoti šalies ir Europos mastu vykdoma vertinimo sinergija.
Vertinant būtina atsižvelgti ir į politinę pusę, ypač į programos poveikį padėčiai darbo rinkoje, jos įgyvendinamą politiką ir praktiką, tokio mechanizmo įgyvendinimo šalyje veiksmingumą. Vystymo bendrijų vertinimo rezultatai yra svarbūs atliekant reikiamos informacijos šaltinio vertinimą.
Pirmojo nuolat vykdomo vertinimo BPD lygmeniu metu pirmiausia peržiūrima šiame dokumente pateikta analizė. Pagrindiniai tokio vertinimo objektai yra valdymo sistema, programos įgyvendinimo eiga, priežiūros sistemos, atrankos procedūros ir pirmojo etapo įgyvendinimo eiga. Reikėtų numatyti, kad tokio patikrinimo ataskaita turėtų būti pateikta iki 2005 metų pabaigos. Kai kurios ES valstybės narės, dalyvavusios pirmajame etape, jau yra atlikusios šio etapo vertinimą, ir Lietuva galėtų pasinaudoti kai kuriomis šių ES valstybių narių išmoktomis pamokomis. Pirmojo (nuolat vykdomo vertinimo) etapo specifinis uždavinys yra rinkti informaciją ir įgyti žinių, būtinų tolesniems programavimo laikotarpiams.
Lietuvoje vykdomas EQUAL programos vertinimas užtikrins, kad EQUAL programos įgyvendinimo rezultatai būtų tinkamai apibendrinti ir padėtų praktiškai patikrinti vystymo bendrijų patirties ir veiklos rezultatus, perteikti juos svarbioms suinteresuotoms ir sprendimus priimančioms institucijoms.
Nuolatinį vertinimą turėtų vykdyti nepriklausomi ekspertai. Tokie ekspertai parenkami pagal galiojančias nacionalines ir ES viešuosius pirkimus reglamentuojančias taisykles. Kai Europos Komisija patvirtina EQUAL BPD, patvirtinus EQUAL BPD Priedą, vadovaujančioji institucija nacionaliniu mastu skelbia kvietimą teikti pasiūlymus dėl šio vertinimo paslaugų.
Vadovaujančioji institucija, kuri taip pat atsakinga už kontrolę ir duomenų iš vystymo bendrijų surinkimą, turimus duomenis perduoda vertintojams.
Vadovaujančioji institucija įsteigia vertinimo priežiūros grupę, kuri šalies mastu prižiūri vertinimo eigą ir tikrina jo rezultatus. Šią grupę sudaro vadovaujančiosios institucijos, pagrindinių susijusių subjektų ir Priežiūros komiteto atstovai, tarp jos narių yra ir geriausi darbo rinkos ir socialinės aprėpties klausimų specialistai. Šios grupės veikloje bendradarbiavimo pagrindais dalyvauja ir Europos Komisijos atstovai.
EQUAL BPD Priede aprašomi vertinimo priežiūros grupės įgaliojimai ir jos sudėtis, pagrindiniai nagrinėjami klausimai, vertinimo kriterijai, ataskaitų teikimo laikas, sąsajos ir ryšiai su vystymo bendrijos ir ES mastu vykdomos veiklos vertinimu.
11.4. Galutinis (ex post) vertinimas
Remdamasi turimais vertinimo rezultatais, Komisija, bendradarbiaudama su vadovaujančiąja institucija, ne vėliau kaip po 3 metų nuo programavimo laikotarpio pabaigos atlieka galutinį vertinimą po įgyvendinimo (ex post). Atliekant šį vertinimą, peržiūrima, kaip buvo naudojami ištekliai, įvertinamas pagalbos veiksmingumas. Taip pat daromos išvados apie ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos įgyvendinimą, sėkmę arba nesėkmę lemiančius veiksnius, apibendrinami laimėjimai ir rezultatai, įskaitant šių rezultatų tvarumą.
