LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 44-2001 PATVIRTINIMO
2001 m. gruodžio 7 d. Nr. 586
Vilnius
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353):
1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 44-2001 „Asbesto, išmetamo į aplinkos orą ir išleidžiamo su nuotekomis į paviršinio vandens telkinius, tyrimo tvarka, ėminių ėmimas ir matavimo metodai“ (pridedama).
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „valdymo sistema“, „atmosfera“, „vanduo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 586
ASBESTO, IŠMETAMO Į APLINKOS ORĄ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠLEIDŽIAMO SU NUOTEKOMIS Į PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIUS, TYRIMO TVARKA, ĖMINIŲ ĖMIMAS IR MATAVIMO METODAI LAND 44-2001
Normatyvinis dokumentas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
I. TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS
1. Šis normatyvinis dokumentas nustato asbesto, išmetamo į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių ir išleidžiamo su nuotekomis į paviršinio vandens telkinius, tyrimo tvarką, ėminių ėmimą ir matavimo metodus.
Jis taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems nustatyta tvarka reikia vykdyti asbesto, išmetamo į aplinkos orą ir išleidžiamo su nuotekomis į paviršinio vandens telkinius, taršos šaltinių monitoringą.
II. NUORODOS
2. Normatyviniame dokumente yra nuorodos į šiuos dokumentus:
2.1. Europos Tarybos Direktyvą 87/217/EEB „Dėl aplinkos apsaugos taršai asbestu prevencijos ir mažinimo“;
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą „Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas. LAND 28-98/M-08“ (Žin., 1998, Nr. 47-1298);
2.3. LST EN 872:2000 „Vandens kokybė. Skendinčiųjų medžiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto filtrą metodas“;
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
3. Šiame dokumente vartojami terminai ir apibrėžimai:
3.1. Asbestas – skaidulingi silikatai: krosidolitas (mėlynasis asbestas), aktinolitas (baltasis), antofilitas (baltasis asbestas), krizolitas (baltasis asbestas), amozitas (rudasis asbestas), tremolitas (baltasis asbestas);
3.3. Asbesto skaidula – objektas, kurio ilgis didesnis nei 5 µm ir plotis mažesnis nei 3 µm, o ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 3/1 ir kurį galima suskaičiuoti fazinės kontrastinės mikroskopijos būdu;
IV. TYRIMO TVARKA
Įspėjimas. Darbuotojai, matuojantys asbesto koncentraciją taršos šaltiniuose, turi būti aprūpinti specialiais drabužiais ir apsaugos priemonėmis, kurie atitiktų darbų saugos reikalavimus bei specialias nuostatas dėl dirbančių su asbestu darbininkų apsaugos bei nuo jo keliamo pavojaus ir būtų naudojamos pagal nustatytą tvarką.
4. Ūkinės veiklos objektuose, kuriuose per metus sunaudojama daugiau kaip 100 kg asbesto žaliavos ir ta veikla susijusi su asbesto žaliavos gavyba ir gamyba arba perdirbimu, naudojant asbesto žaliavą, t. y. asbesto cemento; asbesto cemento gaminių; asbesto frikcinių gaminių; asbesto filtrų; asbesto tekstilės gaminių; asbesto popieriaus ir kartono; asbesto jungiamųjų, pakavimo ir sutvirtinimo medžiagų; asbesto grindų dangų; asbesto užpildų, turi būti vykdomas asbesto išmetamo į aplinkos orą iš taršos šaltinių ir išleidžiamo su nuotekomis į paviršinio vandens telkinius, taršos šaltinių monitoringas. Išmetant į aplinkos orą ir išleidžiant į paviršinį vandenį, asbesto koncentracijos matavimai turi būti atliekami reguliariais laiko tarpais: aplinkos oro taršos šaltiniuose – kartą per pusę metų, nuotekose – kartą per ketvirtį.
V. ĖMINIŲ ĖMIMAS
6. Ėminių ėmimas dulkių (asbesto) kiekiui nustatyti išmetamose į aplinkos orą dujose.
6.1. Dulkių ėminiai imami, siurbiant dujas iš ortakio per stiklo pluošto filtrą. Nustatant išmetamų dujų srauto dulkėtumą taršos šaltinyje, svarbiausi faktoriai yra ėminių ėmimo vietos parinkimas, dujų siurbimo greitis ir prasiurbtas dujų tūris.
6.2. Ėminiai imami toje vietoje, kur yra laminarinis dujų srautas. Kiek imanoma reikia vengti, kad nesusidarytų sūkuriai ar kitos kliūtys, galinčios trikdyti dujų srautą.
6.3. Ortakiuose, kur bus imami ėminiai, padaromos tinkamos angos ir pasirūpinama tinkamomis aikštelėmis.
6.4. Ėminiai imami izokinetinėmis sąlygomis, t. y. kai dujų srauto greitis ėminio paėmimo taške yra lygus per ėminių ėmimo zondo antgalį siurbiamų dujų greičiui.
