LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO
Nr. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2011 m. lapkričio 24 d. Nr. V-2253

Vilnius

 

P a k e i č i u Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; 2011, Nr. 55-2673):

1. Įrašau 6 punkte vietoj žodžio „daugiafunkcinis“ žodį „daugiafunkcis“.

2. 10 punkte:

2.1. įrašau 10.1.5 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“;

2.2. išdėstau 10.2.3 papunktį taip:

„10.2.3. esami universalūs daugiafunkciai centrai tik iš dalies sprendžia švietimo įstaigų reorganizacijos, švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, dėl nepakankamo daugiafunkcių centrų skaičiaus ir siauro jų paslaugų spektro švietimo paslaugos kai kurių vietovių (ypač kaimo) gyventojams vis dar sunkiai prieinamos, jų kokybė nepakankama“;

2.3. išdėstau 10.5 papunktį taip:

„10.5. infrastruktūros SSGG analizės išvados. Šalies švietimo įstaigų išsidėstymas yra pakankamai geras, taip pat steigiami nauji pažangūs švietimo sistemos vienetai – universalūs daugiafunkciai centrai. Šiuo metu gerėja švietimo įstaigų aprūpinimas IKT įranga, ji daugiau naudojama ugdymo procese. Tačiau šalies bendrojo ugdymo įstaigos dar nepakankamai aprūpintos specifinėmis mokymo priemonėmis (gamtos ir technologijų mokslų bei meninio ugdymo įranga, specialiųjų poreikių mokiniams reikalinga įranga, bibliotekų įranga ir pan.). Mokyklose neįrengtos modernios darbo vietos mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams, dar neužtikrinamas švietimo paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Tobulinant egzaminų sistemą susiduriama su įrangos problemomis. Probleminės ir investicijų reikalaujančios bendrojo ugdymo infrastruktūros sritys yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos ir jų bibliotekos, specialiosios ir jaunimo mokyklos, egzaminų infrastruktūra, universalūs daugiafunkciai centrai. Pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos įstaigų patalpoms modernizuoti, aprūpinti mokymo priemonėmis, IKT įranga, kita įranga, baldais.“

3. Išdėstau 16.4 punkto lentelę taip:

„

Uždavinys

Komponentas

Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą

Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (5 priedas)

Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo, taikant šiuolaikines priemones, komponentas (6 priedas)

Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimo komponentas (12 priedas)

Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtros komponentas (13 priedas)

Specialiųjų mokymo priemonių rengimo komponentas (14 priedas)

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtros komponentas (15 priedas)

Alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje komponentas (19 priedas)

Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo komponentas (32 priedas)

Gabių vaikų ugdymo kokybės gerinimo komponentas (34 priedas)

Švietimo prieinamumo didinimo specialiųjų poreikių asmenims (mokiniams) komponentas (35 priedas)

Neformaliojo švietimo paslaugų plėtros komponentas (45 priedas)

Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas

Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros komponentas (27 priedas)

Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcius centrus komponentas (41 priedas)

Užtikrinti geresnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje

Nevalstybinių ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtros komponentas (44 priedas)

Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas ir mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę

Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūros komponentas (24 priedas)

Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo komponentas (25 priedas)

Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas

Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimo komponentas (21 priedas)

Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas

Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (42 priedas)

Sudaryti sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi, steigiant specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinant jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengiant specialistų darbo vietas

Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimo komponentas (22 priedas)

Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymo komponentas (23 priedas)

Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (28 priedas)

Gerinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kokybę, mokymosi pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos skaidrumą, modernizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtros komponentas (26 priedas)

“

 

4. 17 punkte:

4.1. įrašau 17.1.1 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“;

4.2. įrašau 17.1.3 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinius“ žodį „daugiafunkcius“;

4.3. įrašau 17.2.2 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkciniai“ žodį „daugiafunkciai“;

4.4. įrašau 17.4.3 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinius“ žodį „daugiafunkcius“;

4.5. įrašau 17.4.4 papunktyje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“;

5. Įrašau 24.2 punkto lentelėje vietoj žodžio „daugiafunkcinius“ žodį „daugiafunkcius“.

6. Įrašau 24.3 punkto lentelėje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“.

7. Įrašau 33 punkto lentelėje vietoj žodžio „daugiafunkcinių“ žodį „daugiafunkcių“.

8. Išdėstau 5 priedą nauja redakcija (pridedama).

9. Išdėstau 11 priedą nauja redakcija (pridedama).

10. Išdėstau 27 priedą nauja redakcija (pridedama).

11. Išdėstau 33 priedo 8 punkto lentelę taip:

„

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos

Kriterijai

1.

Bendra informacija

 

1.1.

Veiksmų programa

2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

1.2.

Prioritetas

2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“

1.3.

Priemonė

Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas

1.4.

Nacionalinė programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

2.

Finansavimas

 

2.1.

Finansavimo būdas

Valstybės projektų planavimas

2.2.

Kryžminis finansavimas

Iki 10 proc.

3.

Tinkamumas

 

3.1.

Pareiškėjas(-ai)

Vytauto Didžiojo universitetas

3.2.

Partneris(-iai)

Lietuvių kalbos institutas, viešoji įstaiga „Global Lithuanian Leaders“, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Vilniaus lietuvių namai, Šiaulių Didždvario gimnazija

3.3.

Remiamos veiklos

1. Trumpa esamos situacijos analizė;

2. Kvalifikacijos tobulinimo programos/ugdymo modulių rengimas ir diegimas;

3. Mokomosios ir metodinės medžiagos rengimas ir publikavimas;

4. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas.

3.4.

Tikslinės grupės

Mokytojai (dirbantys Lietuvoje ir užsienyje)

3.5.

Komponento ir pavienio projekto vertė

Komponento biudžetas 1,6 mln. Lt.

3.6.

Prašomos paramos dydis

Maksimali projekto vertė 1,6 mln. Lt

3.7.

Paramos intensyvumas

Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų

3.8.

Projekto vieta

Lietuvos Respublika

3.9.

Projekto trukmė

Iki 24 mėnesių

3.10.

Projekto pradžia

2011 m.

4.

Atitikties kriterijai

-

5.

Administruojanti institucija

Europos socialinio fondo agentūra

6.

Projektų vertinimas

Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas

7.

Horizontalieji prioritetai

 

7.1.

Lygių galimybių skatinimas

Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projekto veiklose ir naudotis projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai

Vykdant projektą bus:

1. sukurtos ir išbandytos kvalifikacijos tobulinimo programos, skirtos Lietuvos pedagogams, dirbantiems su vaikais užsieniečiais ir iš užsienio grįžusiais vaikais, ir mokytojams, dirbantiems užsienio lietuviškose mokyklose;

2. sukurti ir išbandyti užsieniečių ir iš užsienio grįžusių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo modeliai;

3. sukurta mokomoji ir metodinė medžiaga, skirta užsieniečių vaikams ir iš užsienio grįžusiems vaikams Lietuvoje ir lietuvių vaikams užsienyje bei jų mokytojams, tėvams;

4. ugdomos naujos užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo dalyvių kompetencijos.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra

Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33–1547), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais siekti bei užtikrinti aiškų (visiems dalyviams suprantamą) užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimą.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.4.

Regioninė plėtra

Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytas 14 probleminių teritorijų.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.5.

Darnus vystymasis

Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

“.

 

12. Išdėstau 41 priedą nauja redakcija (pridedama).

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

Mokyklų tobulinimo programos plius

5 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-2253 redakcija)

 

NUOTOLINIO MOKYMO KURATORIŲ (KAIMO VIETOVĖSE) KOMPETENCIJOS TOBULINIMO KOMPONENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimo komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“.

3. Komponento įgyvendinimas leidžia siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr.12-391), išskiriamo švietimo plėtotės tikslo „Išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos trečiąją kryptį „Paramos tobulinimas“.

4. Komponento įgyvendinimas prisideda prie Europos Sąjungos darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ išskiriamų pagrindinių tikslų „Užtikrinti švietimo ir mokymo prieinamumą“ bei „Didinti švietimo ir mokymo pasiekiamumą“ įgyvendinimo. Programoje pabrėžiama, jog švietimas, mokymas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra ypač svarbūs gyvybingai žinių ekonomikai, nes jie atveria galimybes kurti kokybiškas darbo vietas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

5. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

 

6. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatyta sukurti efektyvumo, prieinamumo reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras. Tuo siekiama išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą bei užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančių asmenų, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius. 

7. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX–1187 (Žin., 2002, Nr. 113–5029), nurodoma, kad mokslas ir švietimas toliau liks prioritetinė plėtros sritis, bus įkurta darni, veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją.

8. Prie nuotolinių studijų plėtros prisideda programos Informacinės technologijos mokslui ir studijoms konferencijoje pristatytas „Lietuvos virtualus universitetas“ komponentas, planuojantis universitetų, kolegijų, mokslo institutų, profesinių mokyklų, švietimo centrų plėtrą virtualioje erdvėje, apimant plačią veiklos sritį: kvalifikacinių laipsnių studijas, profesinį rengimą, teikiamą pagalbą mokykloms, gyventojų savišvietai skirtus mokymosi kursus.

9. Vilniaus Ozo vidurinė mokykla įvykdė 2 projektus „Nuotolinio mokymosi kursas X–XII klasei“ bei „Nuotolinio mokymosi kursas VIII–IX klasei“. Šie projektai buvo ypač patogūs asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali mokytis tradicinėje bendrojo ugdymo mokykloje. Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje yra paruošti nuotolinio mokymo kursai, pritaikyta metodika ir vykdomi mokymai aštuntose, devintose, dešimtose, vienuoliktose bei dvyliktose klasėse.

