LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ TECHNINIO EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1999 m. gruodžio 31 d. Nr. 454
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 148 „Dėl suvestinio prioritetinių priemonių, spartinančių Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, 1999 metų I-III ketvirčių plano“ (Žin., 1999, Nr. 18-469) patvirtintą Suvestinį prioritetinių priemonių planą,
Patvirtinta
susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 31 d.
įsakymu Nr. 454
VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ TECHNINIO EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vidaus vandenų laivų bei juose esančių įrengimų eksploatavimo tvarką ir sąlygas.
2. Taisyklių reikalavimai taikomi visiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos inspekcijos knygose-rejestruose įregistruotiems vidaus vandenų ir mišraus plaukiojimo „upė-jūra“ laivams nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais. Taisyklių reikalavimai netaikomi kariniams ir sportiniams laivams.
3. Laivai, plaukiojantys Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, priklausomai nuo jų paskirties ir darbo pobūdžio privalo turėti šiuos dokumentus:
3.1. laivo tinkamumo plaukioti liudijimą (forma LR-1.1 laivams, kurie ilgesni kaip 10 m; LR-1.2 laivams, kurie trumpesni kaip 10 m; LR-1.17 nesavaeigiams laivams);
3.4. jūrų ir upių teršimo nafta, nutekamaisiais vandenimis ir šiukšlėmis prevencijos liudijimą (forma LR-1.9);
3.5. pranešimą apie laivo garo katilo išorinės apžiūros, taip pat bandymus darbiniu slėgiu, vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymo aktą (forma LR-3.11);
3.6. pranešimą apie oro laikymo balionų išorinės apžiūros ir bandymų darbiniu slėgiu, vidinės apžiūros ir hidraulinio bandymo aktą (forma LR-3.12);
3.10. išplaukiant į akvatorijas, nenurodytas tinkamumo plaukioti liudijime, – vienkartinio perplaukimo liudijimą (forma LR-1.13);
3.11. laivams, besinaudojantiems draudimo kompanijų paslaugomis, – laivo klasės liudijimą (forma LR-1.0);
4. Vidaus vandenų laivų eksploatavimas turi būti vykdomas pagal vidaus vandenų transporto darbo saugos, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės saugos ir gamybos sanitarijos reikalavimus. Vidaus vandenų laivų ir jų elementų techninė būklė bei charakteristikos turi atitikti galiojančių teisės aktų ir klasifikacinių bendrovių taisyklių reikalavimus.
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
plaukiojantis kranas – savaeigis arba nesavaeigis krovimo įrenginys, sumontuotas ant plaukiojančio pontono pagrindo arba kito plaukiojančio pagrindo ir skirtas pakrovimo-iškrovimo darbams atlikti;
mišraus (upė-jūra) plaukiojimo laivas – laivas, skirtas plaukioti vidaus vandenyse ir jūroje;
klasifikacinė bendrovė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota organizacija, atliekanti laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą pagal Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių konvencijų, klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus ir išduodanti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus;
laivo priklausiniai – trapai, durys, iliuminatoriai, dangčiai, turėklai, lėjerinis aptvaras, angos ir pan.
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI VIDAUS VANDENŲ LAIVAMS
7. Laivo ir jo elementų techninė būklė bei charakteristikos turi atitikti:
7.1. minimalius techninius reikalavimus laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais;
8. Eksploatuojant laivą, jo minimalios įgulos nariai privalo turėti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso nustatytus dokumentus (diplomus arba kvalifikacinius liudijimus) ir pagal sveikatos būklę turi būti tinkami dirbti vidaus vandenų transporto priemonėse.
9. Laive turi būti reikalingos atsarginės detalės, įrankiai, medžiagos, sukomplektuotas priešgaisrinis, avarinis ir gelbėjimosi inventorius.
11. Vežti keleivius galima, vadovaujantis visais galiojančiais teisės aktais bei instrukcijomis, tik keleiviniais laivais arba specialiai tam tikslui pritaikytais laivais.
12. Specializuotų laivų eksploatavimas turi atitikti bendrus šių Taisyklių reikalavimus, taip pat ypatingąsias sąlygas, numatytas laivo projekte, suderintame su kontroliuojančiomis institucijomis.
13. Už laivo techninį aptarnavimą ir priežiūrą atsakinga laivo įgula, kuri pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutą turi teisingai eksploatuoti ir prižiūrėti laivo jėgainę bei pagalbinius mechanizmus, įtaisus ir sistemas.
14. Vidaus vandenų laivams navigacijos metu turi būti atliekamas profilaktinis remontas; jo turinį ir apimtį nustato laivo savininko arba valdytojo techninės tarnybos. Laivų profilaktinio remonto grafiką tvirtina laivo savininkas arba valdytojas.
15. Vykdant remonto darbus laive už darbų saugą atsako:
15.1. laivo savininko arba valdytojo techninės tarnybos, jei jos vadovauja remontą atliekantiems įgulos nariams;
15.2. remonto įmonės administracija, jei ji vadovauja darbus atliekantiems remonto įmonės darbininkams;
16. Laivo kapitonas (škiperis) ir mechanikas taip pat atsako už:
16.1. laivo įgulos narių saugų darbą aptarnaujant, remontuojant laivo jėgaines, mechanizmus, įrengimus bei atliekant kitus laivo priežiūros darbus;
17. Budėjimo (vachtos) metu laive už darbų saugos taisyklių laikymąsi atsako laivo budintis, o jeigu laive dar yra atsakingas budintis jėgainės skyriuje, tai jis ir atsako už jėgainės darbuotojų saugų darbą.
18. Prieš pastatant laivą remontuoti ar žiemoti uoste ar iškrovimo aikštelėje, iškrovus paskutinį krovinį, laivo krovininiai triumai turi būti švariai išvalyti. Nesavaeigius laivus, plaukiojančius be įgulos, remontui ar žiemojimui paruošia tų laivų įgulos, kurioms šie laivai buvo priskirti. Laivų paruošimas remontui ir žiemojimui turi būti vykdomas pagal laivų atidavimo remontui ir laivų priėmimo po remonto taisyklių reikalavimus. Prieš atiduodant laivą remontui turi būti nustatomi pagrindinių jo mazgų, energetinės jėgainės bei kitų įrengimų defektai.
19. Keičiant konstrukcijos elementus, mechanizmų ar įrengimų tipus, technines-eksploatacines laivo savybes (kėlimo galią, grimzlę, keleivių skaičių, greitį, stabilumą), būtina turėti klasifikacinės bendrovės leidimą.
20. Laivai turi turėti laivo techninius dokumentus. Laivo techninius dokumentus išduoda gamintojas. Atlikus laivo modernizaciją, rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, dokumentus išduoda įmonė, kuri atliko pagrindinius darbus ir derino juos su kontroliuojančiomis institucijomis.
