LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL IMUNOPROFILAKTIKOS TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1998 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 474

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 straipsniu,

įsakau:

1. Patvirtinti Imunoprofilaktikos organizavimo Lietuvos Respublikoje tvarką (pridedama).

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                    MINDAUGAS STANKEVIČIUS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1998 08 19 įsakymu Nr. 474

 

Imunoprofilaktikos organizavimo Lietuvos Respublikoje tvarka

 

Bendrieji nuostatai

 

1. Imunizavimo prieinamumas

Imunizavimas nuo infekcinių ligų prieinamas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams:

- vaikų imunoprofilaktika atliekama pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą skiepų kalendorių, o išlaidos apmokamos nustatyta tvarka;

- suaugusiųjų imunoprofilaktikos išlaidos apmokamos valstybės, savivaldybės, darbdavių ar pačių gyventojų lėšomis; šios išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir pagal epideminę situaciją.

2. Imunoprofilaktikos savanoriškumas

Imunoprofilaktika atliekama tik sutikus skiepijamam asmeniui. (Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 str. 5p.)

3. Priverstinė imunoprofilaktika

Priverstinė imunoprofilaktika taikoma paskelbus teritorijos karantiną, kilus realiam pavojui gyventojams susirgti pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kai kitos užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės neužtikrina jų plitimo apribojimo (pagal Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 str. 5p.).

4. Imunoprofilaktikos preparatai

Imunoprofilaktikai Lietuvos Respublikoje vartojamos tik Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka įregistruotos ir aprobuotos vakcinos (vaistai, turintys antigenų ir padedantys žmogaus ar gyvūno organizmui pasigaminti apsauginių ir gynybinių medžiagų), serumai (vaistai, gaminami iš žmonių ar gyvūnų kraujo, organų, jų dalių arba jų sekretų, turinčių specifinių antikūnų) ir kiti imunobiologiniai preparatai.

Pasibaigus vakcinos registravimo galiojimo laikui ar jį anuliavus, vakcinos naudoti negalima.

 

Valstybės garantuojamas profilaktinis skiepijimas

 

5. Valstybės užtikrinamas profilaktinis skiepijimas

5.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos kaip būtinąją medicinos pagalbą, užtikrinamą valstybės, apmokamą iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto ir kitų leistinų šaltinių pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 06 30 įsakymo Nr. 359 2 priedą „Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąrašas“, atlieka šių užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktiką: ypač pavojingų infekcinių ligų, pasiutligės, stabligės.

5.2. Vaikai profilaktiškai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 06 30 įsakymo Nr. 359 3 priedą „Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos“.

Profilaktinis skiepijimas atliekamas poliklinikose, stacionaruose (akušerijos ir kituose skyriuose), ambulatorijose, medicinos punktuose, mokyklose ir vaikų ikimokyklinėse įstaigose, valstybiniuose ir privačiuose skiepų kabinetuose. Skiepija atitinkamai parengti gydytojai bei vidurinysis medicinos personalas.

6. Valstybės kompensuojamų vakcinų ir skiepijimo priemonių pirkimas

Vakcinos, kiti imunobiologiniai preparatai, skirti skiepyti, ir skiepijimo priemonės, kurių kainą gyventojams kompensuoja valstybė, perkami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų pagal metinį šalies poreikį, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir kitus kokybės reikalavimus, įvertinus produktų kokybę (imunogeniškumą, reaktogeniškumą ir saugumą) pagal prieinamiausias kainas, kokybės reikalavimus, taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos vaistų įstatymo reikalavimus bei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro rekomendacijas. Konkursas įsigyti imunobiologinių preparatų organizuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

7. Valstybės kompensuojami imunoprofilaktikos preparatai

7.1. Vaikų skiepijimas apmokamas ir imunoprofilaktikos preparatų įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš valstybinių imunoprofilaktikos programų ar valstybės biudžeto.

7.2. Privatiems asmenims (skiepijamiems ne pagal skiepų kalendorių arba ne pagal epidemines indikacijas) sveikatos draudimo įstaigos skiepijimo išlaidas gali kompensuoti pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

8. Imunoprofilaktikos organizavimas

8.1. Imunoprofilaktiką šalyje koordinuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

8.2. Imunoprofilaktiką miestų ir rajonų valstybinėse bei privačiose įstaigose koordinuoja ir kontroliuoja teritoriniai visuomenės sveikatos centrai.

9. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro funkcijos

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras:

9.1. Numato imunoprofilaktikos strategiją, rengia nacionalinio profilaktinio skiepijimo programų projektus, organizuoja jų įgyvendinimą ir šiais klausimais teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai bei savivaldybėms.

9.2. Bendradarbiauja su PSO ir atitinkamais kitų šalių padaliniais imunizavimo programų sudarymo bei vykdymo klausimais.

9.3. Pagal savivaldybių asmens sveikatos įstaigų paraiškas aprūpina vakcinomis ir skiepijimo priemonėmis.

9.4. Kontroliuoja šalyje vartojamų imunobiologinių preparatų (serumų ir vakcinų) imunogeniškumą bei Lietuvos Respublikos vaistų įstatymo ir gamintojo reikalavimų, taip pat laikymo ir transportavimo sąlygų, kurias nustato gamintojas, atitikimą.

9.5. Koordinuoja, analizuoja ir, esant būtinybei, koreguoja imunoprofilaktines priemones pagal:

- imunoprofilaktikos efektyvumą (tam tikslui gali būti organizuojami reprezentaciniai serologiniai faktinio imuniteto tyrimai);

- povakcinines reakcijas ir komplikacijas;

- profilaktinio skiepijimo kontraindikacijas.

9.6. Metodiškai konsultuoja profilaktinį skiepijimą atliekančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas imunoprofilaktikos metodikų, vakcinavimo technikos, medicininių kontraindikacijų, apsauginių vakcinacijos metodų taikymo ir kitais su tuo susijusiais klausimais bei teikia informaciją visuomenei.

9.7. Tvarko Užkrečiamųjų ligų registro Imunoprofilaktikos dalį.

9.8. Vertina ir analizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos įstaigų atliekamos imunoprofilaktikos kokybę.

9.9. Organizuoja mokslo darbus populiacijos imuninio atsako vertinimo ir tyrimo temomis.

10. Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai

Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai organizuoja ir koordinuoja visas priemones, susijusias su vaikų ir suaugusiųjų imunizacijos programų vykdymu įstaigos aptarnaujamoje teritorijoje:

- sudaro sąlygas, kad imunoprofilaktika būtų prieinama visiems gyventojams;

- užtikrina vakcinų transportavimo ir laikymo „šalčio grandinę“;

- aprūpina reikiamomis prieššokinėmis bei dezinfekcinėmis profilaktinio skiepijimo priemonėmis (tarp jų – 0,5g etilo alkoholio ir 0,5g vatos vienai injekcijai), patvirtinto pavyzdžio perfokortomis su reiteriais ir kompiuterine technika, skirta skiepijimo apskaitai bei imunoprofilaktinio darbo analizei tvarkyti;

- įsakymais skiria skiepų kabineto personalo darbuotojus;

- vertina imunoprofilaktikos programų vykdymą gydymo įstaigose.

11. Profilaktinių skiepų dokumentacijos kabinetas

11.1. Profilaktinių skiepų dokumentacijos kabinetas – pagrindinis pirminis imunoprofilaktikos organizavimo informacinis padalinys. Kiekviename rajone (miesto poliklinikoje) yra vaikų skiepijimo apskaita, planuojamas skiepijimas ir vakcinų poreikis teritorijoje. Rekomenduojama, kad skiepų kabinetuose dirbtų gydytojai pediatrai bei skiepijimo dokumentaciją tvarkančios medicinos seserys.

11.2. Profilaktinių skiepų dokumentacijos kabinetai:

11.2.1. Kartu su profilaktinį skiepijimą atliekančiomis įstaigomis (apylinkių gydytojais, šeimos gydytojais) sudaro skiepijimo planus, organizuoja aprūpinimą vakcinomis, švirkštais, skiepų pasais, tvarko jų apskaitą.

11.2.2. Kontroliuoja profilaktinio skiepijimo apimtį, kokybę, vakcinų laikymo sąlygas.

11.2.3. Pildo teritorijoje gyvenančių vaikų profilaktinių skiepų perfokortas, jų pagrindu Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas statistines formas Nr. 7 ir Nr. 8 „Sveikata“, kurios nustatyta tvarka pateikiamos teritoriniam visuomenės sveikatos centrui.

11.2.4. Rengia kalendoriniams metams (ketvirčiams) reikalingas vakcinų, serumų bei skiepijimo priemonių paraiškas pagal skiepijamų asmenų skaičių, jas teikia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui.

