LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL INOVACIJŲ VERSLE PROGRAMOS

2003 m. liepos 15 d. Nr. 911

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 182 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Inovacijų versle programą (pridedama).

2. Patvirtinti Inovacijų versle programos įgyvendinimo 2003–2006 metų priemones (pridedama).

3. Pavesti Ūkio ministerijai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgiant į 1 punkte nurodytą programą įgyvendinančioms institucijoms patvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus, parengti kiekvienų metų Inovacijų versle programos įgyvendinimo priemones ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.

4. Siūlyti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Inovacijų versle programą ir Inovacijų versle programos įgyvendinimo 2003–2006 metų priemones.

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Ūkio ministras                                                                                                  Petras Čėsna

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 911

INOVACIJŲ VERSLE PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Daugelio išsivysčiusių pasaulio valstybių socialinio ekonominio stabilumo pagrindas – dinamiška inovacijų plėtra. Inovacijos dažniausiai diegiamos siekiant žymesnio ekonominio pranašumo galutinės produkcijos rinkose, todėl visi inovacijos ciklo etapai daugiau ar mažiau veikiami informacinių, organizacinių, finansinių ir kitokių rinkos veiksnių. Būtent rinka ir ekonominiai interesai galiausiai lemia inovacijų veiklos tikslingumą, apimtį, tempus ir formą. Tačiau rinka pati savaime negali užtikrinti visų inovacijų plėtros problemų sisteminio sprendimo. Būtina valstybės inovacijų politika – remti ir skatinti tuos inovacijų proceso etapus, kuriuos per menkai stimuliuoja rinka.

2. Inovacijų versle programa (toliau vadinama – Programa) parengta siekiant atnaujinti Inovacijų versle programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 528. Programa suderinta su Valstybės ilgalaike raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaike strategija, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politika ir jos įgyvendinimo strategija, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2000, Nr. 56-1664), Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektu, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 144 (Žin., 2003, Nr. 13-508), ir skirta minėtųjų strateginių dokumentų nuostatoms inovacijų plėtros pramonės ir verslo srityse įgyvendinti 2003–2006 metais. Rengiant šią Programą ir jos įgyvendinimo priemones, atsižvelgta į Europos Komisijos 2003 m. kovo 11 d. komunikatą „Inovacijų politika: atnaujinant Bendrijos požiūrį pagal Lisabonos strategiją „ ir Pasaulio banko 2003 metų kovo mėnesio ataskaitą „Lietuva kelyje į žinių ekonomiką“.

3. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:

Inovacijos – naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ir procesus.

Inovacijų projektas – projektas, kuriame numatoma diegti mokslo, technikos ar technologijos naujoves – kurti konkurencingą produkciją ar gamybą.

Inovacijų įmonė – įmonė, formuojanti ir įgyvendinanti inovacijas.

II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

4. Šios Programos tikslas – didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą – sudaryti veikiančioms įmonėms palankias sąlygas atsinaujinti, steigti naujas modernias įmones, įmonėms naudoti Lietuvos ir tarptautinį mokslo ir technologijų potencialą, kad kurtų didelę pridėtinę vertę ir sugebėtų konkuruoti pasaulio rinkoje.

5. Svarbiausieji šios Programos uždaviniai:

5.1. propaguoti inovacijas, didinti visuomenės sąmoningumą inovacijų srityje;

5.2. skatinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą;

5.3. stiprinti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę, didinti jos naudojimo efektyvumą;

5.4. gerinti inovacijų finansinę aplinką ir plėtoti paramos infrastruktūrą;

5.5. koordinuoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politiką formuojančių institucijų veiklą, stiprinti jų administracinius gebėjimus.

