LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 11, 20, 21, 25, 36, 38, 39, 40, 42, 63, 71, 72, 73, 74, 75, 771 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2000 m. gegužės 9 d. Nr. VIII-1668
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246; Nr. 64-2069)
1 straipsnis. 11 straipsnio 7 dalies pakeitimas ir papildymas
11 straipsnio 7 dalyje išbraukti žodį „naujus“, po žodžio „steigia“ įrašyti žodžius „reorganizuoja ar likviduoja“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2 straipsnis. 20 straipsnio 4 dalies pakeitimas
20 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „kariai arba šauktiniai“ įrašyti žodį „asmenys“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys priėmimo į ją sąlygas. Priimami į Akademiją šauktiniai kartu pašaukiami ir į privalomąją karo tarnybą, kurią atlieka mokymosi Akademijoje metu. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti, tapęs karininku – tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Karių turimi kariniai laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami.“
3 straipsnis. 21 straipsnio 2, 3, 4 dalių pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį, 3 dalyje po žodžio „garantijas“ įrašyti žodžius „poilsį ir laisvalaikį“, pakeisti 4 dalį ir šias dalis išdėstyti taip:
„2. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Darbo, valstybės tarnybos įstatymai kariams netaikomi. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas taikomas profesinės karo tarnybos kariams atsižvelgiant į jų einamas pareigas ar atliekamas funkcijas.
3. Kariai naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Karių naudojimasis teisėmis į privataus gyvenimo apsaugą, tarnybos vietos garantijas, poilsį ir laisvalaikį, susivienijimų laisves, gyvenamosios vietos pasirinkimą ir laisvą kilnojimąsi, tarnybinio būsto neliečiamybę, susirinkimų, grupinių peticijų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdus įstatymais ir įstatymų patvirtintais statutais gali būti apribojamas tik tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, karinei drausmei ir paklusnumui bei tarnybos tikslams užtikrinti. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė kariui garantuojama ir nevaržoma.
4. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai.“
4 straipsnis. 25 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas
25 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutą“ įrašyti žodžius „Civilinę krašto apsaugos tarnybą ir tarnybą“, po žodžio „tarnybų“ įrašyti žodžius „padalinyje reglamentuojančius“, išbraukti žodžius „karių bei civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių darbuotojų tarnybos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Statutus, kurie nustato karių drausminę atsakomybę ir ginklo panaudojimą, tvirtina Seimas įstatymais. Civilinę krašto apsaugos tarnybą ir tarnybą krašto apsaugos sistemos operatyvinių tarnybų padalinyje reglamentuojančius statutus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotas krašto apsaugos ministras. Kitus statutus tvirtina krašto apsaugos ministras.“
5 straipsnis. 36 straipsnio 5, 6, 8, 9, 11 dalių pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 36 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:
2. Pakeisti 36 straipsnio 8 dalį, 9 dalį papildyti naujais pirmuoju ir trečiuoju sakiniais ir šias dalis išdėstyti taip:
„8. Profesinės karo tarnybos kariai negali: dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu, įskaitant personalines įmones, ūkines bendrijas, kurių savininkai, tikrieji nariai ar nariai komanditoriai jie yra, taip pat akcines bendroves, kurių akcijos jiems priklauso, bei žemės ūkio bendroves, kurių pajus jie turi, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą; valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; teikti komercinio pobūdžio paslaugas ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais; būti profesinės sąjungos nariais; streikuoti; naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams. Karys, kuris yra personalinės įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto. Profesinės karo tarnybos kariai, einantys pareigas ar atliekantys su prekių, darbų ar paslaugų įsigijimu susijusias funkcijas, kurių sąrašą nustato krašto apsaugos ministras, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti savo privačius interesus.