6.5. Ėminių ėmimo trukmė priklauso nuo technologinio proceso pobūdžio ir naudojamos ėminių ėmimo linijos. Ėminių ėmimo trukmės turi pakakti, kad ant filtro būtų surinktas pakankamas dulkių kiekis, kurį reikės pasverti.
6.6. Ėminių ėmimo zondo antgalis, dujų tūrio siurbimo greitis ir vietų, kuriose imami ėminiai, skaičius parenkami pagal [2.2].
6.7. Turi būti patikrintas ėminių ėmimo linijos sandarumas. Dujų nuotėkis dėl nesandarumo neturi viršyti 1 % įprasto srauto, iš kurio imamas ėminys.
6.8. Filtravimo efektyvumas turi būti 99 %, kaip jis apibrėžiamas, remiantis DOP testu, kuriame naudojamas aerozolis su 0,3 μm diametro dalelėmis.
7. Ėminių ėmimas asbesto skaidulų skaičiui nustatyti išmetamose į aplinkos orą dujose.
7.1. Dulkių ėminiai imami, siurbiant dujas iš ortakio per membraninį 25 mm diametro filtrą (celiuliozės arba celiuliozės nitrato esterių mišinio) su įspaustais kvadratais. Filtro porų nominalus dydis 5 μm.
7.2. Filtro laikiklis 33÷44 mm skersmens. Filtro darbinio paviršiaus diametras ne mažesnis kaip 20 mm.
7.5. Ėminių ėmimo trukmė turi būti pakankama, kad būtų galima užtikrinti, jog ant filtro surinktame ėminyje bus nuo 100 iki 600 suskaičiuojamų asbesto skaidulų 1 mm2 (viename kvadratiniame milimetre).
8. Ėminių ėmimas skendinčių medžiagų kiekiui nustatyti nuotekose.
8.2. Skendinčioms medžiagoms nustatyti naudojami membraniniai filtrai, kurių porų dydis 0,45 μm. Filtrai turi būti apvalūs, filtravimo įtaisui tinkančio diametro.
VI. MATAVIMO METODAI
9. Asbesto kiekio nustatymas išmetamose į aplinkos orą dujose. Svorio metodas.
9.1. Svorio metodu išmatuojamas dulkių, išmetamų taršos šaltinio į aplinkos orą, kiekis. Dulkėtos dujos iš ortakio siurbiamos ėminių ėmimo zondu ir nusodinamos ant filtro. Asbesto dulkių masė nustatoma svėrimo būdu pagal filtro masių skirtumą. Metodo paklaida ± 25 %.
Asbesto koncentracija išmetamose į aplinkos orą dujose neturi viršyti ribinės vertės – 0,1 mg/Nm3 (asbesto miligramai vienam kubiniam metrui, perskaičiuotam esant normalioms sąlygoms, išmetamų dujų).
9.2. Po ėminių paėmimo konkrečiame taršos šaltinyje ėminių ėmimo zonde nusėdusios dulkės atsargiai išvalomos, surinktos dulkės pasveriamos ir pasvertų dulkių kiekis padalijamas iš ėminių skaičiaus. Gauta vertė pridedama prie kiekvieno filtro su dulkių ėminiu masės. Filtrai su dulkių ėminiais ne mažiau kaip 2-3 valandas laikomi eksikatoriuje, po to pasveriami kartu su kontroliniais (tuščiaisiais) filtrais, taip pat laikytais eksikatoriuje. Sveriama analitinėmis svarstyklėmis.
9.3. Asbesto dulkių koncentracija c, mg/Nm3 išmetamose dujose apskaičiuojama pagal formulę:
| c = |
(m ± a + b) x1000 |
| Vo +τ |
čia: m – filtro su dulkėmis masės padidėjimas, miligramais;
a – kontrolinio (tuščiojo) filtro masių skirtumas, miligramais;
b – dulkių kiekis, nusėdęs ėminių ėmimo zonde, miligramais;
Vo – dujų tūrio siurbimo greitis, perskaičiuotas normalioms sąlygoms (temperatūra – 0 °C, slėgis – 760 mmHg), l/min;
τ – ėminio paėmimo trukmė, min.
Vo – apskaičiuojamas pagal formulę:
| Vo = |
Vor 273(P ± ΔPor) |
| 760(273 + tor) |
čia: Vor – dujų tūrio siurbimo greitis matavimo metu, l/min;
ΔPor – perteklinis dujų slėgis (arba praretėjimas) ortakyje, mmHg;
P – atmosferos slėgis, mmHg;
tor – dujų temperatūra ortakyje, °C.
Rezultatai išreiškiami mg/Nm3 ir teikiami vienos šimtosios tikslumu.
10. Asbesto skaidulų skaičiaus nustatymas išmetamose į aplinkos orą dujose mikroskopu. Membraninio filtro metodas.
10.1. Metodas skirtas nustatyti suskaičiuojamų asbesto skaidulų kiekį išmetamose į aplinkos orą dujose. Šiuo metodu galima patikrinti, kaip prisilaikoma nurodytos [9.1 p.] ribinės vertės, taikant dviejų skaidulų/ml į 0,1 mg/m3 konversijos faktorių.
