LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

DĖL KELIŲ SAUGUMO AUDITO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2008 m. birželio 12 d. Nr. V-123

Vilnius

Vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 26-946) 2.1.2 punktu:

1. Tvirtinu Kelių saugumo audito reikalavimus (pridedama).

2. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

GENERALINIS DIREKTORIUS                                               VIRGAUDAS PUODŽIUKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos automobilių kelių direkcijos

prie Susisiekimo ministerijos

generalinio direktoriaus

2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-123

KELIŲ SAUGUMO AUDITO REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelių saugumo audito reikalavimai (toliau ? reikalavimai) reglamentuoja kelių saugumo audito bendrąsias nuostatas, kelių saugumo audito planavimą, organizavimą ir atlikimą.

2. Kelių saugumo auditas yra nustatyta tvarka atliekamas išsamus techninis kelio projekto charakteristikų patikrinimas visais projekto rengimo ir įgyvendinimo etapais, pradedant nuo planavimo ir baigiant kelio priežiūros darbais, taip pat prižiūrimo kelio būklės įvertinimas kelių eismo saugumo požiūriu.

3. Vadovaujantis šiais reikalavimais kelių saugumo auditas atliekamas planuojamiems, projektuojamiems, tiesiamiems ir jau prižiūrimiems keliams.

4. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Kelių įstatyme (Žin., 1995,Nr. 44-1076; 2002, 101-4492), Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213), Statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II. KELIŲ SAUGUMO AUDITO TIKSLAI

5. Sumažinti eismo įvykių keliuose tikimybę.

6. Nustatyti pavojingiausius kelių ruožus, mažinti juose kylančią riziką ir jos priežastis.

7. Siekti, kad saugaus eismo klausimai taptų visų kelių planavimo, projektavimo ir priežiūros darbų sudedamąja dalimi.

III. KELIŲ SAUGUMO AUDITO REIKALAVIMAI

8. Kelių saugumo auditą inicijuoja kelio savininkas (valdytojas). Jis yra šių paslaugų užsakovas.

9. Planuojamų, projektuojamų ir jau įgyvendintų projektų atranką atlieka kelių saugumo audito paslaugų užsakovas, įvertindamas kiekvieną projektą pagal šiuos atrankos kriterijus:

9.1. tai transeuropiniam kelių tinklui priklausantis kelias;

9.2. tai yra naujo kelio tiesimo arba rekonstrukcijos projektas;

9.3. tai yra sankryžos rekonstravimo projektas;

9.4. projektas rengiamas kaip eismo saugą gerinančių inžinerinių priemonių įgyvendinimo projektas;

9.5. kelio ruože yra „juodoji dėmė“ arba tai yra avaringas ruožas;

9.6. kelio ruožas eina per gyvenvietę.

10. Projektas, atitinkantis nors vieną iš išvardytų kriterijų, turi būti įtrauktas į audito planą.

11. Kelių saugumo audito paslaugos yra perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka.

12. Kelių saugumo audito paslaugas gali teikti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių veiklos pobūdis ir kvalifikacija atitinka kelių saugumo audito paslaugų specifiką.

13. Kelių saugumo auditas gali būti atliekamas visais projekto etapais, pradedant nuo projekto planavimo iki jau prižiūrimo kelio. Kelių saugumo auditas atliekamas:

13.1. galimybių studijos;

13.2. teritorijų planavimo dokumentų;

13.3. techninio projekto (ar jo dalies);

13.4. kelio prieš pripažįstant jį tinkamu naudoti;

13.5. kelio ankstyvaisiais jo priežiūros ir naudojimo etapais.

14. Projekto etapą, kuriame reikia atlikti kelių saugumo auditą, parenka kelio savininkas (valdytojas) atsižvelgdamas į kelio projekto sudėtingumą ir kelio svarbą.

15. Kelių saugumo auditas gali būti atliekamas kelio ankstyvaisiais naudojimo etapais, t. y. po kelio pripažinimo tinkamu naudoti praėjus tam tikram kelio savininko (valdytojo) nustatytam laikotarpiui, siekiant įvertinti kelio būklę eismo saugumo požiūriu, atsižvelgiant į faktinį eismo dalyvių elgesį pasikeitus eismo sąlygoms.

16. Kelių saugumo audito procedūra susideda iš:

16.1. planavimo ir organizavimo bei sprendimų priėmimo ir tvirtinimo;

16.2. audito procedūros atlikimo, t. y. projekto auditavimo.

17. Kelių saugumo audito planavimas vyksta taip:

17.1. projektų, kurių auditą reikia atlikti, atranka;

17.2. kelių saugumo audito plano (toliau ? audito planas) sudarymas ir tvirtinimas.

18. Kelių saugumo audito paslaugų teikėjas privalo:

18.1. atlikti projekto auditą vadovaudamasis šiais reikalavimais;

18.2. nustatyti ir apibūdinti problemas ir jų priežastis saugaus eismo požiūriu;

18.3. nustatyti audituojamo projekto tikslus saugaus eismo požiūriu ir parinkti alternatyvas tiems tikslams pasiekti, atlikti jų poveikio analizę ir palyginti jas tarpusavyje;

18.4. pateikti pasiūlymus, kaip panaikinti nustatytus kelio nesaugius elementus ir trūkumus.

19. Audito pasiūlymai turi būti konceptualūs, aiškūs, pagrįsti ir neprieštarauti statybos techniniams dokumentams ir kitiems teisės aktams.

20. Kelio projektuotojas, atsižvelgdamas į užsakovo siūlymus, turi išnagrinėti audito išvadas ir pasiūlymus, įvertinti tų pasiūlymų įgyvendinimo galimybes ar (ir) pateikti kitus alternatyvius sprendimus, kaip panaikinti projekte nustatytus kelio nesaugius elementus ir trūkumus, ir pakoreguoti projektą pagal kelio savininko (valdytojo) patvirtintus audito pasiūlymus.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Atliekant kelių saugumo auditą nagrinėjami tik tie projektui turintys įtakos veiksniai, kelio elementai ir charakteristikos, kurie yra būtini saugumui keliuose padidinti.

22. Audito pateikiami pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir galutinius sprendimus dėl audito pateiktų alternatyvų įgyvendinimo ir audito pasiūlymų tvirtinimo priima kelio savininkas (valdytojas).

23. Priimami sprendimai turi būti orientuoti į visų eismo dalyvių saugumą.

_________________