10. Svarbi užsienio šalių patirtis vystant nuotolinį mokymą. 1998–2001 m. laikotarpiu buvo vykdomas projektas „Distance Education in Rural Areas via Libraries” finansuojamas iš Europos Sąjungos Telematikos programos bibliotekoms, kuriame dalyvavo daugelis Švedijos, Austrijos, Ispanijos, Airijos bei Jungtinės Karalystės viešųjų bibliotekų. Nuotolinis mokymas (nuotolinis mokymasis – tai mokymo paslaugų sistema, siejanti besimokančius ir švietimo institucijas bei galinti pagerinti esamų ir potencialių besimokančiųjų mokymosi galimybes, ypač plačiai tam naudojant informacines ir komunikacines technologijas (toliau – IKT) kaimo vietovėse buvo vystomas steigiant nuotolinio mokymo centrus viešosiose kaimo vietovių bibliotekose.

11. Sukurtas ir pradėtas įgyvendinti komponentas „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“, kurio paskirtis – teikti ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Planuojama įsteigti 76 universalius daugiafunkcius centrus kaimo vietovėse. Komponentas „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“ galės pasinaudoti vykdomu nacionaliniu komponentu „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, kuris iš esmės pagerins kaimo vietovių gyventojų galimybes pasitelkti modernias informacinių technologijų priemones, internetą švietimosi bei gebėjimų, kūrybingumo ir verslumo ugdymo reikmėms, sudarys galimybes visoms Lietuvos kaimo seniūnijoms įsirengti interneto prieigos centrus.

12. Siekiant užtikrinti, kad įsteigti 76 universalūs daugiafunkciai centrai kaimo vietovėse teiktų kokybiškas ir efektyvias paslaugas, svarbūs ne tik centrų techniniai ištekliai, tačiau ir centruose dirbančių nuotolinio mokymo kuratorių kompetencija. Bus siekiama parengti kompetentingus nuotolinio mokymo kuratorius, galinčius konsultuoti ir organizuoti nuotolinių paslaugų teikimo paslaugas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms.

13. Išskirtini šie pagrindiniai nuotolinio mokymo tinklo plėtros (kaimo vietovėse) privalumai, trūkumai ir galimybės:

13.1. nuotolinio mokymo privalumai:

13.1.1. didėja kvalifikuoto nuotolinio mokymo personalo skaičius, nes Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose užregistruota „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“ magistrantūros programa ir pagal ją studijuoja studentai nuo 2003 metų;

13.1.2. patirtis vykdant nuotolinį mokymą. Informacinių technologijų mokymo centras, Švietimo informacinių technologijų centras (toliau – ITC), Lietuvos distancinio mokymosi sistema (tai nuotolinio mokymosi tinklas, skatinantis informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, plėtojant ir koordinuojant informacinėmis technologijomis grįstas aukštojo mokslo bei tęstinio mokymosi sistemas, toliau – LieDM), Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras bei kitos įstaigos sėkmingai teikia nuotolinio mokymosi kursus, tuo tikslu naudojant vaizdo konferencijas bei įvairias virtualias aplinkas;

13.2. nuotolinio mokymo trūkumai:

13.2.1. aukštos kvalifikacijos nuotolinio mokymo kuratorių kaimo vietovėse trūkumas;

13.2.2. nėra visuotinai pripažįstamų reikalavimų kandidatams į kuratoriaus pareigas. Sunku apibrėžti nuotolinio švietimo kursų kūrėjų kompetencijas ir atliekamas funkcijas;

13.2.3. fiksuojamas žemas bendras kaimo vietovėse gyvenančių žmonių kompiuterinio raštingumo lygis;

13.3. nuotolinio mokymo galimybės:

13.3.1. priimti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.) akcentuoja nuotolinio mokymosi tinklo plėtrą, sudaro galimybes sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, kur kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka – nuotolinio mokymo centras;

13.3.2. šalies aukštųjų mokyklų vykdomos studijų programos sudaro galimybes paruošti reikiamos kvalifikacijos nuotolinio mokymo specialistus.

 

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

14. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius.

15. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

15.1. apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius;

15.2. parengti nuotolinio mokymosi programas (kursus), kurios atitiktų kaimo vietovių gyventojų poreikius;

15.3. apmokyti kaimo vietovių, kuriose buvo įsteigti universalūs daugiafunkciai centrai, ir gretimų kaimo vietovių gyventojus.

 

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

16. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

Metai

Reikšmė

Rezultato rodikliai:

 

 

 

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais

2006

–*

90**

Produkto rodikliai:

 

 

 

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:

2006

–

4096

– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;

 

 

4000

– švietimo pagalbos specialistai

 

 

96

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

17. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

Metai

Reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius).

Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai

2006

–

96

 

18. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo ITC ir Ugdymo plėtotės centras (toliau – UPC); vertina Komponentą pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

Metai

Reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Atlikta tyrimų, vnt.

2006

–

1

Parengta nuotolinio mokymo kursų ir programų, vnt.

2006

–

4

Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius

2006

–

96

Apmokytų suaugusiųjų asmenų skaičius

2006

–

4000

 

19. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

19.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina ITC direktorius ir UPC direktorius;

19.2. Komponento valdymo grupės posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kas pusmetį;

19.3. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau – PVK) ir Ministerijai.

 

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

 

20. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas“ (toliau – Projektas).

21. Pagrindinis Projekto tikslas – gerinti nuotolinio mokymosi tinklo teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, siekiant kaimo vietovių gyventojams padėti įgyti reikiamą kvalifikaciją ir įgūdžius.

22. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

22.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina ITC ir UPC kartu su partneriu asociacija „LĮA“ (toliau – „LĮA“);

22.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

22.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

22.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

23. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos (fondų) lėšas administruoja ITC ir UPC bei „LĮA“.

24. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais: I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1061,4 tūkst. Lt (vykdytojai – ITC), II įgyvendinimo etapo metu – 1938,6 tūkst. Lt (vykdytojai – UPC kartu su „LĮA“). Projekto I ir II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

 

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

 

25. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).  

26. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

 

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos

Kriterijai

1.

Bendra informacija

 

1.1.

Veiksmų programa

2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

1.2.

Prioritetas

2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“

1.3.

Priemonė

Visuotinio priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas (ypač kaimo vietovėse)

1.4.

Nacionalinė programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

2.

Finansavimas

 

2.1.

Finansavimo būdas

Valstybės projektų planavimas

2.2.

Kryžminis finansavimas

Iki 240 tūkst. Lt

3.

Tinkamumas

 

3.1.

Pareiškėjas

ITC ir UPC 

3.2.

Partneris(-iai)

„LĮA“

3.3.

Remiamos veiklos

1. Tyrimų atlikimas;

2. Mokymai;

3. Nuotolinio mokymo kuratorių, dirbsiančių universaliuose daugiafunkciuose centruose, tinklo kūrimas;

4. Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenų ugdymas.

3.4.

Tikslinės grupės

1. Nuotolinio mokymo kuratoriai;

2. Kaimo vietovių gyventojai;

3. Universalių daugiafunkcių centrų darbuotojai;

4. Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys.

3.5.

Projekto vertė

Iki 3000,00 tūkst. Lt

3.6.

Prašomos paramos dydis

Iki 3000,00 tūkst. Lt

3.7.

Paramos intensyvumas

Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.

3.8.

Projekto vieta

Lietuvos Respublika

3.9.

Projekto trukmė

58 mėn.

I įgyvendinimo etapas – 34 mėn.

II įgyvendinimo etapas – 24 mėn.

3.10.

Projekto pradžia

2009 m.

4.

Atitikties kriterijai

–

5.

Administruojanti institucija

Europos socialinio fondo agentūra

6.

Projektų vertinimas

Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas

7.

Horizontalieji prioritetai

 

7.1.

Lygių galimybių skatinimas

Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra užtikrins ne tik moterų ir vyrų lygias galimybes, bet ir garantuos lygias galimybes visiems žmonėms dalyvauti švietimo ir mokymo veikloje, tobulinti įgūdžius, įgyti naujų įgūdžių, gauti kitą tiesioginę ar netiesioginę pagalbą siekiant išlikti aktyviais ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais ar jais tapti. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai

Projektu bus diegiamos novatoriškos socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklos, siekiant juos paskatinti mokytis. Didinamas nuotolinio mokymosi paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Daugiau nei 50 proc. lėšų planuojama skirti novatoriškoms veikloms.

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra

Komponente numatytos veiklos, ypač nuotolinio mokymo kuratorių apmokymas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.4.

Regioninė plėtra

Nuotolinio mokymosi sistemos plėtra garantuoja didesnį paslaugų prieinamumą bei mažina teritorinius skirtumus. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66–1987; 2002, Nr. 123–5558). Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.5.

Darnus vystymasis

Nuotolinio mokymosi paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, sukurs sąlygas efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

 

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

 

27. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

27.1. ITC bei UPC ir „LĮA“ darbuotojai;

27.2. kaimo vietovių gyventojai;

27.3. kursų (programų) rengimo konsultantai;

27.4. nuotolinio mokymo kuratoriai.

28. Numatomos viešinimo priemonės:

28.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

28.2. elektroninėje erdvėje – informaciniai pranešimai Ministerijos, ITC, UPC interneto svetainėse;

28.3. informacinis leidinys;

28.4. konferencijos.

29. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

 

_________________

 

Mokyklų tobulinimo programos plius

11 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-2253 redakcija)

 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrOS KOMPONENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Programos Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau – Programa) dalis.

