LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

2001 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 288

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648) 12 straipsnio 5 dalimi:

1. Tvirtinu Žvejybos kvotų skyrimo tvarką (pridedama).

2. Laikau netekusiais galios:

2.1. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 297 „Dėl 1997 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 321 vykdymo“ (Žin., 1997, Nr. 43-1064);

2.2. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų skyrimo uždarojo ir atvirojo konkursų laikinųjų nuostatų bei Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų skyrimo be konkurso laikinųjų nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 6-123);

2.3. žemės ūkio ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 52 „Dėl Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų skyrimo uždarojo ir atvirojo konkursų laikinųjų nuostatų papildymo“.

Žemės ūkio Ministras                                                                  Kęstutis Kristinaitis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2001 08 22

įsakymu Nr. 288

Žvejybos kvotų skyrimo TVARKA

1. Žvejybos kvotos skiriamos:

1.1. žvejybai Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose – juridiniams ir fiziniams asmenims (toliau – naudotojai), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įteisinusiems verslinės žvejybos veiklą ir turintiems teisę užsiimti versline žvejyba šiuose telkiniuose. Naudotojų, turinčių teisę užsiimti versline žvejyba Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose, sąrašus tvirtina Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos;

1.2. žvejybai kituose nenuomotinuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose – naudotojams, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įteisinusiems verslinės žvejybos veiklą ir iki kvotų skirstymo žvejojusiems nenuomotinuose vandens telkiniuose;

1.3 žvejybai kituose neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose – naudotojams, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įteisinusiems verslinės žvejybos veiklą.

2. Žvejybos kvotas skirsto Žvejybos kvotų skirstymo komisija (toliau – komisija). Komisija sudaroma iš Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (komisijos pirmininkas), jo pavaduotojo (komisijos pirmininko pavaduotojas), vyr. specialisto (komisijos sekretorius), Žuvininkystės tarybos atstovo ir Aplinkos ministerijos atstovo. Dalyvauti komisijos darbe gali būti kviečiami žvejybos įmonių asociacijų bei kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

3. Komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja komisijos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas.

4. Apie rengiamą komisijos posėdį visi komisijos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Jiems pateikiamas posėdžio darbotvarkės projektas.

5. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.

6. Komisija, gavusi Aplinkos ministerijos įsakymą apie žvejybos limitų Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose nustatymą, išsiunčia pranešimus tame telkinyje turintiems teisę užsiimti versline žvejyba naudotojams bei jų asociacijoms. Pranešimą apie kvotų skirstymą kituose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pranešimuose nurodo:

6.1. vandens telkinį ir skirstomo žvejybos limito dydį;

6.2. prašymų žvejybos kvotoms gauti pateikimo terminą;

6.3. žvejybos kvotų skirstymo vietą ir laiką;

6.4. adresą ir telefoną papildomai informacijai gauti;

6.5. pradinę konkurso kainą (išskyrus Baltijos jūrą, Kuršių marias ir Kauno marias);

6.6. kitas kvotų skirstymo sąlygas.

7. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, Kuršių mariose arba Kauno mariose, pateikia komisijai dokumentų apie verslinės žvejybos įteisinimą (įmonės registravimo pažymėjimo, įstatų arba patento) kopijas ir prašymus, kuriuose nurodo:

7.1. naudotojo rekvizitus (pavadinimą, įmonės/asmens kodą, adresą, sąskaitos banke numerį);

7.2. turimą žvejybos bazę (žvejybos įrankių ir laivų skaičių ir t. t.);

7.3. norimų gauti žvejybos kvotų dydį.

8. Žvejybos kvotos Baltijos jūroje skirstomos laikantis nuostatos nedidinti naudotojų ir laivų skaičiaus, o Kuršių mariose ir Kauno mariose – nedidinti naudotojų skaičiaus.

9. Žvejybos kvotos Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose naudotojams skiriamos atsižvelgiant į jų:

9.1. paskutiniųjų trejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį;

9.2. paskutiniųjų trejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį bei turimą žvejybinių laivų skaičių (Baltijos jūroje).

10. Naudotojų skaičius gali būti didinamas tik tuo atveju, jei turėjęs teisę žvejoti Baltijos jūroje, Kuršių mariose arba Kauno mariose naudotojas reorganizuojamas į kelis naudotojus, kuriems padalijami žvejybos laivai, įrankiai bei žuvų sugavimo kvotos.

11. Nauji naudotojai žvejybos Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose kvotas gali gauti tik vietoj praradusio teisę žvejoti šiuose telkiniuose naudotojo.

12. Sprendimai dėl naujų naudotojų žvejybos Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose galimybių priimami apsvarsčius bendrame tame telkinyje žvejojančių naudotojų bei jų asociacijų susirinkime.

13. Žvejybos kvotos kituose nenuomotinuose bei neišnuomotuose valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau – kiti telkiniai) skiriamos:

13.1. jeigu kvotų užtenka – be konkurso;

13.2. jeigu kvotų neužtenka – konkurso tvarka.