21. Laivo darbinė veikla fiksuojama šiuose laivo žurnaluose ir dienynuose:
21.1. laivo dienyne (forma 1B; laivams, kuriuose sugretintos laivavedžio ir mechaniko pareigos, – forma 1C);
21.2. operacijų su nafta, kenksmingomis medžiagomis, nuotėkomis ir šiukšlėmis laivuose registracijos žurnaluose (pagal susisiekimo ministro 1997 11 13 įsakymu Nr. 428 patvirtintas Operacijų su nafta, kenksmingomis medžiagomis, nuotėkomis ir šiukšlėmis laivuose ir priėmimo įrenginiuose registravimo taisykles) (Žin., 1997, Nr. 119-3122);
22. Laivo dienynai (žurnalai) registruojami Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje. Laivo dienynas (žurnalas) turi būti laikomas vairinėje (valdymo pulte), jėgainės dienynas (žurnalas) – mašinų skyriuje. Dienynų lapai turi būti sunumeruoti, surišti ir užantspauduoti.
23. Už laivo dienyno (žurnalo) pildymą atsakingas laivo kapitonas (škiperis); už jėgainės dienyno (žurnalo) pildymą – mechanikas. Nesavaeigio laivo dienyną (žurnalą) pildo savaeigio laivo, kuriam priskirtas nesavaeigis laivas, kapitonas. Laivuose-stūmikuose (vilkikuose), kurie dirba su baržomis be įgulos, atskiri žurnalai nenaudojami. Visi įrašai laivo žurnale ar kituose dokumentuose turi būti atlikti laiku, techniškai pagrįsti, suprantami. Turi būti pildomos visos dokumente esančios grafos.
III. LAIVO KORPUSAS IR ANTSTATAS
26. Plaukiojimo metu ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas laivo korpuso hermetiškumui:
26.1. laivo eksploatacijos metu įgula turi stebėti laivo korpuso būklę. Jei pastebimas vandens pralaidumas povandeninėje laivo korpuso dalyje, leidžiama korpusą užtaisyti (iki artimiausios remonto bazės) cemento skiediniu ar kita medžiaga, tačiau ne daugiau kaip trijose vietose viename skyriuje ir ne daugiau kaip šešiose vietose visame laivo korpuse;
26.2. iš visų skyrių, kurie plaukiojimo metu nesandariai uždaromi, turi būti įmanoma visiškai išsiurbti vandenį;
27. Saugant laivo korpusą nuo korozijos poveikio, būtina:
27.1. sausinti korpuso patalpas, pašalinti nešvarumus iš po mechanizmų, vamzdynų, laikyti švarias kitas, sunkiai prieinamas, vietas;
27.3. dažnai ventiliuoti padidinto drėgnumo patalpas – sanitarinius mazgus, dušus bei kitas patalpas, kuriose rasoja sienos ir lubos;
28. Siekiant užtikrinti saugų laivo plaukiojimą ir apsaugoti korpuso povandeninę dalį nuo progresuojančio nusidėvėjimo, būtina nustatyti laivo korpuso povandeninės dalies defektus ir atlikti remontą pagal klasifikacinės bendrovės taisykles ne rečiau kaip kas 5 metai.
29. Pakrovimo-iškrovimo darbai turi būti vykdomi nepažeidžiant laivo korpuso. Pakrovimo-iškrovimo darbai turi būti atliekami pagal šiam laivui arba šio tipo laivui paruoštus techninius dokumentus.
30. Eksploatavimo metu draudžiama:
30.3. krauti ar iškrauti į/iš krovininio laivo sunkius ir didelių gabaritų krovinius be papildomų stabilumo skaičiavimų, jeigu tokių krovinių vežimas nenumatytas laivo projekte ir pakrovimo-iškrovimo instrukcijoje;
30.5. išleisti laivą į reisą, jeigu jo krovinių triumai kruopščiai neišvalyti nuo cheminių ar kitų aktyviųjų medžiagų;
IV. LAIVO VAIRAVIMO ĮTAISAS
32. Laivo kapitonas ar jo pavedimu kitas atsakingas asmuo reguliariai kas dieną turi apžiūrėti vairavimo įtaisą ir patikrinti visų mazgų bei detalių tinkamumą tolesniam darbui. Jeigu laivas lietė dugnu gruntą arba vairu (kreipiamąja tūta) į kažką atsimušė, reikia patikrinti vairavimo įtaisą.
33. Atliekant vairavimo įtaiso apžiūrą ir techninį aptarnavimą, būtina patikrinti besitrinančių detalių tepimo vietas, judančių movų tvarkingumą ir tvirtinimo detales. Tikrinant vairavimo įtaisą su hidrauline pavara, būtina patikrinti darbinio skysčio kiekį sistemoje, sujungimų sandarumą, sandarinimo elementų tvarkingumą, apsauginių vožtuvų patikimumą. Vairavimo įtaisų elektros įrengimų priežiūros ir techninio aptarnavimo laikas ir apimtis turi būti numatyti bendrame laivo elektros įrengimų priežiūros ir remonto grafike. Priežiūros ir remonto rezultatai įrašomi laivo budėjimo žurnale.
34. Prieš išplaukiant laivui į reisą, įplaukiant į siauras ar pavojingas vietas laivo kapitonas turi patikrinti vairavimo įtaiso patikimumą ir patikrinimo rezultatus įrašyti laivo žurnale.
35. Jeigu atsarginė vairavimo įtaiso pavara, sugedus pagrindinei vairavimo pavarai, automatiškai neįsijungia, turi būti galimybė vairui esant bet kokioje padėtyje ranka įjungti antrinę vairavimo įtaiso pavarą. Įjungiant atsarginę pavarą turi būti atliekama ne daugiau kaip du veiksmai, kuriuos galėtų atlikti vienas asmuo.
36. Atsarginė vairavimo įtaiso pavara turi būti įjungiama ne vėliau kaip per 5 sekundes. Turi būti galimybė iš vairinės nustatyti, kuris vairavimo įtaisas naudojamas.
37. Rankinė autonominė atsarginė pavara turi būti įjungiama automatiškai arba turi būti galimybė šią pavarą nedelsiant įjungti iš vairinės, jeigu mechanizuota pavara išsijungia arba sugenda.
38. Vairo padėties rodyklės privalo funkcionuoti veikiant pagrindinei ir pagalbinei vairo pavaroms. Vairo padėtis turi būti matoma iš vairo valdymo posto. Jei vairo padėčių rodyklėms, kad jos veiktų, reikia tiekti elektros srovę, tai ši tiekimo grandinė turi būti atskira.