2. Komponentas įgyvendina Programos 3 tikslo „Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT“.

3. Komponentas skirtas įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX–1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kuriose numatoma išplėtoti ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, laiduojantį lygias mokymosi starto galimybes, sukurti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistemą, ikimokyklinį ugdymą pirmiausia atverti socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams, pradėti teikti kryptingą pedagoginę, kultūrinę paramą visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms; Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), nuostatoms; Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2002 m. rugsėjo 18 d. priimtoms rekomendacijoms Rec(2002)8, kuriose valstybės narės kviečiamos imtis veiksmų dėl prieinamų, nebrangių, lanksčių ir aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo paslaugų užtikrinimo. Komponento įgyvendinimas taip pat prisidės prie Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350 (Žin., 2004, Nr. 159–5795), Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-350 (Žin., 2011, Nr. 30-1421), tikslų pasiekimo.

4. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

 

II. ESAMOS būklės ir tendencijų analizė

 

5. Lietuva daro didelę pažangą, plėtodama ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą (padidėjimas per paskutiniuosius metus siekia 26 proc.), tačiau ji vis dar atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių pagal keturmečių imtį: remiantis Eurostato duomenimis, 2007 m. keturmečių, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, Europos Sąjungoje vidutiniškai buvo 89 proc., Lietuvoje – 62 proc. 2009 m. Lietuvoje ikimokykliniame ugdyme dalyvavo 68 proc. keturmečių.

6. Ypatingai dideli skirtumai išlieka tarp galimybių lankyti darželį mieste ir kaimo gyvenamojoje vietovėje, socialinę atskirtį patiriančių šeimų vaikų ir neįgalių vaikų. 2009 m. ikimokykliniame ugdyme dalyvavo 54,7 proc. vaikų, iš jų apie 72,6 proc. – mieste ir 22,8 proc. – kaime.

7. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2009 metų pabaigoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko vietų daugiau nei 30 proc. savivaldybių – ypač didžiuosiuose miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Ankstyvojo (nuo gimimo iki 3 metų) ugdymo poreikis auga dėl didėjančio gimstamumo ir kintančios tėvystės ir motinystės išmokas reglamentuojančios teisinės bazės. Šeimos pasigenda lankstesnio darželių darbo laiko, įvairesnių ugdymo programų ir kitų paslaugų.

8. Tyrimo „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė“ (2009) rezultatai parodė, kad, decentralizavus ikimokyklinio ugdymo turinį, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir pedagogams atsirado iššūkis, kaip modeliuoti ugdymo turinį, užtikrinti ikimokyklinio ugdymo kokybę tenkinant įvairius ugdymosi poreikius. Daugelyje programų vaikų poreikiai atskleisti tik formaliai, ugdymo turinys yra arba labai siauras arba labai platus, nenumatyti vaikų pasiekimų vertinimo būdai. Tai lemia nepakankama pedagogų kompetencija reflektuoti įstaigoje vykdomą ikimokyklinio ugdymo programą, savo darbą grupėje, per menkas domėjimasis vaikų ugdymosi poreikiais, kolegų (taip pat ir užsienio) gerąja patirtimi.

9. Ikimokyklinis ugdymas glaudžiai susijęs su šeimos dalyvavimu darbo rinkoje bei visuomenės socialine gerove. Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių pirmauja pagal didėjančio nedarbo, skurdo mastus. Europos Komisijos atstovai 2010 m. konsultuodami Lietuvą rengiant Europos 2020 strategijos įgyvendinimo ir Nacionalinės reformų programos projektus, kaip prioritetinį darbą rekomendavo daugiau dėmesio skirti ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą, ypač pabrėždami ikimokyklinio ugdymo ir jo kompleksiškumo svarbą (ikimokykliniame ugdyme turi susijungti tiek ugdymo, tiek priežiūros, tiek švietimo pagalbos vaikui ir jo šeimai elementai). Tai ypač svarbu ugdant socialinės rizikos, socialinės atskirties šeimų grupei priklausančius vaikus. Tam reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

10. Siekiant išplėsti švietimo pagalbos prieinamumą ir ugdymo kompleksiškumą savivaldybėse nuo 2009 m. yra taikomas Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios gyvenimo ir ugdymo sąlygų gerinimo modelio aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1509 (Žin., 2009, Nr. 138-6073), tačiau dėl savivaldybių įstaigų ir institucijų, atsakingų už paramos ir pagalbos vaikams ir šeimoms teikimą, veiklos koordinavimo, patirties dirbti komandiniu principu stokos, tai kol kas įgyvendinama ne visose savivaldybėse, o ir tose savivaldybėse, kuriose bandoma tai taikyti, trūksta įgūdžių, lėšų.

 

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

11. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą ir įvairovę, ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse, mažinant socialinę atskirtį ir skirtumus tarp savivaldybių; užtikrinti lanksčias ir kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas ir reikiamą švietimo pagalbą, atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius.

12. Tikslui pasiekti keliami šie daliniai tikslai ir uždaviniai:

12.1. Plėtoti institucinį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse:

12.1.1. skatinti įvairius ikimokyklinio ugdymo programų teikėjus steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir (ar) grupes;

12.1.2. didinti ikimokyklinio ugdymo organizavimo įvairovę.

12.2. Gerinti sąlygas teikti kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą:

12.2.1. teikti metodinę pagalbą, kuriant ir diegiant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį;

12.2.2. vykdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio diegimo sklaidą;

12.2.3. palaikyti portalą www.ikimokyklinis.lt ir įkelti jį į e-mokyklą.

12.3. Plėtoti kompleksinės pagalbos teikimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams, stiprinant pozityviąją tėvystę, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir gerinti kompleksinės pagalbos kokybę.

 

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

13. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

Metai

Reikšmė

Rezultato rodikliai:

 

 

 

Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais

2006

–*

90**

Produkto rodikliai:

 

 

 

Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:

2006

–

5480

– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)

2006

–

5380

– dėstytojai (aukštojo mokslo studijos)

2006

–

50

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

 

14. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

Metai

Reikšmė

Rezultato rodikliai:

 

 

 

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais

2006

–*

90**

Produkto rodikliai:

 

 

 

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

2006

–

700

Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

 

15. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

Metai

Reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų

2006

–

100

Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius).

Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai

2006

–

66

 

16. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ugdymo plėtotės centras (toliau – UPC) ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras (toliau – ŠAC), kurie vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

 

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tikėtina padėtis

2015 m.

1.

Parengtų mokytojų skaičius

 

 

1.1.

Parengtų multiplikatorių skaičius

 

 

1.1.1.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovų (direktorių, direktorių pavaduotojų ugdymui) mokymams

Asmenų skaičius

14

1.1.2.

Savivaldybių darbuotojų mokymams

Asmenų skaičius

6

1.1.3.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų (globėjų) mokymams

Asmenų skaičius

120

1.1.4.

Nevalstybinių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų mokymams

Asmenų skaičius

6

1.2.

Parengtų lektorių skaičius

Asmenų skaičius

10

1.3.

Parengtų konsultantų skaičius

Asmenų skaičius

56

2.

Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius

 

 

2.1.

Savivaldybių administracijos, kitos savivaldos lygio įstaigos

Įstaigų skaičius

70

2.2.

Ugdymo ir mokymo įstaigos

 

 

2.2.1.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos

Įstaigų skaičius

550

2.2.2.

Bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas

Įstaigų skaičius

150

3.

Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius

 

 

3.1.

Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai (valstybinio arba nevalstybinio sektoriaus)

Asmenų skaičius

3949

3.2.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogai (valstybinio arba nevalstybinio sektoriaus)

Asmenų skaičius

2822

3.3.

Aukštųjų mokyklų dėstytojai

Asmenų skaičius

50

3.4.

Savivaldybių administracijų darbuotojai

Asmenų skaičius

100

3.5.

Įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vadovai (direktoriai, direktorių pavaduotojai ugdymui) (valstybinio arba nevalstybinio sektoriaus)

Asmenų skaičius

800

3.6.

Švietimo ir kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai teikiantys specialistai

Asmenų skaičius

220

3.7.

Ankstyvosios reabilitacijos specialistai

Asmenų skaičius

40

4.

Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius

 

 

4.1.

Metodiniai leidiniai

 

 

4.1.1.

Metodiniai leidiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojams

Pavadinimų skaičius

6

Egzempliorių skaičius

37000

4.1.2.

Metodiniai leidiniai dėstytojams

Pavadinimų skaičius

3

Egzempliorių skaičius

1500

4.1.3.

Metodiniai leidiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovams

Pavadinimų skaičius

1

Egzempliorių skaičius

1000

4.1.4.

Metodinės rekomendacijos savivaldybėms

Pavadinimų skaičius

1

Egzempliorių skaičius

100

4.1.5.

Metodinės rekomendacijos privatiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų tiekėjams

Pavadinimų skaičius

2

Egzempliorių skaičius

1000

4.1.6.

Metodinė medžiaga ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams (globėjams)

Pavadinimų skaičius

1

Egzempliorių skaičius

1000

5.

Mokymo priemones gavusių mokyklų skaičius

 

 

5.1.

Mokymo priemones gavusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių ugdymo įstaigų skaičius

 

 

5.1.1.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančios įstaigos

Įstaigų skaičius

550

5.1.2.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės bendrojo ugdymo mokyklose

Įstaigų skaičius

150

 

17. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

17.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

17.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau – PVK) ir Ministerijai.

 

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

 

18. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ (toliau – Projektas).

19. Pagrindinis Projekto tikslas – didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą ir įvairovę, ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse, mažinant socialinę atskirtį ir skirtumus tarp savivaldybių; užtikrinti lanksčias ir kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas ir reikiamą švietimo pagalbą, atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius.

20. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

20.1. Komponento Projekto paraišką struktūrinei paramai gauti rengia, paraišką teikia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja UPC ir ŠAC;

20.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA); 

20.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, informaciją apie projekto eigą pareiškėjas teikia PVK.

21. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja UPC ir ŠAC.

 

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

 

22. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

23. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

 

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos

Kriterijai

1

Bendra informacija

 

1.1.

Veiksmų programa

2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

1.2.

Prioritetas

2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“

1.3.

Uždavinys

Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę

1.4.

Nacionalinė programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

2.

Finansavimas

 

2.1.

Finansavimo būdas

Valstybės projektų planavimas

2.2.

Kryžminis finansavimas

Iki 73,4 tūkst. Lt (I etapas)

3.

Tinkamumas

 

3.1.

Pareiškėjas

UPC, ŠAC

3.2.

Partneris(-iai)

Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos

3.3.

Remiamos veiklos

1. Tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir vykdymas;

2. Naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių rengimas, išbandymas, sklaida ir diegimas;

3. Metodinės medžiagos, skirtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms įstaigoms, rengimas ir leidyba;

4. Informacinės medžiagos apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrą rengimas ir socialinės reklamos vykdymas;

5. Ikimokyklinio ugdymo programų teikėjų skatinimas steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar grupes;

6. Ikimokyklinio ugdymo organizavimo įvairovės didinimas;

7. Metodinės pagalbos teikimas;

8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio diegimo sklaida;

9. Portalo www.ikimokyklinis.lt palaikymas ir plėtra;

10. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas ir kompleksinės pagalbos kokybės gerinimas.

3.4.

Tikslinės grupės

1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai;

2. Švietimo pagalbos specialistai;

3. Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai;

4. Nevalstybiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjai;

5 Mokytojai;

6. Mokiniai;

7. Tėvai;

8. Kompleksinės pagalbos specialistai (švietimo, socialinę paramą ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų specialistai, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, savanoriai, vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) darbuotojai);

9. Ankstyvosios reabilitacijos specialistai.

3.5.

Projekto vertė

Iki 30000,0 tūkst. Lt

3.6.

Prašomos paramos dydis

Iki 30000,0 tūkst. Lt

3.7.

Paramos intensyvumas

Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų

3.8.

Projekto vieta

Lietuvos Respublika

3.9.

Projekto trukmė

72 mėn.

I įgyvendinimo etapas – 36 mėn.

II įgyvendinimo etapas – 36 mėn.

3.10.

Projekto pradžia

2009 m.

4.

Atitikties kriterijai

Kriterijai:

1. atrankos kriterijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, dalyvausiančioms naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių išbandyme, bus parengti Projekto įgyvendinimo metu;

2. atrankos kriterijai galimiems tikslinių kvalifikacijos tobulinimo programų dalyviams bus parengti Projekto įgyvendinimo metu.

5.

Administruojanti institucija

ESFA

6.

Projektų vertinimas

Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas

7.

Horizontalieji prioritetai

 

7.1.

Lygių galimybių skatinimas

Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai

Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra

Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinamas tobulinant įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų, ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas, didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Bus modernizuotos viešojo administravimo įstaigos, kad, taikant informacines ir komunikacines technologijas, Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos. Projekto veiklos taip pat darys teigiamą įtaką įgyvendinant šiuos uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje, sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo.

7.4.

Regioninė plėtra

Projekto veiklos, skirtos ugdymo kokybės ir prieinamumo didinimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo padidėjimas šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikui, ypač gyvenančiam kaimo vietovėse, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, užtikrins vienodas ankstyvojo mokymosi starto galimybes, mažins vaikų socialinę atskirtį. Lanksčių ikimokyklinio ugdymo formų diegimas, įvairių ikimokyklinio ugdymo valdymo lygmenų vadovų vadybinių gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaiką auginantiems tėvams (globėjams) suderinti šeimos ir profesines pareigas, sugrįžti į darbo rinką. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15–555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66–2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus.

7.5.

Darnus vystymasis

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra, didinant ugdymo paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse gyvenantiems vaikams, socialinės rizikos šeimoje augančiam vaikui bei specialiųjų poreikių vaikui, turės teigiamą poveikį socialinės atskirties ir skurdo sumažinimui. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais, rengti tarptautinius reikalavimus atitinkančias studijų programas.

 

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

 

24. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

24.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (vaikai ir jų tėvai (globėjai), kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veikla;

24.2. švietimo specialistai, savivaldybių administracijų darbuotojai, į kurių pareigas įeina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veiklos vertinimas.

25. Numatomos viešinimo priemonės:

25.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

25.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių interneto svetainėse.

26. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

 

_________________

 

Mokyklų tobulinimo programos plius

27 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-2253 redakcija)

 

Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros komponentas

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo – sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrosios krypties – infrastruktūros tobulinimas – vykdymo. Įgyvendinant Komponentą bus kuriama ir diegiama liberali švietimo, apimančio įvairaus gyventojų amžiaus grupes, idėja, steigiant ir plėtojant universalius daugiafunkcius centrus (ypač kaimo vietovėse).

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.2 uždavinį „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

 

5. Išskirtinos šios pagrindinės universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros Lietuvos kaimo vietovėse situacijos privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros kaimo vietovėse privalumai:

5.1.1. švietimo reforma, iš dalies sąlygota demografinių pokyčių (gimstamumo mažėjimo) ir kaimo nykimo tendencijų, įgalino naujų mokymo ir ugdymo formų paiešką ir diegimą;

5.1.2. siekiant spręsti nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas (uždaromos mokyklos, dėl reorganizacijos proceso padarinių neužtikrinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, nepakankamas suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.), Lietuvoje jau yra įsteigta universalių daugiafunkcių centrų. Šiuose centruose teikiamos įvairios švietimo paslaugos, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Kelerių metų patirtis leidžia teigti, kad:

5.1.2.1. universalūs daugiafunkciai centrai iš dalies prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan. Tačiau esamas universalių daugiafunkcių centrų tinklas (nepakankamas įstaigų skaičius) neleidžia spręsti problemų platesniu mastu;

5.1.2.2. universalių daugiafunkcių centrų veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą;

5.1.2.3. universalių daugiafunkcių centrų veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą;

5.1.2.4. universalūs daugiafunkciai centrai prisideda prie infrastruktūros panaudojimo problemų sprendimo: nebenaudojamuose pastatuose įrengiant universalius daugiafunkcius centrus bei sutelkiant kitų viešojo intereso paslaugų teikėjus vyksta kryptingas infrastruktūros išlaikymo sąnaudų mažinimo procesas;

5.1.2.5. universalūs daugiafunkciai centrai leidžia spręsti uždaromų švietimo įstaigų personalo įdarbinimo klausimus, sukuriant naujus etatus uždaromose mokyklose;

5.1.3. 2007 m. Lietuvos savivaldybių atliktos apklausos duomenimis, savivaldybės turėtų poreikį bent 140 skirtingų lygių ir paslaugų universaliems daugiafunkciams centrams. Atsižvelgiant į tai, kad apklausti švietimo skyriai turi informaciją apie savivaldybės švietimo paslaugų būklę, plėtros galimybes bei gali apytiksliai numatyti švietimo paslaugų poreikių gaires, apklausos duomenys rodo didelį poreikį universalių daugiafunkcių centrų veiklai.

5.2. Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros kaimo vietovėse trūkumai:

5.2.1. nesukurta universalių daugiafunkcių centrų veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų universalių daugiafunkcių centrų veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.;

5.2.2. esami universalūs daugiafunkciai centrai tik iš dalies sprendžia nepakankamo švietimo kaime paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, paprastai didžiausią dėmesį skiriant ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui (vaiko dienos, ugdymo centrai ir pan.). Dėl šios priežasties nepakankamas dėmesys skiriamas kitų amžiaus grupių gyventojų švietimo poreikiams. Švietimo paslaugų susitelkimas ties viena tiksline grupe stabdo švietimo paslaugų kompleksiškumą ir kontekstualumą. Be platesnio tikslinių grupių įtraukimo į universalių daugiafunkcių centrų veiklą šie centrai susidurs su žmogiškųjų išteklių nepakankamumo, paslaugų pasiūlos ribotumo, veiklos nepakankamo efektyvumo, menko plėtros potencialo problemomis. Pastebima ir tai, kad universalių daugiafunkcių centrų steigimui ir (ar) plėtrai opus infrastruktūros, būtinos kokybiškam paslaugų teikimui, trūkumo klausimas. Veikiantys universalūs daugiafunkciai centrai neturi patalpų, tinkamų suaugusiųjų švietimui (formaliam ir neformaliam) vykdyti, patalpos nepritaikytos ir vyresnio amžiaus vaikų papildomam ugdymui organizuoti;

5.2.3. per trumpas universalių daugiafunkcių centrų funkcionavimo laikotarpis neleidžia nuodugniai ir išsamiai išanalizuoti jų veiklos efektyvumo, kuriant veikmingą universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir (ar) plėtros metodiką. Per trumpas veiklos laikotarpis taip pat neleidžia identifikuoti problemų bei ištirti jų priežastis, paskleisti tinkamą informaciją vietos savivaldos institucijoms, pradėti brandinti vietos bendruomenę universalaus daugiafunkcio centro sąvokos suvokimui ir pritarimui;

5.2.4. Lietuvoje nėra atliekamos sistemingos konkrečios vietovės skirtingų gyventojų amžiaus grupių švietimo poreikių analizės. Dėl šios priežasties vietos savivaldos institucijos ne visada turi tikslios informacijos apie švietimo paslaugų poreikio organizavimo tikslingumą. Prieš steigiant ir (ar) plėtojant universalius daugiafunkcius centrus kaimo vietovėse, būtina atlikti kiekvienos konkrečios vietovės gyventojų švietimo poreikio analizę, užtikrinant didesnį universalių daugiafunkcių centrų paslaugų ir gyventojų poreikių atitikimą bei veiksmingesnį jų problemų sprendimą.