______________
2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos
EQUAL Bendrojo programavimo dokumento
1 priedas
Europos BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL LIETUVOJE 2004–2006 METŲ FINANSINIAI RODIKLIAI
(mln. eurų)
| Prioritetas/metai |
Išlaidos, iš viso l (2+9) |
Bendras finansavimas valstybės lėšomis (3+4) |
Europos socialinio fondo įnašas |
Nacionalinis finansavimas valstybės lėšomis |
Finansavimas iš privačių šaltinių |
||||
| iš viso (5+6+7+8) |
valstybės biudžetas |
regiono finansavimas |
savivaldybės biudžetas |
kiti šaltiniai |
|||||
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
| I prioritetas (A tema) 69 procentai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IŠ VISO |
10,917084 |
10,917084 |
8,187813 |
2,729271 |
2,729271 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2004 metai |
2,511101 |
2,511101 |
1,883326 |
0,627775 |
0,627775 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2005 metai |
3,776080 |
3,776080 |
2,832060 |
0,944020 |
0,944020 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2006 metai |
4,629903 |
4,629903 |
3,472427 |
1,157476 |
1,157476 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| II prioritetas (G tema) 20 procentų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IŠ VISO |
3,164372 |
3,164372 |
2,373279 |
0,791093 |
0,791093 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2004 metai |
0,759449 |
0,759449 |
0,569587 |
0,189862 |
0,189862 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2005 metai |
1,044243 |
1,044243 |
0,783182 |
0,261061 |
0,261061 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2006 metai |
1,360680 |
1,360680 |
1,020510 |
0,340170 |
0,340170 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| III prioritetas (I tema) 3 procentai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IŠ VISO |
0,474655 |
0,474655 |
0,355991 |
0,118664 |
0,118664 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2004 metai |
0,113917 |
0,113917 |
0,085438 |
0,028479 |
0,028479 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2005 metai |
0,156636 |
0,156636 |
0,117477 |
0,039159 |
0,039159 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2006 metai |
0,204102 |
0,204102 |
0,153076 |
0,051026 |
0,051026 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Techninė pagalba 8 procentai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IŠ VISO: |
1,265749 |
1,265749 |
0,949312 |
0,316437 |
0,316437 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2004 metai |
0,443012 |
0,443012 |
0,332259 |
0,110753 |
0,110753 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2005 metai |
0,278465 |
0,278465 |
0,208849 |
0,069616 |
0,069616 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2006 metai |
0,544272 |
0,544272 |
0,408204 |
0,136068 |
0,136068 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Išlaidos iš viso skyriuje per metus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2004 metai |
3,827479 |
3,827479 |
2,870610 |
0,956869 |
0,956869 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2005 metai |
5,255424 |
5,255424 |
3,941568 |
1,313856 |
1,313856 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| 2006 metai |
6,738957 |
6,738957 |
5,054217 |
1,684740 |
1,684740 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Iš viso |
15,821860 |
15,821860 |
11,866395 |
3,955465 |
3,955465 |
|
|
|
|
______________
2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos
EQUAL Bendrojo programavimo dokumento