10.3. Reikalavimai fazinio kontrasto optiniam mikroskopui:
10.4. Mikroskopas turi būti instaliuotas pagal gamintojo rekomendacijas. Prieš pradedant analizę, nustatymo ribos patikrinamos „su fazinio kontrasto optiniu stiklu“.
10.5. Skaidulos skaičiuojamos pagal šias taisykles:
10.5.3. jei skaidula su abiem galais yra gardelėje, tai skaičiuojama kaip viena skaidula. Skaidula su vienu galu gardelėje skaičiuojama kaip pusė skaidulos;
10.5.5. skaidulų aglomeracija (sulipimas) viename ar daugiau taškų per jų ilgį bei atrodanti kaip nedaloma visuma, nors kituose taškuose yra padalyta į atskiras dalis, yra skaičiuojama kaip viena skaidula ir diametras matuojamas nedalomoje dalyje;
10.5.6. bet kokioje skaidulų aglomeracijoje, kur jos liečia viena kitą ar kryžiuojasi, skaidulos skaičiuojamos atskirai, jei jos gali būti atskirtos;
10.5.7. jei daugiau kaip 1/8 gardelės ploto yra uždengta skaidulų aglomeracijos ir/ar dalelių, tai tokioje gardelėje skaidulos neskaičiuojamos ir skaičiavimui pasirenkama kita gardelė;
10.6. Vidutinis skaidulų skaičius gardelėje nustatomas, padalijant suskaičiuotų skaidulų skaičių iš tirto gardelės ploto. Skaičiavimą sąlygoja filtro pažeidimai, kurių neturėtų būti daugiau kaip 3/100 gardelės ploto, tai įvertinama naudojant tuščius (nulinius) filtrus.
11. Skendinčių medžiagų nustatymas nuotekose. Filtravimo metodas.
11.1. Naudojant filtravimo vakuume ar slėgyje įtaisą, ėminys nufiltruojamas per membraninį filtrą. Filtras džiovinamas 105 °C temperatūroje ir svėrimo būdu pagal filtro masių skirtumą nustatoma skendinčių medžiagų masė. Skendinčių medžiagų koncentracija nuotekose neturi viršyti ribinės vertės – 30 g/m3 (skendinčių medžiagų gramai vienam kubiniam metrui). Skendinčios medžiagos nustatomos ± 5 % glaudumu ir apskaičiuojamos ± 10 % tikslumu.
11.2. Ėminiai ne trumpiau kaip valandą laikomi patalpoje, kurioje bus analizuojami, kad pasiektų patalpos oro temperatūrą.
11.3. Filtras laikomas arti svarstyklių, kad įgautų drėgmės pusiausvyrą su svėrimo patalpos oru, ir sveriamas 0,1 mg tikslumu analitinėmis svarstyklėmis. Norint išvengti užteršimo dulkėmis, filtrai laikomi eksikatoriuje.
11.4. Filtras įdedamas į filtravimo įtaiso piltuvą ir prietaisas prijungiamas prie vakuumo (arba slėgio).
11.5. Indas su ėminiu stipriai suplakamas ir į matavimo cilindrą tuoj pat įpilamas reikiamas ėminio tūris.
11.6. Ėminio tūris parenkamas toks, kad nuosėdos ant filtro būtų optimaliose masės nustatymo ribose. Tačiau ėminio tūris neturi viršyti 1 litro. Užtikrinama, kad skendinčių medžiagų masė būtų ne mažesnė nei 2 mg. Ėminio tūris atmatuojamas ± 2 % ar didesniu tikslumu. Ėminių tūriai, mažesni nei 25 ml, nustatomi sveriant.
11.7. Ėminys nufiltruojamas, matavimo cilindras praskalaujamas nedideliu kiekiu distiliuoto vandens ir juo plaunamas filtras ir vidinės filtro piltuvo sienelės. Kai filtras beveik sausas, vakuumas (ar slėgis) išjungiamas. Filtras atsargiai su dviem pincetais išimamas iš piltuvo, sulankstomas, patalpinamas į džiovinimo biuksą ir džiovinamas džiovinimo spintoje 105 °C ± 2 °C temperatūroje iki stabilaus svorio. Filtras išimamas iš džiovinimo spintos, leidžiama nusistovėti pusiausvyrai su oru ir sveriama, kaip prieš analizę buvo sveriamas tuščias (be nuosėdų) filtras.
11.8. Analizės kontrolė atliekama, vietoj ėminio naudojant 200 ml darbinės etaloninės suspensijos, ρ = 50 mg/l, kuri ruošiama iš išdžiovintos mikrokristalinės celiuliozės (C6H10O5)n, naudojamos plonasluoksnėje chromatografijoje (TLC) arba ekvivalentas. Etaloninė mikrokristalinės celiuliozės suspensija, ρ = 500 mg/l. Atgavimas turi būti 90–110 %.
11.9. Skendinčių medžiagų koncentracija p, miligramais litre, apskaičiuojama pagal lygtį:
| p = |
1000(b – a) |
| V |
čia: b – filtro masė po filtravimo, miligramais;
a – filtro masė prieš filtravimą, miligramais;
V – paimto analizei ėminio tūris, mililitrais.