5.3. Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros kaimo vietovėse galimybės:

5.3.1. švietimo kontekste: vienas efektyvesnių geografinio prieinamumo problemos sprendimo būdas (be mokinių vežiojimo) – kaimo vietovėse uždaromose bendrojo ugdymo įstaigose steigti universalius daugiafunkcius centrus. Universalūs daugiafunkciai centrai teiktų ikimokyklinio, priešmokyklinio, papildomo ir specialiojo ugdymo bei suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugas. Tai ne tik tenkintų gyvybinius bendruomenės (ypač kaimo vietovėse) poreikius, bet ir palengvintų neretai skausmingą mokyklų tinklo pertvarką, kuri būtina siekiant veiksmingiau naudoti švietimo sistemos išteklius;

5.3.2. universalūs daugiafunkciai centrai, atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas:

5.3.2.1. ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo organizavimas. Viena didžiausių problemų – ikimokyklinio ugdymo įstaigų stoka. Tose vietovėse, kur tokių įstaigų yra, pastebima kita problema – įstaigos veiklos organizavimo nelankstumas. Išanalizavus tyrimo „Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės Lietuvoje“ duomenis, nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios tėvai nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamomis paslaugomis, tai – nesudarytos galimybės vaikui nereguliariai (kas antrą dieną, kelias valandas per dieną ir kt.) lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tai nurodė 49,8 proc. respondentų. Išsprendus šią problemą (koreguojant darbo laiką, krūvius ir pan.), tikėtina, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugomis besinaudojančių vaikų skaičius būtų žymiai didesnis. Steigiant universalius daugiafunkcius centrus, galėtų būti sprendžiama ši problema, teikiant lankstesnes paslaugas pagal nustatytus poreikius;

5.3.2.2. papildomo ugdymo, kryptingo laisvalaikio užimtumo veiklų, kaip prevencijos priemonių, sprendžiant bendruomenės problemas, organizavimas. Universaliuose daugiafunkciuose centruose galėtų būti organizuojamos šios erdvės papildomam ugdymui: sporto ir žaidimų (krepšinis, minifutbolas, šachmatai, stalo tenisas ir pan.), būrelių (muzikiniai instrumentai, techninė ar kitokia kūryba, vaidyba, choreografija ir kt.), laisvalaikio (televizorius, skaitymas, kompiuteriai ir kt.), mokymosi (pamokų ruoša) bei kitos erdvės, priklausomai nuo konkrečios vietovės gyventojų poreikių bei disponuojamų išteklių;

5.3.2.3. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pvz., galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką. Universaliuose daugiafunkciuose centruose galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. Galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. Universalūs daugiafunkciai centrai tokiu atveju galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas;

5.3.2.4. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas:

5.3.2.4.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis, į universalių daugiafunkcių centrų veiklą integruojant veikiančių bibliotekų tinklą. Tokiu atveju vietos gyventojai galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan. Bibliotekos, ypač kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, tampa kertine bendruomenių kultūrinio švietimo ir savaiminio mokymo ašimi. Seniūnijų centrų viešųjų bibliotekų tinklas yra gerai išvystytas (jų yra 600), todėl galėtų veiksmingai prisidėti prie universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse tinklo kūrimo veiklos, skatinant mokymąsi visą gyvenimą. Tai paskatintų socialinių ryšių stiprinimą, pilietiško sąmoningumo ugdymą kaimo vietovėse, kas ypač svarbu ir aktualu šiose vietovėse;

5.3.2.4.2. socialinės pagalbos ir ugdymo kontekste: universaliuose daugiafunkciuose centruose galėtų būti vykdoma parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas, sisteminis darbas su vaiko socialine aplinka bei kt. (bendravimas, informacija, socialiniai įgūdžiai ir savarankiškumas, savivoka ir tapatumas, pasirinkimo laisvė). Pvz.: esant poreikiui, steigiamuose universaliuose daugiafunkciuose centruose kaimo gyventojai turėtų galimybę gauti nestacionarias socialines paslaugas, kurias šiuo metu jiems dažniausiai teikia seniūnijos socialinio darbo organizatoriai. Šių paslaugų svarbą išryškina savivaldybių, kurių teritorijoje veikia panašūs centrai, darbuotojai: visų socialinių grupių laisvalaikio užimtumo ir pozityviosios socializacijos programų ir (ar) projektų skatinimas; dienos paslaugų vaikams, šeimai ir socialiai pažeistoms grupėms inicijavimas; informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas; individuali ir grupinė pedagoginė, psichologinė, socialinė pagalba asmeniui, šeimai, pedagogams ir kitiems sociokultūrinės veiklos profesionalams, didėjant rizikos šeimų bei jose augančių vaikų skaičiui, didėjant socialinių išmokų ir pašalpų bei jų dydžiui kaimo vietovėse, tampa aktuali pagalbos vaikui ir šeimai problema. Universalūs daugiafunkciai centrai galėtų iš dalies mažinti problemos padarinius – juose galėtų būti pagal poreikį organizuojamas vaikų maitinimas, sudaromos sąlygos vaikams paruošti namų darbus, išmokti elementarių gyvenimo įgūdžių (auklėjamoji švietimo funkcija);

5.3.2.4.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugę galėtų universaliuose daugiafunkciuose centruose realizuoti savišvietos poreikius, jungiantis į šokių, meno, kitokių pomėgių būrelius ir kt.;

5.3.2.4.4. universalūs daugiafunkciai centrai atskirai gali teikti paraiškas bei organizuoti įvairias kitas veiklas, pvz., nestacionarias vasaros stovyklas, prevencines programas ir kt. Šios veiklos būtų finansuojamos atskirai savivaldybės ir (ar) kitų institucijų lėšomis. Tai padėtų spręsti ilgalaikes ir trumpalaikes kaimo vietovių problemas;

5.3.2.4.5. esant poreikiui, universaliuose daugiafunkciuose centruose turėtų būti sudaromos sąlygos teikti kitas, švietimo edukacinį bei socialinį kontekstą sudarančias paslaugas: specialiųjų poreikių vaikų priežiūra, suaugusiųjų švietimas šeimos klausimais, informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas ir kt.

5.4. Universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir plėtros kaimo vietovėse grėsmės:

5.4.1. nepakankamas visuomenės universalių daugiafunkcių centrų sąvokos suvokimas, nepakankamai didelė savivaldybių švietimo specialistų motyvacija ir ribotas konkrečios vietovės gyventojų poreikių žinojimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią universalių daugiafunkcių centrų steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamos švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas;

5.4.2. universalių daugiafunkcių centrų administravimo, veiklos, finansavimo neapibrėžtumas: kiekviena savivaldybė turėtų spręsti problemas, susijusias su universalių daugiafunkcių centrų išlaikymu: eksploatacinių išlaidų padengimas, paslaugų kompleksiškumo užtikrinimas, etatų steigimas ir išlaikymas, vadovavimas ir pan. Siekiant išvengti šių problemų tikslinga detaliai nagrinėti universalių daugiafunkcių centrų steigimo metodiką, įskaitant įstaigų funkcijų sujungimą toje pačioje vietovėje (kiek tai įmanoma) bei funkcijų decentralizavimą, esant tam tikroms veikiančioms įstaigoms (pvz., esant vaikų kūrybos namams, steigiamame universaliame daugiafunkciame centre gali būti atsisakyta papildomo ugdymo funkcijų arba universalus daugiafunkcis centras galėtų įsikurti vaikų kūrybos namų pagrindu (bazėje);

5.4.3. nepakankama universalių daugiafunkcių centrų paklausa ir (ar) pasiūla. Esant tokiai situacijai steigiamų universalių daugiafunkcių centrų skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Neefektyviai veikiantys universalūs daugiafunkciai centrai keltų tas pačias išlaikymo problemas, kaip ir nereorganizuotos švietimo įstaigos, arba būtų per daug apkrautos (t. y. per dideli darbuotojų krūviai, neatitinkantis atlyginimas, specialistų pritraukimo ir įstaigų plėtros klausimas). Dėl šios priežasties siūloma detaliai parengti universalių daugiafunkcių centrų steigimo investicinį projektą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius;

5.4.4. specialistų (auklėtojų, mokytojų, psichologų, logopedų ir kt.) trūkumas bei nepakankama kvalifikacija kaimo vietovėse gali būti priežastis, kodėl vaikų mokymosi pasiekimai atsilieka nuo mieste augančių vaikų pasiekimų lygio. Steigiant universalius daugiafunkcius centrus, turėtų būti numatomas šių įstaigų aprūpinimas tinkamos kvalifikacijos specialistais (žmogiškųjų išteklių pakankamumas). Atsižvelgiant į tai, kad kompetentingų specialistų, potencialių universalių daugiafunkcių centrų darbuotojų, rasti kaimo vietovėse gali būti sunku, turėtų būti numatyti būdai, kaip pritraukti šiuos darbuotojus dirbti kaimiškose vietovėse (patrauklių darbo sąlygų sukūrimas, lankstaus darbo grafiko sudarymas, kvalifikaciją atitinkantis darbo užmokesčio dydis ir pan.);

5.4.5. mažėjantis gyventojų (ir ypač vaikų) skaičius yra grėsmė, kad per tam tikrą laikotarpį nuo universalių daugiafunkcių centrų steigimo datos šie centrai pradės veikti labai neefektyviai, sumažėjus tikslinių grupių skaičiui.