39. Draudžiama eksploatuoti laivą (išskyrus tuos laivus, kuriuose pagal projektą nenumatytas vairavimo įtaisas), jeigu pastebėti šie vairavimo įtaiso gedimai:
39.1. plaukiant laivui visu pajėgumu į priekį, vairo pasukimo laikas nuo vieno borto į kitą su mechanine pavara ilgesnis kaip 30 sekundžių, o su rankine pavara – ilgesnis kaip 60 sekundžių;
39.3. sugedo aksiometras arba jo parodymų paklaida yra didesnė kaip 1° – kai vairas yra diametralioje plokštumoje; 1,5° – kai vairas pasuktas nuo 0° iki 5°; 2,5° – kai vairas pasuktas daugiau kaip 5°;
39.4. vairavimo įtaiso plieninio lyno jungtyje yra nutrūkę daugiau kaip 10% vielų nuo bendro vielų skaičiaus šešių lyno diametrų ilgyje arba šturtroso grandinė nudilusi daugiau kaip 10%;
39.5. laisvas plieninis lynas (lynas savaime gali nukristi nuo skriemulio ir įstrigti tarp skriemulio bei apkabos);
39.6. nepatikimai dirba elektrinis vairavimo įtaisas, sutrikusi vairo plunksnos padėtį kontroliuojanti elektros grandinė;
V. LAIVO INKARO ĮTAISAS
40. Laivo inkaro įtaisas turi užtikrinti sklandų inkaro nuleidimą ir pakėlimą, esant įvairioms plaukiojimo sąlygoms, patikimai laikyti laivą (vilkiką-stūmiką kartu su buksyruojamų laivų vilkstine). Naftos produktus vežančių laivų inkaro įtaisas turi atitikti priešgaisrinių taisyklių reikalavimus, skirtus tokio tipo laivams.
41. Kiekvienas laivas turi turėti klasifikacinės bendrovės taisyklėmis nustatyto svorio inkarų skaičių priklausomai nuo laivo pagrindinių išmatavimų, tipo ir paskirties.
42. Kiekvienai inkaro grandinei turi būti sumontuoti du tvirtinimo įtaisai: vienas įtaisas užtvirtina nuleisto inkaro grandinę, antras užtvirtina pakelto inkaro grandinę. Nuleisto inkaro grandinei užtvirtinti leidžiama naudoti inkaro grandinės pakėlimo stabdžių mechanizmą. Pakelto inkaro grandinei užtvirtinti turi būti naudojami standartiniai kumštiniai-frikciniai ar grandininiai stabdžiai. Jeigu Matrosovo inkaras sveria mažiau kaip 25 kg, o Kolo (Hollo) inkaras – 50 kg arba mažiau, leidžiama turėti vieną inkaro grandinės tvirtinimo įtaisą, kuris užtikrintų laivo stovėjimą nuleidus inkarą. Inkarus pritvirtinti naudojami knechtai ar klampės.
43. Galinė inkaro grandinės jungtis turi būti patikimai pritvirtinta prie laivo korpuso, tačiau lengvai išardoma esant įtemtai inkaro grandinei.
44. Inkaro pakėlimo-nuleidimo mechanizmai (špilis, brašpilis, gervė) turi būti prižiūrimi ir tikrinami pagal numatytus jų eksploatavimo taisyklėse terminus. Inkarui pakelti ir nuleisti, jeigu inkaras sveria nuo 50 iki 150 kg, turi būti sumontuotas špilis arba brašpilis, o jeigu inkaras sveria 150 kg arba daugiau – šie mechanizmai turi būti su žvaigždutėmis.
45. Laivo eksploatavimo metu inkaro įtaisas visada turi būti paruoštas darbui, kad bet kuriuo metu būtų galima nuleisti ar pakelti inkarą.
46. Laivo kapitonas reguliariai, ne rečiau kaip kartą per savaitę, privalo tikrinti laivo inkaro įtaiso mazgų ir detalių būklę.
47. Atliekant laivo inkaro įtaiso techninį aptarnavimą arba profilaktinį remontą turi būti patikrinta, ar gerai suteptos inkaro kėlimo mechanizmo judančios detalės, ar reduktoriuose yra reikiamas alyvos kiekis. Turi būti patikrinamas inkaro stabdžių įtaisas, grandinės pritvirtinimas prie inkaro ir korpuso. Inkaro įtaiso techninio aptarnavimo ir priežiūros rezultatai turi būti įrašomi laivo žurnale.
48. Savaeigiuose laivuose, kurių ilgis didesnis kaip 60 m, nesavaeigiuose laivuose, kurie paruošti stumti ir skirti vežti užsiliepsnojančius skysčius, taip pat vilkikuose-stūmikuose inkaro pakėlimo įtaiso stabdžių mechanizmas turi būti valdomas distanciniu būdu.
49. Inkaro nuleidimą valdant distanciniu būdu, turi būti įmanoma:
49.1. iš stūmiko vairinės nuleisti stumiamo nesavaeigio laivo priekinį dešinįjį inkarą, o iš stūmiko vairinės – nuleisti stūmiko laivagalio inkarą;
50. Distancinis valdymo įtaisas turi būti tvarkingas, užtikrinantis saugų darbą. Distancinio valdymo įtaisas turi užtikrinti, kad inkaras savaime nenusileis.
51. Fiksatoriai ir kitos inkaro įtaiso detalės, kurių pagalba atliekamas distancinis valdymas, turi turėti vietinį rankinį valdymą. Sugedus distancinio valdymo inkaro nuleidimo sistemai ar jos atskiriems mazgams, vietinio valdymo rankinis įtaisas turi užtikrinti normalų inkaro nuleidimo darbą.
52. Draudžiama eksploatuoti laivą, jei:
52.7. nepatikimai dirba inkaro kėlimo mechanizmų (špilio, brašpilio) stabdymo bei distancinio inkaro nuleidimo įtaisai;
52.8. laive nesumontuotas inkaro distancinis nuleidimo mechanizmas, o vienas žmogus nepajėgia atjungti inkaro grandinės nuo žvakohalso;
VI. ŠVARTAVIMO ĮTAISAS
53. Švartavimo įrengimų kiekis, mechanizmų ir jų detalių tipai, taip pat jų išdėstymas laive, atsižvelgiant į laivo paskirtį, turi atitikti laivo techninius reikalavimus.
54. Laivo švartavimosi įtaisas (gervė, špilis, brašpilis, knechtai) turi būti patikimai pritvirtinti prie pagrindo ir prie laivo korpuso konstrukcijų, kad užtikrintų patikimą laivo stovėjimą prie krantinės ar kito laivo. Naftos produktus vežančių laivų švartavimo įtaisas turi atitikti priešgaisrinių taisyklių reikalavimus.
55. Švartavimo knechtai, ritiniai, klampės, rolsai, kliuzai ir jų tvirtinimo prie korpuso detalės turi būti tvarkingos, neturėti aštrių kampų, įtrūkimų, atplyšimų ar kitų pažeidimų, galinčių pažeisti švartavimo lynus. Švartavimo įtaiso detalės ir mazgai turi būti nuolat sutepti tam tikslui skirtais tepalais.