14. Pirmenybę gauti žvejybos kvotas turi:

14.1. ungurių žvejybai upeliuose, ištekančiuose iš išnuomotų telkinių – tų telkinių nuomininkai, iki kvotų skirstymo pagal ungurių įveisimo normas savo lėšomis įveisę ungurius telkinyje, iš kurio išteka upelis, arba skyrę lėšų reikiamam ungurių kiekiui įveisti;

14.2. stintų žvejybai upėse jų migracijos metu – naudotojai, žvejoję šiame vandens telkinyje ne mažiau kaip penkerius metus ir savo lėšomis įsirengę bei tinkamai prižiūrintys stintų gaudymo vietas;

14.3. naudotojai, žvejojantys tame telkinyje ne mažiau kaip 10 metų;

14.4. specialiai žvejybai.

15. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas kituose telkiniuose, komisijai pateikia:

15.1. prašymą, kuriame nurodo savo rekvizitus (pavadinimą, įmonės/asmens kodą, adresą, sąskaitos banke numerį), norimų gauti kvotų dydį;

15.2. dokumentus, įrodančius pirmumo teisę gauti norimas kvotas (jeigu naudotojas turi pirmumo teisę):

15.2.1. 14.1 punkte numatytais atvejais – ungurių įveisimo aktą arba dokumentų, patvirtinančių, kad skyrė lėšas žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, kopijas;

15.2.2. 14.2 punkte numatytais atvejais – Klaipėdos regiono Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros patvirtintą aktą apie įrengtą stintų gaudymo vietą, jos būklę bei atliekamą priežiūrą;

15.3. dokumentų apie naudotojo verslinės žvejybos įteisinimą (įmonės registravimo pažymėjimo, įstatų arba patento) kopijas;

15.4. atskirame užklijuotame voke su užrašu „KONKURSUI“ – siūlomą kainą (tam atvejui, jeigu kvotų neužteks ir jos bus skirstomos konkurso tvarka).

16. Pasibaigus skelbime nurodytam dokumentų pateikimo terminui, prašymai nebepriimami.

17. Kvotos skiriamos tik tiems naudotojams, kurie pateikė visus 15 p. išvardytus dokumentus.

18. Pretendentų prašymai registruojami atskirame žurnale, nurodant eilės numerį ir gavimo datą. Užklijuoti vokai su užrašu „KONKURSUI“ atplėšiami tik komisijos posėdžio metu.

19. Jeigu naudotojas pageidaujamų kvotų atsisako, komisijai apie tai praneša raštu.

20. Jeigu visiems naudotojams, nustatyta tvarka pateikusiems prašymus, kvotų užtenka, jos paskiriamos be konkurso. Šiuo atveju naudotojai žuvų ištekliams atkurti ir saugoti moka pradinę konkurso kainą.

21. Jeigu naudotojams, pateikusiems prašymus, žvejybos kvotų neužtenka, kvotos skiriamos konkurso būdu, atsižvelgiant į siūlomą kainą. Konkursą laimi naudotojas, pasiūlęs didžiausią kainą.

22. Žvejybos kvotos naudotojams gali būti neskiriamos, jeigu jie:

22.1. šiurkščiai ir pakartotinai pažeidė žvejybos taisykles (nuobaudos galiojimo laikotarpiu);

22.2. neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos;

22.3. neįvykdė žvejybos kvotų naudojimo ar žvejybos leidimų sąlygų;

22.4. nepateikė duomenų apie sugautas žuvis.

23. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais:

23.1. savo noru nutraukę žvejybą;

23.2. per metus be svarbios priežasties nevykdę žvejybos;

23.3. sustabdžius naudotojo žvejybinę veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių įstatymų, žvejybos taisyklių bei kitų teisės aktų šiurkščių pakartotinių pažeidimų.

24. Jeigu naudotojas, gavęs kvotą per šešis mėnesius be svarbių priežasčių nepradėjo žvejybos, jam skirta žvejybos kvota mažinama dvigubai arba anuliuojama.

25. Žvejybos kvotos vandens telkiniuose, kuriems būtina ilgalaikė priežiūra arba papildomi paruošiamieji darbai, gali būti skiriamos ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

26. Komisijos sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius.

27. Naudotojams, gavusiems žvejybos kvotas, išrašomos verslinės žvejybos kvotų skyrimo kortelės, patvirtintos Žuvininkystės departamento prie Žemes ūkio ministerijos direktoriaus, kuriose nurodomos naudotojui skirtos žvejybos kvotos bei jų naudojimo sąlygos.

28. Naudotojai komisijos sprendimus gali apskųsti teismui per 10 kalendorinių dienų nuo komisijos posėdžio dienos. Naudotojas, apskundęs komisijos sprendimą teismui, privalo nedelsdamas apie tai informuoti komisiją.

29. Teismui pripažinus komisijos sprendimus negaliojančiais, rengiamas naujas komisijos posėdis šių nuostatų nustatyta tvarka.

______________