6. Bendrosios išvados dėl universalių daugiafunkcių centrų veiklos:

6.1. universalaus daugiafunkcio centro paskirtis – teikti būtiniausias, aktualiausias, konkrečios vietovės gyventojų poreikius atitinkančias paslaugas, todėl universalus daugiafunkcis centras galėtų pasirinkti vykdyti vieną ar kelias funkcijas (iš išskirtųjų dalyje „galimybės“), pvz.:

6.1.1. savivaldybė galėtų apsispręsti dėl švietimo ir socialinių paslaugų teikimo vienoje vietoje, pvz., popamokinę veiklą organizuoti reabilitacijos įstaigoje, esant įstaigų tikslinių grupių ir jų interesų suderinamumui, įstatyminės bazės vieningumui ir kitoms būtinoms sąlygoms);

6.1.2. savivaldybė galėtų apsispręsti vienos infrastruktūros pagrindu steigti universalų daugiafunkcį centrą ir lokalizuoti kitas svarbias viešąsias funkcijas vykdančius objektus, pvz., medicinos punktą, pašto, bibliotekos, banko filialą ir pan.;

6.1.3. universalaus daugiafunkcio centro veiklos ypatumai:

6.1.3.1. universalaus daugiafunkcio centro funkcijų įvairovė, atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius;

6.1.3.2. kuriant universalų daugiafunkcį centrą būtų vadovaujamasi atskirais gyventojų poreikių tyrimais bei analizėmis;

6.1.3.3. universalus daugiafunkcis centras gali atlikti vieną ar daugiau specializuotų ir bendrųjų funkcijų;

6.1.3.4. universalus daugiafunkcis centras tenkina įvairių amžiaus grupių žmonių poreikius;

6.1.3.5. universalus daugiafunkcis centras sprendžia švietimo paslaugų kaimo vietovėse kokybės, pasirinkimo ir prieinamumo problemas;

6.2. tinkamai prižiūrimų universalių daugiafunkcių centrų tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus;

6.3. vieningo kaimo vietovės gyventojus jungiančio centro (edukacinio ir sociokultūrinio), kurio funkcijas tikėtina galėtų geriausiai atlikti universalus daugiafunkcis centras, steigimas kaimo vietovėse padėtų suburti aktyvią bendruomenę, sudarytų prielaidas socialinei partnerystei, bendruomenės stiprinimui, būtų plėtojamas socialinis kapitalas, gimtų inovatyvūs sprendimai ir kompetencijos tinkliniam bendradarbiavimui.

 

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo kaimo vietovėse problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją. Tam reikėtų, atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius, steigti naujus ir (ar) plėtoti esamus universalius daugiafunkcius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais, mokymo priemonėmis ir kt.) kokybiškų paslaugų teikimui.

8. Tikslo pasiekimą apibūdina pagrindinis Komponento uždavinys – modernizuoti švietimo paslaugas teikiančių įstaigų (ar kitų tai veiklai pritaikytinų patalpų) infrastruktūrą, įkuriant ir (ar)  plėtojant universalius daugiafunkcius centrus kaimo vietovėse:

8.1. atlikti įstaigų patalpų remonto ir (ar) rekonstrukcijos darbus;

8.2. aprūpinti įstaigų patalpas būtina technika, įranga ir baldais.

 

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

Metai

Reikšmė

Rezultato rodikliai:

 

 

 

 

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)

2006

-

22800

 

Produkto rodikliai:

 

 

 

 

Projektų skaičius

2006

-

52

 

 

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

Metai

Reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

 

Universalių daugiafunkcių centrų, kurių steigimui ir plėtrai skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius

2006

-

76

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Alytaus apskrityje

2006

-

4

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Kauno apskrityje

2006

-

15

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Klaipėdos apskrityje

2006

-

9

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Marijampolės apskrityje

2006

-

5

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Panevėžio apskrityje

2006

-

7

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Šiaulių apskrityje

2006

-

8

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Tauragės apskrityje

2006

-

3

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Telšių apskrityje

2006

-

4

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Utenos apskrityje

2006

-

4

 

Įsteigta ir (ar) praplėsta universalių daugiafunkcių centrų Vilniaus apskrityje

2006

-

19

 

 

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

 

11. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

11.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija;

11.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant atskirus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendina Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos (toliau – Projektai), Regionų plėtros tarybose patvirtintos kaip atskirų universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir (ar) plėtros projektų vykdytojai.

12. Pagrindinis visų universalių daugiafunkcių centrų steigimo ir (ar) plėtros projektų uždavinys – atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų poreikius steigti naujus ir (ar) plėtoti esamus universalius daugiafunkcius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais) kokybiškų paslaugų teikimui.

13. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

13.1. Projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė (projekto vykdytojas);

13.2. Komponento projektų įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA);

13.3. susipažinę su kvietimo dokumentacija, pareiškėjai (projektų vykdytojai) rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka Projektų paraiškų vertinimą pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus Projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

13.4. įgyvendindami Projektus, Projektų vykdytojai atsakingi savo Projektų ribose, vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA. Projektų įgyvendinimo metu Projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyse numatytas veiklas;

13.5. Projektų įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

 

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

 

14. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

15. Projektas įgyvendinamas vietovėse iki 1000 gyventojų.

16. Atsižvelgiant į Projektų specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

 

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos

Kriterijai

1.

Bendra informacija

 

1.1.

Veiksmų programa

2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

1.2.

Prioritetas

2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“

1.3.

Priemonė

Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas

1.4.

Nacionalinė programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

2.

Finansavimas

 

2.1.

Finansavimo būdas

Regionų projektų planavimas

2.2.

Kryžminis finansavimas

Nenumatomas

3.

Tinkamumas

 

3.1.

Pareiškėjas(-ai)

Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos

3.2.

Partneris(-iai)

1. Švietimo įstaigos arba jų steigėjai;

2. Kitos viešosios paskirties institucijos. 

Partnerio ir (ar) partnerių įtraukimas į Projektą turi būti pagrįstas, racionalus ir naudingas (Projekto pasiekimams, eigai, veiksmingumui ir pan.) – įrodant partnerio būtinumą.

3.3.

Remiamos veiklos

1. Atlikti įstaigų patalpų remonto ir (ar) rekonstrukcijos darbus;

2. Aprūpinti įstaigų patalpas būtina įranga ir baldais.

3.4.

Tikslinės grupės

1. UDC darbuotojai (mokytojai, švietimo administracijos darbuotojai ir kt.);

2. Vietos gyventojai: vaikai iki 18 metų, jaunimas, suaugę asmenys.

3.5.

Projekto vertė

Iki 87800,0 tūkst. Lt:

3.6.

Prašomos paramos dydis

Iki 87800,0 tūkst. Lt:

3.7.

Paramos intensyvumas

Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų

3.8.

Projekto vieta

Lietuvos Respublika

3.9.

Projekto trukmė

24 mėn.

3.10.

Projekto pradžia

2011 m.

4.

Atitikties kriterijai

Atrenkant finansuotinus Projektus, pagrindiniai kriterijai galėtų būti:

1. vietovės perspektyvumas: nutolimas nuo rajono centro, potencialių universalių daugiafunkcių centrų paslaugų vartotojų skaičius ir kt.;

2. universalių daugiafunkcių centrų paslaugų atitikimas savivaldybės sprendžiamoms švietimo paslaugų prieinamumo problemoms.

Pareiškėjas, teikdamas paraišką universalaus daugiafunkcio centro steigimui ir (ar) plėtrai, privalo užtikrinti, kad:

1. tinkamai įvertino universalaus daugiafunkcio centro poreikį savivaldybėje. Turi būti pateikiamas investicinis projektas;

2. turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti Projektą (institucinis aspektas);

3. turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas);

4. turės pagrįsti, kokiu būdu (tvarka, lėšos, etatai) išlaikys sukurtą infrastruktūrą ir palaikys (arba ateityje net plės) universalaus daugiafunkcio centro veiklą (finansinis aspektas);

5. Projektas yra savivaldybės išskirtas kaip veiklos prioritetas (turi būti pateikiamas patvirtintas prioritetinių projektų sąrašas ar jo ištrauka, savivaldybės strateginis plėtros planas arba jo ištrauka, savivaldybės tarybos pritarimas universalaus daugiafunkcio centro projektui ar kiti dokumentai, įrodantys savivaldybės prioritetus dėl universalaus daugiafunkcio centro steigimo ir (ar) plėtros);

6. numatomos investicijos bus nukreiptos į Projekto vykdytojui priklausantį turtą (Projekto vykdytojas turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su universalaus daugiafunkcio centro steigimu ir (ar) plėtra);

7. universalaus daugiafunkcio centro veiklą kuruojantis asmuo turės visas būtinas kompetencijas (vadyba, švietimas ir kt.) universalaus daugiafunkcio centro veiklai organizuoti;

8. kiekvienas atskiras projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus.

