LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽUVŲ TVARKYMO MAŽMENINĖS PREKYBOS SUBJEKTUOSE VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2006 m. kovo 23 d. Nr. B1-234
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), atsižvelgęs į Europos Konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (Žin., 2004, Nr. 40-1293) bei 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms:
2. Nurodau:
2.1 apskričių, rajonų ir miestų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms kontroliuoti Žuvų tvarkymo mažmeninės prekybos subjektuose veterinarijos reikalavimų įgyvendinimą;
2.2. mažmeninės prekybos subjektams, kuriuose iki 1 punkte nurodytų reikalavimų įsigaliojimo datos buvo vykdoma žuvų tvarkymo veikla, ne vėliau kaip iki 2006 m. birželio 1 d., vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-727 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 153-5668), teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateikti reikalingus dokumentus Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo gavimui arba papildymui žuvų tvarkymo veikla.
3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų gerovės ir Maisto skyriams.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2006 m. kovo 23 d. įsakymu
Nr. B1-234
ŽUVŲ TVARKYMO MAŽMENINĖS PREKYBOS SUBJEKTUOSE VETERINARIJOS REIKALAVIMAI
Žuvų tvarkymo mažmeninės prekybos subjektuose veterinarijos reikalavimai (toliau – Reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), atsižvelgiant į Europos Konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (Žin., 2004, Nr. 40-1293) bei 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002).
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimai nustato maistui skirtų gyvų žuvų laikymo, svaiginimo ir skerdimo minimalius reikalavimus bei paskerstų žuvų išdarinėjimo, siūlymo parduoti ir apskaitos tvarką mažmeninės prekybos subjekte.
2. Vartojamos sąvokos:
1 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai (toliau – 1 kategorijos ŠGP) – žuvys, kurioms buvo naudotos draudžiamosios medžiagos, nurodytos Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tireostatinį poveikį, bei beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje nurodymuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. B1-656 (Žin., 2003, Nr. 76-3517), arba kuriose yra B-3 grupės „kitos medžiagos ir aplinkos teršalai“ medžiagų, nurodytų Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklėse, patvirtintose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B1-646 (Žin., 2003, Nr. 76-3514), liekanų, jeigu šių medžiagų liekanos viršija ES teisės aktuose nurodytus leistinus kiekius, šių medžiagų leistini kiekiai nenurodyti ES teisės aktuose ar nacionaliniuose teisės aktuose; 1 kategorijos, 2 kategorijos ir 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų mišiniai; šalutiniai gyvūniniai produktai, skirti perdirbti 1 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje.
2 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai (toliau – 2 kategorijos ŠGP) – žuvys, kuriose yra B-1 grupės „antibakterinės medžiagos, įskaitant sulfonamidus ir chinolinus“ ir B-2 grupės „kiti veterinariniai vaistai“ medžiagų, nurodytų Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklėse, liekanų, jeigu liekanos viršija leistiną kiekį; nugaišusios ir nužudytos žuvys ir jų kūno dalys; 2 kategorijos ir 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų mišiniai; šalutiniai gyvūniniai produktai, skirti perdirbti 2 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje; šalutiniai gyvūniniai produktai, išskyrus 1 kategorijos ir 3 kategorijos šalutinius gyvūninius produktus.
3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai (toliau – 3 kategorijos ŠGP) – paskerstų žuvų dalys, kurios pagal nacionalinius teisės aktų reikalavimus yra tinkamos maistui, bet komercijos sumetimais neparduodamos; paskerstų žuvų dalys, kurios netinka maistui, bet jose nėra pavojingų žmonėms ar gyvūnams užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, gautos iš žuvų, tinkamų maistui pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus.
Atsakingasis asmuo – mažmeninės prekybos subjekto darbuotojas, atsakingas už šių Reikalavimų įgyvendinimą.
Gyvų žuvų tiekėjas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 31-1025) patvirtintas prekiautojas vandens gyvūnais.
Išdarinėtos žuvys – apsvaigintos ir paskerstos žuvys, kurių anatominis vientisumas suardytas įpjaunant audinius už žiaunų ir pilvo srityje, pašalintais vidaus organais ir kitomis maistui netinkamomis dalimis.
Mažmeninės prekybos subjektas (toliau – Subjektas) – juridinis asmuo, kuriam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-727 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 153-5668) suteikta teisė užsiimti žuvų tvarkymu.
Skerdimas – maistui skirtos žuvies gyvybės atėmimas perpjaunant audinius už žiaunų ir perpjaunant stuburą arba nupjaunant galvą.
Svaiginimas – prieš skerdimą atliekami veiksmai, sukeliantys žuvų centrinės nervų sistemos slopinimą.