2 priedas
BENDROJE EQUAL DUOMENŲ BAZĖJE (ECDB) ESANTYS DUOMENYS
Galutinė versija, antrasis etapas
| A1 |
Id kodai |
Europos = valstybės + nacionalinis ID |
|
|
|
Kiekvienai vystymo bendrijai Europos lygiu suteikiamas unikalus kodas. Jį sudaro daugiausia 4 raidės, kurios leidžia identifikuoti ES valstybę narę, ir x simbolių, kaip nusprendžia ES valstybė narė |
| A2 |
Paraiškos būklė |
Nurodyti paraiškos būklę |
|
|
|
Išrinkti tinkamą o atrankos procese o atrinkta o tarptautinis bendradarbiavimas sukurtas o vystymo bendrija uždaryta |
|
|
|
|
B. Vystymo bendrijų steigimas (1 veiksmas – nuolat teikiama informacija)
| B1 |
Datos |
o Paraiškos data, datos laukelis o Atrinkimo data, datos laukelis |
| B2 |
Vystymo bendrijos pavadinimas Nacionaline kalba |
Teksto laukelis – ne daugiau kaip 80 ženklų |
|
|
|
Paprastai ir trumpai |
| B3 |
Vystymo bendrijos pavadinimas Tarptautiniais simboliais |
Teksto laukelis – daugiausia 80 ženklų |
|
|
|
Lotyniškomis raidėmis be žyminčių raidžių |
| B4 |
Pareiškėjo partneriai |
Kiekvienam, spustelti sąraše nariai |
|
|
|
Vystymo bendrijos steigėjai o Partneris 1 o Partneris 2 o Partneris... n |
| B5 |
Vystymo bendrijos vadovaujančioji organizacija |
Vienas iš partnerių lentelės |
|
|
|
Partneris, administruojantis vystymo bendriją ir atsakingas už jos finansinę veiklą. Jeigu vystymo bendrija turi savo teisinį statusą, tokia struktūra nurodoma partnerių sąraše. Spustelti sąraše nariai |
| B6 |
Kitos funkcijos |
Kiekvienam, spustelti sąraše nariai |
|
|
|
o Vystymo bendrijų strategijos kūrimas ir planavimas o Eksperimentinės veiklos koordinavimas o Priežiūra, duomenų rinkimas o Vertinimas o Tarpvalstybinių partnerysčių koordinavimas |
| B7 |
EQUAL tema- priemonė |
Daugiausia 1 pasirinkimas |
|
|
|
o Užimtumo gebėjimai – patekimas į darbo rinką o Užimtumo gebėjimai – kova su rasizmu o Verslumas – verslo kūrimas o Verslumas – socialinė ekonomika o Prisitaikymo galimybės – mokymasis visą gyvenimą o Prisitaikymo galimybės – informacinės technologijos o Lygios galimybės – šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimas o Lygios galimybės – skirtumų tarp lyčių mažinimas o Prieglobsčio prašytojai |
| B9 |
Geografinė/sektorinė vystymo bendrija |
Daugiausia 1 pasirinkimas Geografinės teritorijos dydis pagal NUTS lentelę |
|
|
Jeigu geografinė |
o Kaimo vietovė o Miesto teritorija o Kitokia geografinė teritorija |
|
|
Jeigu sektorinė |
Daugiausia 1 pasirinkimas |
|
|
|
● Ekonomikos sektorius: o Žemės ūkis o Pramonė o Paslaugos ● o Specifinės diskriminacijos ir nelygybės problemos |
| B10 |
Vystymo bendrijų būklė |
Daugiausia 1 pasirinkimas |
|
|
Juridinis statusas |
o Asociacija be juridinio statuso o Ne pelno organizacija o Konsorciumas o.... |
| B10b |
Ankstesnė partnerystė |
Daugiausia 1 pasirinkimas |
|
|
|
o Nėra o Taip ≤ 2 metai o Taip > 2 metai |
|
|
|
Teksto laukelis: paaiškinimai apie ankstesnę (-es) partnerystę (-es) |
| B11 |
Vystymo bendrijų kalbiniai įgūdžiai |
4 slinkimo paieškos meniu (Scroll down) |
|
|
|
1 pasirinkimas: es/cs/da/de/et/el/en/fr/it/lv/lt/hu/mt/nl/pl/pt/sk/sl/fi/sv 2 pasirinkimas: es/cs/da/de/et/el/en/fr/it/lv/lt/hu/mt/nl/pl/pt/sk/sl/fi/sv 3 pasirinkimas: es/cs/da/de/et/el/en/fr/it/lv/lt/hu/mt/nl/pl/pt/sk/sl/fi/sv 4 pasirinkimas: es/cs/da/de/et/el/en/fr/it/lv/lt/hu/mt/nl/pl/pt/sk/sl/fi/sv |
| B12 |
Vystymo bendrijų veikimo BI pagrindimas |
Daugiausia 1 pasirinkimas |
|
|
|
o Vienas partneris dalyvauja ADAPT/EMPLOYMENT/EQUAL 1 raunde o Du arba daugiau partnerių dalyvauja A/E/E o Niekas nedalyvauja A/E/E |
