Protokolas Nr. 147

 

1976 M. KONVENCIJOS DĖL PREKYBINĖS LAIVYBOS MINIMALIŲ STANDARTŲ PROTOKOLAS

 

Tarptautinės darbo organizacijos Generalinė konferencija,

Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 1996 m. spalio 8 d. susirinkusi į 84-ąją sesiją, pabrėždama 1976 m. Konvencijos dėl prekybinės laivybos minimalių standartų (toliau – Pagrindinė konvencija) 2 straipsnio nuostatas, kuriose iš dalies teigiama, kad:

„Kiekviena Organizacijos narė, ratifikuodama šią Konvenciją, įsipareigoja:

a) turėti įstatymus ar kitus teisės aktus, nustatančius jos teritorijoje registruotiems laivams:

i) saugos standartus, įskaitant kvalifikacijos, darbo valandų ir laivo įgulos komplektavimo normas, kad būtų užtikrintas saugumas laivuose;

ii) atitinkamas socialinės apsaugos priemones;

iii) darbo ir gyvenimo sąlygas laivuose tiek, kiek, Organizacijos narės nuomone, jos nėra numatytos kolektyvinėse sutartyse arba nenustatytos kompetentingų teismų taip, kad vienodai įpareigotų suinteresuotus laivų savininkus ir jūrininkus;

ir įsitikinti, kad tokių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos iš esmės prilygsta šios Konvencijos priedėlyje išvardytoms konvencijoms ar jų straipsniams, jeigu Organizacijos narė nėra kitaip įpareigota vykdyti minėtų konvencijų“,

pabrėždama taip pat Pagrindinės konvencijos 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose teigiama, kad:

„Jeigu Organizacijos narė, ratifikavusi šią Konvenciją, į kurios uostą laivas įplaukia įprastos veiklos metu arba dėl eksploatacinių priežasčių, gauna skundą arba turi įrodymų, kad, Konvencijai įsigaliojus, laivas neatitinka jos normų, ji gali parengti valstybės, kurioje laivas yra registruotas, vyriausybei skirtą ataskaitą, kurios vieną egzempliorių nusiunčia Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui, ir gali imtis priemonių, būtinų, kad pagerintų laive sąlygas, kurios akivaizdžiai kelia grėsmę saugumui ar sveikatai“, ir

primindama 1958 m. Konvencijos dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje 1 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad:

„Šioje Konvencijoje terminas diskriminacija reiškia:

a) bet kokį lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes ir lygiateisius santykius pažeidžiantį arba panaikinantį išskyrimą, apribojimą ar pranašumo teikimą pagal rasę, odos spalvą, lytį, religiją, politinius įsitikinimus, tautinę ar socialinę kilmę;

b) bet kokį kitą išskyrimą, apribojimą ar pranašumo teikimą, kai pažeidžiamos ar panaikinamos lygios darbo ir profesinės veiklos galimybės ir lygiateisiai santykiai, jeigu tai nustatė atitinkama Organizacijos narė, pasikonsultavusi su darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis, kur jos yra, ir su kitomis atitinkamomis institucijomis“; ir

primindama, kad 1994 m. lapkričio 16 d. įsigaliojo 1982 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl jūrų teisės,

primindama Tarptautinės jūrų organizacijos 1978 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive su pakeitimais, padarytais 1995 m.,

nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl Pagrindinės konvencijos dalinio peržiūrėjimo ir pataisymo, o tai yra ketvirtasis sesijos darbotvarkės klausimas,

nusprendusi įforminti šiuos pasiūlymus kaip Pagrindinės konvencijos protokolą,

tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštųjų metų spalio dvidešimt antrą dieną priima šį Protokolą, kurį galima vadinti 1976 m. Konvencijos dėl prekybinės laivybos minimalių standartų 1996 m. Protokolu:

 

1 straipsnis

 

1. Kiekviena Organizacijos narė, ratifikuodama šį Protokolą, papildo Pagrindinės konvencijos priede pateiktą sąrašą papildomo priedėlio A dalyje ir to paties priedėlio B dalyje išvardytomis konvencijomis, kurias ji priima, jeigu iš viso priima, pagal toliau pateikto 3 straipsnio nuostatas.

2. Išplėstas konvencijų sąrašas, išvardytas papildomo priedėlio A dalyje, kuris dar negalioja, įsigalios tik tada, kai įsigalios ta konvencija.