Šalutiniai gyvūniniai produktai (toliau – ŠGP) – vežimo metu mažmeninės prekybos subjektuose nugaišusios, nužudytos žuvys, paskerstų ir išdarinėtų žuvų organai ir dalys.
Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – teritorinė VMVT) – apskrities, rajono ir miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Žuvys – natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose užaugintos maistui skirtos žuvys.
Žuvų tvarkymas – gyvų žuvų priėmimas, laikymas, siūlymas parduoti, svaiginimas, skerdimas, paskerstų žuvų išdarinėjimas ir išdarinėtų žuvų siūlymas parduoti.
Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. REIKALAVIMAI MAŽMENINĖS PREKYBOS SUBJEKTAMS
4. Subjekte turi būti tinkamai įrengtos vietos gyvų žuvų priėmimui, laikymui talpyklose bei vieta svaiginimui, skerdimui ir išdorojimui ir patalpa arba vieta ŠGP laikymui pagal VIII skyriaus reikalavimus.
5. Subjekte turi būti įrengtos talpyklos gyvų žuvų laikymui. Talpyklos, jose esanti įranga ir žuvų gaudymo įranga turi būti pagaminta ir įrengta taip, kad netraumuotų žuvų.
6. Talpyklose turi būti vandens temperatūrą matuojanti įranga ir vandens prisotinimą deguonimi užtikrinanti įranga.
7. Vanduo, prieš suleidžiant žuvis į talpyklas, turi būti prisotintas deguonimi, kurio koncentracija vandenyje turi būti ne mažesnė kaip nurodyta priede.
8. Vandens temperatūra talpyklose, atsižvelgiant į laikomų žuvų rūšį, turi atitikti normas, nurodytas priede. Prieš perkeliant žuvis iš transporto priemonės talpyklos į Subjekto talpyklą arba Subjekte iš vienos talpyklos į kitą talpyklą būtina suvienodinti vandens temperatūrą. Vandens temperatūros skirtumas turi būti ne didesnis kaip 4°C.
9. Talpyklos gali būti pripildytos telkinio, kuriame buvo laikomos žuvys, švaraus arba geriamojo vandens. Vanduo turi būti neužterštas cheminėmis medžiagomis. Vanduo talpyklose turi būti filtruojamas mechaniniais filtrais arba reguliariai keičiamas.
10. Į Subjektus gyvos žuvys turi būti tiekiamos tik gyvų žuvų tiekėjų. Gyvų žuvų tiekėjas privalo į Subjektą pristatyti tik sveikas žuvis. Vežimo metu nugaišusios žuvys nepriimamos į Subjektą, o sužeistos žuvys turi būti priimamos į Subjektą, nedelsiant apsvaiginamos, paskerdžiamos, išdarinėjamos ir siūlomos parduoti. Gyvos maistui netinkamos žuvys turi būti nužudomos, sudedamos į 1 kategorijos ŠGP skirtą konteinerį ir perduodamos perdirbti vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatomis.
12. Vienoje talpykloje draudžiama laikyti plėšriųjų rūšių žuvis su kitų rūšių žuvimis. Atsižvelgiant į žuvų rūšį, žuvų tankis talpyklose turi atitikti priede nurodytą kiekį. Vienoje talpykloje laikant skirtingų rūšių žuvis jų kiekis turi būti ne didesnis kaip 50 kg/m3 vandens.
13. Talpyklose leidžiama laikyti tik sveikas ir gyvas žuvis. Talpyklos turi būti reguliariai tikrinamos – negyvos žuvys iš talpyklų turi būti nedelsiant surenkamos ir sudedamos į 2 kategorijos ŠGP skirtą konteinerį. Sužeistos žuvys turi būti nedelsiant išimamos iš talpyklų, apsvaiginamos, paskerdžiamos, išdarinėjamos ir siūlomos parduoti.
14. Gyvas žuvis Subjekte galima laikyti ne ilgiau kaip 5 paras nuo jų pristatymo į Subjektą. Pasibaigus nustatytam laikui, jos turi būti apsvaiginamos, paskerdžiamos, išdarinėjamos ir siūlomos parduoti Subjekte.
15. Pašalinus žuvis talpyklos ir jose esanti įranga turi būti valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos patvirtintais biocidais, nekenksmingais žuvims ir žmonėms.
16. Subjekte turi būti užtikrinama, kad žuvis tvarkantys asmenys turėtų reikiamą kvalifikaciją, žinių bei įgūdžių atlikti šį darbą, vadovaujantis Reikalavimais.