III. INOVACIJŲ PROPAGAVIMAS IR VISUOMENĖS SĄMONINGUMO INOVACIJŲ SRITYJE DIDINIMAS

6. Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad inovacijos – tik naujausių technologijų gamybos įmonių rūpestis, kad jos susijusios tik su tomis įmonėmis, kurios pačios gali atlikti tyrimus, plėtoti ar taikyti naujas technologijas. Tačiau toks požiūris yra siauras ir nevisiškai teisingas. Inovacijos turi rūpėti visiems fiziniams ir juridiniams asmenis – gamintojams ar paslaugų teikėjams. Šiuolaikiškos įmonės, organizacijos, fiziniai asmenys sugeba diegti arba keisti produktus ir procesus, remdamiesi naujausiomis žiniomis. Visuomenė turi palankiai priimti inovacijas, dėl to būtina jai aiškinti inovacijų svarbą Lietuvos ekonomikos plėtrai. Numatoma organizuoti įvairios literatūros apie inovacijas spausdinimą, rengti seminarus ir skleisti informaciją per visuomenės informavimo priemones, taip pat apie galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse programose ir projektuose, gauti finansinę paramą inovacijų projektams vykdyti. Numatoma tobulinti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros statistinius tyrimus, Lietuvos statistikos kriterijus visiškai suderinant su naudojamais Europos Sąjungoje.

7. Patikimi ir veiksmingi informacijos kanalai padėtų organizuoti verslo subjektų veiklą ir gauti kuo didesnę naudą iš įvairių institucijų ir organizacijų taikomų priemonių. Didžioji dalis valstybės ir savivaldybės institucijų, aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų, inovacijų paramos organizacijų turi interneto tinklalapius, kuriuose teikia visuomenei naudingą informaciją, tačiau daugelis šių tinklalapių atnaujinami retokai arba juos sunku surasti. Dėl to reikėtų sukurti nacionalinius inovacijų interneto vartus (specializuotą interneto tinklalapį), užtikrinti jo ryšį su atitinkamais institucijų, verslo ir mokslo tinklalapiais.

IV. MOKSLO IR VERSLO VISUOMENĖS BENDRADARBIAVIMO SKATINIMAS

8. Kai kurios pramonės įmonės jau turi nemažą bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis ir mokslinių tyrimų įstaigomis patirtį, tačiau šis bendradarbiavimas galėtų būti aktyvesnis. Tyrimai rodo, kad tose srityse, kuriose glaudžiai bendradarbiauja mokslo institucijų ir verslo atstovai, inovacijų plėtra ypač sėkminga. Glaudesnį verslo ir mokslo visuomenės bendradarbiavimą itin skatintų mokslo ir technologijų parkai, verslo inkubatoriai, kitos inovacijų paramos infrastruktūros organizacijos. Numatoma skatinti mokslininkus dalyvauti inovacijų paramos infrastruktūros veikloje, rengti aukštųjų mokyklų dėstytojų stažuotes ir studentų praktiką inovacijų ar didelę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse. Ne mažiau svarbus bendradarbiavimo akstinas – tobulesnis verslo poreikių ir mokymo įstaigų studijų programų rengimo koordinavimas, studijų ir mokslo kokybės gerinimas. Įmonės neretai teigia, kad inovacijų plėtrą stabdo tinkamos srities ir kvalifikacijos specialistų stygius arba prastokas jų parengimas. Taigi į studijų ar mokymų programų rengimą turi būti įtraukiami ir verslo visuomenės atstovai. Patyrę verslo vadovai ir vadybininkai turi būti kviečiami skaityti studentams paskaitų apie inovacijas, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, inovacijų komercializavimą, technologijų perdavimą, žinių ekonomiką ir verslumą.

V. MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGIJŲ BAZĖS STIPRINIMAS, JOS NAUDOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS

9. Didžiuma Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigų mokslinius tyrimus atlieka neturėdamos konkretaus strateginio tikslo komercializuoti tyrimų rezultatus, komerciniu pagrindu naudoti ir atnaujinti tyrimų ir technologijų bazę. Kadangi šios įstaigos gauna užtikrintą valstybinį finansavimą ir neturi pakankamai darbo su verslo subjektais patirties, jos nelabai suinteresuotos bendrauti su verslo visuomene. Plėtojant inovacijas, būtina skatinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, bendradarbiavimą technologijų perdavimo ir komercializavimo srityse. Mokslinių tyrimų ir technologijų bazės plėtra turi tenkinti verslo poreikius. Taigi tikslinga atlikti nepriklausomą valstybinių techninės krypties aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų analizę, siekiant nustatyti komercinę arba strateginę reikšmę turinčius darbus. Tokia analizė padėtų mokslinių tyrimų įstaigoms surasti potencialius verslo partnerius tyrimų rezultatams įgyvendinti. Numatoma tobulinti mokslo ir studijų institucijų finansavimo metodiką, palaipsniui skirti vis daugiau lėšų konkursiniam mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimui, taikyti finansavimo schemas, skatinančias mokslo ir studijų institucijų ir verslo visuomenės bendradarbiavimą. Taip pat svarbu sukurti sistemą, skatinančią aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų įstaigas patentuoti (arba kitaip saugoti intelektinę nuosavybę) komercinę ar strateginę reikšmę turinčius išradimus ir juos komercializuoti savomis jėgomis arba su partnerių pagalba.

VI. INOVACIJŲ FINANSINĖS APLINKOS GERINIMAS IR PARAMOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

10. Viena iš didžiausių kliūčių, su kuriomis tenka susidurti naujus produktus ir procesus diegiančioms įmonėms, – per mažas inovacijų finansavimas, daugiausia dėl to, kad didelės išlaidos ir ekonominė naujovių diegimo rizika, ilgas inovacijų atsipirkimo laikas ir tinkamų lėšų šaltinių stoka. Lietuvoje beveik nėra tokių Vakaruose paplitusių inovacijų finansavimo šaltinių kaip vadinamieji „verslo angelai“ (business angels) arba „pradžios kapitalas“ (seed capital). Šalyje veikia tik keletas rizikos kapitalo (venture capital) fondų, tačiau juos daugiau domina stambūs projektai, o bankai konservatyvūs ir linkę finansuoti mažos rizikos projektus. Taigi didelis vaidmuo tenka valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis teikiamai finansinei paramai. Ūkio ministerijos 2004 metų strateginiame plane būtina numatyti atskirą finansavimą inovacijų plėtros priemonėms ir pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių, kitų fondų teikiamomis galimybėmis. Siekiant tinkamai pasirengti naudoti Europos Sąjungos fondų lėšas, numatoma išanalizuoti esamą inovacijų finansavimo būklę, parengti ir įdiegti patobulintą inovacijų finansavimo sistemą. Be to, tikslinga aktyvinti uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklą – skatinti inovacijų plėtrą ir investuoti rizikos kapitalą į smulkaus ir vidutinio verslo subjektus. Ši įmonės veikla tiesiogiai prisidėtų prie šios Programos įgyvendinimo.

11. Inovacijų plėtrai labai svarbi ne tik finansinė parama, reikia ir kitokios pagalbos -nuo darbo ploto suteikimo iki informacinių paslaugų ir verslo konsultacijų. Daugelio steigiamų bendrovių verslo sėkmę dažniausiai lemia jų gaunamos paramos kokybė per pirmuosius steigimo etapus. Tokią paramą užtikrintų gera inovacijų paramos infrastruktūra, t. y. mokslo ir technologijų parkai, verslo inkubatoriai, inovacijų ir technologijų perdavimo centrai ir kita. Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvos inovacijų paramos infrastruktūra dar tik kuriama, tačiau perimant kitų valstybių patirtį, skatinant šios infrastruktūros organizacijų bendradarbiavimą ir jungimąsi į taptautinius inovacijų paramos tinklus galima per gana trumpą laiką pasiekti gerų rezultatų. Sparčiai inovacijų paramos infrastruktūros plėtrai ir efektyviai veiklai užtikrinti turi būti atliekama šios infrastruktūros organizacijų veiklos stebėsena (monitoringas), periodiškai vertinamas jų indėlis į inovacijų plėtrą Lietuvoje. Numatoma remti Lietuvos inovacijų paramos infrastruktūros plėtrą, taip pat sukurti metų nacionalinių apdovanojimų sėkmingai inovacijų srityje dirbantiems verslininkams ir mokslininkams sistemą.