| B13 |
Vystymo bendrijų pagrindimas |
Vystymo bendrijos, nagrinėjamos problemos, aktualumo vertinimo ir gauto sprendimo patikrinimo pagrindimas Teksto laukelis |
|
|
|
Teksto laukelis: vertimas į anglų kalbą arba pasirinktinai į kitą kalbą (atlieka vystymo bendrija arba ES valstybė narė) |
| B14 |
Vystymo bendrijos tikslai |
Atsakas į pagrindimą, vystymo bendrijos tikslai Teksto laukelis |
|
|
|
Teksto laukelis: vertimas į anglų kalbą arba pasirinktinai į kitą kalbą (atlieka vystymo bendrija arba ES valstybė narė) |
| B15 |
Eksperimentinės veiklos pobūdis |
Pasirinkti tinkamą |
|||||
|
|
|
|
+ |
++ |
+++ |
++++ |
|
|
|
|
o Pagalba asmenims |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
o Orientavimas ir konsultacijos o Mokymas o Mokymas darbo vietoje o Įdarbinimas o Darbų rotacija ir pasidalijimas o Pagalba įsidarbinant (+ savarankiškai dirbantiems asmenims) o Integruotos priemonės (pagalba integravimuisi) |
|
|
|
|
|
|
|
o Pagalba struktūroms ir sistemoms ir papildomos priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
o Darbo vietų kūrimas ir parama o Mokytojų, dėstytojų ir darbuotojų mokymas o Įdarbinimo paslaugų tobulinimas – įdarbinimo struktūros o Mokymo programų koncepcija – sertifikavimas o Pasirengimas techniniams pokyčiams o Darbo organizavimas, patekimo į darbo rinką palengvinimas o Orientavimas ir socialinės paslaugos o Informuotumo didinimas, informacija ir viešumas o Diskriminavimo pobūdžio tyrimas ir analizė |
|
|
|
|
| B16 |
Inovacijos |
Pasirinkti tinkamą |
||||
|
|
|
|
+ |
++ |
+++ |
++++ |
|
|
|
o Orientuota į procesą o Orientuota į tikslą o Orientuota į kontekstą |
|
|
|
|
|
|
|
Teksto laukelis |
||||
| B17 |
Diskriminuojamos grupės ir diskriminavimo sritys |
Pasirinkti tinkamą kiekviename skyrelyje (procentais) |
||||||
|
|
|
o Pagalba asmenims |
V |
M |
||||
|
|
o Bedarbiai o Dirbantys o Kiti (be statuso, socialiai remtini...) |
|
|
|||||
|
|
|
|
100 |
|||||
|
|
|
o Migrantai, etninės mažumos… o Prieglobsčio prašytojai o Gyventojai, nepriklausantys emigrantų grupei arba prašantiesiems prieglobsčio |
|
|
||||
|
|
|
|
100 |
|||||
|
|
|
o Fizinė negalia o Protinė negalia o Gyventojai, neturintys negalios |
|
|
||||
|
|
|
|
100 |
|||||
|
|
|
o Piktnaudžiaujantys narkotinėmis medžiagomis o Benamiai o Buvę kaliniai o Specifinė diskriminacija o Specifinės diskriminacijos nėra |
|
|
||||
|
|
|
|
100 |
|||||
|
|
|
o < 25 metai o 25–50 metų o > 50 metų |
|
|
||||
|
|
|
|
100 |
|||||
|
|
o Pagalba struktūroms bei sistemoms ir papildomos priemonės |
+ |
++ |
+++ |
++++ |
|||
|
|
|
o Amžius o Prieglobstis o Negalia o Bendra diskriminacija o Žema kvalifikacija o Rasinė diskriminacija o Religija o Seksualinė orientacija o Parama verslui o Nedarbas |
|
|
|
|
||
| B18 |
Įgaliojimai |
|
|
|
1 Nacionaliniai partneriai |
Teksto laukelis Teksto laukelis: jeigu galima, vertimas į anglų kalbą |
|
|
2 Dalyviai- suinteresuotos organizacijos |
Pasirinkti tinkamą |
|
|
o Asmeninės atsakomybės skatinimas o Kolektyvinės atsakomybės ir veikimo gebėjimo ugdymas o Dalyvavimas kuriant vystymo bendriją o Dalyvavimas veikloje ir vertinimo procese o Pagrindinių veikėjų požiūrio ir elgesio pokyčiai |
|
|
|
Teksto laukelis |
|
|
|
Teksto laukelis, pasirinktinai, vertimas į anglų kalbą |
| B19 |
Europos socialinio fondo biudžetas |
Daugiausia 1 pasirinkimas |
|
|
|
Visam vystymo bendrijos veikimo laikotarpiui skiriamas bendras biudžetas (Europos socialinio fondo + nacionalinis) o < 250000 eurų o 250000–500000 eurų o 500000–1000000 eurų o 1000000–1500000 eurų o 1500000–2000000 eurų o 2000000–5000000 eurų o > 5000000 eurų |