III. ATSAKINGOJO ASMENS PAREIGOS
19. Atsakingasis asmuo privalo:
19.1. imtis visų priemonių, užtikrinančių, kad visais žuvų tvarkymo Subjekte etapais būtų laikomasi šių Reikalavimų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023) nuostatų;
19.3. užtikrinti ne rečiau kaip vieną kartą per darbo dieną, o prireikus ir dažniau, gyvų žuvų tvarkymui bei ŠGP laikymui skirtų patalpų arba vietų bei įrangos valymą, plovimą ir dezinfekavimą;
19.5. užtikrinti nustatytą vandens temperatūrą, vandens prisotinimą deguonimi ir leistiną žuvų tankumą vandens talpyklose;
19.6. vadovaujantis Subjekto savikontrolės sistema registruoti šiuos duomenis:
20. Registracijos duomenys, nurodyti 19.6.1 ir 19.6.2 punktuose, turi būti saugomi ne mažiau kaip vienerius metus, duomenys, nurodyti 19.6.3 punkte, turi būti saugomi ne mažiau kaip 3 metus Subjekte ir pateikiami VMVT pareigūnams pareikalavus.
IV. REIKALAVIMAI ŽUVŲ SVAIGINIMO, SKERDIMO IR IŠDARINĖJIMO VIETOS ĮRENGIMUI IR ĮRANGAI
22. Subjektuose turi būti įrengta ir tik pagal paskirtį naudojama vieta, kurioje žuvys būtų svaiginamos, skerdžiamos bei išdarinėjamos. Ši vieta turi būti įrengta taip, kad žuvų svaiginimas, skerdimas ir išdarinėjimas nebūtų atliekamas pirkėjams matant.
23. Žuvų svaiginimo, skerdimo ir išdarinėjimo vietos įrengimui turi būti naudojamos nepūvančios, pašalinio kvapo neturinčios medžiagos, kurių danga nelaidi vandeniui, lengvai plaunama ir dezinfekuojama.
24. Žuvų svaiginimo, skerdimo ir išdarinėjimo vietoje turi būti įrengta:
24.4. šalto ir karšto arba reguliuojamos temperatūros tekančio vandens įrenginiai įrankiams, įrangai ir rankoms plauti; prie rankų plovimo įrangos turi būti pakankamas kiekis plovimo, dezinfekavimo ir nusausinimo priemonių;
V. REIKALAVIMAI ŽUVŲ SVAIGINIMUI IR SKERDIMUI
25. Žuvis svaiginti ir skersti gali asmenys, kurie turi teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atlikti šiuos veiksmus, vadovaujantis Reikalavimais (turi turėti pažymėjimą apie įgytas žinias).
27. Žuvys turi būti svaiginamos šiais metodais: elektros srove (elektros šoku) arba sukeliant galvos smegenų sukrėtimą.
28. Žuvis svaiginant elektros srove:
28.1. elektrinės svaiginimo įrangos elektrodai turi turėti gerą sąlytį su žuvies galvos audinių paviršiumi, kad elektros srovė tekėtų per galvos smegenis;
28.2. elektrinėje svaiginimo įrangoje turi būti įmontuotas elektros varžos matavimo prietaisas ir įrengta sistema, blokuojanti prietaisą, jeigu elektros srovės jėga nesiekia minimalių parametrų;
29. Žuvis svaiginant sukeliant galvos smegenų sukrėtimą naudojamas tam tikslui skirtas įrankis (tinkamo dydžio metalinė, plastikinė kuokelė, plaktukas), kuriuo suduodama per žuvies galvą šiek tiek aukščiau akių lygio; smūgis turi būti staigus ir pakankamai stiprus.
30. Apsvaigintos žuvys, kol neatsigavo (nuslopinti akių, žiaunų, kūno judesiai), turi būti paskerdžiamos šiais metodais (pasirinktinai):
VI. REIKALAVIMAI ŽUVŲ IŠDARINĖJIMUI IR SIŪLYMUI PARDUOTI
33. Siūlomos parduoti išdarinėtos žuvys laikomos lede. Ledas turi būti pagamintas iš švaraus ar geriamojo vandens. Ištirpus ledui, vanduo turi lengvai ištekėti ir nesiliesti su žuvimis. Šis punktas netaikomas tais atvejais, kai šviežios išdarinėtos žuvys parduodamos pirkėjams.
34. Talpyklos išdarinėtų žuvų laikymui turi būti pagamintos iš nekenksmingos, vandeniui nelaidžios, puvimui atsparios, lygios, lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos medžiagos.
35. Draudžiama prekiauti žuvimis, jeigu:
35.3. jose nustatyta kenksmingųjų medžiagų, nurodytų Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tireostatinį poveikį, bei beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje nurodymuose bei Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklėse, liekanų ar radioaktyvumo lygis viršija leistinus užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygius.