56. Eksploatuojant automatinius švartavimo mechanizmus, būtina laikytis šių mechanizmų techninių eksploatavimo reikalavimų. Rankinio valdymo švartavimo įtaisai turi būti tvarkingi ir paruošti darbui nepriklausomai nuo to, ar naudojamos automatinės švartavimosi priemonės.
57. Laivo prisišvartavimui naudojami plieniniai, sintetiniai ir iš augalinių medžiagų lynai turi išlaikyti maksimalias galimas apkrovas.
58. Naudojant plieninius, sintetinius lynus ir lynus iš augalinių medžiagų būtina laikytis šių reikalavimų:
58.1. būgno, ant kurio vyniojamas sintetinis lynas, diametras turi būti ne mažiau kaip 6 kartus didesnis už lyno diametrą. Skriemulio, per kurį pereina lynas, diametras turi būti 6–8 kartus didesnis už lyno diametrą ir 25% platesnis už lyno diametrą;
58.4. naudojant kaproninius lynus atsiranda elektrostatinis krūvis (kibirkščiavimas), norint jį panaikinti, lyną reikia vienai parai pamerkti į natrio chlorido 2 % tirpalą, tai daryti ne rečiau kaip kartą per du mėnesius;
59. Plieninio švartavimosi lyno nutrūkusių vielų skaičius šešių lyno diametrų ilgio atkarpoje neturi būti didesnis kaip 20% bendro vielų skaičiaus. Švartavimui draudžiama naudoti plieninius lynus, jei jie pažeisti korozijos, sulankstyti, surūdiję.
60. Draudžiama naudoti sintetinius lynus, jeigu:
60.1. pastebimai sudilęs lyno paviršius, nutrūkusi viena ar įtrūkusios kelios sruogos ar atsirado kiti aiškūs defektai;
60.2. nuo darbinio apkrovimo lyno ilgis pailgėja daugiau kaip 25%, o panaikinus apkrovimą, lynas nesugrįžta į pradinę padėtį;
VII. LAIVO KROVINIŲ KĖLIMO ĮTAISAS
62. Visų kėlimo priemonių, kurių keliamoji galia 1000 kg arba didesnė, statymas laive turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos inspekcija. Šios kėlimo priemonės periodiškai turi būti pateikiamos klasifikacinės bendrovės techninei apžiūrai ir bandymams. Kėlimo priemonės, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1000 kg ir kurios neįtrauktos į klasifikacinės bendrovės prižiūrimų kėlimo priemonių sąrašą, turi būti kiekvienais metais tikrinamos ir išbandomos laivo savininko arba valdytojo techninių tarnybų.
63. Draudžiama eksploatuoti kėlimo įtaisą, jeigu nėra klasifikacinės bendrovės leidimo arba tokio leidimo galiojimo laikas pasibaigęs.
64. Krovinio kėlimo įtaiso techninės apžiūros ir išbandymo rezultatai surašomi aktuose. Atlikus tikrinimą ir bandymus ant kiekvienos kėlimo priemonės turi būti užrašyta jo kėlimo galia ir kito bandymo data. Krovinio kėlimo įtaiso techninės apžiūros metu atliekama:
64.1. statinis ir dinaminis bandymas (jis turi atitikti visus klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus);
64.2. mechaninių ir elektros įtaisų darbo patikrinimas, saugumo prietaisų (krūvio, kėlimo ir galiniai išjungikliai), valdymo prietaisų, taip pat apšvietimo ir signalizacijos priemonių patikrinimas;
64.3. metalinių konstrukcijų būklės apžiūra (ar neįtrūkę, nesideformavę, nesuplonėję konstrukcijų sienelės, apžiūrimos korozijos vietos, sujungimai);
65. Prieš pradedant pakrovimo-iškrovimo darbus, laivo įgulos narys, atsakingas už kėlimo įrengimų priežiūrą, privalo patikrinti kėlimo įrengimų techninę būklę ir rezultatus įrašyti laivo žurnale.
66. Draudžiama eksploatuoti kėlimo priemones, kurių techninė būklė neužtikrina saugaus darbo aptarnaujančiam personalui ir gali būti avarijos priežastimi, t. y. jeigu:
66.5. pagal kėlimo priemonių techninius dokumentus numatytos saugumo priemonės (krūvio ribojimo, pakėlimo galinis jungiklis ir kiti) nedirba arba jų nėra;
67. Techninių laivų specialių įrengimų ir įtaisų techninę būklę pagal įrengimų techninę dokumentaciją patikrina ir išbando laivo savininkas arba valdytojas.
68. Plaukiojantiems kranams turi būti nustatytos vėjo greičio, bangavimo ir oro temperatūros ribos pakrovimo-iškrovimo darbams atlikti.
69. Atliekant pakrovimo-iškrovimo darbus krovinių kėlimo įtaisais, būtina griežtai vykdyti visus darbų saugos reikalavimus.
70. Atliekant pakrovimo-iškrovimo darbus draudžiama:
70.3. naudoti stropus, jei jų plieniniai lynai nusidėvėję labiau už leistinas plieninių lynų brokavimo normas;
VIII. VILKIMO IR SUJUNGIMO ĮTAISAI
72. Vilkimo (buksyravimo) įtaisas privalo būti taip sumontuotas, kad nekeltų pavojaus nei laivo įgulai, nei kroviniui. Vilkimui naudojamų plieninių lynų nusidėvėjimas neturi viršyti 10% bendro vielų skaičiaus šešių lyno skersmenų ilgio atkarpoje.
Buksyrinio lyno ribotuvai turi būti sumontuoti taip, kad neleistų lynui nukrypti.
Buksyrinė arka ir ją tvirtinančios detalės, kurios liečiasi su buksyriniu lynu, turi būti pagamintos iš vamzdžių ar kitų aptakių metalinių konstrukcijų, neturėti aštrių briaunų, išsikišusių detalių, trukdančių slysti buksyriniam lynui. Buksyrinis kablys prieš montuojant laive turi būti išbandytas dvigubai didesniu krūviu nei projektinė traukimo jėga. Kad buksyrinis lynas savaime neatsikabintų, jo kablys ir prikabinimo ąsa neturi būti įtrūkusi ar kitaip pažeista. Buksyrinio lyno greito atidavimo įtaisas turi būti patikimas, visada paruoštas darbui. Knechtai ir visi buksyravimo įtaiso mechanizmai privalo būti patikimai pritvirtinti prie denio fundamento ir papildomai sutvirtinti su laivo konstrukcijomis. Jeigu laivo projekte numatyta pastatyti buksyrinę gervę, tai ji turi būti valdoma iš vairavimo vietos. Jeigu laive yra sumontuotas distancinis buksyrinio lyno atidavimo įtaisas, tai prieš išplaukiat į reisą būtina patikrinti jo efektyvumą, o rezultatus įrašyti laivo žurnale.
73. Buksyrinis lynas ir laivų sujungimo įtaisas turi išlaikyti didžiausias buksyruojančio ar stumiančio laivo apkrovas ir garantuoti laivų saugumą esant nepalankioms oro sąlygoms.