|
|
|
Bendro biudžeto dalis, skiriama tarptautinei veiklai (procentais) |
| B21 |
Numatomas arba pageidautinas tarptautinis bendradarbiavimas |
Pasirinkti tinkamą |
+ |
++ |
+++ |
++++ |
|
|
|
- Keitimasis informacija ir patirtimi - Lygiagretus inovacinių strategijų kūrimas - Naujų strategijų importas, eksportas arba taikymas - Bendra plėtra - Keitimasis mokiniais/mokytojais/darbuotojais |
|
|
|
|
|
|
|
Teksto laukelis |
||||
|
|
|
Teksto laukelis: vertimas į anglų kalbą arba pasirinktinai į kitą kalbą (atlieka vystymo bendrija arba ES valstybė narė) |
||||
| B22 |
Tarptautinis bendradarbiavimas – prioritetai |
Pasirinkti tinkamą |
|
|
|
o BEfr o BEnl o CZ o DK o DE o EE o EL o ES o FR o IE o IT o CY o LV o LT o LU o HU o MT o NL o AT o PL o PT o SI o SK o FI o SE o UKgb o UKni o prioritetų nėra |
C. Vystymo bendrijos nariai (nuolat teikiama informacija)
| C1 |
Vardas, pavadinimas |
Teksto laukelis |
| C2 |
Santrumpa |
(neprivaloma) Teksto laukelis |
| C3 |
Adresas |
Teksto laukelis: sąsaja su pašto kodu (nuts) ir šalimi |
| C4 |
Tel. |
Teksto laukelis |
| C5 |
Faksas |
Teksto laukelis |
| C6 |
El. paštas |
Teksto laukelis |
| C7 |
Tinklalapis |
Teksto laukelis |
| C8 |
Organizacijos rūšis |
Daugiausia 1 pasirinkimas |
|
|
|
o Valstybės institucija (nacionalinė, regioninė, vietinė) o Įmonė o Darbdavių organizacija o Profesinė sąjunga o Finansų institucija o Prekybos, pramonės ir amatų rūmai o Organizacija, teikianti paramą ir konsultacijas rizikos grupei priklausantiems asmenims o Įdarbinimo paslaugos o Socialinė įmonė o Socialinės paslaugos o Mokslo/mokymo organizacija o Universitetas/mokslinio tyrimo organizacija o Vystymo bendrijos valdymui įsteigtas konsorciumas o Kita |
| C8b |
Organizacijos rūšis |
Nacionalinių partnerių apibūdinimas, jų veikla, klientai, partnerių organizacijų veikla, naudojamos metodologijos (neprivaloma) |
|
|
|
Teksto laukelis |
|
|
|
Teksto laukelis: vertimas į anglų kalbą arba pasirinktinai į kitą kalbą (atlieka vystymo bendrija arba ES valstybė narė) |
| C9 |
Teisinė forma |
Daugiausia 1 pasirinkimas |
|
|
|
o Viešoji įstaiga o Ne pelno organizacija (įskaitant nevyriausybines organizacijas) o Viešoji kapitalo turinti organizacija o Sąjunga, konfederacija o Kooperatyvas o Privati o Be juridinio statuso |
| C10 |
Asmuo ryšiams |
Pareigos |
V. P. |
El. paštas |
Tel. |
|
|
|
|
|
|
|
| C11 |
Organizacijos dydis |
Daugiausia 1 pasirinkimas Nuolatiniai darbuotojai |
|
|
|
o < 10 darbuotojų o 10–50 darbuotojų o 50–250 darbuotojų o > 250 |
| C12 |
Įstojimo į vystymo bendriją data |
Datos laukelis |
| C13 |
Išstojimo iš vystymo bendrijos data |
Datos laukelis |
| C14 |
Paskutinis įrašas apie narystę vystymo bendrijoje |
Datos laukelis |
D. Darbo programos įgyvendinimas (tarptautinis bendradarbiavimas įgyvendintas) (2 etapas – nuolat teikiama informacija)
| D1 |
Datos |
o Tarptautinio bendradarbiavimo įgyvendinimas |
| D2 |
Vystymo bendrijos pavadinimas |
|
| D3 |
Vystymo bendrijos pavadinimas (tarptautinis) |
|
| D4 |
Dalyvaujantys partneriai |
Kiekvienam, spustelti sąraše nariai |
|
|
|
Vystymo bendrijos nariai o Partneris 1 o Partneris 2 o Partneris... n |
| D5 |
Vystymo bendrijos vadovaujančioji organizacija |
|
| D6 |
Kitos funkcijos |
Žr. B |
| D7 |
EQUAL tema – priemonė |
Žr. B |
| D8 |
Potemės |
Žr. B |
| D9 |
Geografinė/sektorinė |
Žr. B |
| D10 |
Vystymo bendrijos statusas |
Žr. B |