9. Priimdamas sprendimus, karys privalo teikti pirmenybę tarnybos interesams ir užtikrinti sprendimų nešališkumą. Profesinės karo tarnybos karys pats ar per kitus asmenis neturi teisės dalyvauti tokiuose komercijos tikslais daromuose veiksmuose, kurie turi ryšį su jo tarnyba ir gali tapti jo privačių bei tarnybos interesų konflikto priežastimi. Karys negali atstovauti krašto apsaugos sistemos institucijai:
1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, gauna bet kurios rūšies pajamų;
3. 36 straipsnio 11 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „kitose“ įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„11. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie yra medicinos gydytojai ir krašto apsaugos sistemoje eina gydytojo (karo gydytojo) pareigas, turi teisę laisvu nuo tarnybos metu, nepažeisdami karinės tarnybos interesų, dirbti kitose valstybės ir savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose gydymo įstaigose ir gauti už tai atlyginimą. Savo darbo kitose įstaigose tvarką ir laiką jie privalo suderinti su savo tiesioginiais vadais.“
6 straipsnis. 38 straipsnio 2 dalies papildymas
38 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžio „vadovybės“ įrašyti žodžius „iniciatyva arba“, 12 punkte prieš žodį „dalinio“ įrašyti žodžius „ne žemesnio kaip“, vietoj žodžių „tarnybos interesais“ įrašyti žodžius „dėl tarnybos interesų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:
2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;
3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);
6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka karys atestuotas kaip netinkamas tarnybai;
7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;
10) karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai jis yra karininkas, o kai jis yra kareivis, seržantas ar puskarininkis, – jeigu reikia tokia informacija naudotis pagal kariui pavestas pareigas ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;
12) ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina;
7 straipsnis. 39 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybė savo iniciatyva arba valia, jei nėra kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 punktai), gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš du mėnesius arba ir neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą papildomą kompensaciją.“
8 straipsnis. 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių papildymas
Papildyti 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), kai profesinės karo tarnybos kariui sukanka šio įstatymo nustatytas išleidimo į atsargą amžius (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat kai baigiasi terminuota profesinės karo tarnybos sutartis, o išleidžiamas į atsargą karys neturi teisės į kario valstybinę pensiją, jam išmokama išeitinė pašalpa. Išeitinės pašalpos dydis priklauso nuo kario tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:
2. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), tačiau išleidžiamas į atsargą karys turi teisę į kario valstybinę pensiją, jam išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa neatsižvelgiant į tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažą.
3. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir jei jie iš anksto neįspėjami, išmokama 1 mėnesio tarnybinio atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, išmokama 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio papildoma kompensacija.“
9 straipsnis. 42 straipsnio 8 dalies papildymas
Papildyti 42 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
10 straipsnis. 63 straipsnio 4, 11, 12, 13 dalių pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti ir papildyti 63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie patys, jų sutuoktinis, vaikai ir įvaikiai toje tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), iš Krašto apsaugos ministerijos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtais techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančiais ir suremontuotais tarnybiniais butais (viengungiai arba kariai, kurių šeimos negali persikelti į kario tarnybos vietą – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Profesinės karo tarnybos kariai – eiliniai ir grandiniai aprūpinami gyvenamąja patalpa kareivinėse. Už suteiktą tarnybinį butą (gyvenamąsias patalpas) kariai gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklėmis reglamentuoto nuomos mokesčio nemoka, išskyrus mokestį už plotą, viršijantį Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas nemokamai kariui suteikiamų tarnybinių butų ploto normas. Kariai patys moka už energijos, ryšių ir visus komunalinius patarnavimus pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.“
2. Pakeisti ir papildyti 63 straipsnio 11, 12, 13 dalis ir jas išdėstyti taip:
„11. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. Tais atvejais, kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dalinio vado sprendimu atleidžiami nuo tarnybos su teise išvykti iš dalinio daugiau negu vienai parai, už laisvas nuo tarnybos dienas jiems mokama profesinės karo tarnybos kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
12. Profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus karius, išsiųstus į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, taip pat gynybos atašė biuruose, štabuose ar kitose institucijose užsienyje ir ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje tarnaujančius karius, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
13. Kariai savanoriai ir aktyviojo rezervo prievolininkai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.“
11 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Civilių tarnyba krašto apsaugos sistemoje
1. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai skirstomi į:
1) statutinius valstybės tarnautojus, atliekančius civilinę krašto apsaugos tarnybą pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis;
2. Tarnyba pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį atliekama Krašto apsaugos ministerijos padaliniuose, kariuomenėje, civilinės saugos, operatyvinėse, objektų apsaugos ir kitose krašto apsaugos sistemos tarnybose, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti nebūtina būti profesinės karo tarnybos kariu, tačiau reikia turėti specialių žinių ir (ar) patirties krašto apsaugos sistemoje, ir tarnybos specifikai ar atliekamoms funkcijoms būtini statutiniai santykiai.
3. Atsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalies sąlygas ir būtinumą užtikrinti krašto apsaugos sistemos civilinio personalo aukštą kvalifikaciją bei stabilumą, Vyriausybė gali nustatyti apribojimus, kokiai daliai krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų gali būti taikomos civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties sąlygos. Laikydamasis šių apribojimų, krašto apsaugos ministras nustato krašto apsaugos sistemos statutinių valstybės tarnautojų pareigybes.