74. Buksyruojant laivus su kroviniais, buksyriniai lynai turi atitikti priešgaisrinių taisyklių reikalavimus.
75. Vilkiko-stūmiko priekyje turi būti sumontuota ne siauresnė kaip 2/3 didžiausio laivo pločio stumiamoji platforma. Ji privalo būti suprojektuota taip, kad ją prižiūrintys darbuotojai galėtų lengvai, be rizikos persinešti įrankius ir pereiti iš vieno laivo į kitą.
76. Sujungimo įtaisas turi būti vientipis ir užtikrinti stūmiko bei visų to paties tipo laivų sankabą. Laivų stūmikų ir baržų sujungimo įtaisai ir jų detalės (įtempimo įtaisas, kabliai vadžioms įtempti, automatinis laivų sujungimo mechanizmas) turi užtikrinti greitą ir patikimą laivų sujungimą.
77. Jeigu naudojamas automatinis laivų sujungimo įtaisas su amortizatoriumi, tai atliekant laivų vilkstinei posūkį, nukrypimas nuo pradinės ašinės linijos neturi viršyti nustatytos šio tipo įtaisams normos.
78. Eksploatuojant visų konstrukcijų laivų automatinius sujungimo įtaisus, griežtai būtina laikytis saugaus darbo ir techninės eksploatacijos taisyklių. Reiso metu remontuoti automatinius laivų sujungimo įtaisus draudžiama.
79. Už automatinio sujungimo įtaiso laive-stūmike ir stumiamoje baržoje techninę būklę atsakingas laivo mechanikas. Jis prižiūri ir kontroliuoja remonto darbus, daro įrašus techniniuose dokumentuose.
80. Draudžiama eksploatuoti automatines laivų jungtis, jeigu jų detalės išdilusios daugiau nei leidžia normos. Pasibaigus reisui, ypač jeigu jo metu buvo blogos oro sąlygos (stiprus vėjas, bangavimas), būtina kruopščiai patikrinti sujungimo įtaiso detales ir mazgus, ar nėra įtrūkimų ir kitų mechaninių pažeidimų, taip pat apžiūrėti varžtų įtempimo, suvirinimo siūles, atskirų detalių tvirtinimą prie fundamento ar korpuso.
81. Gervės, naudojamos automatinėms jungtims turi atitikti šios paskirties gervėms keliamus reikalavimus.
82. Kiekvienam laivui-stūmikui, turinčiam sujungimo įtaisą, privaloma nustatyti:
83. Atjungti stumiamus laivus leidžiama tik pastačius vilkstinę prie krantinės arba nuleidus inkarą.
IX. LAIVO STIEBAI
85. Laivo stiebai turi:
85.1. turėti patikimai veikiančią įrangą signaliniams ženklams bei antenoms tvirtinti, pakelti ir nuleisti;
X. LAIVO SIGNALIZACIJOS IR RYŠIO PRIEMONĖS
87. Visos vidaus vandenyse plaukiojančios transporto priemonės turi būti aprūpintos dieną ir naktį patikimai veikiančiomis radijo ryšio bei signalizacijos priemonėmis (varpais, sirenomis, žibintais, šviesos blyksniais, megafonais ir kita). Šių priemonių skleidžiamus signalus, esant bet kokioms oro sąlygoms, turi gerai matyti ar girdėti plaukiančių ar stovinčių laivų, plaustų įgulos ir kranto tarnybos. Visuose keleiviniuose ir greitaeigiuose laivuose, taip pat laivuose, kurių įgulos dirba sugretinimo profesijų principu, turi būti sumontuota šviesos impulsiniai blyksniai.
88. Laivai, kurie dirba rudenį – žiemą, turi turėti patikimą apšildymo sistemą garsinius signalus skleidžiantiems prietaisams.
XI. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA
91. Priešgaisriniai įrengimai, stacionarinės gaisro gesinimo sistemos, pirminės gaisro gesinimo priemonės, priešgaisrinė signalizacija, pasyvios konstrukcinės priešgaisrinės apsaugos priemonės ir aktyvios kilusio gaisro gesinimui priemonės turi būti paruoštos pagal klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus.
92. Priešgaisriniai įrengimai ir priemonės tikrinamos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 09 24 įsakymu Nr. 366 „Dėl laivų matavimo priemonių, priešgaisrinės įrangos bei gelbėjimo priemonių patikros tvarkos ir terminų patvirtinimo“ patvirtintą tvarką ir tikrinimo periodiškumą (Žin., 1998, Nr. 89-2471).
93. Gaisrinis inventorius, pirminės ir pernešamos gaisro gesinimo priemonės turi būti laikomos lengvai prieinamose vietose, tvarkingos ir paruoštos naudoti.
94. Draudžiama naudoti ne pagal paskirtį priešgaisrinius įrengimus, stacionarines sistemas, pernešamas ir pirmines gaisro gesinimo priemones bei gaisrinį inventorių. Leidžiama naudoti vandenį iš vandens gesinimo sistemos laivo ūkinėms reikmėms: plauti denį, inkaro įtaiso mechanizmus, tačiau tam tikslui negalima naudoti gaisrinių žarnų (tik buitines).
95. Vežant naftos produktus ir kitus lengvai užsiliepsnojančius krovinius, priešgaisrinė laivo apsauga turi atitikti klasifikacinės bendrovės taisyklių ir Priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Jie tikrinami numatytais terminais.
XII. NAVIGACINIAI ĮRENGIMAI
97. Visos vidaus vandenų keliais plaukiojančios transporto priemonės turi būti aprūpintos navigaciniais įrengimais. Navigacinių priemonių tipą, skaičių ir išdėstymą laive nustato klasifikacinės bendrovės taisyklės. Suderinus su Valstybine vidaus vandenų laivybos inspekcija ir atsižvelgus į plaukiojimo rajono savybes, navigacinių priemonių tipą ir skaičių galima pakeisti.
XIII. GELBĖJIMO PRIEMONĖS
99. Gelbėjimo priemonės, jų paskirtis ir kiekis turi atitikti klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus.
100. Laivo kapitonas ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrina gelbėjimo priemonių saugojimo tvarką. Tikrinimo rezultatai įrašomi į laivo žurnalą.
101. Tikrinant gelbėjimo priemones būtina patikrinti:
103. Plaukiojant Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėse, gelbėjimo valtys turi būti patikimai pritvirtintos prie kilbloko.
104. Draudžiama eksploatuoti laivą, jeigu:
105-106. Visos gelbėjimo priemonės turi būti tikrinamos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 09 24 įsakymu Nr. 366 „Dėl laivų matavimo priemonių, priešgaisrinės įrangos bei gelbėjimo priemonių patikros tvarkos ir terminų patvirtinimo“ patvirtintą tvarką ir tikrinimo periodiškumą (Žin., 1998, Nr. 89-2471).