VII. REIKALAVIMAI GYVŲ ŽUVŲ IR IŠDARINĖTŲ ŽUVŲ ŽENKLINIMUI
36. Gyvų žuvų talpyklos ženklinamos ir informacija apie išdarinėtas žuvis pateikiama vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin., 2003, Nr. 13-530) reikalavimais. Papildomai turi būti nurodyta ši informacija:
36.2. sužvejojimo vieta bei gamybos būdas pagal 2001 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2065/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 taikymo taisykles, reglamentuojančias vartotojų informavimą apie žuvininkystės ir akvakultūros produktus;
VIII. REIKALAVIMAI ŠALUTINIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ TVARKYMUI
37. Subjekte ŠGP turi būti suskirstomi į kategorijas, surenkami į ŠGP skirtus konteinerius ir perduodami perdirbti vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 II skyriaus nuostatomis. ŠGP skirti konteineriai turi būti aiškiai pažymėti užrašu arba paženklinti etikete su užrašu, nurodančiu kategoriją, pvz.: 1 kategorijos ŠGP, 2 kategorijos ŠGP ir 3 kategorijos ŠGP.
38. Surinkti ŠGP turi būti išnešti iš žuvų svaiginimo, skerdimo ir išdarinėjimo vietos į ŠGP laikymo patalpą arba vietą. ŠGP draudžiama laikyti Subjekto darbo ar prekybos patalpose.
39. ŠGP skirti konteineriai turi būti:
39.1. pagaminti iš korozijai atsparių medžiagų, nelaidūs skysčiams, lengvai valomi, plaunami ir dezinfekuojami;
39.2. valomi, plaunami ir dezinfekuojami po kiekvieno jų panaudojimo patvirtintais metodais ir medžiagomis;
40. ŠGP turi būti išvežti iš Subjekto per 24 valandas. Esant reikalui, kai ŠGP Subjekte laikomi ilgiau kaip 24 valandas, jie turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip +7 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 3 paras, žemesnėje kaip 0 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 7 paras ir žemesnėje kaip –10 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 30 parų.
41. Atsakingasis asmuo turi tvarkyti ŠGP apskaitą ir teikti ataskaitas teritorinei VMVT pagal VMVT direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 patvirtintus Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimus (Žin., 2005, Nr. 40-1305).
IX. SUBJEKTŲ VALSTYBINĖ VETERINARINĖ KONTROLĖ
43. Teritorinių VMVT pareigūnai Subjekto darbo valandų metu turi teisę lankytis visose patalpose ir vietose, susijusiose su žuvų ir ŠGP tvarkymu, kad galėtų nustatyti, ar laikomasi šių Reikalavimų nuostatų.
X. ATSAKOMYBĖ
45. Nustačius šių Reikalavimų pažeidimų, teritorinės VMVT viršininkas ar jo įgaliotas asmuo gali:
Žuvų tvarkymo mažmeninės prekybos
subjektuose veterinarijos reikalavimų
priedas
REKOMENDUOJAMOS ŽUVŲ KIEKIO, VANDENS TEMPERATŪROS IR IŠTIRPUSIO DEGUONIES KIEKIO VANDENYJE NORMOS, KAI VANDUO TALPYKLOSE NUOLAT PRISOTINAMAS DEGUONIMI
| Eil. Nr. |
Žuvų rūšis |
Vandenyje ištirpusio deguonies kiekis, mg/l |
Žuvų kiekis, kg/m3 vandens |
Vandens temperatūra, °C |
| 1. |
Upėtakiai |
ne mažiau kaip 7 |
25–30 |
+5–18 |
| 2. |
Eršketai |
ne mažiau kaip 5 |
30–40 |
+5–18 |
| 3. |
Karosai |
ne mažiau kaip 5 |
50–80 |
+5–18 |
| 4. |
Plačiakakčiai |
ne mažiau kaip 5 |
50–70 |
+5–18 |
| 5. |
Karpiai |
ne mažiau kaip 5 |
100–130 |
+5–18 |
| 6. |
Lynai |
ne mažiau kaip 5 |
iki 100 |
+5–18 |
| 7. |
Lydekos |
ne mažiau kaip 5 |
50–70 |
+5–18 |
| 8. |
Unguriai |
ne mažiau kaip 5 |
70–100 |
+5–18 |
| 9. |
Šamai |
ne mažiau kaip 5 |
70–100 |
+5–18 |
| 10 |
Amūrai |
ne mažiau kaip 5 |
70–100 |
+5–18 |
______________