 

2 straipsnis

 

Organizacijos narė šį Protokolą gali ratifikuoti kartu su Pagrindine konvencija arba bet kada vėliau ją ratifikavus, nusiųsdama Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui įregistruoti oficialius Protokolo ratifikavimo dokumentus.

 

3 straipsnis

 

1. Kiekviena Organizacijos narė, ratifikavusi šį Protokolą, tam tikrais atvejais pareiškime prie ratifikavimo dokumento nurodo, kurią papildomo priedėlio B dalyje nurodytą konvenciją ar konvencijas ji priima.

2. Organizacijos narė, nepriėmusi visų papildomo priedėlio B dalyje išvardytų konvencijų, gali vėlesniame pareiškime Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui nurodyti, kokią kitą konvenciją ar konvencijas ji priims.

 

4 straipsnis

 

1. Šio Protokolo 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais kompetentinga institucija iš anksto pasikonsultuoja su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.

2. Kompetentinga institucija kuo greičiau pateikia atitinkamoms laivų savininkų ir jūrininkų organizacijoms informaciją apie ratifikavimo dokumentus, deklaracijas ir pareiškimus dėl denonsavimo, apie kuriuos buvo pranešta Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui pagal toliau nurodytą 8 straipsnio 1 dalį.

 

5 straipsnis

 

Jeigu Organizacijos narė priima 1987 m. Jūrininkų repatriacijos konvenciją (pataisyta), šiame Protokole laikoma, kad ji pakeičia 1926 m. Jūrininkų repatriacijos konvenciją.

 

6 straipsnis

 

1. Šis Protokolas privalomas tik toms Tarptautinės darbo organizacijos narėms, kurių ratifikavimo dokumentus yra įregistravęs Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius.

2. Šis Protokolas įsigalioja po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai penkios Organizacijos narės, kurių trijų bendra tonažo dalis sudaro vieną milijoną, įregistravo ratifikavimo dokumentus.

3. Kiekvienoje Organizacijos narėje šis Protokolas pradeda galioti po 12 mėnesių nuo jo ratifikavimo dokumentų įregistravimo dienos.

 

7 straipsnis

 

Organizacijos narė, ratifikavusi šį Protokolą, gali jį denonsuoti bet kada, kai gali būti denonsuota Pagrindinė konvencija pagal 7 straipsnį, nusiųsdama Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui įregistruoti pareiškimą dėl denonsavimo. Šio Protokolo denonsavimas įsigalioja po metų nuo jo įregistravimo dienos.

 

8 straipsnis

 

1. Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius informuoja visas Tarptautinės darbo organizacijos nares apie visų ratifikavimo dokumentų, deklaracijų ir pareiškimų dėl denonsavimo, kuriuos jam atsiuntė Organizacijos narės, įregistravimą.

2. Kai bus įvykdytos 6 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, Generalinis direktorius atkreipia Organizacijos narių dėmesį į šio Protokolo įsigaliojimo datą.

 

9 straipsnis

 

Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius nusiunčia Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įregistruoti pagal Jungtinių Tautų chartijos 102 straipsnį išsamius duomenis apie visus ratifikavimo dokumentus ir pareiškimus dėl denonsavimo, kuriuos jis yra įregistravęs pagal ankstesnių straipsnių nuostatas.

 

10 straipsnis

 

Jei Tarptautinio darbo biuro Administracinė taryba mano, jog yra būtina, ji informuoja Generalinę konferenciją apie šio Protokolo taikymą ir svarsto, ar į Konferencijos darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Protokolo visiško ar dalinio pakeitimo.

 

11 straipsnis

 

Tam, kad šis Protokolas būtų pataisytas ir ratifikuotas, Pagrindinės konvencijos 11 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

 

12 straipsnis

 

Šio Protokolo tekstai anglų ir prancūzų kalbomis yra autentiški.

______________


PRIEDAS

 

Papildomas priedėlis

 

A dalis

 

1970 m. Konvencija dėl įgulų apgyvendinimo (papildomos nuostatos) (Nr. 133).

1996 m. Konvencija dėl jūrininkų darbo valandų ir laivų įgulų komplektavimo (Nr. 180).

 

B dalis

 

1958 m. Konvencija dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų (Nr. 108).

1971 m. Konvencija dėl darbuotojų atstovų (Nr. 135).

1987 m. Konvencija dėl jūrininkų sveikatos apsaugos ir priežiūros (Nr. 164). 1987 m. Konvencija dėl jūrininkų repatriacijos (pataisyta) (Nr. 166).

______________