XIV. LAIVO REIKMENYS
107. Laivo reikmenys turi atitikti laivo projektą ir būti tvarkingi. Paklotai turi būti sudėti ir pritvirtinti jiems skirtose vietose, jų išpjovos turi būti uždengtos.
108. Jeigu laikinai dėl tam tikros priežasties nuimtas lėjeris, turėklas, trapas ar dangtis, jų buvimo vietos turi būti aptvertos, šalia pakabintas įspėjamasis užrašas, o tamsiu paros metu ir apšviestos. Sumontuoti lėjeriai, turėklai, trapai ir kiti reikmenys privalo būti patikimai pritvirtinti.
XV. AVARINĖS PRIEMONĖS IR INVENTORIUS
110. Visi laivai turi būti aprūpinti avarinėmis priemonėmis ir inventoriumi. Avarinės priemonės ir inventorius turi būti saugomas tam tikslui skirtose vietose, tikrinamas ir bandomas pagal nustatytus terminus.
111. Apie avarinių priemonių ir inventoriaus panaudojimą turi būti įrašyta laivo žurnale. Sunaudotos avarinės priemonės skubiai pakeičiamos.
XVI. DARBO ĮRANKIAI IR STAKLĖS
114. Pagal laivo statybinės techninės dokumentacijos normas visi laivai turi būti aprūpinti įrankiais ir sukomplektuotomis techninėmis remontinėmis priemonėmis, kurios reikalingos atliekant smulkų ir nesudėtingą remontą eksploatacijos metu.
117. Laivuose naudojami abrazyviniai įrankiai turi atitikti standartų reikalavimus. Abrazyviniai diskai ir kitos judančios dalys, turi būti uždengtos pagal Darbo saugos taisyklių reikalavimus.
118. Galandimo staklėse turi būti sumontuotas automatinis blokavimo įtaisas. Galandimo stakles galima įjungti tik su apsauginiu ekranu.
XVII. LAIVŲ MECHANIZMAI
120. Laivų energetinių jėgainių pagrindiniai ir pagalbiniai varikliai, įrengimai turi užtikrinti patikimą ir saugų laivo darbą, esant visokioms eksploatacijos sąlygoms, net ir tada, kai laivas ilgą laiką pakrypęs į vieną šoną, turi posvyrį iki 15° ir diferentą iki 5° (be laivo projekte numatyto diferento).
121. Jeigu laive sumontuota automatinė distancinio valdymo sistema, tai ji turi būti tvarkinga ir patikima, leidžianti iš komandinio valdymo punkto efektyviai kontroliuoti ir valdyti visus laivo mechanizmus, įrengimų įtaisus, sistemas. Distancinio valdymo sistemą reguliariai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, turi tikrinti laivo kapitonas (škiperis) ir mechanikas. Patikrinimo rezultatai įrašomi laivo žurnale.
123. Laivo mechanizmai ir įrengimai:
123.1. turi būti pastatyti, sumontuoti pagal laivo projektą, atitikti galiojančius reikalavimus ir patikimai pritvirtinti prie pagrindo;
124. Kontroliniai matavimo prietaisai turi atitikti standartus. Laivo eksploatavimo metu kontroliniai matavimo prietaisai turi būti tvarkingi, atitikti paskirtį ir turėti patikrinimo žymą.
125. Katilų ir suspausto oro balionų apsauginiai vožtuvai turi būti sureguliuoti ir užplombuoti pagal klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus.
126. Draudžiama remontuoti katilus, suspausto oro balionus ir kitus aukšto spaudimo įrenginius, reguliuoti kontrolinius matavimo prietaisus, apsauginius vožtuvus, atsukti užplombuotus ventilius be juos sureguliavusios ir užplombavusios įstaigos atstovų leidimo, išskyrus avarinius atvejus, kada laivo saugumui gresia pavojus. Apie nuimtas plombas turi būti įrašas laivo žurnale ir pranešta laivo vadovams.
127. Prie laivo mechanizmų ir sistemų (vandens, kuro, tepalo ir kitų) ventilių, kranų, vožtuvų turi būti informaciniai jų paskirties užrašai.
128. Laivo mechanikas privalo kontroliuoti mechanizmų bei įrengimų darbą, tikrinti, analizuoti atskirų mazgų, svarbių detalių nusidėvėjimo priežastis, gedimus. Tokių tikrinimų rezultatai įrašomi mechanizmų techniniuose dokumentuose ir ataskaitiniuose aktuose.
129. Laivo kapitonas-mechanikas (vadas-mechanikas) privalo reguliariai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, palyginti distancinio valdymo prietaisų parodymus ir prietaisų, sumontuotų prie mechanizmų, parodymus, taip pat patikrinti avarinės-įspėjamosios signalizacijos daviklių veikimą.
130. Laivo pamainos vyresnysis budėtojas, prieš pradėdamas vadovauti laivui, privalo patikrinti pagrindinio ir pagalbinio variklio avarinę-įspėjamąją signalizaciją, rezultatus įrašyti laivo žurnale.
131. Laivo kapitonas-mechanikas pagal laivo mechanizmų ir įrengimų techninių taisyklių reikalavimus turi laiku ir reguliariai atlikti visų mechanizmų ir įrengimų patikrinimą. Pastebėtus gedimus ar pažeidimus, gresiančius saugiam laivo darbui, turi skubiai šalinti arba stabdyti laivą.
132. Baigęs budėjimą, laivo pamainos vyresnysis budėtojas turi įspėti pradėjusį budėjimą asmenį apie visus laivo energetinės jėgainės gedimus ir priimtas priemones jiems šalinti.
133. Kiekvienas laivo įgulos narys apie pastebėtus laivo mechanizmų ar įrengimų gedimus turi nedelsdamas pranešti budinčiam kapitonui ar mechanikui. Laivo įgulos narys, pastebėjęs nedidelį gedimą, nekeliantį grėsmės laivui bei jo įgulai, turi imtis skubių priemonių tam gedimui pašalinti nestabdydamas mechanizmų, apie tai informavęs pamainos vyresnįjį budėtoją.
XVIII. VIDAUS DEGIMO VARIKLIAI
135. Pagrindiniai ir pagalbiniai varikliai turi būti tvarkingi ir sureguliuoti taip, kad patikimai ir ilgai dirbtų esant įvairiems apkrovimo režimams. Laivuose montuojami vidaus degimo varikliai turi atitikti valstybinius standartus arba technines sąlygas.