Steigiant ir (ar) plėtojant universalius daugiafunkcius centrus, konkreti savivaldybė galėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

1. numatyti nuosavą piniginį indėlį į tinkamas universalaus daugiafunkcio centro steigimo ir (ar) plėtojimo išlaidas;

2. turėti patirtį ir įdirbį universalaus daugiafunkcio centro steigimo ir (ar) plėtros veikloje;

3. investicijas nukreipti į veikiantį universalų daugiafunkcį centrą;

4. sudaryti sąlygas universalaus daugiafunkcio centro daugiafunkcionalumo didinimui, vienoje įstaigoje pagrįstai sukoncentruojant kitų (ne švietimo) paslaugų teikimą (pvz., paštas, medicinos punktas, viešoji biblioteka, kultūros įstaiga ir pan.).

Universalaus daugiafunkcio centro steigimui ir (ar) plėtrai įgyvendinti būtinas Regiono plėtros tarybos pritarimas.

5.

Administruojanti institucija

CPVA

6.

Projektų vertinimas

Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas

7.

Horizontalieji prioritetai

 

7.1.

Lygių galimybių skatinimas

Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus.

Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, ugdymo, darbo sąlygas.

Be to, bus siekiama išspręsti ar bent sumažinti nevienodo švietimo paslaugų prieinamumo problemą didesniuose Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai

Steigiant ir (ar) plėtojant universalų daugiafunkcį centrą, diegiamas naujas, modernus, inovatyvus švietimo paslaugų organizavimo modelis, kuris galėtų veiksmingai prisidėti prie nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo problemų sprendimo Lietuvoje. Tai leistų priartinti švietimo paslaugas prie rizikos, socialiai pažeidžiamų asmenų, paslaugos būtų teikiamos pagal vietos bendruomenės poreikius lanksčiu grafiku ir apimtimi.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra

Projektų įgyvendinimo metu informacinių technologijų (toliau – IT) diegimas numatomas ne kaip pagrindinė universalaus daugiafunkcio centro veikla, tačiau planuojama sukurti sąlygas universaliame daugiafunkciame centre plėtoti ir savo veikloje naudoti IT: organizuoti suaugusiųjų mokymus, naudoti IT ugdymo kontekste, užtikrinti kitas funkcijas. Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33–1547), numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.4.

Regioninė plėtra

Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytas 14 probleminių teritorijų.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.5.

Darnus vystymasis

Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą, tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą, įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

 

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

 

17. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti:

17.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą projektams, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Šios veiklos tikslinės grupės:

17.1.1. rajonų, kuriuose vykdomi projektai, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti universalaus daugiafunkcio centro teikiamomis paslaugomis;

17.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, kurios savo įstaigose galėtų steigti ir (ar) plėtoti panašius centrus, diegiant universalaus daugiafunkcio centro idėją ir sprendžiant konkretaus regiono švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra);

17.1.3. švietimo sistemos darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir pan., kurie galėtų optimizuoti savo veiklą, teikti visapusišką pagalbą steigiamiems ir (ar) plėtojamiems universaliems daugiafunkciams centrams.

17.2. numatomos viešinimo priemonės:

17.2.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

17.2.2. universaliame daugiafunkciame centre – kiekviename įrengiant informacines lentas (įrengiami kiekvienoje renovuojamoje įstaigoje);

17.2.3. konferencijose – savivaldybės lygmeniu;

17.2.4. informaciniai pranešimai elektroninėje erdvėje: skelbimai įstaigų (jei planuojama kurti internetines įstaigų svetaines), savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose (tikslų pranešimų skaičių nustatys Projektų vykdytojai, atsižvelgdami į planuojamas universalaus daugiafunkcio centro funkcijas ir tikslines grupes);

17.3. numatoma viešinimo priemones realizuoti visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos turėtų apsispręsti kiekvieno Projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į universalaus daugiafunkcio centro veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį;

17.4. už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas savo Projekto įgyvendinimo ribose.

18. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projektą, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, universalių daugiafunkcių centrų paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

 

_________________

 

Mokyklų tobulinimo programos plius

41 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-2253 redakcija)

 

SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJŲ MODERNIZAVIMO PLĖTOJANT UNIVERSALIUS DAUGIAFUNKCIUS CENTRUS KOMPONENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcius centrus komponentas (toliau – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamą švietimo plėtotės tikslą: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrosios krypties – infrastruktūros tobulinimas – vykdymo, taip pat turi sąsajų su ketvirtąja kryptimi „Turinio tobulinimas“, kuria siekiama mokymosi turinio atitikties darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinį ugdymą.

4. Komponentas siekia Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.2 uždavinio „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

 

5. Išskirtinos šios pagrindinės universalių daugiafunkcių centrų (toliau – UDC) steigimo ir plėtros suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. privalumai:

5.1.1. pastaraisiais metais vykstančiuose debatuose vis didesnę svarbą įgauna įvairių tyrimų (nacionalinių, regioninių, lokalinių ir kt.) duomenys. 2004–2005 m. atlikti keli reprezentatyvūs tyrimai šalies mastu, kurie patikslino pagrindines suaugusiųjų švietimo srities problemas, užfiksavo kiekybinius suaugusiųjų mokymosi poreikius. Atlikti ir planuojami atlikti ateityje tyrimai padeda argumentuoti vykdomos politikos pagrįstumą, formuoti ir koreguoti ateities gaires;

5.1.2. įvairių tipų švietimo įstaigos, vykdančios tęstinį suaugusiųjų mokymą, yra išsidėsčiusios visuose Lietuvos regionuose ir geografine prasme yra nesunkiai pasiekiamos norintiems studijuoti;

5.1.3. efektyviai veikiančių UDC plėtra leidžia spręsti itin svarbius švietimo klausimus:

5.1.3.1. UDC prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo (t. y. didelė įstaigų dalis vykdo tik mažą paslaugų spektrą, todėl esant poreikiui vartotojams tenka ieškoti kitų įstaigų, kuriose būtų teikiamos kitos (didesnės apimties ir (ar) platesnio pasirinkimo) paslaugos) problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan.;

5.1.3.2. UDC veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą;

5.1.3.3. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą;

5.2. trūkumai:

5.2.1. nesukurta UDC veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų UDC veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.;

5.2.2. veikiančių suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių reikalavimų mokymosi infrastruktūrai, todėl joje negali būti teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos. Ypač tos, kurios taptų pagrindu UDC plėtojimui šiose institucijose:

5.2.2.1. suaugusiųjų švietimo centrų pastatai statyti pagal seniau galiojusias statybos normas bei taisykles. Per praėjusius dešimtmečius pasikeitė norminiai statybos reikalavimai, susidėvėjo optimalų pastatų mikroklimatą palaikantys įrenginiai ir sistemos, todėl šių įstaigų pastatų dabartinė techninė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka šiuolaikinių esminių statinio reikalavimų;

5.2.2.2. suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo būtinybę lemia kitos infrastruktūros problemos: nesandarūs, nesaugūs langai ir lauko įėjimo durys, vandeniui pralaidūs ir neatitinkantys šiluminių charakteristikų stogai, neracionalus šilumos vartojimas nerenovuotuose pastatuose, didelės pastatų eksploatacinės išlaidos, nepatenkinamos mokymo(si), darbo ir poilsio sąlygos, pažangesnių šildymo, karšto vandens, kitų inžinerinių sistemos diegimas bei būtini pastatų atskirų konstrukcijų atnaujinimo darbai;

5.3. galimybės:

5.3.1. UDC, plėtojami suaugusiųjų institucijų pagrindu, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas:

5.3.1.1. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pavyzdžiui, galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką;

5.3.1.2. UDC galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos. Tokiu būdu UDC galėtų prisidėti prie nuotolinio mokymosi tinklo plėtros, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), numatyta iki 2012 m. padidinti 25–64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalį iki 15 proc. (2006 m. duomenimis Lietuvoje – 4,9 proc., Europos Sąjungos – 9,6 proc.);

5.3.2. UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu galėtų būti plėtojami tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse: galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. UDC tokiu atveju galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas;

5.3.3. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas:

5.3.3.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis. Tokiu būdu vietos gyventojai galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan.;

5.3.3.2. socialinės pagalbos kontekste: socialinė pagalba UDC galėtų būti vykdoma šiomis pagrindinėmis kryptimis: parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas bei kt. (bendravimas, informacija, konsultacijos, pasirinkimo laisvė);

5.3.3.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugusieji galėtų UDC realizuoti savišvietos poreikius, jungdamiesi į šokių, meno, kito hobio būrelius ir kt.;

5.3.3.4. esant poreikiui, UDC turėtų būti sudaromos sąlygos teikti kitas paslaugas, kurios sudaro švietimo edukacinio bei socialinio konteksto paslaugas: pvz., suaugusiųjų švietimas šeimos klausimais, informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas ir kt.

Dėl galutinio UDC suaugusiųjų švietimo institucijose teikiamų paslaugų sąrašo turėtų apsispręsti kiekviena suaugusiųjų švietimo institucija, atsižvelgdama į savo išteklius, suaugusiųjų poreikius ir lūkesčius. Šio Komponento užduotis – pradėti kurti sąlygas ir prielaidas tokiam plačiam UDC paslaugų spektrui (ne organizuojant patį paslaugų teikimo procesą);

5.4. grėsmės:

5.4.1. nepakankamas visuomenės UDC koncepcijos suvokimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią UDC steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamų suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas;

5.4.2. nepakankama UDC paklausa ir (ar) pasiūla (įskaitant ir mažėjantį gyventojų skaičių). Esant tokiai situacijai steigiamų ir (ar) plėtojamų UDC skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Dėl šios priežasties siūloma pačioms suaugusiųjų švietimo institucijoms nuosekliai plėtoti UDC veiklą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius. Be to, siūloma pradėti UDC steigimo ir plėtros suaugusiųjų švietimo institucijose idėjos diegimą miesto vietovėse, kuriose paprastai naujovės ir inovacijos pritampa lengviau ir greičiau, palyginti su kaimo vietovėmis. Be to, čia didesnė gyventojų koncentracija. Vėliau UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu tinklas būtų plečiamas kaimo vietovėse.