| D11 |
Vystymo bendrijos kalbos įgūdžiai |
Žr. B |
| D12 |
Vystymo bendrijos dalyvavimo bendrijos iniciatyvoje pagrindimas |
Žr. B |
| D13 |
Vystymo bendrijos pagrindimas |
Žr. B |
| D14 |
Vystymo bendrijos tikslai |
Žr. B |
| D15 |
Planuojamos įgyvendinti eksperimentinės veiklos pobūdis |
Žr. B |
| D16 |
Inovacijos |
Žr. B |
| D17 |
Diskriminuojamos grupės ir diskriminavimo pobūdis |
Žr. B |
| D18 |
Įgaliojimai |
Žr. B |
| D19 |
Biudžetas |
Žr. B |
| D25 |
Vystymo bendrijos susitarimas |
Teksto laukelis: vystymo bendrijos susitarimo santrumpa, ir, jeigu reikia, kaip priedas pridedamas vystymo bendrijų susitarimas |
| D25a |
Tarptautiniai partneriai |
Pasirinkti tinkamą |
|
|
|
Spustelti vystymo bendrijų sąraše (plg. ID kodas) |
| o Tarptautinis partneris 1 o Tarptautinis partneris 2 o Tarptautinis partneris... n |
G. Kita informacija, kurios reikia priežiūrai vystymo bendrijos lygmeniu vykdyti (metinė konsoliduota informacija)
| G1 |
Diskriminuojamos grupės ir diskriminavimo sritys |
Bendras pagalbos gavėjų skaičius per metus, asmenys/metai (1 d. – 7 val., 1 sav. – 5 d., 1 mėn. – 4 sav., 1 m. – 12 mėn.) Pasirinkti tinkamą kiekviename skyriuje (procentais) |
|||||
|
|
|
o Pagalba asmenims |
V |
M |
|||
|
|
o Bedarbiai o Dirbantys o Kiti (be statuso, socialiai remtini...) |
|
|
||||
|
|
|
|
100 |
||||
|
|
|
o Migrantai, etninės mažumos … o Prieglobsčio prašytojai o Ne migrantai ir prieglobsčio neprašantys gyventojai |
|
|
|||
|
|
|
|
100 |
||||
|
|
|
o Fizinė negalia o Protinė negalia o Psichinė liga o Negalios neturintys gyventojai |
|
|
|||
|
|
|
|
100 |
||||
|
|
|
o Piktnaudžiaujantys toksinėmis medžiagomis o Benamiai o (Buvę) kaliniai o Kiti diskriminuojami (dėl religijos, seksualinės orientacijos) o Nediskriminuojami asmenys |
|
|
|||
|
|
|
|
100 |
||||
|
|
|
o < 25 metai o 25–50 metų o > 50 metų |
|
|
|||
|
|
|
|
100 |
||||
|
|
o Pagalba struktūrai bei sistemoms ir papildomos priemonės |
+ |
++ |
+++ |
++++ |
||
|
|
|
o Amžius o Prieglobstis o Negalia o Lyčių diskriminacija o Žema kvalifikacija o Rasinė diskriminacija o Religija o Seksualinė orientacija o Parama verslumui o Nedarbas |
|
|
|
|
|
| G2 |
Išlaidos |
Vystymo bendrijos pateikiamas bendros sumos vertinimas (Europos socialinio fondo ir nacionalinės) per metus (suapvalinti iki 1000 eurų) |
|
|
|
Raidinis-skaitmeninis laukelis |
| G3 |
Išlaidų klasifikavimas pagal eksperimentinės veiklos rūšis |
(procentais) |
||
|
|
|
I. Nacionalinė veikla |
||
|
|
|
o Pagalba asmenims |
|
|
|
|
|
|
o Orientavimas ir konsultavimas o Mokymas o Mokymas darbo vietoje o Įdarbinimas o Darbų rotacija ir darbų pasidalijimas o Pagalba įsidarbinant (+savarankiškai dirbantiems) o Integruotos priemonės (kelias į integraciją) |
|
|
|
|
o Pagalba struktūrai bei sistemoms ir pagalbinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
o Darbo vietų kūrimas ir parama o Mokytojų, dėstytojų ir darbuotojų mokymas o Įdarbinimo paslaugų tobulinimas – įdarbinimo institucijos o Mokymo programų koncepcijos – sertifikavimas o Pasirengimas techniniams pokyčiams o Darbo organizavimas, patekimo į darbo rinką gerinimas o Konsultavimas ir socialinės paslaugos o Informuotumo didinimas, informacija, viešumas o Diskriminavimo požymių tyrimas ir analizė |
|
|
|
|
II. Tarptautinė veikla |
|
|
|
|
|
|
o Keitimasis informacija ir patirtimi o Lygiagretus inovacinių strategijų kūrimas o Importas, eksportas arba naujų strategijų taikymas o Bendra plėtra o Keitimasis mokytojais, mokiniais/darbuotojais |
|
|
|
|
|
Iš viso |
100 |