LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NUTARIMAS

DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

2009 m. liepos 23 d. Nr. XI-411

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Mykolo Romerio universiteto senato 2009 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 1SN-66 ir 2009 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 1SN-86, nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Mykolo Romerio universiteto statutą (1 priedėlis) ir Mykolo Romerio universiteto valdomų pastatų sąrašą (2 priedėlis).

2 straipsnis.

Nustatyti, kad Mykolo Romerio universitetas tampa Lietuvos Respublikos viešąja įstaiga įstatymų nustatyta tvarka.

3 straipsnis.

1. Pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. IX-2515 „Dėl Lietuvos teisės universiteto pavadinimo pakeitimo ir Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 163-5952) netekusiu galios.

2. Pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. X-1718 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos teisės universiteto pavadinimo pakeitimo ir Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlio pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 82-3239) netekusiu galios.

Seimo Pirmininkas                                                                       Arūnas Valinskas

Lietuvos Respublikos Seimo

2009 m. liepos 23 d.

nutarimo Nr. XI-411

1 priedėlis

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mykolo Romerio universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Jo buveinės adresas: Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius.

2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.

3. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas.

4. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

5. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

7. Universitetas yra Lietuvos mokslinės minties ugdymo centras ir neatskiriama Europos bei pasaulio akademinės bendruomenės dalis.

8. Universitete:

1) pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo bei akademinės bendruomenės nuostatos;

2) puoselėjami demokratinės savivaldos principai;

3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje ir meninėje veikloje;

4) ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas ir atsakomybė.

9. Universitetas vykdo visų studijų pakopų programas, atsižvelgdamas į valstybės ir darbo rinkos poreikius, į asmens nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekius įgyti reikiamą kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus. Universitetas turi Senato patvirtintą mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, ir Universiteto veiklos kokybės gerinimo strategiją, kurioje numatomi veikimo būdai ir priemonės, padedantys užtikrinti Universiteto teikiamo mokslo ir studijų kokybę.

10. Universitetas įstatymų nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR Funkcijos

11. Universiteto veiklos tikslai ir uždaviniai:

1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;

3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, auklėjamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti šalies raidą;

4) ugdyti pažinimui, mokslui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje.

12. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:

1) sudaro sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais;

2) skatina mokslo ir technologijų pažangą;

3) organizuoja šiame statute nurodytas studijas;

4) sudaro sąlygas asmens įgytai kvalifikacijai kelti ir persikvalifikuoti;

5) plėtoja fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, būtinus studijų ir mokslo vienovei;

6) mokslinių tyrimų pagrindu kuria naujas studijų programas, taip pat jungtines studijų programas su užsienio universitetais bei universitetų tarptautiniais tinklais ir jas įgyvendina;

7) teisės aktų nustatyta tvarka teikia Universiteto veiklos kryptis atitinkančias paslaugas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;

8) vykdo moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius;

9) bendradarbiaudamas su visuomenės ir ūkio partneriais, rengia ir įgyvendina mokslinius ir kitus projektus, kuriais ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai atsakinga, kūrybinga asmenybė, skatinama žmogaus, visuomenės, šalies ir jos regionų raida;

10) vadovaudamasis tvarios lyderystės principais, siekia Europos ir pasaulio universitetų partnerystės, dalyvauja tarptautiniuose universitetų tinkluose;

11) skleidžia humanistines idėjas, mokslo žinias, puoselėja tautos ir Lietuvos valstybės tapatybę, demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus;

12) skatina pasaulyje pripažintų pažangiausių mokslo, studijų ir vadybos standartų įdiegimą.

13. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus, vadovaujasi šiais mokslo ir studijų principais:

1) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės;

2) akademinės etikos, laisvės ir autonomijos;

3) lituanistikos prioriteto;

4) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo;

5) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

6) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;

7) sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo;

8) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;

9) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

10) atvirumo, atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei;

11) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

12) studentų asmeninio suinteresuotumo;

13) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;

14) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;

15) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos;

16) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

17) nuolatinio mokymosi siekio.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO TEISĖS

14. Universitetas turi teisę:

1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) nustatyti studijų tvarką;

3) Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;

4) rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas;

5) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir ekspertines paslaugas;

6) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

7) nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus padalinius (fakultetus, institutus, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų;

8) šio statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus ir klausytojus;

9) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

10) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;

11) valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

12) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

13) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, tarp jų ir mokslinių tyrimų institucijas, taip pat savo filialus bei atstovybes; jų pasibaigimo tvarką nustato įstatymas;

14) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

15. Universitetas gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

16. Universiteto valdymo organai yra Universiteto taryba (toliau – Taryba), Universiteto senatas (toliau – Senatas) ir Universiteto rektorius (toliau – rektorius).

17. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir efektyvumo principais.

pirmasis SKIRSNIS

TARYBA

18. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;

2) išklausiusi Senato nuomonę, teikia Seimui tvirtinti Universiteto statuto pakeitimus;

3) rektoriaus teikimu svarsto ir tvirtina Universiteto struktūrą ir jos pertvarkos planus;

4) nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;

5) nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

6) renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių;

7) nustato Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

8) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

9) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

10) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

11) gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

12) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Universiteto veiklos kokybei;

13) užtikrina Universiteto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie Universiteto strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;

14) rūpinasi parama Universitetui;

15) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

16) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją pateikia Seimui;

17) atlieka šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

19. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:

1) vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė daugiau kaip pusės visų jos narių balsų dauguma;

2) du – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie pareigas užima konkurso būdu, išrinkti jų atstovų susirinkime daugiau kaip pusės jame dalyvaujančių balsų dauguma. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie pareigas užima konkurso būdu, atstovai renkami Universiteto padaliniuose, laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo penkių dėstytojų ir mokslo darbuotojų;

3) vieną – administracija ir kiti darbuotojai jų atstovų susirinkime daugiau kaip pusės jame dalyvaujančių balsų dauguma. Atstovai renkami laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo penkių administracijos ir kitų darbuotojų;

4) vieną narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su Senatu;

5) kitus keturis narius siūlo fiziniai ir juridiniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams, – šiuos Tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu.

20. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.

21. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus.

22. Tarybos nario kadencija – 5 metai.

23. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.

24. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.

25. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma atviru balsavimu. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.

26. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius.

27. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatyme nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo šio įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.

28. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatyme nurodytą įsipareigojimą.

29. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų mokama išmoka, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Senatas, atsižvelgdamas į Universiteto pasiektus rezultatus.

30. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

antrasis SKIRSNIS

SENATAS

31. Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.

32. Senatas atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros bei kitokias programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo veiklos kokybę ir lygį;

2) nustato studijų tvarką, tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles;

3) tvirtina vidinę mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

5) šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Universiteto tinklalapyje ir kitais Senato nustatytais būdais;

6) fakulteto tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus, teikia Universiteto garbės ir kitus vardus;

7) inicijuoja Universiteto mokslinės veiklos ir studijų kokybės auditą;

8) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

33. Senatas renkamas 5 metams.

34. Senato nariais rekomenduojama rinkti asmenis, turinčius mokslo laipsnį. Ši rekomendacija netaikoma studentų atstovams. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai bei dėstytojai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas arba studentų atstovų konferencija. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų Senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų Senato narių. Senato nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Senato nariai gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.

35. Senato narius, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renka Universiteto mokslininkų susirinkimas. Mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius turintys darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas. Susirinkimą šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė mokslininkų. Senato narys laikomas išrinktu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo daugiau negu pusė mokslininkų susirinkimo narių.

36. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius.

37. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininku negali būti Universiteto rektorius.

38. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektoriaus siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.

39. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jei Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. Senato nutarimus skelbia rektorius.

40. Apie Senato sprendimus Universiteto akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Universiteto tinklalapyje ir kitais Senato nustatytais būdais.

41. Senatas kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei.

trečiasis SKIRSNIS

REKTORIUS

42. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

43. Rektorius atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia įsakymus, privalomus darbuotojams, studentams ir klausytojams;

3) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

4) Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus ir klausytojus;

5) įvertinęs studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo arba studentų atstovų konferencijos siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

7) teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

8) supažindina Senatą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

9) teikia Tarybai tvirtinti strateginį Universiteto veiklos ir struktūros pertvarkos planus;

10) teikia Senatui 5 metų kadencijai tvirtinti Universiteto prorektorius, Universiteto kanclerį, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus ir institutų direktorius. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, kartu pasibaigia prorektorių ir kanclerio įgaliojimai;

11) dekanų teikimu tvirtina fakulteto prodekanus;

12) nustato prorektorių ir kanclerio funkcijas bei įgaliojimus;

13) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

44. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia Taryba.

45. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jei renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą.

46. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties.

47. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

48. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

49. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.

50. Rektorius dalies savo funkcijų vykdymą įsakymu gali perduoti prorektoriams ir kancleriui. Rektorių pavaduoja Tarybos sprendimu įgaliotas asmuo.

ketvirtasis SKIRSNIS

REKTORATAS

51. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, kancleris, fakultetų dekanai, institutų vadovai ir studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo arba studentų atstovų konferencijos deleguotas narys. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.

52. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, Universiteto padalinių darbą, padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus.

V SKYRIUS

FAKULTETAS

53. Fakultetą sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos bei kiti padaliniai. Fakultetas gali turėti ūkinį ir finansinį savarankiškumą.

54. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba ir dekanas.

55. Fakulteto tarybą 5 metams renka fakulteto mokslininkų susirinkimas. Fakulteto mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius turintys fakulteto darbuotojai. Į fakulteto tarybos sudėtį pagal pareigas įeina dekanas ir fakulteto studentų atstovybės pirmininkas arba narys, išrinktas fakulteto studentų susirinkime.

56. Fakulteto taryba yra fakulteto akademinės savivaldos institucija.

57. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:

1) renka fakulteto tarybos pirmininką ir sekretorių;

2) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus;

3) svarsto ir tvirtina mokymo dalykų ir studentų praktikos bei stažuotės programas;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ar panaikinimo;

5) sudaro komisijas svarbiems fakulteto veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti;

6) išklauso ir tvirtina dekano teikiamą fakulteto metinės veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Senatui siūlymą dėl dekano atstatydinimo;

7) rengia ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto nuostatus;

8) siūlo Senatui suteikti Universiteto garbės ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus;

9) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.

58. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 tarybos narių arba dekano siūlymu šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo siūlymo raštu įteikimo.

59. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia fakulteto dekanas.

60. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja fakulteto tarybos pirmininkas.

61. Dekanas atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, studentams ir klausytojams;

3) atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo ir šalinimo;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų ir katedrų vedėjų. Pasibaigus dekano įgaliojimams kartu pasibaigia prodekanų įgaliojimai;

5) kasmet už fakulteto veiklą atsiskaito fakulteto tarybai.

62. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto fakulteto kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Tarybos, Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus.

63. Fakultetas, rengdamas specialistus statutinėms tarnyboms, savo veiklą grindžia įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kuriais remiantis tvarkoma atitinkamų institucijų tarnyba, sutartimis, Universiteto mokslo ir studijų principais.

VI SKYRIUS

KATEDRA

64. Pagrindinis Universiteto studijų ir mokslo padalinys yra katedra. Prie katedrų gali būti steigiami mokslo padaliniai.

65. Katedra atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja studijų ir studentų ugdymo procesą, mokslo ir metodinį darbą;

2) rengia ir tobulina mokymo dalykų programas, vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą;

3) diegia į studijų procesą pažangias mokymo formas ir metodus;

4) nagrinėja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo;

5) siūlo kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms, užimamoms ne konkurso būdu;

6) gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokslo ir studijų bei kitomis įstaigomis.

66. Katedros vedėju gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį. Katedros vedėją rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Tas pats asmuo paprastai negali būti katedros vedėju daugiau negu dvi kadencijas iš eilės.

67. Katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros susirinkimus svarstant tam tikrus klausimus su patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai, mokslo ir kiti darbuotojai. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma ir yra privalomi visiems katedros darbuotojams.

VII SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

68. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai.

69. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai.

70. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti;

2) disponuoti jam skirtomis lėšomis;

3) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

4) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);

5) dalyvauti svarstant savo institucijos statutą (įstatus, nuostatus) ir veiklos kryptis;

6) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

7) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

8) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.

71. Universiteto personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, atlikti kitas savo institucijos statute (įstatuose, nuostatuose) ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

72. Asmuo, norintis dirbti Universitete kaip nepagrindinėje darbovietėje, prašyme priimti dirbti dėstytoju arba mokslo darbuotoju nurodo savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

73. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas kiekvienai 5 metų kadencijai priimami viešo konkurso būdu. Konkursą skelbia rektorius. Konkursai eiti šias pareigas organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija (toliau – Priėmimo komisija), sudaryta Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 Priėmimo komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, Priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

74. Kiti Universiteto darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.

75. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

76. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo rektoriaus įsakymu. Pasibaigus darbo santykiams kartu nutrūksta asmens narystė renkamuose ar skiriamuose Universiteto ar jo padalinių organuose.

77. Universitetas gali kviesti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis įstatymų nustatyta tvarka.

78. Dėstytojai (išskyrus lektorius), turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (arba) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje.

79. Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei bei pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

80. Universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

81. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

82. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pat tvarka kaip ir kiti Universitete dirbantys mokslininkai.

83. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

84. Darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija. Darbo ginčų komisija sudaroma, Universiteto administracijos ir darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

MOKSLINĖ VEIKLA

85. Universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai pritaiko mokslinės veiklos rezultatus.

86. Mokslinių tyrimų kryptis ir apimtį, tematiką ir terminus nustato Universitetas, atsižvelgdamas į savo mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, mokslinių tyrimų svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius. Universitetas skatina dalykinius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą per pasaulio ir Europos tarpdalykinius mokslinių tyrimų tinklus, atlieka mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektoriaus institucijų užsakymus.

87. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

88. Pagrindinė Universiteto mokslinės veiklos organizavimo grandis yra fakultetai, katedros, laboratorijos, institutai ir centrai. Jų atlikti tyrimai sudaro kūrybinės veiklos ir studijų integracijos pagrindą ir yra studijų bei mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė. Bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis Universitetas gali steigti jungtinę instituciją, kurios veikla reglamentuojama suinteresuotų šalių sutartimi ir teisės aktais.

89. Universitete vykdomos mokslinės veiklos rezultatai panaudojami studijų procese.

90. Universitetas teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo laipsnius.

91. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos Europoje ir pasaulyje kūrimo bei Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas gali kurti ir (ar) dalyvauti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) bei mokslo ir technologijų parkų veikloje.

92. Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai ir mokslo darbų konkursai.

93. Universitetas turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslinius žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei metodinius renginius.

94. Gali būti steigiamos Universiteto mokslinių tyrimų institucijos, taip pat ir turinčios juridinio asmens teises, atliekančios Universiteto tikslus ir misiją atitinkančius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiančios mokslinę bazę Universiteto studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti, taip pat atliekančios šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) tyrimus. Institucijų valdymo organai sudaromi ir institucijos valdomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

95. Moksliniams tyrimams plėtoti ir empirinei medžiagai rinkti bei kitiems uždaviniams spręsti Universiteto mokslinių tyrimų institucija gali turėti savo specializuotą bazę (laboratorijų, ekspertų tarnybų ir pan.).

IX SKYRIUS

STUDIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

Studijų tipai, pakopos, formos ir trukmė

96. Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą.

97. Asmeniui, baigusiam bet kurios pakopos studijų programą, Universitetas išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.

98. Asmeniui, studijavusiam Universitete pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir Universiteto nustatyta tvarka, išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

99. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas Universiteto studijas, nurodoma studijų programoje.

100. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai arba kiti užsienio specialistai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba atitinka šio punkto 1 ar 2 papunktyje nustatytus atvejus;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

101. Universitete studijos yra trijų pakopų:

1) pirmoji – bakalauro;

2) antroji – magistrantūros;

3) trečioji – doktorantūros.

102. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Konkrečios studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.

103. Asmenų priėmimo į studijų programas tvarką nustato Senatas.

104. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Universitetas skelbia ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

105. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų formos nustatomos sutartyse su klausytojais ir užsakovais.

106. Studijų apimtis ir trukmė nustatoma Mokslo ir studijų įstatymu ir Senato aktais.

antrasis SKIRSNIS

Studijų programos

107. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija.

108. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis.

109. Mokslo doktorantūros programos skiriamos rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

110. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais.

111. Vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

112. Universitete gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.

TREČIASIS SKIRSNIS

Laipsnio nesuteikiančios studijos

113. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

114. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

X SKYRIUS

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

115. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

116. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties ir žodžio laisvę;

2) mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymo ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį ir (ar) pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus.

117. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

118. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Senatas.

XI SKYRIUS

STUDENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

119. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje.

120. Į Universiteto pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus.

121. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato Senatas ir skelbia ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

122. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus minimalius reikalavimus.

123. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys Doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.

124. Studentams išduodamas tam tikros formos studento pažymėjimas.

125. Universitete gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).

126. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.

ANTRASIS SKIRSNIS

Studentų teisės ir pareigos

127. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;

8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

10) Senato nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso;

12) laisvai reikšti mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas;

15) naudotis įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis.

128. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.

129. Studentai privalo:

1) uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje numatytas užduotis;

2) laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;

3) vykdyti Universiteto institucijų sprendimus, rektoriaus ir dekanų įsakymus, katedrų vedėjų nurodymus.

130. Studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.

131. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma rektoriaus įsakymu. Ši komisija yra nuolatinė institucija, sudaryta iš 6 įgaliotų asmenų. Į komisiją skiriama po lygiai Universiteto administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų narių balsų dauguma. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis.

TREČIASIS SKIRSNIS

Drausminės nuobaudos studentams

132. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) pašalinimas iš Universiteto.

