LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS SIENOS ŽENKLŲ, ŽENKLINANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENĄ SAUSUMOJE IR VIDAUS VANDENYSE, APRAŠO PATVIRTINIMO
2007 m. balandžio 11 d. Nr. 367
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 42-1192) 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Valstybės sienos ženklų, ženklinančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną sausumoje ir vidaus vandenyse, aprašą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinto Valstybės sienos ženklų, ženklinančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną sausumoje ir vidaus vandenyse, aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 136 „Dėl pasienio ženklo, kuriuo vietovėse žymima Lietuvos Respublikos valstybės siena, patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 9-223).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 367
VALSTYBĖS SIENOS ŽENKLŲ, ŽENKLINANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENĄ SAUSUMOJE IR VIDAUS VANDENYSE, APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės sienos ženklų, ženklinančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną sausumoje ir vidaus vandenyse, aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) reglamentuoja valstybės sienos ženklo, kuriuo ženklinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, formą, dydį ir jo elementų kiekį. Valstybės sienos ženklas atitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1918– 1940 metų Lietuvos Respublikos ir dabartinių kaimyninių valstybių sienos ženklų savybes: jis yra patvarus, turi numerį, ant jo pavaizduoti Lietuvos valstybės herbas ir Lietuvos valstybės vėliava.
II. VALSTYBĖS SIENOS ŽENKLAS, KURIUO VALSTYBĖS SIENA ŽENKLINAMA SAUSUMOJE
2. Lietuvos Respublikos valstybės siena sausumoje gali būti ženklinama valstybės sienos ženklais, sudarytais:
2.1. iš vieno pasienio stulpo (bendro Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės pasienio stulpo);
3. Pasienio stulpas yra stačiakampio formos stulpas su keturbriaunės piramidės viršūne. Pasienio stulpo skerspjūvis – 220×180 milimetrų (leistini skersmens parametrų nukrypimai – nuo +10 iki -10 milimetrų). Jo aukštis virš žemės paviršiaus – 2000 milimetrų (leistini aukščio parametrų nukrypimai – nuo +100 iki -100 milimetrų), o visas aukštis – 3000 milimetrų (leistini aukščio parametrų nukrypimai – nuo +100 iki -100 milimetrų). Pasienio stulpo keturbriaunės piramidės viršūnės aukštis – 100 milimetrų.
Pasienio stulpą sudaro keturios plokštumos: priekinė ir užpakalinė, kurių plotis – 220 milimetrų, ir dvi šoninės, kurių plotis – 180 milimetrų.
4. Priekinė pasienio stulpo (kai ženklinama šio Aprašo 2.2 punkte nurodytu būdu) plokštuma atsukta į kaimyninės valstybės pusę. Priekinės plokštumos viršuje, 240 milimetrų atstumu nuo pasienio stulpo viršūnės, stačiakampio formos rėmelyje, kurio matmenys – 325×218 milimetrų, pavaizduojamas (įrengiamas) 185 milimetrų aukščio ir 160 milimetrų pločio Lietuvos valstybės herbas (toliau vadinama – herbas). Herbo rėmelio fonas – baltas, o herbo spalvos – raudona, balta, geltona ir mėlyna – atitinka valstybės herbo spalvų etaloninį pavyzdį. Virš herbo ir po juo – užrašas baltame fone juodomis raidėmis „LIETUVOS RESPUBLIKA“ (t. y. virš herbo, tiesia linija, – žodis „LIETUVOS“, po herbu, išlenkta linija, – žodis „RESPUBLIKA“).
Priekinėje pasienio stulpo plokštumoje, 620 milimetrų atstumu nuo herbo rėmelio apačios, pavaizduojamas (pritvirtinamas) valstybės sienos ženklo numeris, kurio stačiakampio formos rėmelio matmenys – 218×115 milimetrų, o rėmelio baltame fone juoda spalva parašomi 75 milimetrų aukščio valstybės sienos ženklo numerio skaičiai.
Priekinėje pasienio stulpo plokštumoje (atitinkamai ir kitose plokštumose), tarp herbo rėmelio ir numerio rėmelio (60 milimetrų nuo numerio rėmelio viršaus), įstrižai pasienio stulpo plokštumos (35° kampu nuo horizontalės), pavaizduojama Lietuvos valstybės vėliava. Vėliavos spalvos atitinka valstybės vėliavos spalvų etaloninį pavyzdį (geltonos, žalios, raudonos juostų plotis – 80 milimetrų).
Užpakalinė pasienio stulpo plokštuma atsukta į Lietuvos Respublikos teritorijos pusę. Užpakalinės plokštumos viršuje, 240 milimetrų atstumu nuo pasienio stulpo viršūnės, pavaizduojamas (pritvirtinamas) valstybės sienos ženklo numeris, kurio stačiakampio formos rėmelio matmenys – 218×115 milimetrų, o rėmelio baltame fone juoda spalva parašomi 75 milimetrų aukščio valstybės sienos ženklo numerio skaičiai.
