LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 24 d. Nr. 678
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4083) 14 straipsnio 8 dalimi, tvirtinu Gyvūninių atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.
678
GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
Gyvūninių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4083) 14 straipsnio 8 dalimi ir atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 90/667/EEB „Dėl gyvūninių atliekų šalinimo, perdirbimo, jų pateikimo rinkai ir ligų sukėlėjų, esančių gyvūniniuose arba iš žuvų pagamintuose pašaruose, prevencijos veterinarijos taisyklių“.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklės nustato visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimus gyvūninių atliekų tvarkymui gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse, taip pat surenkant ir pervežant gyvūninės kilmės atliekas.
II. Visuomenės sveikatos saugos ir Higienos reikalavimai, taikomi surenkant ir pervežant GYVŪNINĖS kilmės atliekas
3. Gyvūninės kilmės atliekos turi būti renkamos į tinkamus konteinerius arba transporto priemones ir juose pervežamos į gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonę (toliau – tvarkymo įmonė) tokiu būdu, kad iš jų neiškristų ar neišsilietų. Konteineriai arba transporto priemonės turi būti sandariai uždengti, kad neskleistų neigiamų kvapų. Konteineriai turi būti išdėstyti saugiu atstumu, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
4. Transporto priemonės, brezentinis uždangalas ir daugiakarčio naudojimo konteineriai visada turi būti švarūs.
5. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba imasi būtinų priemonių kontroliuoti pavojingų medžiagų judėjimą, reikalaudama turėti jų sąrašus ir dokumentus, su kuriais tokios medžiagos būtų vežamos iki pat jų paskyrimo vietos, arba, jei reikia, jas užantspauduoja.
6. Jei tam tikri mėsos, pieno ir žuvies produktai, kurie nėra skirti žmonių maistui, tačiau yra gaminti iš gyvulių arba žuvies, kurių mėsą arba pieną leidžiama naudoti žmonių maistui, yra urmu pervežami į tvarkymo įmonę, informacija apie gyvūninės kilmės atliekų kilmę, nurodant jų pavadinimą ir rūšį, ir užrašas „ne žmonių maistui“ ne mažesnėmis kaip 2 cm aukščio raidėmis turi būti įrašyti lentelėje, kuri tvirtinama prie konteinerio arba kartoninės dėžės ar iš kitų medžiagų pagamintos pakuotės.
III. Visuomenės sveikatos saugos ir Higienos reikalavimai gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėms
7. Tvarkymo įmonės teritorija, patalpos ir įrenginiai turi atitikti šiuos reikalavimus:
7.1. tvarkymo įmonės vieta turi būti parenkama taip, kad gretimoje gyvenamoje aplinkoje cheminė, biologinė, fizikinė tarša neviršytų leistinų dydžių;
7.3. tvarkymo įmonės teritorija ir patalpos turi būti atitinkamai atskirtos nuo visuomeninių kelių ir kitų patalpų, pvz., nuo skerdyklų. Patalpose, kuriose perdirbamos pavojingos medžiagos, draudžiama įrengti skerdyklas, nebent jos būtų įrengtos visiškai atskiroje pastato dalyje; gyvuliai ir asmenys, neturintys specialaus leidimo, į įmonę neįleidžiami;
7.4. įmonės patalpose turi būti atitinkamai atskirti švarusis ir nešvarusis sektoriai. Nešvariajame sektoriuje turi būti dengta vieta gyvūninės kilmės atliekoms išversti, sukonstruota taip, kad ją būtų galima lengvai plauti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti sudėtos taip, kad jomis galėtų lengvai nutekėti skysčiai. Įmonėse turi būti tinkamai įrengti personalui skirti tualetai, persirengimo kambariai ir prausyklos. Nešvariajame sektoriuje, jei reikia, turi būti atitinkamos priemonės gyvulių odoms lupti arba plaukams skusti bei patalpos kanopoms laikyti;
7.5. įmonėje privalo būti pakankamai karšto vandens ir gaminama pakankamai garo, kad gyvūninės kilmės atliekas būtų galima perdirbti laikantis šių taisyklių 12–21 punktų reikalavimų;
7.6. nešvariajame sektoriuje, jei reikia, turi būti atitinkami įrenginiai gyvūninės kilmės atliekoms smulkinti ir įrenginiai susmulkintoms gyvūninės kilmės atliekoms į perdirbimo mašinas pakrauti;
7.7. turi būti uždari perdirbimo įrenginiai, kuriuose gyvūninės kilmės produktai turi būti perdirbami taip, kaip nurodyta šių taisyklių 12–21 punktuose. Jei būtinas terminis apdorojimas, šiuose įrenginiuose turi būti:
7.7.1. temperatūros matavimo prietaisai ir prireikus prietaisai spaudimui kritiniuose taškuose matuoti;
7.8. kad būtų išvengta pakartotinio jau perdirbtų medžiagų užkrėtimo naujai atvežtomis žaliavomis, vietos, kuriose iškraunamos ir perdirbamos atvežtos žaliavos arba kuriose toliau perdirbamos termiškai apdorotos medžiagos ar laikomi gyvūninės kilmės atliekų galutiniai produktai, turi būti aiškiai atskirtos;
8. Tvarkymo įmonėje turi būti atitinkami įrenginiai, kuriais būtų plaunami ir dezinfekuojami konteineriai arba kiti indai, kuriuose laikomos gyvūninės kilmės atliekos, ir transporto priemonės (išskyrus laivus), kuriais jos pervežamos.