133. Drausminės nuobaudos skiriamos rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas (išskyrus nurodytą 132 punkto 4 papunktyje) ir paskatinimus rektorius gali įgalioti ir kitus asmenis.

134. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti skirta Senato sutikimu.

135. Studentas gali būti pašalintas iš Universiteto, jeigu:

1) šiurkščiai pažeidė Universiteto statutą, studijų ir vidaus tvarką reglamentuojančius aktus;

2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Studentų dalyvavimas universiteto savivaldoje

136. Universiteto studentų interesams atstovauja Universiteto studentų atstovybė, kurią sudaro Universiteto visuotinės studentų atstovų konferencijos išrinkti studentai.

137. Į Universiteto visuotinę studentų atstovų konferenciją Universiteto fakultetų studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami balsų dauguma fakultetų studentų susirinkimuose arba konferencijose, laikantis proporcingo studentų atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo dešimties studentų.

138. Universiteto studentų atstovybė veikia pagal visuotinėje studentų atstovų konferencijoje patvirtintus įstatus.

139. Visuotinė studentų atstovų konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų atstovų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

140. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja šio statuto nurodytų Universiteto institucijų veikloje.

141. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių administracijos ar kitų Universiteto institucijų visais studijų klausimais.

142. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto lėšų panaudojimą studentų atstovybė kartą per metus atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei Tarybos nustatyta tvarka.

143. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.

144. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.

XII SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

145. Universitetas valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

146. Universiteto turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas.

147. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2–4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

148. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

149. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi, laikydamasis Tarybos nustatytos tvarkos.

150. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jei Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti tik Seimas.

151. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.

152. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

153. Universiteto statutą tvirtina Seimas.

154. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, išklausiusi Senato nuomonę. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.

155. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2009 m. liepos 23 d.

nutarimo Nr. XI-411

2 priedėlis

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO VALDOMŲ PASTATŲ SĄRAŠAS

Eil.Nr.	Pastato pavadinimas	Pažymėtas plane	Adresas
1.	Mokomieji korpusai	1C3p	Ateities g. 20, Vilnius
2.	Bendrabutis	3N6p	Ateities g. 20, Vilnius
3.	Administracinis korpusas	2C3p	Ateities g. 20, Vilnius
4.	Garažas	4G2p	Ateities g. 20, Vilnius
5.	Mokomasis korpusas	1C3p	Valakupių g. 5, Vilnius
6.	Bendrabutis	4N5p	Valakupių g. 5, Vilnius
7.	Kontrolės postas	2H1p	Valakupių g. 5, Vilnius
8.	Tiras	3H1b	Valakupių g. 5, Vilnius
9.	Garažas	5G1p	Valakupių g. 5, Vilnius
10.	Bendrabutis	1N12p	Didlaukio g. 57, Vilnius
11.	Teismo medicinos institutas	1C3b	Didlaukio g. 86E, Vilnius
12.	Automobilių stovėjimo aikštelė	K	Didlaukio g. 86E, Vilnius
13.	Mokomasis korpusas	1C3p, 3C4p	K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27, Kaunas
14.	Bendrabučiai	2C4p, 5C3p	K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27, Kaunas
15.	Ambulatorija	4C2p	K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27, Kaunas
16.	Sandėliai	7F1p, 8F1p	K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27, Kaunas
17.	Garažas	9G1p	K. Donelaičio g. 68 / Maironio g. 27, Kaunas
18.	Bendrabutis	1N3p	V. Putvinskio g. 68, Kaunas
19.	Garažas	2I1b	V. Putvinskio g. 68, Kaunas
20.	Ūkinis pastatas	3I1b	V. Putvinskio g. 68, Kaunas
21.	Administracinis pastatas	1A4p	V. Putvinskio g. 70, Kaunas
22.	Sandėlis	2H2p	V. Putvinskio g. 70, Kaunas
23.	Stalių dirbtuvės	3G1p	V. Putvinskio g. 70, Kaunas
24.	Garažai	5G1b, 4G0b	V. Putvinskio g. 70, Kaunas
25.	Sporto salė ir valgykla	1E3p	E. Ožeškienės g. 41, Kaunas
26.	Ūkinis pastatas	2I1p	E. Ožeškienės g. 41, Kaunas
27.	Gyvenamasis namas		Kalvarijos g. 31, Kaunas
28.	Ūkinis pastatas		Kalvarijos g. 31, Kaunas
29.	Ūkinis pastatas		Kalvarijos g. 31, Kaunas
30.	Ūkinis pastatas		Kalvarijos g. 31, Kaunas
31.	Mokomosios praktikos bazė		Papilvės k., Prienų r.

_________________