Protokolas Nr. 147
1976 M. KONVENCIJOS DĖL PREKYBINĖS LAIVYBOS MINIMALIŲ STANDARTŲ PROTOKOLAS
Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 1996 m. spalio 8 d. susirinkusi į 84-ąją sesiją, pabrėždama 1976 m. Konvencijos dėl prekybinės laivybos minimalių standartų (toliau – Pagrindinė konvencija) 2 straipsnio nuostatas, kuriose iš dalies teigiama, kad:
i) saugos standartus, įskaitant kvalifikacijos, darbo valandų ir laivo įgulos komplektavimo normas, kad būtų užtikrintas saugumas laivuose;
iii) darbo ir gyvenimo sąlygas laivuose tiek, kiek, Organizacijos narės nuomone, jos nėra numatytos kolektyvinėse sutartyse arba nenustatytos kompetentingų teismų taip, kad vienodai įpareigotų suinteresuotus laivų savininkus ir jūrininkus;
ir įsitikinti, kad tokių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos iš esmės prilygsta šios Konvencijos priedėlyje išvardytoms konvencijoms ar jų straipsniams, jeigu Organizacijos narė nėra kitaip įpareigota vykdyti minėtų konvencijų“,
pabrėždama taip pat Pagrindinės konvencijos 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose teigiama, kad:
„Jeigu Organizacijos narė, ratifikavusi šią Konvenciją, į kurios uostą laivas įplaukia įprastos veiklos metu arba dėl eksploatacinių priežasčių, gauna skundą arba turi įrodymų, kad, Konvencijai įsigaliojus, laivas neatitinka jos normų, ji gali parengti valstybės, kurioje laivas yra registruotas, vyriausybei skirtą ataskaitą, kurios vieną egzempliorių nusiunčia Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui, ir gali imtis priemonių, būtinų, kad pagerintų laive sąlygas, kurios akivaizdžiai kelia grėsmę saugumui ar sveikatai“, ir
primindama 1958 m. Konvencijos dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje 1 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad:
„Šioje Konvencijoje terminas diskriminacija reiškia:
a) bet kokį lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes ir lygiateisius santykius pažeidžiantį arba panaikinantį išskyrimą, apribojimą ar pranašumo teikimą pagal rasę, odos spalvą, lytį, religiją, politinius įsitikinimus, tautinę ar socialinę kilmę;
b) bet kokį kitą išskyrimą, apribojimą ar pranašumo teikimą, kai pažeidžiamos ar panaikinamos lygios darbo ir profesinės veiklos galimybės ir lygiateisiai santykiai, jeigu tai nustatė atitinkama Organizacijos narė, pasikonsultavusi su darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis, kur jos yra, ir su kitomis atitinkamomis institucijomis“; ir
primindama, kad 1994 m. lapkričio 16 d. įsigaliojo 1982 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl jūrų teisės,
primindama Tarptautinės jūrų organizacijos 1978 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūreivių parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive su pakeitimais, padarytais 1995 m.,
nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl Pagrindinės konvencijos dalinio peržiūrėjimo ir pataisymo, o tai yra ketvirtasis sesijos darbotvarkės klausimas,
nusprendusi įforminti šiuos pasiūlymus kaip Pagrindinės konvencijos protokolą,
tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštųjų metų spalio dvidešimt antrą dieną priima šį Protokolą, kurį galima vadinti 1976 m. Konvencijos dėl prekybinės laivybos minimalių standartų 1996 m. Protokolu:
1 straipsnis
1. Kiekviena Organizacijos narė, ratifikuodama šį Protokolą, papildo Pagrindinės konvencijos priede pateiktą sąrašą papildomo priedėlio A dalyje ir to paties priedėlio B dalyje išvardytomis konvencijomis, kurias ji priima, jeigu iš viso priima, pagal toliau pateikto 3 straipsnio nuostatas.
2 straipsnis
3 straipsnis
1. Kiekviena Organizacijos narė, ratifikavusi šį Protokolą, tam tikrais atvejais pareiškime prie ratifikavimo dokumento nurodo, kurią papildomo priedėlio B dalyje nurodytą konvenciją ar konvencijas ji priima.
4 straipsnis
1. Šio Protokolo 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais kompetentinga institucija iš anksto pasikonsultuoja su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.
2. Kompetentinga institucija kuo greičiau pateikia atitinkamoms laivų savininkų ir jūrininkų organizacijoms informaciją apie ratifikavimo dokumentus, deklaracijas ir pareiškimus dėl denonsavimo, apie kuriuos buvo pranešta Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui pagal toliau nurodytą 8 straipsnio 1 dalį.
5 straipsnis
6 straipsnis
1. Šis Protokolas privalomas tik toms Tarptautinės darbo organizacijos narėms, kurių ratifikavimo dokumentus yra įregistravęs Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius.
2. Šis Protokolas įsigalioja po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai penkios Organizacijos narės, kurių trijų bendra tonažo dalis sudaro vieną milijoną, įregistravo ratifikavimo dokumentus.
7 straipsnis
Organizacijos narė, ratifikavusi šį Protokolą, gali jį denonsuoti bet kada, kai gali būti denonsuota Pagrindinė konvencija pagal 7 straipsnį, nusiųsdama Tarptautinio darbo biuro generaliniam direktoriui įregistruoti pareiškimą dėl denonsavimo. Šio Protokolo denonsavimas įsigalioja po metų nuo jo įregistravimo dienos.
8 straipsnis
1. Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius informuoja visas Tarptautinės darbo organizacijos nares apie visų ratifikavimo dokumentų, deklaracijų ir pareiškimų dėl denonsavimo, kuriuos jam atsiuntė Organizacijos narės, įregistravimą.
9 straipsnis
Tarptautinio darbo biuro generalinis direktorius nusiunčia Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įregistruoti pagal Jungtinių Tautų chartijos 102 straipsnį išsamius duomenis apie visus ratifikavimo dokumentus ir pareiškimus dėl denonsavimo, kuriuos jis yra įregistravęs pagal ankstesnių straipsnių nuostatas.
10 straipsnis
11 straipsnis
PRIEDAS
Papildomas priedėlis
A dalis
1970 m. Konvencija dėl įgulų apgyvendinimo (papildomos nuostatos) (Nr. 133).
1996 m. Konvencija dėl jūrininkų darbo valandų ir laivų įgulų komplektavimo (Nr. 180).