VII. INOVACIJŲ, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS POLITIKĄ FORMUOJANČIŲ INSTITUCIJŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS IR ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS

12. Siekiant kuo geriau naudoti inovacijų plėtrai skirtus išteklius, išvengti veiklos kartojimosi formuojant ir įgyvendinant Lietuvos inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politiką, būtina tinkamai koordinuoti Ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų susijusių institucijų veiklą. Atsižvelgiant į Europos Komisijos 2003 m. kovo 11 d. komunikate „Inovacijų politika: atnaujinant Bendrijos požiūrį pagal Lisabonos strategiją“ pateiktas išvadas, turi būti sukurta sistema, leidžianti koordinuoti inovacijų politiką ne tik nacionaliniu ar regioniniu, bet Europos Sąjungos lygmeniu, keistis vertinga patirtimi su Europos Sąjungos valstybėmis ir teikti informaciją Europos Komisijai. Šiuo tikslu numatoma stiprinti Ūkio ministerijos administracinius gebėjimus inovacijų ir technologijų srityje, remti valstybės tarnautojų dalyvavimą Europos Sąjungos ir jos valstybių institucijų organizuojamuose inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politikos formavimo ir veiklos koordinavimo renginiuose (darbo grupių susitikimuose, posėdžiuose, konferencijose ir kituose). Numatoma įsteigti Verslo plėtojimo tarybos, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl verslo plėtojimo priemonių“ (Žin., 1997, Nr. 65-1587; 1998, Nr. 94-2608; 2001, Nr. 49-1714), Inovacijų ir technologijų komitetą.

VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

13. Šią Programą numatoma įgyvendinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus ją įgyvendinančioms institucijoms ir naudojant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitų nacionalinių ir tarptautinių fondų (programų), privačių juridinių ir fizinių asmenų lėšas.

14. Šios Programos įgyvendinimas gali būti vertinamas pagal šiuos pagrindinius kriterijus:

14.1. inovacijų įmonių daugėjimas;

14.2. privačių investicijų į inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą didėjimas;

14.3. paremtų inovacijų projektų skaičius, inovacijų projektų ir jiems įgyvendinti suteiktos paramos dydis.

15. Šios Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija. Jos vykdymo rezultatus (Programos vykdymo ataskaitą) vertina Mokslo ir technologijų komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1539 „Dėl Mokslo ir technologijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 96-4201).

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 911

INOVACIJŲ VERSLE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2003–2006 METŲ PRIEMONĖS