9. Turi būti atitinkamų priemonių, kuriomis prieš pat išvykimą būtų dezinfekuojami transporto priemonių, kuriomis vežamos pavojingos medžiagos, arba kurios atvažiuoja iš nešvariojo tvarkymo įmonės sektoriaus, ratai.
11. Tvarkymo įmonė turi turėti savo laboratoriją arba naudotis kita laboratorija, kuriose būtų galima atlikti pagrindinius tyrimus ir ypač patikrinti, kaip laikomasi šių taisyklių 22 ir 23 punktų reikalavimų.
12. Gyvūninės kilmės atliekos turi būti perdirbamos kaip galima greičiau jas atvežus. Iki perdirbimo jos turi būti tinkamai laikomos.
13. Konteineriai, kiti indai ir transporto priemonės gyvūninės kilmės atliekoms pervežti turi būti valomi, plaunami ir dezinfekuojami po kiekvieno naudojimo.
14. Asmenys, dirbantys nešvariajame sektoriuje, neturi teisės įeiti į švariojo sektoriaus teritoriją prieš tai nenusivilkę savo darbo drabužių ir nenusiavę arba nedezinfekavę batų. Įrenginių ir indų negalima nešioti iš nešvariojo sektoriaus į švarųjį.
17. Gyvūninės kilmės atliekos turi būti perdirbamos laikantis šių sąlygų:
17.1. pavojingos medžiagos turi būti kaitinamos 20 minučių bent iki 133 °C temperatūros esant 3 barų slėgiui. Prieš perdirbimą žaliava smulkintuvu arba trintuvu susmulkinama iki 50 mm dydžio gabalėlių;
17.2. lemiamais terminio apdorojimo proceso momentais turi veikti termografai, kad terminio apdorojimo procesą būtų galima stebėti;
18. Tokias alternatyvias terminio apdorojimo sistemas leidžiama naudoti tik tose įmonėse, kuriose kasdien ne trumpiau kaip mėnesį tikrinami galutiniai produktų pavyzdžiai, siekiant nustatyti, ar jie atitinka mikrobiologines normas, išdėstytas šių taisyklių 22 ir 23 punktuose.
20. Gyvūninės kilmės atliekų galutiniai produktai tvarkymo įmonėje tvarkomi ir laikomi taip, kad nebūtų pakartotinai užkrėsti.
22. Perdirbant pavojingas gyvūnines atliekas, galutinio produkto mėginiuose, paimtuose iš karto po terminio apdorojimo, neturi būti karščiui atsparių ligas sukeliančių bakterijų sporų (Clostridium perfringens neturi būti aptikta viename tokio produkto grame).
23. Gyvūninių atliekų galutinių produktų mėginiai turi atitikti šias normas:
23.2. žarnyno bakterijų nėra 1 g tiriamosios medžiagos: n = 5, c = 2, m = 10, M = 3 × 102, kur:
23.2.2. m = bakterijų skaičius; rezultatas laikomas patenkinamu, jei mėginyje esančių bakterijų skaičius neviršija m;
23.2.3. M = maksimalus bakterijų skaičius; rezultatas laikomas nepatenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar keliuose mėginiuose yra lygus M arba didesnis;