6. Bendrosios išvados dėl UDC veiklos:

6.1. tinkamai prižiūrimų UDC tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus;

6.2. naujos kokybės renovuoti suaugusiųjų švietimo įstaigų pastatai, kuriuose vyksta mokymai, užtikrins lygiavertę suaugusiųjų švietimo sistemos subjektų integraciją į Europos Sąjungos tokios paskirties institucijų gretas, mažins Lietuvos suaugusiųjų mokymosi sąlygų skirtumus, lyginant juos su Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių tokios paskirties pastatams keliamomis sąlygomis;

6.3. reikia pabrėžti, kad suaugusiųjų ugdymo institucijų infrastruktūros gerinimui nebuvo skirta lėšų praktiškai nuo jų įsteigimo. Kai kurios mokyklos yra avarinės būklės. Sėkmingam suaugusiųjų mokymo(si) proceso vykdymui reikalingos šiuolaikiškos, modernios ugdymo(si) aplinkos.

 

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją.

8. Tikslo pasiekimą apibūdina pagrindinis Komponento uždavinys – modernizuoti suaugusiųjų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą, sudarant sąlygas UDC veiklai:

8.1. atlikti įstaigų patalpų remonto ir (arba) rekonstrukcijos darbus;

8.2. aprūpinti įstaigų patalpas būtina technika, įranga ir baldais.

 

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

metai

reikšmė

Rezultato rodikliai:

 

 

 

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)

2006

–

8000

Produkto rodikliai:

 

 

 

Projektų skaičius

2006

–

1

 

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

metai

reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, kurių plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius

2006

–

19

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijai pavaldi įstaiga Ugdymo plėtotės centras (toliau – UPC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis

2015 m.

 

metai

reikšmė

 

Produkto rodikliai:

 

 

 

Modernizuotos švietimo paslaugas teikiančios įstaigos, skaičius (suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje)

2006

–

19

 

12. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

12.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas atskiru sprendimu;

12.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau – PVK) ir Ministerijai.

 

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

 

13. Išskiriami šie pagrindiniai Projekto įgyvendinimo etapai:

13.1. parengiamasis etapas. Jo metu identifikuoti pagrindiniai finansuotini UDC (skirti suaugusiesiems) veikiančių suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje. Investicinio projekto rengimo metu nustatyta, kad tikslingiausia investuoti į šių UDC infrastruktūros gerinimą – pastatų būklės gerinimą. Jų pasirinkimui įtakos turėjo atrankos kriterijai. Parengto investicinio projekto pagrindu rengiama paraiška dėl UDC plėtros suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje. Paraiškos rengimo metu pasirašoma partnerystės sutartis tarp UPC ir projekto partnerių. Paraiška teikiama Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA), kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

13.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, kurį įgyvendina UPC ir partneriai (toliau – Projektas).

14. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti sąlygas esamų suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu plėtoti modernius lanksčius UDC, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais).

15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

15.1. UDC projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja UPC (Projekto pareiškėjas), suaugusiųjų švietimo institucijos (Projekto partneriai) bei jų steigėjai;

15.2. Projekto įgyvendinančioji institucija – CPVA;

15.3. pareiškėjas kartu su partneriais rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka Projekto paraiškos vertinimą. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarties pasirašymą;

15.4. įgyvendindami Projektą, Projekto vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai) vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o partneriai apie Komponento lygio pasiekimus – UPC (pareiškėjui). Projekto įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyje numatytas veiklas;

15.5. įgyvendindami Projektą, partneriai teikia nustatytos formos ataskaitas UPC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

15.6. Projekto įgyvendinimo biudžetas ir veiklos bus tikslinami rengiant paraišką.

 

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

 

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

17. Atsižvelgiant į projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai UDC projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos

Kriterijai

1.

Bendra informacija

 

1.1.

Veiksmų programa

2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

1.2.

Prioritetas

2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“

1.3.

Priemonė

Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas

1.4.

Nacionalinė programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

2.

Finansavimas

 

2.1.

Finansavimo būdas

Valstybės projektų planavimas

2.2.

Kryžminis finansavimas

Nenumatomas

3.

Tinkamumas

 

3.1.

Pareiškėjas

UPC

3.2.

Partneris(-iai)

Akmenės rajono savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Neringos savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Visagino savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė arba paminėtų savivaldybių, apskričių ar Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos suaugusiųjų švietimo institucijos arba suaugusiųjų švietimo institucijos pagal VIII skyriuje pateiktą sąrašą

3.3.

Remiamos veiklos

Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus

3.4.

Tikslinės grupės

Mokytojai, andragogai, kiti UDC darbuotojai

Vietos gyventojai (suaugę asmenys)

3.5.

Projekto dydis

Iki 10340,0 tūkst. Lt

3.6.

Prašomos paramos dydis

Iki 10340,0 tūkst. Lt

3.7.

Paramos intensyvumas

Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų

3.8.

Projekto vieta

Lietuvos Respublika

3.9.

Projekto trukmė

24 mėn.

3.10.

Projekto pradžia

2009 m. II ketv.

4.

Atitikties kriterijai

Atrenkant finansuotinas įstaigas, pagrindiniai kriterijai buvo:

- tolygi UDC tinklo regioninė plėtra;

- pastovus ir perspektyvus paslaugų vartotojų skaičius;

- nedalyvavimas anksčiau vykdytose švietimo įstaigų renovavimo programose.

Prieš pateikiant paraišką, UPC kartu su partneriais ir jų steigėjais privalės parengti, suderinti ir pasirašyti partnerystės sutartį šiam Projektui įgyvendinti. Be to, partneriai ar jų steigėjai įsipareigoja:

- pateikti parengtą techninį projektą su ekspertizės išvada;

- statybos leidimą (jei taikoma);

- sprendimą apie skirtą remonto ir (arba) rekonstrukcijos darbų techninę ir vykdymo priežiūrą.

UPC kartu su partneriais, pateikdamas paraišką, privalės užtikrinti, kad:

- turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti Projektą (institucinis aspektas);

- turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas);

- numatomos investicijos bus nukreiptos į UPC ir (arba) partneriui priklausantį turtą (UPC ir (arba) partneris turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su Projektu;

- Projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus.

Finansavimas nėra skiriamas bendrabučiams, administraciniams pastatams, kuriuose nevyksta mokymo procesas, bei objektams, kurie atnaujinami pagal atskirus investicijų projektus, įtrauktus į Valstybės investicijų programą.

5.

Administruojanti institucija

CPVA

6.

Projektų vertinimas

Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas

7.

Horizontalieji prioritetai

 

7.1.

Lygių galimybių skatinimas

Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus.

Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, darbo sąlygas.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai

Netaikoma

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra

Projekto metu planuojama informacinių technologijų plėtra – kiekvieną UDC suaugusiųjų švietimo institucijos pagrindu planuojama aprūpinti kompiuteriais su programine įranga, tuo sudaromos sąlygos IKT plėtrai, prieinamam švietimui, kokybiškam informacijos gavimui ir apdorojimui. Tokiu būdu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros: siekiama, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinami socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojami šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumai; suteikiamos visiems šalies gyventojams vienodos galimybės naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

7.4.

Regioninė plėtra

Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 probleminių savivaldybių. Projektas bus įgyvendinamas tiek probleminėse teritorijose, tiek ekonominio augimo centruose, atsižvelgiant į paslaugų vartotojų skaičių ir jų poreikius.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

7.5.

Darnus vystymasis

Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215), numatytas švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą; tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą; įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

 

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

 

18. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti:

18.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą Projektui, pagerėjusią suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūrą. Šios veiklos tikslinės grupės:

18.1.1. vietovių, kuriuose vykdomas Projektas, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti UDC suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje teikiamomis paslaugomis;

18.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, ir susijusios institucijos, kurios galėtų savo įstaigose steigti panašius centrus, plėtojant liberalią UDC koncepciją ir sprendžiant konkrečios vietovės švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra).

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informacinis pranešimas naujienų agentūrų tinklalapiuose;

19.2. suaugusiųjų švietimo institucijose – atminimo lentos, įrengiamos kiekvienoje modernizuojamoje įstaigoje, ir plakatai;

19.3. informaciniai pranešimai elektroninėje erdvėje: skelbimai įstaigų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose.

20. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti UPC, atsižvelgdamas į Projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

21. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, išlaidos nėra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas (tiek UPC, tiek partneriai).

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponentą, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, UDC paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

 

VIII. FINANSUOJAMOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJOS,

KURIOSE NUMATOMA SUDARYTI SĄLYGAS UDC VEIKLAI

 

23. Finansuojamų suaugusiųjų švietimo institucijų, kuriose numatoma sudaryti sąlygas UDC veiklai, sąrašas:

23.1. Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla;

23.2. Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.3. Kauno suaugusiųjų mokymo centras;

23.4. Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras;

23.5. Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.6. Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazija;

23.7. Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras;

23.8. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras;

23.9. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras;

23.10. Plungės suaugusiųjų švietimo centras;

23.11. Rokiškio suaugusiųjų mokymo centras;

23.12. Šiaulių suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.13. Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras;

23.14. Švenčionių r. Švenčionėlių antroji vidurinė mokykla;

23.15. Vilniaus „Akiračio“ suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.16. Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras;

23.17. Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.18. Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazija.

 

_________________