Programos uždavinys	Priemonės pavadinimas	Įgyvendinimo terminai	Vykdytojai	Orientacinis lėšų poreikis*, tūkst. litų
				iš viso	iš jų
					Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai bendrai finansuoti	Europos Sąjungos lėšos
1. Propaguoti inovacijas, didinti visuomenės sąmoningumą inovacijų srityje	1.1. rengti seminarus, konferencijas, skleisti informaciją per visuomenės informavimo priemones, organizuoti leidinių spausdinimą, viename iš šalies laikraščių įvesti nuolatinę inovacijų rubriką, siekiant plačiai informuoti visuomenę apie inovacijas ir jų svarbą žinių ekonomikos kūrimui, skleisti informaciją apie inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paramos infrastruktūrą Lietuvoje ir užsienyje, galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse programose ir projektuose, gauti finansinę paramą inovacijų projektams vykdyti	2003–2006 metai	Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės	600	–	–
	1.2. sukurti nacionalinius inovacijų interneto vartus (specializuotą interneto tinklalapį), užtikrinti jo ryšį su atitinkamais institucijų, verslo ir mokslo tinklalapiais ir nuolat atnaujinti	2004 metų I ketvirtis	Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos	200	–	–
			Respublikos Vyriausybės, Žemės ūkio ministerija
	1.3. parengti pasiūlymus dėl teisės aktų ar kitų priemonių, skatinančių įmones ir organizacijas teikti išsamius ir teisingus inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros statistikos duomenis, tobulinimo; parengtus pasiūlymus pateikti institucijoms, kurios pagal kompetenciją siūlomus tobulinti teisės aktus ar kitas priemones įgyvendina	2004 metų I ketvirtis	Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija	–	–
	1.4. užtikrinti išsamią ir reguliariai teikiamą inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros statistikos informaciją (įskaitant Lietuvos ir svarbiausiųjų valstybių rezultatų palyginimą); derinti Lietuvos inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros statistikos kriterijus su naudojamais Europos Sąjungoje (jeigu reikia, įvesti papildomus)	2004–2006 metai	Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	–	–	–
2. Skatinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą	2.1. nustatyti, kokių Lietuvos verslui reikia studijų programų, kokių ir kiek specialistų, ar mokymo programos atitinka verslo poreikius; parengti pasiūlymus dėl mokymo programų gerinimo; parengtus pasiūlymus pateikti institucijoms, kurios pagal kompetenciją įgyvendina šiuos pasiūlymus	2004 metų II ketvirtis	Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija	100	-	-
	2.2. kviesti patyrusius verslo vadovus ir vadybininkus skaityti studentams paskaitų apie inovacijas, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, inovacijų komercializavimą, technologijų perdavimą, žinių ekonomiką ir verslumą	2003–2006 metai	aukštosios mokyklos, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija	150	-	-
	2.3. skatinti aukštųjų mokyklų dėstytojų stažuotes ir studentų praktiką inovacijų ir didelę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse	2003–2006 metai	aukštosios mokyklos, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės	–	–	–
	2.4. skatinti aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimą su inovacijų paramos infrastruktūros organizacijomis	2003-2006 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės	–	–
3. Stiprinti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę, didinti jos naudojimo efektyvumą	3.1. atlikti nepriklausomą valstybinių techninės krypties aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų analizę – nustatyti komercinę arba strateginę reikšmę turinčius tyrimus; paskelbti analizės rezultatus nacionaliniame interneto inovacijų tinklalapyje	2004 metų III ketvirtis	Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija	150	–	–
	3.2. tobulinti mokslo ir studijų institucijų finansavimo metodiką, palaipsniui skirti vis daugiau lėšų konkursiniam mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimui, taikyti finansavimo schemas, skatinančias mokslo ir studijų institucijų ir verslo visuomenės bendradarbiavimą	2005 metų I ketvirtis	Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija	80	–	–
	3.3. parengti ir pateikti kompetentingoms institucijoms pasiūlymus dėl įmonių veiklą ir kitas sritis reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo ar papildymo nuostatomis, skatinančiomis įmones vykdyti inovacinę veiklą, investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, o aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų įstaigas patentuoti (arba kitaip saugoti intelektinę nuosavybę) komercinę ir strateginę reikšmę turinčius išradimus ir juos komercializuoti	2006 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija, Valstybinis patentų biuras	50	–	–