136. Draudžiama eksploatuoti pagrindinius ir pagalbinius variklius, jeigu:
136.2. yra pastebėti įtrūkimai ar kiti defektai cilindro įvorėse ir dangteliuose, judančiose detalėse, aukšto spaudimo kuro vamzdeliuose, kuro ir tepalo sistemos vamzdžiuose, suspausto oro paleidimo sistemoje;
136.3. cilindro-stūmoklinės grupės detalės išdilusios, jų darbinių paviršių tarpai didesni už nurodytus gamintojo instrukcijoje arba techninėse sąlygose;
136.7. išsilydę ar ištrupėję slydimo guoliai, įkaitę virš normos, nurodytos eksploatacijos taisyklėse;
136.10. sugedę apsauginiai vožtuvai arba apsauginio kuro vožtuvo, stabdančio kuro padavimą, distancinis valdymas;
136.11. per didelė vibracija, kuri gali pažeisti laivo įrengimų pamatus, laivo korpuso elementus, vamzdynus;
136.12. reduktoriaus ar reverso pavaroje padidėjęs triukšmas, o sumažinus galingumą ir apsisukimus, pavara per daug kaista;
137. Draudžiama dirbti jėgainės skyriuje, kai nėra budinčiojo mechaniko; kai pagrindiniams ir pagalbiniams mechanizmams bei įrengimams aptarnauti nesumontuotos automatizacijos ir signalizacijos priemonės.
138. Vidaus degimo varikliams turi būti naudojamos tik eksploatacijos taisyklėse ir techniniuose dokumentuose nurodytos kuro ir tepalo rūšys. Tepalų ir kuro kokybė turi atitikti valstybinius standartus arba technines sąlygas.
139. Už pateiktą naftos produktų kokybę atsako juos pateikusi įmonė, o už naftos produktų kokybę – laivo kapitonas-mechanikas (mechanikas).
XIX. LAIVO SISTEMOS IR VAMZDYNAI
141. Laivo sistemos ir vamzdynai turi būti tvarkingi, kad užtikrintų patikimą laivo jėgainės ir viso laivo darbą. Laivo sistemų vamzdynai turi būti nudažyti pagal valstybinių standartų reikalavimus arba turėti skiriamuosius ženklus.
143. Krovininių laivų triumuose turi būti sumontuota reikiama šviesos ir garso signalizacija ir patikimai veikiantys vandens lygio davikliai.
144. Prieš navigacijos pradžią laivo kapitonas turi patikrinti:
144.1. sausinimo sistemos tvarkingumą, darbo našumą, jos atitikimą klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimams. Po kapitalinio ir einamojo remonto sausinimo sistemos darbą tikrina priėmimo komisija;
144.3. ar neužteršti vamzdynai, ar ant visų priėmimo galvučių yra apsauginiai tinkleliai, ar yra galimybė visiškai nusausinti patalpas;
144.4. ar tvarkingos vamzdynų sklendės, ventiliai, paskirstymo dėžutės, ar patikimai uždaro tas patalpas, kurios pažymėtos ant ventilių;
146. Kiekviename laive turi būti sumontuotos šios sistemos ir įrengimai, apsaugantys vandens telkinius nuo užteršimo:
146.2. užterštų naftos produktais vandenų surinkimo ir pašalinimo sistema arba priemonės naftuotiems vandenims valyti laive;
148. Draudžiama iš laivo išleisti nevalytus naftuotus ir tepalais užterštus vandenis į vandens telkinius. Laivo naftuotų vandenų išsiurbimo sistemos armatūra turi būti užplombuota.
149. Užbaigus navigaciją arba prieš laivo remontą visos užbortinio vandens sistemos turi būti išvalytos nuo smėlio, purvo, naftos produktų ir kitų teršalų. Turi būti atsukti išleidimo čiaupai, aklės ir prapūsti suspausto oro srove. Visi išvalyti teršalai turi būti surinkti ir patalpinti į tam tikslui skirtas talpas. Jų negalima išleisti į vandens telkinius.
150. Visų sistemų redukciniai ir reguliavimo vožtuvai remontuojami stebint laivo mechanikui. Laivo mechanikas atsako už redukcinių vožtuvų techninę būklę ir patikimą jų veikimą.
151. Iš anksto nepatikrinus oro mėginio draudžiama tikrinti kuro, tepalo talpas, koferdamus, siurblines ir kitas uždaras patalpas, kuriose gali susikaupti sprogstamųjų dujų ir garų mišiniai. Nepriklausomai nuo patikrinimo rezultatų, atliekant remonto darbus tokiose patalpose, būtina stebėti darbų eigą. Dirbantys asmenys ir stebėtojai privalo turėti patikimą ryšį.
152. Atliekant remonto darbus, kai naudojama atvira ugnis, o talpos ar vamzdynai nevisiškai išvalyti, būtina griežtai laikytis Darbų saugos ir Priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, skirtų tokio tipo darbams. Už naftos produktų talpų ir vamzdynų paruošimą remonto darbams, jeigu naudojama atvira ugnis, atsakingi laivo vadovai.
XX. LAIVO VARYTUVAI
153. Laivo varytuvai ir su jais susiję laivo elementai (veleno linija, sraigtas, tūta – stacionari ir pasukama, vandensvaidinis vairavimo įtaisas, privairavimo įtaisas) turi būti tvarkingi ir atitikti visus jiems taikomus reikalavimus. Eksploatacijos metu:
153.1. turi būti įmanoma greitai ir saugiai įjungti, išjungti ir reversuoti laivo varomuosius mechanizmus;
155. Kol laivas pakeltas krante ar doke, būtina patikrinti varytuvo ir jo elementų techninę būklę, o patikrinimo rezultatus palyginti su formuliarų duomenimis. Laivo varymo-vairavimo kompleksą būtina patikrinti: kai laivas dugnu lietė gruntą, po avarijos, taip pat kai komplekso charakteristika nesutampa su pagrindinio variklio charakteristika.
158. Paleisti pagrindinius variklius ir išbandyti veleno liniją galima tik laivui esant vandenyje. Apie tai iš anksto pranešti uosto ar laivų vilkstinės kapitonui ir įsitikinti, ar varytuvo darbo zonoje nėra žmonių ir valčių.
159. Vandens kreipiamosios tūtos (stacionarios ir pasukamos) turi būti nesulankstytos, neįtrūkusios ar turėti kitų defektų. Tarpai tarp vidinio tūtos paviršiaus ir sraigto menčių galų turi būti ne didesni už nustatytus laivo projekte.
160. Visi laivo varytuvo ar jo elementų gedimai turi būti pašalinti prieš laivui išplaukiant. Draudžiama eksploatuoti laivą, jeigu jo varytuvai, atskiri elementai yra netvarkingi ar sugedę:
160.2. kai dėl sraigto menčių pažeidimo laive jaučiama didelė vibracija arba perkrauti pagrindiniai varikliai (sumažėjo apsisukimų dažnumas daugiau kaip 5% nominalaus apsisukimų dažnumo);
XXI. LAIVO ELEKTROS ĮRENGIMAI
161. Laivų elektros įrengimai turi atitikti galiojančių teisės aktų bei klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus.
162. Visa elektros įranga turi būti suprojektuota ir sumontuota taip, kad galėtų veikti, esant nuolatiniam 15° pakrypimui, o oro temperatūrai iki + 40°C.