Pasienio stulpo piramidės viršūnės dalis (160 milimetrų nuo pasienio stulpo viršaus) dažoma Lietuvos valstybinės vėliavos etalono raudona spalva, kad pasienio stulpas būtų matomas iš tolo.
5. Bendro Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės pasienio stulpo (toliau vadinama – bendras pasienio stulpas) priekinėje ir užpakalinėje plokštumose pavaizduojami (įrengiami) Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės herbai ir numerio lentelės su vienodais numeriais. Lietuvos Respublikos simboliai išdėstyti šio Aprašo 4 punkte nurodyta tvarka, o kaimyninės valstybės simboliai – kaimyninės valstybės nustatyta tvarka. Bendro pasienio stulpo plokštuma su Lietuvos Respublikos valstybiniais simboliais atsukta į kaimyninės valstybės pusę, o bendro pasienio stulpo plokštuma su kaimyninės valstybės simboliais – į Lietuvos Respublikos pusę.
Po bendru pasienio stulpu gali būti įrengtas geodezinis centras – keraminė arba polimerinė plokštelė (300×300×50 milimetrų).
6. Centrinis poligonometrinis stulpelis yra stačiakampio formos stulpas, kurio skerspjūvis – 150×15 milimetrų (leistini skersmens parametrų nukrypimai – nuo +10 iki -10 milimetrų), aukštis virš žemės paviršiaus – 370 milimetrų (leistini aukščio parametrų nukrypimai – nuo +100 iki -100 milimetrų), o visas aukštis – 1370 milimetrų (leistini aukščio parametrų nukrypimai – nuo +100 iki -100 milimetrų). Centrinio poligonometrinio stulpelio viršutinėje sienelėje pažymimas x formos ženklas, nurodantis stulpelio centrą.
7. Pasienio stulpas gali būti gaminamas iš gelžbetonio, stiklaplasčio, plastiko ar kitokios patvarios ir atmosferos pokyčiams atsparios medžiagos.
8. Pasienio stulpas ir centrinis poligonometrinis stulpelis tvirtinami prie stabilaus pamato (atramos), kuris įrengiamas žemėje, ne mažiau kaip 1 metro gylyje. Žemės paviršius prie pasienio stulpo ir centrinio poligonometrinio stulpelio sutvirtinamas apvaliomis 800 milimetrų skersmens (leistini skersmens parametrų nukrypimai – nuo +20 iki -20 milimetrų) gelžbetoninėmis, stiklaplasčio, plastiko ar kitokios medžiagos priegrindomis. Jeigu būtina, aplink pasienio stulpą gali būti supilamas 500–1000 milimetrų aukščio pylimėlis.
9. Valstybės sienos ženklo valstybinio herbo ir numerio lentelės gali būti gaminamos iš metalo, polimerinių ar kitokių medžiagų ir tvirtinamos įvairiai – svarbu gera kokybė ir patvarumas.
III. VALSTYBĖS SIENOS ŽENKLAS, KURIUO VALSTYBĖS SIENA ŽENKLINAMA VIDAUS VANDENYSE
11. Valstybės sienos ženklas, kuriuo valstybės siena ženklinama vidaus vandenyse, yra vandens plūduras su numeriu.
12. Vandens plūduras yra cilindro arba kūgio formos, grandine (lynu) pritvirtintas prie stabiliai įrengto inkaro.
Cilindro formos vandens plūduras gali būti nuo 2500 iki 5000 milimetrų aukščio. Vandens plūduro dalis, esanti virš vandens (toliau vadinama – viršutinė dalis), yra geltonos, oranžinės ar kitokios ryškios spalvos ir gali būti nuo 1700 iki 2500 milimetrų aukščio, o povandeninė dalis – juodos spalvos. Cilindro formos vandens plūduro skersmuo gali būti nuo 160 iki 500 milimetrų.
Kūgio formos vandens plūduras gali būti nuo 2000 iki 4000 milimetrų aukščio. Vandens plūduro viršutinė dalis, kurią sudaro kūgio ir cilindro formos figūros, yra geltonos, oranžinės ar kitokios ryškios spalvos ir gali būti nuo 1500 iki 3000 milimetrų aukščio. Vandens plūduro povandeninė dalis yra juodos spalvos. Kūgio formos vandens plūduro skersmuo plačiausioje kūgio vietoje gali būti nuo 600 iki 2000 milimetrų.
14. Vandens plūduro parametrai, vandens plūduro numerio rėmelio matmenys, skaičių dydis ir kiekis nustatomi atsižvelgiant į vandens telkinių plotą ir gylį.
15. Vandens plūduro inkaro svoris ir tvirtinamos prie vandens plūduro grandinės (lyno) ilgis nustatomi pagal vandens telkinio gylį, plotą, vandens plūduro konstrukciją, vandens srovių, tėkmės ir bangavimo intensyvumą.
16. Vandens plūduras, jo tvirtinimo prie inkaro grandinė (lynas) gaminami iš metalo, stiklaplasčio, kitų polimerinių medžiagų, o inkaras – iš metalo, gelžbetonio, betono arba kitų patvarių ir bangavimui, vėjui, vandens srovei ar kitiems išoriniams veiksniams atsparių medžiagų.