	3.4. skatinti valstybines mokslinių tyrimų įstaigas vienytis ir kurti technologinių tyrimų institutą (centrą); išanalizuoti galimybę tokį technologinių tyrimų institutą priskirti Ūkio ministerijos reguliavimo sričiai ir šio priskyrimo tikslingumą	2003–2006 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija	1000	–	–
4. Gerinti inovacijų finansinę aplinką ir plėtoti paramos infrastruktūrą	4.1. sukurti metų nacionalinių apdovanojimų sėkmingai inovacijų srityje dirbantiems verslininkams ir mokslininkams sistemą	2004 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija	180	–	–
	4.2. rengiamame Ūkio ministerijos 2004 metų strateginiame plane numatyti atskirą Inovacijų versle programos finansavimą	2003 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija	–	–	–
	4.3. parengti inovacijų finansavimo schemas, aiškiai nustatančias paraiškų ir kitų dokumentų pateikimo, įvertinimo, sprendimų priėmimo ir lėšų naudojimo kontrolės mechanizmus, kad kuo geriau būtų pasirengta naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas	2004 metų I ketvirtis	Ūkio ministerija	–	–	–
	4.4. įdiegti patobulintą inovacijų ir įmonių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą skatinimo sistemą – skirti lėšų komerciškai pagrįstiems inovacijų projektams finansuoti ir inovacijų paramos infrastruktūrai plėtoti	2004–2006 metai	Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės	103000* *	35200***	65000*** *
	4.5. išanalizuoti galimybes ir tikslingumą finansiškai remti patentavimą užsienyje ir patentų palaikymą, prireikus parengti paramos skyrimo schemas ir jas taikyti	2004 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija	–	–	–
	4.6. finansiškai remti inovacijų paramos infrastruktūros organizacijų jungimąsi prie tarptautinių technologijų pardavimo tinklų ir finansuoti tarptautinio technologijų perdavimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis	2003–2006 metai	Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės	600	–	–
	4.7. užtikrinti regioninio inovacijų paramos tinklo su padaliniais 5–8 Lietuvos regionuose sukūrimą ir funkcionavimą	2003–2006 metai	Ūkio ministerija	2000	–	–
	4.8. atlikti lyginamąją Lietuvos mokslo ir technologijų parkų veiklos rodiklių analizę ir nustatyti jų plėtros tendencijas	2004, 2005 ir 2006 metų II ketvirtis	Ūkio ministerija	–	–	–
5. Koordinuoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politiką formuojančių institucijų veiklą ir stiprinti administraciniu s gebėjimus	5.1. remti valstybės tarnautojų dalyvavimą Europos Sąjungos ir jos valstybių institucijų rengiamuose darbo grupių susitikimuose, posėdžiuose ir konferencijose, siekiant užtikrinti tinkamą inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politikos koordinavimą ne tik nacionaliniu ar regioniniu, bet ir Europos Sąjungos lygmeniu	2003–2006 metai	Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija	150	–
	5.2. stiprinti Ūkio ministerijos Inovacijų ir technologijų skyriaus administracinius gebėjimus	2004 metų I ketvirtis	Ūkio ministerija	–	–	–
	5.3. įsteigti Verslo plėtojimo tarybos Inovacijų ir technologijų komitetą	2004 metų II ketvirtis	Ūkio ministerija	–	–	–
			Iš viso	108260	35200	65000

* Programos priemones numatoma įgyvendinti naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimus, skirtus Inovacijų versle programos atitinkamų metų priemonėms vykdyti, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitų nacionalinių ir tarptautinių fondų (programų) lėšas. Į šią sumą neįskaitomos privačių juridinių ir fizinių asmenų lėšos.

** Orientacinė reikiamų lėšų suma (103000 tūkst. litų) nelygi Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir biudžeto lėšų, kurių reikia Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai bendrai finansuoti, sumai. Numatytas skirtumas – 2800 tūkst. litų skirti nedideliems projektams, kurie neatitinka Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos reikalavimų, finansuoti.

*** Biudžeto lėšų, kurių reikia Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai bendrai finansuoti, paskirstymas pagal metus: 2004 metais – 3900 tūkst. litų, 2005 metais – 15300 tūkst. litų, 2006 metais – 16000 tūkst. litų.

**** Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų paskirstymas pagal metus: 2004 metais – 6500 tūkst. litų, 2005 metais – 28800 tūkst. litų, 2006 metais – 29700 tūkst. litų.

______________