11.2.5. Metodiškai vadovauja profilaktinį skiepijimą atliekančioms miesto ar rajono gydymo įstaigoms, kartą per metus vertina skiepus atliekančių specialistų kvalifikaciją ir pasirengimą darbui, konsultuoja imunoprofilaktikos klausimais.

11.2.6. Analizuoja:

- šalutinių povakcininių reakcijų bei komplikacijų priežastis ir jas registruoja; esant neįprastoms ar sunkioms povakcininėms reakcijoms bei komplikacijoms, skubiai informuoja įstaigos administraciją bei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą apie užpildytus skiepų šalutinių reiškinių tyrimo protokolus;

- vertina profilaktinio skiepijimo kontraindikacijų pagrįstumą, jas registruoja.

11.2.7. Visuomenės sveikatos centrų nurodymu organizuoja imunoprofilaktikos priemones ypatingos epideminės situacijos atvejais.

11.2.8. Palaiko ryšį su kitais profilaktinių skiepų dokumentacijos kabinetais, keičiasi migruojančių asmenų skiepijimo dokumentais.

12. Bendrosios praktikos gydytojai

12.1. Užtikrina laiku ir kokybišką vakcinaciją aptarnaujamoje apylinkėje ir kartu su profilaktinių skiepų dokumentacijos kabinetu rengia apylinkės skiepijimo planus.

12.2. Kartu su gydytoju pediatru nustato laikinąsias skiepijimo kontraindikacijas, ypatingais atvejais individualią skiepijimo tvarką derina su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centru.

12.3. Stebi paskiepytus asmenis, registruoja šalutines povakcinines reakcijas bei komplikacijas ir pateikia šią informaciją skiepų kabinetui.

12.4. Dėl neaiškių skiepijimo indikacijų konsultuojasi su vietos specialistais. Sunkesniais atvejais organizuoja konsultacijas Kauno klinikinėje infekcinėje ligoninėje ir Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje bei kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurias nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

12.5. Sunkių povakcininių reakcijų bei komplikacijų atvejais siunčia vaikus konsultacijai į Vilniaus universitetinę vaikų ligoninę bei Kauno klinikinę infekcinę ligoninę, suaugusiuosius – į atitinkamų ligoninių specializuotus skyrius.

13. Tuberkuliozės ligoninės, tuberkuliozės kabinetai

13.1. Metodiškai vadovauja skiepijimui BCŽ vakcina.

13.2. Moko medicinos personalą atlikti tuberkulino mėginius, vakcinuoti BCŽ vakcina ir išduoda atitinkamos formos pažymas.

14. Skiepų kalendoriuje nenumatytas vaikų ir suaugusiųjų skiepijimas valstybinėse įstaigose

14.1. Už skiepijimą atsakingi suaugusiųjų poliklinikų gydytojai infektologai arba kiti asmenys, paskirti asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu.

14.2. Atlikto skiepijimo duomenys įtraukiami į statistines profilaktinio skiepijimo atsiskaitomybės formas: Nr. 7 „Ataskaita apie imuniteto būklę (metinė)“ ir Nr. 8 „Ataskaita apie profilaktinius skiepijimus (mėnesinė)“.

15. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos

15.1. Vertina imunoprofilaktikos efektyvumą ir profilaktinio skiepijimo apimtį teritorijoje.

15.2. Kontroliuoja ne rečiau kaip 2 kartus per metus (o jei reikia, ir dažniau):

- imunoprofilaktikos preparatų gabenimo ir laikymo sąlygas;

- imunoprofilaktikos preparatų bei skiepijimo priemonių nukenksminimo režimą;

- kartu su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovais atlieka kompleksinius tikrinimus;

- apie tikrinimo rezultatus raštu informuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą.

15.3. Kartu su asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos įstaigų administracija organizuoja imuniteto vertinimą serologiniais metodais.

15.4. Kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracija organizuoja profilaktinį skiepijimą pagal epidemiologines indikacijas.

15.5. Pagal asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei epidemiologinių tyrimų duomenis sudaro ataskaitines bei analitines epidemiologines statistines formas apie sergamumą ligomis, kurioms įtakos turi imunoprofilaktika.

Šias formas pateikia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

15.6. Įvertina iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gautas statistines formas Nr. 7 ir Nr. 8 „Sveikata“ ir numatyta tvarka pateikia jas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui.