163. Laive privalo būti elektros grandinės ir įrangos schema, patikrinta ir pasirašyta tikrinančios institucijos, kurioje nurodoma:
164. Eksploatavimo ir remonto metu būtina vadovautis įrengimų remonto saugos darbų ir eksploatacijos instrukcijų, darbo higienos ir gamtos apsaugos taisyklių reikalavimais. Naftos produktus vežantys laivai taip pat turi būti apsaugoti nuo statinės elektros srovės, galinčios atsirasti kraunant ar iškraunant naftos produktus.
165. Visi elektros įrengimai, kurie užtikrina saugų laivo plaukiojimą ir valdymą, turi būti visada tvarkingi ir patikimai veikti.
166. Rezerviniai ir avariniai elektros įrengimai turi būti patikrinti ir paruošti darbui. Šie įrengimai periodiškai patikrinami ir išbandomi.
167. Laivui artėjant prie hidroįrengimų (šliuzų) ar kitų sudėtingų plaukiojimo vietų, būtina patikrinti laivo valdymo įrengimus.
168. Jeigu laivo įgulos sąrašuose elektromechaniko pareigybė nenumatyta, tai už elektros įrengimų priežiūrą ir eksploataciją atsako laivo mechanikas.
169. Laivuose prie sudėtingesnių elektros įrengimų (automatinio distancinio valdymo ir vairavimo mašinų automatinio paleidimo sistemos) valdymo spintų turi būti iškabintos elektros schemos.
170. Laivo elektromechanikas (mechaniko elektros įrengimų pavaduotojas), o jeigu tokios pareigybės nėra, tai budintis mechanikas laivo budėjimo žurnale turi įrašyti apie atliktus elektros įrengimų patikrinimo ir remonto darbus.
171. Už elektros įrengimų korpusų, apsaugų, skydelių, šviestuvų, jungiklių ir kt. tvarką bei švarą atsako:
172. Prie pagrindinio elektros paskirstymo ir varytuvų elektros pultų turi būti elektros schema, dielektrinių apsaugos priemonių komplektas ir angliarūgštinis (miltelinis) gesintuvas.
173. Vieną kartą per metus turi būti atliekamas laivo elektros įrengimų, armatūros, kabelių, laidų varžų matavimas.
174. Dielektrinės priemonės tikrinamos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 09 24 įsakymu Nr. 366 „Dėl laivų matavimo priemonių, priešgaisrinės įrangos bei gelbėjimo priemonių patikros tvarkos ir terminų patvirtinimo“ patvirtintą tvarką ir tikrinimo periodiškumą (Žin., 1998, Nr. 89-2471).
175. Dirbant elektros įrengimams draudžiama:
175.1. be laivo pamainos vyresniojo budinčiojo leidimo stabdyti generatorių, neperjungus apkrovimo kitam generatoriui;
175.2. dirbti pagal neatitinkantį projekto ir klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimų režimą;
175.4. atlikti techninį patikrinimą ar remontą, kai būtina stabdyti elektros įrengimus, nesuderinus šio veiksmo su laivo pamainos vyresniuoju budinčiuoju;
175.5. stacionarinius šviestuvus naudoti kaip rankines pernešamas lempas, naudoti aukštesnės kaip 42 V įtampos elektros įrankius ir prietaisus pavojingose patalpose, o labai pavojingose patalpose ar nepalankiomis sąlygomis (katilai, bakai, kuro talpos) – aukštesnės kaip 12 V įtampos;
176. Įrankiai, apšvietimo prietaisai ir kiti srovės imtuvai į tinklą įjungiami tik tam skirta elektros armatūra.
177. Eksploatuoti elektros įrengimus draudžiama, kai:
177.3 jaučiamas elektros srovės poveikis (nors ir silpnas), pradėjo kibirkščiuoti kolektoriaus šepetėliai;
XXII. PERSONALO, DALYVAUJANČIO TECHNIŠKAI EKSPLOATUOJANT LAIVUS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
178. Visi darbuotojai, kurie dalyvauja techniškai eksploatuojant laivus, privalo:
179. Vidaus vandenų laivų techninę priežiūrą vykdo laivo savininkas arba valdytojas. Kartu su laivo savininku arba valdytoju priežiūrą vykdo klasifikacinė bendrovė, Vidaus vandenų laivybos inspekcija, Lietuvos Respublikos darbo inspekcija, kurie savo darbe vadovaujasi galiojančių teisės aktų ir tarptautinių susitarimų reikalavimais. Laivo savininkas arba valdytojas iš anksto turi pranešti kontroliuojančioms institucijoms laivo apžiūros vietą ir laiką, taip pat atlikti visus paruošiamuosius darbus.
180. Už vidaus vandenų laivų techninį eksploatavimą atsako laivo savininko arba valdytojo techninė tarnyba.
181. Už laivo techninę tvarką, teisingą darbų organizavimą laive, laivo priežiūrą, teisingą laivo pakrovimą-iškrovimą, taip pat krovinio svorio nustatymą pagal grimzlės žymą atsako laivo kapitonas arba škiperis. Žemkasėje ir jai priskirtuose aptarnavimo laivuose – žemkasės kapitonas.
182. Mechanikas yra vadovaujantis laivo įgulos asmuo, kuris atsako už eigos variklių, mechanizmų bei elektrinės įrangos techninę būklę, jų saugų eksploatavimą. Mechanikas privalo laiku ir teisingai užpildyti laivo jėgainės techninę dokumentaciją, teikti laivo savininkui arba valdytojui reikalingas ataskaitas, atlikti techninę priežiūrą.
183. Laivo kapitonas (škiperis) atsako už laivo ir įgulos saugumą. Vilkiko-stūmiko kapitonui nuo buksyravimo ar vilkimo pradžios iki atvykimo į paskirties punktą yra pavaldžios buksyruojamų ar velkamų laivų įgulos, o žemkasės kapitonui – žemkasės vilkstinę sudarančių pagalbinių laivų įgulos. Vilkikų įgulos atsakingos už nesavaeigių laivų be įgulų aptarnavimą, techninį būklę, vežamo krovinio išsaugojimą.
184. Vidaus vandenų laivo įgulos, dirbančios pagal sugretintas profesijas, vadovas yra kapitonas-mechanikas, kuris atsako už laivą ir įgulą.
185. Kiekvienas laivo įgulos narys asmeniškai atsako už jam patikėtų mechanizmų, sistemų, įrengimų techninę būklę, jų aptarnavimą laiku, taip pat už numatytų pareigybinėje instrukcijoje organizacinių-techninių priemonių vykdymą laive.
186. Už vidaus vandenų laivų techninį eksploatavimą atsako:
187. Už laivo ir krovinio saugumą, pakraunant ar iškraunant laivą kartu su uosto, prieplaukos vadovybe, – atsakinga ir laivo vadovybė.