12 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 72 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos ypatumai
1. Tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą:
1) taikomos šio įstatymo 73 straipsnyje numatytos būtinosios sąlygos bei apribojimai ir civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyti reikalavimai bei sąlygos. Krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarnautojams taikomi krašto apsaugos sistemos operatyvinių tarnybų statuto nustatyti reikalavimai ir sąlygos;
2. Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, kurios numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 66 straipsnyje ir 68 straipsnio 4 dalyje. Jiems taip pat gali būti taikomos 63 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse numatytos aprūpinimo tarnybiniu butu sąlygos. Šiose dalyse numatytos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos taikomos tokia pat tvarka kaip ir profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus nuomos mokestį už tarnybinį butą, kurį jie moka bendra valstybės tarnautojams nustatyta tvarka.
3. Asmenys, stojantys ar įstoję į civilinę krašto apsaugos tarnybą, krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo pateikti duomenis apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Šie duomenys tikrinami. Nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingus duomenis asmuo traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą. Su nuslėpusiuoju ar sąmoningai pateikusiuoju neteisingus duomenis gali būti nutraukta civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ir jis atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje.
4. Siekiant užtikrinti valstybės ar tarnybos paslapčių apsaugą ar patikrinti į civilinę krašto apsaugos tarnybą įstojusio asmens pateiktą informaciją, gali būti naudojamas poligrafas, tačiau tik gavus raštišką šio asmens sutikimą. Jeigu asmuo nesutinka būti tikrinamas poligrafu, jam neleidžiama eiti su valstybės ar tarnybos paslaptimis susijusių pareigų.“
13 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas ir papildymas 6 dalimi
Pakeisti 73 straipsnį, papildyti jį 6 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„73 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos būtinosios sąlygos ir apribojimai
1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį su asmenimis sudaro krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti pareigūnai.
2. Stojantis į civilinę krašto apsaugos tarnybą asmuo priima Civilinės krašto apsaugos tarnybos statute nustatyto turinio priesaiką.
3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties būtinoji sąlyga yra tarnautojo įsipareigojimas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje įstatymų ir kitų teisės aktų bei statutų nustatytomis sąlygomis ir tvarka ne mažiau kaip 5 metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu.
4. Valstybės tarnautojas savo iniciatyva gali nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį pirma įsipareigoto tarnauti laiko tik tuo atveju, jeigu negali tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių.
5. Jeigu valstybės tarnautojas nutraukia sutartį pažeisdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įsipareigojimus, kai nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, arba jei sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl tarnautojo kaltės, asmuo privalo atlyginti valstybei krašto apsaugos sistemos išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose bei kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą krašto apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės. Jeigu asmuo nevykdo šios pareigos, išlaidos iš jo išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
6. Krašto apsaugos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams draudžiama užsiimti Valstybės tarnybos įstatymo apibrėžta su valstybės tarnyba nesuderinama veikla. Jų tarnybai taip pat taikomi šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 7, 8, 9, 10 bei 12 dalyse numatyti karių tarnybai taikomi apribojimai. Tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose, tarnybai, be šių apribojimų, dar taikomi karių tarnybai galiojantys apribojimai, nustatyti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei 2 ir 3 dalyse.“
14 straipsnis. 74 straipsnio pavadinimo ir 1 bei 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą bei 1 dalį ir juos išdėstyti taip:
15 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų tarnybos apmokėjimo sąlygos
1. Be Valstybės tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka valstybės tarnautojams skirtų pareiginių algų ir priemokų, civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams skiriami šie priedai:
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų priedų dydžius nustato Vyriausybė, laikydamasi Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų tokių priedų maksimalių dydžių. Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojui mokama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas priedas, Valstybės tarnybos įstatyme numatytas priedas už tarnybos stažą nemokamas.“
16 straipsnis. 771 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 771 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„771 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos operatyvinių tarnybų statutinių valstybės tarnautojų tarnybos apmokėjimas ir socialinės garantijos
1. Krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų specifines tarnybos apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.
2. Krašto apsaugos sistemos operatyvinėse tarnybose civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams taikomos šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytos civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojų aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, o pareigūnams papildomai taikomos šio įstatymo 67 straipsnyje ir 68 straipsnio 2 dalyje kariams numatytos kompensacijų dėl sveikatos sutrikimo mokėjimo sąlygos.“