16. Vakcinų ir skiepijimo priemonių, gaunamų labdaros būdu, naudojimas

Vakcinų ir skiepijimo priemonių labdara, gaunama remiantis Lietuvos Respublikos labdaros įstatymu ir pateikiama tik per Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą su kokybę užtikrinančiais sertifikatais, gabenama laikantis „šalčio grandinės“ reikalavimų, prieš tai suderinus galiojimo laikotarpį, kiekį ir poreikį. Labdaros, gautos be kokybę ir transportavimą patvirtinančių dokumentų, realizavimas sulaikomas ir apie tolesnį jos naudojimą sprendžia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

 

Privačiai vykdomi profilaktiniai skiepijimai

 

17. Teisė privačiai verstis imunoprofilaktika

17.1. Teisę verstis imunoprofilaktika turi asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gavę Akreditavimo tarnybos licenciją ar pažymėjimą šiai veiklai.

17.2. Skiepijimą atliekančios privačios įstaigos darbą organizuoja pagal nustatytą imunoprofilaktikos tvarką šalyje.

17.3. Privačiose įstaigose gali būti skiepijama tik vakcinomis ir serumais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos vaistų įstatymo reikalavimus ir Pasaulio sveikatos organizacijos bei preparatų gamintojų rekomendacijas.

17.4. Profilaktinį skiepijimą privačiai atliekančias įstaigas kontroliuoja visuomenės sveikatos centrų specialistai ta pačia tvarka, kaip ir valstybines.

17.5. Įstaigos, privačiai atliekančios profilaktinį skiepijimą, atsiskaito teritoriniams visuomenės sveikatos centrams ta pačia tvarka, kaip ir valstybinės (kartu užpildo ir pateikia statistinės atskaitomybės formą Nr. 8).

17.6. Privačiai skiepijama laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančio Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto skiepų kalendoriaus. Apie skiepus pažymima individualiame paciento dokumente (ambulatorinėje kortelėje, skiepų pase) ir informuojama gydymo įstaiga, kurioje ligonis įregistruotas. Kitų valstybių piliečių vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, skiepijimas gali būti tęsiamas pagal tėvų pageidavimus.

 

Prekyba vakcinomis

 

18.1. Vaistų farmacinės prekybos įmonės vakcinų gali pirkti ir įvežti į šalį pagal Lietuvos Respublikos vaistų įstatymo ir Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių reikalavimus bei Pasaulio sveikatos organizacijos ir gamintojų rekomendacijas.

18.2. Vaistų farmacinės prekybos įmonės, įvežusios vakcinų į Lietuvos Respubliką, per 5 (penkias) darbo dienas raštu informuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą, pagal pareikalavimą teikia informaciją apie vakcinų pirkėjus ir sudaro sąlygas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ar Visuomenės sveikatos priežiūros centrų ir jų filialų atstovams patikrinti, ar vakcinų transportavimo ir laikymo sąlygos atitinka galiojančius šalyje reikalavimus.

18.3. Pavieniams asmenims vakcinos neparduodamos. Pavieniai asmenys, norintys pasiskiepyti, pagal patvirtintus įkainius užmoka už vakciną ir už skiepijimo paslaugas skiepus atliekančioje įstaigoje Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

19. Užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, išlaidų neatlyginant iš valstybės ar savivaldybių biudžetų

Lietuvos Respublikos gyventojams, neįtrauktiems į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą privalomosios imunoprofilaktikos sąrašą arba jo papildymus, taip pat išvykstantiems į užsienio šalis, reikalaujančias privalomos atvykstančiųjų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktikos, skiepijimo išlaidos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neatlyginamos. Šios imunoprofilaktikos kainas ir apmokėjimo tvarką pagal vakcinos rinkos kainą nustato skiepus atliekančios įstaigos.

20. Mokamas skiepijimas valstybinėse įstaigose

20.1. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (31 str.) į mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir patarnavimų tvarką įtrauktas mokamas profilaktinis skiepijimas, išskyrus skiepijimą pavojingų infekcijų židiniuose bei gydymo tikslais.

20.2. Vakcinomis, už kurias moka patys gyventojai, valstybinėse įstaigose skiepijama Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl skiepijimų asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ nustatyta tvarka.

20.3. Skiepijimas vakcinomis, už kurias moka patys gyventojai, valstybinėse įstaigose atliekamas Sveikatos apsaugos, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų bei Finansų ministerijų nustatyta tvarka.

20.4. Nuolaidas skiepijant mokamomis vakcinomis tam tikroms gyventojų grupėms gali numatyti Sveikatos apsaugos ministerija (patvirtindama imunoprofilaktinių paslaugų ir asmenų grupių, kurioms gali būti kompensuojamos mokamos vakcinavimo išlaidos, sąrašą).

______________